Page 1

Visų Salių proletarai, vienykitės!

EČIAME I

į

cam/BOS

RGĄ NIAUS ! KAPSUKO

IVERSITETO

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

Eina nuo 1950 metų

1971 m. vasario 26 d.

Nr. 5—6 (745—746)

0

Kaina 4 kp

Svetingai atvertos Doc. B. SUDAVlClUS Universiteto prorektorius mokymo reikalams kvienas moksleivis, balddurinę mokyklą, prieš nkdamas tolesnį gyveni•lią, prieš apsispręsdaturi žinoti ką nors apie ar kitą mokslo sritį, ■ salėtų, derindamas savo dus ir sugebėjimus, pa:ti specialybę, kuriai i paskirtų visą savo gy­ lą. Ir kuo sėkmingiau leivis išsprendžia šį neą savo gyvenimo uždatuo vaisingiau jis dirba nktoje mokslo srityje, u mokykla, aišku, negaeikti „vizitinių kortelių“ | s mokslo sritims. Todėl mūsų laikraščio nume| šiek tiek papasakosime senojo Universiteto spepes. Kviečiame į šią įdoLelionę.

kultetai ir specialybės

TSRS

DIENINIS SKYRIUS ^TEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS: ma­ lka, taikomoji matematika. [IKOS FAKULTETAS: fizika. EMIJOS FAKULTETAS: chemija. l.MTOS FAKULTETAS: biologija, geografija, hidrogeop ir inžinerinė geologija. EDICINOS FAKULTETAS: medicina, sanitarija,-pediat-

■.OLOGIJOS FAKULTETAS: lietuvių kalba ir literatūra, H kalba ir literatūra, romanų ir germanų (anglų, vokie■irancūzų) filologija. ■ ORUOS FAKULTETAS: žurnalistika, bibliotekininkystė Hdiografija, istorija, psichologija. ■AMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS: pramonės Svirnas, darbo ekonomika. ■EKYBOS FAKULTETAS: prekybos ekonomika, pramo Hr maisto prekių mokslas, materialinio-techninio aprūpi■ ekonomika ir planavimas. ■'ANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETAS: finansai ir kre■ buhalterinė apskaita, ekonominė kibernetika, ekonoK informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavi■ statistika. ■SĖS FAKULTETAS: teisė. NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS ■''TEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS: mateSa. ■MTOS FAKULTETAS: biologija. ■..OLOGIJOS FAKULTETAS: lietuvių kalba ir literatūra, ■ kalba ir literatūra. ■ORUOS FAKULTETAS: žurnalistika, istorija, bibliote■ kystė ir bibliografija. ■AMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS: pramonės ■ivimas, darbo ekonomika. ■EKYBOS FAKULTETAS: prekybos ekonomika, pramo■r maisto prekių mokslas, materialinio-techninio aprūBio ekonomika ir planavimas. ■JANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETAS: finansai ir kre■ buhalterinė apskaita, statistika. ■ISES FAKULTETAS: teisė. VAKARINIS SKYRIUS LOLOGIJOS FAKULTETAS: germanų (anglų, vokiečių) pija. lAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS: pramonės k' Imas, darbo ekonomika. EKYBOS FAKULTETAS: prekybos ekonomika, pramor maisto prekių mokslas, materialinio-techninio aprūpiekonomlka ir planavimas. HANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETAS: finansai Ir •tas, buhalterinė apskaita. fISES FAKULTETAS: teisė. KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS LOLOGIJOS SKYRIUS: lietuvių kalba ir literatūra, rusų a Ir literatūra. FORUOS SKYRIUS: žurnalistika, bibliotekininkystė ir lografija. . iONOMIKOS SKYRIUS: pramonės planavimas, prekyfkonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, o ekonomika.

t

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS PREZIDIUMO

ĮSAKAS DĖL TSRS IR SĄJUNGINIŲ RESPUBLIKŲ AUKŠTOJO

IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ APDOVANOJIMO TSRS

ORDINAIS

Už nuopelnus ruošiant specialistus liaudies ūkiui ir vys­ tant mokslinius tyrimus, apdovanoti: Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu Vilniaus V. Kapsuko valstybinj universi­ tetą. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas

N. PODGORNAS TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius

M. GEORGADZE Maskva, Kremlius

Baigiasi Įtemptos birželio dienos ir kartu su jomis eili­ nė egzaminų sesija. „Fuksai" tampa „oberfuksais", o pasta­ rieji įgyja „senjorų" titulus. Dabar jau galima knygas ati­ dėti į šalį, skaityklas ir audi­ torijas pakeisti turistinėmis palapinėmis bei darbo ir poil­ sio stovyklomis. Senajame Universitete prieš keliolika metų gimė graži tradicija — atostogų metu su savo nau­ jais draugais praleisti porą savaičių gimtojo krašto kol­ ūkių laukuose arba statybų pastoliuose. Taip atsirado „trečiasis semestras". Pastaraisiais metais išsi­ plėtė darbo ir poilsio stovyk­ lų geografija. Čia ir Kalnuo­

Vilniaus V. Kapsuko uni­ versitetas stengiasi jaunimui padėti apsispręsti, o -tiems jaunuoliams, kurie pasiryžę toliau šturmuoti mokslo pa­ slaptis, — pasiruošti . tęsti mokslą aukštojoje mokyklo­ je. Žiemos atostogų metu šim­ tai studentų su Komjaunimo komiteto kelialapiais aplankė vidurines mokyklas, susitiko su abiturientais, papasakojo ’iems apie mūsų universitetą. Norėtųsi, kad ir vidurinės mokyklos palaikytų glaudes­ nius ryšius su savo auklėti­ niais — dabartiniais studen‘ais. Jų susitikimai su moks­ leiviais padėtų išplėsti pro­ fesinio orientavimo darbą, padėtų geriau sukomplektuoti pirmo kurso kontingentą. Dideli darbą su jaunimu dirba Matematikos ir mecha­ nikos fakulteto dėstytojai. Jų iniciatyva organizuota ne­ akivaizdinė matematikos mo­ kykla, kurios dviejuose kur­ suose dabar mokosi apie 1000 moksleivių. Universitete pradėjo veik­ ti parengiamasis skyrius. Jo klausytojai po septynių mo­ kymosi mėnesių laikys bai­ giamuosius egzaminus. Išlai­ kiusieji be konkurso bus pri­ imami į Universitetą. Valsty­ bė visiems skyriaus klausy­ tojams moka stipendijas, jie gavo bendrabučius. 1971/72 mokslo metais Uni­ versitetas priims j pirmą kursą dideli jaunimo buri — 2850 žmonių (į dieninį sky­ rių — 1590, vakarini — 500 ir neakivaizdinį — 760 žmo­ nių). Mūsų gausi šeima dar labiau padidės. Šiuo metu Universitete mo­ kosi 15700 studentų. Ruošia­ mi 30 specialybių specialistai. Kiekvienos specialybės studentai nuo vyresnių kursų ruošiami siauresnėmis specia­ lizacijomis. Tokių specializa­ cijų Universitete yra 65. Ypač paminėtos neseniai

MUSŲ VASAROS tasis Altajus, ir Moldavijos vynuogynai, ir, pagaliau, ato­ minės elektrinės statyba Vo­ kietijos Demokratinėje Res­ publikoje, bei vienas įdomiau­ sių ir gražiausių Europos miestų — Krokuva. Šiemet numatoma organizuoti stovyk­ lą ir Čekoslovakijoje. Kiekvieną vasarą Vilniaus geležinkelio stotyje renkasi Universiteto studentai. Jų tarpe yra geriausieji visų fa­ kultetų atstovai. Čia ir Stu­ dentų mokslinės draugijos na­ riai, ir profsąjungos bei kom­ jaunimo organizacijų aktyvis­ tai, saviveiklininkai ir interna­

durys įsteigtos labai perspektyvios ekonominės kibernetikos, eko­ nominės informacijos mecha­ nizuoto apdorojimo, psicholo­ gijos ir taikomosios matema­ tikos specialybės. Lietuvos Komunistų parti­ jos Centro Komiteto ir res­ publikos Vyriausybės nuola­ tinio rūpinimosi dėka, o taip pat Universiteto kolektyvo pastangų dėka mūsų aukštoji mokykla gražiai sutinka TSKP XXIV suvažiavimą, pa­ siekusi nemažų laimėjimų. Štai keli skaičiai ir faktai. Per pastarąjį penkmetį stu­ dentų skaičius padidėjo 4700 žmonių. Per tą laiką išleista 7095 specialistai. Išaugo pe­ dagoginio bei mokslinio per­ sonalo kvalifikacijos. 1966 m. Universitete buvo apie 600 dėstytojų, jų tarpe 22 profe­ soriai ir mokslo daktarai, 250 mokslo kandidatų ir do­ centų. Šiandien Universiteto studentams savo pedagoginį talentą ir mokslinę erudiciją skiria, savo komunistinius įsitikinimus perduoda 840 dėstytojų, iš jų — 66 profe­ soriai ir mokslo daktarai, 406 mokslo kandidatai ir docen­ tai. Vilniaus Universitetas — savita mokslo ir mokymo įstaiga, su tik jai būdingais bruožais. Čia yra susikūrę keliolika originalių mokslinių krypčių ir net mokyklų, ku­ rioms vadovauja Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubi­ lius, profesoriai A. Jucys, P. Norkūnas, A. Marcinkevičius, J. Viščakas ir kiti mokslinin­ kai. Studentai klausosi pa­ skaitų tokių plačiai žinomų mokslininkų, kaip fiziko pro­ fesoriaus A. Jucio, geografų profesorių V. Chomskio ir A. Basalyko, ekonomistų profe­ sorių M. Gregorausko ir A. Žilėno, istorikų profesorių J. Jurginio ir K. Navicko, litua­ nistų profesorių V. Mažiulio, J. Palionio bei daugelio kitų. (Nukelta į 3 psl.)

studentai pabuvoja viename iš nuostabiausių Europos kampelių „Saksonijos Šveica­ rijoje", jie niekad gyvenime nepamirš Rafaelio „Madonos" Drezdeno paveikslų galerijo­ je. Toks pat įdomus turistinis maršrutas ir LLR keliais — čia nuostabieji Rytiniai Tatrai Zakopanėje bei didžiausios Europoje druskos kasyklos Veličkoje. Šiame maršrute ir pajūrio miestai — Gdanskas, Sopotas, Gdynė...

cionalinio klubo nariai. Kiek­ vieną vasarą apię 50—60 stu­ dentų (o šiemet numatoma šį būrį padidinti iki 70—80) vi­ sam mėnesiui išvyksta į so­ cialistines šalis, kad ten kar­ tu su kitų šalių studentais 15 dienų padirbėtų vienoje ar kitoje statyboje, išdainuotų visas lietuviškas dainas, su­ sirastų daug naujų draugų. Po šių darbo dienų visų laukia ne mažiau įdomesnė antroji programos pusė — turistinė A. URBELIS ekskursija po šalį. VDR ap­ Komjaunimo komiteto narys, lankomi didžiausi respubli­ atsakingas už kos miestai — Berlynas, Drez­ denas, Leipcigas, Rostokas, bendradarbiavimą su užsieniu


VILIOJA ALGEBRA IR SKAIČIŲ TEORIJA Vienas šiuolaikinės mate­ matikos bruožų — platus al­ gebros metodų taikymas vi­ sose matematikos šakose. Pa­ vyzdžiui, algebroje naudoja­ mos matricos (stačiakampės skaičių lentelės) dabar sutin­ kamos beveik visose tikslių­ jų mokslų ir technikos šako­ se. Matrica tapo pagrindine sąvoka lošimų teorijoje, in­ formacijos teorijoje, tiesinia­ me programavime. Algebros šakos grupių teorijos meto­ dai sėkmingai taikomi atomo fizikoje ir elektrotechnikoje. Ypač išaugo algebros vaid­ muo, atsiradus elektroninėms skaičiavimo mašinoms. Al­ gebros šaka Bulio algebra tapo skaičiavimo mašinų vei­ kimo pagrindu. Kalbant apie skaičių teori­ ją, negalima nepaminėti gar­ siosios Ferma problemos: ar turi sprendinių natūriniais skaičiais lygtis xn+yn-zn kai n>2? Ir nors ši problema,

nežiūrint daugelio matemati­ kų pastangų. tebėra neiš­ spręsta iki šiol, jos reikšmė skaičių teorijai didžiulė. Sprendžiant Ferma problemą ir eilę kitų uždavinių, susi­ kūrė analizinė ir algebrinė skaičių teorijos, buvo atrasta garsioji Rimano dzeta-funkcija ir kt. Jau iš minėtos problemos formulavimo matyti, kad dau­ gelis skaičių teorijos uždavi­ nių nusakomi labai papras­ tai. Jų suvokimui specialus matematinis pasiruošimas ne­ reikalingas. Todėl gabūs stu­ dentai jau pirmame kurse paruošia mokslinius praneši­ mus. Mūsų respublikoje skaičių teorija turi senas tradicijas. Pirmas visasąjunginis pasi­ tarimas skaičių teorijos klau­ simais įvyko kaip tik musų respublikoje. Žinomi respub­ likos matematikai respubli­ kinės premijos laureatai prof. J. Kubilius ir prof. V. Statulevičius pirmuosius moksli­ nio darbo žingsnius žengė skaičių teorijos būreliuose. Ateityje skaičių teorija vys­ tysis dar sparčiau. Žymiai išaugs skaičių teorijos spe­ cialistų skaičius. Mes tikime, kad Jūs, mieli abiturientai, papildysite šių specialistų gretas. Vyr. dėst. A. MATULIAUSKAS

SKAIČIAVIMU TIKSLAS Skaičiavimo matematikos objektu daugiausia yra ne teoremų įrodinėjimas, o ma­ tematinių metodų ir modelių kūrimas įvairiems fizikiniams reiškiniams atskleisti ir tirti. Ypač sparčiai skaičiavimo matematika ėmė vystytis, at­ siradus šiuolaikinėms elektro­ ninėms skaičiavimo mašinoms ir išsivysčius programavimui (programavimas — savo rū­ šies „kalba" žmogui bendrauti su skaičiavimo mašina). Skaičiavimo matematikos specialistui skaičiavimų tiks­ las yra ne pliki skaičiai, o naujos kokybinės informaci­ jos apie vieną ar kitą nagri­ nėjamą reiškinį atskleidimas. Ta informacija slypi skaičia­ vimo rezultatuose. Kaip ma­ tyti, matematinių skaičiavi­ mo metodų pagal oa mes ga­ lime atskleisti reiškinių esmę. 1968 m. visasąjunginiame iš­ radimų ir patentų komitete buvo užregistruotas atradi­ mas apie vieną (T-sluoksnio) efektą plazmos dinamikoje, kurio fizikai dar nebuvo ap-

tikę, tačiau kurio buvimas sekė iš matematinių skaičia­ vimų. Be skaičiavimo matemati­ kos šiandien neįmanoma tirti branduolinės reakcijas, plaz­ minius reiškinius, dujų sriau­ tų aptekėjimo poveikį judan­ čioms raketoms, vykdyti kos­ minius skridimus, įspėti snie­ go lavinų judėjimą kalnuose ir t. t. Skaičiavimo matema­ tika yra viena iš kibernetikos sudėtinių dalių, o kiberneti­ ka — vartai, pro kuriuos ma­ tematika skverbiasi į visas mokslo šakas. Gyvenimas reikalauja nau­ jo tipo matematikų, kurie dirbtų ekonomikoje, medici­ noje, biologijoje ir t. t. ir su­ gebėtų įvertinti tos srities pa­ siekimus ir teorijas iš mate­ matinių pozicijų. Tokio tipo matematikų kaip tik trūksta Lietuvoje. Su šia įdomia matematikos sritimi galima arčiau susipažinti, stu­ dijuojant skaičiavimo mate­ matiką. Vyr. dėst. I. UŽDAVINYS

PERSPEKTYVOS

Matematikos pritaikymo sritis nepaprastai išsiplėtė. Sa­ lia klasikinių matematikos pritaikymo sričių — fizikos, astronomijos, technikos moks­ lų, į jos pritaikymo sferą pa­ teko biologija, ekonomika, medicina ir net kalbotyra, mu­ zika. Šiandien vyksta visų mokslų matematizavimas, ma­ tematika virsta visų mokslų metodu. Dabartiniu metu matemati­ kai reikia padaryti pervers­ mą pramonės valdymo auto­ matizavime. Matematikai ir ekonomistai ieško būdų, kaip elektroninių skaičiavimo ma­ šinų pagalba automatizuoti ekonominės informacijos rin­ kimą, jos apdorojimą, gamy­ bos valdymą ir planavimą. Didžiulio perversmo moks­ le ir gamyboje perspektyvas atveria tolimesnė elektroninių skaičiavimo mašinų raida ir jų paplitimas. Kibernetinės mašinos gali pakeisti ne tik žmogaus raumenų jėgą,

MATEMATINĖS ANALIZĖS KATEDROJE

tančiam logiką ir nuoseklu­ mą, harmoniją ir simetriją, dėsnius ir įrodymų griežtumą, neatrodys ir sausas ir abstrak­ tus. Tikimybių teorija yra pa­ lyginti jaunas mokslas, ta­ čiau savo pritaikomumu pra­ lenkia daugelį kitų matema­ tikos šakų. Užtenka paminėti vieną tikimybių teorijos sritį — matematinę statistiką. Šiuo metu be tikimybių teorijos ir matematinės statistikos neap­ sieinama moksliniuose tyri­ muose daugelyje mokslo ša­ kų — medicinoje, biologijoje,

Nagrinėjant gamybos pro­ cesų planavimo ir valdymo uždavinius, automatizavimo šios specialybės studentai bus supažindinami su įvairiais matriciniais metodais (tiesinio programavimo, iškiliojo mate­ matinio programavimo, loši­ mų teorijos), be to tinklinių grafikų sistema, su kuria smulkiau susipažinti galima perskaičius V. Matulio straips­ nį žurnale „Mokslas ir tech­ nika" 1971, Nr. 1. Kaip ma­ tome, šios specialybės stu­ dentai bus matematikai, suge­ bantieji taikyti matematinins metodus įvairiose liaudies ūkio šakose. Bus priimami studentai ir į matematikos specialybę, ku­ rią baigę jaunieji specialistai dirba įvairiose mokslinio tyri­ mo įstaigose, aukštosiose ir vidurinėse mokyklose, gamy­ boje. Kad jaunieji specialistai būtų tinkamai pasiruošę konkrečiam darbui, mokoma fakultete dviem profiliais: pedagoginiu ir gamybiniu, kuriuos stojantysis pats pasi­ renka. Abiejuose profiliuose moks­ las trunka 5 metus. Skirtu­ mas tarp profilių nedidelis — skiriasi jie keliais specialiais kursais ir praktikomis: ga­ mybininkai atlieka gamybinę praktiką įmonėse arba moks­ linio tyrimo įstaigose, o pe­ dagogai pedagoginę praktiką vidurinėse mokyklose.

GEOMETRIJOS MEDŽIO ATNAUJINIMAS

Skaičiavimo centre

Tikimybių teorija? Tai įdomu Abiturientui, baigiančiam mokyklą, nelengva apsispręs­ ti ir pasirinkti matematiko specialybę. Gąsdina daug kas: vienus — mokslo „sausumas" ir abstraktumas, kitiems at­ rodo, kad matematikoje vis­ kas atrasta. Iš tikrųjų, vidu­ rinėje mokykloje niekur ne­ minimos neišspręstos mate­ matikos problemos, bet tai ir neįmanoma padaryti, nes no­ rint vien suformuluoti prob­ lemas bei uždavinius, reikia žymiai giliau įžengti į mate­ matikos pasaulį. O matema­ tikos pasaulis žmogui, mėgs-

ir mechanizuoti daugeliu at­ vejų žmogaus protinį darbą. Šių mašinų sukūrimo proble­ mos pagrindinai yra ne inži­ nerinės, bet matematinės problemos. Sunkumai taisyk­ lėse, algoritmuose, pagal ku­ riuos turi dirbti mašinos. TSKP XXIV suvažiavimo direktyvų projekte nurodoma visapusiškai vystyti funda­ mentalius ir taikomuosius mokslinius tyrimus ir grei­ čiau diegti jų rezultatus į liaudies ūkį. Naujame penk­ metyje, nurodoma direktyvų projekte, reikia: toliau gvil­ denti teorines ir taikomosios matematikos bei kibernetikos problemas, kad liaudies ūky­ je būtų galima plačiau taiky­ ti matematinius metodus ir elektroninę skaičiavimo tech­ niką, automatizuoti gamybos procesus ir valdymą. Tuo tiks­ lu 1970/71 m. m. Matematikos ir mechanikos fakultete įsteig­ ta nauja specialybė — taiko­ moji matematika. Šios specia­ lybės studentai bus supažin­ dinami su tikimybių-statistikinių, loginių ir ekonominiųmatematinių modelių sudary­ mu, jų panaudojimu. Daug laiko studijų metais bus ski­ riama: įvairių atsitiktinių pro­ cesų valdymui, jų prognoza­ vimui, gamybos valdymo ir planavimo automatizavimui, matematinės statistikos meto­ dų taikymui technikoje, me­ dicinoje, gamyboje.

fizikoje, ekonomikoje, daugiau tikimybiniai ir statis­ tiniai metodai skverbiasi į gamybą. Jei kalbėsime apie matematikos sritis, kuriose dirba Lietuvos matematikai (o tų sričių gana daug), tai nesu­ klysime pasakę, jog tikimy­ bių teorija ir matematinė sta­ tistika yra viena iš pagrindi­ nių sričių. Tikimybininkai, vadovaujami profesorių J. Kubiliaus, V. Statulevičiaus, B. Grigelionio, nemažai nu­ veikė, ir šiuo metu Vilnius gali būti minimas greta tokių

kurtų raketų bei kosminių laivų Judėjimas, o speciali tų lygčių rūšis — matematinės fizikos lyqtys — taikoma sprendžiant šilumos judėji­ mo, bangavimo, potencialų Pasirinkę šią specialybę, skaičiavimo uždavinius. Kai abiturientai ne tik susipa­ kurie katedroje dėstomi da­ lykai, pvz., funkcionalinė žins su matematiniais meto­ analizė (jos čia neaptarsime), dais, bet ir įgis įgūdžių, pa­ yra susikūrę tik dvidešimta­ dedančių juos taikyti prakti­ me amžiuje. uždavinių sprendimui. Matematinės analizės ka­ nių skiriama tedros narių mokslinio darbo Daug dėmesio bus sritis — kompleksinio kinta­ susipažinimui su tikimybių mojo funkcijų teorija, nagri­ teorija ir matematinės statis­ nėjanti funkcijas, kuriose ir argumento, ir funkcijos reikš­ tikos metodų taikymu, mate­ mės yra kompleksiniai skai­ matinio modeliavimo klausi­ čiai. Katedra vadovauja funk­ mais, bus sprendžiami įvai­ cijų teorijos Ir funkcionalinės optimizavimo uždavi­ analizės specializacijos stu­ rūs dentams. niai (optimalus gamybos pro­ Matematinės analizės ka­ ceso valdymas, optimalių eko­ tedrai ilgus metus vadovavo nominių planų sudarymas ir profesorius Z. žemaitis (mi­ ręs 1969 m.), buvęs Vilniaus pan.), nagrinėjami tiesinio ir universiteto rektorius, dės­ dinaminio programavimo už­ tęs Kauno ir Vilniaus univer­ daviniai ir kt. sitetuose beveik penkiasde­ Kadangi matematiniai me­ šimt metų, šiuo metu kated­ ros vedėju yra docentas A, todai vis giliau skverbiasi į Miškelevičius. įvairias moks’o ir technikos Doc. V. PAULAUSKAS sritis, vis daugiau iškyla

pasaulinio masto tikimybių teorijos centrų, kaip Maskva, Leningradas, Kijevas, . Novo­ sibirskas. Tai patvirtina daž­ nai Lietuvoje rengiamos vi­ sasąjunginės tikimybių teori­ jos konferencijos bei mokyk­ los į kurias atvyksta moksli­ ninkai ir iš užsienio. !Iš šio straipsnio abiturien­ tas, aišku, nesusidarys pilno vaizdo apie tikimybių teoriją, bet mes ir nekėlėme tokio uždavinio. Šio straipsnio tiks­ las — sudominti abiturientus, o jau apie tikimybių teoriją plačiau Jūs sužinosite per paskaitas mūsų fakultete. Fiz.-mat. m. kand. V. PAULAUSKAS

Geometrijos vaisiais visais laikais su malonumu naudo­ josi Įvairių sričių matemati­ kai (ir ne tik matematikai), nes kaip tik geometrijoje yra pagrindinis matematinės in­ tuicijos šaltinis, kuris sutei­ kia kiekvienam matematikui daug naujų kūrybinių jėgų. Geometrijos katedroje yra daug gerų „sodininkų", ku­ rie atidžiai prižiūri ir augi­ na šį „geometrijos medį". Tačiau kaip ir kiekvienas medis, taip ir šis „geometri­ jos medis“ sensta. Jis prade­ da duoti mažesnį derlių ir jo vaisiai darosi smulkesni. Rei­ kia šį medį iš pagrindų at­ naujinti. Čia be abejo tinka F. Bekono pasakyti žodžiai: „Jeigu jūs norite, kad medis duotų daugiau vaisių, - jums nėra ko veikti su jo šakomis, bet reikia išpurenti žemę ir pakeisti po jo šakomis podir­ vį“. Ir tikrai šis „geometrijos medis“ naujai sužaliavo, pra­ dėjo augti naujos jaunos ša­ kelės, kada Jis buvo „patręš­ tas" abstrakčiomis topologi­ nėmis idėjomis bei metodais. Topologija, nors ir būdama viena iš jauniausių matema­ tikos sričių, padeda ne tik geometrijai atsinaujinti, ji prasiskverbė beveik į visą matematiką, o pastaruoju me­ tu (ypač grafų teorija) vai­ singai taikoma technikoje, ekonomikoje ir net lingvisti­ koje. Pernai Įžymus prancū­ zų topologas R. Tomas sukū­ rė labai vertingus topologi­ nius modelius biologijoje. Dabar nenuginčijamai to-

Taikomoji matematika

f Matematinės analizės (dife­ rencialinio ir jam atvirkštinio inteqralinio skaičiavimo) pra­ džia siekia XVII amžių. Jos kūrėjai yra anglų fizikas, matematikas bei astronomas Niutonas ir vokiečių filosofas bei matematikas Leibnicas. Matematinė analizė dėstoma matematikams dviejuose pir­ muose kursuose ir yra visos aukštosios matematikos pa­ grindas. Su kai kuriomis pra­ dinėmis diferencialinio skai­ čiavimo sąvokomis šiuo metu supažindinama jau vidurinė­ je mokykloje. Matematine analize remiasi vadinamos di­ ferencialinės lygtys, kuriose yra ne nežinomieji dydžiai, o nežinomos funkcijos ir jų išvestinės. Diferencialinių lygčių ir jų sistemų pagalba sprendžiami įvairūs matema­ tikos klausimai, nagrinėjamas dangaus kūnų ir žmogaus su­

problemų, kurių sprendimas neįmanomas be matematikų pagalbos, todėl jaunų specia­ listų, baigusių šią specialybę bus laukiama visur — biolo­ gijoje ir medicinoje, chemi­ joje ir lingvistikoje. .. Daug tokios rūšies specialistų rei­ kia LTSR MA Fizikos ir ma­ tematikos institutui, vadovau­ jamam prof. V. Ztatulevičiaus. Čia paskutiniu metu kuriasi vis nauji/ sektoriai, kuriuose pirmoje eilėje na­ grinėjamos aktualios mate­ matikos taikymo problemos. Priminsime, kad, skirtingai nuo kitų mūsų fakulteto spe­ cialybių, šioje specialybėje nėra pedagoginio profilio, o vien tik gamybinis. Fiz.-mat. m. kand. J. KRUOPIS

Specialistai ruošiami romis specializacijomis jas visas pasakojame puslapyje). Universitete galima geru matematikos speciali] tu. Fakultete studentai turi v sas sąlygas dalyvauti moks.| ha niame darbe. Prie kiekvient ir katedros, kurių fakultete yiR tini keturios (Tikimybių teorijos skaičių teorijos, Matemat) l nės analizės, Geometrijų iu Skaičiavimo matematikoj pi veikia moksliniai būreliai, ki| riuose studentai gilina sav] ki žinias, domisi mokslo ir tec są nikos laimėjimais. Fakultete dirba patys kvj lifikuočiausi respublikos mo tematikos specialistai mokslininkai, kurių darbi žinomi ne tik Tarybų Sąjun goję, bet ir užsienyje. Sąlygos tapti geru specialis tu yra, tačiau šių sąlygų, a noma, nepakanka. Svarbiausi sąlyga — darbas. Dirbti reik.K daug, be darbo negalima ; oj siekti mokslo viršūnių, į] darbo iš viso nieko negalinu Į pasiekti. ;u Mieli abiturientai, jeigu Jus P mėgstate tiksliuosius mokslus b ir nebijote darbo, kviečiams I pasirinkti vieną iš reikalui I giausių dabartiniu metu res B publikai ir mūsų šaliai si b cialybių — matematiką, taifl komąją matematiką.

i

I

Doc. A. RAUDELlCNA<B Matematikos ir mechanik J fakulteto dekanai K pologija užima vieną iš svai B biausių vietų šiandieninėje B matematikoje. Tai rodo, kai B ir toks faktas. Paskutiniame■ dešimtmetyje nebuvo tokiB pasaulinio matematikų kone ■ reso, kuriame nebūtų gavo ■ pasaulinės Fildo premijos vie B nas ar keli topologai. PernaiB Nicoje vykusiame pasauliniu B me Matematikų kongrese šijB premiją gavo 32 metų tary ■ binis topologas TSRS MA na B rys korespondentas S. P. N B vikovas. Čia duosime supaprastin ■ tą topologijos apibrėžimu J Topologija yra mokslas apu-B pačias bendriausias geometr j nių figūrų savybes. kurios I nekinta, figūras maigant be ■ perplyšimų ir klijavimų. lB tikrųjų topologija užsiimlni B ja žymiai bendresnėmis figų B romis. negu geometrinės, ii B bendresnials ryšiais tarp šiuH apibendrintų figūrų. Kaip tikH tokiame jos bendrume ir glu B dl didžiulė potencialinė Jėga ■ kuri padeda surasti išoriškai ■ skirtingų, bet iš vidaus art; B mų matematinių teorijuB bendrumą, padeda išplėsti M matematinių metodų taikym- 1 ribas ir išsilaisvinti nuo ne B t eikalingų, neesminių apribo B jimų. <į Daugelio studentų moksli !’ nių būrelių tarpe prie Geo ■ metrijos katedros veikia ga 1 na gausus topologijos e«tu ziastų būrelis, šio būrelio na 9 riai savarankiškai gautus re H zuitatus pateikia studentų ■ moksliniu darbų konkursuo- | se. juos išdėsto Vilniaus, Tbi ] lisio ir kt. universitetų stu 7 dentų mokslinėse konferenci­ jose. o buvusius šio būrelio narius galima sutikti ne tik Vilniaus universiteto, Lietu vos MA instituto, bet ir Var­ šuvos universiteto aspirantų tarpe. Doc. A. MATUZEVICIUS

nauja specialybė

Galima drąsiai tvirtinti, kad elektroninės skaičiavimo mašinos (ESM) išradimas — tai techninė revoliucija. Šio elektronikos pritaikymo pro­ ceso esmė yra ta, kad suda­ romi kokybiškai nauji, grei­ tesni ir daug efektyvesni techninės, ekonominės, medi­ cininės ir net biologinės in­ formacijos rinkimo bei apdo­ rojimo būdai. Universiteto Skaičiavimo centras turi dvi „Minsk-22" ESM. kurių vidutinis greitis 6—8 tūkstančiai operacijų per sekundę. Tai vidutinio galingumo mašinos. Šiais me­ tais numatoma įsigyti trečią didelio galingumo ESM („Minsk-32“). ESM pritaikymą paliustruosime vienu pavyzdžiu. Respublikoje 1975—1980 m. numatoma statyti Lietkoopsą­ jungos prekių bazes. Lietu­ voje yra apie 200 stambesnių prekybos taškų. Reikėjo nu­ rodyti, kur ir kokio dydžio statyti bazes, kad sandėlia­

vimo Ir prekių išvežiojimo iš laidos būtų mažiausios. Spe cialistai — projektuotojai pa teikė projektą, kuris, jų nuo mone, turėtų būti geriausias Metinės išlaidos pagal šj pro jektą sudaro apie 10 mln rub. šį uždavinį matematikai pateikė spręsti ir ESM. Po dviejų valandų skaičiavimo (specialistai projektavo apie metus laiko) mašina pateikė geresnį projektą, negu buvo sumanytas specialistų, o me tlnės jo išlaidos 2,5 mln. rub. mažesnės. Respublikoje veikia 33 skai iavimo centrai su 43 ESM. Taigi, reikalinga nemaža ge rai pasiruošusių specialistų armija. Tokius specialistus, konk rečiai — matematikus-progra muotojus, ruošia Matemati­ kos ir mechanikos fakultetas. Matematikas programuoto |as St. LIBERIS Fiz.-mat. m. kand. A. NAGELĖ

h p na k( SI

u < I 1

s Il( s s bi k< je d


(Atkelta iš 1 psl.)

■ rūversitetas yra viena rbiausių respublikos kadkalvių. Pokario metais jis Įido 17000 absolventų. Tur nėra respublikoje tokios ■dies ūkio šakos, kultūros Baudies švietimo baro, parlo ar valstybinio aparato adies, kurioje nedirbtų versiteto auklėtiniai. Nelia jų — respublikoje jau čiai žinomi žmonės. Jniversitetas bendradaruja su daugeliu Tarybų ungos aukštųjų mokyklų, čiasi ryšiai su užsienio eitosiomis mokyklomis: jifsvaldo (VDR), Krokuvos

I I I

I I

i

5 IJ

i

Svetingai atvertos durys (LLR), Prahos (CSR) universi­ tetais. Su jais mes keičiamės moksliniais darbuotojais, stu­ dentais praktikantais, studen­ tų grupėmis vasaros darbo ir poilsio stovyklose. Atskiri mūsų universiteto studentai yra pasiųsti mokytis į Veng­ rijos, Vokietijos Demokrati­ nės Respublikos ir kitų šalių aukštąsias mokyklas. Per paskutiniuosius penke­ rius metus Universitetas įsi­ gijo mokslinės aparatūros ne

už vieną milijoną rublių, iš­ augo naujas bibliotekos prie­ statas — knygų saugykla, pradėta pirmoji moksliniais pagrindais senųjų rūmų res­ tauracija. Statomas Universi­ teto akademinis miestelis. Pagerėjo studentų darbo ir .poilsio sąlygos. Reikšmingas mūsų darbas susilaukė aukštų vyriausybi­ nių apdovanojimų — nuims buvo įteikta Spalio 50-mečio atminimo vėliava (1967 m.) ir

Statistika žino viską!

KONTROLIERIUS IR VADOVAS

iiiiii MM I

skaitos specialybę paskutiniai­ siais metais žymiai padidėjo. 1970/71 m. m. į dieninį sky­ rių priimtos 4 studentų gru­ pės (po 25 studentus), jų tar­ pe 1 grupė rusų kalba) padi­ dėjo ir studentų-neakivaizdininkų skaičius — praėjusiais mokslo metais į pirmąjį kur­ są buvo priimta 3 grupės (po 25 studentus), jų tarpe 1 gru pė rusų kalba. Kaip matome, buhalterinės apskaitos specia­ lybę gali įsigyti ir mokslei­ viai, baigę vidurines mokyklas rusų kalba. Finansų ir apskai­ tos fakultete buhalterinės ap­ skaitos specialybę studijuoja didžiausias studentų skaičius — net 704 studentai (299 die­ niniame skyriuje, 279 neaki­ vaizdiniame ir 126 vakarinia­ me skyriuje). Dabar buhalterio darbas — ne skaitytuvais barškinti. Nū­ dienos buhalteris — gamybos, apskaitos ir kontrolės organi­ zatorius. Pati apskaita vis la­ biau mechanizuojama, panau­ dojant sudėtingas ir net elekt­ ronines skaičiavimo mašinas. Reikalingas tik geras ir aukš­ tos kvalifikacijos apskaitos or­ ganizatorius. Dabar buhalteris vietoje

Doc. J. MACKEVIČIUS Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas

ŪKIO

1

SPECIALYBE

Ekonominė kibernetika — ir matematikos ekonomikos ■ okslų sintezė, nauja moks­ lo ir praktikos ................kryptis. Analitinio polinkio ekonoIstal, kurie sugeba į kasKminius ūkinius ___ reiškinius įžvelgti vadovaudamiesi ležtais matematiniais skal­ avimais. ruošti pradėti neIi bai seniai. Sį pavasarį mū4| universitetas išleis pirmąekonomistų — kibernetikų dą. ri kibernetikos Ekonominės ____ I ec. mokymo plane daug 1 etos skiriama matematikos H dykams. susipažinimui su skaičiavimo 1 ektroninėmls I ašinomls.. Tačiau matematlB >s pasklr paskirtis ekonomistui — bernetikul yra kitokia ne­ lt. pavyzdžiui, jų kolegoms mr ‘ atematikams. Ekonomistask bernetikas — tai visų plra geras ekonomistas, žinan> matematiką, o ne atvlrkšai. Jis turi sugebėti ūkinius ’ocesua nagrinėti ............jos> pagal>- Kad sugebėtum L ūkinlus ....... .... ■ ocesus matematiškai apraI ti,. pirmiausia ,....... .juos __ J reikia 1lial 1*1” kokybiškai pažinti, žiI >ti jų raidos dėsningumus. ■ vonomistai-klbernetikai gL giJI'1 studijuoja pramonės ga­ mybos technologiją, ekonomi■ L organizavimą, planavimą. 1 Gyvenimo praktikoje, praktikoje. ■ ’ręsdami ekonominius klau■ nius, dažnai turime esamos I •dėtingos •-* akinės problemos I >rendlmą suformuluoti kaip I atematTnį uždavinį, sudaryti numatomo spręsti uždavi■ I ° sąlygą. Moksliškai tai vaI narna ekonominių procesų I ^tematiniu modeliavimu. I adangi ekonominės probleI os, pvz., statybos vietos paI nkimas naujai statomai įmoI ii. gana sudėtingos, tai suI irant sprendžiamo klausimo ■ ^tematinio uždavinio sąlyl1' reikia nuo mažiau svar■ M veiksnių apsiriboti. Bet ■ Jkios sąlygos sprendžiamo■ Problemoje yra neesminės? I lokį kardinalų klausimą tei-

„juodo" techniško apskaitos darbo analizuoja įmonės ūki­ nę veiklą, ieško būdų ir prie­ monių atskirų įmonės gran­ džių darbui pagerinti. Buhal­ teris yra ne tik socialistines nuosavybės panaudojimo kontrolierius, bet ir vienas iš gamybos vadovų, Todėl ekoprofesija nomisto-buhalterio šiandien yra labai vertinama, Buhalterių su aukštuoju mokslu mūsų respublikoje dar nepakanka. Tad, pasirinkda­ mi savo gyvenimo prolesiją, pagalvokite apie šią įdomią ir labai reikalingą specialybę.

Nuo 1971/72 m. m. Finansų ir apskaitos fakultete dieni­ niame skyriuje įvedama nau­ ja — statistikos specialybė. Ji artima ekonominės informaci­ jos mechanizuoto apdorojimo organizavimo specialybei. Statistika — mokslas apie visuomeninių reiškinių tyrimo kiekybinius metodus. Panaudojant jos metodus, su­ renkama ir apibendrinama rei­ kalinga liaudies ūkio valdy­ mui ir planavimui informaci­ ja. Surinkta informacija ap­ dorojama skaičiavimo techni­ kos pagalba. Statistikai — tai ūkinės informacijos programuotojai, rinkėjai, tyri­ nėtojai. Ekonomistui savo dar­ be jau šiandien reikia matyti 1980-jų metų horizontus. Ge­ riausiai tai sugeba atlikti sta­ tistikai, kurie į ūkinius reiš­ kinius žiūri „skaičių kalba". Statistikos specialybės stu­ dentai plačiai susipažįsta su naujausiais statistikos ir ma­ tematikos metodais, kurie naudojami visuomeniniams reiškiniams tirti ir prognozuo-

967-jų rudenį Ekonomi­ ar kitų skaičiavimo darbų mekos fakultete buvo ati­ chanizavimu. Iškyla reikalas daryta specialybė su mechanizuoti ir automatizuoti neįprastai ilgu pavadinimu: visą ekonominį gamybos val­ ekonominės informacijos me­ dymą. Tai reiškia, kad eko­ chanizuoto apdorojimo or­ nominės informacijos surin­ ganizavimas. Aišku, toks ilgas kimas, įvairiausių rodiklių pavadinimas šiame lakonišku­ skaičiavimas, dešimties ir mo amžiuje neturėjo pasise­ šimtų formų, blankų užpildy­ kimo: fakultete šios specialy­ mas, — visa tai, ką šiandien bės studentus imta vadinti atlieka tūkstančiai ekonomis­ Informato­ tų ir kas Iš esmės yra sche­ singai galime atsakyti tik ge­ „ informatoriais“. krypties matinis, protavimo nereika­ rai žinodami ekonomikos riai — tai naujos ekonomistai. O visi ekonomis­ laujantis darbas — pavedama mokslus. tai, nepaisant kokia jų siau ­ informacinei — skaičiavimo Todėl pirmame etape, kur vienaip technikai. Kad informacinę formuojamos ekonominės resnė specializacija, problemos, kaip matematiniai ar kitaip sprendžia ekonomi­ skaičiavimo techniką Įkinky-w nį uždavinį: kaip apibrėžtą uždaviniai, ypatingai reika­ lingi ekonomistai-kibernetl- norimų produktų kiekį paga­ minti su mažiausiomis sąnau­ kai. Kadangi ūkinės situacijos domis. Atskira įmonė tik nežymi paprastai yra labai sudėtin­ gos, tai Ir Jų matematinis ap- viso mūšų liaudies ūkio da­ lelė. Tačiau ši dalelė tūkstan ­ rašymas-modelis — taip pat sudėtingas. Tokio modelio čiais ekonominių ryšių sieja­ si su kitomis įmonėmis. Dėl sprendimas galimas tik pasi­ ekonominė informacija, telkus šiuolaikinę skaičiavimo to techniką. Dėl to ekonomistal- cirkuliuojanti visame liaudies ūkyje, yra tiesiog milžiniška. klbernetikai studijuoja ESM ir programavimą ESM, eko­ Gamyba nuolat plečiasi, da­ rosi vis sudėtingesnė. Esant tume į šį nuobodų darbą, rei­ nominės informacijos apdo­ tokiai padėčiai, nesunku su­ kalingos suvienytos rojimą ESM. pastan­ Gavus sprendimą, reikia j) prasti, kad netolimoje ateity­ gos daugelio specialistų: žmonės elektronikų, matematikų, eko­ patikrinti gyvenimo prakti­ je visi mūsų šalies kos požiūriu, realumo atžvil­ turėtų tapti ekonomistais. O nomistų. Tačiau bene svar­ giu. Čia taip pat reikalingos kas gamins produktus, jei vi­ biausias vaidmuo tenka „in­ gilios ekonomikos ir mate­ si planuos ir vadovaus? formatoriams“ — ekonomi­ Kaip pastebėjo dar matikos mokslų žinios. K. nės informacijos mechanizuo­ Iš visų dabar ruošiamų Marksas, kai žmonijai iškyla to apdorojimo organizavimo specialistų ekonomlstal-kiber- uždavinys, atsiranda ir prie­ specialistams. Jie kartu su netlkai gauna geriausią pa­ monės jam spręsti. Šiuolaiki­ matematikais, ekonomistais, ruošimą sociologiniams tyri­ nio mokslo ir technikos pa­ elektronikos specialistais ku­ mams atlikti: Jie geri talki­ žanga pagimdė mūsų am­ ria automatizuotas ekonomi­ ninkai Ir pagalbininkai me­ žiaus stebuklą — elektroninę nio valdymo sistemas ir už­ mašiną (ESM). tikrina tokių sistemų kasdie­ chanizuotos informacijos ap­ skaičiavimo dorojimo specialistams, ku­ ESM buvo pasitelktos ekono­ ninį darbą. Ta­ riant automatizuotas valdy­ miniams skaičiavimams. Trumpai sakant, „informa­ mo sistemas įmonėse ir orga­ čiau ESM ir kitos informaci­ toriai“ — tai ekonominės in­ nizacijose. nės technikos taikymas eko­ formacijos technologai. Tech­ Baigę šią specialybę dirba nominiams skaičiavimams ke­ nologai, kaip žinia, yra spe­ ekonomistais respublikos pra­ lia savas problemas. Pirmiau­ cialistai, kurie žino priemo­ monėje: įmonių gamybos-pla- sia, ESM supranta tik skaičių nes ir būdus medžiagai, ener­ navimo skyriuose, ekonomi­ kalbą. Ekonominė informaci­ gijai perdirbti, moka organi­ nės analizės biuruose, firmų, ja — ne vien skaičiai. Kaip zuoti tokį perdirbimą. Infor­ ministerijų ekonominiuose bet kokią informaciją pateik­ matoriai žino ekonominės in­ kalba? formacijos perdirbimo padaliniuose. respublikos ti ESM suprantama prie­ ūkio planavimo organuose Antra, norint valdyti tam tik­ mones bei metodus ir moka įvairiuose moksliniuose in­ rą ekonominį procesą, reika­ organizuoti jos perdirbimą. apibrėžta ekonominė Vadinasi, pagal savo pobūdį stitutuose. projektavimo biu­ linga ruose ir t. t., ten, kur su ma­ informacija. Kokia reikalinqa — tai inžinerinė specialybė. tematika ir ESM ieškoma ge­ pradinė informacija, kaip ji Todėl ir išduodamas diplo­ riausių ekonominių sprendi­ turi būti apdorojama žmonių mas su įrašu „ekonomistasmų. Jaunuoli, pasukęs ekono­ ir mašinų, kad gavus rezul- inžinierius“. įgali­ minės kibernetikos keliu. įsi­ tatyvinę informaciją, Ką studijuoja „Informato­ priimti sprendimus riai“? gysi ne tik kraštui naudingą nančią ekono­ specialybę, bet mokslo f" dar­ ir geriausiai valdyti Be bendrų disciplinų, jie bo kelyje galės pasireikšti miką? Beje, labai sudėtingoje giliai studijuoja specialias gamyboje jos valdymas daro ­ tavo Jaunatviškas veržlumas, disciplinas, kurias galima su­ kūrybos polėkis, sielos neri­ si lemiamu gamybos efekty­ skirstyti į tris grupes. Vieną mas. vumo veiksniu! Dėl to iš es- jų sudarytų matematinės dis­ Doc. S. MARTISIUSmės negalime apsiriboti vienu ciplinos, pradedant stambiu

PERSPEKTYVI

STUDIJŲ

V. Lenino jubiliejaus Garbės raštas (1970 m.). Už nuopel­ nus, ruošiant specialistus liaudies ūkiui ir vystant mokslinius tyrimus, Universi­ tetas apdovanotas Darbo Rau­ donosios Vėliavos ordinu (1971 m.). Universiteto studentai gy­ vena iš tikrųjų turiningai ir įdomiai. Jie turi savo orga­ nizacijas ir klubus. Aktyviai dirba sporto, turistų, krašto­ tyrininkų, žurnalistų, biblio­

EKONOMISTAS — INŽINIERIUS, EKONOMINES INFORMACIJOS TECHNOLOGAS

tekininkų ir kiti klubai. Lite­ ratų būreliuose pirmąją mo­ kyklą praeina busimieji rašy­ tojai, poetai. Universitetas garsus ir studentų meno sa­ viveikla. O estetinio lavinimo katedroje mokosi daugiau kaip 400 studentų. Jie įsigy­ ja antrą — visuomeninę spe­ cialybę. Plačiai studentų visuome­ ninei veiklai vadovauja gausi komjaunimo organizacija, ku­ ri pelnytai laikoma partinės organizacijos pagalbininku, auklėjant studentiją komuniz­ mo idealų dvasia. Universiteto studentai gali imtis mokslinio darbo. Veikia

daugiau kaip penkiasdešimt mokslinių būrelių jungianti ir turinti apie 1500 narių Stu­ dentų mokslinė draugija. Prie kiekvienos katedros organizuojami studentų moks­ liniai būreliai, kuriuose stu­ dentai jau nuo pirmųjų kur­ sų gilina žinias, įgytas pa­ skaitų metu, domisi mokslo ir technikos laimėjimais, vi­ suomeninio gyvenimo proble­ momis. Mūsų aukštoji mokykla svetingai atvers duris visiems, kurie iš tikrųjų siekia moks­ lo žinių, tvirtai pasiryžę tap­ ti aukštos kvalifikacijos spe­ cialistais.

ti. Šios rūšies specialistai la­ bai reikalingi, visų pirma, statistikos organų sistemai, planavimo organams bei ki­ toms centrinėms žinyboms. Sociologui, juristui net medi­ kui ar kalbininkui reikalinga kvalifikuota statistiko pagal­ ba. Studentai įgyja ir bendrą ekonomisto paruošimą, todėl nemažai vietos skiriama įmoninei ekonomikai įsisavinti. Pagaliau, statistikai patys pirmieji gauna žinias apie vi­ sas visuomeninio gyvenimo puses — patys pirmieji žino, ko ir kiek gaminame, ko ir kiek vartojame. Negalvok, abituriente, kad statistika sausas, neįdomus mokslas, nekūrybinga profesi­ ja. Nieko nėra įdomesnio eko­ nomisto darbe, kaip mokėti panaudoti galingą elektroninę techniką, šiuolaikinius mate­ matinius metodus ūkinių pro­ cesų skaitmeniniam aprašy­ mui. Todėl, jaunasis abituriente, jei per penkerius studijų me­ tus nori tapti gerai informuo­ tu ekonomistu, kviečiame pa­ sirinkti statistikos specialybę. Doc. A. MERCAITIS Statistikos katedros vedėjas

NE NAUJA, BET

REIKALINGA

Finansų ir kredito specia­ lybė yra viena iš seniausių Universitete. Šio profilio spe­ cialistai ruošiami nuo pirmų­ jų pokario metų. Tačiau fi­ nansininkų ir kreditlninkų poreikiai nemažėja. Finansininko ir kredltininko profesija yra labai gyva, judri ir, pilna to žodžio pras­ me, nenuobodi. Nelengva ras­ ti kitą tokią profesiją, kuri turėtų tokius plačius ir nuo­ latinius tiesioginius santykius ir ryšius su įvairiausiomis įmonėmis, organizacijomis, įstaigomis ir gyventojais. Finansininkai ir kreditininkai — tai plačios erudicijos specialistai-ekonomistai. Jie ne tik puikūs finansų įstaty­ mų ir taisyklių žinovai; jie gerai žino šalies, respublikos, miesto ir rajono ekonomiką ir kultūrą, liaudies ūkio, kul­ tūros ir gyventojų kėlimo perspektyvas ir aktyviai pa­ deda įgyvendinti musų kraš­ to vystymo programą, kaup­ dami ir teikdami tam reika­ lingas lėšas. Finansininko ir kreditininko profesiją gali pasirinkti ir įsigyti visi jaunuoliai ir jaunuolės, kurie mėgsta gyvą ir judrų darbą, domisi pini­ giniais santykiais tarp įmo­ nių, tarp valstybės ir Įmonių, tarp valstybės ir gyvencojų, pinigų cirkuliacija, piniginių santykių ir pinigų cirkuliaci­ jos planavimu, organizavimu ir reguliavimu. Finansininko ir kreditininko profesijos bū. dinglauslos savybės — prin­ cipingumas, pareigingumas, drausmingumas ir reiklumas sau ir kitiems, nepakantumas neukiškumui, nerūpestingu, mui ir aplaidumui. Baigę finansų specializaci­ ją, Jaunieji specialistai dirba ekonomistais, vyr. ekonomis­ tais, revizoriais, skyrių virši­ ninkais, o įgiję praktinių įgūdžių gabūs specialistai skiriami finansų skyrių vedė­ jais. Finansų ministerijos sky. rių ir valdybų viršininkais arba jų pavaduotojais. Kreditininkai dirba banko įstai­ gose ekonomistais, vyr. eko­ nomistais, revizoriais, skyrių viršininkais, o gabūs specia­ listai vėliau skiriami banko įstaigų valdytojais, Valstybi­ nio arba Statybos bankų kon. torų skyrių bei valdybų vir­ šininkais, jų pavaduotojais. Baigusieji pramonės finan­ sų specializaciją dirba pra­ monės įmonių finansinėse tarnybose ekonomistais, vyr. ekonomistais, gabus specia­ listai skiriami įmonių finansų skyrių viršininkais, o vėliau gali būti skiriami įmonių va­ dovais, ministerijų ir žinybų finansų skyrių arba valdybų viršininkais ir Jų pavaduoto­ jais. Be to, Jie gali dirbti įmonės kituose padaliniuose (realizacijos, tiekimo, plana­ vimo skyriuose, ekonominėse laboratorijose) planuotojais, ekonomistais, analitikais, ten, kur reikalingi plataus profi­ lio ir aukštos kvalifikacijos specialistai. O tokiais yra ruošiami pramonės finansi­ ninkai. Ypač gabūs ir besidomin­ tieji mokslu bei pedagoginiu darbu jaunieji specialistai ga: Ii būti skiriami darbui į mokslinio tyrimo įstaigas, pe­ dagoginiam darbui — į aukš­ tąsias ir specialiąsias viduri­ nes mokyklas. Finansų ir kredito specialy­ bė yra nelengva, reikalauja studijų metu daug ir atkak­ liai dirbti. Tik taip galima sėkmingai baigti aukštąjį mokslą ir tapti geru aukštos kvalifikacijos ir plačios eru­ dicijos specialistu. Bet kur lengva, ten ir neįdomu, nėra tos studijų romantikos, apie kurią svajoja daugelis jau­ nuolių. Jaunuoliai ir jaunuo­ lės, kurie rimtai pasiryžę studijuoti, būtinai pasirinks finansų ir kredito specialybę: finansų, kredito ar pramonės finansų specializaciją.

aukštosios matematikos kur­ su ir baigiant informacijos teorija, algoritmų teorija ir pan. Antrąją disciplinų gru­ pę sudaro kursai, skirti in­ formacinės technikos studi­ joms. šios studijos apima tiek bendras inžinerines dis­ ciplinas (fiziką, techninę me­ chaniką, elektrotechniką, elektroniką, impulsinę techni­ ką), tiek ir paprasčiausias skaičiavimo mašinas. Tačiau kursų pagrindas yra šiuolai­ kinė informacinė technika ir ESM. Informatoriai gerai žino informacinės technikos deta­ les, mazgus, mašinų darbo principus, jų galimybes ir 1.1. Pagaliau, trečiąją discipli­ nų grupę sudaro įvairaus profilio ekonominės discipli­ nos. Jų paskirtis yra išstudi­ juoti būsimojo darbo objektą — pramoninės gamybos eko­ nomiką, ekonominės informa­ cijos formavimosi ir judėjimo joje dėsnius, išstudijuoti eko­ nominės informacijos pramo­ nėje apdorojimo metodus. įgytos teorinės žinios įtvir­ tinamos gamybinės praktikos metu. Pirmoji (baigus tris kursus) atliekama pramonės stotyse bei skaičiavimo cent­ ruose. Šios praktikos metu (ji tęsiasi 5 savaites) susipa­ žįstama su gamybos procesu įmonėje (Jo technologija ir ekonomika) bei su informaci­ jos, atspindinčios tą procesą, apdorojimu įmonės padali­ niuose. Antroji gamybinė praktika atliekama penktame kurse (13 savaičių). Jos pa­ skirtis praktiškai įsisavinti ekonominės informacijos ap­ dorojimo techniką ir meto­ dus. Kur gi dirba „informato­ riai“? Tai įmonių ir organiza­ cijų skaičiavimo centrai, skai­ čiavimo stotys bei biurai, tai įvairūs specialūs konstravimo projektavimo biurai, kurie kuria automatizuotas ekono­ minio valdymo sistemas, tai moksliniai institutai, kurie ti­ ria ekonominę informaciją ir jos apdorojimą, tai aukšto­ sios ir vidurinės specialios mokyklos, kur dėstoma skai­ čiavimo technikos ir ekono­ minės informacijos apdoroji­ mo disciplinos. Mums atrodo, kad tai be galo įdomus, kū­ rybinis darbas, nes kiekvieną kartą tenka spręsti vis kitus, vis naujus uždavinius. Ekonominės kibernetikos katedr ,

E. doc. p. B. KILIUS


Papildykime fizikų gretas Beveik visų fizikos mokslo sričių, vystomų respublikoje, pradžia buvo Vilniaus uni­ versitete — čia dauguma fi­ zikų gavo pirmąsias fizikos žinias, čia jie įgijo pirmuo­ sius mokslinio darbo įgūdžius, čia gimė ir pirmosios idėjos. Visų svarbiausių krypčių kū­ rėjai, puoselėtojai, vadovai ir organizatoriai buvo ir tebėra universiteto dėstytojai: prof. A. Jucys — teorinės atomų ir molekulių spektroskopijos, prof. P. Brazdžiūnas — pus­ laidininkių fizikos krypties, prof. P. Slavėnas — astrono­ mijos, doc. H. Horodničius, doc. H. Jonaitis — eksperi­ mentinės spektroskopijos. Prof. J. Požėla, prof. J. Viš­ čakas, dr. V. Vanagas, prof. V. Šugurovas — yra Uni­ versiteto auklėtiniai. Paga­ liau visos respublikinės pre­ mijos fizikos srityje iki šiol buvo skirtos Universiteto dar­ buotojams. 1970 metų laurea­ tais yra du mūsų universiteto

katedrų vedėjai profesoriai J. Viščakas ir P. Brazdžiūnas. Visa tai rodo, kad čia dirba iš tiesų aukštos kvalifikaci­ jos specialistai, turintys ką perduoti jauniesiems drau­ gams. Fakultete yra šešios spe­ cializacijos: astronomijos ir plazmos fizikos, radiofizikos, elektronikos, spektroskopi­ jos, puslaidininkių fizikos, teorinės fizikos. Fakultetas turi pakankamai geras mokymo ir mokslinio darbo laboratorijas, aprūpin­ tas moderniausia aparatūra. Kai kuriomis mūsų laborato­ rijomis žavisi ne tik mūsų kaimynų universitetai, bet netgi Maskvos universitetas, kai kurių socialistinių šalių, o taip pat ir dideles mokslines tradicijas turinčios šalies — Anglijos — aukštosios mokyklos. Be abejo, visus domina, kur dirba mūsų paruošti spe­ cialistai. Daugelis jų pasi-

Elektronika

švenčia moksliniam darbui, ūki šiol į mokslinio tyrimo institutus ir aukštąsias mo­ kyklas buvo nukreipiama pu­ sė ir daugiau baigiančiųjų. Nemažai dirba gamyklose, o taip pat vidurinėse mokyklo­ se ir technikumuose. Neteko išgirsti, kad kas nors butų nepatenkintas darbu arba įgyta specialybe. Didelė dalis studentų turi galimybę gamybinę praktiką atlikti Čekoslovakijoje Pra­ hos universitete, Lenkijoje — Liublino ir Krokuvos uni­ versitetuose, Vokietijoje — Graifsvaldo universitete. Pra­ ėjusiais metais praktiką už­ sienyje atliko 40 trečio kurso studentų. Fizika reikalauja daug darbo. Ne veltui Amerikos fizikas Orier yra pasakęs, kad ,,fizika yra tai, kuo fizikai užsiiminėja vėlai vakare". Vadinasi, jai reikia pašvęsti ne tik dienas, bet labai daž­ nai vakarus ir net naktis.

Darbo reikalauja ir fizikos studijos. Čia reikia daug ir gerai žinoti matematiką, iš­ mokti naudotis ir suprasti šiuolaikinę sudėtingą apara­ tūrą, mokėti preciziškai atlik­ ti matavimus bei sudėtingus skaičiavimus. Bet čia juk ir yra romantika, kūrybos džiaugsmas. Fizikoje darbų dar labai daug, jai dar reikia daug darbo rankų, šviesių protų. Todėl man ir noris pa­ kviesti visus tuos, kurie nori ieškoti, kurie nori kurti, ku­ rie nebijo darbo. Doc. V. KYBARTAS Fizikos fakulteto dekanas

RADIOFIZIKA

Fizikos bei Matematikos ir mechanikos fakultetų rūmai.

