Page 1

Daugeliu reikšmingų ir gerų darbų gali di­ džiuotis kiekvienas fa­ kultetas. Ir svarbiausias jų — geras, sąmoningas mokymasis. Semtis žinių ir nešti jas žmonėms — štai to­ kia visuomeninė stu­ dento pareiga, penkerių metų esmė. Kelti kiek­ vieno studento atsako­ mybę už šios visuome­ ninės pareigos atlikimą — pagrindinis mūsų komjaunimo organiza­ cijos uždavinys. Iš­ spręsti jį — vadinasi vi­ są išmonę, visą veiklą kreipti specialisto-piliečio auklėjimui. Prasidėjo sesija, mū­ sų žinių, darbo patikri­ nimas. Sėkmės!

cam/Bos sccroencas Visų šalių proletarai, vienykitės!

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

Eina nuo 1950 metų

1971 m. sausio 8 d.

Nr 1 (741)

Kaina 2 kp.

Garbingai atlikime savo pirmąją pareigą—mokykimės tik labai gerai ir gerai! ŠIĄ SESIJĄ PEF PRAMONES PLANAVIMO SPEC. TRE­ ČIAKURSĖ MARYTĖ MURAUSKAITĖ PRADĖJO GERAI — TARYBINĖS TEISĖS PAGRINDŲ DĖSTYTOJAS DAMBRAUSKAS JOS ŽINIAS ĮVERTINO PENKETU. O KAIP TAU, KOLEGA, SEKASI?

Laikraštis tavo namuose Studentai, matyt, yra vieni iš smalsiausių skaitytojų. Ta čiau laikraščius ir žurnalus ne visada jie užsisako. Ar dėl studentiško būdo, ar dėl pre­ numeratorių nevalyvumo —sunku pasakyti. Viename iš Universiteto partijos komiteto posėdžių bu­ vo pabrėžta, kad sąjunginės ir respublikinės spaudos pla­ tinimas studentų tarpe yra svarbus politinio darbo baras. Juk jeigu tu neprenumeruoji to ar kito laikraščio, tai nega­ lima tvirtinti, kad tikrai per­ skaitai tą informaciją, kuri reikalinga tavo politiniam bei profesiniam išprusimui. Laik­ raštis tavo namuose — drau­ gas ir patarėjas. Šiais mokslo metais spau­

ISTORIJOS TIESA—MŪSŲ PUSĖJE Imperialistai ieško: ar nega­ lima kuriuo nors būdu pasiek­ ti, kad marksistinę-lenininę ideologiją, kaip idėjinį socia­ listinės visuomenės pagrindą, apimtų „erozija", kad būtų iš­ klibinta socialistinės visuome­ nės politinė organizacija ir susidarytų plačios galimybės antisocialistinei veiklai vie­ nos ar kitos šalies viduje. Tais sumetimais buržuaziniai ideo­ logai pradėjo propaguoti ideologijos „taikų sambūvį", „dviejų ideologijų konver­ genciją", t. y. jų suartėjimą ir suvienodinimą. Kalbama, kad marksizmas-leninizmas pase­ no, pasidarė archaiškas. At­ seit todėl nėra prasmės jį gin­ ti, o reikia kurti „naują marksizmą". Kapitalizmo teoretikai ir propaguotojai, aktyviai daly­ vaujantieji šių laikų ideolo­ ginėje kovoje, bijo pergalin­ go marksistinių-lenininių idė­ jų žengimo, todėl labai ne­ mėgsta sąvokos „ideologija". Jie leidžia knygas apie „ideo­ logijos amžiaus galą", šau­ kia, kad prasidėjusi žmonijos dvasinio gyvenimo „deideologizacija". Propaguodami „deideologizacijos teoriją", buržuaziniai propagandistai tikisi, jog darbo žmonių masės, socia­ lizmo stovyklos nariai, tary­ binė liaudis nesupras jos so-

nių interesų prizmę. Tai rei­ V. MORKŪNAS Lietuvos LKJS Centro kalauja iš komjaunimo, iš Komiteto pirmasis sekretorius mūsų aktyvo nuolat rūpintis ♦ ♦ ♦ jaunimo komunistiniu auklė­ jimu, formuoti jo klasinį su­ cialinės paskirties, nesusigau­ pratimą. Jaunimas yra tokia mūsų dys buržuazinės ideologijos esmėje. Iš tikrųjų gi buržua­ visuomenės dalis, kuri ruo­ zinė ideologija egzistuoja šiasi spręsti ne tik dabarties, įvairiomis formomis, ji prisi­ bet ir ateities uždavinius. Štai kodėl ji nuolat turi būti pa­ taiko prie aplinkybių. Buržuaziniai ideologai sie­ sirengusi naujiems uždavi­ kia užkariauti mūsų jaunimo niams spręsti, privalo, kaip protus ir sielą, nes jaunoji sakė V. Leninas, „mokytis karta, anot jų, jau dabar žy­ komunizmo". miai skiriasi nuo savo tėvų Visas komjaunimo darbas ir senelių. Ji neišgyveno nei šiandien turi būti nukreiptas revoliucijos, nei karų, ir to­ į tai, kad nuolat augtų jau­ dėl, girdi, joje nėra jokių nosios kartos politinis sąmo­ kiekvienas psichologinių barjerų įsisa­ ningumas, kad vinti „nauja". Todėl, prisi­ vaikinas ir mergina giliai įsi­ dengus naujumu, jaunimui savintų mokslinės komunisti­ bandoma įteigti buržuazinio nės pasaulėžiūros pagrindus. Aktyvus jaunimo dalyva­ gyvenimo būdo, „laisvojo pa­ vimas mūsų didžiosios šalies saulio" pranašumo idėjas. Tarybinis jaunimas puikiai visuomeniniame politiniame mato buržuazinių propagan­ gyvenime geriausiai skiepija imunitetą prieš distų klastotes, nepasiduo­ jaunimui Šį da joms. Jis atsidavęs komu­ buržuazinę ideologiją. nizmo statybai, turi klasinį imunitetą mūsų jaunimas tik­ požiūrį, jo idealai yra susi­ rai turi; tai pripažįsta net bur­ ję su darbo žmonių kova už žuaziniai propagandistai. Pa­ vyzdžiui, „psichologinio ka­ laimingą ateitį. Tačiau tai nereiškia, kad ro" ideologo Viljamo Devimums nebereikia rūpintis so knygoje „Užsienio poli­ klasiniu, komunistiniu jauni­ tikos propaganda" yra nusi­ mo auklėjimu. Dar ne visi skundimų dėl tarybinio jauni­ vaikinai ir merginos sugeba mo „imuniteto". Knygos auto­ žiūrėti į visus pasaulio įvy­ rius skundžiasi, kad tarybinė kius per klasinių darbo žmo­ liaudis vieninga, kad socialis­

