hinc iturad astra 1989 m. Spalio 6 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 195# M.
Quo
„Lietuvos studento“ numeris rusų kalba
Universitas
Rugsėjo 29-ąją Rektorato posėdžių salėje buvo susirin kusi Lietuvos studentų koor dinacinė taryba. Nedalyvavo tik Konservatorijos atstovai. Posėdį vedė Vilniaus dailės instituto studentas Tomas Knyva, svarbiausius praneši mus skaitė Universiteto Tei sės fakulteto studentas Vy gaudas Ušackas. Taryba nutarė dalyvauti TSRS studentų forume, kuris (vyks lapkričio 14—19 die nomis Maskvoje. Iki spalio 30 dienos išrinkti delegatus, kurie Ir nuspręs, ar dalyvauti svečių ar atstovų teisėmis. Išleisti specialų Nuspręsta „Lietuvos studento" numerį rusų kalba ir jį platinti foru me. Taip pat nutarta pava sari surengti Baltijos šalių studentų susitikimą Lietuvoje, susitikimo metu aptarti stu dentų kultūrinius, politinius, sportinius mainus, ekologi nes problemas. Numatyti po kalbiai su Lietuvos politi niais veikėjais. Studentų koordinacinė ta ryba nutarė deleguoti du žmones dalyvauti Lietuvos tarptautinių akademinių mai nų asociacijos kūrime. Si asociacija galėtų užmegzti ryšius su kitų šalių profesū ra, siųsti studentus ar dėsty tojus stažuotis. Buvo . aptarti rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, šiemetinės talkos ko lūkyje. Aptariant rinkimus bu vo pasiūlyti du variantai. Pirmas — kelti ( Respublikos parlamentą studentus, antras — palaikyti Sąjūdžio Iškeltus deputatus. Nuomonėms išsis kyrus, numatyta, kad kiekvie na aukštoji mokykla spręs šį klausimą atskirai. a
Nr. 19 (1477)
BALANDŽIO 15 D.
Vilnensis? Prof.
Rolandas PAVILIONIS VU prorektorius
Pasižymėkime keLis principus. Pirma, universitetinis išsilavinimas yra geiistinas, tačiau neprivalomas, Antra, Vilniaus Universiteto diplomas įgytinas tik pasiekus tam tikrą specialybės žinių ir bendrosios universitetinės kultūros lygį. Įstojimas. Visiškai akivaizdu, kad ligšiolinė baigiamųjų abitū ros ir stojamųjų egzaminų dub liavimo procedūra netinkama. Tačiau apskritai netikrinti pasi rengimo studijuoti tą ar kitą dalyką nerealu, kol konkursas į Universitetą (skirtingai nuo ki tų mokyklų) ne mažėja, o didė ja. (Šiemet kai kuriose specia lybėse, atskirai konkuruojant merginoms ir vaikinams, jis pa siekė 10 pretendentų į vieną vie tą). Katastrofiškai smunkant vi durinėse mokyklose dalijamų medalių vertei, matyt, kad tokį pasiruošimą studijoms Universi tete turėtų tikrinti pagal specia lią testų sistemą iš kompetetingiausių Respublikos mokytojų ir
/
dėstytojų sudaryta valstybinė komisija. Reikalui esant, Uni versitetas pasiliktų teisę papil domai atrankai remiantis tokių testų rezultatais. Tokią tikrinimo procedūrą naudoja daugelis au toritetingiausių pasaulio univer sitetų. Pats pasiruošimas studi joms turėtų būti vertinamas kur kas subtilesne, labiau diferenci juota, nei keturženklė (5, 4, 3, 2), balų sistema. Ją galėsime pa naudoti jau kitais metais. Parengiamasis skyrius būtų stagnacijos reliktas ir iššūkis universitetinei kultūrai, jei ir to liau garantuotų įstojimą žemiau siu „patenkinamu" balu. Todėl jau nuo šių metų šis skyrius veiks tik kaip pasiruošimo stoji mui institucija: skyriaus absol ventai lygiais pagrindais daly vaus stojimo į Universitetą kon kurse. Studijos. Absurdiška, kai Uni versiteto diplomą tokia pat tei se įgyja ir šiaip taip išsėdėjęs studijas, ir tikrai studijavęs, pir masis dažnai pralenkdamas ant rąjį ir „įsitaisymu" visuomenė-
