WSŲ SAUU PROLETARAI,
ŠIAME NUMERYJE: SVEIKINAME JUBILIATĄ
KAIP AGITUOJA VAIZDINĖ AGITACIJA KIEK SVERIA PENKETAS?
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
SPORTAS
KAINA 2 KAP.
EINA NUO 1950 METŲ
TSRS
PILIEČIAI TURI
TEISĘ j MOKSLĄ.
Gegužės pabaigoje vyko Jubiliejinės komisijos Ideolo gijos sekcijos posėdis, ku riame buvo apsvarstyti to kie klausimai: „Gaudeamus78" dienai Universitete ir tarptautinei regatai. Pranešimus perskaitė Este tinio lavinimo katedros ve dėjas prof. V. Germanas ir Fizinio auklėjimo katedros vedėjas V. Bimba. Taip pat buvo patvirtinta studentų statybinių būrių programa.
ARTĖJA
TRECIASIS SEMESTRAS
Šią teisę užtikrina tai, kad visų rūšių mokslas yra nemokamas, kad įgyvendinamas visuotinis privalomas jaunimo vidu rinis mokslas, plačiai vys tomas profesinis techni nis, specialusis vidurinis ir aukštasis mokslas, sie jant mokymą su gyveni mu, su gamyba; neaki vaizdinio ir vidurinio mokslo plėtojimas; vals tybinių stipendijų ir leng vatų telkimas mokslei Artėjant Universiteto jubiliejui, pasirodo daug leidinių, viams bei studentams. vienu ar kitu aspektu nušviečiančių Alma Mater istoriją,
Etnografija ir Universiteto istorija
TSRS Konstitucijos 45 straipsnis.
Svetingas susitikimas Odesoje Smagiai nuslydo giedra pa dange lėktuvas ir po pus antros valandos mes buvom jau miesto didvyrio aerouoste. Vilniaus universiteto Visuo meninių profesijų fakulteto delegacija buvo negausi: de kanas doc. P. Užkalnis ir prodekanė prof. A. Bartusevičienė. Atvykom į Odesą susi pažinti su Mečnikovo uni versiteto VPF darbu, pasida linti patyrimu. Jauni fakultetai dar nebaigė ieškojimų kelio, o gyvenimas kelia vis naujas ir naujas problemas. Šiai viešnagei, ku ri tTuko 3 dienas — gegužės 18—20 dienomis — ruošėsi abiejų universitetų VP fa kultetai.' Iš karto užsimezgė, nuošir dus pašnekesys su pasitiku siais mus aerouoste draugais: OVU Partinio komiteto sekre torium doc. L. H. Kalustianu ir VPF dekane doc. A. N. Jakubovskąja, su jais glau džiai bendradarbiavom per visas 3 dienas. Odesiečiai nuostabiai gra žiai ir racionaliai organizavo dviejų fakultetų ir jų aktyvo susitikimą. Išsamiai susipažinti su miestu didvyriu, Universi tetu, VPF darbu ir jo atskiro mis grandimis, entuziastingais VPF aktyvistais daug padėjo partinio komiteto sekretoriaus pavaduotoja E. N. Vasilevskaja, VPF metodiste S. V.
Nr. 19 (1044) 1978 m. birželio 9 d.
Biriukova, Universiteto laik raščio redaktorius V. T. Becheris, VPP vadovas drg. V. V. Lobaševskis ir kiti Odesos universiteto darbuotojai. Odesos universitete susi pažinta su VPF struktūra ir atskirų skyrių darbu, rektora to, fakultetų ir katedrų vaid meniu VPF darbe, šio fakul teto dekanato darbo organiza cija. Buvo pasidalinta darbo patirtimi. Pasitarimo metu bu vo konstatuota, kad abiejuose universitetuose VPF atlieka didelį ir naudingą darbą stu dentijos auklėjimo, mokymo ir paruošimo gyvenimui ir darbui žmonėmis, kaip to mokė V. Leninas. Savo struktūra Odesos ir Vilniaus universitetų VPF giminingi, bet esama ir skir tumo. Jaunojo lektoriaus, komjaunimo organizatorių, sporto ir turizmo, sporto teisėjų, estetikos, choro diri gavimo, dramos, choreogra fijos skyriai veikia abiejų universitetų VP fakultetuose. Odesos universitete dar vei kia Pionierių darbo, bibliote kininkų, žurnalistikos darbuo tojų ir Jaunojo filologo mo kyklos. Bet Odesos universi teto VPF neturi kraštotyros, gamtos apsaugos, fotokores pondentų ir anglų kalbos ver tėjų informatorių skyrių. Vertas dėmesio odesiečių bibliotekininkystės skyrius.
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas D)ĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO DĖSTYTOJO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO DARBUOTOJAMS Už nuopelnus rengiant jaunus specialistus ir aktyvią vi suomeninę veiklą suteikti Lietuvos TSR nusipelniusio dės
Mūsų sąlygomis pakreipiant jo veiklą racionaliu keliu: padėti įdiegti jaunesnių kur sų studentams darbo su kny ga patyrimą, knygų katologizacijos, kartotekos ir svetimo teksto naudojimo, knygų ir medžiagos sistematizavimo, darbo su archyvine medžiaga, išrašų tvarkymo ir sistemati zavimo, bibliotekinės medžia gos apdorojimo moksliniam darbui įgūdžius. Reikia pripažinti, kad dvie jų universitetų VPF darbuo tojų susitikimas ir pasidalini mas patyrimu buvo naudin gas. Ši išvyka padės tobu linti abiejų universitetų VPF darbą. Gražių pavyzdžių yra Ode sos Mečnikovo universitete, koordinuojant dekanatų ir VPF darbą. Apie tuos kon taktus ir glaudų bendradar biavimą gražiai pasakė Ode sos universiteto Filologijos fakulteto dekanas, nusipelnęs mokslo veikėjas prof. I. F. Duz: — Mes dirbame su VPF glaudžiam kontakte. VPF pa deda mums, mes jiems. Mes toleruojam ir džiaugiamės, kai VPF darbas išauga į kur sinį ir diplominį darbą. VPF darbas labai reikalingas ne tik studentams, bet ir mums, dėstytojams.
nes daugiatomė, fundamentali Universiteto istorija vis tik nesutalpina gilių ir išsamių žinių apie atskirų katedrų ir mokslininkų veiklą. Viena pirmųjų Universiteto etnografijos specialisčių pro fesorė Pranė Dundulienė išleido etnografijos mokslo isto riją. Mes paprašėme profesorę atsakyti j keletą trumpo interviu klausimų. Gerbiama profesore, Universiteto jubiliejui jūs išleido te knygą? — Taip, neseniai pasirodė mano knygelė „Etnografijos mokslas Vilniaus universitete", dedikuota mūsų Alma Ma ter. Kadangi didžiojoje Universiteto istorijoje etnografijos mokslui skirta maža vietos tad ir kilo mintis surinkti j vie ną vietą žinias apie šią mokslo sritj, apie žmones daugiau ar mažiau čia pasireiškusius. Didesnioji knygos medžiagos dalis susikaupė palaipsniui per visus trisdešimt ketverius mano darbo Universitete metus, tad atitinkamą vietą joje užima ir atsiminimai apie etnografijos mokslo mūsų aukšto joje mokykloje formavimąsi, apie paties mokslinio darbo pradžią, apie pirmuosius mokslininkus — J. Baldžių, M. Bir žišką, J. Čiurlionytę, P. Galaunę ir kitus, apie pirmąsias mokslines ekspedicijas, apie mano mokinius. Žinoma, mano kaip amžininko prisiminimai čia nėra svarbiausi, nes istorija yra atkuriama iš archyvinių dokumentų medžiagos. Apie ką pasakojama knygoje, kas nušviečiama plačiau? — Knygelę sudaro trys skyriai — „Etnografijos mokslas senajame Vilniaus universitete (1800—1832 mj“, „Etnogra fijos mokslas Vilniaus Stepono Batoro universitete (1919— 1939 m.)", „Etnografijos mokslas Vilniaus V. Kapsuko uni versitete (1940—1977 m.)" ir įvadas bei baigiamasis žodis. Pateikta faktinė medžiaga supažindina su etnografijos mokslo raida bei metodologija, gamybinės praktikos, stu dentų mokslinių būrelių darbu nuo XIX a. pradžios iki šių dienų. Plačiausiai nušviečiamas tarybinis laikotarpis, nes šio palyginti trumpo laikotarpio metu etnografijos mokslas universitete galutinai išsivystė moksliniais pagrindais, tapo istorijos mokslu, liaudies kultūros istorija. Taigi, yra pabrė žiama svarba tyrinėti liaudies masių dvasinės bei materia linės kultūros sritis. Tarybų Lietuvos etnografija siejama su aktualiais tarybinės visuomenės vystymosi uždaviniais. Dide lis dėmesys skiriamas tyrimui tų kultūros ir buities formų, kurios susidaro ryšium su socialistinio ūkio formomis. Uni versiteto etnografai tiria tiek praeities, tiek dabarties lie tuvių tautos buitj ir kultūrą, nacionalines tradicijas, istori nius ir kultūrinius ryšius su kaimyninėmis tautomis. Kam skiriama knyga? — Sis darbas skiriamas aukštųjų mokyklų istorijos, etno grafijos ir lituanistikos specialybių studentams kaip moky mo priemonė ir yra parašytas mano skaitomu etnografijos ir specikursų pagrindu. Tačiau, žinoma, tai ir bandymas at kurti Universiteto etnografijos mokslo istoriją. Ačiū už pokalbj.
Doc. P. UŽKALNIS.
tytojo garbės vardą: Simaškai Klemensui — Vilniaus vals tybinio Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto katedros vedėjui, pedagogikos mokslų kandi datui, docentui. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUllKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1978 m. birželio 5 d.
Kalbėjosi V. ARMALIS
Artėja vasara. Kaip ją ruo šiasi praleisti Universiteto studentai, pasakoja VU SSB Suvalkijos zonos komisaras, komjaunimo komiteto narys, atsakingas už darbinį auklėji mą, FF III k. studentas Norimantas Stankevičius.
— Universiteto statybiniai būriai sujungti į vieną būrį, pavadintą „VLKJS 60-mečio ir Universiteto 400-mečio" var du. Iš viso yra 18 statybinių būrių ir 11 nestatybinių, 5 iš važiuojamieji — į Jakutiją, Smolenską, Stavropolį ir Kir giziją. Studentai statys gyvu lininkystės kompleksus ir mo kyklas, restauruos Universite tą. O ką galite pasakyti apie nestatybinius būrius? — Šių būrių studentai pa dės žemdirbiams, dirbs fabri kuose, talkins medicinos dar buotojams, dirbs traukinių palydovais. Taip pat aptar naus poilsiautojus Palangoje.
įdomu, ar studentai darbuo sis tik mūsų šalyje, ar ir už sienyje? — 100 studentų išvyks dirbti į Lenkijos, Čekoslovaki jos .Vokietijos Demokratinės Respublikos miestus.
Kaip universiteto statybi niai būriai ruošiasi sutikti mūsų Alma Mater jubilie jų? — SSB organizacinis dar bas aktyviai vyksta visuose fakultetuose. Socialistinis lenktyniavimas vyksta ne tik tarp būrių, bet ir fakultetų. Ruošiama reprezentacinė ju biliejinė atributika: skarelės, gairelės, ženkliukai, emble mos, kalendoriai. Vasaros metu bus organizuojami sąsskrydžiai, viktorinos, konkur sai ,bei kiti įvairūs renginiai, skirti jubiliejui. O kada bus susumuojami rezultatai? — Spalio mėnesį įvyks SSB baigiamasis vakaras. Jo me tu ir bus susumuoti rezultatai, paskelbiami nugalėtojai. Bus aptariamos klaidos, trūkumai. Suvažiuos svečiai iš organi zacijų, kur dirbo mūsų stu dentai. Vakaro metu koncer tuos geriausi SSB saviveikli ninkai.
Ačiū už sėkmės.
pokalbį.
Linkiu
Kalbėjosi Jūratė SULINSKAITĖ
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PREZIDIUME Už nuopelnus respublikos liaudies švietimui ir aktyvią visuomeninę veiklą Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas garbės raštais apdovanojo liaudies švietimo, partinius ir tarybinius darbuotojus: Sarkinienę Ireną — Vilniaus valstybinio Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto Gamtos fakulteto dekano pava duotoją.