dos platinimas Universitete perėjo į komjaunimo organi­ zacijos rankas. Tvarkytasi ne­ blogai. Pažvelkime į organi­ zacinę darbo pusę. Žemiausioje grandyje dir­ ba kursų, grupių spaudos pla­ tintojai, kurie betarpiškai ir prenumeruoja leidinius. Gru­ pių spaudos platintojai atsi­ skaito prieš fakulteto spau­ dos platintoją (pastarasis yra to fakulteto komjaunimo ko­ miteto narys). O fakultetų spaudos platintojai užsakinė­ ja leidinius centriniame pašte. Jų darbą kontroliuoja, jiems padeda Universiteto komjau­ nimo komiteto spaudos plati­ nimo taryba. Prieš platinimo vajų Uni­ versiteto spaudos taryba šau-

kia susirinkimus, kurių metu fakultetų spaudos platintojai gauna reikiamą informaciją. Kaip spauda buvo platina­ ma 1971 metų pirmam ketvir­ čiui, kokie rezultatai? Štai skaičiai. Jei 1970 metų pradžioje studentai užsisakė 4403 perio­ dinius leidinius, tai 1971 m. I ketvirčiui — 4745. Reikia pažymėti, kad prenu­ meratos sąraše padaugėjo komjaunuoliškų leidinių. „Komjaunimo tiesą " užsisakė 1040 studentų. (Tuo ~ tarpu 1970 m. kartu su dėstytojais — tik 590). „Komsomolskaja žiznj" — 124 (pernai visai ne­ buvo), „Molodoj komunist" — 17. Daugiausia spaudos išplati-

tinė ideologija būdinga ta­ rybiniams žmonėms: „Visuo­ meninių problemų supra­ timas" paverčia niekais prie­ šiškos propagandos pastangas. Tokiomis sąlygomis bur­ žuaziniams propagandistams tenka griebtis kitos išeities. Ieškodami tarybinių žmonių tarpe auditorijos savo ideolo giniams kėslams, jie, tarp kit­ ko, kreipia dėmesį į tą menką, jų pačių pripažinimu, jaunimo dalį, kuri, V. Deviso žodžiais, „pasirodė imli užsienio idė­ joms, pramogoms, madoms". Komjaunimo uždavinys — pasiekti, kad ir mažų mažiau­ sio pagrindo nebūtų mūsų ša­ lyje buržuazines propagan­ dos siekiams, kad visi mūsų vaikinai ir merginos matytų jos klasinį antihumanišką tu­ rinį, kad komunistinis nesutaikinamumas su buržuazi­ ne ideologija taptų kiekvieno mūsų jauno žmogaus ideologi­ nio ir psichologinio dabarties suvokimo integraline dalimi. Mes, komunistai ir kom­ jaunuoliai, esame tvirtai įsi­ tikinę komunizmo pergale, nes mūsų pusėje mokslinio komunizmo idėjos, vis stip­ rėjantis Tarybų Sąjungos, so­ cializmo stovyklos autori­ tetas. Mūsų pusėje istorinė tiesa, patvirtina didžiausiais mūsų liaudies laimėjimais vi­ sose gyvenimo srityse.

TRUMPAI

Iš pranešimo mokslinė­ je teorinėje konferencijo­ je „Buržuazinės propagan­ dos, nukreiptos prieš ta­ rybinį jaunimą, antikomu­ nistinių koncepcijų kriti­ ka“.

Pernai, gruodžio 27 d. Aktų salėje įvyko didžiojo vokiečių kompozitoriaus Liudvigo van Bethoveno 200-ųjų gimimo metinių minėjimas — koncer­ tas, kurį vedė muzikologas A. Puišys. Respublikos nusipelniusi artistė I. Žukaitė, akompanuo­ jant H. Znaidzilauskaitei, pa­ dainavo kompozitoriaus dai­ nų. Smuikininkas P. Kunca ir

SPAUDOS PLATINIMAS ( no šie fakultetai: MMF, IF, PF. Matematikos ir mechanikos fakultete užsakyta 913 leidi­ nių (149 proc.). Spaudos pla­ tintoja A. Šimonytė. Istorijos fakultete — 710 leidinių (117,7 proc.). Spaudą platino C. Grencevičius. Prekybos fakultete — 348 leidiniai (115,6 proc). Spaudos platintoja A. Oršauskaitė. Mažiausiai leidinių išplatino Fizikos ir Filologijos fakulte­ tai — (50 proc.). Tris pirmąsias vietas už­ ėmusių fakultetų spaudos pla­ tintojai bus premijuoti asme­ ninėmis dovanomis, žiemos atostogų metu galės pasisve­ čiuoti kitose šalies aukštosiose mokyklose. V. ŽILIUKAS

pianistas Eug. Ignatonis atliko vieną iš didžiojo klasiko še­ devrų — Romansą Es-dur. Maskvos P. Čaikovskio kon­ servatorijos aspirantai grojo L. Bethoveno Trio op. 70 Nr. 1. Koncerto pabaigoje Univer­ siteto Akademinis choras, di­ riguojamas respublikos nusi­ pelniusio artisto Prano Sližio, atliko L. Bethoveno oratorijos op. 85 I dalį. Chorui akompa­ navo koncertmeisterė V. Bal­ čiūnienė. Z. SIMONAVICIUS

J. MAŽEIKIO nuotraukoje: scena iš naujos „Fakto" premjeros. Apie ją pasakojame 4-ame puslapyje.


2 IMI.

TARYBINIS STUDENTAS

• SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA

Darbas, darbas ir dar kartą darbas PASAKOJA MATEMATI­ KOS IR MECHANIKOS FA­ KULTETO PRODEKANAS DOC. V. MERKYS. Praėjo pusė įtemptų mokslo metų. Su kokiais rezultatais mes pradėjome žiemos sesiją? Reikia pasakyti, kad padėtis nėra visai gera. Daug studen­ tų turi skolų, septyniolika paikti kurso kartoti. Apmaudu, kad kai kurie visai nesirūpi­ na, kaip likviduoti skolas. Štai trečiakursis T. Briedis neturi užsienio kalbos ir fizikos la­ boratorinių darbų įskaitos, S. Liktoravičius (III k.) iki šiol „negauna" aukštosios algeb­ ros įskaitos dar už trečią se­ mestrą, nors šiaip neblogai mokosi, antrakursis S. Žar“ nauskas nesugeba gauti fizinio lavinimo įskaitos, Yra skolininkų ir IV bei V kursuose. Būdinga tai, kad daugelis neturi užsienio kalbų įskaitų. Tai, tur būt, todėl, kad šiai disciplinai skiria mažiau dėmesio ir laiko. Kas naujo mūsų fakultete? Šiais mokslo metais demonstravome braižybos, tikimybių teorijos ir skaičiavimo mašinų disciplinų mokslinius

filmus . Turim ir naują spe­ tegavo ketvertą, šeši trejetus, cialybę. Tai taikomoji mate­ vienuolika neišlaikė, keturi matika. Svarstėm, tarėmės su iš viso neatvyko. Be to, šioje gamyklų, Plano komisijos, grupėje yra 10 antramečių. Mokslų akademijos atstovais Tai viena iš silpniausių gru­ dėl darbo ir specialybės pro­ pių mūsų fakultete. Čia tik 4 filio krypties. —5 žmonės išlaiko visus egza­ Šios specialybės pirmas kur­ minus, kiti amžinai kovoja sas yra labai kovingai nusitei­ su skolom. Matyt, atsiliepia ir kęs. Štai pirmo egzamino — jų elgesys paskaitų metu. Ne matematinės logikos — rezul­ vienas dėstytojas skundžiasi, tatai: 11 penketų, 4 ketver­ kad jie neklauso, mažai kons­ tai ir 9 trejetai, nepatenkina­ pektuoja. Aišku, negalima sa­ mų pažymių nėra. Bendras kyti, kad visi skolininkai nevidurkis viršija keturis. Ma­ dirba. Matyt, kai kurie panau, kad tai svarus pirmakur­ teko ne į savo sritį. Jiems per sių žodis, gera paraiška atei­ sunku. čiai. Norėtųsi pažymėti stu­ Šiek tiek žodžių apie kodentus B. Birbilą ir P. Rupšį. liokviumus. Tai labai gera ži­ Jie atsakinėjo labai apgalvo­ nių patikrinimo sistema. Stu­ tai, ramiai; pademonstravo dentai atsiskaito už kurso tikrai stiprias žinias. Tuo tar­ dalį, kuri po to neįeina į eg­ pu pirmo kurso 3 grupės ma­ zaminą. Tai savotiškas aksti­ tematikų „popieriai" žymiai nas dirbti. Pavyzdžiai, į mano blogesni. Jie laikė aukštąją egzaminą atėję du studentai algebrą pas vyr. dėst. A. Ma- nebandė laikyti, nes nebuvo tuliauską. Štai rezultatai: la­ išlaikę koliokviumo. bai gerai išlaikė 4, gerai — 2, Kokie šiais mokslo metais patenkinamai — 11 ir 10 stu­ atėjo pirmakursiai? Yra signa­ dentų gavo nepatenkinamus lų, kad jų lankomumas šluba­ pažymius. vo. Na, koliokviumus jie lai­ Ta pačia proga noriu pa- kė neblogai. Pirmakursiai turi peikti ir trečio kurso 5 grupę, gerą pavyzdį — diplomantus, Jie pirmą egzaminą išlaikė kurių kursas tikrai buvo puitikrai blogai: vienas studentas Fakulteto komjaunimo

sekretorius J. Bagdonas, Leni­ no stipendininkas A. Laurin­ čikas, gruporgas N. Zablockis ir kiti padarė daug gero fa­ kultetui. Baigdamas noriu pasakyti, kad komjaunimas, profsąjunga turėtų būti aktyvesni kovoje už žinias. Veiksminga priemo­ nė skolininkams — studentų tėvų informavimas — beveik neišnaudojama. O tai grynai grupės komjaunuolių reikalas. Juk kai kurie tėvai net neži­ no, kad jų vaikai skolininkai. Katedros visai nesikiša į savo studentų reikalus. Būtų gerai, jei jos paimtų savo globon, pavyzdžiui, III—IV kursus. Efektas būtų nemažas. Dabar viskas paliekama aka­ deminei komisijai, o jos pa­ grindas — dekanatas. Iš ka­ tedrų pusės tikrai laukiam veiksmingesnės paramos. Iš viso to, apie ką aš užsi­ miniau šiame pokalbyje, per­ šasi viena išvada: jeigu nori per sesiją gerų rezultatų, — dirbk. Ne dekanato dėstytojų triūsas, o, pirmiausia, pačių studentų prakaitas subrandins gerų žinių derlių.

Kalbėjosi E. STANKEVIČIUS

Mūsų pokalbyje dalyvauja Gamtos fak. prodekanė doc. I. Sarkinienė, Pedagogikos ir psichologijos katedros vedė­ 'PRANAŠYSTĖS, PAREMTOS PATYRIMU, ŽVAIGŽDŽIŲ jas doc. A. Gučas, doc. B. Gen JUDĖJIMU IR GERIAUSIAIS NORAIS. zelis ir... Nikodemas Fuksas.

• SESIJA • SESIJA •' SESIJA • SESIJA •

Nusirašymas iš 4-rių knygų — penktas mokslinis darbas.

KURIE MOKĖSI, BET NIEKO daug, bet susidoroti su krūviu Doc. B. Genzelis: Vargu. nesugeba. Empyrinius faktus turi žinoti. NEMOKA N. Fuksas: Išlaikys, jeigu Didelis atsitiktinumas, kad iš­ iki egzamino liko bent viena laikys. A. Gučas: Tokių stu­ naktis. dentų beveik nėra (tik viene­ tai). O jeigu tokių atsirastų ir KURIE MOKĖSI IR MOKA ateitų į egzaminą, didelė tiki­ Doc. B. Genzelis: Tokiais mybė, kad išlaikys (jeigu dės­ atsitiktinumais netikiu. Išlai­ tytojas pasigailės). Doc. B. Genzelis: Abejo­ kys. Doc. A. Gučas: Išlaikys, nors ju, ar žmogus, visą semestrą mokęsis, galėtų nieko nemo­ ne lygiu sėkmingumu; priklau­ kėti. Tikiu, kad gali būti li­ sys nuo atsakinėjimo. guistumo atvejų. Aišku, jeigu studentas neturi sugebėjimo analizuoti, gali neišlaikyti. Doc. I. Sarkinienė: Tokių studentų yra, ir jie neišlaikys. Štai pavyzdys — III k. geog­ rafas S. Taujanskas. Mokosi

O

#

Smarkiai įkaušęs studentas atkakliai vaikšto apgraibomis aplink skelbimų koloną. Taip Dėstytojas: Į visus imano apeina apie ją keletą sykių, klausimus jūs atsakėte pui.- Pagaliau sako: „Viskas aišku: kiai. Dabar pasakykite, koks aš užmūrytas!" yra metų laikas? Nusirašymas iš vienos kny­ Studentas (susimąstęs): Ar * O * gos — plagiavimas. negalite man pateikti kitą — Iki artimiausio kaimo Nusirašymas iš dviejų kny­ klausimą? gų — kompiliacija. Dėstytojas: Man būtina tai oru yra penki kilometrai. — O ar nėra trumpesnio Nusirašymas iš 3-jų. knygų žinoti, kadangi aš nepamenu, kelio — lauku? -— kartais disertacija. paėmiau kaliošus, ar ne. ..

t> O

Iki egzamino nko keturios dienos.

priklauso nuo dalyko. Yra dis­ ciplinų, kurių problematika labai artima. Pavyzdžiui, ge­ rai žinant antikinę literatūrą, galima nutuokti ir apie kos filosofiją. Bet, kažin, išlaikys. Doc. I. Sarkinienė: Gamtos fakultete tokie tikrai neišlai­ kys. Tuo jau įsitikino biolo­ gai antrakursiai E. Tuinyla, ir A. Šalna. Jie nieko nedirbo ir palikti antriems metams.

I. Sarkinlenė: Tokių yra, tačiau jie neprisipažįsta, kad nesimoko. Jie išlaiko. Konkrečių pavyzdžių negaliu duoti. N. Fuksas: Šimtu procentų Doc. I. Sarklnienė: Retai garantuoju. Štai užsienio kal­ taip būna. Dažniausiai išlaiko. bos įskaitą su 6-tos klasės ži­ N. Fuksas: Mokėsi ir moka? niom išlaikiau. Pigiau grybų. Juokaujat! Tokių mūsų fakul­ KURIE NESIMOKE IR NIEKO tete nėra... NEMOKA KURIE NESIMOKE, Doc. A. Gučas: Neateis į BET MOKA egzaminus arba pristatys svei­ Doc. A. Gučas: Priklausys katos pažymėjimą, kad sesija nuo dalyko ir dėstytojo; gali būtų atidėta. „išlaikyti". Doc. B. Genzelis: Na, čia

N. Fuksas: Tokių nėra. Ab­ soliučiai nieko nemokėti nega­ lima. Sakysim, ateini į audito­ riją ir sakai docentui: „Labą rytą, profesoriau... Su Nau­ jais metais!" Puiku! Štai jau kai ką ir pasakei...

Gamtos fakultete veikia Petro Basalyko ir Kęstučio Žuko parodėlė. P. Basalyko hobi — medžio drožiniai. Pir­ muosius žingsnius pradėjo dar mokydamasis Druskininkų I vid. mokykloje. 1966 m. įsto­ jo į Universitetą. Dabar V k. genetikas. K. Žukas — kau­ nietis. Baigęs Kauno Dailės mokyklą, įstojo į Universite­ tą, kurį baigęs, toliau gilinasi į genetikos paslaptis aspiran­ tūroje. Domisi akvarele.

vyko UNESCO konferencija mokyklinės ir probleminės orientacijos klausimais. Doc. L. Jovaiša įdomiai papasakojo apie konferencijoje svarstytas problemas. Po to SMD Istorijos fak. pirmininkas I. Racevičius trumpai supažindino su SMD veikla. Susirinkime būrelio pirmi­ ninke išrinkta II k. psichologė A. Ragauskaitė. V. BUKAUSKAITE

Baigiantis 1970 metams, su­ sirinko didelis būrys busimųjų psichologų būrelio narių. Tai buvo pirmasis šio būrelio su­ sirinkimas. Susirinkime dalyvavo doc. L. Jovaiša. Jis lapkričio mė­ nesį buvo Bratislavoje, kur


3 psL

■jARTBiNlS STUDENTAS

4| dailės

instituto

ir

i UNIVERSITETO STUDEN-

ItŲ EILERASCIAI 1 TIKIMĖS, KAD JAUNŲJŲ

POETŲ DRAUGYSTE ŠIUO

PUSLAPIU NESIBAIGS

Po kelerių metų pertrau­ kos Universitete vėl viešė­ jo Dailės instituto literatai. Šeimininkai ir svečiai skaitė savo eiles, pasakojo apie literatų būrelių veik­ lą, kalbėjosi apie ateitį... Dailės instituto studentai pažadėjo dalyvauti Uni­ versiteto literatūriniame konkurse, taip pat sutiko spausdintis mūsų laikraš­ tyje. .. Skaitytojams bus įdomu palyginti mūsų ir svečių kūrybą. Juk dailė ir literatūra nėra antipo­ dai, o greičiau geros bi­ čiulės, praturtinančios vie­ na kitą. Paimkim, kad ir R. Lankausko kūrybą. Nesiekdamas gilesnės analizės, norėčiau trumpai

Mūzų bičiulystė pakomentuoti musų drau­ gų kūrybą. Tur būt, ne vienas prisi­ mena Audros Mačiulytės eilėraščius ,,Moksleivio" puslapiuose... Audra jau sugeba prabilti savo bal­ su. Štai eilėraštis „Lietu­ vai". Kruopščiai išpurento­ je poetinėje dirvoje ji vis dėlto surado keletą neti­ kėtai naujų įvaizdžių ir pa­ lyginimų: „ražienų vystyk­ lai", „kaimai — vyžoti vy­ rai", „lyg lokio kailis pa­ tiestas alksnynas". Eilėraš­ tis patraukia nuoširdumu, vaizdų ryškumu. Pasakoji­

Fj;urų filmavimas bl gtas. Baisioji moteris mjilinę pį odinę pi ošia o| inžiniu

ornamentu, laukia laukinė naktis namuose. Eik, Eizenšteinai. Aš ašigalyje filmuosiu finalą.

J, DANILIAUSKAS VAIKYSTES VIZIJA II tęskim rankas, Ki s bėgsim, bėgsim į pienių lankas 'sustosim, nespurdėsi mano glėby... nikščiu skrisi, drugiu lėksi, ir nukrisim džiaugdamiesi, vaikystės neišskridę... Tu juk atsimeni, kaip mes trejom pribėgti Vaikystės 1 artus ir prasmukti pro juos. ■ Mūsom, suvirtom j pievą. ■ ivo delniukai buvo tokie ■ aži ir jaukūs. Aš pasislėpiau 1 ose. Prisimeni — tavo plauI įose susirinko pievos žiogai iš geltonų gijų tempė smuii L .. I ims stygas. Mes> norėjom I vo kvapu sušildyti pienes. I ,. Kvailiukės — jos skrido | lyn nuo> mūsų. Atsimeni, nus aplankė sapnų karalius, I tiktai ryte: ... vyturys pakilo, sielvartingai užgiedojo. Žemėn smigo ir suspigo. .. Atmeni, juk mes dar miegojom jo gūžtoj...

in

šūs į miniatiūras. O jo mi­ niatiūros — poetiškos. Jos — tarytum jautrių sielų išpažintys: „Palikit mane bežadei maldai po baltakūne obelim, sodo gale"... Griežti žanro reikalavimai (glausta forma, konden­ suota mintis) nevaržo au­ toriaus: vaizdai bei jaus­ mai plaukia laisvai, natū­ raliai... Ir jaunajam lite­ ratui, matyt, neliko nieko kito, kaip stengtis sude­ rinti lyrinę miniatiūrą su poezija. Ketvirtasis mūsų svečias Gintaras Geseničius poeti­ ne patirtimi dar atsilieka nuo savo draugų. V. VASILIAUSKAS

Ant. OLBUTAS

REŽISŪROS PABAIGA

Eik. e| enšteinai.

mas plaukia tarsi ramia vaga, tačiau joje apstu emocinių sūkurių... Bet Audra Mačiulytė nepasi­ tenkina vien ramia tėkme. Ji fiksuoja sunkiai sugau­ namus vidinius virpesius: „Trys akimirkos — amži­ nybės gelmių grūdai". Ta­ čiau ir kurdama apibend­ rintą vaizdą, autorė lieka ištikima konkrečiai sąvo­ kai, ryškiai detalei: „Ar matėt; kaip bepirštis, aklas senis iš seno kelmo dievą išdrožia?" Kitaip skamba Antano Olbuto balsas. Jaunasis li­

teratas daugiau linkęs į sąlyginumą. Jis mėgsta vi­ zualines metaforas, pvz., „Baisioji moteris molinę puodinę puošia oranžiniu ornamentu". Jose kaip nie­ kur aiškiai pajuntame dai­ lininko ranką... Nors An­ tanas kartais bando išsivaduot iš griežtų rėmų ir at­ siverti impulsams, eilėraš­ tis išlaiko griežtą sintaksi­ nę organizaciją („Sapnas"). Patraukia dėmesį jo ban­ dymai atskleisti garsinių derinių poetiškumą („Sap­ nas", „Režisūros pabaiga"). Maloniai nuteikia Jono Daniliausko kūryba. Jis taip pat dažnai spausdindavosi „Moksleivyje". Jau aptariant buvo pastebėta, kad Jono eilėraščiai pana­

ŽUVUSIEJI

Toj naktų gedulingoj tyloj Dega šventos, nešventintos žvakės Ir prasiveria liūnas užakęs Toj naktų gedulingoj tyloj. Vaikšto moterys liūdnos ir juodos Ir plasnoja iškruvintos juostos Toj naktų gedulingoj tyloj.

Ir pamišusi senė ant lauko, Išsirengus nuoga, mirtį šaukia, Ir vaikai kaip drabužiai liepsnoja, Kai žygiuoja žmogus viena koja Toj naktų gedulingoj tyloj. k

A. MAČIULYTE

LIETUVAI Būk visada jaunutė ir sumišus... Prijuostėj slėpk nudiržusias rankas, Rami ir išdidi lyg vakarinės mišios, Nuraudusi lyg putinų lanka. Ražienų vystykluos vaikus auginus Nuo dūmų lopšį slėpus į miškus. Ir buvo prakaitas lyg rudeninis vynas Iš kartulio svaigus. Susirenka kaimai — vyžoti vyrai Lyg savo dukrą saugoję tave. Su dovana kaitros apsunkę eglės svyra Į dugną atsigulti vakare. Lyg lokio kailis patiestas alksnynas. Pakyla milžinu apsnūdusi kalva. Ir noris pirkios slenkstį apkabinus Lyg priesaiką ištarti — Lietuva.

G. GESENIČIUS

LIETUS

Į langą beldžiasi lietaus piršteliai, Skambiais varpeliais tyška nuo visų stogų Ir upeliu putotu tvindo kelią, Ir ašarom sužvilga tarp gėlių. Patinka man po balą pabraidyti, Lietaus lašelių vėsą jausti ant veidų. Tai kas, kad mano rūbai ir sulyti — Po klevo kojom upėj gyvenu.

į

I

Z. MAŽEIKAITE I k. germanistė

J. boraite IV k. žurnalistė TĖVUI

ive, išplaukim abu vieną kartą gilią, apsnūdusią naktį. lplaukim, jau laikas | lan tinklą šilkinį užmesti, pu laikas mane savo amato seno išmokyt. Tbu laikas, manau, pailsėt... T i pavargęs atrodai, liks lengvas kaip luotas, 1 uskendęs savam ežere. Ir tikriausiai laimingas, p ie gimtų krantų prisiglaudęs... "flive, išplaukim abu vieną naktį S dabrinių žuvų. Ąbu lyg šešėliai palinkę Ant vandens ligi ryto duluosim, Q paskui parplukdysim žuvų — 1 litų, didelių lyg sielių... f ie žiočių motina lauks ir šypsosis D roviai kaip kadaise — ji džiaugsis. 1‘ve, išplaukim abu vieną naktį...

Ir vėl tas sniegas...

ARKLIAI

♦ ♦ ♦

P. PLETAITE II k. žurnalistė

Buvau jau užmiršus viską... Na ir kam tu, sakyk, grįžai? Kam bridai visą naktį į mišką, Kam mane ežeruos skandinai?

Pro balto medžio vartus Klevai raudoni nuplaukia. Krinta šaltas rugsėjo lietus Ant žvilgančių arklio karčių. Iš ramių ir gerų akių Visą skausmą lietus išlijo. Ieško šnervės delnų, Kvepiančių rudenio šiluma. Laukia arkliai paklusnūs, Laukia seniai ir seka, Kai dar tolimos baltos pusnys Skamba sidabro pasagom.

PIGMALIONAS

R. PASKEVlC IAUS ir J. MAŽEIKIO nuotr.

Būčiau žolę paglosčius — tylėjus, Po egle būčiau sėdus — ilgam... Kam rankas prie širdies pridėjęs Mano vardą šaukei laukams? Gal aš būčiau buvus laiminga Ir tavęs neatminus visai... Į giliausią šulinį krinta, Ta žvaigždė, po kuria grįžai.. . N. MILIAUSKAITE III k. lituanistė

Tavo pirštai skalikais nubėgę per molį, vydamies mano šešėlį. O, tas džiugus virpesys, apakinęs geismo tyruoju žaibu laukus, ir būsimo veidas, ryškėjantis moly. Kas yra toji, ateinanti iš nežinios. Štai mano kūnas. Ir mano dvasia, iš lizdo išskridus — iš tavo lūpų.

N. AUGUSTINAVlClūTfi II k. lituanistė

IMPROVIZACIJA

Jau žodeliai pasakyti, Jau žiedeliai sumainyti — Išeini... Motinėlė rauda gailiai, O prie vartų sesės, broliai Svetimi...

Vyto, vyto vainikėlis.. Jau mergelė puikuolėlė Nebe ta... Oi, dukrele, dukružėle, Ar lankysi tėviškėlę Dar kada?..

;


Karalius ir juokdarys Tradicinę porą — karalių ir jo juokdarį — pamatėme nau­ jajame „Fakto" spektaklyje. Juokdarys, sakoma — objek­ tyviausias metraštininkas. Jo rankose trupa regimybės pluta ir atsiskleidžia apgailėtinas.

vidus. Juokdario ironijos kait­ roje realybės vaškas tirpsta, įgaudamas groteskiškas for­ mas. Juokdarys ištraukia Karalių iš karsto, kuriame šis ramiai miegojo, pasodina jį j sostą ir

Scena iš spektaklio „O tempora, o mores!" Juokdarys ir „Fuksiukė". Akt. A. Kairelis ir L. Melnikaitė.

Į aukštųjų mokyklų polikli­ nikos gydytoją — okulistą kreipasi daug studentų, ser­ gančių įvairiomis akių ligo­ mis Kasmet pirmo kurso stu­ dentai tikrinami profilaktiškai. 1969—1970 m. m. buvo patik­ rinti 3162 studentai, iš kurių 434 sirgo trumparegyste, 39 toliaregyste, 67 astigmatizmu ir 52 kitomis akių ligomis. 1970 m. buvo išnagrinėtos III ir V kurso studentų ambu­ latorinės kortelės. Pažiūrėki­ me, kaip gi progresavo trum­ paregystė? Iš 394 III kurso studentų 79-iems progresavo trumpa­ regystė. Tai sudaro apie 20 proc. Iš 224 penkto kurso stu­ dentų trumparegystė progre­ savo 78 (34,8 proc.). Matome,

Po gausių aplodismentų

Dabar juokdarys kreipiasi tiesiog į žiūrovus, kviesdamas pasižiūrėti divertismentų. Juose parodoma keletas aplin­ kinių takučių, kuriais patenka į aukštąsias mokyklas infantilikai-analfabetai. Paskutinysis divertismentas —! geriausiai pavykusi vaidybos atžvilgiu spektaklio dalis — rodo Uni­ versiteto valytojų santykius su dvasiniu pasauliu. Si tema, be­ rods, dar niekur negvildenta, gal ir labai įdomi atskirai pa­ ėmus, deja, menkai siejasi su spektaklio siužetu. O gal „Faktas" čia remiasi Gėtės au­ toritetu — juk ir „Valpurgijų naktis" nelabai tesusieta su „Faustu". Spektaklis, matyt, artėja prie pabaigos. Buvę abiturien­ tai jau absolventai. Jie vaikš­ to ratu, kartkartėmis sustoja ir demonstruoja savo neišprusimą, pasireiškiantį tuo, kad jie iškraipo tarptautinius žo­

džius. Publikai tai suteikia progą skaniai pasijuokti. Ta­ čiau sale ne visai pasitikima — dėl viso pikto Juokdarys pasako ir teisingąją žodžio formą. Tuo tarpu gęsta šviesa ir vaidenasi Steponas Batoras. Jis reziumuoja savo įspūdžius apie tai, ką matė publika, už­ baigdamas tragiškai: „O tempora, o mores!“ Atrodo tik tam jis ir vaidenosi. Dabar jau spektaklis tikrai baigiasi. Stiprus vėjas blaško nevykusius abiturientus — ab­ solventus kaip lapus po sce­ ną ir visai juos nupučia. Žiū­ rovai ploja, stojasi. Laikas su­ stumti kėdes į pasienius, po trumputės pertraukos — šokiai. Tačiau viena mintis neduoda ramybės — kas jis, tas opti­ mistiškai nuteikiantis vėjas? Labai jau nekonkretus, neapi­ brėžtas kažkoks... A. GAIDELIS

PAGAL PASKUTINĘ

MADĄ...

Nurodykite tokį studente kuris nenorėtų būti gražu kuriam tai nerūpėtų. Ir taip — kirpykla. — Mane, prašau, pag paskutinę madą. — Na, ką gi. . . — Liaukitės, kas čia p pokštai! Aš neprašiau tai trumpinti. Ilgiausiai augini, čia... -— Jūs prašėte madingia O dabartinė vyriška šukuos na leidžia plaukų ilgį tik 6 7 cm. — Nesuprantu, dabar ta r tautinė mada diktuoja ilg plaukus. Arba mūsuose sav ypatinga mada?.. — Ne, mada internačional nė. Plaukai iš tikrųjų ilgėj: bet, žinoma, ne iki pečių. Su tikite, tokia šukuosena nedtr dirbančiam žmogui. Jūs studentas? — Taip, o kas? — Vadinasi, didesnę lai k dalį praleidžiate prie knygi brėžinių, laboratorijose — p: silenkęs. O ilgi plaukai jum ik maišys. Toliau. Po paska tų jūs einate į baseiną, į st. dioną. Ir čia „karčiai" trul dys. — O Gogolio plaukai buv ilgi. Štai aš ir pamėgdžie-1 jį- ■ — Būkim logiški: nea įžymūs žmonės sekė savo IĮ ko mada — ir viskas buvo į teisinama. Jeigu šiandien na nešiojame Šekspyro epochai kostiumo, tai ir tų laikų šu­ kuosena nedera. Kostiumas, avalynė, šJ kuosena vienas su kitu glad džiai siejasi. — Betgi tai neįdomu — bJ ti panašiam į kitus. — Kodėl panašiam? Siuol. kine mada labai įvairi, indi' faktiečiai su vadove I. Stravinskiene (viduryje) scenoje. J. MAŽEIKIO nuotr. dualybė gali puikiausiai pas reikšti. Svarbiausia: plaukų priešu, ra turi būti taip pat įprasi- I lašinti 3—4 kartus per dieną, kaip ir skutimasis, dantų vj pasigirsta studentų nusiskun­ lymas. .. dimų, kad jie neturį laiko ir galį lašinti juos tik 2 kartus. PIRMAKURSIUI — Tai nerimta priežastis, vaistus čiau kaip per 3 m nuo tele­ galima nešiotis su savimi ir 14 METŲ vizoriaus. Skaitymo krūvį pertraukų metu tarp paskaitų paskirstykime tolygiai, nepali­ paprašyti draugą įlašinti. Jei­ Pats jauniausias Kuibyše-. gu laikomasi taisyklingo re­ studentas — Valstybinio unl kime visko sesijai. žimo, akių būklė pagerėja. Ar reikalinga kasdien ne­ versiteto pirmakursis Ilja Fru Didelę reikšmę regėjimui lovas. šioti akinius? Reikia laikytis turi mityba. Daugumas stu ­ gydytojo patarimų. Jeigu jis Į mokyklą jis atėjo 6 metu liepia akinius nešioti nuolat, dentų maitinasi valgyklose, Ketvirtoje klasėje lengva tai šį patarimą reikia vykdyti, bet šio maisto nepakanka. ikando penktos programą. 1 nes akiniai ne papuošalas, o Akims reikalingas vitaminas Iš aštuntos iškart perėjo Į de gydymo priemonė. Jeigu re­ A, kurį turi sekantys pro­ šimtą klasę. Frolovų šeimoj gėjimas blogas, akis tikrinki­ duktai: morkos, apelsinai, juo­ visi humanitarai. Mokyki, me 2 kartus per metus: moks­ dieji serbentai, pienas, svies­ berniukas baigė paprastą, n lo metų pradžioje įsitikinki­ tas, pomidorai, kiaušiniai, žu­ matematinio profilio. me, ar gerai pritaikyti akiniai vų taukai, abrikosai. Labai Dabar, pasak Kuibyšev ir ar akys prisitaikė skaitymui, naudingi juodieji serbentai universiteto Bendrosios mate o mokslo metų pabaigoje tiks­ sutrinti su cukrum. matikos ir geometrijos kate<! Reikia rasti laiko ir poil­ ros vedėjo S. Puikino, berniu linga patikrinti, ar regėjimas liko toks pat, pagerėjo ar pa­ siui. Akys gali labai pailsėti kas susipažinęs su I k. progru žiūrint į tolį. Reikia stengtis mos reikalavimais. Frolova blogėjo. Daugelis studentų skun­ daugiau būti gryname ore. — vienintelis iš visų abitu Tik laikantis darbo, poilsio rientų stojamuosiuose egzami džiasi akių vokų paraudimu ir ir mitybos režimo, galima il ­ jausmu, lyg būtų smėlio į nuošė gavo penketus iš visi akis pripilta. O priežastis ta, gai išsaugoti savo regėjimą. profilinių dalykų. kad studentai ilgai skaito, T. RUBIN netgi nakties metu .Kai prade­ Aukštųjų mokyklų damas gydymas ir kai išrašo­ poliklinikos akių ligų REDAKTORIUS mi akių lašai, kuriuos reikia gydytoja ALGIS KUSTA

Ir jaunas akis tausokime kad per penkerius mokslo me­ tus regėjimas pablogėjo. Kaip išsaugoti regėjimą? Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Reikia taisyklingai or­ ganizuoti mokymąsi, mitybą poilsį. Ruoštis užsiėmimams geriausia dieną, bet tenka ir vakare. Mokykimės skaityklo­ je, nes ten apšvietimas atitin­ ka reikalavimus. Jei mokotės namie, naudokitės staline lempa (60 wt) su matinės arba žalsvos spalvos gaubtu. Įjun­ kite ir viršutinį šviestuvą, Šviesa turi kristi iš kairės pusės, nes, krentant jai iš

KRAŠTOTYROS BARUOSE Saulelei vis rečiau nusišypsant pro pilką debesų šydą, prisimenam praėjusius metus. Atmintyje iškyla dienos, pra­ leistos žygiuose, ekspedicijo­ se, praslenka lietuviškų sodžių vaizdai .nuskamba dainos, iš­ moktos iš kaimo dainininkų. Trumpai apžvelkime kraštoty­ rinio darbo Turistų klube re­ zultatus. 1969 metų pabaigoje įsikū­ rus Universiteto ramuvai, di­ delė darbų dalis perėjo į jos rankas. UTK kraštotyrininkų uždaviniu pasiliko kraštotyri­ nės medžiagos rinkimas žy­ giuose. Praėjusiais metais žygeiviai-kraštotyrininkai žygiavo po Sūduvą, Žemaitiją, Zarasų kraštą, dalyvavo kompleksinėje-kraštotyrinėje ekspedicijo-

žada parodyti įdomių dalykų. Karalius naivus. Karalius ne­ pažįsta savo karalystės, nepa­ žįsta gyvenimo. Be to, karalius nori miego. Tačiau Juokdarys atkaklus. Štai jis jau veda personažų paradą. Keturi „peraugę kūdikiai“ kandidatai į aukštąją mokyk­ lą, trumpomis kelnaitėmis bei sijonėliais, pateikia išsamias charakteristikas, demonstruo­ ja „enciklopedines" žinias, įgytas vidurinėje mokykloje. Karalius pats egzaminuo­ ja. Kandidatai pademonstruoja visišką nemokšiškumą (o akto­ riai — blogą dikciją). „Fak­ tas" čia sumaniai panaudoja „rinktines" citatas iš autentiš­ kų rašinių stojamųjų į Uni­ versitetą metu. Jos tikrai „įs­ pūdingos", apie tai byloja ir netylantis juokas salėje. Nai­ vusis karalius nesijuokia. Priešingai — jis gauna infark­ tą.

je Gervėčiuose. Keliaudami domėjosi senoviniais lietuvių papročiais, rinko etnografinę medžiagą, tautosaką, susitiko su įdomiais žmonėmis, regist­ ravo kaimo dainininkus, pa­ sakorius, audėjas, aplankė vietas, susijusias su įžymių žmonių gyvenimu. Mūsų tarpe populiariausia registruojamoji - žvalgomoji veikla. Išsamesnis kraštotyri­ nis darbas dėl laiko stokos ir pasiruošimo trūkumo žygei­ viams nepriimtinas. Žygeiviskraštotyrininkas — tai žval­ gas, kuris, surinkęs medžiagą pagal jos pobūdį, pateikia ati­ tinkamoms įstaigoms. Per metus patikrinome apie 60 paminklų, aptikome 10 pa­ minklų žalojimo faktų. Talki­ ninkaudami istorikui K. Sideravičiui, aprašėme 3 alkakal­ nius, užregistravome kelis pė­ duotus ir dubenuotus akmenis. Keliaudami po Žemaitiją, at-

dešinės, dešinė ranka užstoja šviesą. Mokantis bendrabuty­ je .reikia reikalauti iš komen­ danto lempučių, kad kamba­ ryje būtų geras apšvietimas. Negalima be pertraukos ilgai skaityti. Po 40 min. skaitymo reikia 10 min. pailsėti. Nega­ lima skaityti gulint. Skaitant knygą, reikia laikyti ją 33— 35 cm atstumu nuo akių, 45 laipsnių kampu. Jaunas akis labai vargina televizoriaus ekranas. Todėl nepatartina žiūrėti televizijos programas daugiau kaip 3 kartus per savaitę. Sėdėti reikėtų ne ar-

radome 20 naujų liaudies dai­ lės paminklų, aprašėme ir nu­ fotografavome 35 medines skulptūras. Ypatingą dėmesį žygeiviai turėtų atkreipti į mažosios liaudies architektūros paornamentuotus stominkius gastulpius, koplytėles. Tokių paminklų gausu Žemaitijoje, tačiau dauguma iš jų stovi apleisti, neprižiūrimi. Ateityje numatome suruošti paminklų apsaugos visuomeninius in­ spektorių kursus, kad žygei­ viai geriau susipažintų su Lietuvos paminklais, išmoktų atskirti vertingiausius objek­ tus. Šiuo metu UTK kraštotyros būrelis jungia 14 žygeivių — kraštotyrininkų. Tai būrelis entuziastų, kurie populiarina kraštotyrą žygeivių tarpe. Pri­ sidėti prie tautos dvasinių ir materialinių vertybių išsaugo­ jimo — kiekvieno žygeivio pareiga. S. KUČAS, UTK Kraštotyros būrelio pirmininkas

Studentų profkomitetas priima pareiškimus kelia­ lapiams į sanatorijas ir po­ ilsio namus 1971 metų sausio-rugsėjo mėnesiams. Galima nusipirkti šiuos kelialapius: turistiniai T. Ševčenkos gyvenimo vieto­ mis I. 19 — II. 7 (Kijevas — 10 dienų, Kanevas — 10 dienų). Kaina 21 rublis. Sanatorinis į Druskinin­ kų sanatoriją „Nemunas" II. 2 — II. 27.

Užjaučiame ir kartu ’iūdime su III k. matema­ tike Danguole BALTRU­ ŠAITYTE, jos mylimam broliui mirus. Grupės vadovas ir draugai

Biofizikos, genetikos ir biochemijos katedros la­ borantei Zofijai SASNAUS­ KIENEI reiškiame gilią užuojautą dėl tėvelio mir­ ties. Gamtos fak. darbuotojai

SuaovBO! suti Dencai REDAKCIJOS ADRESASi Vilnius, MTP-3, Universtte to g. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje (ketvir­ tadieniais) 2-98-15.

Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė

Užs. Nr. 86

LV 074081

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1971 m. sausio 8 d. Nr. 1 (741)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1971 m. sausio 8 d. Nr. 1 (741)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement