Suvažiavimas mus įpareigoja Lapkričio mėn. 2 d. didin guose Suvažiavimų rūmuose baigė savo darbą XIII TSRS Profesinių sąjungų suvažiavi. mas, apsvarstęs VPSCT ata skaitą ir nubrėžęs profsąjun ginėms organizacijoms už davinius išplėstiniame komu, nizmo statybos etape. XIII suvažiavime profsąjun ginėms organizacijoms iškelti svarbūs uždaviniai, vystant masių lnlciatyvą,i nukreipiant visą energiją ir sugebėjimus materialinės-techninės komu nizmo bazės sukūrimo, naujo žmogaus auklėjimui, komunis tinių santykių formavimui. XIII suvažiavimas — pats didžiausias tarybinių profsą jungų istorijoje. Jame daly vavo apie 4 tūkstančius dele gatų, daugiau kaip 300 svečių iš 89 pasaulio šalių. Klausaisi pranešimų, delegatų pasisaky mų, užsienio svečių ir draugų sveikinimų ir pergyveni di džiausią džiaugsmą ir pasidi džiavimą savo Tėvyne, jos kū rybinga liaudimi, kuri, Komu nistų partijos vadovaujama, rodo neišpasakyto masto dar bo stebuklus. Mes žavėjomės Jenisiejaus tramdytojais, Kas pijos pakrančių naftininkais, Oonbaso angliakasių didvy rišku darbu. Iš pagrindų pa sikeitė darbo klasė. 40% dar bininkų ir daugiau kaip 23% kolūkiečių dabar turi aukštąjį ir vidurinį išsilavinimą. Liau dies ūkyje dirba apie 10 mi lijonų specialistų su aukštuoju ir viduriniu specialiuoju mokslu.
RYTOJ VERSITETO
ĮVYKS
uni-:
STUDENTŲ-
PROFSĄJUNGOS
XV;
KONFERENCIJA. SVEIKINAME JOS DE ;
LEGATUS!
Nemažai vietos draugo Grišino ataskaitiniame pranešime ir delegatų pasisakymuose bu vo skiriama komunizmo staty tojų auklėjimo klausimams ir ypatingai jaunimo auklėjimui, mūsų jauniausiems profsąjun gų nariams, busimiesiems spe cialistams. Aukštųjų mokyklų profsą junginių organizacijų dėmesio centre turėtų būti ne tiktai studentų pažangumas, lanko mumas, buitiniai klausimai, bet ir jų politinio akiračio plėtimas, studentų įtraukimas į mokslinį-tlriamąjį darbą ir visuomeninį gyvenimą. XIII profsąjungų suvažiavimas nu rodė visoms profsąjungoms su stiprinti darbą žemutinėse grandyse. Todėl studentų profkomiteto darbo sėkmės; laidas — tai aktyvus darbas i jo žemutinėse proforganlzacijose. Juk kaip tik čia spren džiami svarbiausieji uždavl- j nlai, kur vyksta praktiškas darbas, užsiėmimai, kur kolek tyvas gyvena bendrais intere sais. Todėl universiteto prof komiteto pagrindinis uždavi nys — pakelti žemutinių prof sąjunginių organizacijų veik los lygį, nukreipti į praktiš kų, gyvenimiškų uždavinių sprendimą. XIII profsąjungų suvažiavi mas ragino ir negamybines profsąjungines organizacijas plačiau įsijungti į judėjimą už komunistinį darbą, už tai, kad darbe ir buityje vadovautumės komunizmo statytojo morali niu kodeksu. O ar negalėtų aukštųjų mokyklų, sakysime, grupė, kursas, o vėliau net vi sas fakultetas įsijungti į ju dėjimą už komunistinį darbą ir savo devizu paskelbti: „Mo kytis ir gyventi komunistiš kai“. Profsąjunginės organizaci. jos kartu su komjaunimo orga nizacija turi negailestingai gulti iš aukštosios mokyklos visa tai, kas trukdo dirbti ir gyventi komunistiškai, kas sto vi skersai kelio. Sveikintina universiteto komjaunimo organizacijos ini ciatyva šefuoti sunkiai auklė jamus vaikus, atitraukti juos nuo betikslio klaidžiojimo gat vėmis. Tai rodo, kad univer siteto studentai neužsidaro sa
vo rūmų sienose, kad dalį laisvo laiko aukoja bendram visuomenės reikalui. Mums, respublikos delega tams, ypač buvo malonu žiū rėti geriausiųjų šalies meno saviveiklos atlikėjų koncerto, nes jų tarpe buvo kaip tik pajėgus, susitelkęs universite to liaudies dainų ir šokių an samblis. Stebino delegatus tai, kad toks gausus ansamblio dalyvių skaičius sugeba neatsilikti moksle ir skirti tiek daug lai ko liaudies meno propagavi mui. Respublikinis komitetas ti kisi, kad universiteto profsą junginės organizacijos nu kreips savo jaunatvišką ener giją į Partijos ir Vyriausybės keliamų uždavinių įgyvendi nimą.
A. PAURIENE Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos • Respublikinio komiteto pirmininkė ------- -------------
ŠIAME NUMERYJE:
* XIII TSRS PROFSĄJUNGŲ SUVAŽIAVIMAS IR MUSŲ UŽDAVINIAI * ŽINIOS IS FAKULTETŲ * VYR. DĖSTYTOJUI A. PALIUKUI — 60 METŲ. * LITERATŪRINIS PUSLAPIS * „SPYGLYS“ * SPOR TAS.
Visų šalių proletarai, vienykitės 1
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 31 (466) 1963 m. lapkričio 16 d.
Kaina 2 kap.
EF KORESPONDENTAI PR ANESA
„PRISIPAŽĮSTAM NUGALĖTI“ „Šuo ir kariamas pripran ta“, — sako patarlė. Mes, antro kurso studentai, irgi pratlnomės, pratlnomės. . . ir prie daug ko pripratome. Ei name sau koridoriumi ir visai nesistebime, kad spintos be veik iki lubų visokiais „ra kandais“ apkrautos, kad visur dulkių sluoksnis. Jei koks nors svečias bando nusiste bėti, mes paaiškiname, kad re montas. Dar gegužės mėnesį mus Iš laboratorijos į korido rių su nebaigtais darbais Iškė lė. Paaiškino mums, kad rei kia statybininkams „fronto-“. Girdi, jei dabar neišsikelsim, tai rudenį apie laboratorijas nesvajok! Išsikėlėm į koridorių. Atėjo porą vyrų, išmontavo elektros, vandens tinklus, stalus ir išė jo. Mes nutarėm, kad, matyt, skubus remontas vyks vasarą. Tik buvo pikta, kad mus taip skubino Iškelti, nesiruošdami remontuoti. Vasaros atostogos namuose, darbo stovyklose nepastebimai pralėkė, tačiau kaip mes nu stebome, kai grįžę pamatėm savo laboratoriją tokioje pat padėtyje, kurioje buvom pali kę. Iš karto buvo aišku, kad dirbti vėl teks koridoriuje. Pagaliau, kas gi čia balsaus?! Jei matematikos pratybas, kal bos ir kitas paskaitas galima klausyti koridoriuje, kai pro tave nuolat visi vaikšto, tai darbus dirbti koridoriuje vis lengviau, nes pats gali vaikš čioti. Sieros vandenilis — didelis nuodas, tai negi jį irgi laiky si koridoriuje: kol sulfidų kambarį suremontuos, juk ne sulauksi! Pasakoja mums drau gai penktakursiai, kad jie atė ję į pirmą kursą remontą fa kultete jau rado. Taigi, išslnešėm Kipo apa ratą į kiemą ir įslruošėm „sul fidų kambarį“ ant plytų krū vos. Ir sveika. Ir patogu! Žvilgteri pro koridoriaus lan gą ir matai, kad tavo eilė ar tėja. Tada pasipūstai koja?; ir bėgi. Nuo antro aukšto laip tais į pirmą, ią pirmo į prleškoridorių, iš ten į kiemą, po to 200 metrų kiemu — ir esi vietoje. Bandėm arčiau įsitaisyti, bet kiti kursai ir biblioteka mums triukšmą pa kėlė, girdi, visus Išnuodysite, eikite toliau nuo mūsų. Taigi, įsitaisėm vidury kiemo. Suslleidl sieros vandenilį — ir atgal į antrą aukštą. . . Taip 5—6 kartus sukoręs, kaip po geros treniruotės pa sijunti. Štai kaip mokslą ir sportą galima suderinti!
Vakarinio skyriaus studen tai ir naktį Kipo aparatą vi dury kiemo iš kvapo suranda. O kai atvykę statybininkai pa kelia dulkių debesį taip, kad koridoriuje per du žingsnius savo draugo nematai, tai savo dėžes su chalatais ar švarkų skvernais prldengiam, nes gal vą išplauti galima, o su už terštais reagentais niekad la boratorinių darbų nebaigsi. Dulkių debesis milžiniškas, o remontininkų. . . tik du vyru kai. Kai lauke lietus lyja ir rel. kia leisti sieros vandenilį, mes po skėčiais arba po tais pačiais chalatais galvas paklšam. . . 'Taip mums begyvenant ir oras atšalo. Remontuojamos laboratorijos vis dar be langų stovi. Vieną rytą statybinin kai ėmė ir Iškėlė laboratorijų duris, kurių ketverios išeina į mūsų koridorių, tai nuo pat ryto ne tik mūsų sulfidų kam barys, bet ir mes visi atsidū rėme lauke. Tokia padėtis tę siasi jau dvi savaitės. Kai ku rie iš mūsų toliau grūdinasi, stovėdami po 8 valandas ant šaltų cementinių grindų, dirb dami šaltose patalpose bei kieme, o kai kurie net sloguo ja ir kosti. Prisipažįstam nugalėti ir prašom pagalbos.
II k. CHEMIKAI
STUDENTŲ TEISMAS TEISIA. . . STUDENTUS Iš įvairių Lietuvos kampe lių i Teisės fakulteto pirmą kursą susirinko 23 Jaunuo liai ir merginos. Pripažins Juos studentais, ar ne? Būti ar nebūti? ŠĮ klausimą spren dė. .. teismas. Šeštadienio vakare vietas už stalo užima teismo sudė tis: VI. Vaicekauskas, M. Liepaitė, A. Dambrauskas. Apklausiami pirmakursių at stovai - „lyderiai“. Įdomiai kalba tikrasis ketvirto kurso Justicijos patarėjas Vaclovas Juškys. Jis konstatuoja, kad jaunieji draugai dar neprisi taikė prie studentiškų klima tinių sąlygų: mėgsta Ir parū kyti ne vietoje, ir patriukš mauti paskaitų metu. Pirmakursių gynėjas, IV k. „advokatė“ D. Vilkaitė tvirti na, kad jos ginamieji Iš pri gimties yra geri Ir švelnūs. Perskaitomas sprendimas. Teismas, atsižvelgdamas Į pir makursių ašaras, Į Jų amžių, silpną ir dar neužgrūdintą „Tauro“ patiekalais kūną, nu taria pripažinti studentais Ir priimti Į savo broliją. „Auk lėti mūsų pirmakursius pave dama darželio Nr. 15 vai kams, — skelbia teismo pir mininkas VI. Vaicekauskas. A. DAMBRAUSKAS
Universiteto bendrosios chemijos laboratorijoje nė vie nai dienai neatvėsta darbo įkarštis. įsigilinusius į bandy mus, čia dažnai galima užtikti Chemijos fakulteto studen tus. Ilgai ir su pavydėtinu kantrumu triūsia jie prie mė gintuvėliais, kolbomis chemikalais ir įvairios paskirties apa ratais nukraustytų stalų. Žiemos egzaminų sesiją pasitikti tvirtomis žiniomis! — toks jų šūkis. Nuotraukoje: I k. chemikal-technologal Alfredas Ston kus ir Dalia Martlšiūtė kruopščiai ruošiasi eiliniam bandy mui. Sį kartą jiedu nustatys magnio cheminį ekvivalentą.
R. MACIUKO nuotr.
TAIP MES RUOŠIAMĖS Auditorijoje neįprasta tyla. Užėmusi dėstytojo vietą, pranešimą skaito Gražina K. Tema labai įdomi. „Išdirbio apskaita skaičiavimo mašinų gamykloje“. Visi susidomėję klauso, žymisi užrašuose. Teorijos kursas baigtas, dalykas žinomas, tačiau kiekvienam labai įdomu, kaip vedama išdir bio apskaita skaičiavimo mašinų gamykloje. Po pranešimo dar į daug draugų klausimų turi atsakyti Graži na. Juk kiekvienam įdomu, kodėl gi apskaita vedama taip, o ne kitaip, o kodėl kitaip apskaita vedama kitose gamyk lose. Gražina suąeba atsakyti į jai pateiktus klausimus, nes ji atliko mėnesio praktiką toje gamykloje. Pranešimą re cenzuoja R. Navackaltė. Ji įvertina pranešimą, nurodo trū kumus apskaitoje, pateikia savo pasiūlymus. Po to se ka įvertinimas. Pranešimas įvertintas labai gerai. Jį skaitė Gražina būrelio susirinkime, o ateityje jį skaitys SMD konferencijoje. Taip kiekvieną paskaitą skaitomi pranešimai, po kurių užsimezga diskusijos, ginčai. Kiekvienas studentas turi ką pasakyti apie įmonę, kurioje Jis atliko praktiką, o vėliau pateikti savo ir draugų pasiūlymus įmonei. Štai kaip mes ruošiamės tapti specialistais.
B. MILUTYTE EF, IV k„ buhalterinės apskaitos spec.
Grupėje — visi komjaunuoliai Noras kuo daugiau sužinoti, kuo daugiau pažinti — daro laiką tokiu trumpu, kad nepastebėjome, kaip praėjo pusė semestro. Dabar mums reikia stengtis kuo daugiau pama tyti, sužinoti. Neapsiribokime vien specialybės studijavimu, o įsijunkime į bendrą visuomeninį gyvenimą. Mūsų grupėje yra 15 žmonių, kurių tarpe buvo du nekomjaunuoliai. Todėl ilgą laiką kalbinome savo draugus stoti į komjaunimą. Grupės susirinkimai pas mus vyksta labai (domiai. į savo darbo planą įtraukėme įdomias temas, o taip pat įdo mias išvykas po Vilniaus istorines vietas ir t. t. Tuo būdu grupės kolektyvas darosi draugiškesnis, pažįstamesnls. Tai padeda kovoti su pasitaikančiais sunku mais, nesutarimais bei padeda studijose. Paskutiniu metu į savo komjaunuolišką šeimą priėmėme šias merginas, buvusias nekomjaunuoles — Kazakevičiūtę Danguolę ir Juozelskytę Viktoriją. Dabar mūsų grupėje visi komjaunuoliai. Tolesnis mūsų uždavinys — stiprinti grupės kolektyvą, masiškai dalyvauti rengiamose išvykose, organizuojamose talkose ir kitose priemonėse. Svarbiausia — kovoti už aukštą grupės pažangumą bei lankomumą, tai padės geriau studijuoti specialybės dalykus ir visuomeninius mokslus.
A. KAKTAVICIŪTĖ EF, II k. stud.
NORS MAŽA DALELE 'Tą dieną gamta nežadėjo gero oro, tačiau mes, pramo nės grupės studentai, susirinkome į talką. Gražu bus kada nors pažiūrėti į medžių alėją plento Minsko kryptimi pakraščiuose. Sodinome akacijas, klevus keturiomis eilėmis. Klevai oš ir siūbuos savo plačiomis šakomis, akacijos pavasarį sužydės gelsvais žiedais, džiuglndamos keleivį. Įkyrus rudens lietus skverbiasi pro drabužius. O mes sodiname. Paskui visas būrys, linksmai klegėdamas ir juo kaudamas, pasuka į namus. Nuotaika puiki. Mes nors maža dalele prisidėjome prie tų didžiulių darbų, kuriais liaudis sveikino Spalį. Tad tegul auga ir plačiai teišsiskleidžia mūsų pasodinti medeliai, tegul jie būna dideli, kaip ir darbo žmonių pada ryti darbai. M. ZURLYTĖ EF, II k. pramonės ekonomikos spec. studentė