Karalius ir juokdarys Tradicinę porą — karalių ir jo juokdarį — pamatėme nau jajame „Fakto" spektaklyje. Juokdarys, sakoma — objek tyviausias metraštininkas. Jo rankose trupa regimybės pluta ir atsiskleidžia apgailėtinas.
vidus. Juokdario ironijos kait roje realybės vaškas tirpsta, įgaudamas groteskiškas for mas. Juokdarys ištraukia Karalių iš karsto, kuriame šis ramiai miegojo, pasodina jį j sostą ir
Scena iš spektaklio „O tempora, o mores!" Juokdarys ir „Fuksiukė". Akt. A. Kairelis ir L. Melnikaitė.
Į aukštųjų mokyklų polikli nikos gydytoją — okulistą kreipasi daug studentų, ser gančių įvairiomis akių ligo mis Kasmet pirmo kurso stu dentai tikrinami profilaktiškai. 1969—1970 m. m. buvo patik rinti 3162 studentai, iš kurių 434 sirgo trumparegyste, 39 toliaregyste, 67 astigmatizmu ir 52 kitomis akių ligomis. 1970 m. buvo išnagrinėtos III ir V kurso studentų ambu latorinės kortelės. Pažiūrėki me, kaip gi progresavo trum paregystė? Iš 394 III kurso studentų 79-iems progresavo trumpa regystė. Tai sudaro apie 20 proc. Iš 224 penkto kurso stu dentų trumparegystė progre savo 78 (34,8 proc.). Matome,
Po gausių aplodismentų
Dabar juokdarys kreipiasi tiesiog į žiūrovus, kviesdamas pasižiūrėti divertismentų. Juose parodoma keletas aplin kinių takučių, kuriais patenka į aukštąsias mokyklas infantilikai-analfabetai. Paskutinysis divertismentas —! geriausiai pavykusi vaidybos atžvilgiu spektaklio dalis — rodo Uni versiteto valytojų santykius su dvasiniu pasauliu. Si tema, be rods, dar niekur negvildenta, gal ir labai įdomi atskirai pa ėmus, deja, menkai siejasi su spektaklio siužetu. O gal „Faktas" čia remiasi Gėtės au toritetu — juk ir „Valpurgijų naktis" nelabai tesusieta su „Faustu". Spektaklis, matyt, artėja prie pabaigos. Buvę abiturien tai jau absolventai. Jie vaikš to ratu, kartkartėmis sustoja ir demonstruoja savo neišprusimą, pasireiškiantį tuo, kad jie iškraipo tarptautinius žo
džius. Publikai tai suteikia progą skaniai pasijuokti. Ta čiau sale ne visai pasitikima — dėl viso pikto Juokdarys pasako ir teisingąją žodžio formą. Tuo tarpu gęsta šviesa ir vaidenasi Steponas Batoras. Jis reziumuoja savo įspūdžius apie tai, ką matė publika, už baigdamas tragiškai: „O tempora, o mores!“ Atrodo tik tam jis ir vaidenosi. Dabar jau spektaklis tikrai baigiasi. Stiprus vėjas blaško nevykusius abiturientus — ab solventus kaip lapus po sce ną ir visai juos nupučia. Žiū rovai ploja, stojasi. Laikas su stumti kėdes į pasienius, po trumputės pertraukos — šokiai. Tačiau viena mintis neduoda ramybės — kas jis, tas opti mistiškai nuteikiantis vėjas? Labai jau nekonkretus, neapi brėžtas kažkoks... A. GAIDELIS
PAGAL PASKUTINĘ
MADĄ...
Nurodykite tokį studente kuris nenorėtų būti gražu kuriam tai nerūpėtų. Ir taip — kirpykla. — Mane, prašau, pag paskutinę madą. — Na, ką gi. . . — Liaukitės, kas čia p pokštai! Aš neprašiau tai trumpinti. Ilgiausiai augini, čia... -— Jūs prašėte madingia O dabartinė vyriška šukuos na leidžia plaukų ilgį tik 6 7 cm. — Nesuprantu, dabar ta r tautinė mada diktuoja ilg plaukus. Arba mūsuose sav ypatinga mada?.. — Ne, mada internačional nė. Plaukai iš tikrųjų ilgėj: bet, žinoma, ne iki pečių. Su tikite, tokia šukuosena nedtr dirbančiam žmogui. Jūs studentas? — Taip, o kas? — Vadinasi, didesnę lai k dalį praleidžiate prie knygi brėžinių, laboratorijose — p: silenkęs. O ilgi plaukai jum ik maišys. Toliau. Po paska tų jūs einate į baseiną, į st. dioną. Ir čia „karčiai" trul dys. — O Gogolio plaukai buv ilgi. Štai aš ir pamėgdžie-1 jį- ■ — Būkim logiški: nea įžymūs žmonės sekė savo IĮ ko mada — ir viskas buvo į teisinama. Jeigu šiandien na nešiojame Šekspyro epochai kostiumo, tai ir tų laikų šu kuosena nedera. Kostiumas, avalynė, šJ kuosena vienas su kitu glad džiai siejasi. — Betgi tai neįdomu — bJ ti panašiam į kitus. — Kodėl panašiam? Siuol. kine mada labai įvairi, indi' faktiečiai su vadove I. Stravinskiene (viduryje) scenoje. J. MAŽEIKIO nuotr. dualybė gali puikiausiai pas reikšti. Svarbiausia: plaukų priešu, ra turi būti taip pat įprasi- I lašinti 3—4 kartus per dieną, kaip ir skutimasis, dantų vj pasigirsta studentų nusiskun lymas. .. dimų, kad jie neturį laiko ir galį lašinti juos tik 2 kartus. PIRMAKURSIUI — Tai nerimta priežastis, vaistus čiau kaip per 3 m nuo tele galima nešiotis su savimi ir 14 METŲ vizoriaus. Skaitymo krūvį pertraukų metu tarp paskaitų paskirstykime tolygiai, nepali paprašyti draugą įlašinti. Jei Pats jauniausias Kuibyše-. gu laikomasi taisyklingo re studentas — Valstybinio unl kime visko sesijai. žimo, akių būklė pagerėja. Ar reikalinga kasdien ne versiteto pirmakursis Ilja Fru Didelę reikšmę regėjimui lovas. šioti akinius? Reikia laikytis turi mityba. Daugumas stu gydytojo patarimų. Jeigu jis Į mokyklą jis atėjo 6 metu liepia akinius nešioti nuolat, dentų maitinasi valgyklose, Ketvirtoje klasėje lengva tai šį patarimą reikia vykdyti, bet šio maisto nepakanka. ikando penktos programą. 1 nes akiniai ne papuošalas, o Akims reikalingas vitaminas Iš aštuntos iškart perėjo Į de gydymo priemonė. Jeigu re A, kurį turi sekantys pro šimtą klasę. Frolovų šeimoj gėjimas blogas, akis tikrinki duktai: morkos, apelsinai, juo visi humanitarai. Mokyki, me 2 kartus per metus: moks dieji serbentai, pienas, svies berniukas baigė paprastą, n lo metų pradžioje įsitikinki tas, pomidorai, kiaušiniai, žu matematinio profilio. me, ar gerai pritaikyti akiniai vų taukai, abrikosai. Labai Dabar, pasak Kuibyšev ir ar akys prisitaikė skaitymui, naudingi juodieji serbentai universiteto Bendrosios mate o mokslo metų pabaigoje tiks sutrinti su cukrum. matikos ir geometrijos kate<! Reikia rasti laiko ir poil ros vedėjo S. Puikino, berniu linga patikrinti, ar regėjimas liko toks pat, pagerėjo ar pa siui. Akys gali labai pailsėti kas susipažinęs su I k. progru žiūrint į tolį. Reikia stengtis mos reikalavimais. Frolova blogėjo. Daugelis studentų skun daugiau būti gryname ore. — vienintelis iš visų abitu Tik laikantis darbo, poilsio rientų stojamuosiuose egzami džiasi akių vokų paraudimu ir ir mitybos režimo, galima il jausmu, lyg būtų smėlio į nuošė gavo penketus iš visi akis pripilta. O priežastis ta, gai išsaugoti savo regėjimą. profilinių dalykų. kad studentai ilgai skaito, T. RUBIN netgi nakties metu .Kai prade Aukštųjų mokyklų damas gydymas ir kai išrašo poliklinikos akių ligų REDAKTORIUS mi akių lašai, kuriuos reikia gydytoja ALGIS KUSTA
Ir jaunas akis tausokime kad per penkerius mokslo me tus regėjimas pablogėjo. Kaip išsaugoti regėjimą? Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Reikia taisyklingai or ganizuoti mokymąsi, mitybą poilsį. Ruoštis užsiėmimams geriausia dieną, bet tenka ir vakare. Mokykimės skaityklo je, nes ten apšvietimas atitin ka reikalavimus. Jei mokotės namie, naudokitės staline lempa (60 wt) su matinės arba žalsvos spalvos gaubtu. Įjun kite ir viršutinį šviestuvą, Šviesa turi kristi iš kairės pusės, nes, krentant jai iš
KRAŠTOTYROS BARUOSE Saulelei vis rečiau nusišypsant pro pilką debesų šydą, prisimenam praėjusius metus. Atmintyje iškyla dienos, pra leistos žygiuose, ekspedicijo se, praslenka lietuviškų sodžių vaizdai .nuskamba dainos, iš moktos iš kaimo dainininkų. Trumpai apžvelkime kraštoty rinio darbo Turistų klube re zultatus. 1969 metų pabaigoje įsikū rus Universiteto ramuvai, di delė darbų dalis perėjo į jos rankas. UTK kraštotyrininkų uždaviniu pasiliko kraštotyri nės medžiagos rinkimas žy giuose. Praėjusiais metais žygeiviai-kraštotyrininkai žygiavo po Sūduvą, Žemaitiją, Zarasų kraštą, dalyvavo kompleksinėje-kraštotyrinėje ekspedicijo-
žada parodyti įdomių dalykų. Karalius naivus. Karalius ne pažįsta savo karalystės, nepa žįsta gyvenimo. Be to, karalius nori miego. Tačiau Juokdarys atkaklus. Štai jis jau veda personažų paradą. Keturi „peraugę kūdikiai“ kandidatai į aukštąją mokyk lą, trumpomis kelnaitėmis bei sijonėliais, pateikia išsamias charakteristikas, demonstruo ja „enciklopedines" žinias, įgytas vidurinėje mokykloje. Karalius pats egzaminuo ja. Kandidatai pademonstruoja visišką nemokšiškumą (o akto riai — blogą dikciją). „Fak tas" čia sumaniai panaudoja „rinktines" citatas iš autentiš kų rašinių stojamųjų į Uni versitetą metu. Jos tikrai „įs pūdingos", apie tai byloja ir netylantis juokas salėje. Nai vusis karalius nesijuokia. Priešingai — jis gauna infark tą.
je Gervėčiuose. Keliaudami domėjosi senoviniais lietuvių papročiais, rinko etnografinę medžiagą, tautosaką, susitiko su įdomiais žmonėmis, regist ravo kaimo dainininkus, pa sakorius, audėjas, aplankė vietas, susijusias su įžymių žmonių gyvenimu. Mūsų tarpe populiariausia registruojamoji - žvalgomoji veikla. Išsamesnis kraštotyri nis darbas dėl laiko stokos ir pasiruošimo trūkumo žygei viams nepriimtinas. Žygeiviskraštotyrininkas — tai žval gas, kuris, surinkęs medžiagą pagal jos pobūdį, pateikia ati tinkamoms įstaigoms. Per metus patikrinome apie 60 paminklų, aptikome 10 pa minklų žalojimo faktų. Talki ninkaudami istorikui K. Sideravičiui, aprašėme 3 alkakal nius, užregistravome kelis pė duotus ir dubenuotus akmenis. Keliaudami po Žemaitiją, at-
dešinės, dešinė ranka užstoja šviesą. Mokantis bendrabuty je .reikia reikalauti iš komen danto lempučių, kad kamba ryje būtų geras apšvietimas. Negalima be pertraukos ilgai skaityti. Po 40 min. skaitymo reikia 10 min. pailsėti. Nega lima skaityti gulint. Skaitant knygą, reikia laikyti ją 33— 35 cm atstumu nuo akių, 45 laipsnių kampu. Jaunas akis labai vargina televizoriaus ekranas. Todėl nepatartina žiūrėti televizijos programas daugiau kaip 3 kartus per savaitę. Sėdėti reikėtų ne ar-
radome 20 naujų liaudies dai lės paminklų, aprašėme ir nu fotografavome 35 medines skulptūras. Ypatingą dėmesį žygeiviai turėtų atkreipti į mažosios liaudies architektūros paornamentuotus stominkius gastulpius, koplytėles. Tokių paminklų gausu Žemaitijoje, tačiau dauguma iš jų stovi apleisti, neprižiūrimi. Ateityje numatome suruošti paminklų apsaugos visuomeninius in spektorių kursus, kad žygei viai geriau susipažintų su Lietuvos paminklais, išmoktų atskirti vertingiausius objek tus. Šiuo metu UTK kraštotyros būrelis jungia 14 žygeivių — kraštotyrininkų. Tai būrelis entuziastų, kurie populiarina kraštotyrą žygeivių tarpe. Pri sidėti prie tautos dvasinių ir materialinių vertybių išsaugo jimo — kiekvieno žygeivio pareiga. S. KUČAS, UTK Kraštotyros būrelio pirmininkas
Studentų profkomitetas priima pareiškimus kelia lapiams į sanatorijas ir po ilsio namus 1971 metų sausio-rugsėjo mėnesiams. Galima nusipirkti šiuos kelialapius: turistiniai T. Ševčenkos gyvenimo vieto mis I. 19 — II. 7 (Kijevas — 10 dienų, Kanevas — 10 dienų). Kaina 21 rublis. Sanatorinis į Druskinin kų sanatoriją „Nemunas" II. 2 — II. 27.
Užjaučiame ir kartu ’iūdime su III k. matema tike Danguole BALTRU ŠAITYTE, jos mylimam broliui mirus. Grupės vadovas ir draugai
Biofizikos, genetikos ir biochemijos katedros la borantei Zofijai SASNAUS KIENEI reiškiame gilią užuojautą dėl tėvelio mir ties. Gamtos fak. darbuotojai
SuaovBO! suti Dencai REDAKCIJOS ADRESASi Vilnius, MTP-3, Universtte to g. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje (ketvir tadieniais) 2-98-15.
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė
Užs. Nr. 86
LV 074081