je. Tol, kol valstybė, apmokėda ma studijas, vienodai išlaiko ir vieną, ir kitą, tokia lygybė, o tiksliau, nelygybė visiškai ne toleruotina. Ji nuvertina jau ne mokyklos medalį, o Universite to diplomą, diskredituoja Uni versitetą, kaip akademinę insti tuciją. ši padėtis galėtų būti iš esmės pataisyta padarius kai ku riuos viso studijų proceso pertvarkymus. Per pirmuosius trejus studijų metus turėtų būti įgyjamas bazlnis, bendras specialybei, išsilavinimas, užtikrinantis bendrąjį busimojo specialisto — mediko ar teisininko, fiziko ar kalbinin ko — išsilavinimo lygį. Įveikę šį etapą laikytų kvalifikacinius valstybinius specialybės egzami nus. Tik surinkus apibrėžtą ba lų skaičių (dabartine sistema — ne žemesnį, nei 4), galima būtų pretenduoti į studijas, aukštes nėje labiau specializuotoje pa kopoje. Neįveikus šio kvalifika cinio barjero (t. y. studijų kon kurso), įgytas bazinis išsilavini mas būtų patvirtinamas atitin-
iau IilllVI žinomo ko norim? JV4MI ■ IvJj Ivv 8 II I I • >to Sk?, s
Rugsėjo mėnesį buvo su sirinkę įvairių Universiteto stu dentiškų organizacijų atstovai. Dar anksčiau, pirmajame susirin kime, buvo prieita nuomonės, kad visų studentų (nepriklauso mai nuo politinių įsitikinimų) in teresus turi ginti viena bendra, visus jungianti organizacija. Kaip tada buvo įžiūrėta, šioks toks bendrumo pamatas yra da bar egzistuojančioje studentų profsąjungoje. Taigi, susirinkime buvo siūlo mi tokios organizacijos veikimo principai. Svarbiausia, manė kal bėjusieji, reikia vykdytojus at skirti nuo materialinės bazės. Šie žmonės už savo darbą gaus nemažą atlyginimą, ir viskas. O viską spręs, materialines verty bes skirstys visų studentų fakul tetuose išrinkti patikėtiniai. Be je, jie už darbą negaus jokio atlyginimo. Tokiu būdu, manė dauguma kalbėjusių, bus galima išvengti nelyglatelslų dalybų, slaptumo. Susirinkusiųjų svarstymui bu-
\ ?' ’ -
vo pateiktas VU studentų sąjun gos įstatų projektas. Jame rašo ma, kad tai bus dieninio sky riaus studentų visuomeninė or ganizacija, kurios veikla grin džiama viešumo, savivaldos ir kitais demokratiniais principais. Sąjungos tikslas — studento, kaip asmenybės, kuri turi įgyti žinių, auklėtis, tobulėti, rengtis aukštos kvalifikacijos reikalau jančiai veiklai, teisių ir laisvių gynimas, interesų reiškimas Uni versitete ir už jo ribų. Tik lieka nalšku, kam po to kios reorganizacijos Respublikinė profsąjungų centro taryba skirs lėšas (pagal dabar galiojančią tvarką skiria profsąjungos ko mitetui)? (vairiems naujos stu dentiškos organizacijos veikimo nesklandumams išsiaiškinti bei Universiteto studentų sąjungos (statų projektui patikslinti buvo sudaryta darbo grupė: Vygaudas Ušackas (TF studentas), Vygan tas Barkauskas (TF studentas), Arvydas Grigas (PEF studentas), Gintaras Jasaitis (VU studentų
'
... sta > g®'' >>, •
profsąjungos komiteto pirminin ko pavaduotojas), Valerijus Skinderskls (VU studentų profsąjun gos komiteto pirmininkas). Spalio pradžioje svarstymui pateikti (statų projekto papildy mai. Cla sakoma, kad VU stu dentų konferencija — aukščiau sias dieninio skyriaus studentų organas. Dirbs studentų taryba (nuolatos veikiantis Universiteto studentų atstovaujamasis orga nas) ir studentų tarybos sekreto riatas — vykdomasis, tvarkoma sis studentų sąjungos organas. Taryba susidės iš fakultetų ats tovų (fakultetui tenka dvi vie tos taryboje). Sekretoriatas už tikrins tarybos priimtų nutarimų įgyvendinimą, atsiskaitys už sa vo darbą tarybai. Nuostatuose neįžiūrėjau nieko, kas priešta rautų ir profsąjungos tikslams. Sąjunga (sipareigoja daugiau: padėti tobulinti mokslo procesą, stiprinti mokslo ir praktikos ry šius, palaikyti ryšius su Lietuvos aukštųjų mokyklų, kitų respub likų ir užsienio šalių studentų
H ® litai \ -
sąjungomis, tarptautinėmis studentų organizacijomis, taip pat organizuoja galiojančių ir studentus bei jų organizacijas liečiahčlų teisinių aktų tyrimą, rengia rekomendacijas jų tobu linimui, dalyvaują' aktų, liečian čių studentų Interesus, projek tų rengime ir aptarime. Todėl ir buvimo sąjungos nariu laikas (skaitomas į profsąjungos nario stažą. suNutarta spalio 26 dieną šaukti Universiteto profsąjungos konferenciją — ši diena numa tyta kaip Universiteto studentų sąjungos (asociacijos) įkūrimo data. Iki to laiko fakultetuose reikia išrinkti savo patikėtinius, kurie sudarys Universiteto stu dentų tarybą. Pirmajame posė dyje taryba išrinks pirmininką ir vicepirmininką — tarybos darbo organizatorius. Pamatai naujajai sąjungai, ga lima sakyti, jau sulipdyti.
Jūratė MICIULIENE
kamu diplomu, sąlygojančiu api brėžtas įsidarbinimo galimybes. Kitaip tariant, tęsti studijas auk štesnėje pakopoje galėtų tik tie, kurie tikrai studijuoja nuo pat pirmųjų metų. Žinoma, turėtų būti numatyta galimybė kartoti išeitą kursą, mėginant dar kartą įveikti kvalifikacinį barjerą, ta čiau tik su tokia sąlyga: apmokant Universitetui metines moNukelta | 2 psl.
Konservatorių vienijimosi atspindys? LTSR AT sesijos darbą ir rezul tatus paprašėme pakomentuoti LPS Seimo tarybos narį, profe sorių Bronių Kuzmicką. Bronius Kuzmickas. Visose pa starosiose sesijose būta įvairių netikėtumų, tačiau ši gerokai skyrėsi nuo ankstesniųjų. Ji pa rodė aiškią nemažos deputatų dalies orientaciją. Si orientacija ne tiek abejotina, k:ek neperspektyvi. Kitaip tariant — ne pertvarkos labui, Tai, kad konservatyvios jėgos konsoliduojasi, nėra netikėta, šito reikėjo laukti, tačiau jeigu neseniai pasibai gusi sesija — šios konsolidaci jos atspindys, vadinasi, konsoli dacija labai toli pažengusi. Ste bino deputatų lengvabūdiškas, neatsakingas požiūris, pilietišku mo stoka. Pavyzdžiui, balsuojant dėl rinkimų įstatymo — rezulta tas daug kam buvo netikėtas. Manau, nieko blogo, kad ati dėti kiti įstatymų projektai. Juo se, iš tiesų, dar yra trūkumtį, kai ką reikia papildyti, patobulinti. Jeigu neįvyks kokių nemalonių staigmenų, kita sesija turėtų būti pozityvesnė. Žinoma, jai reikia gerai pasiruošti. Kor. Ar nesusidarė įspūdis, kad dideliai deputatų daliai la biau rūpėjo, ne įstatymai, o pa sipriešinimas Sąjūdžio deputatų pasiūlymams! Nukelta j 4 psl.