Tarybinis Studentas, 1987 m. gegužės 22 d. Nr. 19 (1399)

visu

saliu vfiobecaazM,vicnyuires«

caRVBims sco oencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

LEIDŽIAMAS NUO 1950

METŲ BALANDŽIO 15 D.

*

Nr.19 (1399) 1987 M. GEGUŽĖS 22 D.

PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.

iiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiir

UNIVERSITETO

KOMJAUNIMO KOMITETE Gegužės 14 d. įvykusiame Uni­ versiteto komjaunimo komite­ to posėdyje buvo aptartas inter­ nacionalinis darbas medicinos ir prekybos fakultetuose. Šiuo klausimu kalbėjusios komiteto narės A. Monkauskaitė bei I. Kuktaitė pažymėjo, jog šiuose fakultetuose vyksta nemaža in­ ternacionalinių renginių, palai­ komi ryšiai su daugeliu TSRS bei kai kuriomis užsienio aukšto­ siomis mokyklomis.

Komjaunimo komiteto nuta­ rime MF ir PF internacionalinio sektoriaus darbas įvertintas tei­ giamai.

VU komjaunimo komitetas patvirtino į užsienį vykstančių studentų būrių sąrašus.

Svarstyta personalinė byla. Už girtavimą iš VLKJS eilių paša­ lintas FF studentas A. Padervinskas. „T. S." inf.

PIRMAJAI KNYGAI Universiteto lituanistai suren­ gė vakarą, skirtą pirmosios lie­ tuviškos knygos 440-mečiui. Va­ karo metu docentas A. Jovaišas papasakojo, kaip gimė knygos idėja, kaip ši svajonė buvo puo­ selėjama, nušvietė raštijos pradi­ ninkų, Mažvydo veiklą.

Lituanistams teko uždavinys iš­ leisti pilnus Mažvydo raštus.

Planuojama atlikti ir daugiau dar­ bų lietuvių raštijos pradininkams pagerbti: išleisti monografiją ėpie A. Kulvietį, suorganizuoti mokslinę konferenciją Lietuvos švietimo istorijos klausimais, įren9ti nuolatines raštijos pradinin­ kams skirtas ekspozicijas.

Apie Mažvydo muzikinę veik­ lu susirinkusiems papasakojo Valstybinės konservatorijos dės•ytoja J. Trilupattienė. Vienuoli­ ka Mažvydo giesmių, įdėtų „Ka­ tekizme", buvo labai gerai ži­ nomos tuometinėje Lietuvos Di­ džiojoje Kunigaikštystėje.

Susirinkusieji į vakarą, galėjo 1 pasiklausyti šių giesmių — jas »tllko J. Nako vadovaujamas an­ samblis.

Lina VAITKUTĖ

TRUMPAI Universitetas apdovanotas aukštojo ir specialiojo vl. m°kslo ministerijos bei ln < Svlet,mo. aukštųjų mokyk'4 lr mokslo Įstaigų darbuoto |ų Profsąjungos CK Pereinamąja raudonąja vėliava, kaip 1986 v sasąjunglnio konkurso gestudentų buities, darbo lr Po’lslo sąlygas nugalėtojas.

v • Universitete lankėsi Maskkvui aukStoslos komjaunimo morni? , profesorius, vienas žy­ miausių šalyje komjaunimo istotyrinėtojų V. KRIVORUCEN. Svečias susipažino su su t aukStąja mokykla, kalbėjosi u“, komjaunimo aktyvu aktuamoVaauš<ima*OmJaUnlmO gYVenI‘

Dėmesio, kolegos studentai!

Artėjant sestai primename vie­ ną svarbią naujovę, įtvirtintą TSRS aukštojo ir specialiojo vi­ durinio mokslo ministro įsaky­ mu. Cituojame: „.. .panaikinti egzistuojančią sąlyginių perve­ dimų į aukštesnį kursą sistemą.

Nustatyti, kad studentams (>avasario sesijos metu gavusiems ne

VERTA NEPAMIRŠTI daugiau, kaip du nepatenkina­ mus pažymius, gali būti nustato­ mi įvairūs akademinių įsiskolini­ mų likvidavimo terminai, bet ne vėliau kaip iki faktinės užsiėmi­ mų atitinkamame kurse pradžios dienos. ..

Studentai, nustatytu laiku ne­ likvidavę įsiskolinimų, turi būti pašalinti, arba, jeigu to negalė­ jo padaryti dėl svarbių priežas­ čių, gali būti palikti kartoti kur­ so, arba jiems suteikiamos aka­ deminės atostogos..."

SPORTO IR MENO ŠVENTĖ SAULĖTEKYJE

ATEINANTIS SEMESTRAS: ką darome, ko tikimės Šiemet vasara vėluoja, o sesi, ja — ne. Vis dažniau pavarto­ me paskaitų konspektus, hglau sėdim skaityklose, kalbam su draugais apie artėjančius egza­ minus. Greit prabėgs Si sesija, vasara. O koks bus ateinantis semestras?

Kaip, atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų reformą, pertvarkoma mokymo sistema pasakoja gam­ tos fakulteto dekanas, docentas R. Tarvydas: — Pagal naują mokymo pla­ ną pradėsime ruošti plataus pro­ filio biologus ir geografus vidu­ rinėms mokykloms. Jiems bus dėstomos naujos disciplinos: bio­ loginis eksperimentas mokyklo­ je, ESM taikymas biologijoje, darbų organizavimas mokykil niame sklype ir kitos.

— Gamybinio profilio studen­ tams taip pat paruoštas naujas mokymo planas., (vedame naujas specializacijas, kurios labiau­ siai reikalingos respublikos liau­ dies akiui vystyti.

— Sudaromos naujos moko­ mųjų ir gamybinių praktikų programos. Stengiamės, kad stu­ dentai gamybinėse praktikose susipažintų su tuo darbu, kurj teks dirbti baigus Universitetą — Pertvarkoma ir materialinė techninė fakulteto bazė. Re organizuojamos senos ir kuria­ mos naujos mokymo mokslinės laboratorijos, tokios kaip geolo­ ginių procesų matematinio mo­ deliavimo, ESM displėjų klasė.

Ichtiologijos laboratorija ir kitos.

O kaip pasikeis pats mokymo procesas?

— Paskaitas paliksime.

Tai svarbus kūrybinis dėstytojo ir studentų aktas. Dėstytojai per­ duos ne tai, kas vadovėliuose, o naujausią mokslinę informa­ ciją, taip pat kels įvairias svar­ bias problemas, nagrinės meto­ dologinius klausimus, pateiks naujausios literatūros sąrašą.

— Paskaitų sumažės, bet di­ dinsime savarankiškų studijų krūv|. Paskaitų laikas I kurso studentams neviršys 28, Ii ir III kursų studentams — 22, IV — 18 valandų per savaitę.

— Nemažai laiko bus skiria­ ma kolektyviniam savarankiš­ kam darbui su mineralų, au Kalų, gyvūnų iškamšų kolekci­ jomis tyrimų laboratorijose Daž­ niau studentai dirbs ir garny binlų organizacijų padaliniuose.

XXX i Dekanatuose dar ruošiami (vairių permainų planai.

Sup­ rantama, apie daugelį Iš Jų stu.Htai dar nežino. Todėl ir ne­ sitikėjome Iš mūsų užkalbintųjų Išgirsti kategoriškų nuomonių.

Tai, koks bus ateinantis semestras, priklausys ir nuo jų pačių. *r. ,vi^ ,dėlto: ko tikisi studen. tai, kokios dar problemos, Jų nuomone, reikalauja sprendimo?

IV kurso teisininkė: — Aš manau, ateinantis se­ mestras nelabai skirsis nuo šio kadangi taip greitai peršokti 1 savarankiškumą neįmanoma. Mes Juk neįpratę savarankiškai dirb­ ti, o be to. .. ką veiks dėstyto­ jai? Persitvarkymas liečia ne tik studentus. Kodėl taip mažai yra dėstytojų, l kurių paskaitas studentai veržtųsi? Iš kitos pu-

(nukelta j 2 psl.)

ŪKIO TARYBOS POSĖDIS Kas mėnesį rengiami Univer­ siteto ūkio tarybos posėdžiai.

Praėjusį kartą buvo apsvarstyta kaip rengiamos artėjančiam se­ zonui praktikų, sveikatingumo stovyklų bei poilsio bazės. Šiuo klausimu kalbėjo doc. V. Kindu­ rys. Doc. L. Simanauskas aptarė ūkio padalinių veiklą 1986/87 m. m. ir ūkio darbo plano vykdy­ mą. „T. 3." inf

1 Tarybinis studentas

ATEINANTIS SEMESTRAS: ką darome, ko tikimės (atkelta iš 1 psl.) sės — kodėl net l įdomiausias paskaitas. Jei dėstytojas nežymi nebuvusių, dažnai susirenka tik trečdalis kurso?

III kurso fizikas: — Atrodo, kad tos būsimos studijos bus kažkuo panašios 1 studijas pagal laisvą grafiką.

Nesiimu spręsti, tai gerai ar blogai. Aš asmeniškai savaran­ kiškas studijas įsivaizduoju kiek kitaip. Salia visiems privalomų disciplinų turėtų būti tokios, kurias studentai pasirinktų pa­ gal pageidavimą.

Pavyzdžiui, man patinka filosofija, ir aš studijuoju ją giliau.

— Ateity reikėtų pakeisti ir studentų vertinimo už visuome­ ninę politinę veiklą formą, Kam reikalingas tas visas savo nuo­ pelnų Išdėstymas ir balų rankiojlmas? Už Įvairiausias smulk­ menas prirašoma balų. Ir nieko gero nenuveikę, staiga tampa, me visuomenininkais.

Vlsuomenlnę-polltinę veiklą Įvertinti už­ tektų ir penkių balų.

III kurso medikės: — Tikimės, kad ateinančiame semestre galėsime patys suda­ ryti egzaminų grafiką. Kituose fakultetuose tokių problemų Jau seniai nėra. Mūsų nuomone, per medikų skirstymą reikėtų atsi­ žvelgti ne Į surinktus visuome­ ninės veiklos balus, o l pažan­ gumą. Bet iš kitos pusės, jei Jau žmogus pasimokė iki šešto kurso, tai nors jo Įskaitų kny­ gelėje yra ir prastesnių pažy­ mių, Jis vertas gydytojo, o ne... felčerio diplomo.

— Sugaištame daug laiko li­ goninėje, kurioje turime budėti kartą per dvi savaites ir kurio­ je esame niekam nereikalingi.

Važiuoti l Santariškes vien tam. kad panešiotum termometrus, paskui kelias valandas vaikštinėtum be darbo — naudos iš to tikrai niekam nėra.

Remigijus, III kurso biologas: — Ateinanti semestrą bus ma­ žiau užsienio kalbos pratybų.

Daugiau reiks mokytis namie.

Bet ar Įmanoma išmokti sveti­ mą kalbą tik iš žodynų ir teks­ tų Reikia kalbėti.

— Skaudu, kai studentai pas­ kiriami dirbti ne pagal specia lybę. Gal būtų geriau, jei penk­ tame kurse diplominius ir kur­ sinius darbus rašytų pagal už­ duotis tų Įmonių ir Įstaigų, su kuriomis palaiko ryšius, o pas­ kui Į jas sugrįžtų?

Kalbėjosi Aušra CHLEVICKAITĖ Aušra 2VINAKEVICI0TĖ

DARBO VASARAI ARTĖJANT Tą trečladienĮ pramonės eko­ nomikos fakulteto SSB „Tau­ ras" nariai rinkosi Į lnstrukta žą. Mat Jie Įnirtingai ruošėsi darbo semestrui. Dauguma bū­ rio narių — pirmakursiai, kol kas dar tik Įsivaizduojantys stu­ dentišką vasarą. Ką Jie mano apie SSB? Ko tikisi? Kokius pla­ nus kuria? Tą Ir bandau sužl. noti, užklausdama kelis busi­ muosius narius.

LORETA. „Tauras“, klek žinau, vienas iš geriausių statybinių būrių. Dauguma jo narių — ekonomistai, kurie stengiasi iš­ laikyti senas, gražias būrio tra­ dicijas.

Kiek keista, kad vadas savo nuožiūra renkasi žmones. Nors taip gal ir geriau — susirenka Įvairiausi, Įdomiausi studentai, pilni idėjų, kūrybinių Jėgų. Nuo to priklausys viso būrio nuotai­ ka. O juk taip svarbu, kad visi būtumėm linksmi, Išradingi. . .

Tikiuosi visų pirma geros va­ saros. Ir įdomios, žinau, kad reiks daug ir neblogai dirbti, bet (kad ir kaip Juokingai tai

LAUKIAME KAŽKO NEPAPRASTO...“ geriau pažint savo draugus. O, be to, kultūringas, turiningas laisvalaikis. ..

Ko tikiuosi? Užsidirbti ir nau.

Jų Įspūdžių. Žinoma, geriau bū­ tų užsidirbti, bet nepersidirbti...

TAUTVYDAS. Džiugu, kad Į Kybartus važiuoja daug grupiokų. O tai reiškia, kad grĮšim, tapę gerais draugais.

Kas nėra girdėjęs apie pui­ kias studentiškas vasaras... To­ dėl aš frgi laukiu kažko gra­ žaus, kas padės atsigauti po pa­ vasario sesijos. Žinoma, stengiuosi ir pats kuo aktyviau dalyvauti kultūrl. niam darbe, padėsiu organizuo­ ti poilsio vakarus. Daug žada mūsų agitbrigada. „Tauro “būrio vadas DAIVIS. Kiek tai priklausys nuo manęs, pasistengsiu, kad būtų grąžin­ tos fakultetui senos SSB tradi­

cijos. PEF-o būriai turi būti vie­ ni iš pirmųjų Universitete... ir pageidautina respublikoje.

Toliau ugdysim agitbrigadu tradicijas. Ne paslaptis — šie­ met pasirodėm geriausiai... — Su pavydu Dalvis kalba apie „2i. linus“. Ne, ne todėl, kad Istorikų būriai geresni. Mat čia ne­ blogai uždirbama__ Komisaras RAIMONDAS išdi­ džiai tyli. Nenori išduot savo perspektyvinių planų. Mat jis, kaip ir Dalvis. mano, kad „Tau­ ras“ šiemet bus geriausias, o kaip tai bus pasiekta, ką nu­ veiks pats Raimondas, kol kas paslaptis...

Ir visi ekonomistai lyg vienas tvirtina: „Tikimės kažko nepa­ prasto. . . Ką gi, laikas parodys.

O dabar belieka Jiems palinkėti sėkmingos sesijos ir, žinoma, geros vasaros.

Laima STAUCYTĖ

tik du: mūsų „Archeos" ir VVPI „Perkūnas". Studentai veržiasi j šj būrį, bet, sužinoję, kad jiems neužskaitys praktikos, neužsibū­ lį Putelkį pasidalinti mintimis apie na. Sis klausimas Pedagoginiame institute išspręstas, nes studen­ šio būrio organizavimų. tams užskaitoma pedagoginė N. Puteikis: — Mums labai gėda, kad tik praktika.

V. Vainilatti:s šiais metais buvo suoorganizuo— „Archeos" — pamaininis tas archeologinis būrys. Tokie būriai jau prieš 10 metų veikė būrys. Dirbs po 25 žmones. Pa­ darbas — žemutinės Baltarusijoje, pora penkmečių vy­ grindinis ko restauravimo darbai Latvi­ pilies kasinėjimai (tarp senųjų būsimo tautų joje. Tuo labiau, kad LKP CK ir pionierių rūmų, LTSR Ministrų Tarybos 1987 me­ draugystės muziejaus ir istorinio Man, tų nutarime „Dėl istorijos ir kul­ etnografinio muziejaus). toks tūros paminklų išsaugojimo" yra kaip SSB vadui, susidarė nurodyta, kad kasmet turi būti įspūdis — dar yra daug forma­ ne mažiau kaip 5 archeologiniai lių dalykų. Kad ir instrukcijų be­ mūsų restauravimo būriai. Deja, jų yra galybė! Kam reikalingas

būriui sportinis organizatorius, gelbėtojai, gaisrininkai, draugo­ vininkai, visuomeniniai autoins­ pektoriai, sanpostininkės?

Juk dirbsime Vilniaus centre. O da­ bar žmonės sesijos metu turi iš­ klausyti dar papildomas paskai­ tas.

Sutinku su komisaro nuomone, kad reikalinga kažkokia kompen­ sacija. Juk mūsų būrio nariai gaus žymiai mažesnį atlyginimų, nei kitų. Todėl galėtų būti nors jau užskaitoma praktika.

beskambėtų) darbas manęs ne­ baugina. Manau, kad (vairūs turiningi poilsio vakarai padės išblaškyti nuovargį...

DALIA. Praėjusios vasaros mes, galima sakyti, visai ir nematėm. Baigiamieji egzaml. nal, vė.iau stojamieji, O dabar tikiuosi „atsigauti“. Laukiu links­ mos vasaros, manau, kad bus gerai organizuotas darbas ir poilsis. Kaip pirmakursę labai vilioja SSB, nes tikiuosi kažko naujo, nepatirto, gal net nepa­ prasto. Gal geriau būtų, kad būrį sudarytų atskiros grupės, kad galėtumėm daugiau susldraugaut. Juk niekur kitur taip neatsiskleidžia žmonių charak­ teriai, kaip dirbant. Taip jau bū­ na, kad daugiau bendrauja bu­ vę SSB nariai, o ne grupiokal...

RIČARDAS šypsosi. SSB labai reikalingi po pirmo kurso, nes tai — pirma rimtesnė proga

TRUMPAI-APIE „ARCHEOS“ Vasario 13 d. „Tarybiniame stu­ dente" buvo išspausdintas Nikos Aukštaitytės straipsnis „Neabejin­ gi senamiesčio likimui".

Jame iškelta mintis — kodėl nepalik­ ti SSB archeologiniams darbams! Šiandien toks SSB jau yra. Tai „Archeos". Išvertus iš graikų kal­ bos — senovė. Neseniai įvyko paskutinis šio archeologinio bū­ rio susirinkimas. Paaiškėjo, kad darbas pradedamas nuo liepos 6 dienos, studentai bus apgyvenidnti bendrabutyje. Po susi­ rinkimo paprašiau būrio vadų Valdų Vainilaitį ir komisarų Nag­

DIDINANT LIAUDIES

KONTROLES VAIDMENĮ KELETAS KLAUSIMŲ UNIVER­ SITETO LIAUDIES KONTROLĖS CENTRINES GRUPĖS PIRMININ­ KUI DOC. ANTANUI APYNIUI. Skaitytojus, matyt, labiausiai domina Universiteto liaudies kontrolės centrinės grupės veik­ los efektyvumas.

Mūsų liaudies kontrolės cent­ rinei grupei priklauso 27 nariai.

Yra 4 sektoriai: mokslinės veik­ los. mokymo kontrolės, ūkinės veiklos ir organizacinis. Klek, vienas sektorius turi savo pla­ ną. reguliariai atlieka Įvairius patikrinimus. Galiu paminėti ke­ letą svarbesnių mūsų centrinės grupės patikrinimų, kurie iš tikrųjų buvo gana efektyvūs. Štai, pavyzdžiui, sodininkų bend­ rijos veikloje yra daug trūku­

— Ačiū už pokalbį. O kaip seksis pirmoji archeologinė SSB vasara — parodys netolima atei­ tis.

Jolanta NARBUTYTE

mų. Buvo sudaryta speciali ko­ misija (pirmininkas P. Bruzgu­ lis), kuri patikrino šios bendri, jos ir Jos pirmininko B. Gurklio veiklą ir Iš tikrųjų surado gana daug trūkumų: neteisingai api­ forminamas neetatiniams dar­ buotojams užmokestis už darbą, pagrobti du rulonai tvoros tink­ lo, trūksta 50 gelžbetonio stul­ pelių, piktnaudžiaujama premi­ juojant valdybos narius, jau praėjo penkerl metai, kai egzis­ tuoja bendrija , o 29 Jos nariai iki šio patikrinimo dar buvo neįnešę nė vieno rublio, (tai aiškus valdybos apsileidimas), net 61 sodininkas bendrijos na. riu tapęs, bet Iki šiol nepatei­ kęs reikiamų dokumentų; nesu­

prantama, kaip galėjo „Ąžuoly­ no“ nariais tapti net 142 asme­ nys, kurie nedirba Universite­ te, o yra modelių namų, autoserviso, vaistinių, kirpyklų dar. buotojal. O tuo metu net 73 Universiteto darbuotojai laukia eilėje, kada Jiems bus skiriami sklypai. Galiu pasakyti, kad šio tikrinimo rezultatai buvo pateik­ ti Universiteto administracijai ir skubiai buvo Imtasi velksminęų priemonių trūkumams pašalinti.

Panašių tikrinimų buvo ir dau­ giau. Smulkiau visus čia sumi­ nėti nėra galimybės. Bet apie svarbesnius vis dėlto norėčiau pasakyti. Pavyzdžiui, maieriall(nukelta Į 3 psl.)

UNIVERSITETAS: ŽMONĖS Aš norėjau šito interviu. Jau­ čiau. kad antraip kažko netek­ siu, neturėsiu. Dešimt metų va­ dovauta mūsų „Ratilio" — ko ne sukaktis? Prisiprašiau dviems vakarams Į repeticijas.

Tiesa, tuos vakarus Jaučiausi didele „berazume“.

Aš žinau, kad razumnals Ji laiko koresponden. tus, kuriems kažkas sutrukdė atvykti interviu. . . Bet -dabar gailu pasidalinti tuo. kuo tuos vakarus su manim dallntasL Ir vėl — pamenu vieno nežurnallsto žodžius, kad žurnalistai linkę užkasinėti. Manau, kad čia vis tik yra kitaip — per gi­ lu. kad užkastum, gali pati ne­ bent užsi. . . To ir bijau.

Tai niekam nebe naujiena — ne pirmi metai vis girdisi prie­ kaištų „ratiliokų“ adresu, o |ų ypač pagausėjo po gastrolių Prancūzijoje — esą. per daug akademiški, nenuoširdūs, pozuo­ ją Ir visaip kitaip? Tik dar ne­ galvojau. kad Ir ansamblyje Jau Juntamas nepasitenkinimas, te. gul kol kas tik iŠ „viršaus", iš pačios Z. Kelmlckaitės: „Čia ir yra pats sunkiausias laikotar­ pis — išėjimas Į sceną jau turi patirties. Tokiam buvime Jau yra akademiškumo, nebėra to Jaudulio - viskas paprasta ir aišku: analogija su Kauno „Žal­ giriu". . .

Ji kalbėjo, o mano bloknote gausėjo brūkšnelių ir taškelių — pasijutau nepajėgianti nei fiksuoti, nei sugauti visą tą žo­ džių srautą. Viliuosi, kad liko bent tai, kas rupiausia.

— Ramune, prašau užveski — Oi. broliuk, broliukėli. . .

Ji kelissyk pakoregavo tai, ką pati vadino dainos ryškumu ir pribėgo prie manęs: „Supranti, man tai pagrindinė problema, svarbiausias dalykas: ar gali folkloras ateiti Į šiandieną? Ar mes galim gyventi XIX, XVIII amžiuje? Aš gi negaliu reika­ lauti. kad mano studentai eitų Į paskaitas su drobinėm kelnėm ir sijonais. Tai gi nuodėmė, pre­ tenzija. melas. Man folkloras — gyvas daiktas, tai negi aš turiu žiūrėti Į fokloro pateikėją kaip į eksponatą — taigi ne bež­ džionė ji kokiai Reikia natūra­ liai reaguot. o ne romantizuot.

Pamėgdžioti tiksliai — taigi sve­ timų minčių gromuilojlmas, svar­ biausia, kad ta svetima daina taptų tavo išraiška, tavo mintim".

KELETAS ASMENINIŲ PAŠTE. SĖJIMŲ ARBA NEKUKLUS KLAUSIMAS

Ją pasėjusiai Įdomu stebėti.

Ir tiek. Nes. kai užsimiršta žo­ džiai. apiblunka tarp daugybės kitų veidų jos veido bruožai, išlieka vaizdas. Aš, ko gero, per daug sau leidau mėgautis tuo stebėjimu taip, kad suslda rė lyg ir dvigubas efektas: Z. Kelmickaltė, kaip nuolatinis ste­ bėjimo objektas ansambliečiams ir aš prieš Ją — kaip laikinas.

Galvoju. Iš kur tas ryškumas?

Na, ji nebijo būt Juokinga — tai faktas. Repeticijų metu ji viską aiškina paprastai. Popu­ liariai — pati pašoks, padai­ nuos. Ką neišeina pasakyt žo­ džiu — pasako judesiu, akimis, mimika. Ir taip, kad nieko kito nelieka, kaip tai pagauti ir pra. tęsti. Štai repetuoja „Rituok vai­ nikėli": „Ne. ne — čia gi tam­ sus momentas — kada vainikas ritasi per stalą — taigi, viskas baigtai Vyras, valkai, darbai.

Taigi dramatiška situacijai Ir nereikia sentimentų.- Taip steng­ tis, kad vaizdas užsifiksuotų" . . .Štai taip — svarbiausia — jausti, matyti tai, kam ta daina buvo skirta — Ir nemeluoti. Ir reikalauja griežtai: „Jei iau pasldarėt „liaudies artistais", tai ir parodykit paskirtą valią ir galią, čia negalima atsistot uz kito nugaros.

Pasitikėjimas — geras dalykas, bet reikia kru­ vinai dirbt!“ Taip, čia Ir netyčia per koncertą sijonui krintant — privalai galvoti, kaip gražiai iš­ sisukti Iš gan nemalonios situa­ cijos — turi suvaidinti. Štai repetuoja šoki. Ir viskas turi būt iš karto: ir kontaktas su partneriu, ir šokio charak terls. Ir gerai, Jei tu žinai, ko atėjai Į ansambli, Jei ne. . .

Ir keistas dalykas. To. kas. atrodo, turėtų gniuždyti — nė­ ra. Distancija lyg Ir tirpsta. To­ lydžio vis lengvesnė Interpreta­ cija. Taigi, viskas perdėm relia­ tyvu. Kiekvienas metodas geras, Jei. . . Su didžiausiais išvedžioji­ mais Išdrįsau paklausti: „Jums neatrodo, kad esat truputi des­ potė?“ „Kitaip turbūt ir būti negali, nes rėklu dėl to, kad dievas da­ vė gerklę nemažą, o rikiuotu, tvarkau, kartais ir pasitrankau įpykus dėl to. kad Juos vis dėl­ to labai myliu. Daugiausia py­ los gauna gabūs. Gailu apsirik­ ti, bet kad neįžvelgiau indivi­ dualybės?. . 4 Aš tikrai katego rlška, bet maksimalus atsidavi­ mas turi būti abipusis“.

Ją pašėlusiai Įdomu stebėti.

Kada rūstauja repetuojant „Anksti rytą", „Kokia gi čia tra gėdija? Čia gi Jaunimo meilės daina . . .Persitvarkyt. . .“ Kada trumpą nedidelės „visuotinės psichozės" pertraukėlę despe ratiškal parodijuoja: „Zombiai ateina, atidunda".. . Kada Įpu sėjus repeticijai sugriūva grupė tiesiai iš koncerto ir ji nekan: riai kamantinėja, ir apsiramina Išgirdus, kad atidalnuota kaip reikiant, paskui sutrinka pati paprašyta ataskaitos. Kada išvy niojusi koncertavusių jai atneš tas gėles, aikteli: „Nabagės, ap šąlę“.i Kada Juokiasi kažkokiu nenusakomu, paukštišku Juo ku. Ją pašėlusiai įdomu stebėti Iš ŠIRDIES, ARBA ŽMONĖS SU MĖLYNĖM GRAŽESNI Mano klausimas buvo siaubln. gal nekonkretus: „Kas buvo „Ra tllio“, kaip dešimties metų pas tovus santykis?" Domino viskas: nuo paties atėjimo i ansambli iki požiūrio Į mūsų kartą.

Atėjimas buvo paprastas. Už ėjo 1 repeticiją apsižvalgyti, ži­ nojo, kad ankstesnioji vadovė ruošiasi išeiti. Kažkas Įteikė gvazdikų puokštę kaip naulai vadovei. Ir pasiliko. Ir — de­ šimt metų — be Jokios atvan­ gos. Tokia Jos kategoriškumo iš­ raiška: „Jei nori, tai 1 dugną, puse kojos neišeina“.

Su pus­ amžiais, sakosi, negalėtų dirbti.

Jai patinka jaunatviškas azartas. Įdomesnis klystantis žmogus, atviras nervas tikresnis. Gražu, kad su mėlynėm — tai tikras daiktas. Bijo tylenių, tokių, ku rle Į akis tiesiai nežiūri. Ieško gyvenimo dialogo (štai ir atsva­ ra kategoriškumui). Keistas jai žmonių egoizmas. Įžeidžia sce­ nos siekimas bet kokiom prie monėm, skaudina nesveika kon kurenclja, sunkus naujokų pri­ ėmimas ansamblln? Stebisi ko­ dėl, vis dėlto, ne per daugiau šia ansambliečių Imasi vadovau­ ti kolektyvams: „Ar iie nestip­ rūs. ar bijo darbo? O liaudies kūryba — gyvastis.

Liaudies dvasingumas — šaltinis, oazė, bet ten reikia ateiti, ateiti su nebijojimu“.

Ir negalėčiau pasakyti, kad tai, ką Išgirdau, buvo nenuo­ širdu. Kaip neabejoju, kad Ji galėtų ir suvaidinti (ne ta, teat rlne prasme) su tokia vaidyba, kokios pati reikalauja scenoje krintant sijonui.

Solveiga ČEPONYTĖ Valdo VILŪNO nuotr.

3 Tarybini* studentą*

mo dirbant, bendraujant su ki­ tais būreliais, apdovanojant kon­ ferencijų laureatus. SMD veikla — ne meninė; bet reikėtų, kad studentai patys visais būdais kel­ tų ją j viešumą.

— Kokie pasiūlymai būtų dėl SMD veiklos organizavimo for­ mos!

Baigėsi konferencijos Universi­ tete. Kaip sekėsi jas organizuo­ ti, kokios problemos; mintys likilo fakultetų SMD vadovams. Į klausimus atsako filologijos fa­ kulteto doc. B. Stundžia, preky­ bos fakulteto doc. J. Libonas ir chemijos fakulteto doc. R. Kaz­ lauskas.

— Su kokiomis problemomis susiduria jūsų fakulteto SMD! FilF SMD vadovas, doc. B. Stundžia: — Didžiausia problema, su kuria susiduria SMD vadovas, — tai konferencijos laiko klausimas.

Konferencija kiekvienam SMD dalyviui, studentui turėtų būti šventė, o ne paprastas susibėgi­ mas, derėtų pasimokyti iš Lenin­ grado, Maskvos universitetų SMD, — jų konferencijos — tai dideli renginiai, vykstantys net dvi dienas.

Su minėta problema glaudžiai susijęs konferencijos tezių spaus­ dinimo klausimas. Pageidautina, kad leistų spausdinti tezes jau vien tam, kad konferencijai pa­ teikti pranešimai turėtų išlieka­ mąją vertę.

Nerimą kelia ir tai, kad nema­ žėja studentų nesuinteresuotu­ mas SMD veikla, nes joje daly­

— Reguliari, ne formali bū­ relių veikla būtų didžiausias mū­ sų laimėjimas. Norėtųsi, kad SMD būreliai taptų tikrais moksliniais vaujantys praktiškai nėra skati­ kolektyvais. Tai būtų idealu.

— Vadovams nemoka, o darbo nami. Manau, SMD prestižas pa­ kils, kai studentams stipendija daug. Ką šiuo atžvilgiu mano bus diferencijuota. Norėtųsi ti­ pats vadovas! kėti, kad dėmesys SMD veiklai — Vadovavimas SMD, būre­ didės. liams — rimtas visuomeninis dar­

Doc. J. Libonas: atskiruose būreliuose, o šiais — Studentai paruošia neblo­ metais dar padarėme atidarymo gų mokslinių darbų. Juos būtų plenarinį posėdj. Turėjome sve­ galima sėkmingai pritaikyti čių iš Užgorodo ir Baltarusijos praktikoje, bet, pavyzdžiui, universitetų. Pranešimų skaičių prekybos ministerija su jais net truputį sumažinome penktakur­ bū­ nesupažindinama.

Reikėtų kaž­ sių sąskaita — keturiuose buvo perskaityti 36. kaip pradėti organizuoti darbą. reliuose Doc. R. Kazlauskas: Juk svarbiau turinys, o ne skai­ —Labai prasta mūsų materiali­ čius.

— O kas, jeigu surengus di­ nė bazė: trūksta geros aparatū­ baigiamąją SMD konfe­ ros, reagentų. O be jų — gerų delę dalyvautų visų darbų nepadarysi.

Be to, nėra renciją, kurioje aukštųjų mokyklų ko slėpti, menkesnės ir studen­ respublikos tų žinios, nėra entuziazmo. Su­ atstovai! Po to — suruošti dis­ mažėjus konkursui j mūsų spe­ kusijų vakarą, vakaronę ar dis­ cialybę, praktiškai jstoja visi, koteką!

Doc. J. Libonas: kurie išlaiko egzaminus.

— Taip, būtų labai įdomu. Šiemet mūsų konferencija vy­ Bet pas mus net Universitete tokia konferencija neorganizuo­ jama. O juk galėtume aptarti aktualiausius pranešimus, susu­ muoti rezultatus, apdovanoti įdomiausių darbų autorius.

problemos ir lūkesčiai

Doc. R. Kazlauskas: Mūsų Universitetas draugauja su daugeliu šalies universitetų, kurių SMD nariai dažni svečiai mūsų konferencijose.

Norėtųsi, kad negirdėfume svečių nusiskun­ dimų: tai antros antklodės ne­ duoda, tai ilgai reikia laukti, kol apgyvendins...

— Kokie SMD santykiai su de­ kanatu ir studentais!

— Dekanatas visaip remia SMD veiklą: svarsto jos darbą fakulteto tarybos posėdžiuose, padeda spausdinti pranešimus sąjunginėms konferencijoms. Ne­ seniai taryboje akcentuota, kad būrelių veikla turi būti susijusi su atskirų katedrų mokslo tiria­ muoju darbu.

Iš studentų norime daugiau ini­ ciatyvos. Iniciatyvos ir entuziaz­

bas. Tačiau kiekvienas dėstyto­ ko balandžio 10 d., ir turėjome, jas už vadovavimą būreliui jaus­ palyginus, nedaug laiko prane­ tų didesnę atsakomybę, jei jam šimams paruošti, nes, kaip be­ už tai būtų skaičiuojamas krūvis būtų, tai juk ne teoriniai, o eks­ arba būtų diferencijuojamas at­ perimentiniai darbai. lyginimas. O dabar — etatas ne­ — Ar patenkina dabartinis diferencijuotas ir kiekvienas konferencijų vedimas! Gal turite dėstytojas gauna stabilų atlygi­ kokių nors pasiūlymų! nimą pagal užimamas pareigas.

Doc. J. Libonas: Dėl vadovų darbo — baigda­ — Šiais metais mūsų fakulte­ mas norėčiau pridurti, kad SMD te konferencija vyko dvi dienas. būreliams turėtų vadovauti žmo­ Buvo atvažiavę svečių iš Lat­ nės, kurie ne tik atsidavę moks­ vijos universiteto. Iš viso pers­ lui, bet ir yra puikūs pedagogai, kaityti 76 pranešimai. Tik gaila, moka rasti bendrą kalbą su jau­ kad ne visi studentai galėjo nais žmonėmis, juos uždegti. dalyvauti konferencijos darbe: — Dėkoju už pokalbį. paskaitų nutraukti neleidžiama.

Audronė 5ERPETYTĖ XXX

— Su kokiomis problemomis susiduria fakulteto SMD!

Doc. R. Kazlauskas: — Šiemet pabandėme „pa­ grąžinti" konferenciją. Anksčiau tik pranešimai būdavo skaitomi

— Toks renginys net Univer­ siteto mastu neruošiamas. Tie­ sa, rudenj vyksta kaip ir bai­ giamoji konferencija, bet tai tik rezultatų susumavimas. (domus dalykas būtų ir nau­ dingas. Tik reikėtų gerai apgal­ voti jo formą. Pavyzdžiui ben­ droj salėj (ne tokioj kur kėdės pritvirtintos prie grindų), su „laisvu" mikrofonu surengti dis­ kusinį vakarą, kuriame būtų ga­ lima netik pasidalinti mintimis, bet ir pasilinksminti. Pirmiausia, ma­ nau, tokį vakarą reiktų suoraanizuoti Universitete, o jau po to — ir visų aukštųjų mokyklų mastu. Toj pačioj Lietuvėlėj beveik nieko nežinome vieni apie kitus. Labai jdomu būtų pasiklausyti.

Snieguolė KRISČIONAITĖ

MŪSŲ KOLEGŲ MINTYS

VISI...

Nuo 1986 metų lapkričio mė­ nesio VISI SMD pirmininku iš­ rinktas Arvydas TYLA. Naujasis pirmininkas pasako­ ja apie draugijos veiklą: — VISI SMD panaši į kitas aukštųjų mokyklų mokslines draugijas. Darbai atliekami vi­ sus metus. Na, o kas padaryta ir kaip padaryta įvertinama per apžiūrą. Po apžiūros — konfe­ rencija. Šiemet ji jau praėjo balandžio 27—28 dienomis. Gali­ ma sakyti, kad apie 30% pateik­ tų darbų — tikrai verti dėmesio.

Mano manymu, daryti „didžio­ sios" konferencijos, kuri su­ kviestų visas aukštųjų mokyklų SMD, nėra reikalo.

Kiekviena

mokykla turi savo specifiką. . .

Ne paslaptis, kad ir vie­ nos aukštosios mokyklos SMD konferencijos tik vidutiniškos.

Tad kam daryti „vidutinišką iš visų"? Nors tai mano asmeninė nuomonė. Po pirmųjų kursų stu­ dentus reikėtų diferencijuoti į mokymosi grupes. Tai turėtų įta­ kos ir SMD veiklai. Tuomet stu­ dentas galėtų nagrinėti „savo" temą. Aš manau, kad tiesiog būtina įvesti privalomą SMD (arba mokslinio mąstymo pag­ rindų kursą).

Dabar VISI SMD darbe daly­ vauja apie 1400 studentų (apy­ tikriai 35 procentai). Tai nedaug, nes kiekvienas busimasis inži­ nierius turi būti ieškotojas.

Dalia SKĖRYTE

VVPI...

Baigėsi 41-Oji SMD konferen­ cija. Pareikšti mintis apie SMD darbą, paprašau VVPI studentų mokslinės draugijos pirminin­ ką, prof. dr. Antaną PAKERĮ: — Sujungus geriausių autorių pranešimus, kaip Jūs sakote, i vieną — didžiąją konferenciją, kurioje dalyvautų, tarkim, po tris mokslinių pranešimų auto rlus Iš kiekvienos aukštosios mokyklos — diskusijų vis vien nebūtų, nes pranešimai skirtin­ gi. Manyčiau, kad reiktų suda­ ryti kuo artimesnių temų sek­ cijas. kur žmonės dirbtų kolek­ tyviai Gailu pareikšti „utopine" minti: kelioms aukštosioms mo. kykloms spręsti tą pačią prob­ lemą, nagrinėti kompleksines temas, kad ir lietuvių kalbos žodyno sudarymą. . .

Kol dar yra temų Įvairovė — diskusijų nesulauksime. Be rel kalo studentai kaltinami pasy­

DIDINANT LIAUDIES KONTROLES (atkelta Iš 2 pisi.)

nlų vertybių ir energijos taupymo Unlverstteto padaliniuose Patikrinimas, arba polltekonomljos katedrų darbuotojų pėda, ąoglnlo krūvio planavimo ir vykdymo, atkreipiant dėmes! ŪL..

—, ,I darbą su neakivaizdininkais, pa­ tikrinimas, arba arba vėl vėl — — Univer Univer-­ tikrinimas, siteto organizacinės ir _ ............... finanslpzės_ .veiklos, .. . . . n vykdant ūkiskalti-

n*s sutartis, patikrinimas, kasMėt ™*t mes atidžiai patikriname, kaip Universiteto pa­ ■ r— Ltiv padaliniai pcuc. ■ ■ „oi po" siruošia ri,ošla žiemos sezonui... Kiek, Klek, vieno patikrinimo rezultatai svarstomi Liaudies kontrolės -—--i antrinės grupės posėdyje, pri­ imamas konkretus nutarimas, pareikalaujama nedelsiant •Sfąisytl surastus trūkumus. Tuo ir Pasireiškia mūsų darbo veiks­ mingumas. Dažnai būna taip, ,rr'es antrą kartą tikriname, žiūrime, ar Jau pašalinti tie trū"Umai, kurie buvo atskleisti per Pli-mąjĮ tikrinimą. t„JuS ^'bėjote apie Unlversiteliaudies kontrolės centrinės Kaupės darbą. 0 juk yra ir atr=?u!s 'budies kontrolės grupės ■akultetuose, kituose padąil. lrL«ose- Jūsų minėtame nutarime tiJc Pabrėžiama, kad reikia ■nuosekliai gerinti liaudies kont■ gruPlą Ir postų veiklą, Inant kiekvieno liaudies dirba? erlaus darbą“. Kaip los k,,?»n!verslte*® kiekviename faor, „le yra liaudies kontrolės p, p,p$s- Tai tikrieji mūsų pagalri«Jnka ’ mQsų aktyvas. Kai kurai* grupės Iš tikrųjų dirba geko< veH«smlngal. Tai matematlmnl- medirinos, prekybos, che. di.?s; filologijos fakultetų liauvv,H*-.ntrolės grupės. Štai, nas»«ii lu ' matematikai egzaminų mi„ metu tikrino, kaip eqzaKarUk°tOj?i laikosi egzaminų star? I?aičio reikalavimų.

Nuvėh,„kai kurie dėstytojai zami°Ja l e<Jzamlną, perkelia eg­ zamino laiką. Daug kartų tikri­

no, ar tvarkaraštyje nurodytu laiku vyksta užsiėmimai. Ir štai užfiksavo, kad ne visi visuome. ninlų mokslų dėstytojai atėjo i paskaitas (1986.11.06), lapkričio 25 d. vyko ne visi vokiečių kal­ bos užsiėmimai. Iš pažeidėjų bu­ vo paimti raštiški pasiaiškini­ mai,, pareikšti griežti Įspėjimai. Įdomus matematikų — liaudies kontrolierių darbo bruožas yra tai, kad jie vieną kartą patikri­ na, suranda trūkumus, nurodo Juos pareikalauja ištaisyti, u po kurio laiko vėl patikrina žiūri, ar ištaisyti trūkumai ar ne? Taip buvo su skaičiavimo technikos panaudojimo mokymo procese tikrinimu. Gerai dirba filologijos fakulteto liaudies kontrolieriai. Štai per metus Jie atliko net trylika Įvairių patik­ rinimų: kaip fakulteto patalpos parengtos naujiesiems mokslo metams, ar visų katedrų dėsty­ tojai turi kalendorinius planus, kaip organizuojama pedagoginė praktika, kaip dėstytojai Įvykdo pedagoginio darbo krūvį, ko. klos 15 bendrabučio studentų buitinės ir kultūrinės sąlygos ir t. t. Rasti trūkumai paskelbiami specialiame stende „Liaudis kontroliuoja“. Efektyviai dirba chemijos fakulteto liaudies kont­ rolės grupė, kuriai vadovauja doc. R. Sabonienė. Štai grupės sudaryta komisija tikrino orga­ ninės chemijos katedros pedago­ ginį, metodinį, auklėjamąjį ir mokslinį darbą, rado nemažai trūkumų. Tikrinimo rezultatai buvo svarstomi fakulteto ta­ ryboje, susilaukė didžiulio at­ garsio, teko net įsikišti Univer­ siteto partiniam komitetui, kuris sudarė naują komisiją, pakarto­ tinai tikrino, s rezultatai buvo aptarti partiniame susirinkime, priimtas specialus nutarimas.