JAUNA OPTIKOS SRITIS Dažnas, išgirdęs apie opti-čių atomų branduolių palaiko Todėl elektroni­ kos specialybę, susiraukia ir eiektronai. ‘ ... numoja į Ją ranka. Taip ne­ niai spektrai qali duoti in­ turėtų būti, nes optikos sri­ formacijos apie molekulių tis, kuri tiriama Bendrosios struktūrą. fizikos ir spektroskopijos ka­ Molekulių sąveikos tyrimas tedroje, yra labai svarbi ir ypatingai svarbus chemijai, aktuali. biologijai, medicinai. Pavyz­ Dabartiniu metu labai spar­ džiui, medikams labai svarbu čiais tempais vystosi moleku­ žinoti, kaip sąveikoja [vestos linė spektroskopija. Jeigu j organizmą medžiagos su or­ anksčiau pagrindinis dėme­ ganizme jau esančiomis me­ sys buvo skirtas dviatomių džiagomis. Molekulinės spekt­ molekulių tyrimui, tai dabar roskopijos metodų taikymas — daugiaatomių molekulių Šioje srityje duoda neblogų spektroskopijai. Viena šio rezultatų. Sąveikojant mole­ dėmesio priežasčių yra mo­ kulėms labai keičiasi elektro­ lekulinės spektroskopijos tai­ ninis molekulės apvalkalas, kymas, sprendžiant daugelį kurio kitimus nesunku ste­ chemijos, biologijos, medici­ bėti molekulės elektroniniuo­ nos, maisto pramonės, gam­ se spektruose. Dėl to tiriant tos ir technikos mokslų prob­ molekulių sąveiką tikslinga lemų. Labai svarbu rasti ry­ naudotis elektroniniais spekt­ šį tarp įvairių fizikinių dy­ rais. džių, charakterizuojančių — Katedros bendradarbiai molekulę ir molekulės spekt­ sėkmingai dirba visose mole­ rą. Iš molekulinių spektrų kulinės spektroskopijos sri­ kitimų galima spręsti apie tyse ir sprendžia labai aktua­ pakitimus, vykstančius pačio­ lias problemas. Katedroje yra je molekulėje. gerai aprūpintos nauja apa­ Iš pačių svarbiausių da­ ratūra infraraudonosios bartiniu metu keliamų prob­ spektroskopijos laboratorijos, lemų yra šios: molekulės elektroninių spektrų tyrimo struktūros nustatymas; ryšio laboratorijos radiospektrotarp molekulės struktūros ir skopijos bei liuminescencijos įvairių Jos konstantų radi­ laboratorijos, kuriose tiriama mas; ryšio tarp fizikinių ir stambių organinių molekulių cheminių medžiagos savybių struktūra, jų sąveika. nustatymas. Tiriant moleku­ Molekulinė spektroskopija lių struktūrą, didelį vaidmenį reikalauja didelio atidumo, vaidina Rotacinių ir vibraci­ kruopštumo, bet kartu yra nių spektrų tyrimas. Tačiau nepaprastai Įdomi mokslo sri­ molekulių struktūra labai tis, leidžianti atskleisti kai priklauso ir nuo elektronų kurias materijos paslaptis. sluoksnio struktūros. Juk ry­ šį tarp molekulei priklausanĖ. doc. p. B. KRIŠCIONIENĖ

Galim

Vis didėjančio informacijos srauto perdavimui jau nebe­ užtenka ilgųjų ir trumpųjų radijo bangų. Iškilo reikalas įsisavinti naujus radijo ban­ gų diapazonus, visų pirma, superaukštuosius dažnumus (SAD), kurių radijo bangų il­ gis yra nuo vieno metro iki vieno milimetro. Šiomis ban­ gomis vienu metu galima per­ duoti tūkstančius kartų dau­ giau radijo bei televizijos laidų. Fizikai SAD bangas plačiau pradėjo tirti ir įsisavinti tik pokariniu laikotarpiu, tačiau jau šiandieną jas naudoja naujausios mokslo ir techni­ kos sritys: radioastronomija, radiolokacija, radionavigaci­ ja, radiospektroskopija, telefonija ir televizija per ryšių pavydovus. Tik SAD radijo bangomis galima palaikyti ry­ šį su kosminiais laivais, pa­ lydovais, kitomis planetomis. Superaukštų dažnumų vir­ pesių kūrimas, stiprinimas,

DVI

Dabar puslaidininkių fizi­ kos specialistai dirba ne tik LTSR Mokslų Akademijoje, Universitete, bet ir televizijos vamzdelių, radiomatavimų aparatūros ir kitose mikro­ elektronikos gamyklose bei Elektrografijos, Puslaidininkių fizikos mokslinio tyrimo ins­ titutuose. Šiuo metu Puslaidi­ ninkių fizikos katedroje stu­ dentai ruošiami dviem kryp­ timis: kieto kūno fizika ir puslaidininkių fizika. Pirma­ jai krypčiai vadovauja akade­ mikas, prof. dr. Juras Požė­ la. Studentams skaitomi plaz­ mos fizikos, karštų elektronų, mikroelektronikos, integrali­ nių schemų ir kiti speckursai. Antras srautas intensyviai studijuoja fotolaidumo reiški-

pos neįtaisysi termobranduo­ linės bombos. Čia ir tenka pasireikšti teoretikams. Jų darbai reikalingi tiriant plaz­ mą, konstruojant lazerius. Šimtus naujų medžiagų su­ kuria chemikai. Ir štai pasi­ rodo, jog viena iš dešimties panašių medžiagų — naujas vaistas. Kodėl? Ir čia fizikaiteoretikai gali suteikti kai kurią informaciją. Apskaičia­ vę medžiagų molekulių struk­ tūrą ir elektronų pasiskirsty­ mą jose, jie leidžia nustatyti medžiagų aktyvumo priežas­ tis, numatyti aktyvumo didi­ nimo kelius. Puslaidininkiniai prietaisai,

elektronika šiuo metu tvirtai įėjo į pramonę, buitį. Didi­ nant prietaisų galimybes, pa­ tikimumą yra būtina gerai pažinti procesus, vykstančius įvairiose medžiagose — pus­ laidininkiuose, ferituose ir kt. Ir čia be teorinių skaičiavimų neišsiversi. Taigi tiems, kurie ateis į Teorinės fizikos katedrą, ga­ lima pažadėti, jog sudėtingų problemų, verčiančių gerokai pasukti galvą, tikrai užteks.. Bet taip pat galima pažadėti ir daug džiaugsmo, kurį tei­ kia kūrybinis darbas. E. prof. p. A. BANDZAITIS

Elektronika greitai tapo viena iš pagrindinių ir savi­ stovių mokslo sričių. Paskuti­ niame dešimtmetyje šalia ga­ lingo elektronikos kamieno sparčiai pradėjo dygti naujos atžalos — mikroelektronika, plazminė elektronika, kvanti­ nė elektronika. Šiuo metu ypatingas moks­ lininkų ir technikų dėmesys skiriamas kvantinei elektroni­ kai. Nauji kvantiniai elektro­ magnetinių bangų stiprinimo ir generavimo principai tapo dirva, kurioje gimė maseriai ir laseriai — prietaisai, atvėrusieji plačias galimybes to­ limesniam radiofizikos ir SAD bei optinio diapazono radiotechnikos rutuliojimui. Fizikos fakultete, naujai susikūrusioje Elektronikos katedroje, veikia kvantinės elektronikos mokslinė labo­ ratorija, kurioje tiriami ne­ tiesiniai radiofizikiniai reiški­ niai optiniame diapazone, ku­ riami naujo tipo laseriai, ste­ bima laserių šviesos įtaka cheminėms reakcijoms ir kristalų bei skysčių fizikinėms savybėms. Mokslininkai toliau naujų metodų elektromagne­ tinėms bangoms stiprinti bei generuoti. Neperseniausiai buvo sukurti akustoelektroniniai puslaidininkiniai prie­ taisai, kurie paverčia elektro­ magnetines bangas akustinė­ mis ir stiprina pastarąsias 10 kartų. Belieka padaryt atvirkštinę transformaciją ir unikalus stiprintuvas veikia! Elektronikos katedroje esan­ čioje Molekulinės akustikos probleminėje laboratorijoje atliekami akustoelektrinių reiškinių tyrimai kristaluose, konstruojami naujo tipo akustoelektriniai toelektrinial generatoriai ir

stiprintuvai, planuojama J dinti ir stiprinti hiperaki.;! nes bangas laserials. Visi, be abejo, yra skaitę ,: girdėję, kad sėkmingai d bančiame mėnuleigyje ,.L. nochod-1“ veikia taip », dinamas rentgenospektromJ ras, kuris tiria Kosmoso I Mėnulio skleidžiamus renttJ no spindulius, šio prietalJ pagrindinis elementas yra ji nizuojančio spinduliavimo cl tektorius, kuris rentgeno aJ ba gama kvantų energiją pi verčia elektrine. Tokiais d] tektoriais paprastai gali b] ti puslaidininkiai, kurie reni geno ar gama spinduliavlnl įtakoje žymiai keičia s , elektrinĮ laidumą. Laidu-] pokytis priklauso nuo reqisl ruojamo spinduliavimo inteJ syvumo, jo spektrinės sudt ties, medžiagos cheminės sai daros, temperatūros ir t. Tokios priklausomybės n; grinėjamos Elektronikos tedros Rentgeno fizikos N boratorijoje ir šių tyrimų p] grindų konstruojami super jautrūs jonizuojančio spindJ liavimo detektoriai. Elektronikos katedroje veij kia gerai aprūpintos šiuolai kine aparatūra mokomosio laboratorijos, kuriose studefl tai supažindinami su radij elektroniniais prietaisais, ra dijo ir puslaidininkinių gran. dinių veikimu, netiesiniai) radiofizikiniais reiškiniais ra dijo ir optiniame diapazo nuošė, kvantinės elektroni kos, akustoelektronikos be rentgeno fizikos įtaisais ir ji tyrimo metodais. Kviečiam) visus smalsius ir nebijančiui mokslinio darbo sunkumų Elektronikos katedrą.

PISKARSKAS

E. doc. p. J. GRIGAS

KRYPTYS.

pažadėti džiaugsmo

,.Teorinė fizika? Sausas, nuobodus mokslas. Sėdėk ir suk galvą, kol plaukai iš­ tinsta. .." Panašią nuomonę pareiškia dažniausiai tas, ku­ ris labai miglotai tesuvokia, apie ką gi galvoja, dėl ko su­ ka galvą fizikai. Kuo aukštesnė temperatū­ ra, tuo daugiau ir įvaires­ nių linijų spinduliuoja ato­ mai. Liepsna — tūkstantis laipsnių. Elektrinis lankas — keli tūkstančiai. Žaibas, elekt­ ros kibirkštis — dešimtys tūkstančių, milijonai laipsnių. Kaip atrodys atomai ir jų spektrai tokiomis sąlygomis? Juk laboratorijoje vietoj lem­

valdymas, naujų perdavimo linijų kūrimas, naudojant bangolaidžius, šių trumpų ra­ dijo bangų sąveikos su pus­ laidininkiais, dielektrikais, segnetoelektrikais tyrimas yra viena svarbiausių radiofizikos problemų. Šiuos klausimus ir sprendžia Universiteto Radio­ fizikos katedros kolektyvas. Didžiausias dėmesys Radio­ fizikos katedroje skiriamas gerų fizikų eksperimentatorių ruošimui, sugebančių taikyti naujausius radijo metodus moksliniuose tyrimuose ir ga­ myboje. Daugelis mūsų respublikos mokslinio tyrimo įstaigų dir­ ba svarbius mokslo darbus superaukštų dažnumų fizikos ir elektronikos srityje, ne­ mažai įmonių konstruoja ir gamina SAD elektroninę ir radijo matavimo aparatūrą. Radiofizikos specialistai rei­ kalingi respublikai.

nauja

KURIĄ PASIRINKSITE?

nius, klauso nepusiausvyrinių reiškinių statistikos, rekombi­ nacijos teorijos, elektrografi­ jos, paviršinių reiškinių ir ki­ tus speckursus. Čia plačiai nagrinėjamas fotolaidumo reiškinių taikymas televizijo­ je, automatikoje, neuronų struktūrose, kuriant funkciometrines daugiakanalines — nuskaitymo-atpažinimo sche­ mas optelektronikoje ir kitur. Abu srautai klauso radio­ technikos, impulsinės techni­ kos, puslaidininkių fizikos, puslaidininkių technologijos, skaičiavimo technikos, krista­ lų fizikos, elektrodinamikos, elektronikos, kvantų mecha­ nikos ir kitus kursus. Jie at­ lieka praktikos darbus mo­ derniose laboratorijose: pusTarp astrofizikos ir spekt­ roskopijos yra daug bendro. Visai netolimoje praeityje apie dangaus kūnus spręsda­ vome tiktai iš jų- skleidžia­ mos arba atspindimos švie­ sos. Šiandien ant Mėnulio ar­ ba Veneros nusileidžia žmo­ gaus proto Ir rankų sukurti aparatai. Per nepaprastai sto­ rą batų padą jautė Mėnulio gruntą ir pats žmogus. Bet, tikriausiai, ir tolimoje ateity­ je nebus galima taip papras­ tai nusileisti net ant pačios šalčiausios žvaigždės. Apie Jas spręsime iš Jų skleidžia­ mos šviesos. Įprastinėmis sąlygomis, kai dujų temperatūra nėra nei labai aukšta, nei perdaug že­ ma, tyrinėtojas ar inžinierius neturi didelio vargo nustaty­ damas dujų būvį bei Jų sąvybes. Slėgimą gali lengvai iš­ matuoti manometru, tempera­ tūrą termometru, o įvairūs cheminiai ir fiziniai metodai padeda nustatyti dujų che­ minę sudėtį.

laidininkių fizikos, puslaidi­ ninkių elektronikos, puslaidi­ ninkinių prietaisų, radiofizikos, impulsinės radiotechni­ kos. Baigiame įrengti puslai­ dininkių technologijos labora­ toriją su kondicionuotu oru. Joje bus galima atlikti preciziškiausius elektronikos darbus. Gamybinė praktika bei diplominiai darbai yra at­ liekami geriausiuose Tarybų Sąjungos institutuose, užsie­ nyje. Katedrą aplanko žymūs Ta­ rybų Sąjungos ir užsienio mokslininkai. Docentų A. Matulionio, E. Montrimo, A. Sakalo, A. Smilgos, J. Vait­ kaus vardai gerai žinomi už­ sienyje. Daug atviručių su prašymu atsiųsti savo darbų

atspaudus gauna jauni moks­ lininkai — aspirantai R. Bai binas, G. Juška, P. Mackus Taigi, abituriente, jei neb jai darbo, mėgsti matematiku radiotechniką ir turi pakan karnai smalsumo atidengt: gamtos paslaptis, studijuok kieto kūno bei puslaidinink.il fiziką. Žinok, kad jaunų dar bo rankų ir originalių kūrybi nių minčių laukia ne tik mokslo Įstaigos, bet ir Lietu vos pramonė.

Prof. dr. J. VISČAKAS Puslaidininkių fiziko.1 katedros vedėjas, Respublikinės premijom laureatas

PLAZMOS DIAGNOSTIKA Tačiau visai kas kita, kai turime plazmą. Plazma — tai dujos, sudarytos iš teigiamai ir neigiamai įelektrintų dale­ lių tokiu santykiu, kad bend­ ras jų krūvis lygus nuliui. Čia beveik kiekvienas mata­ vimas tampa ištisa problema. Yra žinoma nemažai atvejų, kai skirtingais metodais iš­ matuota plazmos temperatūra skyrėsi dešimtis kartų. At­ liekant įvairius tyrimus, rei­ kia žinoti plazmos elektringų dalelių koncentracijas. Jas nustatyti taip pat labai sunku. Koncentracijos, temperatūros ir plazmos sudėties nustaty­ mas yra vienas iš svarbesnių­ jų eksperimentinių plazmos fizikos skyrių. Jis vadinasi plazmos diagnostika. Jai pa­ naudojama visa eilė fizikinių procesų, vykstančių plazmoje. Labai platų pritaikymą turi optiniai metodai. Plazmos

spinduliuojamos šviesos cha­ rakteris priklauso nuo plaz­ mos sudėties ir temperatū­ ros. Todėl labai svarbios In­ formacijos galima gauti, na­ grinėjant plazmos spektrą, sudarytą iš jonų, atomų ir net molekulių spinduliuoja­ mos šviesos spektrinių linijų. Astronomijos ir plazmos fi­ zikos katedroje nagrinėjami spektrai, kuriuos skleidžia atomai „žemiškose“ ir „dan­ giškose“ laboratorijose. „Že­ miškose“ laboratorijose tyri­ mai sukoncentruoti atominės spektroskopijos srityje. Tiria­ mas spektrinių linijų intensy­ vumas, linijų forma ir jos ki­ timas, keičiantis aplinkos są­ lygoms Matuojamos įvairios atominės konstantos. „Dan­ giškos“ laboratorijos klasifi­ kuoja žvaigždes pagal jau visur pripažintą Vilniaus fotometrinę sistemą. V. NORKŪNAS


...Suprasti gyvojo pasaulio esmę

KVIEČIU

STUDIJUOTI

Nuo senų laikų žmogus pa­ stebėjo, kad gyvas organiz­ mas — tikslinga sistema, ku­ rios pagrindinis tikslas — turiu klestėti pats ir teklesti mano rūšis Kad šį tikslą pasiektų, organizmas pri­ valo sugebėti paimti iš ap­ linkos medžiagas ir energiją, transformuoti jas į specialias formas taip, kad kuo geriau prisitaikytų esančiai aplinkai ir duotų kuo daugiau ir kuo tobulesnių palikuonių. Kaip organizuotos gyvos sistemos sugeba realizuoti šiuos tikslus — toks pagrin­ dinis biofizikos klausimas. Kiekvienas biologas pasakys, kad tai vienas iš pagrindinių teorinės biologijos klausimų. Ir tai suprantama: biofizikos ir teorinės biologijos intere-

GAMTOS

REIKALINGI

MOKSLUS Gamtos fakulteto uždaB vinys — ruošti aukštos B kvalifikacijos gamtininkų B kadrus respublikos liauB dies ūkiui. Gamtos fakul■ tete ruošiami biologai, B geografai Ir geologai. VIB sose specialybėse mokslas B trunka 5 metus. Priimtieji B j Gamtos fakultetą Jau I■ me kurse pasirenka speB cializaciją ir profilį — ■ gamybinį arba pedagogiB nį. Galutinis paslskirstyI mas Į specializacijas įvyks■ ta po 2-Jų studijų metų, I kada studentai susipažįsta I su bendromis atitinkamo 1 mokslo žiniomis, dėsniais, I sąvokomis, taisyklėmis Ir I uždaviniais. Stojantieji į I biologijos specialybę gali 1 pasirinkti botanikos, auI galų fiziologijos, mikroI biologijos, genetikos, bioI fizikos, zoologijos ir hidI robiologijos - ichtiologijos I specializaciją. GeografiI jos specialybėje yra 4 speI cializacijos: hidrologijos, I klimatologijos, geomorfoI logijos ir kartografijos. I Geologijos specialybėje I specializacijų nėra. Kas­ ti met studentai priimami ne I į visas specializacijas. I šiais, 1971 metais, stojan­ ti tieji į Gamtos fakultetą I negalės pasirinkti qeoI morfologijos, hidrologiI jos, hidroblologijos-ichtioI logijos ir augalų fiziologiI jos specializacijų. Į šias I specializacijas studentai bus priimami tik kitais metais. Universitete sudarytos J visos sąlygos tapti kvalifi­ kuotu geologu, biologu ir geografu. Gamtos fakulte­ te yra 8 stambios kated­ ros, daug specializuotų, [aprūpintų naujausia moks­ line aparatūra laboratori­ jų Ir kabinetų. Specialis­ tų ruošime aktyviai daly­ vauja prie eilės katedrų veikiančios probleminės ir žinybinės mokslinės tiria­ mosios laboratorijos bei ii botanikos sodas su pui; kiais šiltnamiais, kuriuose ištisus metus auginami įvairūs augalai Ir atlieka­ mi bandymai. Fakulteto studentams paskaitas skalI to kvalifikuočiausi res­ publikos biologijos, geo­ grafijos ir geologijos mokslų specialistai — mokslininkai. Pasirinkusiųjų studijuo­ ti gamtos mokslus laukia kruopštus, sudėtingas, bet labai įdomus darbas. Gam­ tininkų kadrai labai rei­ kalingi liaudies ūkiui.

Doc. R. TARVYDAS Gamtos fakulteto dekanas

IR

sai yra tie patys, skirtingus vardus davė požiūris: biofizi­ ką — žiūrint j gyvąją gamtą žmonių, atėjusių iš tiksliųjų mokslų (fizikos, matematikos, kibernetikos) sferos akimis, teorinę biologiją — biologų, bandančių pagauti esminius gyvojo pasaulio dėsnius. Biofizikų pranašumas pasi­ reiškia Juo, kad jie, gerai su­ prasdami negyvosios gamtos medžiagų ir energijos trans­ formavimo procesus, gali efektyviau pagauti analogiš­ kų procesų, vykstančių gy­ vajame organizme, dėsnin­ gumus. įdomu pastebėti tai, kad kibernetika, kuri šiuo metu neturi dar tokių aiškiai su­ formuotų dėsnių, kaip, pvz., fizika, dideles viltis deda į

DRĄSUS

IŠTVERMINGI

ŽMONĖS

biologinių sistemų valdymo procesų tyrimą, nes tikimasi, kad, gal kaip tik tiriant pa­ čias tobuliausias, ųamtos su­ kurtas valdymo sistemas, bus išaiškinti pagrindiniai kiber­ netikos dėsniai. Šios nuomonės laikomasi ir Biochemijos, biofizikos ir ge­ netikos katedros biofizikos — neurokibernetikos labora­ torijoje, kur yra tiriama žmį gaus ir gyvulių regos siste­ ma atvaizdų atpažinimo as­ pektu. Be to, katedroje biofizikos kryptimi yra atliekami suža­ dinančių membranų pralaidu­ mo įvairioms medžiagoms ti­ riamieji darbai. Ypač rūpinamasi busimųjų biologų — biofizikų paruoši­ mu. Gamtos fakulteto biolo-

gų dalis, kuri specializuojasi biofizikoje, be bendrųjų bio­ loginių disciplinų privalo ge­ rai žinoti fiziką, matematiką ir kibernetiką, didelį dėmesj skirti teorinės biologijos da­ lykams, mokėti statistiškai apdoroti eksperimentinių ma­ tavimų rezultatus, suprasti matavimuose naudojamų elektroninių prietaisų veiki­ mą ir mokėti naudotis skai­ čiavimo mašinomis. Paskutiniaisiais metais atsi­ randa entuziastų fizikų-biofizikų, kurie pagrindinius kur­ sus klauso Fizikos fakultete, o kai kurias biologines dis­ ciplinas — Gamtos ir Medi­ cinos fakultetuose. Dauguma Universitetą bai­ gusių biofizikų dirba tiria­ muosiuose institutuose, įvai­ riose laboratorijose ir vidu­ rinėse mokyklose. Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros asistentas D. KIRVELIS

ZOOLOGIJA Viena specializacijų, kurią pasirenka III kurso biologai, yra zoologija. Baigę šią specialybę, studentai tampa kvalifikuotais zoologais. Sėkmingai apgynę diplominį darbą, zoologai skiria­ mi įvairiam darbui. Zoologai sėkmingai dirba Mokslų aka­ demijos Zoologijos ir parazi­ tologijos institute, Gamtos apsaugos komitete, Žuvinin­ kystės Valdybos Žinijoje ir daugelyje kitų įstaigų. Dalis zoologų tampa pedagogais.

Vienintelė Lietuvoje aukš­ Tarp hidrogeologijos ir in­ toji mokykla, ruošianti hidro­ žinerinės geologijos yra daug geologijos, inžinerinės geolo­ bendro. Dažnai šie mokslai gijos ir geologijos specialis­ sprendžia bendrus klausimus. tus, yra mūsų universitetas. Todėl šios geologijos mokslo Šios srities specialistai labai šakos sudaro vieną bendrą reikalingi liaudies ūkiui. specialybę. Pažymėtina, kad Gamtos fakultete jie pradėti besimokantieji hidrogeologi­ ruošti nuo 1944 metų. jos ir inž. geologijos specialy­ Geologai tiria žemės gelmių bėje susipažįsta ir su kito­ sąrangą, jos raidą ir, apsi­ mis geologijos mokslo šako­ ginklavę mokslinėmis žinio­ mis, įsisavina jų mokslinius mis ir technika, ieško įvairių pagrindus ir praktinio darbo naudingų iškasenų. Geologi­ metodus. TIE ŽALI ja — tai labai platus mokslas Įstojusieji į geologijos spe­ apie Žemę. Šiuo metu geolo­ cialybę, be geologinių discip­ AUGALAI gijos moksluose išskiriama linų taip pat studijuoja aukš­ Dabar gamtos apsauga yra net keliolika specialybių. Mū­ tąją matematiką, fiziką, vi­ sų universitete pagal liaudies suomenines disciplinas, nema­ vienas iš svarbiausių visuoūkio poreikius ruošiami dvie­ žai turi chemijos paskaitų ir menės rūpesčių, Jis jaudina įvairių specialybių bei profe­ jų specialybių geologai: inži­ praktinių užsiėmimų. Per sijų žmones, daugelio sričių nieriai geologai-hidrogeolo- penkerius mokslo metus stu­ mokslininkus, jų tarpe gamtigai ir geonuotraukininkai bei dentai turi 3 mokomąsias ir naudingų iškasenų paieškinin- 2 gamybines praktikas, kurių ninkus-botanikus. Gamtos fakultete Botanikos kai. Pastarieji mokomi pagal trukmė nuo 4 iki 16 savaičių. katedra yra vienas iš tų lop­ individualų mokymo planą. Nemažai mokomųjų ir kitų šių, kuris ruošia bei ugdo boHidrogeologijos ir inžineri­ praktikų atliekama Kryme, tanikus-mokslininkus' ir mo­ nės geologijos specialybės stu­ Vid. Azijoje, Urale, Kaukaze kytojus. dentai studijuoja požeminius ir kitose TSRS teritorijos vie­ Šios katedros pedagogai — vandenis, jų dinamiką, vande­ tovėse. Penktame kurse rašo­ ningų horizontų susidarymą, mas diplominis darbas, kuris mokslininkai, kartu su stu­ būsimais jaunais spe­ jų pasiskirstymą Žemės gel­ ginamas Valstybinėje Egza­ dentais, cialistais, sprendžia pačią ak­ mėse, atsargas ir sprendžia minų Komisijoje. Apgynu- tualiausią gamtos apsaugos miestų, pramonės objektų ir siems diplominius darbus, su­ biologinio pagrindo gyvenviečių aprūpinimo ko­ teikiamas inžinieriaus geolo- Ji apima labai daugproblemą. neatidė­ kybiniu vandeniu problemas, go-hidrogeologo, o besimo- liotinai spręstinų klausimų. Tai labai įdomi geologijos kautiems individualiai-geonuomokslo sritis. Požeminius ir traukininko ir naudingų iška­ paviršinius vandenis galima senų paieškininko diplomai. vaizduotis kaip Žemės kraują, Didelė baigusiųjų dalis nu­ kuris, cirkuliuodamas žemės kreipiama darbui į Geologijos gelmėse, nulemia mūsų plane­ Valdybą prie LTSR Ministrų Abiturientai, kurie 1971 m. tos vystymosi pobūdį, sąly­ tarybos, Lietuvos geologijos vasarą stos į Universitetą stu­ gas, grožį ir jos turtingumą institutą, Inžinerinių tyrimų dijuoti geografijos specialy­ naudingomis iškasenomis, au­ institutą, įvairias projektavi­ bę, turės pasirinkti klimato­ galija ir gyvūnija. Besimo­ mo organizacijas, Respubliki­ logijos arba kartografijos kantiems šioje specialybėje nį vandens ūkio projektavimo specializacijas. Dviejų pirmų­ taip pat skaitomos ir inžine­ institutą, „Hidroenergoprojek- jų metų mokymo planas vi­ rinės geologijos paskaitos. tą", Lietuvos autokelių pro­ siems geografijos specialybės Inžinerinė geologija — tai jektavimo institutą ir kitas studentams vienodas, o, jau geologijos mokslo šaka, nag­ gamybines bei mokslines ži­ pradedant nuo trečiųjų metų, rinėjanti geologinius procesus nybas. žymiai skiriasi pagal speciali­ bei reiškinius, uolienų fizinesHidrogeologijos ir inžine­ zacijas. Pusė studijuojančiųjų ruo­ technines savybes ir geologi­ rinės geologijos specialybėje nę aplinką, kuri turi įtakos yra lietuvių ir rusų kalbomis šiasi pedagoginiam darbui, o kita pusė — gamybiniam. arba apsprendžia įvairių inži­ dėstomos grupės. Absolventai — gamybinin­ nerinių statinių projektavi­ Doc. R. TARVYDAS mą, statybą ir jų eksploatavi­ Hidrogeologijos ir inž. kai, tiek kartografai, tiek me­ mą. Dabartiniu metu be vie­ geologijos katedros vedėjas teorologai eina dirbti į įvai­ tovės inžinerinių geologinių Doc. S. ŽEIBA rias respublikos žinybas. Kar­ sąlygų įvertinimo negalima Geologi j os-m i neralogi jos tografai daugiausia skiriami j jokia statyba. katedros vedėjas nroiektines organizacijas, kur

Vadovaujann katedros dės­ tytojų, zoologai įsigyja ir siauresnių specializacijų: hid­ robiologiją, ichtiologiją, orni­ tologiją ir kt. Drauge su res­ publikos zoologais dalyvauja ekspedicijose — gilina savo žinias tiek teoriškai, tiek praktiškai, kad baigę Univer­ sitetą toliau galėtų savaran­ kiškai tirti mūsų šalies gyvū­ niją, turtinti jos gamtos ištek­ lius. Doc. R. KAZLAUSKAS

Vienas jų — nuodugnus respublikos augalų pasaulio, jo natūralių išteklių ištyrimas ir racionalus jų panaudojimas liaudies ūkio reikalams. Tam tikslui būtina pažinti auga­ lus, teisingai skirti vienas au­ galų rūšis nuo kitų, taip pat atrinkti vertingiausius lau­ kinės floros atstovus sukultū­ rinimui, praktiniam panaudo­ jimui bei selekcionavimui. Reikalinga daug kvalifikuo­ tų mokslinių bei gamybinių darbuotojų. Juos ruošia Bo­ tanikos katedra. Todėl šios katedros auditorijos ir labo­ ratorijos atveria duris visiems jaunuoliams ir merginoms, kurie myli gamtą ir nori stu­ dijuoti bei valdyti augalų pa­ saulį. Biolog. m. kand. C. POCIENĖ1

GENETIKA šiuolaikinėje biologijoje mokslas apie paveldimumo ir kintamumo dėsningumus už­ ima vieną iš pagrindinių vie­ tų. Kokius biologinius proce sus — anatomiją, morfologi­ ją ar organizmų poelgius benagrinėtume, jų pirminio priežastingumo tektų ieškoti genetinėje informacijoje, in­ divido gautoje iš savo protė­ vių. Elektroninės mikrosko­ pijos, biocheminių, biofizikinių, o ir genetinių metodų ištobulėjimo dėka pastarai­ siais metais genetikoje įvyk­ dyta visa eilė biologiją revoliucionizuojančių atradimų, buvo išaiškinta visa eilė anksčiau nesuprastų paveldi­ mumo reiškinių. Genetikai suprato ir ištyrė geno, kaip paveldimumo vieneto, sanda­ rą, jie sužinojo, kokiu prin­ cipu gene užrašyta ta pavel­ dimoji Informacija, Išmoko reguliuoti tų ar kitų genų darbą ir netgi atskirai išsky­ rė vieną geną. Nebetoli tas laikas, kai genetikai taip iš­ moks reguliuoti genų darbą, kad bus galima kryptingai valdyti paveldimumo ir kin­ tamumo reiškinius organiz­ me. Tada atsivers galimybės išgydyti somatogenetinį reiš­ kinį — piktybinį auglį (vėžį), išgydyti ir išvengti daugelio žmogaus paveldimų ligų, o, gerinant turimas mikroorga nizmų, augalų ir gyvulių veisles, išspręsti maisto ir visą eilę kitų opių žmonijai ekonominių problemų. Kas žino, gal savo svarų indėlį į šių svarbių proble­ mų sprendimą įneš ir mūsų fakulteto Biochemijos, biofi­ zikos ir genetikos katedroje ruošiami genetikai. Katedroje vieni studentai — genetikai nagrinėja įvairių augalų paveldimumo keitimo cheminių medžiagų pagalba, esant tai ar kitai organizmo fiziologinei būsenai, dėsnin­ gumus, bando įdiegti naujus metodus augalų, selekcijoje, kiti tiria priešvėžinių preparatų veikimą į žmogaus pa­ veldimąsias struktūras nor­ maliose ir vėžinėse ląstelėse, dar kiti tiria kai kurias pa­ veldimas žmonių ligas. Kai kurie iš genetikų tarpo spe­ cializuojasi miestų apželdini­ mo Ir gėlininkystės srityje. Katedroje paruošti biologal-genetlkai šiuolaikinę bio­ logiją jau dėsto respublikos mokyklose, dirba gėlininkys­ tės ir žemės ūkio kultūrų se­ lekcijos įstaigose, LTSR Mokslų akademijos instltuose. mediclnos-genetlkos kon­ sultacijoje arba toliau tobu­ linasi ir ruošia disertacinius darbus aspirantūroje. Biolog. m. kand. R. LEKEVICIUS

GEOGRAFIJOS SPECIALIZACIJOS

TEISE teisėtumo pažeidimais. Baigu­ sieji Teisės fakultetą asme­ nys dirba teisėjais, prokuro­ rais, tardytojais, advokatais, notarais, valstybinio ir žiny­ binio arbitražo arbitrais, kito­ kiais atsakingais valstybės ir visuomeninių organizacijų aparato darbuotojais, kuriems savo darbe nuolat tenka spręsti teisinius klausimus. Dabar ypač da»g reikalauja­ I Teisės fakultetas yra vie­ ma juriskonsultų, kurie dirba piąs seniausių Universitete. įmonių ir įstaigų juridinėje Mis veikia nuo 1644 m. Šiuo tarnyboje, o taip pat žemės pietų tai vienintelė mūsų res­ ūkio organizacijose. Apie tai publikoje mokymo įstaiga, liudija naujai priimtas TSKP 'lošianti kvalifikuotus 1 __________ , Tarybos teisi-______ CK ir TSRS Ministrų niūkus. Tarybinių teisininkų nutarimas dėl teisinio> darbo Pagrindinis uždavinys — sau- pagerinimo liaudies ūkyje. goti tarybinę teisėtvarką, f ’ „ ko-Partija ir vyriausybė nuovoti su įvairiais socialistinio lat rūpinasi teisės mokslų iš-

REIKALINGA vystymu ir kvalifikuotų teisi­ ninkų kadrų paruošimu, rūpi­ nasi jų darbo sąlygų gerini­ mu. Nežiūrint visų šių prie­ monių, mūsų respublikai dar trūksta kvalifikuotų teisinin­ kų kadrų. Teisės fakultete yra dieni­ nis, vakarinis ir neakivaizdi­ nis skyriai, į dieninio sky­ riaus I kursą kasmet priima­ ma 75 asmenys, paprastai tu­ rintieji ne mažesnį kaip dvejų metų praktinio darbo stažą arba atlikę būtinąją tarnybą Tarybinėje Armijoje. Mokslas dieniniame skyriuje trunka 5 metus, vakariniame ir neaki­ vaizdiniame skyriuose — 6 metus. Dieninio skyriaus stu­ dentai nuo III kurso, o vaka­ rinio ir neakivaizdinio sky-

vyksta vienoks arba kitoks kartografinės medžiagos pa­ ruošimas, pavyzdžiui, įvairių žemėlapių, planų sudarymas bei redagavimas. Kam sekasi braižyba, ko nebaido matematiniai dalykąi, tegu pasirenka studijuoti kartografiją. Ne mažesnio matematinio pasiruošimo bei techninio reikalinga ir kita — meteorologijos specializacija. Studen­ tai privalo įsisavinti bend­ ruosius aukštosios matemati­ kos, fizikos kursus, statistinio skaičiavimo metodus, hidrodi­ namiką, dinaminę meteorolo­ giją, sinoptiką, klimatologiją ir kitus kursus. Baigę meteo­ rologijos specialybę absol­ ventai, kaip ir kartografai,

PROFESIJA

rių studentai nuo IV kurso suskirstomi į grupes pagal specializaciją (teismo ir pro­ kuratūros, ūkinės teisės) ir gi­ liau studijuoja tas disciplinas, kurių žinios jiems bus ypač reikalingos busimajame prak­ tiniame darbe. Greta teorinių paskaitų dieninio ir vakarinio skyrių studentai turi prakti­ nius užsiėmimus, kuriuose mokosi teorines žinias sieti su praktiniu darbu. Išstudijavę pagrindines disciplinas, stu­ dentai atlieka gamybinę prak­ tiką.Be to, dar tebestudijuodami, jie dirba visuomeniniais prokurorų ir tardytojų padė­ jėjais, šefuoja milicijos ži­ nioje esančius vaikų kamba­ rius ir pan. Todėl, baigę mokslą, jie gali tuojau pat

pradėti eiti atsakingas teisininkų pareigas. Teisės fakultete dėstytojais dirba patyrę specialistai: res­ publikos nusipelnę teisininkai doc. Žėruolis ir doc. K. Do­ maševičius, respublikos nusi­ pelnęs kultūros veikėjas doc. A. Bulota, doc. A. Klimka, doc. S. Vansevičius, doc. P. Danisevičius, teisės mokslų daktaras J. Moreinas, doc. A. Liakas ir kt. Praktiniams už­ siėmimams vadovauja Lietu­ vos liaudies teismų teisėjai, prokurorai ir kiti labiausiai patyrę teisininkai Pokario metais fakultetas paruošė daugiau kaip 1800 aukštos kvalifikacijos teisinin­ kų, kurių dalis dirba labai at­ sakingą valstybinį darbą. Čia

skiriami dirbti mokytojais ir į gamybines įstaigas. Meteorologų-gamybininkų dauguma eina dirbti į Hidrometeorolo­ ginę tarnybą inžinieriais-sinoptikais, klimatologais, ag­ rometeorologais, respublikos orų biuruose bei meteorologi­ nėse stotyse. Meteorologų da­ lis, daugiausia vyrai, skiriami į žvejybos laivyną arba į mokslinius ekspedicinius lai­ vus. Kiti geografai patenka į mokslines įstaigas. Prof. A. BASALYKAS Fiz. geografijos ir kartografijos katedros vedėjas Doc. V. ŠČEMELIOVAS Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas

būtų galima paminėti mūsų fakulteto absolventus Respub­ likos prokurorą A. Kairelį, LTSR Aukščiausiojo Teismo pirmininką, teisės mokslų kandidatą A. Liką, ■ Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto direktorių, teisės mokslų kandidatą A. Čepą ir eilę kitų žymių respublikos teisininkų. Tarybinio teisininko spe­ cialybė — svarbi ir garbinga kovotojo už socialistinį teisė­ tumą specialybė. Ji reikalau­ ja ne tik gero teorinio pasi­ ruošimo, bet ir aukštų mora­ linių savybių, daug sunkaus ir kruopštaus darbo. Kas nori būti tarybiniu teisininku — kviečiame stoti į Teisės fakultetą. Doc. V. NEKRAŠAS Teisės fakulteto dekanas


TARYBINĖ PREKYBA LAUKIA KVALIFIKUOTŲ PREKIŲ ŽINOVŲ

ATSAKINGOS

PAREIGOS Prekyba — labai svarbi liaudies ūkio šaka. Pateikda­ ma pramonėje ir žemės ūkyje pagamintas prekes vartoto­ jams, ji susieja gamybą su vartojimu. Siekdamos sėkmin­ gai atlikti šią savo funkciją, prekybos organizacijos ir įmonės nagrinėja gyventojų paklausą prekėms. Sprendžiant visus šiuos už­ davinius, ypač svarbus vaid­ muo tenka aukštos kvalifika­ cijos prekybos specialistams — prekybos ekonomistams. Pagrindinė mūsų absolven­ tų dalis dirba organizacijų bei stambių parduotuvių ir visuo­ meninio maitinimo įmonių va­ dovais, jų pavaduotojais, planavimo-ekonomikos ir kt. sky­ rių viršininkais, vyr. ekono­ mistais ir t. t. Nemaža dalis absolventų dirba prekybos valdymo or­ ganuose (Prekybos ministeri­ joje, prekybos valdybose), prekybai kadrus ruošiančiuo­ se technikumuose bei mokyk­ lose, mokslinio tyrimo įstai­ gose ir kt. Doc. A. PAJUODIS Prekybos ekonomikos katedros vedėjas

Kartų kartos skaitė tą užra­ šą ant senosios Vilniaus uni­ versiteto observatorijos: „Hic itur ad astra". Giliai į galvą ir širdį dėjo studentai tuos žodžius: „Iš čia einama į žvaigždes". Jie suprato, kad tas kelias vadinasi DARBAS. Žiloje mokslo šventovėje dienos skaičiuojamos ne va-

Vartotojas tik tada gaus gerą, estetišką, madingą pre­ kę, kai prekyboje dirbs aukš­ tos kvalifikacijos prekių žino­ vai. Aukštos kvalifikacijos pre­ kių žinovu tapsi, įstojęs į pre­ kių mokslo ir prekybos orga­ nizavimo specialybę. Gali pasirinkti maisto prekių mokslo ir prekybos organiza­ vimo arba pramonės prekių mokslo ir prekybos organiza­ vimo specialybę. Prekių žinovai palaiko ry­ šius su gamintojais, organi­ zuoja paklausą turinčių pre­ kių užsakymus, jų kokybės kontrolę, tinkamą laikymą ir pateikimą vartotojui, tiria

MATERIALINIS APRŪPINIMAS

landomis, o atliktu darbu, kantriu, kruopščiu, sąžinin­ gu. Tik tokios, darbu išma­ tuotos dienos atneša pagarbą. Šimtų šimtai iš čia išėjo šviesiu mokslo keliu. Vėl naujos studentų kartos čia mokomos tiesos, čia pajunta nenumalšinamą žinių trošku­ li-

specializacija

nės mokslų pagrindai, įmonė­ se ir projektavimo organiza­ cijose dirba sociologai, ku­ rie tyrinėja įvairius visuome­ ninius reiškinius. Žmones, tu­ rintieji filosofinį paruošimą, galėtų sėkmingai darbuotis laikraščių ir žurnalų propa­ gandos bei kultūros skyriuo­ se, o taip pat ir komjaunimo aparate. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus universiteto Moksli­ nė Taryba nutarė nuo 1971— 1972 mokslo metų įsteigti fi­ losofijos specializaciją prie psichologijos specialybės. Šios specializacijos studen-

Įmones, statybas, kolūkius ir visas kitas organizacijas reikia aprūpinti materialiniais ištekliais taip, kad jos galėtų dirbti be sutrikimų, laiku vykdytų nustatytus valstybi­ nius planus. Sį uždavinį kaip tik ir sprendžia materialinio aprūpinimo darbuotojai. Liau­ dies ūkio materialinis aprūpi­ nimas be galo sudėtinga prob­ lema. Nesunku suprasti, kad mate­ rialinis aprūpinimas yra vie­ na iš materialinės gamybos sferų, kur gali būti plačiau­ siai taikoma skaičiavimo technika, matematika ir eko­ nominė kibernetika. Materialinio aprūpinimo darbuotojai turi reikalą ne su kasdieninio vartojimo prekė­ mis, o su sudėtingiausiomis mašinomis, įrengimais, įvai-' riausia aparatūra ir automati­ zavimo prietaisais, elektrotechnikos ir radiotechnikos produkcija, įvairiausiomis medžiagomis ir žaliavomis, kurios yra skaičiuojamos tūkstančiais pavadinimų. Ma­ terialinis aprūpinimas — tai liaudies ūkio kanalai, kuriais sruvena minėtos gėrybės, aprūpindamos kiekvieną jo ląs­ telę — įmonę, statybą ar kol-

ūkį visomis reikalingomis medžiagomis. Norint sugebėti valdyti šito sudėtingo me­ chanizmo atskirus procesus, reikalinga turėti specialų pa­ siruošimą. Materialinio aprūpinimo ekonomikos specialybė kaip tik ir ruošia šios srities spe­ cialistus. Si specialybė dau­ giau rekomenduotina vyrams, besidomintiems technika ir komerciniu darbu, kurie „stiprūs" matematikoje, turi greitą orientaciją, stiprią va­ lią ir šaltus nervus. Žinoma, čia yra nemaža darbo sričių, tinkančių ir merginoms, Jei jaučiate, kad Jūsų nebaido šie reikalavimai ir būsimosios įvairios komandiruot ės, duokite pareiškimą į materialinio aprūpinimo specialybę. Baigę dirbsite visų liaudies ūkio šakų įmonėse ir organizacijose, ministerijų ir žinybų tiekimo organuose, tiekimo organizacijų centri­ niuose organuose, tiekimo bazėse ir parduotuvėse. Ekon. m. kand. J. STANKEVIČIUS Materialinio aprūpinimo ekonomikos katedros vedėjas

„Knyginių resursų

Filosofiįos

Mūsų amžiuje didėja susi­ domėjimas filosofija, anali­ zuojančia įvairiausias žmo­ gaus veiklos sritis, jo santy­ kius su visuomene, gamta; ji tyrinėja tų santykių raidos dėsningumus. Tad ir mūsų respublikoje auga filosofijos specialistų poreikis. Dabar fi­ losofinės disciplinos dėstomos visose aukštosiose mokyklose bei technikumuose, o viduri­ nėse mokyklose — visuome­

vartotojo skonio formavimosi ir liaudies vartojimo prekių gamybos vystymosi linkmes. Teks studijuoti ne tik eko­ nomines, bet ir tiksliųjų mokslų disciplinas — chemi­ ją, fiziką, mikrobiologiją. Pa­ grindinės specialybės discipli­ nos — maisto arba pramonės prekių mokslas, o taip pat prekybos organizavimas. Mokslas tęsis 4 metus. Šios specialybės absolventai dirba prekybos organizacijų, didmeninės prekybos bazių, mažmeninės prekybos įmonių vyriausiais ir vyres­ niaisiais prekių žinovais, par­ duotuvių vedėjais bei jų pa­ vaduotojais, stambių parduo­

tuvių sekcijų vedėjais. Dalis absolventų dirba pra­ monės įmonių realizavimo skyriuose. Prekių žinovai rei­ kalingi ir pramonės įmonių asortimento kabinetams. Kai kurie absolventai dėsto pre­ kybos bei kooperatiniuose technikumuose ir prekybos mokyklose. Prekių žinovais šiuo metu dirba daug moterų ir mergi­ nų, todėl ir į šią specialybę stoja daug merginų. Tačiau, statybos, metalo, elektros, ra­ dijo ir kai kurių kitų prekių grupių prekių žinovais tinka vyrai. Baigusiems šią specia­ lybę, ne tik merginoms, bet ir vyrams atsiveria geros dar­ bo perspektyvos. Doc. J. PRlClNAUSKAS Prekių mokslo katedros vedėjas

tams bus plačiau skaitoma fi­ losofijos istorija (Antikinės filosofijos istorija, Viduram­ žių ir Naujųjų laikų filosofi­ jos istorija, Marksistinės filo­ sofijos istorija, Lietuvos visuomeninės-filosofinės min­ ties istorija, Šiuolaikinės bur­ žuazinės filosofijos ir socio­ logijos kritika), o taip pat eti­ ka, estetika bei kiti specialūs kursai iš filosofijos. Juos skaitys doc. J. Barzdaitis, doc. E. Meškauskas, doc. J. Rep­ šys, e. prof. p. R. Plečkaitis, doc. ’K. Rickevifiūtė ir kiti žinomi respublikos filosofai. Tikimės, kad filosofijos spe­ cializacija susidomės viduri­ nių mokyklų abiturientai ir pasirinks ją savo studijų ob­ jektu. O Doc. B. GENZELIS

Viena iš itin aktualių šiuo­ laikinių mokslo problemų — spaudiniuose susikaupusios informacijos racionalaus pa­ naudojimo organizavimas. Žmonija tikra to žodžio prasme ėmė skęsti spaudinių jūroje. Nuo to laiko, kai prieš 500 su viršum metų die­ nos šviesą išvydo pirmoji spausdinta knyga, pasaulyje išleista arti 40 milijonų pa­ vadinimų knygų. Knygų lei­ dimo apimtis nuolatos didė­ ja. Pasaulinė metinė knygų produkcija jau siekia pusę milijono pavadinimų. Pasau­ lyje leidžiama daugiau kaip 100.000 pavadinimų moksli­ nių žurnalų. Vien tik Tarybų Lietuvoje 1969 m. buvo išleista 2177 pavadinimų knygų, ėjo 220 pavadinimų laikraščių ir žur­ nalų. Norint juos visus per­ skaityti, reikėtų skirti kelio­ lika metų. Žymiai skaitytojų daliai tenka sekti ne tik res­ publikos, bet ir visos Tarybų Sąjungos bei užsienio šalių spaudą. Taip ir kyla problema, ką daryti, kad spaudiniuose esančios žinios, pagal reika­ lą, būtų laiku surastos, kad jos duotų galimai didesnį efektą, auklėjant visuomenę, turtinant žmonių dvasinį gy­ venimą, teikiant jiems pagal­ bą praktinėje veikloje; ką daryti, kad mokslininkai bei gamybos specialistai būtų pil­ nai ir greitai aprūpinami spausdinta informacija, kad jiems nereikėtų spręsti jau išspręstų problemų, ieškoti

ĮMONĖS ŠTURMANAI

Apie tai, kad šiuolaikinė pramonės įmonė yra sudėtin­ gas gamybinis kompleksas — įrodinėti nereikia, o kad vi­ sos įmonės grandys dirbtų kaip puikiai suderintas me­ chanizmas, reikalingi ne tik inžinieriai bei technologai, jų patirtis ir mintis, bet ir įmo­ nės gamybos ir ūkinės veik­ os organizatoriai ir planuo­ tojai — įmonės šturmanai. Tokius specialistus ir ruo­ šia Pramonės ekonomikos fa­ kultetas. Aukšta erudicija, tvirti ekonominių, techninių, mate­ matinių žinių pagrindai, su­ gebėjimas prognozuoti pa­ grindines kryptis ateičiai — štai kas būtina geram pramo­ nės planavimo specialistui.

Todėl greta bendrų dalyki! šio fakulteto studentai stu J juoja technologijos ir enerl getikos pagrindus, matema: I nius metodus, pramonės ekc-l nomiką, įmonių veiklos pla-l navimą ir organizavimą, nal grinėja įmonių ūkinės veiki los analizės metodus, klauso pramonės finansų ir kredito kursus ir eilę kitų įdomių ir būtinų praktinėje veikloje dalykų. Teorines žinias studentai gilina, atlikdami mokomąją iri gamybinę praktikas pramones! įmonėse. Baigusieji šią specialybd nukreipiami dirbti įmonių bei] žinybų ekonominėse tarnybų-Į se. Atkaklus darbas, nuolat: j nis teorinių žinių gilinimas iri sukaupiama praktinė patirtis, kaip taisyklė, Įgalina užimt: atsakingas pareigas. Jaunime! Laukiame Jūsų Pramonės ekonomikos fakul­ teto auditorijose. Ekonom. m. kand J. TAMULEVlClLS L. e. Pramonės, ekon katedros vedėjo p

Studijų objektas - darbas Musų respublikos liaudies ukiui reikia daug darbo eko­ nomikos specialistų. 1970 — 71 m. m. Universiteto dieni­ niame, vakariniame ir neaki­ vaizdiniame skyriuose šios specialybės mokėsi 500 su viršum studentų. Svarbiausias darbo ekono­ mikos ^necialybės studentų studijų objektas yra darbas ir visuomeninis jo organiza­ vimas. Šiuo metu, ruošiant darbo ekonomikos specialistus, ypač didelis dėmesys skiria­ mas gamybos ir mokslinio darbo organizavimo discipli­ noms. Darbo mokslinis orga­ nizavimas (sutrumpintai DM0) — tai palyginti jauna šiuo­ laikinė mokslo šaka, kuri na­ grinėja, kaip ir rodo jos pa­ vadinimas, dėsnius ir meto­ dus, reguliuojančius darbo procesą. Tai mokslas, kuris atsako į klausimą, kaip ir ko­ kiomis sąlygomis darbas at­ neša didžiausius vaisius ir tampa pirmo gyvenimo reik­

me, kūrybos ir džiaugsmo šaltiniu. Todėl daug dėmesio sk’irama (be bendro lavini­ mo disciplinų) ir tokiems mokslams, kaip gamybos vai dymas, darbo organizavimas, darbo sociologija, darbo fi­ ziologija, darbo psichologija Pateikiama nemaža žinių apie pramonės Įmonių organiza­ vimą, planavimą, ūkinės veik los analizę, finansus. Diplomuoti darbo ekono­ mikos specialistai sėkmingai dirba darbo ir darbo užmo kesčio skyriuose, darbo mokslinio organizavimo labo­ ratorijose, darbo normavimo biuruose, institutuose, konst­ ravimo biuruose, mokslinėse laboratorijose. Praktika rodo, kad darbo ekonomikos srityje sėkmin­ giau dirba tie abiejų lyčių jaunuoliai, kurie mėgsta or­ ganizacinį analitinio pobū­ džio darbą. Doc. K. VYŠNIAUSKAS Darbo ekonomikos katedros vedėjas

panaudojimo inžinieriai“

jau atrastų amerikų? Visuomenės žvilgsnis vis įsakmiau krypsta į „knyginių resursų panaudojimo inžinie­ rius", j bibliotekininkus ir į bibliotekininkystę, kaip į mokslą. Bibliotekų darbo ginkluotėn mobilizuojama naujausia technika — mikrofotografija, elektroreprografija, telekomunikacijų priemo­ nės bei elektroninės skaičia­ vimo mašinos. 1876 m. pasirodė pirmasis pasaulyje bibliotekininkystės žurnalas. Pastarųjų metų ži­ niomis pasaulyje jau leidžia­ ma daugiau kaip 1000 žurna­ lų bibliotekų darbo klausi­ mais. 1887 m. pradėjo darbą pir­ moji pasaulyje bibliotekinin­ kų mokykla. Šiandien jau vargu berastumėm šalį, kurio­ je nebūtų bibliotekininkų mo­ kyklų. Tarybų Sąjungoje bibliote­ kininkai rengiami 22 aukšto­ siose ir 132 vidurinėse spe­ cialiosiose mokyklose. Bibliotekininkystės specia­ lybė Vilniaus universitete įvesta 1949 m. Jau paruoštas nemažas būrys specialistų, nukreiptų dirbti į bibliote­ kas, o taip pat ir į mokslinėstechninės informacijos orga­ nus. Kai kurie absolventai stojo aspirantūron, gynė kan­ didatines disertacijas. Bibliotekų bei mokslinėstechninės informacijos tarny­ bų tinklas respublikoje labai išsiplėtęs ir kvalifikuotų kad­ rų labai trūksta. Dėl to pasta­ raisiais metais bibliotekinin­

kų priėmimo kontingentas Universitete žymiai padidin­ tas. Anksčiau buvo paplitusi nuomonė, esą bibliotekinin­ kui svarbiausia — mėgti kny­ gą ir žinoti literatūrą. Si sa­ vybė ir dabar reikalinga, ta­ čiau vien tik jos jau nepa­ kanka. 1968 m. Universitete buvo parengtas naujas, perspekty­ vinius reikalavimus atitin­ kantis, bibliotekininkų moky­ mo planas. Juo susidomėjo ir kifos šalies bei užsienio bib­ liotekininkų mokyklos. Apie jį rašė, pvz., CSSR, Olandijos specialioji spauda. Nuo 1970 metų pagal naują mokymo planą pradėjo bibliotekinin­ kus rengti ir Azerbaidžano universitetas Baku. Pagal naują mokymo planą bibliotekininkystės specialy­ bės studentams yra skaitomi privalomi aukštosios matema­ tikos, programavimo, elektro­ ninių skaičiavimo mašinų bei taikomosios kalbotyros kur­ sai. Jie padės busimiesiems specialistams įsisavinti šiuo­ laikinę elektroninę skaičiavi­ mo techniką, be kurios pa­ galbos jau nebeįmanoma rim­ tai orientuotis -spaudinių ma­ syvuose. Nauju mokymo planu, pra­ dedant antruoju kursu, bib­ liotekininkų rengimas specia­ lizuojamas masinėms, vaikų ir mokyklų, mokslinėms bei techninėms bibliotekoms. Kiekvienai specializacijai skaitomi atitinkami kursai. Pvz., masinių bei vaikų bib­

liotekų specializacijos yra humanitarinio - pedagoginio pobūdžio. Jas pasirinkusieji studijuoja plačius literatūros (vaikų literatūros) kursus. Techninių bibliotekų speciali­ zacijai skiriami šiuolaikinių gamtos mokslų, pramonės ekonomikos bei technologijos kursai. Mokslinių bibliotekų specializacijai parenkami bib­ liotekų profilį atitinką uni­ versitetiniai kursai. Žymi studijų dalis skiria­ ma specialybės kursų studi­ javimui: bibliotekininkystei, bibliografijai (bendrajai ir specialiajai), mokslinei infor­ macijai, informacijos paieškų sistemoms ir kt. Prie Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos kated­ ros veikia mokslinis studentų būrelis, palaikomi ryšiai su Talino, Minsko, Baku ir kitų aukštųjų mokyklų studentais bibliotekininkais. 1970/71 m. m. pvz., mūsų studentų pa­ siuntiniai pabuvojo ir savo referatus skaitė Taline ir Ba­ ku. Pasirinkusiojo biblioteki­ ninkystę laukia įdomios stu­ dijos, kruopštus darbas bib­ liotekose bei informacijos tarnybose, įdomi, perspektyvi ir visuomenei labai reikalin­ ga profesija. Doc. K. SINKEVIČIUS Istorijos fakulteto dekanas Doc. L. VLADIMIROVAS Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedros vedėjas


Iki

AUKIAME I I I I

jniversiteto Medicinos fadėtas yra vienas seniausių rybų Sąjungos aukštojo dicinos mokslo židinių. Iš į beveik prieš 200 metų I jo pirmieji Lietuvos gydyI ai, čia užsimezgė mediciI s mokslas. Dabartiniu metu I s trečias mūsų respublikos I dytojas yra Vilniaus uniI rsiteto auklėtinis. I šiuolaikinė medicina giliai I niasi moksliniu ir techniniu I įgresu. Todėl kandidatai į I identus medikus turi mėgti mtos mokslus, gerai nusimyti fizikoje, chemijoje, itematikoje, užsienio kalboMedicinos studijoms reikia opaus ir nuolatinio darbo, dėl to studentai medikai ri būti sveiki ir ištvermingi, Ktys mėgti fizinę kultūrą ir ■įkę ją rekomenduoti kiIms. ■ Mediko darbas betarpiškai ■ žmonėmis reikalauja iš jo H ikštos kultūros. Labai gerai, ■ id pas mus ateina jaunuoI ii, mėgstantieji literatūrą, I lilę, nusimanantieji muziko­ je ■ Paskutiniaisiais metais, sie■ ant toliau gerinti gydytojo ■ lošimą, jų studijų laikas I atęstas iki 7 metų. To dėka I Universiteto išeis jau paI lošti specialistai: terapeutai, | cušeriai-ginekologai, chirurI ii, pediatrai, vaikų chirurB ai. I Septintieji metai, vadinamoI internatūra, pereina jau liI oninėse, kur medikas gauna lydytojo atlyginimą. MediciI os fakultetas turi tris skyI us: gydomosios medicinos, Iediatrijos ir sanitarijos-hilenos, kur ruošiami atitinkaiu sričių specialistai. Dveji irmieji metai skiriami priešlinikiniam pasiruošimui. Per uos metus studentai medikai ilina fizikos ir chemijos ži­ las, studijuoja sveiko žmoaus kūno sandarą ir veiklą, rečiaisiais metais, persikeama studijuoti į kliniką, rie ligonio lovos, į ligoninės

laboratoriją, kur tenka prak­ tiškai panaudoti tas žinias, kurios pamažu kaupiasi per studijų metus. Šitokia prak­ tiška mokymosi kryptis visada pagauna studentus medikus ir jie daug laiko atiduoda savo mėgstamoms studijoms ne tik tvarkaraštinių užsiėmimų me­ tu, bet ir po jų. Medicinos fakulteto klinikos yra išsidėsčiusios stambiose Vilniaus miesto ligoninėse, studentai medikai turi geras sąlygas mokytis ir lavintis. Medicinos fakultete dirba visa eilė žymių specialistų, jų tarpe 26 medicinos moks­ lo daktarai ir profesoriai, daug medicinos mokslo kan­ didatų ir docentų. Ypač aukš­ to lygio yra mūsų chirurgijos mokslas. Čia prof. P. Norkū­ no vadovaujama mokykla yra pasiekusi didelių laimėjimų virškinamojo aparato chirur­ gijoje. Prof. A. Marcinkevi­ čiaus vadovaujama širdies chirurgijos klinika yra vienas iš pirmaujančių Tarybų Są­ jungos centrų, kur atliekamos pačios sudėtingiausios širdies operacijos, protezuojami šir­ dies vožtuvai, įsodinamos dirbtinės kraujagyslės, perso einami inkstai ir kt. Medici­ nos fakultetas kartu su Che­ mijos fakultetu turi naujų vaistų sintezės laboratoriją, vadovaujamą chemiko prol. V. Daukšo ir mediko prof. H. Polukordo, kur kuriami ir iš­ bandomi nauji vaistai. Mediko laukia įdomios ir turiningos studijos, o jas bai­ gus — kūrybingas darbas.

sus i t i k i m o

Dalį chemikų, reikalingų respublikai, ruošia Chemijos fakultetas. Mokslas fakultete trunka 5 metus. Studentai, be visuomeninių disciplinų, mo­ kosi matematikos, fizikos. Praeinama daug cheminių disciplinų. Nuo pat pirmo kurso chemikai daug laiko praleidžia laboratorijose. Jau trečiame kurse studentai skirstomi į specializacijas: analizinės, organinės ir fiziki­ nės chemijos. Gamtinių jun­ ginių ir stambiamolekulinių junginių chemijų specializaci­ jų studentai pagal atskirus mokymo planus studijuoja Nors universitetams, lygi­ nant su kitomis specialiomis aukštosiomis mokyklomis, nė­ ra būdinga smulki mokslo diferenciacija į atskiras spe­ cialybes ir specializacijas, nes čia visad buvo ruošiami pla­ tesnio, daugiau teoretinio profilio specialistai, bet di­ džiulė mokslinė žmogiško pa­ žinimo informacija jau pasi­ darė nebeaprėpiama plačios specialybės profiliu. Chemijos fakultete irgi ruošiami kelių specializacijų chemikai, ir vie­ na iš jų — stambiamolekuli­ nių junginių chemija. Pasirinkdamas specialybę, jaunimas dažnai susiduria su savo asmeniniais pomėgiais ir sugebėjimais bei mokyklos, visuomeninės aplinkos, realių liaudies ūkio poreikių ir kon­ junktūros įtaka. Ir ten, kur nėra teisingo profesinio orien­ tavimo, kur nepakankamai pa­ ruošiami mokiniai gyvenimui, specialybės pasirinkimui, dažnai nulemia tos ar kitos profesijos romantika arba jos prestižas, bet ne specialybės Reikalingumas. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kiekvie­

I Pediatrija — tai mokslas pagrindines vaikų ligas, vė­ I pie vaikų ligas. Medicinos liau gali tobulintis kitose spe­ cialybėse — tapti vaikų chi­ rurgu, vaikų nervų ligų spe­ cialistu, vaikų tuberkuliozės specialistu ir kt. Vaikų gydytojais gali dirb­ ti ir vyrai ir moterys. Kai ku­ rie jaunuoliai galvoja, kad pediatrija — tai moteriška specialybė. Kaip tik mūsų ka­ tedroje daugumas dėstytojų yra vyrai, kurie turi didelį autoritetą tarp motinų. Doc. L. STEPONAITIENĖ Vaikų ligų katedros vedėja

GAL GYDYTOJU-HIGIENTSTU I SKP XXIV suvažiavimo di- rusologais, parazitologais, ra­ lektyvų projekte yra nurody1i: „Plėsti sanitarinių-epideI įiologinių stočių tinklą... Itūsų respublikoje sanitarinių lydytojų poreikis metai iš tetų didėja. Juos neseniai I radėjo ruošti Universiteto I fedicinos fakultetas. I Sanitarinio gydytojo-higieI isto specialybė nepriskiriama I rie tokių profesijų, kaip I ruziko, dailininko, artisto, liatematiko ir pan., kurioms I -įsavinti reikalingas speciaI js talentas. Sanitarines-higie­ ninės specialybės studento, o [ėliau gydytojo darbo sėkmė augiausia priklauso nuo ge> bendro teorinio pasiruošiio, praktinių įgūdžių, o ypač I įuo valios, charakterio tvirI ūmo, visuomeniškumo, meiI ės ir rūpinimosi ne tik ser­ gančiais, bet sveikais žmonėInis. Sanitarijos-higienos profilio lydytojai gali dirbti: epideIniologais, mikrobiologais, vi-

diologais, sveikatos apsaugos organizatoriais, o taip pat specializuotis ir tobulintis at skirose sanitarijos ir higienos šakose: komunalinės, darbo ir profesinės patalogijos, maisto ir mitybos, vaikų ir paauglių, radiacinės, toksikologinės ir kt. Baigę studijas ir turintieji sugebėjimų moksliniam dar­ bui, gali būti nukreipiami moksliniais bendradarbiais į Epidemiologijos, mikrobiolo­ gijos ir higienos mokslinio tyrimo institutą, problemines laboratorijas. Dar nemaža mūsų respublikoje reikia ir reikės gydytojų sanitarinėms-, epidemiologinėms stotims. Taigi, pasitaręs su tėvais, mokytojais, sanitariniais gydy­ tojais, pagalvok — ar neno rėtum būti sanitariniu gydytoju-higienistu? Prof. dr. V. KVIKLYS Higienos katedros vedėjas

FIZIKINĖS

b)

CHEMIJOS

KATEDROJE

POLIMERAI IR LAKAI-DAŽAI noje specialybėje yra labai daug romantikos, tik reikia būti geru specialistu. Iš ki­ tos pusės, paprastai „roman­ tiškose“ specialybėse vis la­ biau mažėja naujų specialistų pareikalavimas. Šiandien jau daugelyje specialybių beveik nebejaučiamas specialistų su aukštuoju mokslu trūkumas, šiandien eina kalba tik apie specialistų kokybę. Toliau šis procesas dar gilės, tačiau ge­ riems specialistams perspekty­ vos irgi didės. Atsižvelgiant į respublikos chemijos vystymo perspekty­ vas, stambiamolekulinių jun­ ginių chemijos specializacijos studentai mūsų fakultete ruo­ šiami dviem profiliais: plast­ masių ir lakų-dažų chemija ir technologija. Plastmasininkai daugiau gilinasi į plastma­ sių gamybą ir polimerų sin­ tezę, o lakininkai — į sinteti­ nių dervų sintezę ir jų pa­ naudojimą nemetalinių dan­ gų technikoje. Stambiamole­ kulinių junginių chemijos specializacijos studentams, be

Fizikinė chemija yra labai plati chemijos mokslo šaka. Jai priklauso termodinamika, cheminė kinetika, fotochemi­ ja ir elektrochemija. Kated­ roje dirbamas mokslinis dar­ bas elektrochemijos srityje, daugiausia darbų — apie gal­ vanostegiją. Galvanostegija — tai mokslas apie įvairių metalinių dangų elektroche­ minį gavimą. Tos dangos rei­ kalingos metalams nuo koro­ zijos apsaugoti ir suteikti jiems gražią išvaizdą. Įvairių dangų gavimo būdus plačiai tiria respublikos. MA Chemi­ jos ir cheminės technologijos institutas. Jame daugiau kaip 200 chemikų. Didžioji dalis baigiamųjų fizikinės chemijos specializaciją dirba mokslinį darbą šiame institute. Dides­ niuose fabrikuose būna gal­ vaniniai cechai, kur taip pat labai reikalingi elektrochemikai. Nemažai' baigusių šią specializaciją dirba fabrikų laboratorijose. Taigi, elektroDoc. G. BAJORAS chemikų laukia įvairus ir įdo­ Cheminės technologijos mus darbas. Prof. dr. V. KAIKARIS katedros vedėjas

visų kitų chemijos disciplinų, kurias jie praeina pirmuose trijuose kursuose, toliau dės­ toma polimerų chemija ir fi­ zika, plastmasių technologija ir perdirbimas, polimerų ana­ lizė, monomerų sintezė, gam­ tiniai polimerai, filmojų che­ mija ir dangų technologija, pigmentų ir dažų chemija ir eilė kitų specialių kufsų. Stambiamolekulinių jungi­ nių chemijos specialistai rei­ kalingi besivystančiai mūsų respublikos chemijos pramo­ nei. Jie reikalingi ne tik poli­ merinių medžiagų, plastmasių perdirbimo, lakų-dažų gamyk­ lose, bet ir daugelyje kitų pramonės ir gamybos sričių — mašinų ir staklių, statybinių medžiagų ir baldų, buitinės chemijos ir naftos perdirbimo pramonėje, laivų statyboje ir kt., o taip pat mokslinio tyri­ mo institutuose ir laboratori­ jose.

Ateikite prie mūsų berželio...

Doc. S. PAVILONIS Medicinos fakulteto dekanas

BUKIME PEDIATRAIS likultete yra pediatrijos skyI ius, kurį baigę studentai dirI a vaikų gydytojais. I Svarbiausias vaikų gydytoI > uždavinys — užgrūdinti I aiką, išauginti jį stiprų ir I atvarų. Pediatras turi žinoti I diagnozuoti labai įvairias I gas — ir vidaus, ir chirurI nes, ir ausų-nosies-gerklės, I akių, ir kt. Ligą nustato I ydytojas-pediatras, o vėliau, I ‘ikalui esant, konsultuojasi i įvairiais specialistais. Vaių gydytojas, išmokęs gydyti

jau nuo pirmo kurso. Spec. kursai klausomi, kur­ siniai ir diplominiai darbai atliekami atitinkamose kated­ rose. Chemijos fakultete šiuo metu yra 5 katedros — Neor­ ganinės chemijos, organinės chemijos, Fizikinės chemijos, Cheminės technologijos ir Bendrosios chemijos. (Didelė dalis jaunų specia­ listų lieka fakultete arba eina dirbti į mokslinio tyrimo in­ stitutus, kiti — į gamybą, į gamyklų laboratorijas. Mū­ sų fakulteto auklėtinių tarpe turime mokslo daktarų, daug mokslo kandidatų. Dalis dirba

vadovaujantį darbą ministeri­ jose arba gamyklose. Mūsų studentai aktyviai dalyvauja ir sporte, saviveik­ loje, įvairiuose būreliuose. Pas mus jau tapo tradicija pirmakursių krikštynos, me­ diumas, diplomantų -palydos, chemiko diena. Tai tikrai gražios ir įdomios studentiš­ kos šventės. Studijos Chemijos fakultete įdomios, chemikai labai rei­ kalingi mūsų liaudies ūkiui, todėl visus, kas mėgsta che­ miją, kviečiame stoti į mūsų fakultetą. Jaunieji draugai, jū­ sų laukia visas mūsų kolekty­ vas. Doc. E. RAMANAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas

Filologijos fakulteto prodekanas doc. J. Balkevičius bu­ vo labai užsiėmęs. Čirškė telefonas, vienas po kito ėjo interesantai. Pagaliau vieno „atoslūgio" metu prodekanas.. nubraukęs nuo kakos nepaklusnią plaukų sruo­ gą, atsisuko Į mus: — Sakot, abiturientai domi­ si? Kokia specialybė reikalin­ gesnė? — Dabar iš visų filologinių specialybių viena aktualiau­ sių yra rusų kalbos ir litera­ tūros specialybė. Jos ypač turėtų siekti baigę lietuvių kalba dėstomas vidurines mokyklas. Turim daug stu­ dentų, baigusių vidurines mokyklas rusų kalba, tačiau rusų kalbos specialistui, dir­ bančiam mūsų respublikoje, reikia mokėti ir lietuvių kal­ bą. Be to, lietuvių kalba rusistui padeda geriau išstudi­ juoti slavistiką, lygiai kaip ituanistui rusų kalba padeda geriau pažinti baltistiką. Ypač trūksta mums kandida­ tų į aspirantūrą.- Paprastai siunčiam į žymesnius šalies universitetus, ir ten vėl rei­ kalauja, kad mūsų respubli­ kos kandidatas į rusų kalbos aspirantus mokėtų lietuvių kalbą. Abiturientų baigusių ’ietuvių kalba mokyklas pri­ imame į pirmakursių rusistų grupę net 50 žmonių. Tad laukiame. — Kokios savybės reikalin­ gos tiems, kurie nori studi­ juoti šią specialybę? — Aišku, bendras polinkis filologinėms studijoms, kai-

bos pamėgimas, geras gim­ tosios kalbos mokėjimas, pradinis susipažinimas su turtinga rusų literatūra, pa­ galiau rusų kalbos mokėjimas (čia pakanka to, ką suteikia vidurinė mokykla). Norin­ tieji geriau pasiruošti, gali atvykti į parengiamuosius kursus, kurie prasidės liepos 12 d. — Filologijos fakultetas puikuojasi Mūzų vestibiuliu. Atrodo, mūzos daugiau glo­ boja merginas: fakultetas gana „moteriškas". Kodėl taip yra? — Vyrai, matyt, vengia fakulteto dėl to, kad didelė dauguma mūsų absolventų skiriami į mokyklas. Dabar mokytojomis dirba beveik vienos moterys. Manau, kad dalį sunkumų, su kuriais su­ siduriame mokykloje, būtų galima įveikti lengviau, jei būtų daugiau mokytojų vyrų. Si profesija vyrui tinka ne mažiau kaip moteriai, tiktai jaunuoliams reikia daugiau susipratimo, sakyčiau, netgi patriotinio jausmo. Ir pačiame fakultete gyvenimas žymiai pagyvėtų. Antras dalykas — abiturientai dažnai galvoja, kad į mūsų fakultetą galima stoti tik turintiems literatūri­ nių gabumų. Ne visai taip. Universitetas ruošia ne poetus ir rašytojus, bet filologus — kalbos ir literatūros žinovus, literatūros istorikus, kritikus. Šiais laikais kalbų mokosi ne vien tik iš knygų ir dėsty­ tojo lūpų. Tam yra ir audiovi­ zualiniai kabinetai, aprūpinti magnetofonais, kino aparatū­ ra ir kita technika. Be to, Visi studentai gali papildomai studijuoti ir studijuoja italų, ispanų, švedų, arabų kalbas. Universitete studijuojamos ir senosios kalbos — lotynų, se­ noji indų kalba sanskritas, senoji ispanų, gotų. — Ar teisinga nuomonė,

kad filologui nereikalingi tikslieji mokslai? -> — Tikslieji mokslai netgi būtini. Šiuolaikinis kalbos mokslas nedaug kuo skiriasi nuo jų. Literatas gali sėkmin­ gai studijuoti kitą specialybę ir likti poetu, o su tiksliųjų mokslų polinkiais jaunuolis gali tapti geru kalbininku. Netgi žmonės, turį polinkį į techniką ar matematiką, gali susirasti savo vietą filo­ logijoje, žinoma, daugiausia kalbotyroje, nors iš dalies ir literatūros moksle. Yra tokia filologijos sritis — eksperi­ mentinė fonetika, kur kalba tiriama panaudojant eksperi­ mentinius prietaisus — mag­ netofonus, oscilografus, spektografus... Pastaraisiais me­ tais atsirado ir naujų kalbo­ tyros bei literatūros mokslo disciplinų, glaudžiai susijusių su matematika, kibernetika, semiotika (mokslu apie ženk­ lų sistemas). — Ar yra ką veikti fakul­ tete žmogui, sakykime, mėgs­ tančiam keliauti? — Nemaža kelionių po gimtąjį kraštą mūsų stu­ dentai atlieka studijuodami pagal programą. Po pirmo kurso rusų ir lietuvių kal­ bų specialybių studentams yra tautosakinė praktika ku­ rios metu studentai renka tautosaką. Po antro kurso studentai, apsikarstę portatyviniais mag­ netofonais, išvyksta į dialektologinę praktiką. Užrašinėja tarminius tekstus, pasakoji­ mus, renka žodžius. Po trečio kurso studentų laukia peda­ goginė praktika pionierių stovyklose. Darbas su pionie­ riais visada įdomus. Didelė dalis fakultete studentų prak­ tiką atlieka Giruliuose, Ne­ ringoje ir kitose vaizdingose Lietuvos vietose. Be to, fakultete veikia kraštotyros būrelis. Yra daug

Universiteto turistų klubo narių. — Kur dirba fakulteto ab­ solventai? — Aišku, ne visi mokyto­ jauja. Studentai paruošiami ir moksliniam tiriamajam dar­ bui, vertėjais, gali darbuotis leidyklose, redakcijose. Už­ sienio kalbų ir literatūrų spe­ cialybių absolventų dalis nukreipiama darbui Inturisto organizacijose. Plečiantis są­ jūdžiui už kalbos kultūrą, kalbos specialistai skiriami dirbti stilistais įvairiose val­ dybose, ministerijose. — Pačios gražiausios ir įdomiausios studentiškos šventės vyksta Istorijos ir Filologijos fakultetų kieme. Prašom keletą žodžių apie tradicijas. — Mūsų Universitete yra mokęsi tokie garsūs žmonės, kaip S. Daukantas, A. Micke­ vičius, S. Stanevičius, dirbo literatūros kūrėjai V. Myko­ laitis-Putinas, B. Sruoga, fa­ kultetas jau pokario metais išleido į gyvenimą dabar ži­ nomus poetus Just. Marcin­ kevičių, A. Baltakį, A. Mal­ donį M. Martinaitį ir daug kitų. Čia jau susiklostė huma­ nitarinės tradicijos. Jos susi­ jusios su Sarbievijaus (Lietu­ vos poetas, kūręs eiles loty­ nų kalba) kieme augančiu berželiu. Tas filologų berže­ lis pirmąsyk atėjusiam nedrą­ siam abiturientui primena gimtinę, miško kvapą, sim­ bolizuoja tyrumą, meilę gim­ tajam kraštui, ištikimybę sa­ vo fakultetui. Apie jį sukasi ir linksmos studentiškos šven­ tės. Prie jo priimame pirma­ kursius ir švenčiame žiemos šventę — mediumą. Prie jo skaitomos garsių ir pradedan­ čiųjų poetų eilės, diploman­ tai atsisveikindami slapčia nubraukia ašarą... Prie ber­ želio vyksta ir fuksų vardy­ nos.


Remiantis TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio moks­ lo ministerijos 1971 m. stu­ dentų priėmimo Į TSRS aukš­ tąsias mokyklas taisyklėmis, nustatoma tokia studentų pri­ ėmimo Į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko universitetą tvar­ ka:

neakivaizdinio ir vakarinio PLANAVIMO, PREKYBOS savo specialybę Ir stojantys skyriaus specialybes, atitin­ į giminingą specialybę; kančias jų darbo liaudies EKONOMIKOS, FINANSŲ IR d) baiqę pedagogines mo BUHALTERINES kyklas Ir stojantys pagal llau ūkyje charakterį, paduodami KREDITO, pareiškimą, turi pristatyti APSKAITOS, DARBO EKO­ dies švietimo organų siunti darbo knygelės ar kolūkiečio Į neakivaizdinio skyriaus EKONOMINĖS mą knygelės išrašą, patvirtintą NOMIKOS, pedagogikos specialybes. KIBERNETIKOS, STATISTI­ įmonės ar įstaigos vadovo. XVI. j likusias vietas IšlaiPriimlieji į dieninį skyrių KOS SPECIALYBES — 1) lie­ kiusieji stojamuosius egzami turi mokslo metų pradžioje tuvių kalbos ir literatūros nūs ir gavusieji geresnius pristatyti dokumento, patvir­ profilinių disciplinų pažymius tinančio darbo stažą, origina­ (raštu) , 2) matematikos (raš­ priimami konkurso * * budu, atsi I. Į Vilniaus Valstybinj V. tu ar žodžiu)', 3) geografijos lą. žvelgiant l bendrą balų skaiKapsuko universitetą priima­ VI. Pareiškimai | Vilniaus čių. (žodžiu)*, 4) istorijos (žo ­ mi abiejų lyčių TSRS pilie­ XVII. KONKURSO BODU čiai, baigę vidurinį mokslą. Į Valstybinio V. Kapsuko uni­ džiu)'; priimami šia tvarka: dieninį skyrių priimami ne versiteto dienlnj skyrių pri­ h) Į PRAMONES IR MAIS ­ Į dienlnj skyrių: vyresni kaip 35 metų am­ 1) asmenys, turintys ne ma­ žiaus, o Į vakarini ir neaki­ imami nuo birželio 20 d. iki TO PREKIŲ MOKSLO SPE­ vaizdinį skyrių — bet kurio liepos 31 d. Stojamieji egza- CIALYBĘ — 1) lietuvių kal­ žesni kaip dvejų metų prak tinio darbo stažą, taip pat amžiaus piliečiai, sėkmingai minai — nuo rugpiūčlo 1 d. bos ir literatūros (raštu), 2) atleisti iš TSRS Ginkluotųjų išlaikę stojamuosius egzami­ iki 20 d. Priėmimas j Univermatematikos (raštu ar žo ­ Pajėgų, Jeigu jie ten tarnavo nus: iš jų konkurso būdu at­ mePriėmimo taisyklių priedas Nr. 2 renkami labiausiai išprusę ir sitetą — nuo rugpiūčlo 21 d. džiu)', 3) chemijos (žodžiu)', ne mažiau kaip dvejus tus; Pareiškimo forma gabiausi žmonės, pateikę tei­ iki 25 d. 4) geografijos (žodžiu)*; 2) asmenys, neturintys dargiamas charakteristikas stoti Pareiškimai j neakivaizdi­ i) Į PSICHOLOGIJĄ — 1) bo stažo. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO j aukštąją mokyklą. kalbos lietuvių kalbos ir literatūros Universiteto rektorius priREKTORIUI II. Užsienio šalių piliečiai, nio skyriaus lietuvių gyvenantys TSRS teritorijoje, ir literatūros, rusų kalbos ir (žodžiu ir raštu)*, 2) biologijos ėmimo kontinqentus paskirs­ proporcingai pagal pareiš­ Pil. priimami j Universitetą bend­ literatūros, istorijos, žurna­ (žodžiu)', 3) TSRS istorijos to kimus, kuriuos padavė asme­ (pavardė, vardas, tėvo vardas) rais pagrindais. nys, turintys nemažesni kaip qyv........................................................................... III. Pirmenybė stoti Į Uni­ listikos, bibliotekininkystės ir (žodžiu)'. PASTABA. Asmenys, baigę dvejų metų darbo stažą, taip matematikos, versitetą teikiama asmenims, bibliografijos, (nurodyti adresą pagal nuolatinį ar pat atleisti j atsargą iš TSRS turintiems ne mažesnj kaip biologijos specialybes ir va­ vidurinę mokyklą aukso įregistravimą) dvejų metų praktinio darbo karinio skyriaus germanų fi­ sidabro medaliais arba baigę Ginkluotųjų Pajėgų, Jeigu Jie specialiąją vidurinę mokyklą ten tarnavo ne mažiau kaip stažą. Sis darbo stažas turi asmenys, baigusio(sios) būti patvirtintas įrašu darbo lologijos specialybę priimami su pagyrimu, laiko Universi­ dvejus metus, Ir reikiamo darbo knygelėje arba kolūkiečio nuo balandžio 20 d. iki gegu­ teto nustatytą vieną profili­ neturintys disciplinos egzaminą. Iš­ stažo. (baigimo metai, vid. m-los pavadinimas) knygelėje. žės 31 d. Stojamieji egzaminai nės laikę ŠĮ egzaminą (tiek raštu, Apskaičiuojant praktinio PIRMIAUSIA PRIIMAMI: (baigė vidurinę mokyklą aukso (sidab­ darbo stažą, atmetamos per­ — nuo birželio 10 d. iki 20 d. tiek žodžiu) penketu, nuo ki­ a) gamybos pirmūnai, pa­ Į Pramonės ekonomikos, tų egzaminų atleidžiami, o iš­ ro) medaliu ar spec. vld. m-lą su pagy­ traukos darbe. Į stažą įskai­ tomas karinės tarnybos lai­ Prekybos, Finansų ir apskai­ laikę ketvertu ar trejetu. — siųsti mokytis Į Universiteto rimu) laiko visų dalykų egzaminus. dieninį skyrių betarpiškai kas. neaki­ organizacijų, VIII. Vidurinėje mokykloje įmonių ir kitų Kolūkiečių darbo stažas tos, Teisės fakultetų PAREIŠKIMAS nustatomas, remiantis įrašais vaizdinį ir vakarinį skyrių ir nesimokę lietuvių kalbos, bet sutinkamai su TSRS MT 1959 nutarimu Prašau leisti laikyti stojamuosius egzaminus į .................. kolūkiečio knygelėje, kur tu­ Vakarinį fakultetą Kaune pa­ stojantys Į specialybes lietu­ m. rugsėjo 18 d. vienodos pagal Nr. 1099, pateikus ri būti nurodyta, kiek kuriais reiškimai priimami nuo birže­ vių dėstomąja kalba .......................... fakulteto dieninio, vakarinio, neakivaiz­ savo pageidavimą gali laikyti formos siuntimą (priedas dinio skyriaus (pabraukti) spe­ kalendoriniais metais išdirb­ lio 20 d. iki rugpiūčlo 20 d. Nr. 3); rusų kalbos egzaminą (raštu). ta darbadienių; taip pat turi cialybę. b) į biologijos specialybę būti nurodyta, koks tame kol­ Stojamieji egzaminai nuo rug­ Tokiu atveju clar tikrinamos Bendrabutis reikalingas ar ne (pabraukti) ir žinios iš lietuvių kalbos — nuolatos gyvenantys kaiūkyje nustatytas metinis dar­ pjūčio 20 d. iki rugsėjo 1 d. Apie save pranešu šias žinias: (žodžiu). mo vietovėje, turintys pasibadienių minimumas. Lytis ............................................................................... Stojantieji į dieninį ir va­ IX. Stojantieji egzaminuo­ rinktos arba giminingos spe­ IV. Priimant į Vilniaus karinį Gimimo metai ir vieta ....................................................................... skyrių dokumentus jami pagal TSRS Aukštojo ir cialybės praktinio darbo sta­ ValstybinĮ V. Kapsuko uni­ asmeniškai pateikia priėmi­ versitetą, atsižvelgiama į šias mo komsijai, dirbančiai Uni­ specialiojo vidurinio mokslo žą; c) į pedagogines, medici­ ministerijos patvirtintas pro­ aplinkybes: versiteto Centriniuose rūmuo­ bibliotekininkystės ir bend- nos, a) asmenys, baigę specia­ se (Vilnius. Universiteto g. 3). gramas, atitinkančias roio lavinimo vidurinių mo­ bibliografijos specialybes — liąsias vidurines mokyklas, Stojantieji į neakivaizdinį kyklų programas. nuolatos gyvenantys kaimo priimami į dieninį skyrių, jei skyrių gali dokumentus tuo Tautybė ............................................................................... X. Asmenims, kuriems leis­ vietovėje. TSKP narys, kandidatas į TSKP narius, VLKJS narys (pa­ jie, baigę tas mokyklas, yra pačiu adresu pasiųsti paštu. į vakarinį ir neakivaizdinį išdirbę trejus metus. šio Stojantieji Į Vakarini fakulte­ ta laikyti stojamuosius egza­ braukti) Dirbamas darbas ir bendras darbo stažas, stojant į Uni­ darbo stažo nereikalaujama iš tą Kaune patys pateikia do­ minus. darbovietė suteikia 15 skyrių: 1) pirmiausia priimami as­ kalendoriniu dienų neapmo ­ asmenų, įtrauktų į specialio ­ versitetą ............................................................................... kumentus priėmimo komisijai, atostogų menys, dirbantys pagal pasi­ sios vidurinės mokyklos lai­ dirbančiai Kauno Politechni­ kamų papildomųjų rinktą studijuoti specialybę, (neįskaitant i jas kelionės į dos 5 proc, taip pat iš asme­ kos instituto trečiuosluose rū­ pristatę išrašą iš darbo ar įmonės (organizacijos) pavadinimas ir vieta, einamosios nų, kurie baigė specialiąsias muose (Kaunas, Laisvės ai. abi puses laiko). patvir­ XI. Asmenims, be pateisina­ kolūkiečio knygelės, vidurines mokyklas, nepasi­ 13). pareigos) tintą įmonės ar įstaigos va ­ mos priežasties neatvyku ­ traukdami iš gamybos. Tėvų pavardė, vardas, tėvo vardas, jų gyvenamoji vieta, sioms tvarkaraštyje nustatytu dovo. o taip pat atleisti į at­ Asmenys, baiqę profesineskuo ir kur jie dirba (įmonės (organizacijos) pavadinimas ir sargą iš TSRS Ginkluotųjų STOJAMIEJI EGZAMINAI lafku laikyti vieno egzamino, technines mokyklas ir turin­ vieta, einamosios pareigos) toliau egzaminų laikyti nelei­ Pajėgų. tys pilną vidurini išsilavini­ tėvo: ............................................................................... Be to, pirmenybė teikiama mą, priimami į dieninį sky­ VII. Stojantieji j Vilniaus džiama. XII. Asmenims. egzaminų asmenims, įmonių, kolūkių, rių, jei jie turi praktinio dar­ Valstybinį V. Kapsuko uni­ metu tarybinių ūkių. įstaigų ar or­ gavusiems bent vieną bo stažą, pagal galiojančius motinos: .................................. versitetą laiko šių dalykų nepatenkinamą pažymį, toliau ganizacijų pasiųstiems moky­ įstatymus; 197. .. m.......................... d. tis specialybės, atitinkančios egzaminų laikyti neleidžia ­ Asmenys, baiqę su pagy ­ stojamuosius egzaminus (pareiškimo užpildymo data) stojančiojo asmens darbo po­ rimu sąjunginių respublikų (žvaigždute pažymėtos profi­ ma. Parašas Pakartotinai laikyti prekybos ministerijos profeegza- būdį, pateikus vienodos for­ miną, norint padidinti pažy- mos siuntimą (priedas Nr. 4); sines-technines, profesines linės disciplinos): 2) po to — kiti stojantieji mį, neleidžiama . prekybos, prekybos-kulinaria) Į MATEMATIKOS, EKO­ Priėmimo taisyklių gavę geresnius pažymius. jos mokyklas, o taip pat priedas Nr. 3 INFORMACIJOS PASTABA. Kai stojantieji pramoninių ministerijų ir ži­ NOMINES PRIĖMIMAS per stojamuosius egzaminus nybų darbininkų aprūpinimo MECHANIZUOTO APDORO­ Kampinis surenka vienodą balų skaičių skyrių mokyklas, kurios JIMO ORGANIZAVIMO, FI­ įmonės (organizacijos) XIII. Į Vilniaus Valstybinj iš profilinių disciplinų, pir­ ruošia prekybininkų kadrus, antspaudas ZIKOS, HIDROGEOLOGIJOS V. Kapsuko universitetą stu ­ menybė teikiama: priimami į dieninį skyrių be Data ir Nr. IR INŽINERINĖS GEOLOGI­ dentai priimami šia tvarka: a) turintiems ne mažesnį darbo stažo. kaip dvejų metų praktinio b) į teisės ir žurnalistikos JOS SPECIALYBES — 1) lie­ VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO specialybių dieninį skyrių tuvių Asmenys, baigę dieninius, darbo stažą pagal pasirinktą­ kalbos ir literatūros vakarinius REKTORIUI ar giminingą priimami asmenys, paprastai ir neakivaizdinius ją studijuoti turintys ne mažesnį kaip dve­ (raštu), 2) matematikos (raštu parengiamuosius skvrius. ku­ specialybę; b) baigusiems vidurinę mo­ jų metų darbo stažą. Be to, į ir žodžiu)', 3) fizikos (raštu ar rie veikia pagal TSKP CK ir (įmonės, organizacijos pavadinimas) TSRS Ministrų Tarybos 1969. kyklą aukso ar sidabro me­ remdamasis(si) TSRS Ministrų Tarybos 1959 m. rugsėjo 18 žurnalistikos specialybę pri­ žodžiu)*. VIII. 20. nutarimą Nr. 681 ir daliais, o specialiąją vidurinę d. nutarimu Nr. 1099, savo ............................................................... imami asmenys, teigiamai pa­ b) Į CHEMIJOS SPECIALY­ sėkmingai sireiškę literatūrinėje veik­ išlaikė išleidžia­ mokyklą — diplomais su pa­ (darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių ir kt.) BĘ — 1) lietuvių kalbos ir li ­ loje; muosius egzaminus, priima ­ gyrimu; visuotinio susirinkimo, įvykusio .................................................. c) baigusiems vidurinę mo­ c) į biologijos specialybės teratūros (raštu), 2) chemijos mi į dieninį skyrių be stoja­ (data ir protokolo Nr.) kyklą ir apdovanotiems pagy­ neakivaizdinį skyrių priima ­ mųjų egzaminų. Jų priėmimo nutarimu siunčia drg............................................................................... (žodžiu)*, 3) matematikos (raš­ tvarka nustatoma TSRS aukš­ rimo raštais už sistemingą mi asmenys, baigę atitinka ­ (siunčiamojo asmens pavardė vardas Ir tėvo vardas) vidurines tu ar žodžiu)*. 4) fizikos (raš­ tojo ir specialiojo vid. moks­ vienos ar kelių disciplinų įsi­ mokytis į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko universitetą .. mas specialiąsias savinimą, kurios priskiria­ mokyklas arba dirbantys patu ar žodžiu)*; lo ministerijos patvirtintais ....................................................................... specialybės. mos stojamuosiuose egzami­ c) I BIOLOGIJOS, MEDICI­ nuostatais. Mokymosi laikotarpiu ....................................................................... gal pasirinktą specialybę. nuose prie profilinių discip­ XIV. BE STOJAMŲJŲ EGZA­ (Įmonės, organizacijos pavadinimas) NOS, PEDIATRIJOS, SANITA­ MINŲ į Universitetą priima­ linų. įsipareigoja drg. ..................................... mokėti kiekvieną PRIĖMIMO TVARKA RIJOS SPECIALYBES — 1) mi: d) pasižymėjusiems gabu­ (pavardė ir inicialai) studijuoti a) Didžiojo Tėvynės karo mais pasirinktoje lietuvių kalbos ir literatūros mėnesį stipendiją, nustatytą Universiteto atitinkamo kurV. Pareiškimas stoti į Vil ­ mokslo srityje, taip pat akty­ dalyviai, baigę vidurines mo ­ so studentams, su 15% priedu. (raštu) 2) fizikos (raštu ar žo ­ niaus Valstybinį V. Kapsuko kyklas su pagyrimu ar apdo­ viai dalyvavusiems mokyklų vanoti aukso arba sidabro ir kituose būreliuose, aukštų­ universitetą (Priedas Nr. 2) džiu)*, 3) chemijos (žodžiu)*, medaliais Įmonės (organizacijos) vadovas arba su pagyrimu jų mokyklų organizuojamose 4) biologijos (žodžiu)*; Partinės organizacijos sekretorius ______ rašomas Universiteto rekto­ specialiąsias vidurines olimpiadose ir konkursuose; d) Į ISTORIJOS, TEISĖS, baigę Profsąjungos FGV komiteto pirmini nkas riaus vardu. Jame nurodomas e) turintiems vidurinės mo­ mokyklas; Vyr. buhalteris (buhalteris) BIBLIOTEKININKYSTES IR b) karininkai ir liktiniai kyklos baigimo dokumentuo­ pasirinktas fakultetas bei spe­ Įmonės (organizacijos) se geresnius pažymius iš tų kariai, atleisti į atsarga iš cialybė. Prie pareiškimo pri­ BIBLIOGRAFIJOS SPECIALY­ TSRS herbinis ar apvalus Ginkluotųjų Pajėgų, dalykų, iš kurių laiko stoja­ BĖS — 1) lietuvių kalbos ir antspaudas dedami šie dokumentai: saugumo komiteto muosius egzaminus, Ir iš vi­ (raštu ir žodžiu)*, Valstybės 1) brandos atestato arba literatūros prie TSRS MT organų ir Vi­ suomenės mokslo. XVIII. Visus su priėmimu į diplomo originalas; 2) TSRS istorijos (žodžiu)*, 3) daus reikalų ministerijos or­ Priėmimo taisyklių 2) charakteristika, duota užsienio kalbos (žodžiu). ganų, turintvs pilną aukštąjį Universitetą susijusius klau­ priedas Nr. 4 pateikti Vilniaus Valstybi­ simus galutinai sprendžia pri­ karinį mokslą, taip pat ne ­ PASTABA. Stojantieji į šias baigtą aukštąjį karinį ar ci­ ėmimo komisija, remdamasi niam V. Kapsuko universite­ Kampinis atleis­ vilinį — tui, pasirašyta įmonės vado­ specialybes gali būti mokslą, nesvarbu, ka- priėmimo taisyklėmis. Įmonės (organizacijos) vo ir visuomeninių organiza­ ti nuo užsienio kalbos egza­ da jie atleisti Į atsarąą ir kuPriimtųjų Į Universitetą są­ antspaudas iškabinamas viešoje cijų; riame kurse Jie mokėsi, pri- rašas Data ir Nr. 3) sveikatos pažymėjimas mino, jei vidurinėje mokyk­ imami į atitinkamos vietoje. Priimtiesiems į neaki­ loje jos nesimokė ar mokėsi lybės pirmą ar kitą specia(forma Nr. 286); atitin- vaizdinį skyrių, be to, išsiun­ VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO čiamas pranešimas raštu. 4) 4 fotografijos (3x4 cm). pagal sutrumpintą programą. karną kursą; REKTORIUI Be to, stojantieji asmeniš­ Apie tai jie turi pateikti šios Išlaikiusiems stojamuosius c) mokytojai ir dėstytojai, kai pateikia priėmimo komi­ baigę mokytojų institutus ir egzaminus, bet nepriimtiems sijai pasą ir karinį bilietą mokyklos pažymą. Universitetą asmenims, dirbą mokyklose pagal bend­ į ■ (įmonės, organizacijos pavadinimas) (atsargos karo prievolininkai) e) I LIETUVIŲ KALBOS IR rojo lavinimo mokyklos pro­ jiems prašant, išduodamas remdamąsis(si) TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1966 m. arba karinio įsiregistravimo LITERATŪROS, ŽURNALISTI­ gramą, jei jie stoja į neaki­ nustatytos formos pažymėji­ rugsėjo 3 d. Nr. 729, savo ............................................................... liudijimą (šaukiamo amžiaus skyriaus pedagogi­ mas. Jį pasirašo priėmimo ko­ KOS, ROMANŲ IR GERMA­ vaizdinio * ’ (darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių ir kt.) asmenys). sekretones specialybes, atitinkančias misijos atsakingas visuotinio susirinkimo, įvykusio ................................................... rius. Stojantieji pristato iš pa­ NŲ FILOLOGIJOS SPECIALY­ jų darbo profilį. XIX. Asmenys, priimti į (data ir protokolo Nr.) skutinės darbovietės charak­ BĖS — 1) lietuvių kalbos ir XV. Išlaikė stojamuosius nutarimu. siunčia drg. teristiką. išduotą partijos, literatūros vakarinį skyrių, egzaminus, BE KONKURSO dieninį ir (raštu ir žodžiu)*, kurie, prasidėjus mokslo me(siunčiamojo asmens pavardė, komjaunimo, profsąjungos ir 3) priimami: __________ kitų visuomeninių organizaci­ 2) TSRS istorijos(žodžiu)*, be ______ rimtos _ priežasties vardas ir tėvo vardas) a) Didžiojo Tėvynės karo tams, mokytis į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko universitetą .. .. jų, įmonių ir įstaigų vadovų, užsienio kalbos (žodžiu)*; dešimt dienų neatvyksta mo­ dalyviai; kytis, išbraukiami iš studentų kolūkių valdybos, o bendrojo b) karininkai ir liktiniai f) Į RUSŲ KALBOS IR LI­ specialybės lavinimo mokyklų auklėtiniai kariai, atleistieji į atsargą iš sąrašų. TERATŪROS SPECIALYBĘ — Drg...................................... dirba — pedagogų tarybos ir mo­ TSRS Ginkluotųjų Pajėgų, (pavardė, inicialai) kyklos visuomeninės organi­ 1) rusų kalbos ir literatūros Valstybės saugumo komiteto zacijos. Demobilizuotieji iš (raštu ir žodžiu)*, 2) TSRS is­ prie TSRS MT organų ir Vi­ REDAKTORIUS TSRS Ginkluotųjų Pajėgų pa­ reikalų ministerijos or­ užsienio daus A. KUSTA pareigos, specialybė, profesija ir t. t. teikia karinio dalinio vado­ torijos (žodžiu)*, 3) ganų, baigę vidurinį mokslą, vybės duotą charakteristiką. kalbos (žodžiu)*; neatsižvelgiant į tai, kada jie Įmonės (organizacijos) vadovas Asmenys, turintys ne ma­ g) { GEOGRAFIJOS, MATE­ atleisti į atsargą; •Rinko ir spaudė LKP CK Partinės organizacijos sekretorius žesnį kaip dvejų metų prakti- RIALINIO-TECHNINIO c) i vakarinį ir neakivaiz­ AP­ dinį Profsąjungos FGV komiteto pirmininkas tinio darbo stažą, taip pat skyrių — baigusieji tech­ leidyklos spaustuvė RŪPINIMO EKONOMIKOS IR Įmonės (organizacilos) asmenys, įmonių pasiųsti į nikos mokyklas labai gerais herbinis ar apvalus antspaudas dieninį skyrių ir stojantieji į PLANAVIMO, PRAMONĖS pažymiais, dirbantys pagal Užs. Nr. 982 LV 07478

Studentų priėmimo tvarka

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1971 m. vasario 26 d. Nr. 5-6 (745-746)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1971 m. vasario 26 d. Nr. 5-6 (745-746)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement