Page 1

Suvažiavimas mus įpareigoja Lapkričio mėn. 2 d. didin guose Suvažiavimų rūmuose baigė savo darbą XIII TSRS Profesinių sąjungų suvažiavi. mas, apsvarstęs VPSCT ata­ skaitą ir nubrėžęs profsąjun­ ginėms organizacijoms už­ davinius išplėstiniame komu, nizmo statybos etape. XIII suvažiavime profsąjun­ ginėms organizacijoms iškelti svarbūs uždaviniai, vystant masių lnlciatyvą,i nukreipiant visą energiją ir sugebėjimus materialinės-techninės komu­ nizmo bazės sukūrimo, naujo žmogaus auklėjimui, komunis­ tinių santykių formavimui. XIII suvažiavimas — pats didžiausias tarybinių profsą­ jungų istorijoje. Jame daly­ vavo apie 4 tūkstančius dele­ gatų, daugiau kaip 300 svečių iš 89 pasaulio šalių. Klausaisi pranešimų, delegatų pasisaky­ mų, užsienio svečių ir draugų sveikinimų ir pergyveni di­ džiausią džiaugsmą ir pasidi­ džiavimą savo Tėvyne, jos kū­ rybinga liaudimi, kuri, Komu­ nistų partijos vadovaujama, rodo neišpasakyto masto dar­ bo stebuklus. Mes žavėjomės Jenisiejaus tramdytojais, Kas­ pijos pakrančių naftininkais, Oonbaso angliakasių didvy­ rišku darbu. Iš pagrindų pa­ sikeitė darbo klasė. 40% dar­ bininkų ir daugiau kaip 23% kolūkiečių dabar turi aukštąjį ir vidurinį išsilavinimą. Liau­ dies ūkyje dirba apie 10 mi­ lijonų specialistų su aukštuoju ir viduriniu specialiuoju mokslu.

RYTOJ VERSITETO

ĮVYKS

uni-:

STUDENTŲ-

PROFSĄJUNGOS

XV;

KONFERENCIJA. SVEIKINAME JOS DE ;

LEGATUS!

Nemažai vietos draugo Grišino ataskaitiniame pranešime ir delegatų pasisakymuose bu vo skiriama komunizmo staty­ tojų auklėjimo klausimams ir ypatingai jaunimo auklėjimui, mūsų jauniausiems profsąjun­ gų nariams, busimiesiems spe­ cialistams. Aukštųjų mokyklų profsą­ junginių organizacijų dėmesio centre turėtų būti ne tiktai studentų pažangumas, lanko­ mumas, buitiniai klausimai, bet ir jų politinio akiračio plėtimas, studentų įtraukimas į mokslinį-tlriamąjį darbą ir visuomeninį gyvenimą. XIII profsąjungų suvažiavimas nu­ rodė visoms profsąjungoms su­ stiprinti darbą žemutinėse grandyse. Todėl studentų profkomiteto darbo sėkmės; laidas — tai aktyvus darbas i jo žemutinėse proforganlzacijose. Juk kaip tik čia spren­ džiami svarbiausieji uždavl- j nlai, kur vyksta praktiškas darbas, užsiėmimai, kur kolek­ tyvas gyvena bendrais intere­ sais. Todėl universiteto prof­ komiteto pagrindinis uždavi­ nys — pakelti žemutinių prof­ sąjunginių organizacijų veik­ los lygį, nukreipti į praktiš kų, gyvenimiškų uždavinių sprendimą. XIII profsąjungų suvažiavi­ mas ragino ir negamybines profsąjungines organizacijas plačiau įsijungti į judėjimą už komunistinį darbą, už tai, kad darbe ir buityje vadovautumės komunizmo statytojo morali­ niu kodeksu. O ar negalėtų aukštųjų mokyklų, sakysime, grupė, kursas, o vėliau net vi­ sas fakultetas įsijungti į ju dėjimą už komunistinį darbą ir savo devizu paskelbti: „Mo­ kytis ir gyventi komunistiš­ kai“. Profsąjunginės organizaci. jos kartu su komjaunimo orga­ nizacija turi negailestingai gulti iš aukštosios mokyklos visa tai, kas trukdo dirbti ir gyventi komunistiškai, kas sto­ vi skersai kelio. Sveikintina universiteto komjaunimo organizacijos ini­ ciatyva šefuoti sunkiai auklė­ jamus vaikus, atitraukti juos nuo betikslio klaidžiojimo gat­ vėmis. Tai rodo, kad univer­ siteto studentai neužsidaro sa­

vo rūmų sienose, kad dalį laisvo laiko aukoja bendram visuomenės reikalui. Mums, respublikos delega­ tams, ypač buvo malonu žiū­ rėti geriausiųjų šalies meno saviveiklos atlikėjų koncerto, nes jų tarpe buvo kaip tik pajėgus, susitelkęs universite­ to liaudies dainų ir šokių an­ samblis. Stebino delegatus tai, kad toks gausus ansamblio dalyvių skaičius sugeba neatsilikti moksle ir skirti tiek daug lai­ ko liaudies meno propagavi­ mui. Respublikinis komitetas ti­ kisi, kad universiteto profsą­ junginės organizacijos nu­ kreips savo jaunatvišką ener­ giją į Partijos ir Vyriausybės keliamų uždavinių įgyvendi­ nimą.

A. PAURIENE Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos • Respublikinio komiteto pirmininkė ------- -------------

ŠIAME NUMERYJE:

* XIII TSRS PROFSĄJUNGŲ SUVAŽIAVIMAS IR MUSŲ UŽDAVINIAI * ŽINIOS IS FAKULTETŲ * VYR. DĖSTYTOJUI A. PALIUKUI — 60 METŲ. * LITERATŪRINIS PUSLAPIS * „SPYGLYS“ * SPOR­ TAS.

Visų šalių proletarai, vienykitės 1

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Eina nuo 1950 metų

Nr. 31 (466) 1963 m. lapkričio 16 d.

Kaina 2 kap.

EF KORESPONDENTAI PR ANESA

„PRISIPAŽĮSTAM NUGALĖTI“ „Šuo ir kariamas pripran­ ta“, — sako patarlė. Mes, antro kurso studentai, irgi pratlnomės, pratlnomės. . . ir prie daug ko pripratome. Ei­ name sau koridoriumi ir visai nesistebime, kad spintos be­ veik iki lubų visokiais „ra­ kandais“ apkrautos, kad visur dulkių sluoksnis. Jei koks nors svečias bando nusiste­ bėti, mes paaiškiname, kad re­ montas. Dar gegužės mėnesį mus Iš laboratorijos į korido­ rių su nebaigtais darbais Iškė­ lė. Paaiškino mums, kad rei­ kia statybininkams „fronto-“. Girdi, jei dabar neišsikelsim, tai rudenį apie laboratorijas nesvajok! Išsikėlėm į koridorių. Atėjo porą vyrų, išmontavo elektros, vandens tinklus, stalus ir išė­ jo. Mes nutarėm, kad, matyt, skubus remontas vyks vasarą. Tik buvo pikta, kad mus taip skubino Iškelti, nesiruošdami remontuoti. Vasaros atostogos namuose, darbo stovyklose nepastebimai pralėkė, tačiau kaip mes nu­ stebome, kai grįžę pamatėm savo laboratoriją tokioje pat padėtyje, kurioje buvom pali­ kę. Iš karto buvo aišku, kad dirbti vėl teks koridoriuje. Pagaliau, kas gi čia balsaus?! Jei matematikos pratybas, kal­ bos ir kitas paskaitas galima klausyti koridoriuje, kai pro tave nuolat visi vaikšto, tai darbus dirbti koridoriuje vis lengviau, nes pats gali vaikš­ čioti. Sieros vandenilis — didelis nuodas, tai negi jį irgi laiky­ si koridoriuje: kol sulfidų kambarį suremontuos, juk ne­ sulauksi! Pasakoja mums drau­ gai penktakursiai, kad jie atė­ ję į pirmą kursą remontą fa­ kultete jau rado. Taigi, išslnešėm Kipo apa­ ratą į kiemą ir įslruošėm „sul­ fidų kambarį“ ant plytų krū­ vos. Ir sveika. Ir patogu! Žvilgteri pro koridoriaus lan­ gą ir matai, kad tavo eilė ar­ tėja. Tada pasipūstai koja?; ir bėgi. Nuo antro aukšto laip­ tais į pirmą, ią pirmo į prleškoridorių, iš ten į kiemą, po to 200 metrų kiemu — ir esi vietoje. Bandėm arčiau įsitaisyti, bet kiti kursai ir biblioteka mums triukšmą pa­ kėlė, girdi, visus Išnuodysite, eikite toliau nuo mūsų. Taigi, įsitaisėm vidury kiemo. Suslleidl sieros vandenilį — ir atgal į antrą aukštą. . . Taip 5—6 kartus sukoręs, kaip po geros treniruotės pa­ sijunti. Štai kaip mokslą ir sportą galima suderinti!

Vakarinio skyriaus studen­ tai ir naktį Kipo aparatą vi­ dury kiemo iš kvapo suranda. O kai atvykę statybininkai pa­ kelia dulkių debesį taip, kad koridoriuje per du žingsnius savo draugo nematai, tai savo dėžes su chalatais ar švarkų skvernais prldengiam, nes gal­ vą išplauti galima, o su už­ terštais reagentais niekad la­ boratorinių darbų nebaigsi. Dulkių debesis milžiniškas, o remontininkų. . . tik du vyru­ kai. Kai lauke lietus lyja ir rel. kia leisti sieros vandenilį, mes po skėčiais arba po tais pačiais chalatais galvas paklšam. . . 'Taip mums begyvenant ir oras atšalo. Remontuojamos laboratorijos vis dar be langų stovi. Vieną rytą statybinin­ kai ėmė ir Iškėlė laboratorijų duris, kurių ketverios išeina į mūsų koridorių, tai nuo pat ryto ne tik mūsų sulfidų kam­ barys, bet ir mes visi atsidū­ rėme lauke. Tokia padėtis tę­ siasi jau dvi savaitės. Kai ku­ rie iš mūsų toliau grūdinasi, stovėdami po 8 valandas ant šaltų cementinių grindų, dirb­ dami šaltose patalpose bei kieme, o kai kurie net sloguo­ ja ir kosti. Prisipažįstam nugalėti ir prašom pagalbos.

II k. CHEMIKAI

STUDENTŲ TEISMAS TEISIA. . . STUDENTUS Iš įvairių Lietuvos kampe­ lių i Teisės fakulteto pirmą kursą susirinko 23 Jaunuo­ liai ir merginos. Pripažins Juos studentais, ar ne? Būti ar nebūti? ŠĮ klausimą spren­ dė. .. teismas. Šeštadienio vakare vietas už stalo užima teismo sudė­ tis: VI. Vaicekauskas, M. Liepaitė, A. Dambrauskas. Apklausiami pirmakursių at­ stovai - „lyderiai“. Įdomiai kalba tikrasis ketvirto kurso Justicijos patarėjas Vaclovas Juškys. Jis konstatuoja, kad jaunieji draugai dar neprisi­ taikė prie studentiškų klima­ tinių sąlygų: mėgsta Ir parū­ kyti ne vietoje, ir patriukš­ mauti paskaitų metu. Pirmakursių gynėjas, IV k. „advokatė“ D. Vilkaitė tvirti­ na, kad jos ginamieji Iš pri­ gimties yra geri Ir švelnūs. Perskaitomas sprendimas. Teismas, atsižvelgdamas Į pir­ makursių ašaras, Į Jų amžių, silpną ir dar neužgrūdintą „Tauro“ patiekalais kūną, nu­ taria pripažinti studentais Ir priimti Į savo broliją. „Auk­ lėti mūsų pirmakursius pave­ dama darželio Nr. 15 vai­ kams, — skelbia teismo pir­ mininkas VI. Vaicekauskas. A. DAMBRAUSKAS

Universiteto bendrosios chemijos laboratorijoje nė vie­ nai dienai neatvėsta darbo įkarštis. įsigilinusius į bandy­ mus, čia dažnai galima užtikti Chemijos fakulteto studen­ tus. Ilgai ir su pavydėtinu kantrumu triūsia jie prie mė­ gintuvėliais, kolbomis chemikalais ir įvairios paskirties apa­ ratais nukraustytų stalų. Žiemos egzaminų sesiją pasitikti tvirtomis žiniomis! — toks jų šūkis. Nuotraukoje: I k. chemikal-technologal Alfredas Ston­ kus ir Dalia Martlšiūtė kruopščiai ruošiasi eiliniam bandy­ mui. Sį kartą jiedu nustatys magnio cheminį ekvivalentą.

R. MACIUKO nuotr.

TAIP MES RUOŠIAMĖS Auditorijoje neįprasta tyla. Užėmusi dėstytojo vietą, pranešimą skaito Gražina K. Tema labai įdomi. „Išdirbio apskaita skaičiavimo mašinų gamykloje“. Visi susidomėję klauso, žymisi užrašuose. Teorijos kursas baigtas, dalykas žinomas, tačiau kiekvienam labai įdomu, kaip vedama išdir­ bio apskaita skaičiavimo mašinų gamykloje. Po pranešimo dar į daug draugų klausimų turi atsakyti Graži­ na. Juk kiekvienam įdomu, kodėl gi apskaita vedama taip, o ne kitaip, o kodėl kitaip apskaita vedama kitose gamyk­ lose. Gražina suąeba atsakyti į jai pateiktus klausimus, nes ji atliko mėnesio praktiką toje gamykloje. Pranešimą re­ cenzuoja R. Navackaltė. Ji įvertina pranešimą, nurodo trū­ kumus apskaitoje, pateikia savo pasiūlymus. Po to se­ ka įvertinimas. Pranešimas įvertintas labai gerai. Jį skaitė Gražina būrelio susirinkime, o ateityje jį skaitys SMD konferencijoje. Taip kiekvieną paskaitą skaitomi pranešimai, po kurių užsimezga diskusijos, ginčai. Kiekvienas studentas turi ką pasakyti apie įmonę, kurioje Jis atliko praktiką, o vėliau pateikti savo ir draugų pasiūlymus įmonei. Štai kaip mes ruošiamės tapti specialistais.

B. MILUTYTE EF, IV k„ buhalterinės apskaitos spec.

Grupėje — visi komjaunuoliai Noras kuo daugiau sužinoti, kuo daugiau pažinti — daro laiką tokiu trumpu, kad nepastebėjome, kaip praėjo pusė semestro. Dabar mums reikia stengtis kuo daugiau pama­ tyti, sužinoti. Neapsiribokime vien specialybės studijavimu, o įsijunkime į bendrą visuomeninį gyvenimą. Mūsų grupėje yra 15 žmonių, kurių tarpe buvo du nekomjaunuoliai. Todėl ilgą laiką kalbinome savo draugus stoti į komjaunimą. Grupės susirinkimai pas mus vyksta labai (domiai. į savo darbo planą įtraukėme įdomias temas, o taip pat įdo­ mias išvykas po Vilniaus istorines vietas ir t. t. Tuo būdu grupės kolektyvas darosi draugiškesnis, pažįstamesnls. Tai padeda kovoti su pasitaikančiais sunku­ mais, nesutarimais bei padeda studijose. Paskutiniu metu į savo komjaunuolišką šeimą priėmėme šias merginas, buvusias nekomjaunuoles — Kazakevičiūtę Danguolę ir Juozelskytę Viktoriją. Dabar mūsų grupėje visi komjaunuoliai. Tolesnis mūsų uždavinys — stiprinti grupės kolektyvą, masiškai dalyvauti rengiamose išvykose, organizuojamose talkose ir kitose priemonėse. Svarbiausia — kovoti už aukštą grupės pažangumą bei lankomumą, tai padės geriau studijuoti specialybės dalykus ir visuomeninius mokslus.

A. KAKTAVICIŪTĖ EF, II k. stud.

NORS MAŽA DALELE 'Tą dieną gamta nežadėjo gero oro, tačiau mes, pramo­ nės grupės studentai, susirinkome į talką. Gražu bus kada nors pažiūrėti į medžių alėją plento Minsko kryptimi pakraščiuose. Sodinome akacijas, klevus keturiomis eilėmis. Klevai oš ir siūbuos savo plačiomis šakomis, akacijos pavasarį sužydės gelsvais žiedais, džiuglndamos keleivį. Įkyrus rudens lietus skverbiasi pro drabužius. O mes sodiname. Paskui visas būrys, linksmai klegėdamas ir juo­ kaudamas, pasuka į namus. Nuotaika puiki. Mes nors maža dalele prisidėjome prie tų didžiulių darbų, kuriais liaudis sveikino Spalį. Tad tegul auga ir plačiai teišsiskleidžia mūsų pasodinti medeliai, tegul jie būna dideli, kaip ir darbo žmonių pada­ ryti darbai. M. ZURLYTĖ EF, II k. pramonės ekonomikos spec. studentė


Vyr dėstytojui A. Paliukui — 60 metų

Vllniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universite­ to Teisės fakulteto vyr. dėstytojui Paliukui Anta­ nui lapkričio 18 dieną su­ kanka 60 metų, kurių di­ džiausią dalį jis paskyrė mokslui ir pedagoginiam darbui, į kurį jis visada grįždavo su nauja energi­ ja, su naujom, gyvenimo praktikoje patikrintom, ži­ niom. Baigęs 1925 m. Rokiš­ kio gimnaziją, Paliukas įstoja į Kauno universiteto Teisės fakultetą, kurį negali baigti dėl lėšų stokos ir 1929 m. ru­ denį stoja į kariuomenę būtinai karo tarnybai atlik­ ti. 1931 m. Paliukas vėl grįžta į Teisės fakultetą, kurį baigia 1933 m. Jis nepatenkintas to meto val­ džia, viešai pasisako prieš jos vykdomą politiką, todėl juo nepasitiki ir nepriima dirbti į teismą 1940 m. dirba komisa­ ru, dėsto Vilniaus univer­ sitete politinės ekonomijos istorijos kursą. Vokiečių okupacijos me­ tu dirba Rokiškio apskr.