Chemikai atliko daug įvairių pa­ tikrinimų, geras jų darbo bruo­ žas — jeigu jau kurią proble­ mų iškelia, stengiasi ją išspręs­ ti Iki galo.

Na, o silpniau dirbančių liau-

VAIDMENĮ dies kontrolės grupių turbūt ir­ gi, yra? žinoma yra. Koks pagrindinis šių grupių darbo trūkumas?

Svarbiausias trūkumas, kad pa­ tikrinimai būna paviršutiniški, formalūs, apsiribojama darbo klaidų ir nesėkmių konstatavi­ mu. Atskleidžiamų trūkumų prie­ žastys neanalizuojamos, nepa­ teikiama konkrečių pasiūlymų, kaip ištaisyti padėtį. Tarp tokių grupių galima paminėti fizinio auklėjimo katedros, administra­ cijos ir kai kurias kitas.

Neretai turbūt Universiteto Liaudies kontrolės centrinė gru­ pė gauna ir įvairių skundų, sig­ nalų, pranešimų?

Gauname, tačiau pasakyti, kad daug, negaliu. Svarbiausia, kad kiekvienas skundas labai ati­ džiai patikrinamas.

Paprastai sudaroma speciali komisija, fak­ tai giliai Išanalizuojami, patei­ kiamos Išvados ir Imamasi veiks­ mingų priemonių, kad trūku­ mai būtų kuo greičiau pašalin­ ti. Štai iš chemijos fakulteto buvo gautas skundas apie ne. tvarką 13 bendrabutyje, apie bendrabučio komentantės L. žukienės ir Universiteto ūkio pa­ dalinių aplaidumą. Įdomu tai, kad mūsų komisija tik pradėjo tikrinti skunde nurodytus trū­ kumus, o reikalai staiga ėmė gerėti: atsirado ir naujų kriauk­ lių, ir dušų, ir elektros Įrengi­ mų, ir tapetų. Tuoj pat buvo surastas naujas stalius, tvarko­ mos durys, langai, spynos...

Bet nejaugi visa tai nebuvo ga. įima daryti be skundo pagalbos?

Būna ir tokių atvejų, kai skun­ de pateikiami neteisingi, šmei­ žikiški faktai. Tenka juos taip pat ištirti, patelkti Išvadas, ap­ ginti nekaltą žmogų.

Ačiū už pokalbi.

Kalbėjosi A. REMEIK1S

vumu, sakoma, kad Jie niekuo tltuto sąlygomis. Darbus būtų nesidomi. O argi galima domėtis galima diferencijuoti į pirmųjų viskuo, susigaudyti Įvairiose Ir baigiamųjų kursų. sferose ir sugebėti diskutuoti, Iš studentų norėtųsi daugiau išklausius penkių — dešimties savarankiškumo. Juk yra tokių minučių pranešimą? studentų — laboratorijų labo kuriems dėstytojas Man regis, kad reiktų tikslin­ borantų, ti apžiūrų nuostatus. Dabar 1 nurodo užduotis, priima spren­ SMD apžiūrą nepriima tų dar­ dimus už juos, kai turėtų būti bų, kurie ginami kaip diplomi­ tik idėjų palaikytoju, darbo ska­ niai . . Manau, kad toks vertini­ tintojų ir konsultantu mas yra nepagristas, ypač Ins. Aušrė VENGRYTĖ

Gegužės 15 d. įvyko filologi­ jos fakulteto studentų susitikimas su svečiu iš Belgijos, rašytoju Eduardu Cinzu.

Eduardas Cinzas gimė 1924 metais Žemaitijoje — Rietavo miestelyje. Vėliau mokėsi Telšiuo­ se, dirbo Kaune. 1944 metais per­ sikėlė gyventi j Belgiją ir dabar dirba Briuselyje. Pagrindinė E. Cinzo kūrybos tema — lietuvių pabėgėlių gyvenimas užsienyje.

Visi kūriniai — novelių, romanų formos. „Greitai skaitytojus pra­ džiuginsiu nauja knyga — „Ita­ liškos novelės", kurioje supažin­

tuvių rašytojai J. Baltušis, V. Bubnys, V. Sirijos Gira. „Labai mėgstu M. Sluckj, tačiau kartais jo negaliu suprasti".

Vienas žymiausių, visiškai ne­ seniai pasirodęs knygų lentynose E. Cinzo romanas — „Raudono arklio vasara", kuriame rašyto­ jas kelia labai šiuolaikiniam jau­ nimui aktualias problemas.

Be šio kūrinio, plačiai žinomi ro­ manai išleisti užsienyje „Brolio Mykolo gatvė", „ideologija", „Mona" arba pas mus išėjęs šios knygos vertimas „Spąstai" ir kt. „Visada mėgau tylų kaimą,

„0 AŠ—LIETUVIS...“ dinsiu su Italijos gyventojų džiaugsmais ir rūpesčiais".

E. Cinzas — rašytojas, niekada neprarandantis humoro jausmo, mgkantis puikiai bendrauti su pub­ lika, pabrėžė, kad belgai labai apsukri tauta, jeigu pastatė na­ mą keturiais kampais, tai jame būtinai atsiras keturios krautu­ vės ir dvi kavinės. O aš lietu­ vis, atsiprašau, žemaitis".

Ir tikrai, kaip teko pastebėti savo leksikone jis dar puikiai randa senų žemaitiškų žodžių.

Ypatingai E. Cinzas mėgsta lietuvių prozą. Tačiau greta pui­ kiai išvystytų intelektualinių sluoksnių, rašytojo nuomone, lie­ tuviams būdingas temų pasikar­ tojimas, uždarumas: „Lietuvių li­ teratūra turi būti skersvėjuose, kad ją veiktų kitų šalių literatū­ ros”. E. Cinzo mėgstamiausi lie­

kuriame gali bendrauti su išori­ niu pasauliu ir kartais noriu gy­ venti Lietuvoje. Bet rojaus nie­ kur nėra, gyvenimą gali sukurti tik darbščios rankos. Ir dabar sunku tikriausiai būtų keisti sa­ vo aplinką, jau per 40 gyveni­ mo metų pripratus prie Belgijos žmonių, peizažų, Briuselio. At­ važiuoju čia kas du metai pasi­ svečiuoti. Visada esu labai šiltai sutinkamas ir jaučiu didelį ma­ lonumą bendrauti su jaunimu, ypač su studentais.

Briuselyje mielai lankausi organizuojamuo­ se susitikimuose su lietuviais, o taip pat veikiančiuose žemaičių, dzūkų klubuose.

Tačiau tikrąjį lietuvių kalbos grožj pajunti bū­ damas čia, gimtojoje Lietuvoje ir neįsivaizduoju, kaip galima tokią kalbą užmiršti."

Henrika KUZMINSKAITE

4 Tarybinis studentas

ORATORIŲ KONKURSUI PASIBAIGUS

Jūs negalite bendrabutyje mo­ kytis? Trukdo iki vidurnakčio grojantis kaimynų magnetofo­ nas? O gal nepakenčiate kambariokės įpročio — 6 valandą pradėti rytmetinę mankštą?. ..

Jei jūs vilniečiai, gal jums nak­ timis miegoti neduoda mažos se­ sutės ar broliukai?,.

O gal jūs paprasčiausiai pervargote ir norite pataisyti sveika­ tą?

Tada, nieko nedelsdami, eiki­ te gyventi j studentų sanatori­ ją — profilaktoriumą.

Absoliuti ramybė bet kuriuo paros metu, sotūs, vitaminingi, ka­ loringi pusryčiai, pietūs bei va­ karienė, nervus raminanti arba­ ta, po to gilus miegas — ir ga­

OLANDŲ 51: čia labai gerai tykla, kur kiekvieną dieną prista­ toma respublikinė bei sąjunginė spauda. Čia beje, kaip ir kiek­ vieno aukšto toje, galima pasi­ žiūrėti televizorių.

Mane po sanatoriją-profilaktoriumą vedžiojo ir viską aprodė labai mielos ir nuoširdžios gy­ dytojos — V. Novikienė ir M. Pečiulienė. Jeigu jums ten gyve­ nant prireiktų psichologo pagal­ bos, neskambinkite pasitikėjimo telefonu, geriau kreipkitės į šias medikes.

rantija, kad įskaitas išlaikysite iš pirmo karto.

Be to, jūsų paslaugoms įvai­ rios vonios, dušai, sauna, gydo­ mosios fizkultūrinės grupės. Fi­ zioterapijos kabinete jus pasitiks vyr. seselė H. Fedaš, kuri pasiū­ lys dar įvairesnių procedūrų.

Būtų galima ir pas stomatolo­ gą užeiti, ir dantų protezavimą atlikti, deja, šie kabinetai dar neveikia (po remonto) tik todėl, kad negauta linoleumo...

Prafilaktoriume veikia ir skai­

O dabar — artėja sesija: į*, miegės naktys, šlapi rankšluoį. čiai ant galvų, juodžiausios ka­ vos puodukai, nervinis šokas eg. zamino išvakarėse...

Viso to nebus, jei jūs gyven­ site profilaktoriumel..

Nauja pamaina prasideda ge. gūžės 29 d. Pareiškimai į profi­ laktoriumą priimami VVU stu­ dentų profkomitete arba fakulfe. tų profbiuruose.

Aušra ŽUKAUSKAI

UŽ SVEIKĄ GYVENIMO BODĄ

0 TRADICIJOS GILIOS VU „Auksaburnių“ konkur­ so nugalėtojas, PEF studen­ tas Artūras SUBAČIUS. V. VILŪNO nuotr.

Išbandyti savo Jėgas pritai­ kant išklausytą oratorinio meno teorinių žinių kursą pasirodė nelengvas uždavi­ nys, pareikalavęs pasiryžimo ir drąsos. Todėl ne vieną konkursantą teko padrąsinti, įtikinti, Jog „ne šventieji puo­ dus lipdo“.

Oratorių konkurse dalyva­ vo įvairių fakultetų ir spe­ cialybių atstovai. Todėl įvai­ ri ir Jų viešai pasakytų kal­ bų tematika. Dalis kalbėjo klausimais. artimais savo specialybei ir gražiai derino profesionalias ir oratorinio meistriškumo žinias.

Kiti šiame konkurse pasisakė nū­ dien aktualiais arba pačių pamėgtais klausimais. Šia prasme įdomūs savo turiniu ouvo PEF IV kurso st. 2. Mlkuiytės pasisakymas „Dar karią apie impresionizmą". J. Akromaltės „Visuomenės mlkrostruktūra", FilF Ii k. studen­ tės J. Jablonskytės „Už blai­ vų gyvenimo būdą". Audito­ rijos susidomėjimo ir teigia­ mo žiuri įvertinimo susilau­ kė PEF III kurso studento A. Subačiaus pasakyta kalba „Protingų poreikių formavi­ mas", Dailės instituto V k. studento A. Uždavinio „Isla­ mo dailės semiotika", medi­ cinos f-to III k. studentės E. Žilinskaitės“. Apie AIDS viru­ są". Beje ši jaunoji lektorė iki konkurso debiutavo S. Neries mokykloje mokinių auditorijoje, kur pelnė jau­ nųjų klausytojų pripažinimą.

KĄ DAVĖ KONKURSAS?

Pirmiausiai, dalyvavusiems jame buvo gera proga pa­ tikrinti oratorinio meistriš­ kumo žinias bei sugebėjimus praktikoje.

Konkurso pabai­ goje žiuri komisijos pirmi, ninkas J. Butkevičius apiben­ drino konkurso rezultatus, nurodė stipriąsias ir silpną­ sias konkursantų kalbų pu­ ses. Didelis pagalbininkas konkurse buvo klausytojai.

Jie gyvai reagavo į pasisa­ kančiųjų kalbas, patelkdavo klausimus bei pastabas, da­ lyvavo vertinant ir renkant geriausią „Auksaburnį". Tai­ gi, ir jiems buvo nauda.

Antra, konkursantal, ruoš­ dami kalbas, turėjo galimy­ bę pagilinti savo žinias Iš rūpimos sferos konsultuoda­ miesi su dėstytojais — spe­ cialistais. į tai atkreipė dė­ mesį konkurso dalyvė Ž. Mikulytė, kuriai, ruošiant kal­ bą malonu ir įdomu buvo bendrauti su dėst. dailėtyri­ ninke J. Kimbartaite.

Trečia, konkursas parodė, Jog mūsų studentai yra pajė­ gūs tapti gerais lektorlaispropagandistas, tik jie stokoja iniciatyvos, gerų no­ rų ir praktinių įgūdžių. To­ dėl oratorių konkursai bus organizuojami kasmet.

Pagaliau, oratorių kon­ kurse buvo Išaiškintas ge­ riausias Universiteto „Auk­ saburnis“. Tai — PEF pra­ monės planavimo sp. III k. studentas Artūras Subačius.

Vėliau Jis gynė Universiteto jaunųjų lektorių garbę res­ publikiniame aukštųjų mo­ kyklų studentų-jaunųjų lek­ torių konkurse ir pelnė ten prizinę trečiąją vietą.

Kaip prizininkui Jam skirtas kelia­ lapis į tarptautinę studentų stovyklą.

ORATORIŲ KONKURSO ORGANIZACINIS KOMITETAS

Žmonės masiškai žaloja savo sveikatą (vairiais būdais: rūky­ dami, perslvalgydaml, vartoda­ mi alkoholinius gėrimus.

Visi gerai žino šių įpročių žalą ne tik iš straipsnių, bet iš stebė­ jimų, bei asmeninės patirties.

Susidarė paradoksali situacija: žmogus nenori sau gadinti svei­ katos, bet visokiausiomis — tei­ sėtomis Ir neteisėtomis — prie­ monėmis tai daro. Norint sup­ rasti šio paradokso kilmę, reikia atskirti du dalykus — žalingų (pročlų pradžios priežastis nuo priežasčių, kurios skatina jau įsitvirtinusius veiksmus.

Gimdamas žmogus neturi reik­ mės alkoholiui, nikotinui arba persivalgymui.

Reikmių objek­ tais išvardinti dalykai tampa po kelių ar keliolikos naudojimosi jais metų. Ankstyvojo alkoho­ lizmo tyrimų istorija rodo, kad žalingiems įpročiams Įsitvirtinti padeda tradicijos, neteisinga in­ formacija apie alkoholio vartoji­

mo pasekmes.

XIX a. ir XX a. sandūroje Rusijoje buvo plačiai paplitę iš­ gėrinėjimo papročiai. Kaip nprodo V. Jakutavičius (1984, 1900), „žemiausio sluoksnio" gyventojų tarpe buvo priimta valkus prie degtinės pratinti nuo ankstyvosios kūdikystės, laipsniškai didinant alkoholio dozes. Buvo manoma, kad jei val­ kui bus duodama degtinės, tai jis negers suaugęs.

Kaip pastebi G. Goriačkina (1889) spiritiniai gėrimai buvo duodami išsekusiems, rachitiš­ kiems vaikams organizmo „su­ stiprinimui".

Kaip rodo Turdo (1866) ty­ rimai, Prancūzijoje dauguma val­ kų labai anksti pažindavo alko­ holinių gėrimų skon|. Žemutinės Senos apskrityje valkai, kokie maži jie bebūtų, per šventes gaudavo savo degtinės porciją.

Deme rašė (1886), kad Vokie­ tijoje motinos ypač tikėjo tei­

giamu konjako poveikiu žindo­ miems kūdikiams. Todėl daugu­ ma motinų dažnai po keletą šio gėrimo lašų duodavo medžiagų apykaitai „pagerinti".

Lietuvoje girtavimas ir alko­ holizmas paplito feodalizmo laikais. Valstiečiai buvo verčia­ mi pirkti alkoholinius gėrimus vestuvėms, krikštynoms ir kitoms panašioms progoms. XVIII—XIX a. atskirų dvarų statutai draudė varyti iš smuklių geriančius.

Dvarų valdytojai turėjo teisę nubausti žmonas, seseris, tėvus, kurie norėdavo iš smuklės išva­ ryti savo vyrus, brolius, vaikus. Žodžiu, galime teigti, kad al­ koholio vartojimo tradicijos, pa­ pročiai turi didelę (taką for­ muojantis vaikų, paauglių nuos­ tatai | aplinkinių girtavimą. Taip pat formuojantis požiūriui | Jo paties alkoholizacijos, jos dina­ mikos galimumą.

Darius URLAKIS Gintas MISIUKEVlClUS

SįSrtaaS

RANKININKŲ KOVOS Rankinis — kolektyvinis žai­ dimas, reikalaujantis azarto, jė­ gos, ištvermės. Daugelyje Lietu­ vos TSR aukštųjų mokyklų ran­ kinis kultivuojamas kaip priva­ loma sporto šaka. Mūsų Univercipo — „kam reikalingi papildositete, priešingai, laikomasi prinmi rūpesčiai“. Juk ir taip į tarpfakultetines varžybas (kad ir lengvosios atletikos) atvyksta ne visos komandos. Tiesa, gali­ ma motyvuoti nenorą priimti rankini j spartakiados privalo­ mų sporto šakų tarpą materiali­ nės bazės stoka (o kas kaltas, jei pastatėme sporto salę, netin­ kamą rankiniui?l). Tačiau kada atšyla oras — rankininkams vi­ sos galimybės treniruotis lauko sporto aikštelėse. Džiugu, kad fizinio auklėjimo katedros do­ centas, Universiteto vyrų ranki­ nio komandos treneris P. Urbo­ nas ėmėsi iniciatyvos organi-

Antri — prekybos fakulteto ran­ kininkai. Tolimesnės vietos (ei­ lės tvarka): ekonominės kiberne­ tikos ir finansų, pramonės eko­ nomikos, filologijos fakultetų rankininkai.

• Gegužės 8—10 dienomis Ry­ goje vyko sąjunginis universitetų vyrų rankinio komandų turnyras, skirtas Pergalės dienai. Jame be dviejų Latvijos valstybinio uni­ versiteto komandų, dalyvavo Ir Maskvos, bei mūsų Universite­ to rankininkai. Vilniečiai 28:12 nugalėjo antrąją Latvijos univer­ siteto komandą, 27:20 maskvie­ čius ir 27:30 pralaimėjo Latvijos universiteto pirmajai komandai.

Turnyre užimta antroji vieta ir pelnytas antro laipsnio diplo­ mas. Tarp rezultatyviausių tur­ nyro žaidėjų Darius Michelbertas ir Vygandas Diržauskas.

zuoti tarpfakultetines varžybas.

Galbūt prigys tie daigai. Lau­ kiame, nes, kaip parodė taipfakultetinės varžybos, Universitete yra daug gabių, fiziškai stiprių rankininkų, kurie galėtų nemažai pagelbėti .Mokslo" vyrams.

RANKINIO KRONIKA

• Lietuvos TSR „Žalgirio" pir­ menybių Vilniaus zonoje, rung­ tyniavusi komanda „Mokslas", (veikusi pajėgias Vilniaus peda­ goginio Instituto, statybos technikumo ir kitas komandas pogrupyje liko antra. Pateko i stipriaušių šešetuką tęsti kovą.

0 Paraiškas dalyvauti tarpfakultetlnėse (vyrų rankinio varžyboseprlstatė^ 5 komandos. Bene atkakliausia kova vyko tarp tei­ sės ir prekybos fakultetų studen­ tų. S| kartą pajėgiausi buvo tei­ sininkai, iškovoję pirmąją vietą.

Virginijus GAIVENIS

SPORTAS, SPORTAS...

Kai užėjau į „T. s." redakciją, man buvo pasiūlyta parašyti apie Saulėtekio alėjos sporto aikšty­ nus — kaip jie paruošti sezonui, kas naujo, kas gero. Ir štai, be­ vaikštant, besižiūrmėjant, man daug kas pasidarė neaišku. Tie­ sa, turiu iš karto pasakyti — aikštelės neblogos, gal būt, rei­ kėtų perdažyti vieną kitą krepši­ nio lentą, futbolo vartus, paka­ binti tinklus. Bet visi šie „trūku­ mai“ neturėtų būti priežastis, kad mūsų, studentiškuose sporto aikštynuose šeimininkautų... vai­ kai, kuriems, beje, senokai da­ žytos krepšinio lentos netrukdo.

Aš jokiu būdu ne prieš, kad vaikai sportuotų — tai labai ge­ rai, bet kurgi studentai, kurių matosi tik vienas kitas? Juk visą žiemą ne vienas, ne du, o di­ džiuliai būriai guodėsi, kad sporto salės laisvos tik kuriais ne kuriais vakarais (tiesa, užmir­ šau jspėti, kad šis rašinys —

apie diletantišką sportą, o apie sportinius būrelius, sekcijas, ko­ mandas kalbos nebus). Bet žiema baigėsi, oras atšilo, temsta vėlai — atrodytų, atėjo „aukso die­ nos" entuziastams. Kokios da­ bar kliūtys? Gal būt, oras nepas­ tovus, ar sesija per arti? Ar čia dar vienas patarlės „uždraustas vaisius gardesnis" patvirtinimas?

Aš visiškai sutinku — salėje ir grindys medinės, ir tinklinio tinklas geriau kabo, ir dušai po ranka. O lauke — tai vėjai stip­ rūs, gali ir lietus išprausti — privalumų patalpoje tikrai yra, jų nemaža. Tačiau yra ir trūkumų, iš kurių esminis — sporto salių nėra tiek daug, kad visi j jas galėtų sutilpti... Nejaugi mes dar kartą pasirodysime esą mak­ simalistai — viskas arba nieko, nejaugi iškeisime komfortą, pa­ togumus į tikrą malonumą, aki­ vaizdžią naudą pagaliau.

Kad sportas — sveikata, ta pati, beje,

kurios mums labai prireiks per sesiją, žinome visi Kodėl sportininkais tampame tik žiūrovų tribūnose ir prie te­ levizoriaus, kur bet kuriam žingsniui ar veiksmui randame ir komentarų, ir patarimų, o nesėk­ mes palydime riksmais, švilpi­ mu, nedviprasmiškai linguodami galvas: „o aš būčiau...“ Tuos „kodėl" galima tęsti vos ne iki begalybės. O atsakymai?

Jis vienas — nenorime mes sportuoti laukei Kodėl — čia ir neaišku — sporto salės ir da­ bar artipilnės. Gal būt, ypač mer­ ginoms, trūksta sportinės aprangos, kuria apsivilkus negėda būtų pa­ sirodyti žmonėms? O gal spor­ tuoti pasidarė jau gėda? Neži­ nau... Žinau, kad jeigu aikšte­ les ir parketu išklosime, tie, kam neįdomu, kam nereikia to spor­ to — vis tiek neateis...

— Ką galvoja studentas, pa sirinkdamas hobi?

— Ar tai nepakenks stipen­ dijai.

Studentas — profesionalo. 15 metų studijavo .pirmame kurse (kol sportavo), o paskui buvo pašalintas už nepažangumą Paradoksas prieš egzaminą galva tuščia, o niekas į ją ne­ lenda.

Kampe stovi kabykla rūbams, o ant jos pritvirtinta lentelė: „Tik dėstytojams". Žemiau ranka prirašyta: „Bet galima kabinti ir paltus".

PROTINGI PASTEB&IIMAl Špargalkos naudojimas egza­ mino metu: būtinoji gintis ar būtinasis reikalingumas?

NUGIRSTI POKALBIAI: — Kokią dešrą labiausiai mėg­ state?

— „Daktarišką", tačiau šiuo metu kremtu docentišką.

Parinkę doc. Anzelmas KATKUS SS

• Parduodamas sodas (be na­ melio). „Ąžuolyno" sodininkų draugija VII (119 sklypas).

Kreiptis: tel. 76-61-01 | L. Grlgalavlčienę.

Dingusį studento pažymėjimų Nr. 850840, išduotą EKFF studen­ tei Galinai KONOVALOVAI, lai­ kyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimų Nr. 8610156, išduotą FF studentui Artūrui GUDYNUI, laikyti nega­ liojančiu.

Dingusį studento pažymėsimų Nr. 8610512, išduotą FilF studen­ tei Aušrai MARTI5I0TEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėsimų Nr. 8611059, išduotą MaF studen­ tei Tatjanai KURAKINAI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimų Nr. 850914, išduotą PF studentei Vilijai JURGAITYTEI, laikyti ne­ galiojančiu.

Dingusį studento pažymėjimų Nr.841851, išduotą IF studentei Gražinai BUTKEVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėiimų Nr. 831095, išduotą PEF studen­ tui Artūrui ŽUKUI, laikyti nega­ liojančiu.

Tarplakultetlnė politinės eko­ nomijos katedra gilaus liū­ desio valandą mirus broliui nuoširdžiai užjaučia doc. AVAITKŪNIENĘ._________ Nuoširdžiai užjaučiame EKFF ekonominės kibernetl kos katedros vedėją Raimun­ dą RAJECKĄ dėl motinos mirties.

Ekonominės klbernetlk”5 specialybės studente1 Dėl EKFF studentės Irinos SILIKOVOS mirties reiškia me gilią užuojautą artimie­ siems ir giminėms.

Kuratorė Ir grupės draugai

Linas ČESNULEVIČIUS

LV 14435 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1250 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60.

Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas“.Telefonas: 61-11-79.

«CoseTCKBH cryAeBTs — opran napTKOMa, peKTopaTa, soMHTeTa KOMcoMOAa, npofpKOMa opAenoB TpyAOBoro Kpacnoro SHaMeHH h Ąpy»6u ■apoAOB BuAtHioccKOro yHHBepcirreTa hm. B. Kancynaca. BHAbmoc.

PeAaicrop A. Amnrrrac. Ha abtobckom »3Mxe.

Redaktorius A. LIPSTAS