Mokslo ir aukštųjų mokyklų darbuotojai! Kovokite už to lesnį mokslo klestėjimą, už technikos pažangą! Ruoškite specialistus, vertus komuniz mo epochos! Šlovė pažangiajam tarybi"1 O m
tn /'A
Ir
O 1 I 1 -S I
111 dili 111 VZ XV oi 14.1 •
<ls TSKP CK Šūkių 46-osioms Didžiom'LVffm1'? socialist lnės revoliucijos
Vistf šalių proletarai, vienykitės!
O— ramut
60 metų Hospltalinės terapijos ka tedros docentui Ch. Kibarsklul sukako 60 metų. Doc. Ch. Klbarskis jau daugiau kaip 30 metų dirba sveikatos ap saugos srityje. 1941 m., bū damas evakuacijoje, stoja i 16 Lietuviškosios divizijos eiles, dirba divizijos terapeu tu, o vėliau med. sanitarinio bataliono viršininku. Kartu su savo dalimis doc. Ch. Kibarskls dalyvavo mūšiuose prie Oriolo, Baltarusijoje, Lietuvos ir Latvijos išvada vime. Už darbą Didžiojo Tė vynės karo metu apdovanoja mas ,,Raudonosios žvaigždės“ ir „Tėvynės karo“ ordinais, o taip pat medaliais „Už ko vinius nuopelnus“ ir „Už per galę prieš Vokietiją“. 1946 m. demobilizuojasi iš Tarybi nės Armijos ir įsijungia į uni versiteto Medicinos fakulteto dėstytojų eiles, dirba hospitalinės terapijos katedroje, veda praktikos užsiėmimus V ir VI kursų studentams, konsultuoja Vilniaus miesto gydymo įstaigose, aktyviai įsijungia į mokslinį dar bą. Doc. Klbarskis vienas iš pirmųjų Tarybų Sąjungoje pradėjo tyrinėti digltallo gru pės preparatų poveikį į šir dį. Šią teoriniu ir praktiniu požiūriu svarbią problemą doc. Klbarskis apibendrino kandidatinėje disertacijoje 1950 m. Vienas iš pirmųjų Tarybų Sąjungoje Ištyrė Rauvolfijos preparatų efektyvumą hipertoninės ligos gydyme, paskelbė daug darbų krūtinės
Ilgam siliks ATMINTYJE Į ( Į I | Į Į
į ? ■
iTarybų Lietuvos sosti1ilnių atvyko Jugoslamiesto Skoplės pa iniai — statybos speftų delegacija, vado[ma Jugoslavijos Ko ptų Sąjungos SkopĮnicsto komiteto sekre tus, Makedonijos Ko ptų Sąjungos CK Vykb'o Komiteto nario MiI caikovo. I juk labai neseniai iš [lės pas mus lankėsi Lioniečių ansamblis įis“, kuris parodė Žiu lis nuostabų MakedoI liaudies meną. Visi losi jugoslavų liaudies limentų muzika, daino-
iri
>W luJ aH
kartą svečiai atvyko Myti, o pasbižiūrėtl, Į tinti, pasimokyti, kad M kuo greičiau atstafemės drebėjimo su ką savo sostinę. pelė garbė teko mūsų fsiteto ansamblieparodyti pasiuntliš Makedonijos lieĮ ir kitų tautų liaudies [Sekmadienio vaka[0 valanda. Aktų salė t savo salę koncertui. Įniam. Ploja ne tik tai, bet ir ansamblieĮie sveikina svečius, I atvyko Į ŠĮ koncer1‘usėsi mūsų liaudies I muzikos. Mirga stufos kepuraitės, įvai-
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO ĮSAKAS DĖL DOCENTO CH. KIBARSKIO APDOVANOJIMO GARBES RASTU
anginos, širdies ritmo sutriki mų gydymo bei kitais aktu aliais medicinos klausimais. Visi šie darbai turi didelę praktinę ir mokslinę reikšmę. Už nuopelnus sveikatos ap saugos srityje doc. Kibarsklui 1950 m. suteikiamas Respub likos Nusipelniusio gydytojo vardas, apdovanojamas „Dar bo Raudonosios Vėliavos" or dinu, trimis LTSR Aukščiau sios Tarybos Prezidiumo Gar bės raštais. Doc. Ch. Klbarskis ir šiuo metu intensyviai dirba peda goginį, gydomąjį bei mokslin, darbą, vadovauja Vilniaus terapeutų draugijai. Katedros kolektyvas, gydytojai, stu dentai, o taip pat ir visuome nė gerbia ir myli doc. Kibarskį už paprastumą, nuo-
kijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje — apsilankyti ir Jugoslavijoje. Studentai dėkoja svečiams už kvieti mą, linki kuo greičiau at statyti universitetą. Delegacijos vadovą Mito M’caikovą paprašėme įra šyti Į bloknotą keletą žo džių. fZiūr. dešinėje nuotr.) Štai jie. „Priėmimas Vilniaus
Nr. 29 (464) 1963 m. spalio 26 d.
ALG. BERZELIONIO REPORTAŽAS riomis spalvomis spindi ltekomunos pirmininkas Totuvių liaudies tautiniai dorovskls ir kiti delegaci arauoužiai. Pasirodžius anjos nariai. samno vadovui A. BalčiūJų rankose tik ką Įteik nui, salės skiautais nuaidi tos gėlės. O Mito Micaiko kankLų ir biroynių muz.ka, vas aar ilgai gėrisi sluaenišsilieja stuuenuška daina, (Ziūr. tiška kepuraite, ją palydi šokis. Lietuvių nuotr. apačioje). liaudies šokius ir dainas Svečius sveikina univerkeičia kitų tautų šokiai ir siteto prorektorius B. Sudainos. .. Koncertas bai davičiaus (žiūr. nuotr. vir giasi. Prie pasiuntinių iš šuje, kairėje). araugiškosios Jugoslavijos — Draugai dėstytojai pribėga su gėlių puokštė ir studentai, — kreipiasi mis ansambliečiai. Lietu delegacijos vadovas. — vaitės, pasipuošusios nacioIšreikšti jausmui žodžių natiniais rūbais, delegaci nerandu. Mes galvojome, jos vadovui Mitui Micaikokad atėjome Į paprastą vui uždeda studentišką ke koncertą, o jūs nustebinote puraitę, apjuosia tautine mus savo priėmimu. Tik juosta. Gėlės, šypsenos, 24 valandas mes praleido rankų paspaudimai. Ir ne me Tarybų Lietuvoje, jūsų gali neišlieti to broliško, sostinėje Vilniuje. Per nuoširdaus jausmo. Delega šias valandas mes apžiūrė cijos vadovas apkabina jome seną ir naują miestu* studentus. Bučiuoja. Kaip Esame pilni Įspūdžių. Pa tikruosius savo vaikus. matėme, kaip išsivystė jū Scenoje svečiai: Jugo sų respublika broliškųjų tarybinių tautų šeimoje, slavijos Komunistų Sąjun gos Skoplės miesto komi pajutome, kaip pakilusi pramonė, kultūra. Susipa teto sekretorius, Makedoni jos Komunistų Sąjungos žinome su vienu iš seniau sių pasaulyje — Vilniaus CK Vykdomojo Komiteto narys Mito Micaikovas, universitetu. Tai ne tik jū Makedonijos Komunistų sų kultūros centras, bet ir Sąjungos sekretorius Kiraviso pasaulio. Viskas mus novskis, Skoplės miesto stebino, bet ypač universi-
S. SUTKIENE Hospitalinės terapijos katedros asistentė
Ryšium su gimimo še šiasdešimtosiomis metinė mis už ilgametį mokslinįpedagoginį darbą aukštojo je mokykloje ir visuome ninę veikią apdovanot i Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universite to Medicinos fakulteto Hospitalinės terapijos ka tedros docentą, medicinos mokslų kandidatą, Lietu vos TSR nusipelniusį gy dytoją Chackelį KIBARSKĮ Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS
Vilnius, 1963 m. spalio 14 d.
S==S=S===S=*
LAMUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UN1VBKS1TKTO REKTORATO, 4RTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
|ina nuo 1950 metų
širdumą, atsidavimą darbui. Linsime ooc. Ch. Kioarskiui geros sveikatos ir ilgų kūrybingų metų.
universitete mūsų delega ciją sujaudino. Mes su pa sitenkinimu žiūrėjome ir klausėmės lietuvių liaudies dainų ir šoklų, atliekamų studentų ansamblio. Vaka ras, praleistas su Vilniaus universiteto studentais, il gam pasiliks atmintyje“. Be abejo, šis vakaras Il gam pasiliks ir studentų at mintyje.
teto ansamblis. Daugiau kaip valandą gėrėjomės jū sų tautinių drabužių gro žiu, šokiais, dainomis. Į TSRS atvykome jūsų vyriausybės vadovo Nikitos Chruščiovo kvietimu, kad galėtume Įsisavinti sparčio sios statybos metodus, sta tybininkų patyrimą Ir pri taikytume naujosios Skop lės statyboje.
Bet mes mokėmės ir ki to. Pajutome, kas yra ta rybinis žmogus. Pajutome dėmesį ir brolišką pagalbą, ištikus nelaimei. Jis supažindina studen tus su savo šalies praeitimi ir dabartimi. Makedonija iki revoliucijos buvo la biausiai atsilikusi. Iki karo Skoplės universitetas turė jo tik vieną fakultetą su 160 studentų, o dabar čia studijuoja 16000. Žemės drebėjimas nepa gailėjo ir universiteto. Su naikino beveik visus pasta tus ir inventorių. Bet skopliečial ir Makedonijos liau dis neprarado tikėjimo. Jie optimistai. — Mes per penkerius metus galvojame atstatyti universitetą, — pasakė sve čias iš Balkanų. — Dėme sys, kurĮ jūs mums parodė te, aš laikau dėmesiu visai mūsų liaudžiai ir mūsų studentams. GrĮžę Į tėvynę, mes pasveikinsime Skoplės studentus nuo jūsų irgi studentiškai. Dėkoju už do vanas, už studentišką ke puraitę ir už širdžių šilu mą. Atsisveikindami makedonlečlų pasiuntiniai kviečia nusipelniusį respublikos ko lektyvą — universiteto liaudies dainų ir šoklų an sambli, koncertavusį Len-
ANSAMBLIS IŠVYKO Į MASKVĄ Į Maskvą Išvyko universiteto dalbų ir šoklų liaudies ansamblis. Vadovaujamas A. Balčiūno, paruošė naują kon certinę programą. Su ja ansamblis dalyvaus M. Lomonoso vo vardo universitete įvyksiančioje tautų draugystės šventė je ir meno saviveiklos kolektyvų konkurse, skirtame Profsą jungų XIII suvažiavimui. Šios kelionės metu vilniečiai aplankys ir mlestą-dldvyrį • Odesą. Išvykoje dalyvauja daugiau kaip šimtas ansamblio dalyvių. Mūsų inf.
Dvi savaitės kolūkyj e Kukurūzų nuėmimo kom bainas sparčiai pripildo di deles roges žaliosios ma sės. Pūškuodamas ir birb damas, traktorius jas ati tempia prie augančios silo so krūvos. Geologai Vytas Morkūnas, Andrius Skėris, biologai Juozas Velkys Ir Leonas Račiūnas sušilę di dina žaliosios masės kalną, tuština roges. Vos spėja at sipūsti ir vėl atropoja trak torius, paskui save tempda mas sunkias roges, vėl kim ba Į darbą vaikinai. Ir taip visą dieną. Smarkus vėjas didelia me lauke plevena Įvairias palves skareles. Tai trečio kurso biologės kasa bul ves. Nuo vėjo ir skubinimosi Įraudusios merginos lenktyniauja — Nijolė Rainytė, Aldona Tumasonytė,
Laima Pupeikytė — skuba aprinkti bulves nuo vagų, o draugės Janina Cvikaitė, Valė Kamčatna, Vida Cunelytė kasa. Ir ne tik šios visos merginos gerai dirba. Joms padeda Leonas Jukne. vičius ir dėstytojas Gailius. Jie neša bulves į vežimus. Kai saulė slepiasi už ho rizonto, studentai baigia darbą. Jų laukia skani va karienė. Gamino Birutė Stankevičiūtė ir Eugenija Stonytė. Jos stovykloje pri pažintos geriausiomis virė, jomis. Šeštadienį talkininkai grĮžo į namus. Jų darbu patenkinti kolūkiečiai. Per dvi savaites jie prikasė 32 tonas bulvių, pagamino 80 tonų siloso.
K. TURONIS