uosekliai vykdant universiteto komjauni­ mo konferencijos nuta­ rimus, mūsų fakulteto kom­ jaunimo organizacija pagrin­ dinį dėmesį skiria akademi­ niams klausimams. Mūsų dar. bo kryptis — tai kova už studentų pažangumą, jų są­ moningumo kėlimą. Akade­ minis darbas vykdomas neati­ traukiant jo nuo ideologinio. Šiemet pagrindinis darbas pravedamas grupėse. Tai ska­ tina grupių iniciatyvą, pade­ da kelti studentų aktyvumą, leidžia geriau pažinti kiek­ vieną studentą. Didžiausias dėmesys skiriamas I kurso studentams. Daugumoj I kur­ so grupių buvo pravestos dls. kusljos-konsultacijos „Kaip ruoštis paskaitoms ir praty. boms“, „Sesijai ruošiamės dabar“ ir kt. Greitu laiku bus pravestos diskusijas „Mano vieta visuomenėje“, „Garbė, sąžinė, pareiga“, susitikimai su buvusiais fakulteto aktyvis­ tais, mokslo pirmūnais. Gerą įspūdį paliko I k. matematikos spec. I grupės susirinkimas tema „Kas nedlr-

N

Bagdalavos dvare žemės ūkio darbus. Išvadavus Tarybinei Ar­ mijai Lietuvą, Antanas Pa­ liukas visas žinias Ir jė­ gas skiria pedagoginiam darbui: dirba Rokiškio gimnazijos direktoriumi, nuo 1945 m. Vilniaus Vals­ tybiniame universitete Tei­ sės fakultete dėsto valsty­ bės ir teisės teoriją, kurį laiką dirba advokatūroje. 1961 m. gruodžio 1 d. Paliukas Antanas skiriamas civilinės teisės ir proceso katedros vyr. dėstytoju. Aktyviai dalyvauja fakulte­ to visuomeniniame darbe. Paprastumas, kuklumas ir geri, draugiški santykiai su bendradarbiais ir stu­ dentais padeda išspręsti ne tik mokslines, teorines ir praktines problemas, bet ir kasdieniniame gyvenime jis tampa nuoširdžiu, tikru draugu, kurio petį jaučiant visos svajonės būtinai virs­ ta realiu gyvenimu.

*7

TĘSIAME DISKUSIJĄ Prieš kur| laiką ..Tarybiniame studente" buvo at­ spausdintas drg. Kuprio straipsnis ..Musų buitis“. Redak­ cija gavo daug laiškų. Vieną iš jų šiandien spausdiname.

Kibkime į darbą Jau seniai mus jaudina klausimai, kurie susiję su mū­ sų buitimi, tačiau šiais klau­ simais mes nedaug tediskutavome. Ir dabar, perskaičius A. Kuprio straipsnį „Mūtų bui­ tis“ negalima neatsiliepti. Pirmiausia, gal apie mankš­ tą. Mūsų bendrabutyje reika­ lai su mankšta labai pašliję. Trimitą galima išgirsti tik kas antrą ar kas trečią rytą. Na, o jei nėra trimito, tai galima ir lovoj voliotis, kiek tinkamas. Žinoma, ne visi ir trimitą iš­ girdę dar keliasi, atsiranda ir tokių, kuriems penkios minu­ tės snaudulio brangiau už vis­ ką. Kyla klausimas, kas kal­ tas? Pirmiausia, draugai, tai mes patys. Kalti ir budintieji, kurie pamiršta savo pareigas ir nepažadina trimitininko. Buvo imtasi priemonių, ta­ čiau padėtis nelabai tepagerėjo. Taip, mankšta yra priva­ lomas punktas bendrabučio dienotvarkės taisyklėse ir ją būtina daryti. Man atrodo, kad trimitas lauke (kaip buvo pa siūlyta A. Kuprio) nepagerin­ tų esamos padėties. Kur kas geriau, kada trimituojama pa­ čiuose bendrabučiuose, tik Jo­ kiu būdu ne atskirai kambariams. O kiek bereikalingų rūpesčių tenka bendrabučio aktyvui, kada_gyventojai visai nesirūpina tvarka kambariuose, švara virtuvėse ir t. t. Moks­ lo metų pradžioje mūsų bendrabutyje buvo bloga pa­ dėtis. Kai kuriuose aukš­ tuose gyvena beveik visi pir­ makursiai, kurie dar nėra pil­ nai suispažinę su bendrabučio taisyklėmis. Nemaža nuveikta bendrabučio tarybos nerių, kai buvo kalbama ir aiškinama

elementariausi dalykai kiek­ vienam kambario seniūnui. Tai davė neblogus rezultatus. Bet ar ne laikas, draugai, daryti ne tik išvadas, kad rei­ kia švarą ir tvarką palaikyti, bet ir tvarkytis taip, kad ne­ būtų baisios jokios komisijos. Dar norisi pakalbėti ir apie sandėlį, kuriame sudėti mūsų pačių daiktai. Pas mus iš viso nebuvo įmanoma įeiti Į jį, o ką ten apie suradimą savų daiktų bekalbėti. Suprantama, kad ne kas ki­ tas, o mes patys padarėme ten idealią „tvarką“. Mano manymu, tokią „tvarką“ turi­ me panaikinti savitvarkos me­ tu, pašalinus visus daiktus, kurie išmėtyti ir t. t. Tą mes jau padarėme, tą gali padary­ ti ir kiti bendrabučiai. — Merginos tylos! Mergai­ tės tyliau, — ne kartą taip buvo raminamos pirmakursės ketvirtame aukšte. Lyg tik pradeda laikrodis mušti dvy­ lika, taip ir prasideda kon­ certai. Čia su mumis jokių auklių nėra ir galėtume apsi­ eiti net be pastabų, tik reikia nepamiršti, kad ne vienas gy­ veni, kad, gal būt, trukdai savo draugui ar kaimynui, plyšaudamas koridoriuįe. Kiekvienam malonu pabū. voti ten, kur gražu, švaru. Tad pasistenkime. Tik truputė­ lį darbo, didesnio noro ir mes galėsime didžiuotis bendra­ bučiu, savais namais, mus su malonumu galės aplankyti ar­ timieji, draugai, gal būt, ga­ lėsime ir pasimokyti. Daug nediskutuokime, kib­ kime visi Į darbą.

V. LAURINAITYTE Bendrabutis Nr. 4

Kas naujo musų darbe ba, tas nevalgo“, Tai buvo pakartojamas kursas, lavina tikrai jaunatviška diskusija, ma uždavinių sprendimo techSekretoriaujantis nespėjo net nika. „Aš jaučiuosi kaip sunužsirašyti visų pasisakymų,, klausiame egzamine, nors pa­ kalbėjo su giliu įsitikinimu, žymių man niekas nerašo. Čia ieškojo pavyzdžių savo stu­ rūpi žmonių pasitikėjimas“, dentiškame gyvenime, giliai — kalba vienas iš entuziastų. diskutavo tokiais klausimais, Tačiau kai kuriose grupėse kaip geriausia dirbti, kaip į šį darbą pažiūra yra gana ruoštis paskaitoms, pratyboms, formali. Rimtas priekaištas kaip derinti įtemptą darbą tenka II k. matematikų grusu poilsiu. Galim džiaugtis porgams. To kurso tik vie­ šios grupės aktyvu, grupės nas žmogus sutiko šefuoti pir­ studentais, nes ir dėstytojai makursius. Gruporgai, matyt, gerai atsiliepia apie šią gru­ nesugebėjo įtikinti grupės. pę. Turim skelbti tam kovą. Tačiau dar ne visur Juk tai jie griauna mūsų dar­ taip yra. Šiais mokslo metais bo rezultatus, kartais net ne­ pirmakursių kontingentą tu­ suprasdami, kokią žalą jie rim silpnesnį negu pernai. daro. įpareigoti galime kiek­ Žymią kontingento dalį suda­ vieną, tačiau šį darbą priva­ ro neišlaikiusieji konkurso į lo dirbti žmonės tik giliai įsi­ kitus fakultetus, Ar žmonės. tikinę Jo svarbumu ir tikslin­ įstoję ne pagal pašaukimą, gumu. Bet koks abejingumo pažiūrės rimtai į studijas vie­ pasireiškimas padarys čia di­ name iš sunkiausių fakultetų? džiausią žalą: pirmakursiai Visų pirma, tai priklauso nuo suabejos pagalbos nuoširdu­ jų pačių. O komjaunimo orga. mu. nizacljos uždavinys — suda­ Pasitaiko nemalonių faktų, ryti darbinę nuotaiką studen­ kad kai kurie vyresniųjų kur­ tų tarpe, kiekvieno komjau­ sų studentai skleidžia nesvei­ nuolio pareiga — ne tik ge­ kas nuotaikas I kurse. „Fukrai mokytis, bet ir nebūti se, kam tu mokaisi semestro abejingu savo draugams. bėgyje. Pakaks tau vargo ir Nauja kryptis mūsų darbe sesijos metu“, — taip moko — vyresniųjų kursų studentų pirmakursį prityręs studen­ konsultacijos pirmakursiams. tas. Šitie „prityrusieji“ mėgs­ Vyresniojo kurso studentas, ta pafllosuofuotl, pasirodyti dirbdamas su keliais pirma­ labai protingais prieš jaunes­ kursiais, ar ir su visa nius už save, bet, užkalbinti grupe, aiškina sunkesnius te­ komjaunimo aktyvisto, išsiža­ orijos klausimus, padeda da, meluoja. spręsti namų darbų uždavi­ Su pažangumu labai tamp­ nius. Labai rimtai pažiūrėjo i riai susijęs lankomumas. Nors šį darbą II kurso KPI grupės visumoje reikalai fakultete studentai, net šeši šefuoja pagerėjo, tačiau neseniai bu­ pirmakursius. Sis darbas atne­ vo keletas drausmės pažei­ ša naudą ne tik pirmakur­ dimo faktų: II k. fizikai kolek­ siams, bet ir šefuojantiems: tyviai pabėgo iš bendrosios

fizikos pratybų, II k. I gru­ pės matematikai beveik visi neatvyko į anglų kalbos pa­ skaitą. Labai nemalonu buvo nutraukti stipendijos mokėji­ mą kai kuriems draugams už paskaitų nelankymą, bet libe­ ralizmas čia tik pakenktų. Prlncipingiau svarstomas lankomumas ir grupėse. I k. mechanikų grupė už paskaitų nelankymą nutraukė stipendi­ jos mokėjimą stud. Jociui ir paskyrė kitam grupės draugui, kuris gerai lankė paskaitas ir kuris buvo sunkioj materialinėj padėty. Dažniau nušviečiamas aka-

deminis darbas /akulteto šie ninėje spaudoje. Akademinės komisijos pirmininko drg. Ma. tulionlo iniciatyva leidžiamas satyrinis biuletenis „T AP biuletenis“ (TAP — tinginių ir apsileidėlių partija). Dide lio susidomėjimo susilaukė satyrinis stendas „Ar vieta skolininkams bendrabutyje?“. Jau ruošiamas lankomumo grafikas, kur bus atžymėtos kiekvienos grupės praleistos paskaitos per dvi savaites. Akademinė komisija, kom jaunimo organizacija per šį laikotarpį daug nuveikė. Ar šis darbas buvo vertingas — parodys artimiausiųjų koliok vijumų, kontrolinių darbų re zultatai. I. NADOLINSKAJA III k. matematikė

FELJETONAS

Peiliu į širdį 2 peiliai " I l> Iš VVU kavinės-valgykl os pavogti 42 (FAKTAS) šakutės.

Kiek jų buvo? Vienas, duį kaimą pas tėvus, kur kvepėar daugiau? Byla guli ant jo ' rudeniu, raugintais~ agur prityrusio kriminalisto stalo. kais ir paskerstu paršu. Smailiapirštis buvo geras Išaiškino. O štai vienas — pa­ puolė. Galutinai. Tiesiai į ir jautrus vaikas. Ir dabar, sė dėdamas valgykloje, jis gal rankas.. . vojo apie mamą. Atsitiko tuomet, kai Jurgis — Parvešiu lauktuvių, — Smailiapirštis ruošėsi važiuoti galvojo Jurgis. — Penkios poros lagamine guli, o šian dien nukniauksiu šeštą. . . Smailiapirštis piaustė šni celį. Jo rankose blizgėjo nerū dijantis peilis ir šakutė. Jur­ gis atrodė gražiai ir inteligen tiškai. Plaukai buvo ištepti aliejumi, žandai raudonavo ir švietė iš tolo. Žodžiu, Jurgis ti, branginti nepamainomą sa-tytume „Naujausių laikų isto- panašėjo į pagal visas taisyk­ vo žinių šaltinį — knygas. riją“, joje vis tiek nerastume les iškeptą šventinį paršiuką Bet nesuprantama, kodėl tie skyriaus apie Indoneziją. Per­ Rodos, imk ir smelk šakute į keli skaityklos lankytojai, ku­ nelyg žiauriai likimas nubaudė pašonę — nė nekriūktelės. . riems suteikta teisė vadintis ir J. Talmanto „Lenkų — lie­ Jurgis pavalgė. Išgėrė kom studentais, užuot saugoję, tin­ tuvių kalbų žodyną“. Didesnes potą. Apsilaižė. Jo mažytės kamai elgęsi su knyga, jas tie­ negu krokodilo ašaras lieja pa­ akutės apibėgo valgyklą. į siog terorizuoja? Bendrosios staroji knyga! Na, ir kaip ne­ langus purškė smulkutis ru skaityklos darbuotojams neno. raudoti, jeigu iš jos belikę vi­ dens lietus. romis tenka „grožėtis“ knygo­ so labo tik. . . viršeliai bei ti­ Jurgis lūkuriavo. Pasku mis, iš kurių išplėšyti ne tik tulinis lapas! Graudu, bet kar­ kažką užsikišo už švarko ii atskiri lapai, bet ir ištisi sky­ tu ir pikta. Ir tai tik keletas ramiai pakilo. riai. gana akivaizdžių pavyzdžių, Jurgis — inteligentas. Ly Pageidaujate konkretumo? kurie byloja apie kai kurių gia eisena jis prisiartina prie Tad neakivaizdžiai supažindi­ studentų „nepaprastą meilę“ virtuvės ir padėkoja mergi name su atskiromis knygų knygoms. Ir ne vien tik joms. noms už skanius ir kaloringus Kaskart didėja iškarpomis pa­ pietus. plėšytojų aukomis. Štai, kad ir „Fizikos kur­ dabintų laikraščių ir žurnalų Merginos nusijuokia. Lyja so“ II tomas. Sis vadovėlis, krūva. Vietoj straipsnių juose Aplink rudeniška. Bažnyčios žiojėja skylės! patekęs į vieno iš skaityklos bokšte suplasnoja balandžiai lankytojų negeras rankas, neJurgis pakelia galvą. Neretenybė skaitykloje ir teko net 150 lapų! O su kokiu atskirų vadovėlių „paslaptin­ — Ir kaip jiems nebaugu kruopštumu, atsidėjimu skai- gas“ dingimas. tokiame aukštyje, — galvoja Smailiapirštis, lėtai žingsniuo Šauniai darbuojasi knygų damas ir džiaugdamasis, kad egzekutoriai, ką ir bekalbėti. jis vaikšto žeme. Ir visas šaunumas tame, kad Bet staiga. .. Koja užkila jie be jokio sąžinės graužimo na už plytos ir Jurgis visu ir. tikriausiai, be jokio bai­ ūgiu išsitiesia ant grindinio. mės drebulio (nors, tiesa, ap­ — A-jai-ai! — siaubingas sižvalgyti, ar niekas nemato, klyksmas sudrebina senuosius verta!) plėšo jiems patiems universiteto kiemus. Suplasno skirtas knygas. Beje, tai pla­ ja ir pakyla balandžiai. čiau komentuoti nebūtina. Tik O Jurgis guli, Nejudėda labai jau knieti paklausti šių mas. Subėga žmonės, Atšvil knygų mylėtojų: ar ilgai dar pla greitoji pagalba. Sanitaras atverčia Jurgį tęsis toks gėdingas reiškinys, nugaros. Kairėje pusėje, dažnai dar skaityklos darbuo­ ant kur plakė širdis, blizga, netojai, o tuo labiau tie studen­ gailestingai ir klastingai bliz­ tai, kuriems brangi kiekviena ga iš valgyklos pavogtas pei knyga, pasiges kartais net ir lis. Peilis įsmigęs į pačią šir labai retų, o kartu taip būti­ dl- Ach, tie peiliai, peiliai... nų knygų? Atsakymą turi duo­ O virš senųjų bokštų nera­ ti patys studentai. miai suka ir suka švelnią) paukščių pulkas. R. Mačiukas Felicijonas TARKA IFF, I k.

KNYGOS BE... LAPŲ Kas iš mūsų studentų nėra lankęsis bendrojoje skaityklo­ je? Tokių, be abejo, maža. Ir tai suprantama. Juk skaityklos lentynose randama įvairiausių leidinių. O ir priėjimas prie jų laisvas. Tai labai pa­ togu žingeidiems skaitytojams. Ir nėra tokios dienos, kad skaityklos salė būtų apytuštė. Joje visuomet gausu studentų fizikų, kalbininkų, medikų, teisininkų. Bet kalba eina ne apie juos visus. Rašyti šias ei­ lutes paskatino tik nedidelės jų saujelės pasipiktinimą kelentis elgesys su bendrosios skaityklos knygomis. Kas jie? Pirmakursiai, antrakursiai, gal būt, diplomantai? Nespėllosime. Svarbu tai, jog jie studentai, ir jie turi gerb-

Diplomantas (fuksui): —

žiūrėk,

vos istojo, o |au

sparną rėžia. . .

S. MORKAUS piešiniai

S Petras neša atsakomybę už viN. grupė blogai sustato darbo są fakultetą. . . planus. . .

Susirinkimas mą. ..

išnešė

nutari­ SĮ klausimą laikysime uždary* ttu.. .


įle lės 4a. įas \P ilų de įkė eta ?“. mo tos tos m ši Ar

Paganeliškas „atradimas'

f ĮSĄ pusmetį jis gyveno Vlado kambaryje. Vla>k ’ das netikėtai,, re. laugellsišvažiavo negalėjo suprasti, s galima staiga palikti unlįiteto auditorijas ir išskuį tokį kampą Ieškoti roiitikos. - Sauna žmogui į galvą tis tapti gyvačių dresiruo1! — išporino Sigitui Vin— liesas, įkritusiais veis, su juoda apgama ant jostikaulio fuksas. Sigitas neatsakė nieko. - Bet liuks! — tęsė Vln, — Bent tu, geras vyras, jukėj pagyvensll ie Išsiskyrė ant laiptų. Mena buvo karšta Ir vl; vėsus bendrabučio koriius šįkart padvelkė šiluma nūro kvapu. kambaryje Sigitas persirenlr sudavė pirštų krumpliais į galvą: „Vėl ištižėlis“, amžinai niršdavo ant savęs, Ir niekuomet jam nesisekdataikllai ir į didžiausią pa­ ritą kvailystę atskirti r au. Kraujas širdyje sukulluoriavo po to. Taip is rla! Kažkas lyg įpratino .1 dūšioje atsargas ne­ ė štų įžeidinėjimų. 1

1

>s ti

(IŠTRAUKA IS APYSAKOS — Neee! Daugiau taip.. . — niurnėjo Sigitas. — Išgir­ sim dar atrajojant pliurpalogi. jos masę, tai! . . Jis paėmė iš spintelės tuš­ čią kefyro banką Ir paliejo gė­ lę. Paskui pažiūrėjo į jos la­ pus ir jam pasirodė, kad jie dar labiau sužaliavo. . . Sigi­ tas nežinojo, kas padovanojo ją. Tai buvo scenoje. Pernai. Svarbiausia, kad gėlė žydėjo žiemą. . . Žydėjo baltai. . . Pasisukinėjęs po kambarį, jis atsisėdo prie nedidelio sta­ liuko ir, atsirėmė į kamputy­ je įspraustą rūbų spintą, pa­ siėmė knygą. Mintys nejučio­ mis klydo toli, į niekada ne­ matytus kaimus. Jis bandė įsi­ vaizduoti Vladą kolūkiečių tarpe. Tų žmonių visokiau­ sių. . . Kaip jis ten? Kaip kol­ ūkiečiai atsilieps apie jo nau­ ją sumanymą — studentų dar­ bo ir poilsio stovyklą? Juk kolūkis tik vidutiniškas. Kažin, ar Vladas įsakinėja? Ar gal tik žiūri, kad viskas būtų tvarkoje Ir tiek? Sigitas neįsivaizdavo, kaip

itl

rokštu džiaugtis aš. joks šešėlis i mano širdį kelio nesuras, ip girtas Herkulis šioj žemėje įšėlęs 1 bar džiaugiuosi aš.

Ir Is

sraujas! — gyslų vamzdžiuos kunkuliuoja

i- damas, Išversdamas turtus. 8 kla ugnis! Kokia! Liepsnok, šviesioji — l iiuoju degančius žmonių kovos kardus. l-

ii r

reikėtų pradėti tokį darbą. Juk Ir Vladas nebuvo dar vė­ tytas ir mėtytas; jis buvo nie­ kuo, Išskyrus mokinys, kultū­ ros namų direktorius Ir stu­ dentas? Ar ne per daug? Jis vėl pradėjo skaityti tą patį puslapį, paskui užvertė knygą ir atsisėdo ant lovos. „Klek bus gerų, įdomių va­ karų, kai nuvažiuosiu“. . . — pagalvojo Sigitas. Kažkas pasibeldė į kamba­ rio duris Ir jis stryktelėjo nuo lovos. Tarpduryje pasirodė Henri­ kas ir ketvertas nepažįstamų merginų. — Atvedžiau tau viešnių, — prabilo Henrikas. Sigitas pasitaisė treningus ir, gūžtelėjęs pečiais, ištarė; — Teisingai. Henrikas nusijuokė. Jo skvarbios akys kalbėte kalbė­ jo. Kaip paprastai, minutėlę jis tylėjo, lyg duodamas pa­ čiam žmogui suvokti žodžių prasmę, ar įdėmiau pasižiūrėti į Jį — aukštą, tiesų, drąsaus ir klek Išdidaus sudėjimo, Juo­ dais, trupučiuką jau sidabru

papuoštais plaukais. Henrikui buvo dvidešimt keturi. — Merginos, — Ištarė jis rusiškai, — Sigitas sako, kad mes teisingai padarėme, kad atėjome. Susipažinkite! Dviem dienom Jūsų draugas iš prie­ vartos. . . Jei patiks. . . Merginos pradėjo viena po kitos tiesti lalbaplrštes rankas, ir Sigitui ausyse suskambo keturi neįprasti latviški var­ dai. Jis apsisuko vietoje, neži­ nodamas, ką daryti: trūko vie­ nos kėdės. Pasodinęs tris, ruošėsi eiti „medžioti“ kėdės, bet viena, nedidukė, ilgomis juodomis kasomis, išdykėliškai klestelėjo ant lovos Ir sučiauš­ kėjo šypsodamasi. — Aš atsiprašau, bet nesi­ varginkit. Sigitas linktelėjo Jai. JI bu­ vo labiausiai judri Ir įsime­ nanti, o jos vardas toks Iš kar. to pasiliekantis atmintyje. Si­ gitas tikrai žinojo, kad tai jos vardas, bet, žiūrėdamas į Ją. ištarti garsiai nedrįso. O ką, jei suslmausi.

Nukelta

ĮZANGINE

in, šalin, juodieji paukščiai liūdesio, 1. ns neužguiti sielą debesiu sunkiu! — 1- (ringai bundančiojo kūno judesiu r- e, o džiaugsme pirmapra dls, aš šaukiu.

i

„LAIMES SPALVOS")

PIRMOJI — ANTIKARINE

1. ŽALGIRIS staugia debesys ant Iečių! — ’ ip žvėrys plėšomi. e Kur tu, vienakis Jonai Zlžka, Dėl dievo meilės, lenkai, atlaikykit! s s keršto ugnys akyse visatos tviska — jų, ar mūs tai paskutinis žygis. i.

s t kruvinos karų paklodės l. migo mirusieji ir gyvi. i tuokės kraujo kvapas » Su mėlyna miškų tyla, a vų ieškojo tūkstančiai gyvenimų. d egojo mirusieji ir gyvi. ; retkarčiais sužvengdavo arkliai, vėrę stiklinius akių karstus, i vėl nurimę pešė žolę, gždlno dantis. s s c žemė krūpčiojo kažkur kalta. - — pergalės raudoną rožę — naktį sunkiai nešė visata.

2. KARIŠKIS alga išplėšė miegančius namus į ulėtekis — dienų raudonas sargas. , ; stabtelėjo sankryžoj ramus - iruputį pavargęs. io prieplaukos atbėgęs vėjas trenkės tekančią pečiais milinę, virpo baltos, ilgapirštės rankos, pų langiukas, poakių mėly nes. irys balandžių godžiai aikštę lesė. iegojo debesys balkonuos lyg daržuos, jis save per šitą žemę nešė >ks aukštas, lieknas, tragiškai gražus.

SIGITAS GEDA

PENKIOS PĖDOS

Lyg paukštis atskrenda Nemirtingumas Ties mirštančio žmogaus galva.

O Brestas! Sudaužytas skydas Saulėteky prie miegančių namų! Čia mes prasidedam. Čia aš prasidedu Baisus, negailestingas ir nuožmus. ANTROJI — MEILES

VAIZDELIS Kai autobusas įvažiavo į vakaro šviesų nutviekstą miestą, jau buvo visai tamsu. Pirmą kartą atsidūrusiam svetimose gatvėse teko paklausti kelio į artimiausią viešbutį. * Rytas pasitaikė nepaprastai pulkus. Lauke buvo ra­ mu, sklaidėsi rūkas, žadėjo pasirodyti saulė. Rudeniškų spalvų varsomis nusidažę medžiai, vystą gėlynuose žie­ dai. kažkur vežami dideli obuoliai. Visa tai nuteikė labai gerai. O kas nemėgsta šio meto ramybės, nuotaikos?. . . Išėjus, netikėtos naujovės pasitiko prie pat viešbu­ čio durų. Iš vakaro ir nepastebėjau, kad už kelių metrų, ki­ toje gatvės pusėje, ežeras. Priėjęs arčiau pamačiau, kad jis dirbtinis. „Štai kokie sumanūs šeimininkai“, — pa­ maniau. Aplink ežerą, dar pastoliuose, auga modernūs pastatai, planuojami takai, sporto aikštelės, parkas. Bet svarbiausia ne tai. Ramiu ežero paviršiumi lėtai plau­ kiojo kelios poros. . . gulbių! Netoli kranto, dažnai pa­ nardindami ilgus kaklus, „pusryčiavo" jaunikliai. Pamačluslos naujoką prie kranto, gražuolės pradėjo irtis artyn. Jos, mano nustebimui, Išlipo ant pievelės ir pradėjo plonais balseliais (labai jau nedidelis ir dro­ vus šių didelių paukščių balsas!) cypsėti, lyg tai ko prašyti. Iš kažkur šalia manęs atsirado pora mokinukų. Vienas uogomis, kitas sausainiais pradėjo Iš rankos vai­ šinti gražuoles. O gulbės nesidrovėjo papešioti Ir ma­ nęs. Teko eiti prie kiosko ir nupirkti lauktuvių. Nepaju­ tau, kaip visą valandą sugaišau pakrantėje. Grįždamas atgal, pamačiau dar kitokį vaizdą. Viena pora buvo nutūpusi vidury plačios asfaltuotos gatvės. Matyt, sumanė pasilepinti paskutiniuose šių metų saulės spinduliuose. Tačiau staiga pasidarė neramu — visu greičiu priešais važiavo sunkvežimis. Kas dabar busi Bet įtemptas vairuotojo žvilgsnis pasikeitė. Greit pa­ stebėjęs kelyje plunksnuočius, jis sulėtino greitį, per­ sisvėręs ant palangės, šypsodamasis, kažką kalbėjo, mo­ javo. Patenkintas! „Kokiame mieste, po kokią šalį keliaudamas tai matei?" — pykdamas galvoja skaitytojas. O aš tuo tarpu buvau.tik Sakiuose. C. KUDABA Beržai kaip graikiški dievai. Juk šviesios šitos meilės spalvos — Balta — Raudona — Nebyli. Laikyk kaip taurę mano galvą, Ko tu žiūri? Ir ko tyli?

4. Per anksti atsigėrėm. Anksti Ir aistros ir kančios. Neklausykit, dėl dievo, kaip aš per naktis Pirmapradžiui berželių baltumui meldžiuos. TRECIOJI — STUDENTIŠKOJI

Ir Freidas jau, ir fronda nusibodo. Velniop Žečpospolitos seimą! Eime į baltą pasaką nakvoti, Važiuokime į kiškių kaimą. Kažkur —- į tas girias neprasibrauna Šešėlis mūsų išminties blankus. Žaliai pridengę krūtis eglės jaunos Sūpuoja balto sniego vaikiukus.

Džiaugsme vienintelis, Didis, brangus, Aš pas tave lyg sapnuodamas bėgau, Laime sugrįžusi, Netikima, Bet jau apglėbusi sielą ir kūną.

Tenai pūgų laužai kūrenas. Sargybos budi. Blizga ietys. Kvailystė, jei geriausias menas Su kiškiais rietis.

Aš niekada taip labai nemylėjau, Aš niekada taip toli nebuvau.. . O Ilgesy, Tu neatmeni, kur ją bučiuojamą nešėm.

Tenai, tenai! Jaunystės svaiguly Miškai baltai — žali Ir mėlyni kalnai nualps. Važiuokime — tenai!

O kaip aš myliu, Kaip myliu, Naktį iš sutemų išplėštą tavo veidą bučiuodamas.

Aš — svaigulys, Aš chaosas, Kur tu, pasaulių pradžia?!

2. Šita žiemos diena. Ji kažkokia išalkus. Žmonių. Jų šypsenos ir šilumos. Gal būt, todėl ir mes važiuojam malkų — Nes baisiai šalta mūs mažuos namuos. Šuoliuokite, arkliai, riščia Ir kaip sidabro gabalus drabstykite sniegus. Mūs džiugesio stulpai — balti beržai, O juodos varnos — liūdesio lašai — Šuoliuokite, arkliai, riščia!

3. BRESTAS oksal balsus anos simfonijos preliudas, ai lūžta žalios rankos ajerų, inosvydžial žaibuoja. Žmonių figūros juda — O kaip tu leidai, žeme Vakarų!?

Sugrįšime. Skarelę nusisiautus Patrinti duosi liesus pirščiukus. Užkursim krosnį ir užmiršę laiką Langų Žvaigždynan brlsim pakeliauti, Bučiuosimės ir verksim pro Juokus.

įklumpa pasienietis, nepakėlęs ginklo, žemė girdi kraują, pradėjus) sruvent, nuo tvirtovės sienų byra rausvas tinkas, alp kažkieno tikėjimas gyvent.

3. Tu vėl sakai, kad negražu Nevedusiems bučiuotis, Bet kaimas baltas nuo beržų, Kada naktis tave man tiesia.

inklal ir žmonės grumias, grumias, grumias, isus žodžius užmiršę, tik vieno ne — kova.

Ir visos gegužės bučiuojas, Liepsnoja girtos negyvai. Ir kai tave liečiu siūbuoja

i

KETVIRTOJI — KAIMIŠKOJI J Naminės butelį išmetęs Atbėgo kaimas pasitikt poetą. 1.

2. Pavasaris išmėtė prie trobų Beržų žaliuosius debesis. Medinis grambuolis kaimietiškasis džiazas Kraują degino klevų žmonoms. Už kluono rugiuose puotavo kiškiai, Brigadininkui rodydami kumš tį. PENKTOJI — POETINE Poezija, nebėk i kosmodromą Su suknele, neuždengiančia kelių.

Erdvė atsiveria, astronomų visai užmiršta. Chaosas šviesėja. Užsibrėžia naujų pasaulių ribos. Skamba Čiurlionio žvaigždžių sonata. Čia mano Visatos kampelis. Mano aistrų okeanas ir įlanka mano Ramybės. Blausiu šešėliu dar nė į vieną žemėje teleskopą Nepasibeldė čia gimstančių šviesų atspindys, Tūkstančiu ir viena paslaptim jas gobia Mano skydas — mano širdis.

Ir jei audros didelės gema, Tai ir saulės šviesios tekės. Susapnuok, nesiūbuojanti žeme, Mano balsą, sielą, akis.


Ne religija ir ne religi­ nis jausmas buvo meno at­ siradimo pagrindu ir jo vystymosi akstinu, ne re­ liginiai siužetai padarė meno kūrinius nemirtingals. Priešingai, bažnyčia, pajungusi meną savo tarnybai, buvo jo vystymosi stabdžiu, religinis tikėji­ mas varžė estetinio pažini­ mo ir jausmo vystymąsi. Brošiūrose — Ugri. novičius D. M. „Menas ir religija“ (rusų k.), Antonenko V. S. „Menas ir re­ ligija“ (rusų k.) — nušvie­ čiamas meno kilmės, jo vystymosi klausimas, meno ir religijos santykio klau­ simas. Menas ir religija atsirado sąlygojama visiš­ kai priešingų priežasčių. Meno kilmė aiškinama kaip žmogaus darbo rezultatas, gamtos Jėgų nugalėjimo re­ zultatas. Tik darbo proce­ se žmogus pažino pasaulį ir jo grožį, pasisavino gamtos produktus, juos „sužmogln. damas“ t. y. įkūnydamas Į juos savo siekius ir suge­ bėjimus. Pirmieji pirmykš­ čio žmogaus piešiniai gimė anksčiau negu religinis jausmas, juose nebuvo mis­ tikos, jie buvo susieti su gyvenimo būdu, pvz.: gyvu­ lių piešiniai susieti su gy­ vulių prijaukinimu. Matri­ archato laikotarpyje paplin­ ta moterį vaizduoją pieši­ niai, atskleldžią jos grožį ir jėgą. Gi religija, religinis jausmas gimė Iš. baimės prieš gamtą, Iš nepasitikė­ jimo savo jėgomis. Menas ir religija susieti su žmogaus fantazija. Bet meninė fantazija ir religinė fantazija yra visiškai prie­ šingos. Jeigu meninė fan­ tazija žadina kovoti ir nu­ galėti gamtą, padidina žmogaus galią, pvz.: legen. doje apie Dedalą ir Ikarą išreikšta žmogaus svajonė skrajoti, tai religinė fanta­ zija menkina žmogų ir jo sugebėjimus, išaukština antgamtines jėgas, realų pasaulį pakeičia nerealiu. Brošiūrose liečiamas krikščionių bažnyčios ir

MENAS IR RELIGIJA BIBLIOGRAFINE APŽVALGA meno klausimas. Nurodo­ Brošiūrose — V. N. Vinoma, kad krikščionių bažny­ gradovo „Vaizduojamasis čia Iš pradžių nekentė me­ menas kovoje su religija“, no, niekino jį. Tik vėliau Boženko L. „Triuškinančiu krikščionybės skleidėjų tar­ teptuku“ (rusų k.) — ap­ pe nugalėjo tendencija pa­ žvelgti rusų dailininkai, jungti meną bažnyčios tar­ kurie savo teptuku išjuokė nybai.’ Bažnyčia ypač su­ „besotumo, šykštumo, ke­ varžė meną viduramžiais. liaklupsčiavimo prieš carą, Ji reikalavo, kad siužetai begėdiškumo atstovus“ — būtų iš biblijos, kad būtų dvasininkiją, atskleidė rusų propaguojamos asketizmo liaudies tamsumą ir pri­ Idėjos, kad menas nevaiz­ klausomumą nuo bažnyčios. duotų žemiškų jausmų. Vienas iš pirmųjų daili­ Apžvelgus meno vysty. ninkų pakėlusių teptuką mosi Istoriją matyti, kad prieš popus, prieš valstie­ menas išliko tobulas ten, čių išnaudojimą N. G. kur vaizduojami žemiški Perovas su savobuvo paveiks­ jausmai, kur vyravo realis­ lais „Pamokslas kaime“, tiniai bruožai, kur buvo atskleidė socialinę svetimas mistinis jausmas. kuriame bažnytininkų Pvz.: antikinio meno idea­ nelygybę, „Valstiečių kryžiaus las buvo fizinis ir dvasinis melą, eisena Velykoms“, kur pa­ žmogaus grožis. Dievai dar vaizdavo kaimo tamsumą, nebuvo antgamtiški, jie ku­ girtuokliavimą ir cerkvės pini žmogiškų aistrų. Atgi­ apgaulę. mimo laikotarpio menas ap. dainavo gamtą ir žmogų, Brošiūrose Išnagrinėti ir kuriam svetimas, viduram­ Rieplno paveikslai, kaip žių asketizmas. Buvo ir „Protodjakonas“ — portre. religiniu siužetu sukurtų tlnlo meno šedevras, paro­ meno kūrinių, nepralenkia­ dęs, kad dvasininko veide Ta-*w nėra nieko dvasiško. Rusų mų savo 1meniškumu. ' člau juose buvo pavaizduo.' Meno akademijos prezldentas neleido šio paveikslo tl žemiški Jausmai. Meno tikslas kovoti už siųsti į Paryžiaus parodą, gėrį ir grožį gyvenime, už motyvuodamas, kad „tokią kilnius ir taurius žmogaus dvasiškio fizionomiją nepa­ Jausmus ir kartu kovoti togu parodyti prancūzams“. prieš blogį, prieš tai kas Talentingas Repino pa­ yra žema. Meno istorijoje veikslas „Atsisakymas nuo buvo dailės kurinių nu­ išpažinties“ vaizduoja re­ kreiptų prieš bažnyčią ir voliucionierių nuteistą mir­ Jos poveikio žalą žmogui. ti, bet ištikimą savo idė-

joms. Šiam įstabiam pa­ veikslui priešpastatytas kalėjimo šventiko, parsida­ vėlio carui, paveikslas. Brošiūruose yra apžvelg­ ti ir kitų rusų dailininkų kaip Korzuchino, Sedovo, Kukinovo ir kt. ateistiniai darbai. Muziką kaip ir vaizduo­ jamąjį meną bažnyčia sten­ gėsi panaudoti savo tarny­ boje. Eilė įžymių praeities muzikos genijų yra kūrusių religiniu siužetu arba reli­ gine forma, kaip Bachas, Hendeils, Mocartas ir kt. Tačiau Bacho kuriniai, Hendelio oratorijos, Mocarto „Rekviem“ žavi mus ir šiandien, todėl, kad juose išreikšti realūs žmogiški Jausmai, kilnūs jausmai ir idėjos. Nuo šių me­ tų žurnalas -„Mokslas ir religija“ skyrelyje „Grožio pasaulyje“ šalia straipsnių skirtų kitoms meno šakoms. (Pvz., 1963 m. Nr. 3 at­ spausdintas strp. „Himnas motinystei“ apie Rafaelio „Sikstino madona“) spaus­ dinami straipsniai pašvęsti ir muzikai. 1963 m. Nr. 6 atspausdintas straipsnis „Didysis harmonijos kerė­ tojas“ atskleidžiąs Bacho kurinių meninės verties paslaptį žmogiškų jausmų vaizdavime. Pvz., Kantata Nr. 21 „Aš daug kentėjau“ pašvęsta evangellniam Kristui, bet čia jis traktuo­ jamas kaip kenčiąs žmogus, o ne dievas. Nuo skausmo ateina prie pergalės trium­ fo kantatos gale, ji tampa herojiška. O kantatą Nr. 80 „Reformacinę“ dėl jos revoliucinių minčių Engel­ sas pavadino „17 a. marseljiete“. 1963 m. Nr. 10 atspausdintas straipsnis „Rekviem“, kur nagrinėja­ ma eilės kompozitorių, kaip Mocarto, Berllozo ir Verdi, rekviem. V. ADAMONYTE

Ant Rygos kilime Vilniaus „Žalgirio“ savigy­ nos imtynių rinktinė, kurios pagrindą sudarė universiteto studentai, lapkričio 3 dieną Rygoje rungtyniavo su Latvi­ jos Politechnikos instituto ir Civilinės aviacijos instituto sportininkais. Ant kilimo — Politechni­ kos instituto ir mūsų koman­ dos. Varžybų vyriausias tei­ sėjas pristato dalyvius žiūro­ vams, pasikeičiame atminimo dovanėlėmis. Pirmąjį tašką rygiečiai atiduoda be kovos — mūsiškis visų lengviausio svo­ rio atletas Medicinos fakulte­ to diplomantas G. Martinkė­ nas neturi varžovo. Žurnalisti­ kos specialybės penktakursis L. Alekslejūnas aiškiai prana. šesnis už priešininką, ir teisė­ jai nutraukia kovą, skelbdami vilniečio pergalę. Skausmin­ gas veiksmas — ir pasiduoda žalgiriečio S. Sadeikos varžo­ vas. Mūsų pusėje trys švarios pergalės. Medikas G. Mockus taškais Įveikė Politechnikos instituto atstovą, tačiau jų ko­ mandos nariai sporto meistrai Rudzitis ir Artamonovas re­ zultatą sušvelnina, nors mūsiš­ kius A. Dvilevičių ir V. Pra­ nuli jie tesugeba nugalėti vi­ sai nežymiai. Baigiantis Pra­ nulio — Artamonovo kovai, teisėjas priminė žiūrovams, Jog pusantro taško persvara — labai retas rezultatas spor­ to meistrų ir antraatskyrininkų susitikimuose. Iš tikrųjų, tre­ čiakursis ekonomistas nusipel­ nė pagyrimo. Po paskutinės imties pasekmė tapo 4:4, ta­ čiau pagal didesnį švarių per­ galių skaičių laimėjimas atite­ ko mums. Su Aviacijos instituto ko♦

—r

manda žalgiriečiai kovėsi t pūtį kitokios sudėties — Mockų pakeitė chemikas Jankauskas. Protingą takt pademonstravo G. Martin nas, imties pabaigoje Įg) persvarą, kurios priešink nebespėjo likviduoti. Praė pusantros minutės nuo imi pradžios, kilimo teisėjas pa lė L. Aleksiejūno ranką — kartą jis laimėjo švariu nu mu. Trečią pergalę „Žalgii komandai davė S. Asipauslj 4 Turint galvoje, kad fizma sunkiasvoriui A. Miškiniui bus su kuo kovoti (latviai s svorio kategorijos sportini! neišstatė), mes pirmavo 4:0. Bet įspūdingas perga savo kolektyvui atnešė dai kartiniai Tarybų Sąjungos į menybių prizininkai spolfl meistrai Šturmanas, Velik nas bei kiti prityrę savigj ninkai. Laimėjimų turėjome U lygiai, tačiau švarių perg; M Aviacijos Instituto sportit kai pasiekė viena daugiau. ta Kvalifikaciniuose susiti ~ muose, surengtuose po kom dinių varžybų, švariu meti ■■ išlošia L. Alekslejūnas. per les taškais iškovoja c’hemi A. Stakėnas, J. Jankauskas Šiais mokslo metais y visasąjunginės studentų vi ros žaidynės. Latvija t i- r pajėgių komandų, Iš kurių viena teks kovoti zonin varžybose. Norint užsitlkri MC vietą žaidynių finale, rei prideramai pasiruošti Paba *■ jo ir Baltarusijos zonos vai boms.

G. BASKUS

mm na

1 Tarpfakultetinės i

Pasibaigė tarpfakultetinės krepšinio žaibo turnyro var­ žybos, skirtos Didžiojo Spalio 46-ioms metinėms pažymėti. Varžybos vyko labai atkakliai, nes dvi vyrų ir merginų ko­ mandos, pirmųjų-antrųjų vie­ tų laimėtojos gavo teisę to­ liau tęsti kovą Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų tarpfakultetlnėse varžybose. Visos koman­ dos buvo maždaug vienodo ly­ gio, nes pagal nuostatus už fakultetus negalėjo žaisti žai­ dėjai bei žaidėjos, kurie žai­ džia TSRS ir LTSR „A“ kla­ sės pirmenybėse. Vyrų grupėje pirmoji vieta atiteko Ekonomikos fakulteto penketukui, antroji — medi­ kams, trečioji — filologams, kurie po labai atkaklios ir permainingos kovos skirtumu 23:22 nugalėjo Fizikos ir ma­ tematikos fakulteto krepšinin­ kus. Reikia padaryti rimtų priekaištą Chemijos fakulte­ to sporto tarybai, komjaunimo komitetui, dekanatui. Matyti, kad minėtame fakultete visuo­ meninės organizacijos mažai skiria dėmesio sportui. O rei­ kėtų pasidomėti. Tikimės, kad minėtam fakultete sportinės tradicijos bus atgaivintos ir pamatysime sekančiose varžy­ bose ir chemikus. Merginų tarpe pirmoji vie­ ta atiteko medikėms, antroji — chemikėms (dėka V. Motie­ jūnaitės, o ne sporto tarybos). Sekančias vietas užėmė fizmatės, gamtinlnkės ir filologės. Tinklinio varžybose vyrų tarpe neblogai pasirodė filo­ logai. Pirmąjį susitikimą jiems teko žaisti su gana pajėgiu Ekonomikos fak. šešetuku. Pradžioje vyksta apylygė kova, taškas į tašką, bet“ vėliau išryškėja filologų pranašumas, ile laimi 2:0. Finale susitiko fizmatai ir filologai. Pirmoji partija filologams nieko neža­ da. Jie daro daug klaidų ir todėl pralaimi pirmąją partiją

— O kur gražiausia, Sigi­ damos. Jos jau viską užmiršo aukštyje. Bet Ji buvo neju­ ir per trumputę pertrauką gy­ damai tyli, statiška, per tai? — paklausė Laila. — Žinot, merginos, aš dar vai dalinosi įspūdžiais. Lalla daug išsitempusi ir tolima. Iš skvero visi patraukė į nespėjau išsirinkti. Baigiant pasirėmė ant kėdės atlošos miesto širdį, į plačias naujas studijas būtinai tai padary­ Ir kažką galvojo. Jos žvilgs­ nebuvo ankstesnio gatves, į nepamirštamai įspū­ siu. . . Negalima taip palikti nyje dingas senamiesčio gatveles, miestą be savo nuomonės apie pykčio kibirkštėlių, bet ir ne­ galėjai sakyti, kad ji viskuo išsiraičiusias, susiraizgiusias, Jį... — Sigitai, o kur mes bu­ patenkinta ir laiminga. siauras ir susimąsčiusias. AsJis priėjo prie etažerės, lyg’ faltuotos ir grįstos, Jos lyg už sim, ten gražu? — Ištarė Ros­ Lalla visada paskubėdavo. ko ieškodamas, tarė: rankos vedė einančiuosius į ma. JI nelaukdavo, kol visa savai­ —, Lalla, jūs pasakykite, ką senų namų kiemus, šalia grei­ — Kur jūs važiuojat? me paaiškės, bet pati greitai mes dabar darysime? — Į „Spindulį“. tos, vingiuotos Ir šnekios Vil­ smukdavo į viliojantį sūkurį — Aš? — sutrikusi atsilie­ nelės, į mieste įsispraudusių — Vadinasi, mes kartu! — savo šypsena, žodžiais, veiks­ pė ji ir kilstelėjo nuo lovos. kalnų papėdes, į parkus, nau­ neslėpdamas pasitenkinimo, mais, sakyte sakydama, kad Draugės susižvalgė. Ji nei jus kvartalus su spalvotais na­ jai tai atrodo džiaugsmo ir garsiai ištarė Sigitas. iš šio, nei iš to nukalto. mų fasadais. — Kartu?! — pliaukštelė- laimės sukūrys ir ji Jame nori — O ką jūs studijuojate? Sigitas nejučiomis pajuto di. Jusi delnais, sušuko Lalla ir suktis. — staiga paklausė Sigitas. dėlę meilę savo senajam mies­ vėl nukalto. Ji ir dabar jau nebesigallė— Mokslą, kuriam priklau­ — Atviras prisipažinimas! jo. Tegu supranta Sigitas vis­ so ateitis! — Išdidžiai atsakė tui; jo turtingai praeičiai ir dabarčiai. Jis neiškentė nepa­ — pasišaipė kažkurį. ką! JI mokės laikytis Ir dau­ Lalla. — Žurnalistiką! — šypso- sakęs, kad šia žeme vaikštinė­ Laila užsigavo. Iki pat uni­ giau nesakys nei žodžio, bet jo Ševčenka, Mickevičius, versiteto aktų salės ji ėjo ty­ jis turi žinoti, bent nujausti, damasls spėjo Sigitas. — Neee-, — atsakė visos Lelevelis, Kutuzovas, Čiurlio­ li, tarytum Gedimino kalne ką ji galvoja apie jį. . . nis, Leninas ir daug kitų, ku­ būtų palikusi gerą nuotaiką ir kartu. Orkestras pradėjo „Gulbę“, — Sigitas žurnalistas, — rie jam dabar neatėjo į galvą, šypseną. tą patį kūrinį, kuriuo Ji taip bet kurie buvo nemažiau at ­ pusbalsiu sušnibždėjo Henri­ Sigitas bandė juokauti, bet žavėjosi. . . kas. Merginos linksmai nusi­ mintini Ir dideli. Mieste, lyg kažkaip Lallos didelėse mėlynose nesisekė pakeisti didelėje knygoje, viskas rū ­ juokė. „įtemptos padėties“. Taip ir akyse sublizgėjo ašaros. . . Ne, pestingai surašyta. Jame nie ­ — Ot, tai bent patriotas! jos nenuriedėjo skruostais. Ir negalima paslėpti. . . Juodu nuėjo visi į salę, Įvykus mer­ ji Žurnalistikai priklauso atei­ ko tikėjo, kad niekas nemato. ginų gretose didžiam skilimui. marmuru prakalba į kiekvieną tis?! — įsiterpė Rosma. Ansambliečiai savo progra­ — Lalla, kas tau dabar? liepsnojusios ir grubia ranka Sigitas atsisuko į ją. Ji jam užgesintos kovotojų širdys, pa­ mą pradėjo trankia lietuviška — tyliai palietęs Jos ranką, atrodė labai panaši į žąsį — minklai. Paminklai iškalbūs pasiutpolke. Pasibaigus šokiui, paklausė Sigitas. tokia laiba, ir aukšto, smul­ kad žmonės atsi­ sugriaudėjo plojimai. — Tu mane matei? . . O aš kaus veido, ir mažytėmis, gi­ liudininkai, mena, kad žemė atsimena — Sigitai, — paklausė tau neleidau žiūrėti. .. — at­ liai pasislėpusiomis akimis, kiekvieną užsispyrusiai ir tvir. Anastazija, — čia vien stu­ sakė ji vėl vaikiškai, išdykė­ šviesiaplaukė, beveik balta. siekusį visiems didelės lai­ dentai? liškai ir pažiūrėjo i akis. — — Aš tau, kaip paslaptį, tai Koncertas baigėsi. — Vien. prieš Išeidamas. . . — tarė mės. . . Gatvėse žmonių buvo ne­ JI pakraipė galvą ir vėl Įs­ Visai pavargę jie užkopė į Henrikas, — visos chemikės. Gedimino pilies kalną, paga­ meigė žvilgsnį Į sceną, Stu- daug. Vakaras buvo šiltas. Nebūk perdaug filologiškas. Sigitas reikšmingai palinga­ nė akis po namų kepures, ka­ dental atliko latvių šokį ir Kvepėjo žydinčios liepos, kilo plonytis mėnulio plautuvas, vo galvą. Henrikas atsisveiki­ lančius dūmtraukius, žaliuo­ dainą „Prie Dauguvos“. Merginos plojo net atsisto- kažkur dar ūžė mašinos. jančias aikštes, besivlngiuono su visais ir išėjo. Įkandin jo su naujomis jančlą Neries juostą, bokštus, draugėmis išėjo iš bendrabu­ bokštelius, gatves su judančio­ čio ir Sigitas. mis mažomis žmonių figūrėlė­ Nuokalnėn skubančiu šali­ mis, ir riedančiais autobu­ gatviu visi nuėjo garsiai kal­ sais, troleibusais, taksi. Mies­ bėdami, rodydami rankomis, to judėjimą geriausiai ir gali atsigręždami. Sigitas ėjo vi­ pasižiūrėti iš viršaus, nes ei­ duryje, vos spėdamas atsakinė­ nant gatve, jis dardsi nepaste­ ti į klausimus. bimas, nejuntamas. . . Alėjoje žydėjo rožės. Vasa­ — Pavargau, — vaikiškai, ra puikavosi savo grožybėmis, nerūpestingai, nuleidusi arft berdama prieš akis žiedų žie- peties galvą, ištarė Lalla. dėlių margumyną. Sigitas žvilgtelėjo į ją. Da­ — Mūsų rašytojas, bar jau važiuosim. trumpai ištarė Sigitas. — Aš pagyrūnas. . . Matyt, Merginos žiūrėjo į didžiulę į skulptūrą, lyg stengdamasi kiekvienam norisi parodyti vi­ kažka išskaityti šaltame jos sa, kas namuose gražiausia. . . Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-17. Spausdina LKP CK Laikraščių ir LV 11723 <CoBeTCKHH cryaeHT* (OpraH BaJ<bHioccKoro rocygapcTBeHHOro yHWepcHTen).

Atkelta

AŠARA

15:7. Antroji partija pasil gla filologų laimėjimu. Y V( tingai principinga kova vyl trečioje, lemiamoje. . . F ns logai stengiasi laimėti, jiems nepavyksta. Jie prala a,; ji partiją 13:15, o susitiki i it 2:1. us Merginų tarpe pirmoji mi ta atiteko ekonomistėms, g rios vienodais rezultatais nugalėjo filologes, o flnaie uži fizmates. Trečioje vietoje 1 P us gamtinlnkės. Tinklinio turnyre vėl n ;tė >nc matė chemikų. Lapkričio 1 d. prasid ikc Vilniaus m. tarpfakulteti 1 t krepšinio varžybos. Tikriau! Ibį visus domina, kaip sekasi i sų komandoms. Ekonomi: 8 susitiko su gana pajėgia P ■ IS komanda. Susitikimą lalm CJ ekonomistai. Medikams sek Jį70 blogiau. Jie pralaimėjo F vakarinio filialo Vilnį nd krepšininkams. Tarpusavio glc sitlkimą tarp medikų ir e nomistų laimėjo Mediči l?ek fakulteto krepšininkai. Vii Netrukus į sportinę ki Vo Įsijungs krepšininkės, o t ■la pat tinkllninkės bei tinklli į“ kai. Po dvi vyrų ir merg ro krepšinio ir tinklinio kom iki das, kurios Vilniaus m. au ;lrl tųjų mokyklų tarpfakulteti jp< se varžybose užims pirma! 51SI antras vietas, tęs toliau sp ė' tinę kovą LTSR aukštųjų i d a kyklų tarpfakultetlnėse var mi bose. ng< R. VABALAS ik'i USK „Mokslas“ >111 ng pirmininkas st

10! REDAKCINE KOLEGŲ, aiInk Tvo

MF I k. studentą! reiškjk'o gilią užuojauta kurso dra qei Lidijai LIEPAITEI, Jos s uos i i šeriai mirus.

MŪSŲ KORESPONDENTŲ IR AKTYVO DĖMESIUI! S. m. lapkričio 19 d. įvyks mūsų laikraščio korės pondentų ir aktyvo pasitarimas. Dalyvavimas būtinas vi siems korespondentams nuo fakultetų partinių bei kom jaunimo organizacijų. Rinktis „Tarybinio studento“ redakcijoje 16 vai. žurnalų leidyklos spee rtsvė.

Užs. Nr. 708

'ii . 1 'ė; ą. laj. ūt ltil lis* žin ma nln ns. iti!

Pa "gi:

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1963 m. lapkričio 16 d. Nr. 31 (466)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1963 m. lapkričio 16 d. Nr. 31 (466)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement