J - ----- ’

K ŠIAME i

NUMERYJE-

♦ XV UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS v KONFERENCIJA ♦ GARBĘS LENTA ♦ MEDŽIAGA,

PARUOSTA UNIVERSITETO ATEISTŲ r J. LEVICKO APSAKYMAS ♦ MUMS RAŠO ♦ NAUJI EILĖRAŠ­ ČIAI

Visų šalių proletarai, vienykitės!

O o

m šir įsk d'd ii

l i nii vo ga ia

’I io

lik gj ga

i NIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, AKTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS ...

------—------------------------------------------ - —------- -————— ------------------------

oi nuo 1950 metą

Nr. 32 (467) 1963 m. lapkričio 28 d.

Kalu 2 kap.

itl

:ti

sr ni as

X n t U n ri

i

GARBES LENTA STEIGTA

UNIVERSITETO

KOMJAUNIMO KOMITETO

4U. JOJE TALPINAME GERIAUSIUS VISUOMENININKUS

MOKSLO PIRMŪNUS.

GRL/PORGt

— buvo pereitų metų rp AI bui Triukšmingai I rudenį. — atsivėrė auditorijos du) ir į koridorių pabiro sauė studentų. Kai kurių iš t veidai (kaltę, (raudę, kiti,, darbuodamiesi ran. i argingai :151J nls, kažką dėstė drauns, dar kitų veidai buvo ’jingi ar susimąstę. Tai liua, kad prieš kelias minutes istorijoje vyko kažkas įdous. Nuslkalskime mandamui ir paklauskime, apie gi jie diskutuoja. — Na, ir susirinkimas. Vos užmigau! Laimė, kad grelpasibaigė. Kitą kartą, tik­ usiai, reikės neateiti, — ;tė rūgščią miną nutaisiusi indinė. — O man patiko. Tik jame iko gyvumo, diskusijų. Tai 1 to, kad mes pasyvūs, —Ibėjo kita. — Ir dėl to, kad keli mūsų tugai nerado reikalo ateiti susirinkimą, net tie, kurie •ėjo jame pasisakyti, — pu­ vo jos mintį, viena mergi. — Kodėl, pavyzdžiui, ndien nebuvo Elos. Povilo, gio? Argi Jie jau taip užsilę. kad nekreipia dėmesio į lektyvą? — karščiavosi ji. Vieni pritarė, kiti tylėjo ir vo sunku nuspręsti — prl•!a jie jai, ar ne. Rita Lukošiūnaitė buvo suląsčlusl ir giliai paskendusi to mintyse. Net nusiminusi, ikrai, kodėl gi neatėjo į :irink!mą Ela? — galvojo iporgė. — Jis Juk turėjo slsakytl spektaklio aptarime, čia vien nepareigingumas, dar ir daugiau kas?" Nejumis Ji atsiliko nuo triukšngo būrio, bet ir eidama ik'au draugų, girdėta jų ilikas, girdėjo priekaištus ir ngėsl rasti išeitį. „O vis sunku, kai esi pirmą kartą Jose pareigose ir tiesiog ne­ si. nuo ko pradėti, kad suinkimal būtu įdomūs“, — lvo!o Rita. O ji taip daug fejosl, laukė iš draugių pa­ nos, bet visos Jos viltys ir ■i norai sudužo, atsitrenkę ;runės abejingumą, pasyvuNe viena sūri ašara nu­ dėjo Ritos skruostais tą vaą/ Bet jautrios merginos >alaužė p'rmos nesėkmės, it būt reikia pralaužti neitikėjlmo ir abejlngumd ns", — davė R'ta sau žodį, žinojo, kad gruporgas visų na turi parodyti gerą as-. įlnį pavyzdį grupės drauįs. Ir ji stengėsi neapvilti Itlkė'usių ja draugų. Grelpaaiškėjo. kad Rita gabi gina ir mokosi geriausiai

iš visų. Ji nesididžiavo tuo noriai padėjo silpnesniems, buvo draugiška ir nuoširdi. Grupės draugai netruko įsiti­ kinti, kad jie neapsiriko. Rita buvo principinga, reik­ li sau ir draugams. Reik’a pravesti susirinkimą, o laiko nėra. Rita griežtai (sako: „Reikia“. Ir visi laužo galvas, kada Jiems patogiau susirink­ ti. Čia pat meno saviveiklos apžiūra, o grupėje dar niekas neruošta, nes maža savivetklin'ų Jėgų. Rita pasakė „reikia“ ir žmonės stengiasi iš paskuti­ niųjų: skuba į repeticijas, da­ lyvauja, kur kas gali. Nors Rita pati nei dainavo, nei šo­ ko. bet visada ateidavo į re­ peticijas pažiūrėti kaip seka­ si, pakontroliuoti lankomumą, padėti. Už tai grupės draugai buvo Jai dėkingi. Rita — aktyvi sportininkė. Ji dažnai gina ne tik savo grupės, bet ir fakluteto SDortlnę garbę. Dažnai Ją galima pamatyti krepšinio, rankinio aikštelėse, mėtant diską. Mintis, kad reikia pagyvin­ ti darbą grupė'e, jai nedavė ramybės. Pasitarusi su drau­ gais. nutarė suruošti disputą „Koks turi būti tarybinis Jau­ nuolis“. Prieš šį disputą visi užpildė anketas su atltinkam.a's klausimais ir pareiškė k'ekvienas savo nuomones. Disputo metu buvo apibendri­ nami anketų rezultatai, cituo­ jamos Ištraukos iš 'ų, tuo pa­ čiu buvo daug kalbama apie grupę, kai kurių draugų el­ gesį. Disputas praėjo gana (dom'ai ir pakil’at. Nors pa­ syviųjų dar atsirado, bet jau niekas nesakė kad neįdomu. Atrodo, viskas linksta į ge­ rąją pusę — kolektyvas formuo'asl, ko'aunlmo darbas grupėje gyvėja. pasyvumas tirpsta. Bet. . . Atskiri išsišo­ kimai dar drumstė padangę. Nenoromis gruporgė prisime­ na vieną atsitikima. įvykusį praktikos metu. Tiriant pakrantinę ežero augaliją, „tyri, nėto'ai“ priė'o užpelkė’usio upelio deltą. Reikėjo persikel­ ti i k'ta puse ir to’iau tęsti darbą. Plrmtelt ..robtazonai“ tuoj sutūpė į žirnių lauką. De­ kanas buvo perspė’ęs, kad žirnių neliestu bet. . . Visi galvojo, kad dekanas nemato, todėl leido sau toki malonu­ mą. R'ta persikėlė į kitą kran­ tą paskutiniu reisu. Ji graž'al prašė re'kalavo. kad visi kuo gre'.č’au l'stų atgal iš lauko, bet žlrnlautojal tik sučepsė'o: „Negi tau ga’la“, — ir toliau raškė. Nenadė’o daugkartiniai Ritos prašymai. . ,

O dekanas, būdamas kitoje ežero pusėje, matė šią sceną. Grįžus iš maršruto, gruporgel teko Išgirsti daug nemalonių priekaištų dėl grupės nedraus­ mingumo. Draugai trypinėjo vietoje, nedrįsdami pakelti aklų į Ritą, jie suprato savo klaidą ir todėl jiems buvo la­ bai nepatogu prieš Ritą dėl savo elgesio. Dabar šis įvykis liko toli praeityje. Antrame kurse gru­ pė tapo kovlngesnė, prlncipin. gesnė. Tam, be abejo, turėjo reikšmės praktika, kurios me­ tu buvo pykstamasi ir taiko­ masi. bet tokiu metu tvirtėjo kolektyvas.

***

Štai neseniai vykusiame trumpame susirinkime visa grupė buvo pasipiktinusi Zitos elgesiu, kuri praleidžia daug paskaitų be priežasties. Ji net nesiteikė atvykti į susirinki­ mą, kuriame turėjo būti svarstomas Jos elgesys. Gru­ pės draugai smerkė ją, bet ir galvojo, kaip padėti. Rita džiaugėsi, kad šiais metais studentai rodo dau­ giau iniciatyvos, yra griežtes­ ni nedrausmingiems drau­ gams. Tai gera pradžia, tik nereikia nuleisti rafikų. Gru­ pė gera ir gabi, kai nori, gali daug padaryti. A, SIMANAVIČIŪTE G Ę„ II k.

Asmeniniu pavyzdžiu! IS UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETt) PIRMININKO M. KARČIAUSKO PRANEŠIMO XV KONFERENCIJOJE . .j. iekvienam iš mūsų visuomeniniu darbu, Nerutė Daug kalbama apie grupes1; brangūs ir artimi V. Le­ pateisino draugų pasitikėjimą. kaip darbo centrą, tačiau tai1 nino žodžiai — „Prof­ Ji suprato, kad nėra mažų ir palieka kalbomis? Grupėsesąjungos — komunizmo mo­ įpareigojimų, tik darbas, nuo­ iškyla naujo - darbo for-1' kykla“. Profsąjungos, būda­ širdus darbas, garbinga parei­ mos, iškyla ir 'geri organi-’ mos partijos pagalbininke ir ga pateisina pasitikėjimą. Jos zatoriai,- kurie ’ iškart yra' 'os idėjų skleidėja, aktyviai nepatenkino vien darbas. paimami į vadovaujančius or-i kovoja už Tarybų valstybės Nerutė aktyviai įsijungė į ganūs centrinėse ir fakultetogalybę, tolesnį ekonomikos, profbluro darba. 2mogaus pa­ organizacijose ir atskyla nuo' materialinio gerbūvio ir kul­ reiga neturi rėmų. Nerutė turi grupės. Taip'ddr yra, o reikią'1 tūrinio lygio kėlimą. TSKP daug rūpesčių. Ne tik spauda, pareikalauti iš jų ir iš kursb Programoje pabrėžiama, kad bet ir kurso gyvenimas ją atsakomybės už kurso gar-' profsąjungos pašauktos nuo­ jaudina, kiekvienas, kuriam bę. Jų pareiga iškelti naujus lat rūpintis komunistiniu ma­ reikalingas bendrabutis, pa­ kadrus, Jais rūpintis, padėti.’stų auklėjimu, išstoja kaip šalpa, stipendija. Jos nereikė­ Taip turi būti sprendžiamas? organizatorius garbingoje ko­ jo ieškoti, bet atėjo ir papra­ aktyvd auginio klausimas. Bež­ voje už komunizmo pastaty­ šė padidinti visuomeninio dar­ velk sūstingo 'pas muš kova' mą, moko liaudį valdyti vals­ bo krūvį, įvertino savo suge­ už geriausią grupę fakultete? tybę. Mes esame šios mokyk­ bėjimus, suprato eilinio stu­ Daug naudos atneštų atskirų; los mokiniai, ir ne tik moki­ dento pareigą. fakultetų, įvairių kursų, gru* niai, bet ir jaunieji mokyto­ plų lenktyniavimas, Judėjimas jai. būslm'ell specialistai, at­ lllilflIBilIlIlIilIffllIlIlIlim už komunistinį mokslą. Iš pra-, sakingi prieš llaudj, kuri djr džlų grupės, paskui fakultetai* ba ir savo darbu puošia šalį, toliau — aukštosios mokyklos Profsąjungos dirba tam, kad mes galėtume viena su kita. Tokios turi būti mokytis, pasiruošti gyvenimui, mūsų darbo gairės ir taip turikūrybiniam darbui. būti sprendžiami mokslo, ideo­ komunizmo V'.ęn šiais metais mūsų uni­ loginio auklėjimo,, kultūrinio-, versitete padaryti esminiai buitinio darbo klausimai. Ze-, mokymo planų pakeitimai. mutinės mūsų organizacijos mokykla pertvarkant programas, padi­ grandys — lemiamas faktorius dinant gamybinės praktikos kovoje už- komunistinį moks­ laiką, tuo pačiu mažinant stu­ lą, komunistinę buitį. Studen-v Visuomeninis darbas — tai tų profkomltetas, paskelbęs dentų apkrovimą. Tai atveria plačias galimybes kūrybiškam, darbas su žmonėmis. Mus jau­ kovą už komunistinę buitį, savarankiškam disciplinų stu­ dina kiekvieno rūpesčiai, sie­ mažai ką padarė. Gęra lniclar dijavimui. Žinios, gautos uni­ kimai, slegia nesėkmės, iš tyva negavo reikiamo pagrin­ versitete, tai pradinis pagrin­ mūsų reikalaujama daug. Mes do. bendrabučių .tarybos nepa­ das, ir todėl, būtina tvirtai įsi­ turime šventą pareigą tėvy­ reikalavo principingai iš stu­ savinti teoriją, nuoširdžiai nei — mums priklauso ateitis, dentų atsiskaityti, už priimtus dirbti praktinius darbus, nes mes atsakingi už ateitį savo įsipareigojimus, nerūpestingai, be to negalimas specialisto proto, raumenų jėga, savo dar­ Žiūrėjo į svarbų naujos bui-. augimas. Specialistas turi bū­ bais privalome sušildyti gy­ ties klausimą, ti visapusiškai apsigtnklavl; venimą, padaryti Jį gražes­ Ne tik moksle, bet ir buity-' ne tik savo specialybei reika­ niu. Kasdieniniame gyvenime naujos neišspręstos Je, mes dar blogai panaudo­ lingomis žiniomis, bet ir turė­ Iškyla ti tvirtą marksistinę pasaulė­ problemos, nauji uždaviniai. jamo pirmūnų tribūną. Profžiūrą. Universitetas ruošia Kaip puikiai skamba mūsų komltete daug kalbėta apie ne tik speclal’stus, bet kartu studentų žodžiai: „Pas rhus lenktyniavimą tarp bęndrabuJ ir aktyvius ideologinio fron­ viskas turi būti gerai“. 73 čiu, dalintasi darbo patirtimi/ mer- tačiau patys ’ atsakingi iš ta-h to darbuotojus, tam relkalln- kambario 6 bendrabutyje __ ___ gas komunistinis idėjinis (siti-' ginos, , paskelbdamos kovą už rybų Studentai, jeigu nepaimsi tinimas. Komunistinis idėji­ komunistinę buitį, pareiškė — ŪŽ rankos ir nenuvesi į kitą' nis įsitikinimas formuo'amas niekada gyvenime nebūsime bendrabutį, tai’ beras laiko kiekviename mūsų studentiš­ abejingos! Kiek tai joms pa­ užeiti ir' pasikalbėti, iššlaiškin-' ko gyvenimo žingsnyje. įvai­ vyko (gyvendinti, merginos ti, pažiūrėti, kas gero, ką ga*’ riomis ideologinio auklėjimo puikiai žino. Jos linkę kaltin­ lime pritaikyti savo bendra­ priemonėmis, paskaitų metu, ti IFF biurą už smulkmeniš­ butyje. Taip kol kas.yra. Nėra bendrabučiuose. Nėra klausi­ kumą, tačiau argi ne tos ir draugiškos’’ kontrolės. 4’ mų, kurie neturi auklėjamo­ smulkmenos gimdo nerūpestin­ bendrabučio tarybos pirminin­ sios reikšmės. Labai daug kas gumą, tą patį abejingumą, ku­ kė Radzevičiūtė savo nerūpes­ tingumą . dėl . leidimų. bendrapriklauso nuo užplanuotos riam Jos paskelbė kovą. buty'e stengiasi visai pateisin­ priemonės įvykdymo. Sunku pasakyti, kuo reikia ti. Girdi, atsilankius į kitus Mes užmirštame kartais ir kaltinti 4 bendrabučio pirmi­ tai, kad skiepijant komunisti­ ninką Mllešlų (FF). Juo pasi­ bendrabučius, ir ten niekas lei­ nę pažiūrą į darbą, mokslą, tikėjo bendrabučio gyventojai, dimų netikrina. Klek man te­ reikia vystyti tiek morallnius- Išrinko pirmininku. Jis suge­ ko -lankytis bendrabučiuose, idėjlnius, tiek ir materialinius bėjo iš pradžių gerai organi­ išskyrus 2 ir 4 bendrabučius, akstinus. Kartais neteisingai zuoti darbą, tačiau greitai at­ kituose, vos pravėrus duris,1 sprendžiamas ir pareigos su­ šalo. O priežastys labai aiš­ bent penki Iškart reikalauja pratimas. Pareiga atsiranda kios. Išrenkant pirmininku ne­ leidimo. Ką gi, vaizdas neblo­ tik su įpareigojimu, pareiga buvo pažiūrėta, ar Milašius gas. Tačiau pažiūrėkime iš, — šventas mūsų šalies pilie­ turi moralinę teisę vadovauti šalies. Le'djmų reikalaujama čio jausmas. Pareigos jaus­ bendrabučiui, ar gali sudraus­ tik iš aktyvistų. Argi taip są­ mas gilus ir platus, negali bū­ ti ir išaiškinti tvarkos pažei­ žininga? Žinoma; negalime ti jokių svyravimų, abejojimų, dėjus, girtuokliaujančius bend­ taip visiškai tvirtinti, nes daug neatsakingumo. Kurso kolek­ rabutyje, nes pats buvo mėgė- yra .gerų, sąžiningų studentų. tyvas nepareikalauja griežtos j^T/^rulr ^UrėloVetu^ Ka tokie faktai kalba apie atsakomybės Iš kiekvieno ko- I ge • 1 - --J(? retų ga auklėjamąjį darbą? Anklė'ameluoti. Viskas prasi­ masis darbas daug priklauso lektyvo nario Jo konkrečiame bumų dėjo nuo jo arbatėlių su deg­ nuo gero pavyzdžio, nuo mūsų darbe. organizavimo kambariuo'j­ pač’ų. Bloga .buvo padėtisProfkomitetą nudžiugino tine Ne veltui buvo kalbama: FMF. kada profblurul vadova­ gera naujiena. FMF studentė se. „Nori išgerti bendrabutyje — vo Papaurėlis ir to bendrabu­ N. Ceknytė geriausiai išplati­ pasikviesk Mėčką“. O Juk at­ čio tarybai — Našlėnas. Pats no spaudą ne tik fakultete, sakingi draugai gerai pažino bet ir universitete, kai tuo drg. Milašių. Liūdnas profbluro pirfninlnkas blogai' tarpu fakultetas buvo links­ ištiko 3-lo bendrabučio likimas tvarkėsi kambaryje. Čia kaltė pirmi ­ niuojamas kaip vienas iš atsi­ Našlėną. Jis buvo iš­ tenka Ir profkomitetul, kuris liekančių. Profbluras įparei­ ninką rinktas tik todėl, kad buvo ty­ gaudavo signalus, tačiau trūko gojo ją rūpintis spauda. Sėk­ lus, savyje ir, atseit, mingai derindama studijas su pagalužsidaręs gyventojų nuomonę, ne­ ryžtingumo. gali „užlaužti“. Studentų gru­ (Nukelta į 2 psl.) pė ignoravo gerą studentąvlsuomenlnlnką ir išrinko tylų, nnSu"°bąnti organizuoti dar­ bo. Draugai pamiršo, kad ne tiK pirmininkas atsakys už Konferencija, skirta tvarką, švarą ir auklėjamąjį darbą, bet kartu juoda dėme kris ant tų. kurie jį Išrinko, K. Donelaičiui kurie pasitikėjo Juo. Jiems Praėjusį pirmadiejiį uni­ nerūpėjo bendrabučio garbė, kurso draugo garbė. Toks versiteto Kolonų salėje įvy­ III k. istoriką Si­ draugiškumas priešingas mū­ ko studentų mokslinė kon­ gitą Šileiką neguli­ ma apibudinti žo­ sų komunistinei moralei. Naš­ ferencija, skirta K. Done­ džiais „geras stu­ laičio 250-sioms gimimo dentas“. Tai puikus lėnas buvo pašalintas iš tary­ vietą išrinktas L. metinėms pažymėti. visuomenininkas ir bos. į Jo labai stropus stu­ Tadžiūnas. Liudas ėmėsi geros Susirinkusieji išklausė dentas. įdomius pranešimus apie ūkiškai Bages studijuoti, in’c'atyvos, sugebėjo K. Donelaičio gyvenimą ir jis būtinai sugrį - į tvarkytis bendrabutyje, tačiau savo g'mtą kaimą’ kūrybą, leidinius ir t. t. ir Jam trūko patyrimo darbe, Jis suqrįš, kad Ja­ Pranešimus skaitė D. me būtų visuomet profkomas mažai dėmesio at­ kreipė į tai. Rinkevičiūtė - Kazlauskie­ šviesu. Sėkmės, Sigitai! Vadovauti grupei, kolekty­ nė, L. Abraitytė, P. Bražė­ nas, D. Leleikaitė, aspiran­ vui, fakultetui, bendrabučiui— kruopštus ir rūpestingas dar­ tas K. Nastopka, J. Endbas. sunkus darbas. Vadovau­ ziulaitis. Platesnę medžiagą iš jantys kadrai turi būti geriau­ šios konferencijos skaityki­ si kadrai. Jie kyla iš grupių, te sekančiame mūsų nume­ kursų, kur iš pirmų dienų ryje. formuojasi nau'as kolektyvas, Mūsų lnf. nauja jėga. Grupių darbui skiriamas dar mažas dėmesys.' :

K

.

•

Asmeniniu pavyzdžiu (Atkelta iš 1 psl.)

daina ir šauksmais apleido tai Ilsėjosi sporto-svelkatlnbendrabutį. Tai vienas faktas. gumo stovykloje, 150 — Pa­ O kiek jų dar yra? Štai ko­ langos viloje, 10 studentų bu­ kiems faktams atskleisti reikia vo išskirtas dietinis maitini­ panaudoti aktyvo tribūną radi­ mas po 32 rub. Išskirta pašai-' jo valandėles. Bet reikalas ne pos blogai gyvenantiems stu­ tame, kad atskleisti faktą, rei­ dentams, taip pat susirgimo kia užkirsti kelią panašiems atveju — 1893 rub. nusikaltimams. Per maža Mes džiaugiamės mūsų tu­ bausmė šalinti iš bendrabu­ čio. Mūsų reikalas kovoti ristų pasiekimais, tačiau mū­ prieš girtavimą, už sveiką, , sų nepatenkina vien techninė kultūringą buitį. Reikia ir pusė. Reikia pakalbėti apie būtina su šaknimis išrauti iš savo sąmonės blogus įpročius, auklėjamąjį darbą. Turizmas nestudentiškas, nekomunistiš­ — ne tik poilsis, bet ir auklė­ kas tradicijas. IFF 1 k roma- jimo darbo baras. O turistų nlstės, grįžusios po Spalio klubas šiuo klausimu nesldošvenčių, nutarė suorganizuoti draugės gimimo dienos mi­ ml. Linksmai ir Įdomiai stunėjimą. Kadangi eiti į kavinę nebuvo už ką. kaip jos pareiš­ dental leido lalką Žydlšklų kė, tat nutarė atšvęsti kamba­ sporto-sveikatlngumo stovykryje. Merginos išgėrė vyno, alaus, o po to — skambėk, loję. Stovykla dirbo 2 pamaldainelė! Dabar Jos užimtos ki­ nomls. Cla ilsėjosi gerlaus! tais organizaciniais klausimais universiteto aktyvistai, sporti­ — ieško buto. Argi negal'ma ninkai, ansambliečiai, kuriems atšvęsti be Išgėrimų? Galima. buvo būtinas poilsis. Įdomios Taigi, draugai, mes dar ne­ sportinės varžybos, susitikimai branginame savo senojo uni­ su lenkų delegacija svečiais versiteto. Juk buvo įvesta iš Tartu, Odesos ir Rygos, tvarka nešioti studentiškos ke­ saviveiklos koncertai pakalto­ puraitės. Graži iniciatyva, mis supo poilsiautojus. Tačiau graži iniciatyva, graži tradi­ studentai ne tik poilsiavo. cija. Bet, deja, iš to liko Studentai prisidėjo prie vilos tradicija... apdovanoti jomis remonto darbų, pasitarnavo mūsų svečius. Kai kas atvirai patys virtuvėje. pareiškia: užsidėti kepuraitę Visuose darbo baruose, kur — tai tas pats kaip užsirašyti bepažvelgtume, mes pajusime ant kaktos savo pavardę, net gerą studentišką nuotaiką. nusisplauti gatvėje negalėsi. Klek daug atsidavusiai dirba Taip, drauguži, kepuraitė ta­ mūsų studentai moksliniuose visuomeniniame ve įpareigos, nes kiekvienas būreliuose, darbe, auklėjant nepilname­ spręs apie kitus studentus pa­ čius aštuonmetėje mokykloje. gal tave. Panašus liberalizmas Kasdien Išryškėja gerų visuo­ ir kitose mūsų gyvenimo sri­ menininkų. aktyvistų. Jų daug tyse gimdo pasyvumą, sudaro ir sunku visus išvardinti. aktyvo pasyvą. Ir sunku pati­ Toks kolektyvas pajėgus iš­ kėti, kad aukštosios mokyklos spręsti visus iškylančius už­ auklėtiniai supiaustė peiliu du­ davinius. ris, sulaužė kėdes, stalus, ga­ Naujas profkomltetas turi dino elektros tinklą (3 bendra­ atkreipti rimtą dėmesį Į tin­ butyje). Štai kokie nutiurmorkamą vadovavimą fakultetams. tal laukė vienos komisijos Netikslus komjaunimo ir prof­ FMF studentų gyvenamuose sąjungos sektorių dubliavimas, kambariuose: 20 kambaryje — tuščios bonkos nuo degtinės, nebuvimas darbo pasidalinimo netvarka, nepaklotos lovos; 9 atveda prie to, kad pasidaro — netvarka, laiko nelegalius platūs darbo barai, Iš darbo gyventojus; 11 — netvarka, mažai tesimato. Mūsų didelio darbo rezulta­ spintelėje keptuvė, joje bal­ tiniai, prispausti batais; 32 — tai kol kas dar per maži. Ta! netvarka, laikomas supuvęs iškelia prieš mus svarbų už­ maistas, tuščios vyno bonkos. davinį — asmeniniu pavyz­ Vien už tokius faktus reikia džiu sudaryti tvirtą pagrindą šalinti iš bendrabučio, o mes tolimesniam organizacijos dar­ dar kartais pažiūrime libera­ bui. ■x*x«x*xa liai ir laukiame, kol padarys sunkesnį nusikaltimą.

gų veiksmų. Papaurėlls paša­ lintas iš bendrabučio, o profblurul vadovauja gabus visuo­ menininkas Urbelis. Drg. Urbello, komjaunimo organiza­ cijos ir dekanato nuopelnas, kad fakultetas ir bendrabutis paskelbė griežtą kovą visoms negerovėms. Ką tuo laiku Velkė grupės, proforgal? Jie, matyt, laukė Iš profbluro nu­ rodymų, o nematė, kas dedasi aplink juos. Dar kartą pabrė­ žiu, per mažai dėmesio sky­ rėme grupėms. Dar turime grupių, kuriose užsiprenume­ ruojama po 1 laikraštį (ChF), grupių, kuriose studentai nekontroliuo'a vieni kitų, sten­ giasi užtušuoti kylančius konf­ liktus, negeroves. Neaišku, kas davė rekomen­ dacijas, geras charakteristi­ kas FMF I k studentams Ur­ bonui, Surgallal, Tvarijonul. Tokių užmaskavimų pas mus pasitaiko. Draugai Urbonas. Surgalla neturi savo tikslo. Jiems aukštoji mokykla — lyg smuklė. Jokios pagarbos šimt­ mečiais kaupusiai mokslo ži­ nias. auklėjusiai geriausius kadrus mokslo Šventovei. Mi­ nėti draugai pamiršo geriausią Studijų draugą — knygą, kur­ so garbę, draugus ir pasirin­ ko draugu degtinę. Tai sveti­ ma mums, svetima, nes tai tnums priešingo pasaulio plktĮfalzūės. Tvaikas galutinai pa­ skelbti kovą mūsų gyven'mo atgyvenoms, purvinančioms šve'ką studentiško gyven'mo vaizdą. Juk mes gyvensime komunizme, mes — ateities kūrėjai, o ateities kūrėjas — visapusiškai išsilavinęs žmo­ gus, kuriame derinasi dvasinis tyrumas, turnir.-rumas. Išsivys­ tęs estetinis skonis ir fizinis tobulumas. Visu tuo mes dar negal'me pasidžiaugti. Todėl ka'p tik dabar reikia sp^tl v'stts klaus'mus, išversti visas kliūtis, trukdančias žengti pir­ myn. Siame kelyje mes pamiršta­ me net būtiniausią auklėllmo elementą — fizinę kultūrą. Sportas ir fizinė kultūra pas mus kaip Italijoj sniegas. Ne pirmi metai respublikinis ko­ mitetas kritikuoja sporto klu­ bą ir profkomltetą už nartų įnašų planų sužlugdymą. Tai slepia skaudžius faktus. Fa­ kultetuose bloga padėtis su sportiniu darbu. Ir klek spor­ to katedra bekeltų klausimą dėl sportinių varžybų masiš­ kumo, tai palieka neįgyven­ dinta. Sportas — neatskiriama mūsų Jaunimo gyvenimo dalis, Jdasiškumas ir sportinis meist­ Mūsų studentiška buitis tu­ riškumas — štai mūsų šūkis! Liūdni faktai apie masiškumą. ri būti sveika ir kultūringa, Tai parodė tarpfakultetlnės Tai reikalauja iš kiekvieno kroso varžybos Universiteto mūsų kontroliuoti save, drauperelnamajal gus kiekviename žlngsnyje, profsąjungos taurei laimėti, Dar mažai dė- paskaitose, auditorijose, bend­ mesto skiria profblural ir rabučiuose, gatvėje. Kartais mes užmirštame, kas esame, profkomltetas. Auklėjamasis darbas bend­ kur esame. žinoma, viską parodvtl juorabučiuose popaskaltlnlu lai­ kotarpiu turi svarbią re'kšmę dom'.s spalvomis — būtų ne­ mūsų gyven'me. Bendrabučių teisinga. Vilniaus miesto ir tarybos pa'ėglos spręsti Įvai­ respublikinė apžiūra parodė, rius kultūrlnlus-bultln'us klau­ kad mūsų bendrabučiai nėra s'mus, tačiau auklė 'amasls blogi ir tvarkyt’s studentai darbas labai apleistas. Bendra- moka, tačiau, reikia pripažin­ bt'.č'al Nr. 3, 2, 5 turi savo ti, tai buvo tik apžiūros lalkoradijo aparatūras. Tačiau ra­ •tarpvje. Jeigu per respublikos mūsų bendrabutis dijo valandėlės ne’gavo re'kla- nužiūrą mbs krypties Ir popul'arumo. Nr. 5 užėmė 2-ją vietą, o Vil­ Tok'a svarbi mob'llzuo’antl niaus mieste — l-.fa vieta priemonė apleista. Tai bendra­ bendrabutis Nr. 2 — 3-ją, tai bučiu tarybų apslleld'mas. dabar daug kas apleista. Profkomlteto buttlnė-kultūrlnė mes negalime gyventi kom'sl'a ne kartą konstatavo be Argi visų tų trūkumų? Pilnai, šį fakta tačiau tai nedavė ge­ atsakysite kiekvienas. Dar per rų rezultatu. Sėkmlng'au radi­ s'.lpna kontrolė, mažai krei­ jo valandėlės buvo praktikuo­ piama dėmesio į bendrabučio jamos 3 bendrabutvle. tačiau laikymąsi. Daug kalbama, bet auklėjama'am darbui Jos ne­ mažai kas padaryta. buvo panaudotos. Argi musų Gyva ir įspūdinga šių ne'audlna tokie faktai, kad bendrabučiuose nusikalstamai metų vasara. Dalis studentų laužomas Inventorius, už gir­ vasaros atostogas praleido tu­ tavimą šallnamį studentai. ristiniuose žygiuose, poilsiavo EMF IV k. studentai Sabalvs, sąjungos, respublikos poilsio Gaidys. Dapkus. Vaštonls. Ur- namuose, studentų viloje ir butls nutarė atšvęsti praktikos Žydišklų sporto-sveiktingumo pradžia. Draugai taip Įsilinks­ stovyklo’e. Buvo išplatinta mino, kad sulaužė savo kam­ 60 poils'n'ų kelialapių, iš Jų baryje kėdes, sudaužė radijo 14 nemokamai sanatorinių 35 tašką ir, kaip didvyriai, su (nemokamai 11), 159 studen-

ŠIĄ MEDŽIAGĄ MUSŲ LAI­ KRAŠČIUI PARUOŠĖ UNIVER­ SITETO ATEISTAI. REDAKCIJA NUMATO IR ATEITYJE RUOŠ­ TI PUSLAPIUS, PASAKOJAN­ ČIUS APIE UNIVERSITETO ATEISTŲ DARBĄ, NAUJAUSIĄ ATEISTINĘ LITERATORĄ.

P •

RIES porą savaičių su­ kako 50 metų nuo žymaus lie­ tuvių tautos kultūros veikėjo, karingo kovotojo prieš religi­ ją ir klerikalizmą Vlado Dembsklo mirties. Dembskis išvarė plačią vagą Lietuvos kultūros dirvonuose. Kaip materiallstas-atelstas, buržuazinių Istorikų buvo apeinamas, nu­ tylimas. Tai įpareigoja nors trumpai supažindinti mūsų laikraščio skaitytojus su žmo­ gaus gyvenimu. V. Dembskis buvo kunigu. Bet Jis kunigo pareigas supra­ to ne taip, kaip buvo įprasta. Jis manė, kad kunigo uždavi­ nys — mokyti žmones, padėti jiems. Todėl jis godžiai do­ mėjosi paprastų žmonių gy­ venimu, neapkentę liaudies prievartavimo, skurdo Ir tamsumo, buvo darbo žmogaus draugu. O kai prasidėjo 1863 m. sukilimas — V. Dembskis išėjo kovoti prieš liaudies en­ gėjus. Per pamokslus Jis ra­ gino žmones remti sukilimą, skaitydavo ir aiškindavo suki­ lėlių vadovybės parėdymus. Jis su ginklu rankose dalyva­ vo mūšiuose, buvo sužeistas. Jau ir anksčiau bažnyčios vyriausybė nemėgo Dembsklo demokratiškų pažiūrų, sava­ rankiškumo ir kilnojo iš para­ pijos į parapiją. O dabar, kaip sukilėlio, ypač Jo neap­ kentė. Administracija už jo galvą buvo paskyrusi 5000 rublių premiją. Sukilimui pralaimėjus, V. Dembskis emigravo į užsienį. Iki 1880 metų jis gyveno Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Cla Jis stengėsi pa­ pildyti savo žinias, daug skai­ tė, lankė College de France ir Sorboną, atydžlal stebėjo Europos gyvenimą. Tai dar labiau sutvirtino jo įsitikini­ mus, kad Jis, tarnaudamas liaudžiai, eina teisingu keliu. Jis pradėjo linkti į vieną Iš krikščioniškojo socializmo sro­ vių. Tai jam netrukdė supras­ ti Paryžiaus Komunos esmę. 1871 m. įvykiai Paryžiuje jam padarė tokį didelį povei­ kį, kad Jis pradėjo įsitikinti, jog krikščioniškasis socializ­ mas nieko gero negalės duoti žmonėms. Kurį laiką jam vis daugiau Įtakos darė anarchis­ tinės idėjos. Bet galų gale jis pasuko į soclallstų-reformlstų pusę. O tai sutrukdė Jam su­ vaidinti didesnį vaidmenį dar­ bininkų Judėjime. Daug geriau Jam sekėsi liaudies švietėjo darbas. Ilgą laiką jis švietė žmones, nau-

Gruodži Vladas Dembskis kunigas - bedievis dodamasls kunigo pareigomis. Atvykęs 1 Ameriką ir Įsikūręs kunigauti Hegertyje (Kanada), jis pasišventė to miškingo už­ kampio žmonių tarpe. Jis skleidė Jų tarpe pažangias re­ ligijos Idėjas, žadino iš poli­ tinio miego, diegė pasitikėji­ mą savo jėgomis. Beraščius Jis vertė mokytis, tam naudojo net išpažinti — už atgailą skirdamas ne maldas ar litani­ jas kalbėti, o Išmokti rašyti, skaityti. Tokia V. Dembsklo veikla nepatiko vietos turtin­ giesiems, kurie, senų V. Dembsklo priešų-jezultų skati­ nami, pradėjo jį persekioti, šmeižti ir skųsti vyskupui. Jis buvo priverstas palikti Hegertį. V. Dembskis vis labiau pra­ dėjo įsitikinti, kad Romos bažnyčiai priklausantis kuni­ gas yra tiek supainiotas, su­ pančiotas, kad jis tampa be­ jėgis tarnauti liaudžiai. Baž­ nyčios vadovybės spaudimas priverčia jį virsti klusniu Iš­ naudotojų tarnu. Dauguma ku­ nigų tokiais, su didesniu ar mažesniu malonumu, tampa. O tam kunigui, kuris nepa­ klūsta, beveik neįmanoma vykdyti savo pareigas ir be­ lieka tik nusimesti bažnyčios pančius. Taip V. Dembskis ir padarė. V, Dembsklo kelias į ateiz­ mą buvo ypatingas. Jis jam ruošėsi ilgus metus. Tik po to, kai susipažino su gamtos mokslais, sociologija, filosofi­ ja, religijos istorija, kai fak­ tiškai išstudijavo patį gyveni­ mą, bažnyčios veiklą, jau bū­ damas seno amžiaus, Jis atsisa­ kė religijos. V. Dembskis buvo įsitiki­ nęs, kad vienintelė realybė yra materija, pasaulis yra materialus ir beribis erdve ir laiku, visi gyvūnai, o taip pat ir „žmogus ima iš žemės savo pradžią“, „žmonių veislės iš­ sidirbo bėgyje milijonų metų iš didelių veislių beždžionių, o tos Iš artimiausių gyvūnų“. Religiją jis laikė žmonių su­ kurtu dalyku. Dievas, Siela, dangus yra žmonių Išgalvoti. „Nuo daugel jau metų, — ra­ šė jis, — neberadau biblijoje nei dyvų. nei stebuklų“. Kata­ likų bažnyčia yra įrankis ir vaidina reakcinį antiliaudinį vaidmenį, nes Ji „kalba ir lie­ pia vergams užsigavėdintl sa-

Mūsų mamoms //

Atelstlnlų knygų, kurios būtų prieinamos, suprantamos Ir ar­ timos kaimo žmogui mes nedaug teturime. Viena iš )ų — A. Vikertienės „Išpažintis“. Autorė — paprasta nemokyta kaimo mote­ ris, g’musi dar carizmo pries­ paudos metais. Ji nuoširdžiai Ir vaizdžiai papasakoja savo gyve­ nimo istoriją — kelią iš prieta­ rų tamsos Į ateizmą. Vykdami iš Viln'aus namo, l kaima, Įslgyklme šią knygele Ir perskaitykime Ją savo šeimose, nes ne vieno Ir mūsų tėvu gy­ venimas yra nanaš;al susiklos­ tęs kaip A. Vikertienės. Jos ta­ lentingai parašyti atsiminimai gali būti įdomūs rokiškėnams, nes Ir autorė yra Jų tėvynainė.

Kolūkiečiams taip pat yra skirta v'sa mažoji ate’z-no seri­ ja, kurios lau pasirodė knygų lentynos“. Tai D. Pram-kūnie-ės ..Sis tas iš bibli'os“ S. Nekrašiaus ir A. Steponavi­ čiaus „Tikrasis ir tariamasis ne­ mirtingumas“ P. °ečiūros „Ką žinome’ apie Kristų“.

M. PIVORIOTĖ III k. rusų k. ir lit. stud.

STUDENTIŠKA

TAUTOSAKA

PRIEŠ EGZAMINĄ — O viešpatie, nieko nemoku! — J*zus Marija kas bus? — Dievaži, neišlaikys'u— — Tas velnias taip klausinėja., PO... — Ačiū dievui, penki. — Ang-ias dievo — gerai. — Strbu' las — išlaikiau. — Šventa Jo valia — puikiai.

IŠVADA Viskas dievo rankoje: ir prieš, ir po egzamino.

i -t ,:s irai iglj ?u jkoi ilšl isį

rr.s

vo būviu, liepia būti kantri k I ir nuolankiais, liepia guodi os valdžios įstatymus, liepia . M rbi kėti, kad. . . po smerties ap ogt rėš amžiną linksmybę už' t j sas išlietas ašaras ir kančia V 11 V. Dembskis parodė, k i U mokslas padarė religiją nėr : i< kalinga, mokslas visus tlkė r. ir mus išaiškino ir parodė jų i teisingumą. Jis ragino plač is išvystyti švietimą: leisti kr klc gas, laikraščius, steigti n įdr kyklas, mokyti valkus ir < ;au augusius. Jis pats daug ra >ar skaitė paskaitas, 1900—19 pe m. buvo Lietuvių laisvaman 5er susivienijimo Amerikoje st glš retorlus. Dembskis bendradi iki; blavo „Apšvletoje“, „Naujo, ■ve je Gadynėje", „Lietuvoje- iuji kituose Amerikoje leidžiamu ■jo se laikraščiuose bei žurnah ;ko se. n’s Jis parašė visą pluoštą kn D gų: „Iš ko kyla melai ir vis bi , klos skriaudos žmonijoj! •la „Imtynės varguolių su bag čiais“, „Dvyniai vagių“, „Ka , t kintojai ir kankintlnlal mokslą“ ir kt. Kai kurios jų nebuvo visiškai originali! jos turėjo kai kurių ideoloj nio, mokslinio ir metodln pobūdžio klaidų. Nebūdam U- iicuuua.il dialektinio ir Istorinio 1 materllk i llzmo pozicijose, >se, Dembskis _______ n Iv mokėjo išaiškinti religijos i stradlmo ir egzistavimo prl 181 žasčlų. Nesupratęs religlj ■ s socialinių šaknų, jis negalė čl< rasti ir teisingų kovos su i T ilgija kelių. Jis liko švietėjl 3ja 1/APA koše r>An!nl1nnn pozicijose, lznMtnl„ kartais akce tuodamas administracines, n anarchistines priemones an lellglnlame darbe. Bet nežl rint ateistinių pažiūrų ribot mo ir trūkumų, jo raštai, k riuose skleidžia religijos mokslo priešiškumą, antllla Ti dlnę kunigijos veiklą, pran šavo, kad mokslas ir mater! llzmas nugalės religiją ir 1d allzmą, jo vaisinga veiki kaip paskaitininko, kaip la! vamanybės Judėjimo aktyva veikėjo, objektyviai turėjo V turi neabejotinos pozityvi reikšmės. Net ir šiuo metu literatūrinis palikimas, sum nlal panaudotas, be abejonl suvaidintų teigiamą valdme ateistinėje propagandoje.

1

J. BARZDAITIS Filosofijos mokslų kandidatas

riedėjo prakalto lašai. O kai tie lašai kri t davo žemyn, atrodė, kad kiekviename iš ai buvo mažytę .. saulę. Atsigėrę ___ po ..... „ . .jie skal įtė laikraščius. Išskleidę abiem rankom lapt s skubėjo peržvelgti tik antraštes. Paskui -ej skaitė. Ant žalsvų popieriaus lapų krito pačių šešėliai ir žmonės daug ką vos išski on tė, o kai ko ir visai nepastebėjo. Tik kuria vo nors iš jų ilgiau Įsižiūrėjus t vieną eilu kc ir ėmus vedžioti pirštu, visi susiburdavo ;ki susikaupę klausydavo. Paskui kažką tarp vė savy tyliai kalbėdavosi, linguodavo galvi vė vienas pakišęs pirštus po kepure, pasikas į davo pakaušį, kitas atsidusdavo ir vėl v Pi imdavo skaityti kiekvienas savo. Jie dab lai visuomet prieš pusryčius skaitydavo laikri do iyi člus. O jis skaitė laišką. Trumpą, parašytą u r 1 gražia rašysena, suteptą, lyg norėdamas pf skaityti ir murzinas dėmes. O gal ir jos i ;ūs džiai? Kas žino. . . Ir skaitė Jau kelintą ka Vj tą. Neklusniai virpėjo lūpos. Veido rauni bo nys Įtempti, lyg gerai sustyguotas smulki 1 Tik koks turėjo nuaidėti akordas? Kažk I šaukė pusryčiauti — vyriškis negirdėjo. K jau nuėjo — jis nematė- Vis skzitė ir ski tė. O gal tik mastė? Jis pats nepajuto, ki Pi išsprūdęs -----------------iš rankų, lengvai nuplasnojo ---------------i I myn mėlynas vokas su užrašu „Varnių koa ’o lagerls lageris“. --------------------------------------------|'y. „ . . .kai mums apdalina no riekelę du I E, ir tas rytas neverke. neverkė. Tik, tarsi Bet­ nos, aš prisimenu namus. Mama tada ke; gs hoveno muzikos pilni, krito rasos laduona. Kai vokiečiai mane tada išvarė, du s mmjie■žaliu I šai. iln Krito nuo mp žalių medžių lapų .nos — kvapas —,— .j —------lydėjo mane„ per visa kai m s ir nuo pilkų šakų tiesiai ant žemės, ant O kai duona pasibaigia ir nežmoniškai ir kankinti alkis — i_ ___ __ Tave, ___ , n )u akmenų, ant rytą dar nesušukuotų žmonių aš ,prisimenu tik meilė Tau tokia tvirta, kad dėl Jos gal ds plaukų. Krito, riedėjo ir skambėjo. Nes la­ viską užmiršti. .šie žodžiai nusmelkė vi Ki šai, tai ne ūk lašai, bet ir gyvybės akordai. S jo kūną. Liūdni ir džiugūs, kraupūs ir gaivinantys. . . Paėmęs ryšulėli, j's iškeliavo. Karšta v 'si Žemė visus juos gėrė vienodai. Gėrė ir gėrė, saros saulė taip Įkaitino žemę, kad ko lg ir, tur būt, skambėjopadai degte degė. Stambūs prakalto laš Sustoję prie šulinio ir, atrėmę t tvorą dalvingiavo veidu, palikdami kreivus pėsaku Dglus, vyrai gėrė vandenį. Jų kietais veidais

K V E

57

O

[L

N

8 dienomis vyks universiteto ateizmo savaitė

lllllll Biiiiii>iiiiiuitii>tiiiiiiiiiiiii>iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiuuiiiiiiiiiiiiuii>iiuiuiiiiiiiiiuuiiiiiuiiiiiiiiiiiiimiiuiiiiiiiuiiiuiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiuuiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuii

Iget kokios religijos pagrlnf bruožas yra tikėjimas Į jgamtlnį pasaulį, nes ir pati l.-ija — tikrovės atspindys Jonių sąmonėje, kurioje žeIkos Jėgos padaromos neĮiiškomls. Todėl kokĮ tik suĮisĮ su religija reiškinį bejmslme, visur rasime fanta­ is ir antgamtiškumo. Rell[ požiūriu dangus yra įrbesnls už žemę, kurioje [ogus, ypač praeityje, JautėIbejėgis, nes jį slėgė gamta, kėliau klasinė priespauda, [šium su tuo Ir atsirado renėr Inlo kulta tarnai: magai, Jkd lianai, rabinai, žyniai ar U d Ligai, — nesvarbu, kaip įačį I bepavadinsime, dėl savo M [klos specifikos — tariamo Įidravlmo su antgamtinių r j laullu, visados nešiojo ir raį [ar tebenešioja tikinčiųjų 19i [pe šventumo aureolę. U m Eenovėje burtininkas, kuris k-iškom's priemonėmis „lšadą hkia lietų", dabar kunigas, >Joį hverčlantls“ vyną „Kristaus e» u|u“, o duoną „kūnu", be md ro tikintiesiems atrodys a J (kokiais stebuklingais žmo­ nis. kd .Dievo tarnas“ ypač katallvis) bažnyčlo’e dar yra, kaip ka pati bažnyčia, ne žmo-

I

0 i

KUNIGO MEMUARAI

nlų, o dievo išrinktasis rūpin­ tis žmonių dvasios reikalais. Jis, pagal bažnyčios mokymą, vienas tegali atleisti nuodėmes ir esą jis yra tikrasis apašta­ lų Įpėdinis. Amžių bėgyje ku­ nigų autoritetą padėjo stip­ rinti ir Išnaudotojų klasės. Juk ir feodalinėje Lietuvoje kuni­ gų luoman galėdavo patekti tik bajorai, o vyskupais tap­ davo turtingieji feodalai. Žino­ ma, Jie ir negalėjo ginti kitų, kaip tik išnaudotojų interesus, skelbdami visa tai dievo va­ lia. Dvaslškljos autoritetą kėlė ne tik „svarbios" apeigos ir paslaptingas jų atlikimo bū­ das, bet ir keisti indai, puoš­ nios patalpos ir ypatingi dra­ bužiai. Be to, kunigais visados būdavo parenkami ištikimi bažnyčiai, taip sakant, turlnt’eji „pašaukimą" aklai klausyti aukštsnlųjų bažnyčios tarnų asmenys. Be to. Jiems neleis­ davo vestis. Sis draudimas bu­ vo Įvestas tam, kad nebūtų švaistomi bažnyčios tūrtal ir dvasininkų luomas daugiau

Ka

turėtų laiko skirti darbui re­ ligijos srityje. Visos šios priežastys ir ypač „galia“ telkti tikintiesiems dievo malones, be kurių ne­ gali nė vienas katalikas pa­ tekti dangun po mirties. Ir pa­ darė tai, kad kunigystė tapo garbingiausia profesija. Bur­ žuazinėje Lietuvoje kunigystė buvo ir žemiško gėrio viršūnė, nes kunigai iš tikrųjų buvo lyg dangaus paukščiai. Juk jie sunkaus darbo nedirbo, o gyveno žymiai geriau už ki­ tus valdininkus. Savo Įdomiuose memuaruo­ se „Didžioji iliuzija- S. Mac­ konis ir aprašo, kaip Jis, ne­ turtingo amatininko, o vėliau bažnyčios tarnautojo sūnus, veržėsi Į mokslą ir paskui, susidėjus aplinkybėm s, pasi­ renka dvasininko kelią, kaip didžiąją iliuziją. Greit jis pamatys bažnyčios vergus. Klerlkal paskęsta smulkiose varginančiose ceremonijose ir migdančiose maldose. Be to, kiekvieną jų žlngsnĮ seka vy­ resnieji. Kas nepripranta prie

seminarijos tvarkos, tą šalina kaip neturlntĮ pašaukimo, nes kandidatų netrūkdavo. Bet Iš­ viršinis klerikų ramumas Ir susivaldymas dar nieko nereiš­ kė. Tai buvo Irgi Iliuzija, tik apsimetimas. Nes seminarijoje klerlkas, Iki tapdamas kunigu, turėdavo Išeiti veidmainišku­ mo mokyklą, kad vėliau galė­ tų vaidinti antžmogi. Baigęs seminariją ir jau kunigauda­ mas, S. Markonis susiduria su Įvairiais kunigų ir jų šeimi­ ninkų tipais, Vienuolės jam priekaištauja, kodėl moterys pažemintos, nes negali būti kunigais. Greit Jis 1ima suprasti, kad kunigavimas yra tik pelninga tarnyba ir daugiau nieko. Al­ torių šešėliai S. Markonlul nyksta. Jis nustoja tikėjimo, nes ima Įsitikinti, kad ne dle vas davė žmonėms JĮ, o skur­ do liaudis sukūrė religiją. Tą mlntĮ sutvirtino ir susipažint mas su kitomis religijomis, jų Istorijomis.

ŽYMIŲJŲ ŽMONIŲ GYVENIMO

omedijantai turi gyventi santaikoje Taip gimsta „stebuklai" 1880 metais plačiai žinoma pfhncūzų artistė Sara Berr su didžiausiu pasisekimu gastroliavo Amerikoje. Laik[čiai rašė, kad Ji uždirbusi bevelk milijoną frankų. Toks pasisekimas nepatiko vienam dvasininkui. Jis Įžybją artistę apšaukė pragaro išpera moters pavidalu. Apie tai sužinojusi, artistė parašė dvasininkui laiškelį: .Brangus kolega, kodėl taip užpuolėte manei Komedi­ jai turi gyventi santalkoje". Sara Bcrnar“

Daug ko dar žmogus neži­ no ir dar daugiau nežinojo. Žmogaus nežinojimas — kiek­ vienos religijos šaltinis. Atsi­ tinka koks žmogaus nesupras­ tas gamtos reiškinys — žiū­ rėk, religija Jau ir paskelbia JĮ stebuklingu. Ilgą laiką psi­ chologijai nebuvo žinomi su­ gestijos ir autosugestijos reiš­ kiniai ir jų pasireiškimas buvo skelbiamas. . . „dievo valia vykstantieji stebuklai". Dabar mokslas ne tik Išaiškino šluos reiškinius, bet ir atidengė naujas nežinomybes. Tai su­ mažino religijos veiklos sfe­ ras. Šiandien tlklntleslęms taip begėdiškai, kaip prieš šimtme­ čius, neperšaml Įvairūs ste­ buklai. Bet vis dar kartais Išgirsti: vienoj ar kitoj vie­ toj „įvyko“ stebuklas. Tokie stebuklai neaplenkia ir mūsų respublikos. Kaip žinia, ste­ buklai dvejopo pobūdžio: ne­ suprasti reiškiniai ir tiesiogi­ nė apgavystė. Sunku pasaky­ ti, kurių daugiau yra, bet daž­ niausiai „nepaprastas" gamtos

reiškinys apdailinamas apgau­ le. Šių stebuklų demaskavi­ mui ir paskyrė pažangus vo­ kiečių rašytojas V. Hampells savo knygą „Stebuklai ir ste­ bukladariai“. V. Hampells savo knygoje moksliškai demaskuoja religi­ jos skelbiamus stebuklus. Knygoje patelkti tik keturi apsakymai: „Lurdo Bernade­ ta Sublru“, „Rasputlnas“, TAUTOSAKOS „Konersrolto Terėse Nolman“ ir „Erikas Jonas Hanusenas". Jau patys pavadini­ mai sako: „stebukluose“ vei­ kla žmogus, apsakymų vei­ kėjų pavardės gerai žinomos tikintiems. K'ek ir mūsų Lie­ I Viename miestelyje niekas nebeatvežiuodavo Į atlaidus, tuvai prišnekėto kunigai pa­ ebono, pirklio ir čigono kišenėse švilpavo vėjai. Susitikę mokslų Bernadetai! visi trys susitarė. Ateinančio sekmadienio ankstų rytą Keturi apsakymai — skai­ įkilo šauksmas prikėlė gyventojus. Išlėkę vienmarškiniai čius neatšltlktlnis. Dviejuose prie šventoriaus rado Marijos paveikslą, prieš kurį jau HG pasakojama, kaip fanatišką įel lipojo čigonas. Abu tvirtino, kad paveikslas ugnies stulpe žmogaus religingumą ir jo įsileido iš dangaus. Atėjęs klebonas paveikslą nunešė Ilgą bažnyčia panaudoja sa­ žnyčion. vanaudiškiems t'kslams, auko­ Miestelyje kasmet vyko dideli atlaidai stebuklingo paja žmogų, trukdo jam gydy­ S fkslo garnei. Kunigas gaudavo aukų, pirklys puikiai pretis ir pasmerkia Ji lėtai mlrį kvo, o čigonas gyveno iš būrimo. Visiems trims ėjo biznis. čia.t o kituose dviejuose — s ve'.k’a sąmoninsi šarlatanai, kurie, siekdami asmenines nau­ dos. fabrikuoja stebuklus. Tori Į tik akinanti saulė, bet ir sūrūs prakaito ravo ir degančia krūtine nusileido ant že- į '<'a,s Rus''os c®r0 dvaro mės. Šiurkšti ražiena po jo stingstančiais L'T"Tv .6t n s Rasputlnas ir [ai graužle graužė akis. Tačiau jis viską J htė tol, kol pradėdavo galvoti apie ją. delnais skambėjo lyg auksinė jos plaukų me- (Ultlerlo parankinis Hanuse.ofi<|a "■ r . nas. Abu Jie tarnavo savo s prisiminęs, jis pajusdavo kaip kažkokia J ’ ^viešpačiams, able'ų „išdaigas” regėta Jėga ir ištvermė suteikdavo jam Kareivis ledinio stiklo žvilgsniu apmetė 11 naudo jo religija liaudies multų. Jis užmiršdavo tuos keturiasdešimt įvykio vietą. Paskui, kaip įniršęs liūtas, pri-H klnimul. [ometrų, kuriuos jau buvo nuėjęs, užmirš­ šoko prie lavono ir, išplėšęs iš jo rankų \ _ _ n to kankinantį troškulį ir kaitrą, nuovargį kruviną ryšulėlį pradėjo jį draskyti nagais j Charakteringa detalė. G. kojų skausmą. „Tik dvidešimt beliko“, — Ant žemės pūptelėjo kvepiančios juodos duo-(Į Rasputlnas ir E. J. Hanuseskaičiavo žvilgterėjęs į kilometrų stulpąnos gabalas. Vokietis kojos smūgiu nuspyrė Inas tarnavo archlreakclnlams Jvėl bandė prisiminti ją. Ir vėl kilometras... sukruvintą duoną ir nušvilpiniavo atgal(režimams — Istorijos paįvėl ji. .. ir vėl kilometras. .. ir vėl... ir — Duonos! — suriko moters balsas. .smerktiems žlugti ir kuriais - Duonos! - sudejavo vaikas. Irėmėsl rel[glJa Qalop j[e 'Jl’rleš akis lyg mėlynas svajonių sapnas, ■’liavo didelis miškas. Kelias nuo kalniuko Duonos! Duonos! Duonos! paskutin Įf buvo nebereikalingi, abu buIdosl žemyn ir, apjuosęs dešinėje esančias kartą išgirdo jis žodžiūs. Duonos - kvepian : . - , flybas, smigo į mišką. Jis pasuko tiesiai člos ir nepasiekiamos, didelės, kaip visa že | ų u uclyt1, Jr laukti mė, degančios neapykanta mirčiai, žudikams Skaitanat V. Hampelio knyį— Hait! Hande hoch! nuskambėjo Lyg nuleidusių galvas žmonių būreliai, peršasi Išvada, ar negyve«ūs nesuprantami žodžiaiw S P-kunnl,;, d.e»ų neJVyr.škis greitai atsi; ręžė. Iš už rugių ulbos k’lo šviesiai žala statula, laikydadija atplaukia duonos kvapas ir pasklinda jliglJa taip, kaip jas pergyveno 1 kaulėtose, iki alkūnių atraitytose ranko- laukuose. Jis primena ne tik duoną.. (carizmas ir hltlerlzmas RaspuI pistolmašinę. Atsikišę geltoni dantys dar tlno ir Hanuseno laikais. Juk Irtą prasivėrė ir kaip metalo skambesys tik tokie išsigimę režimai, aidėjo tie patys žodžiai. Tik daug garsiau kaip carizmas ir hltlerlzmas, pikčiau. Į keleivį žvelgė trys akys: dvi šuniškai galėjo remtis savo veikloje los, viena — juoda kiaurymė, slepianti „pranašais" ir „aiškiaregiais“, yj e mirtiną žvilgsnį. Keleivis pajudėjo o religija jais remiasi amži­ pažadintas smūgio. Jis negirdėjo savo nai! gsnlų Ir nejautė, kap jo kolas draskė ašts ražienos. Kraujas virte virė. Duslūs šlrKnygoje gausu mokslinės s smūgiai tai pasipildavo lyg Įniršusio medžiagos apie sugestijos ir islninko ataka, tai nurimdavo. Susikaupti autosugestijos reiškinius, auto­ JUvo Įmanoma. Pro šalį skrieste praskrierius vaizdžiai ir įtikinamai daugybė pažĮstamų veidų. Kareivio žingsniai pamažu tolo. Jau buvo demaskuoja „stebuklus“ ir i begirdėti kaip po vokiečio batais lūžo „stebukladarius", todėl kiek­ įsi ražlenojal, kai keleivis atsigręžė, ir vienas galėtų ją su įdomumu ilgsnį pagavo šautuvo kiaurymė. Jis tik paskaityti. irdo. ka’p kažkur netoli sukaleno gandO Jei būtų buvę tik gandrai?! Jis susvyBr. GENZELIS

Klebonas, pirklys ir čigonas

?

Arkivyskupui pranešęs savo ketinimą mesti kunigystę, au­ torius gauna „patarimą" pasi­ trankyti po užsienį. JĮ prašo būti lojaliu, kad nebūtų griau­ nama tikinčiųjų didžioji iliu­ zija. Nežiūrint to, kad S. Markonls kunigystę metė 1937 metais, Jop avardė kunigų są­ raše figūravo net dar trejus metus. 1939 metais S. Markonlui vėl buvo pasiūlyta grįžti bažnyčios tarnybon. Tai dar karta leido Įsitikin­ ti, kaip visom priemonėm baž­ nyčia stengiasi apsaugoti savo „didžiąją iliuziją“. Tačiau S. Markonis nebe­ grįžo. Jis pasuko ateizmo ke­ liu. Ir šiandien yra gerai ži­ nomas respublikoje ateistas.

Ilgą laiką jis pašventė jauno­ sios kartos auklėjimui Telšių Žemaitės vardo vidurinėje mo­ kykloje, o šiuo metu dirba at­ sakingą darbą, organizuoda­ mas ateistinį muziejų Vilniu­ je. Jo kpyga „Didžioji Iliuzija" susilaukė didelio pasisekimo, nes tai pirmieji kunigo me­ muarai, kuriuose, vengiant pavardžių, konkrečių faktų, nuvainikuojama kunigystė, ta didžioji Uuzlja, apie kurios šventumą ir pasiaukojimą tiek daug pasakų girdėjo liaudis. Šiomis dienomis Įvykęs mū­ sų mokslinės bibliotekos dar­ buotojų susitikimas su knygos autoriumi šią Iliuziją dar la­ biau padėjo išsklaidyti. V. MELENIS

■rrrmrrmrmrrmrrmnrrmHnnnr ■

Mokslinių žinių VAIDMUO Tikinčiu žmogus negimsta. Tik auklėjamas tikinčioje aplinkoje kai kas palaipsniui tampa religingu žmogumi. Tu­ rėdama didelę patirti, bažnyčia, galima sakyti, jau lopšyje stengiasi, kad valkas būtų auklėjamas religiškai ir Išaugtų atsparus antireliginėms Įtakoms. Nemaža religijos psichologinė pritraukiamoji Jėga, kuri tamsiai davatkai tapdavo net gyvenimo idealu, yra laimin­ gas pomirtinis gyvenimas uz bažnyčios ir per bažnyčią duotų dievo nurodymų vykdymą, o taip pat pragaro bai­ mė. Taip Iš mažens viliojamas ir kartu gąsdinamas ir mūsų sąlygomis (Jei tikinti šeima) gali išaugti tikintis žmogus, kuris susidaro vienokias ar kitokias religines pažiūras, Iš­ siugdo dievo baimės Ir meilės Jausmus, Įpranta Į religi­ nių apeigų ir tradicijų vykdymą- Taip sakant, pagal tradi­ ciją pasidarydavo tikinčiuoju. Mažiau paliestam tarybinės kultūros tikinčiam žmogui atsisakyti įprastinės religijos, kurios laikėsi jo tėvai ir proseneliai, kuri buvo apėmusi visą liaudies gyvenimą dar netolimoje praeityje, yra nelengvas Ir sudėtingas procesas. Tačiau pastebėta, kad atšalimas nuo religijos dažnai prasideda su mokslo domėjimvsl ir vyksta mokslo žinių dėka. Veikiamas tarybinio gyvenimo ir asmeniškai savo patirtimi daugiau ar mažiau įsitikindamas mokslo teisingu­ mu ir galingumu tikintis žmogus ima nejučiomis abejoti religinių pažiūrų teisingumu. Kuo toliau, tuo labiau moks­ linė pasaulėžiūra sugriauna ir išstumia religinę pasaulė­ žiūrą Iš tikinčiojo galvos. Ryšium su tuo labai svarbu tikintiesiems patelkti kryp­ tingai parašytos populiarios mokslinės literatūros apie Įdo­ miausius ir svarbiausius gam'os ir visuomenės reiškinius. Kryptingos, ypač gamtos mok lų ir naujausių technikos laimėjimų propagandos neįvertinimas netrukdo Išsilaikyti religiniams prietarams ir so.cladzmo sąlygomis, kada socia­ linės sąlygos religijai laikytis būna likviduotos. Žinoma, tikintysis žmogus neišvengiamai susiduria su mokslinėmis žiniomis, tačiau, dar kaip nurodė V. Leninas: ....... be rimto filosofinio pagrindo jokie gamtos mokslai, joks materializmas negali atsispirti kovoje prieš buržua­ zinių idėjų puolimą ir buržuazinės pasaulėžiūros atkūrimą". (Raštai, 33 t., 204 psl.). Nes bažnyčia kiekvieną naujausią mokslo reiškinį, net tokĮ mokslo atsleklmą, kaip kosmonautų skridimą aplink Žemę, naudoja religinei ideologl'al st’printl. sakydama, kokie menki žmogaus darbai, palyginus su dievo tvariniais... Labai populiarus K. Berkovos „Mokslo didvyriai ir kan­ kiniai" antrasis leidimas duoda daug Įdomių faktų, kaip mokslininką’ griovė religines pažiūras ir buvo už tai per­ sekiojami- Tačiau knyga parašyta apie 1939 metus ir, žino­ ma, joje trūksta tų didžiulių mokslo laimėjimų per pas­ kutinįjį dvidešimtmeti. K. Daukšo „Stebuklai mokslo šviesoje“ — labai populia­ ri brošiūrėlė — atskleidžia kai kurių gamtos reiškinių pas­ laptis. JI kaip Ir B. Berkovos kiytra p.ie'nama net Ir mažai išsilavinusiam žmogui. Šiandien bažnyčia daugiau ar ma­ žiau bijo spekuliuoti mokslo atsleKima.s, ji bando kabintis už mokslo spragų — to, ko mes dar nežinome. Štai, pa­ vyzdžiui, jau nelaiko nuodėme pažiūros, kad žmogus yra ki­ lęs iš žemesnių gyvių, tačiau esą neaišku, kas sukūrė pir­ mąją ląstelę, kodėl vyksta evoliucija ir pan. K. Daukšas į tai atsako, užbaigdamas knygelę: , Dar pasita'kanč'.us nepakan­ kamai aiškius reiškinius žmogaus protas Išaiškins, nes žmo­ gaus pažinimui nėra ribų, kaip nėra nenugalimų kliūčių žmo­ gaus laimės, žmonijos gerovės siekimui“. Labai Įdomiai yra parašyta nauja K. Daukšo knvgelė „Chemija be formulių“. Joje skaityto'as ras ne tik daugybę aprašymų apie įdomius cheminius reiškinius, alų, vyną ir stipriųjų gėrimų chemiją, bet kartu tai ir ryški ateistinė knyga, griaunanti prietarus ir ugdanti materialistinę pa­ saulėžiūrą Į pasaulį Prie panašios literatūros priklauso ir Valstybinės peda­ goginės literatūros leidyklos leidžiamų knygelių apie žy­ miuosius pasaulio mokslininkus ir mąstytojus serija. Tačiau jas skaityti reikia jau tam tikro pasiruošimo. Todėl jei K. Daukšos brošiūros prieinamos ir mažiau išsilavinusiai audi­ torijai, tai Pedagoginės leidyklos serija skiriama mokslei­ vijai. iš šių leidinių ypač pažymėtinos V. Radvilavič’aus „Džordanas Bruno“, V. Lazutkos „Kampanela“- Šios kny­ gutės — tai pulki ateistinė literatūra mūsų jauniesiems se­ sutėms ir broliukams. Platindami ateistinę literatūrą, padėsime išugdyti šviesų be prietarų komunistinės epochos žmogų.

P. PECIŪRA Universiteto ateistinės Tarybos pirmininkas

Juodojo kontinento Odisėjas I

.t

Pertvarkymai REIKALINGI! '>■• .

. .

.

nglijoje, vestminsterio abatijoje, yra ant­ kapis, kur ant juodo granito parašyti tokie žodžiai: Ištikimų rankų sausuma ir jūra perneštas, Ilsisi čia Dovydas Livlngstonas, misionierius, keliautojas ir žmonijos draugas.

A

•

Gamybinė praktika, kaip žinoma, yra sudėtinė mokymo proceso dalis, todėl ir jai reikia skirti ypatingą dėmesį. Gamybinės praktikos uždavinys ne tiktai įtvirtinti prakti­ koje teorines žinias, padėti įsigyti būsimai teisininko profe­ sijai praktinius įgūdžius. Gamybinės praktikos metu taip pat formuojamas būsimo teisininko — teisėjo, prokuroro, tardytojo, advokato — moralinis veidas. Siudentas-teisininkas per gamybinę praktiką turi dar labiau pats įsitikinti, kas tai yra Partijos ir Vyriausybės keliamas reikalavimas -*-1 nuolat stiprinti socialistinį teisėtumą, nuolat palaikyti ryšius su masėmis kovoje už savitvarkos sustiprinimą, už nusikalstamumo likvidavimą mūsų šalyje. Teisininkas — praktikantas visų pirma turi pats įsitikinti, kokią didelę reikšmę turi teismo auklėjamas vaidmuo, pats suprasti, kad jis. būsimas auklėtojas, turi pats labiau stiprinti, savyje to­ kius charakterio bruožus, kurie suteiktų Jam moralinę teisę teisti kitus. > — • Septyni teisėjai, išrinkti 1960 m. gruodžio mėn., buvo nušalinti nuo pareigų dėl netinkamo elgesio, o 12 liaudies teisėjų buvo paskirtos drausminės nuobaudos už aplaidumą bei kitus nusižengimus. Todėl greta mokymo proceso gerinimo, reikalinga labiau tobulinti ir gamybinės praktikos atlikimą. Kas darytina, mūsų nuomone, teisininko gamybinei praktikai atlikti? Kaip žinome, III kurso teisininkai atlieka gamybinę praktiką prokuratūrose, teismo Ir vykdomųjų komitetų or­ ganuose tris mėnesius: gegužės, birželio ir liepos, o atosto­ gauja rugpiūčlo ir rugsėjo mėnesiais. Toks laiko suskirsty­ mas yra netikslingas, nes liepos mėnesį dažnai atostogauja dauguma liaudies teisėjų, tardytojų, prokurorų, atsakingų vykdomojo komiteto darbuotojų. Be to, sunku per liepos mėnesį organizuoti vadovavimą gamybinei praktikai iš fa­ kulteto dėstytojų pusės, nes dauguma dėstytojų atostogau­ ja, o rugsėjo mėnesį — visi dėstytojai vietoje. Todėl reik­ tų kiek pakeisti gamybinės praktikos laiką Gamybinės praktikos vadovais vietose turi būti paskirti geriausieji teisėjai, prokurorai, tardytojai, vykdomųjų ko­ mitetų vadovai. Be to, vietose praktikantams tūri būti už­ tikrintos normalios darbo sąlygos. Tuo tarpu per paskuti­ nius metus visi studentai paliekami praktikai Vilniuje. Jei praktiką Vilniuje patenkina pirmą reikalavimą — įstaigos vadovai atitinka tiems reikalavims, tai su antru reikala­ vimu yra trūkumų: įstaigos vadovai ne visuomet turi laiko skirti dienų dienas praktikantams. Todėl būtų tikslinga dalį praktikantų nukreipti į periferijas, į rajonus, kur būtų užtikrintos normalios darbo sąlygos, didesnis studentų savis­ tovumas, kvalifikuotas vadovavimas vietose. Tai priartintų praktiką prie būsimų darbo sąlygų periferijose, padėtų stu­ dentams giliau suprasti mūsų miestų ir kaimų specifiką, išugdvtų jame didesnį savistovumą, atsakomybės jausmą. Keista, kad bibliotekininkai nukreipiami gamybinei prakti­ kai atlikti į geriausias Maskvos bei Leningrado bibliotekas, o tuo tarpu dar neišspręstas klausimas dėl teisininkų nu­ kreipimo į geriausias periferijos praktikos vietas. Teisininkui iškeltas itin atsakingas uždavinys — ginti tarybinės valstybės interesus, tarybinio žmogaus gyvybę, sveikatą bei laimę, todėl neturime gailėti Jokių pastangą, net lėšų, ir gamybinei praktikai pagerinti. Jau dabar turi būti pradėtas paruošiamasis darbas, reikia jau dabar nu­ matyti tuos punktus, kur studentus geriausiai skirti atlikti gamybinę praktiką. A. LIAKAS Teisės mokslų kandidatas

Dar galima priminti, kad širdis šio žmogaus tų pačių ištikimų juodų rankų yra pa­ laidota Afrikos žemyno cent­ re. Ten lrg£_ iki šiol stovi pa­ minklas, Tačiau didžiausią paminklą sau pasistatė jis pats. Dovydas Livlngstonas, Iš pat vaikystės išėjęs sunkią gyvenimo mokyklą, buvo ne­ nuilstamas tyrinėto :as, keliau­ tojas, humanistas. Nežinia, ar k!e«o paveiktas, ar tiesiog ke­ lionių sumetimais, be savo labai plataus išsilavinimo įsi­ gijo dar misionieriaus ir gy­ dytojo profesijas. Devyniolik­ tojo amžiaus pirmoje pusėje, kolonizuojant neištirtus kraš­ tus buvo organizuojamos mi­ sijos. Jaunasis Dovydas daug svajojo apie Kiniją ir kitas šalis. Žinant šitai, ir tai, kuo Jis vėliau tapo — siūlosi prie­ laida, kad misionieriaus var­ das tokiam išsilavinusiam žmogui buvo tik priedanga galimybei naudotis valstybes finansuojamomis išvykomis. Dideli D. Llvingstono nuo­ pelnai Afrikos geografinio pažinimo ilstorljoje.' Iki . XIX amžiaus vidurio buvo gerai žinomi tik šio žemyno kontū; ral ir pakrantės. Žemėlapiui)-' se, užpildant baltą centrinių žemyno sričių dėmę, neretai buvo piešiami įvairūs fantas­ tiški reginiai Tr scenos, dažnai žeminančios tamsiaodžius. Tuo metu vyko ofic'all juodaodžių vergų medžioklė Afrikos pa­ krantėse ir prekyba Jais Eu­ ropos. Amerikos rinkose. Afri­ kiečius niekieno nedraudžiami vertelgos vežė vergoviniam darbui J nau'ų kraštų kasyk­ las. plantacl'as ir t. t. D. Livlngstonas nuo pat sa­ vo kelionių pradžios visą dė­ mėsi skvrė geografiniam k-ašto lša’šklnlmui, etnografi­ niams tyrimams. Per trisdeš'mt (su nedidelėm pertrau­ kom) savo kelionių metų D.

(150-ĄSIAS D. LIVINGSTON O GIMIMO METINES MININT) Livlngstonas visas savo am­ žiaus brandžiausias jėgas ati­ davė mokslui, jokių misijų' programų vykdymo jis neslėmė. D. Livlngstonas ištyrė Vieną trečdalį Afrikos žemyno, viso pėsčias nueidamas apie 50000 kilometrų. Kelis kartus pėsčias su nuolatiniais savo juodaodžiais palydovais ir bičiuliais jis kirto Afriką nuo vandenyno iki vandenyno ir įvairiomis kitomis krypti­ mis. Jo teiginiai apie Afrikos žemyno geologinį sandarą ne­ paseno iki šiol. Kalahari dy­ kuma,. Zamberi upė, didieji ežerai ir kriokliai — pirmą kartą buvo tiriami šio pionie­ riaus. „Aš padariau daug atradi­ mų — rašė Lrvlngstonas — bet didžiausiu laikau tai, kad aš atradau gerus bruožus pas tuos žmones, kurie civilizuotų baltaodžių buvo laikomi atsili­ kusiais ir visaip žeminami“. D. Livlngstonas kaip ir ru­ sų keliautojas Miklucha-Maklajus labąj artimai bendravo su vietiniais gyventojais, išmo­ ko jų kalbą, tyrė papročius, Juos mokė. Jis pirmas mokė negrus rašto. Vietinių gyventojų tarpe turėjo nepa­ prastai didelį autoritetą, Jie Jį laikė savo globėju, „didžiuoju gydytoju“. Savo autoriteto pa­ laiminguosius. Greit suprato, žium ir ginklu rankose ne galba, Jis nugalėdavo kenks- kad tai beviltiškas kovos bū­ sotinami pavergėjai. Nusi m'ngus jų papročius. Užtenka das. lęs, nusilpęs jis, negrįžst. paminėti, kad jis daug kartų Daug energijos ir pastangų Angliją, miršta tarp savo atkalbėjo gentis nuo tarpusa­ dėjo D. Livlngstonas, važinė­ daodžlų bičiulių. Jo neteki vio karo ir visų Jų pasitenki­ damas po Europą, pasakoda­ pergyveno Ištisos gentys. B nimui išsprendė ginčą talkiai,) mas apie Afriką, europiečių nutarta jo širdį pasilikt! A Jis atkalbinėjo nuo papročio ten vykdomas skerdynes, kel­ koje, o palaikus nusiųsti į už kiekvieną piktadarybę damas visus protestui prieš vynę. Po balzamacijos iš bausti mirties bausme, paro- tai. Vyriausybes reikalavo džio kamieno išskaptuota dydamas. kad bausmę gali uždrausti vergų medžioklę ir karste, ant rankų, palaikus žmogus atlikti kitaip, pasltai- prekybą.Llvingstono autorite­ nešė per visą žemyną į Za: syti ir būti dar naudingu tas buvo didelis, garsėjo jo barą. Visą kelią lydėjo kai žmogumi. To č'abuvial iki knygos, bet buvo daug JĮ už­ procesiją. Pernešimas tr tol dar nežinojo. Buvo atvejų, jaučiančių tik platoniškai, o devynis mėnesius. Po to lai kad gyventojai prie Jo pri­ kartais net kaltinančių j J kaip kartu su visais užrašais, 1 prasdavo ir laikydavo D. Li- žmogų praradusi patriotizmą. bara's ir surinkta moksl vlngstoną tiek reikalingu, kad Jis buvo paskirtas Rytų Af­ medžiaga Jo kūnas buvo f išvykstant Jam su Juo keliau­ rikos žemių konsulu. Taip bu­ vežtas į Angliją, kur ir pa davo Ištisa gentis. vo norėta pasinaudoti jo auto­ dotas. Nenorėta tikėti, kad Savo tyrimus aprašė keliose ritetu afrikiečių tarpe. O tikrai jo palaikai. Ekspe: knygose, kurios iki šiol yra Livlngstonas tame matė vil­ ištyrė D. Llvingtono mun labai populiarios. čių sustabdyti blogį. Greit nu­ ir iš sulaužyto ir netalslk Afrikoje, D. Livlngstonas sivylė. Sunku įsivaizduoti, gal suaugusio kaulo' ir įsll savo ak'mls greit pamatė ir kaip baisus buvo tas Jo nusi­ no, kad tai tikrai buvo keli europiečių daromas skriaudas vylimas, kada Jis pajuto, kad tojo palaikai. Dovydo Livingsįįjįo tai negrams, plėšimus, žudynes, Jo, tauraus moksljninko, nežeminimą. Pradžiole Jis su savanaudžlo atradėjo pramin­ vlmo žmonl'al ir- .mokslui ginklu rankoje mėgino kovo­ tais takais į ramius Afrikos vyzdys tegali būti lyginau ti, kelis kartus išlaisvino ne- užkampius skverbiasi su kry­ tik su tokiais tyrinėto; human'stals kaip Mlkluc IMaklajus, F. Namenasir 1 C. KUDAB/ GF vyr. dėstytoja I ------ O-------

NAUJI EILERASCIAI V. VITKŪNAS

'♦

NEKVIESTI SVEČIAI (IS

Bendromis pastangomis i

Apie bendrabutį Nr. 3 dau­ giausia rašoma, kalbama, jis daugiausia kritikuojamas. Spa­ lio 12 d. „Tarybiniame stu­ dente" patalpintas Kuprio straipsnis „Mūsų buitis“. Ir vėl apie mūsų bendrabutį. Ar­ gi jau tas bendrabutis toks blogas, argi čia gyvena patys nedrausmingiausi blogiausi, universiteto studentai? Tur būt, ne visai taip, nors bendra' būtyje daug trūkumų, labai daug. Rašome apie švarą. Teisin­ gais aplink bendrabutį galima rasti šiukšlių. Dėl to kalti stu­ dentai, kurie mėto pro langus. Na, o tie, kurie eina pro ben drabutį? Juk mūsų miestely­ je nėra nė vienos šiukšlių dė­ žės. Toliau —■ virtuvės. Įdomu, kas Jums sakė, kad budėjimo grafikus Iškabina valytojos ir kad jie tuoj nuplėšiami? Gra­ fikus iškabina blokų seniūnai ir jie yra visose virtuvėse. Be to, blokų seniūnai gyventojus perspėja tiek dėl budėjimo virtuvėje, tiek dėl savitvar­ kos. O jei kambarys netvarko virtuvės, čia Jau kitas klausi­ mas. Jų darbą kasdien tikrina bloko seniūnai ir bendrabučio tarvba. Dėl urnų rūkoriams korido­ riaus gale su Jūsų nuomone sutikti negalima. Pabandykit LV 12216

įsivaizduoti, koks tada kvapas plaukiotų koridoriais. O be to, yra rektoriaus įsakymas, drau­ džiantis rūkyti koridoriuose. Rūkymo vieta — prausyklose. Taryba kovoja už šio įsakymo vykdymą. Gana opus klausimas ir šva­ ra kambariuose. Ne tik pas vyrus, bet ir merginoms vie­ nos komisijos metu buvo para, šyti net penki dvejetai (67, 68, 102, 118, 122 kambariuo. se). Komisija eina ne tik va­ kare, bet ir paskaitų metu, sekmadieniais, įeina ji ir į užrakintus kambariui, taigi, netvarkos po raktu nepaslėpsi. Bendrabutyje paskelbtas kon­ kursas geriausiam kambariui išaiškinti. Kad ir kaip nemalonu, bet tenka prisipažinti, kad pasitai­ ko bendrabutyje girtavimo, kortavimo faktų. Kuriuos pa­ matėm — nubaudėm. Nubaus­ ti ir vandeninių pūslių mėtymo meistrai. Bet taryba ir komi­ sijos negali stovėti prie kiek­ vieno kambario durų ir lauk­ ti, kol šie ims, kortuoti ar ger­ ti. O juk bendrabutyje pilna aktyvistų, deja, tarybai pade­ da tik keletas iš jų. Bendra­ butis — mūsų namai, todėl vi­ si rūpinkitės jo tvarka ir šva ra.

Bendrabučio Nr. 3 taryba

CIKLO

„PASAKŲ

MOTYVAIS")

Kai nusijuoks žiogelio smuikas. Sušvis žvaigždynai tolimi. Iš vandenų Jaunuoliai puikūs Atjos kuprota vilnimi.

Jie kvies tave Į dugną marių, I pilį gintaro vadins, O veidus jų žara vakarė Ugninėm varsom padabins. Bet tu Jiems drąsiai atsakysi: — Nereik man gintaro pilių! Keliaukit sau, o aš ir šičia Surasti laimę Juk galiu. Pažvelkit, supasi aplinkui Geltonas gintaras — kviečiai, Šiandlėną aš čia šeimininkė, Gi Jūs — vien nekviesti svečiai. Ir mariu bangos suputos tik. Jaunuoliai į gelmes nuplauks, ž’ooelio smuikas vėl kvatosls. Kažko ilgėsis, gal ir lauks. VĖJAS ŠLUOJA GATVES

Ech. kaip šiandien visur nuostabu. Juokias, šypsosi žemei dangus, įsirangę balkonuos aukštai, žaidžia saulės zuikučių šimtai.

Skverai, gatvės, mašinos nūnai Mane kviečia, vilioja seniai. Kambaryje sėdėt negaliu Ir nuo stalo tuojau pat keliu. Na, drauguže, ko rymai viena? Tegu knygos pailsi, gana! Prie Neries, prie Vilnelės krantų Nukeliaukim, pabūkim kartu.

Pamatysim, kaip rausta klevai. Kaip upe plaukia, irias laivai. Vieteles aplankysim visas, Kur gegužyje krėtėm rasas.

Skrenga gervės, jų šauksmas kurtus. Palydėkime Jas į pietus. Aš skubu pasitikti tavęs. Spalio vėjas man šluoja gatves.

K. ANTANAVIČIŪTE DIENOS IR VAKARO MAŽAI Kiekvieną dieną tarsi šventę Mums saulė ištiesia delnuos, tr žmonės skubina ąyventi — Juk trumpos valandos dienos. Jie žemės rutulį apjuosia Lėktuvų, traukinių keliais Ir į kitų planetų pusę Raketų talko smaigaliais.

Prie knygų tylomis palinksta Galva žila, galva Jauna. Ir tyliai subrandinta gimsta Svajonėj Ir širdy daina.

Kranai linguoja virš pastolių, Suurzgia traktoriai laukuos... Naula diena kažkam palieka Sidabrą, blizgantį plaukuos.

DveĮonė pralaimi prieš ryžtą... Kažkur palatoje baltoj žmcgus gyveniman sugrįžta — Jis | rikiuotę stos rytoj. Kai saulė pasišaukia dieną, Suminga pakelėj beržai. Žmogaus gyvenimui prasmingam Dienos ir vakaro mažai.

SKUBĖKIME... Skubėkime, gyvenime, Mes prie naujų krantų — Dienų tyliam srovenime Prie greičio priprantu.

Pašėlęs greitis neša mus. E.', dienos, kas greičiau?! Putoja kraujas neramus — Dar daug ko nemačiau.

Na, kas skrajoti mums nelels7 Juk mes greiti, greiti — Žaibais kryžiuojasi keliai Saulėtoj ateity. Jnulkime, gyvenime, Viliojami minčių, Į amžiną Judėiimą Pašėlusiu greičiu!

Kol dar yra pasaulyje Nežinomų kelių, Skubėkime, qv-enlme — Sėdėt nebegaliu!

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-17. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalą leidykloj spaartnvė. <Cobčtckhh cTyaeHT» (OpraH BaJikHioccKoro rocyAapcmeHHorO ynnBepcmeTa).

į) Neseniai daugelis III ki //pramonės ekon. specialybės Ii dentų buvo labai nusteb iU Kaip gi atsitiko, kad Jų gri draugas Avietė L. buvo svar mas išplėstiniame komlaun Ir profsą-'ungos biurų posėd Tai buvo pažangus studentas, ras draugas, apsiskaitęs, „vi< rimčiausių vyrų grupėje“ — apie Jį atsiliepė grupės drau Tačiau draugai, tur būt, n< stebėlo, kad paskutiniu U Avietė atsipalaidavo, pra< dažniau gerti, nelankė pask. O girtas žmogus praranda s tvardą, kontrole ir gali pad. ti netgi nusikaltimą. Taip at ko ir su Aviete.

I

Neseniai iš svečiu Jis g dainuodamas. O kai drauga perspėjo, jis nusprendė ; „pamokyti“. Sunku dabar p, kyti. ka galvojo, ar Iš viso ni negalvojo Avietė, grasinda draugui peiliu. Tačiau argi d trūko iki nusikaltimo? h Draugai ariežtai pasme //Avietės poelgį. Išplėstiniame II sėdyje buvo išsamiai i *naqr Į| tos visos aplinkybės, išk'au; ||draugų nuomonė. Avietė r J/nare'škė. k->d labai nw' rrr n tis universitete, pasižadėjo I įį pavyzdi-’ou studentu. Drau !Juo patikėlo, nutarė prašyti r toriu palikti Jį universit Tačiau Avietė buvo nubaus la— įrašymas papeikimas Ir j paskirta dirbti prie univers" vakarinės mokyklos. Pasirc Avietė iqnoravo draugų n Usprendį ir išvažiavo namo. Dr /ynai nelnvi’ai pas'n'ktinn Ir 7 smerkė ši Jo poelgį. Pasirc įl be reikalo buvo natikėta pc įįdžfo metu, todėl dabar visi //tiko su rektoriaus Įsakymu 7 šalinti JĮ iš studentų sarašų. A REDAKCINE Mes manome, kad įvykis, a įjtikea su Aviete, bus pam< //ir kitiems. / t. PAPLAUSKAITi A EF profbluro Ideologini

Užs. Nr.