f ♦
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK1TESI
Doc. V. Kostelnickiui—75 metai O
sausio mėn.
d
TUbENTAS
:xį:j>.į
į /!
1967 m.
o
T-’:
f
> ♦
11 d TREČIADIENIS Nr. 1 (587) Eina nuo 1950 m.
tD03> ft** tfh)
maus\ 7 £> e'Sitę'O VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, r >te » ! PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 2 kap.
g
2
I g 2
g g g
g
g
Sausio 5 d. vienam iš seniausių Vilniaus Valstybinio 5 V. Kapsuko v. universiteto dėstyto/ų — docentui V. Kostelnickiui sukako 75 melai. Doc. V. Kostelnickis iš tų žmonių tarpo, kurie nie kada nesensta, visuomet jauni, kupini energijos. Visą savo ilgą ir sudėtingą gyvenimą doc. V. Kosteln ckis dirbo ir dirba su jaunatviška ugnele, aktyviai dalyvau damas įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse. V. Kostelnickis gimė Krekenavoje (netoli Panevėžio), valstiečių šeimoje. 1909 m. baigė Kauno gimnaziją ir įstojo į Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fa kultetą. Baigęs Universitetą, V. Kostelnickis 1915 m. buvo pašauktas į armiją. Kaip išsilavinęs, pažangus ir kareivių gerbiamas žmogus, 1917 m. jis buvo išrinktas 22-o šaulių pulko kareivių komiteto pirmininku. Pe 2 dagoginį darbą V. Kostelnickis pradėto dirbti tik pasi baigus pirmam pasauliniam karui. Nuo 1918 m. dėstė ru&Ą kalbą ir literatūrą Leningrado, o nuo 1920 m. Vo ronežo mokyklose. Tačiau ir dirbdamas pedagoginį dar bą. V. Kostelnickis visą laiką buvo kareivis, aktyvus visuomenininkas. 1919 m. vasarą jis dalyvavo mūšiuose su baltagvardiečiais, generolo Judeničio daliniais. 1921— 2 22 m. buvo Voronežo miesto tarybos deputatas ir akty viai gynė darbo žmonių interesus. ' Grįžęs į Lietuvą 1922 m., V. Kostelnickis mokytojavo Utenos, Sakių, Alytaus gimnazijose. Kaip pažangių pa-~ žiūrų žmogus, V. Kostelnickis buržuazinės santvarkos metais buvo persekiojamas* ir dažnai atleidžiamas iš darbo kaip „nepatikimas". Nežiūrint to, savo įsitikinimų ir idealų V. Kostelnickis niekada neatsisakė. Didžiojo Tėvynės karo metu V. Kostelnickis kovojo Tarybinės Armijos eilėse. Už kovinius nuopelnus apdo vanotas Didžiojo Tėvynės karo 2-ojo laipsnio ordinu. Nuo 1945 m. V. Kostelnickis dirba Vilniaus Valsty biniame universitete. Daug metų jis vadovavo Rusų kalbos katedrai. Doc. V. Kostelnickis skaito atsakingus teorinius kursus: kalbotyros įvadą, senąją slavų kalbą, į speckursus iš semasiologijos, lyginamosios slavų kalbų gramatikos ir kt. Apie doc. V. Kostelnickj — gerą pe dagogą ir auklėtoją — visada buriasi studentai. Kelios dešimtys studentų savo pirmuosius mokslinius darbus — kursinius ir diplominius — rašė vadovaujami doc. V. Kostelnickio. Daug jėgų ir laiko docentas skiria mokslo tiriamajam darbui, kurį pradėjo dar būdamas studentu. Jo moks liniais vadovais buvo pasaulinio garso mokslininkai proi. A. Šachmatovas ir prof. Boduenas de Kurtenė. Dar 20—30 metais V. Kostelnickis parengė spaudai istorinį i romanų kalbų žodyną ir darbą apie slavų kalbų skoli nius lietuvių kalboje, tačiau jų rankraščiai žuvo Didžio jo 1 evynės karo metu. Dirbdamas Universitete, doc. V. kostelnickis toliau tyrinėja rusų ir lietuvių kalbų santykius. Šio- darbo rezultatas — kandidatinė diserta cija, kurią apgynė 1954 m. 1946 m. parašė vadovėlį „kalbotyros įvadas". Daug metų doc. V. Kostelnickis intensyviai dirba, kaupdamas medžiagą lyginamajam slavų kalbų žodynui, tyrinėja rusų tarmes Lietuvos TSR. Jis vadovauja ir aspirantų moksliniam darbui. Vilniaus Pedagoginio instituto docentai A. Koneveckis ir V. Jo vaiša, Gorkio Universiteto docentas V. Nemčenko, Šiau lių Pedagoginio instituto vyr. dėstytojas J. Jurkėnas — tai vis doc. V. Kostelnickio mokiniai. 2 Doc. V. Kostelnickis — principingas komunistas, ak tyvus visuomenininkas: daug kartų buvo renkamas parti g nio biuro nariu, daugelį metų buvo agitpunkto vedėju, aktyviai dalyvavo Vilniaus atstatymo darbuose, yra „Ži nijos" draugijos narys ir t. t. Už nuopelnus liaudies švietimo srityje ir aktyvią visuomeninę veiklą doc. V. Kostelnickis LTSR 25-mečio proga apdovanotas Lie tuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. Garbingo jubiliejaus — 75-ųjų gimimo metinių g proga jam suteiktas Lietuvos, TSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas. Iš visos širdies linkime Jubiliatui geros sveikatos, džiaugsmo, didelių kūrybinių laimėjimų! , 1 uummuv
|
i
„Brangūs draugai! Aš no riu, kad jūs pajustumėte stip rų mano rankos paspaudimą ir mano širdies, atsidavusios jums, mano jaunieji draugai, plakimą... Aš ateinu į X komjaunimo suvažiavimą kaip kovotojas ir komjaunuolis. Šį garbingą, kilnų Lenino kom jaunimo nario vardą aš iš saugojau savo darbu kom jaunime ir komjaunimu!. Į mano partinį bilietą įdėtas mažas jo sūnelis — Lenino komjaunimo nario bilietas. Ir aš saugau jį, viso mano kom jaunimo gyvenimo liudinin ką. .." Šiuos žodžius, per sunktus gilaus atsakomybės dėl to, kad jis priklauso komjaunimui, jausmo, parašė VKP(b) narys, partijos bilieto Nr. 0285973, Nikolajus Ostrovskis. Visada ir visur komjaunuo lių kartoms gyvenimo matu buvo ir yra ištikimybė darbininkų-valstiečių valstybei, Komunistų partijai. Si mintis ryškiai pabrėžta TSKP CK sveikinime komjau nimo XV suvažiavimui. „Komjaunimui nėra svar besnio, garbingesnio uždavi nio, — sakoma jame, — kaip ugdyti jaunąją kartą derama Spalio, didžiojo Lenino, kovo tojų už komunizmo reikalą tęsėja". Per pastaruosius metus, ypač ruošiantis VLKJS XV suvažiavimui ir po to praktiš kai vykdant jo nutarimus, komjaunimas nemažai padarė, stiprindamas pirmines orga nizacijas, vystydamas eilinių komjaunuolių iniciatyvą. Kom jaunimo komitetų darbo sti liuje įsitvirtina kolektyvizmo, veiklumo, mokslinės pažiūros į komunistinio jaunimo auklė jimo uždavinių sprendimą principai. Komjaunimo XV suvažiavi mas savo nutarimuose išplė tė pirminių komjaunimo or ganizacijų teises ir veiklos sferą, siekdamas sudaryti ge resnes sąlygas praktiškai įgyvendinti devizą: pasiekti kiekvieną, padėti kiekvienam komjaunuoliui mūsų organi zacijų žaizdie politiškai ir praktiškai užgrūdinti jaunąjį leninietį. Dabar komjaunimas — nau jo, reikšmingo organizacinio politinio renginio, kurio tiks las stiprinti VLKJS gretas, didinti kiekvieno komjaunuo lio aktyvumą ir savarankiš kumą, verpete. Nuo 1967 me tų sausio 1 dienos komjauni mo XV suvažiavimo nutarimu pradėti keisti komjaunimo dokumentai. Greitai visi VLKJS nariai komjaunimo rajonų, miestų komitetuose gaus naujo pa vyzdžio komjaunimo bilietą. Jo viršelio spalva — tarytum purpurinės Didžiojo Spalio kovų vėliavų liepsnos atspin dys. Lenino siluetas jame — kaip komjaunuolio ištikimy bė Lenino reikalui ir priesa kams simbolis. Penki ordinai viduje — kaip 23 milijonų komjaunimo, Komunistų par tijos padėjėjo ir rezervo, nuopelnų pripažinimas.
Ruošdamiesi Didžiojo Spa lio 50-mečiui, komjaunimo aktyvistai, propagandistai ir agitatoriai turi padaryti vis ką, kad kiekvienas komjau nuolis pasijustų asmeniškai dalyvaująs istoriniame mūsų partijos ir mūsų liaudies dar be, kad, gaudamas naują komjaunimo bilietą, kiekvie nas galėtų pasakyti, jog savo darbu, mokslu, visuomenine veikla jis nusipelnė teisę bū ti komjaunuoliu. Komjaunimo dokumentai, įvedus komjaunimo bilietą, keičiami antrą kartą. (Pasku tini kartą komjaunimo doku mentai buvo keičiami 1956 metais). To prireikė dėl ob jektyvių priežasčių. VLKJS XV suvažiavimas iškėlė „kaip svarbiausią kom jaunimo uždavinį toliau organizac niu politiniu atžvilgiu stiprinti kiekvieną pirminę komjaunimo organizaciją, už tikrinti naują VLKJS narių iniciatyvos ir aktyvumo pa kilimą". Komjaunimas išaugo. Lai kotarpiu tarp VLKJS XIV ir XV suvažiavimų j mūsų są jungą įstojo daugiau kaip 15 milijonų vaikinų ir merginų. Tai džiugus reiškinys, liudijantis, jog padidėjo VLKJS autoritetas. Bet toks spartus augimas reikalauja toliau to bulinti organizacinį komjau nimo darbą. Visasąjunginio patikrinimo rezultatai parodė, kad dalis komjaunuolių ne turi nuolatinių savo organi zacijos įpareigojimų, kad daž nai komjaunuolių atliktas vi suomeninis darbas niekur ne fiksuojamas ir neįvertinamas. Todėl atsirado reikalas ge riau kontroliuoti, kaip vykdo mi organizacijos įpareigoji mai. Naujuose komjaunimo do kumentuose yra speciali gra-
fa, kur bus žymimi visuomc niniai VLKJS nario Įpareigo jimai. Tai padės geriau api būdinti komjaunuolj, sustip rinti kiekvieno atsakomybę organizacijai. Toliau. Dėl didelio jaunimo judėjimo šalyje (šaukiamų į armiją, į sparčiąsias statybas, persikėlimo iš kaimo į miestą mokytis), dėl pasitaikiusių trūkumų komjaunimo įskai toje tam tikra VLKJS narių dalis pasitraukdavo iš kom jaunimo, neišsibraukus iš įskaitos, atsidurdavo už orga nizacijos ribų. Pagaliau, daugelyje sričių, miestų, rajonų pakeitus ad ministracinį padalinimą, pase no daugelis įrašų ir atžymų komjaunimo dokumentuose. „Siekiant toliau stiprinti drausmę ir organizuotumą komjaunime ir pašalinti trū-
kumus, esančius VLKJS narių įskaitoje", komjaunimo XV suvažiavimas ir nutarę pa keisti komjaunimo dokumen tus. Pasiruošimas komjaunimo dokumentų keitimui turi kaip veidrodyje atspindėti pirminių organizacijų ir gru pių veidą, paskatinti kiekvie ną kolektyvą kritiškai išanali zuoti savo darbą, pasižiūrėti, ar jis padėjo įtraukti į orga nizacijos vagą visus iki vieno komjaunuolius. Pas mus yra organizacijų, kurios, daryda mos ataskaitą, gali pasigirti nemažais laimėjimais: paminėti ir rezultatyvius „komjaunimo prožektoriaus" reidus, ir sporto pei galės, ir pagalbą šefuojamai mokyklai... O įsigilini į jų darbą. ir paaiškėja, kad tai tik pa (TĘSINYS 2 psl.)
Fakultetuose—egzaminų sesija Naujieji metai atnešė ne tik šventinį džiaugsmą, bet ir rūpesčių nemažą kalną. Į auditorijas vėl pasibeldė se sija. Sesija — tai dar vienas žingsnis diplomo link. Sesi ja — tavo žinių patikrinimas, tavo atlikto darbo įvertini mas. Sesija — tai pilnutėlės skaityklos ir baimė dėl būsi mos stiper čijos. Pasirodo, ne tik moraliniai, bet nemažiau ir materialiniai veiksniai ska tina busimuosius specialistus būti apsukriais prie egzami nų stalo. Sesija eina per fakultetus. Vienur atnešdama džiaugsmą, kitur vieno kito keikiama. Atrodo, sunkiai „aklimatizuojasl" pirmakursiai. Sllpno-
NAUJĄ KOMJAUNIMO BILIETĄ IV k. angliste! N. Selvestravičiūtel (teikia komjaunimo komiteto sekretorius P. Vaitkevičius. Foto J. GIRDVAINIO
kai TSKP istorijos egzaminą išlaikė GF I k. biologai. Ne ką geriau pirmieji egzaminai pasisekė ir kai kuriems Eko nomikos, Istorijos ir filologi jos, na, beveik visų fakultetų pirmakursiams. O štai FF I k. pirmoji gru pė verta pagyrimo: iš 30 stu dentų, laikiusių bendrąją fi ziką, net dvylika gavo pen ketus. Šio fakulteto pirma kursiams sesija ne iš leng vųjų — jų laukia dar trys egzaminai. Tikėkime, kad fi zikai taip pat sėkmingai „kausis" per visą sesiją. Maloniomis žiniomis gali nudžiuginti GF III k. hidro geologai (latvių gr.j, be tre jetų išlaikę istorinį materia lizmą, FF trečiakursiai, kurie be dvejetų išlaikė atominę fiziką; puikiai startavo chemikai: II k. biochemikai analizinę chemlją išlaikė tik labai gerais ir gerais pažymiais (neskaitant vos vieno patenkinamo pažymio), II k. technologai j savo studijų knygeles po pirmojo —me chanikos — egzamino įsirašė 12 penketų, 20 ketvertų ir tik tris trejetus. Palinkėkime antrakursiams V. Janaitytei, E. Pupelytei, S. Astrauskui. B. Barkauskaitei, V. Orentai tei ir dešimtims kitų, kurie sesiją pradėjo penketais, — visiems, visiems chemikams ir likusiuose egzaminuose „ne atleisti vadžių". Geromis žiniomis mus žada pradžiuginti ir matmechai, ir medikai, ir filologai, visi tie, kurie keturis mėnesius kruopščiai ruošėsi šiam iš bandymui, kurie dabar die nomis ir naktimis (palikime darbo higieną nuošaly) varto šimtus knygų, ne visada spė ja pamatyti naujausius kino filmus (o temporai), bet kurie drąsiai stoja į dvikovą su „kirviais". Netiukus sesija ateis ir Į likusias auditorijas. Lauksime naujų, džiugių žinių. A. JUODUPIS