Page 1

GEROS KLOTIES!

Visų šalių proletarai, vienykitės! ’ais kii Studentai, kol kas nedalyvau­ eų dami arba mažai dalyvaudami jai gamyboje, turi tų didžiųjų •<Či( tikslų siekti rūpestingu moar ii i kymusl, nes kuo geriau Jie b krišmoks dėstomus dalykus, tuo bi didesnį efektą padarys, pra­ ii B. SUDAVICIUS e ša dėję dirbti. Taigi, pagrindinis Prorektorius mokymo reikalams da uždavinys, kurį turLme užsi­ iūr brėžti šiomis dienomis; stu­ |Susirinkome vėl. Iš tėviškių, Pradėdami mokslo metus, laši L________ ________ p Lrto ir darbo stovyklų, . .. tu- mes turime įvertinti anksty­ dentams — gerai mokytis, o ) žygių ir poilsio'namų vesnį savo darbą TSKP CK profesoriams ir dėstytojams — ■ų l; LItinių žome į auditorijas, labora- birželio Plenumo nutarimų padėti studentams įsisavinti uzj ijas, skaityklas. Giedros ir šviesoje. Visada, kada kokia mokslo žinias. ir a •štos šių metų atostogos lei- nors proga tenka analizuoti VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, Rektorato ir visuomeninių KARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS liri I vlsiems gerai pailsėti. Ir universiteto darbą, susipažinti su skaičiais ir ataskaitomis, jar su naujomis jėgomis ai a organizacijų vardu linkiu vi­ ils I galime energingai kibti į matoma pažanga. Ta pažanga sam gausiam universiteto ko­ Nr. 24 (459) 1963 m. rugplū čio mėn. 31 d. Kaina 2 kap. Kiną nuo 1950 metų yra nuolatinė ir apima visus tra I j■bą. o t I Tiesa, dalis mūsų draugų barus. Tačiau, antra vertus, lektyvui geros kloties. ir es ugrįžo po atostogų. Tai kartu su laimėjimais visada lis,s I nūs mūsų absolventai, ku- tekdavo konstatuoti Ir skau­ džių negerovių: kai kurių stu­ k<_ ;a las pavasarį išlydėjome rni irius liaudies ūkio barus. dentų nepažangumą, amoralų elgesį ir pan. Be abejo, nei­ “'■ iau ąbsolventų būrį pakel- giamų universitete ■ dar skaitlingesnis jaunų tolydžioreiškinių mažėja, bet ma­ p"lugų būrys. Tai ablturien- žėjimo nepakanka. Ir vien būtų la­ !ri« gamybininkai, demoblll- bai pravartu, kad pačiomis rBti kariai, sėkmingai išlaikę pirmosiomis mokslo metų die­ rir® amuosius egzaminus ir nu- nomis visuomeninės organiza­ stiB?ję visas konkurso kllū- cijos rimtai pasvarstytų, kaip Šiandien jie yra mūsų ko- pasiekti, kad visos grupės ”■ yvo nariai. Nepažįstamoje gyventų ir mokytųsi komu­ ’ IpBnkoje žengti pirmuosius p' nlejl draugai, kad prieš prasi­ EMA2AS būrys pirma­ Kuo rimčiau bus į .rtįB;snius nelengva: juk ' jie nistiškai. dedant grupės rinkiminiams kursių rugsėjo pirmąją šį reikalą pažiūrėta, tuo 11 tar visiškai '' _ri_, nesusipažinę nei geresniais mokymo ir auklė­ susirinkimams, Jūs iš karto iš­ susirinks į Istorijos ir u liudiju.... pabūdžiu, nei “su ki- jimo rinktumėte pačius aktyviau­ rezultatais galėsime filologijos fakulteto auditori­ Is studentų darbo ir buities džiaugtis ivj pavasarį. sius, pačius reikliausius.* Nuo jas. Jų tarpe mes sutiksime gomis. Todėl viso mūsų to, kaip jie dirbs, priklausys jai tktyvo — tiek Kiekvienais metais gerina­ drg. Rėklį, Bareikytę ir dau­ dėstytojų, otJ ir Jūsų darbas bei nuotaika. vyresniųjų kursų studen- mi mokymo planai, geriau or­ gelį kitų, kurie į fakultetą Fakulteto studentai — visų iš gamybos. Daug jau­ — pareiga yra padėti ganizuojama praktika, semina­ atėjo universiteto saviveiklos ir ItiJ is greičiau aklimatizuotis, rai, laboratoriniai darbai, o natviškumo į fakulteto gyveni, sporto kolektyvų dalyviai. O mą atneš ir baigę vidurinę J. MACKEVIČIUS '^■ingti į bendrą ritmą ir jau koks jis — busimasis pedago­ IFF komjaunimo organizacijos sekretorius >' iir| omls dienomis pradėti tai — vis labiau stiprina bu­ mokyklą. Tai pradedantysis gas, jeigu jo nežavi daina, jei­ 1 im tas studijas. Tai rimtas simųjų specialistų kvalifikaci­ literatas S. Šaltenis, bandanti gų, kurie pirmus žingsnius kytls, tapti pilnaverčiu spe ­ gu jis nemėgsta smagaus šo­ ižl ivinys. jas. Stiprėja ir idėjiniai mo­ jėgas poezijoje Dzigaitė ir kt. žengia su entuziazmu, tačiau cialistu. Studentai, baigusieji kio ar nenori įsijausti į ku­ '4 Vien noro, jaunieji draugai, vėliau Jie pradeda nebepamūsų fakultetą, įgauna peda ­ riamo herojaus paveikslą? Ir loįBials mokslo metais mūsų kymo akcentai, padedą studen­ neužteks. Todėl iš pat pirmų kelti krūvio, ima blaškytis, iulia dideli darbai. TSKP tams susidaryti tvirtesnę mark, jų dienų reikės rimtai kibti o galiausiai užmiršta savo gogo specialybę ir yra paski­ akademiniame chore, ir nusL riami dirbti Į respublikos mo­ !K Dirželio Plenumas iškėlė sistinę-lenininę . pasaulėžiūrą i darbą. Pasitaiko tokių drau- svajones, savo pasiryžimą mo- kyklas. O tam, kad tapti peda­ pelniusiame dainų ir šokių ansamblyje, ir dramos studijo­ jiKbinei aukštajai mokyklai ir tuo pačiu geriau juos pa­ gogu, įdomiu ir geru Jaunosios je, ir estetikos katedroje, Ir kartos auklėtoju, fakultete su. krepšinio bei rankinio aikštelė ^aBl svarbius uždavinius. Ple- rengtą komunizmo žygiams. darytos visos sąlygos. Studen­ se, visur sutiksi mūsų fakulte­ šsHo nutarimuose pasakyta, Ypač didelės reikšmės turės tai'audltorijo'Še, kabinetuose to studentus. Ir jūs, įsilieję į loB aukštųjų mokyklų uždavl. šiais metais visų specialybių susitinka su fakulteto profe­ studentų kolektyvą, neapsiri­ * ^ysl — ruošti aukštai kvallfl- kursų studentams pradedamas soriais, docentais, gilina žinias bokite tokia mintimi, kuri tarp r;Hus specialistus liaudies skaityti mokslinio komunizmo pavyko dalykiniuose būreliuose, kurių kitko pas daugelį pirmakursių sienas, zamlnai Prieš tris metus Tėvynės aš buvau pašauk­ taikų komunizmo sėkmingai, ir aš fakultete veikla 14, rašo refe­ žydi: ’,,Tik kad įstoti, o jau iKi, mokslui ir kultūrai, for- pagrindų kursas, kuris dar įstojau į pramonės ratus, ruošiasi studentų moks­ mokysiuos, tai mokysiuos. tas tarnauti į Ta­ statytojų darbą. ld uoli Jų markslstlnę-lenininę labiau Išmokys besimuosius ekonomikos spe­ linėms konferencijoms. Trečiais tarny ­ rybinę Armiją. Skaitysiu ir skaitysiu". Pasi­ jpisai lėžlūrą ir komunistinį są- specialistus taikyti marksistinę Kaip paprastai, bos metais pradė­ cialybę. šventimas mokymuisi — tik Dideli ir atsakingą darbą teoriją praktiniame darbe. oni igumą, ugdyti kilnius pi­ Dėsiu visas pa- dirba mūsų komjaunimo or­ girtina, bet atsiminkite, kad pirmos dienos, bet jau ruoštis stoji­ kad ganizacija. Mūsų komjaunuo­ universitetas jums duoda daug Kilus bruožus; būtina paša­ kartu Ir labai įdo­ mui į aukštąją mo­ stangas, ji"' Šie mokslo metai prasideda s. lti esamus trūkumus organi- sušvelnėjuslos tarptautinės pa. mios. Pamažu kyklą. Laisvalai­ moksle, kaip ir liai šefuota Vilniaus miesto daugiau. Jis duoda meno, iš­ )S įpratau prie kariš­ kiais mokiausi ir covlnėje rikluotė- Lenino rajono mažamečius moko gyventi. Todėl nuo pat B ant gamybinę praktiką. dėties sąlygomis, susitarta ar kos tarnybos, kė- vartojau vidurinės Je. irgi rodyčiaū nusikaltėlius. Praktinis darbas pirmųjų studijų dienų pasirin­ nutraukti branduolinio ginklo n-B ;iau laiko skirti savaran- bandymus atmosferoje, kosmi­ llau savo politinį mokyklos kursą. pavyzdį ir būčiau su žmogumi leidžia jo auklė­ kite vieną, du (tik lokiais bū­ garbingo tojui įvertinti savo pedagogi­ dais ne daugiau) būrelius ar at ši am studentų mokymuisi ir nėje ardvėje ir po vandeniu. ir karinį išsilavi- Liepos pabaigoje vertas už pavyzdingą tar­ komunizmo staty­ nius sugebėjimus, rasti savv- sekcijas, kur Jus galėsite gi­ ni“ ok sltnlam darbui, likviduoti Žengtas pirmas nlmą. reikšmingas Kartais tekdavo nybą man buvo tojo vardo. Je tuos kelius ir jėgas, kurios linti auditorijoje įgytas žinias. įok ymo programų ir vadovė- žingsnis į visuotinę taiką. nemaža suteiktos atostogos pakelti Tai dar labiau stiprina dar ­ būtiniausios ugdant jau­ Tuomet niekada neiškils jums J. VISOCKAS yra sunkumų, bet aš laikyti stojamie­ 1 | turinio atsilikimą nuo da- bo ir kū-vbos entuziazmą, name pilietyje būsimą žmogų. klausimas, ties kuriuo susi­ EF I kurso kartinio mokslo ir technikos skatina siekti didžių ekonomi­ žinojau, kad sau­ siems egzaminams vienas kitas diplomantas. Norint, tapti geru pedago­ mąsto studentas gau savo taybinės 1 universitetą. Eg. Girdi, ką man davė universi­ kos ir kultūros laimėjimų. gu, studentas būtinai turi Ti ir ką aš jam daviau? Tai dirbti koki nors visuomenini tetas Trormrmmrinn^^ rsTnririnnro'^^ «ni išglebėlių, nematančių toliau darba. turi mokytis Ir ieškoti B savo nosies žmonių pesimisti­ bendros kalbos su auditorl|a, nė •B nkstyvas rytas. ga'delė. Nėra namų be dū­ kitaip — jam labai sunku Nuo Nevėžio kyla i■ mų. Pasitaikys ir jūsų tarpe bendrauti su žmonėmis, sudo ­ rūkas ir bematant iš­ 11 kuris links prie šios minti juos savo kalba Ir dar­ vienas, sisklaido. Labūnavos mies­ gildijos. Sustabdykite laikui bu. telis jau pilnas įprastinio Nepataikaukite! Jis — Jūsų Studento charakteris, jo po­ grupės Labai susidraugavome su dienos triukšmo: ūžia maši­ draugas. — Rekordas! Prikulta clonaJlnė. Mūsų tarpe dir­ elgiai, aktyvumas Išryškėja moksleiviais iš Vilniaus nos, tarškia motociklai. Ir dešimt tonų! bo šeši Latvijos universite­ grupės komjaunimo darbe. Poryt —- pirmoji paskaita gamybos techniku­ nenuostabu — juk rugiaBrigadininko žodžius pa­ to studentai, moksleiviai iš staklių Tik ten. kur studentai kiekvie­ žilajame universitete, Prasidemo. Štai kiekvieną vakarą piūtė, derliaus kūlimas. Vilniaus staklių gamybos lydi darnus studentų „va­ technikumo — Slava Zelionas turi įparelgollmą, laiku at­ da studijos. Visų, kas šlandien mus linksmindavo nepamai­ Studentų stovykla jau “. O kitą dieną ši žinia nij, Eugenijus Sažinj “ir kl- nomas gitaristas Eugenijus siskaito grupės draugams, tik sugrįžta t auditorijas — Jūsų pabudusi. Girdisi kalbos, lio sudomino net žurnalistus. ten, kur palaikoma tvirta kom­ vyresniųjų draugų — - buvo Sažinj. Jam akompanuojant ketujuokų nuotrupos. ti. Stovykloje buvo Iš rajoninio laikraščio at­ rių tautybių atstovai, Kal- Nevėžio slėniais nuskambė­ jaunuoliška drausmė, dega, toks pat pirmasis nedrąsus i ,__ — Klr kit, vyrai, — juo­ važiavo korespondentai. Jie bėjomės įkvėptas darbu. komjaunuo­ žingsnis. O paklausykite ’ ji; jo ne viena daina, ne viena _ ________ rusiš ­ mes vien tik kauja latvis Ustups Alvars, fotografuoja, ' . JR klausinėja, kai, dainavome ir latviškai, melodija. liškas entuziazmas, ten tikras šiandien: neišdildomi isoūdžlai kreipdamasis į savo drau­ kaip pasiektas toks rezulta ­ kolektyvas, ten Ir gyventi įdo­ iš vasaros darbų stovyklų, Apie mūsų draugystę by­ gus, Latvijos universiteto tas. O studentai tyli. Pas­ ir lenkiškai, ir lietuviškai, mu. ten visi tavo draugai. O praktikų pionierių stovyklose, studentus, — o tai ko gero kui išdidžiai atsako: ir rusiškai. Per dvi savai-, loja kad ir toks epizodas. tokių grupių pas mus daug. turistinių kelionių... Jų bal­ Sužinojome, kad techniku­ tęs mes suruošėme 4 kon ­ apsijuoksime prieš kolūkie­ — Dirbome. Nestovėjo­ certus. Ypač didelį pasise­ mo moksleiviui Vladimirui Tai T_1 III Ikurso ---- j istorikai, III k. čius. lituanistai, II k. anglistai, IV se džiaugsmas, laimė, dėkin­ kimą turėjo „Latviškos dai­ Mišai — gimimo diena. Skamba indai, bėgioja me. . . gumas. Jie, kaip ir jūs — k. lituanistai. ...Kiekviena diena — tai nos vakaras“, kurį paruošė Kaip gi Ją atžymėti? Tuoj virėjos, siūlo „viršplaninių“ naujas darbo baras, naujos mūsų svečiai iš Latvijos. Aš noriu patarti Jums, jau- studentai. (Nukelta į 2 psl.) patiekalų. pamainos — Dabar galiu visą die. pergalės. Mūsųir „Rytų auš ną su spragilu švaistytis, komjaunuoliai ros“ komjaunuoliai buvo — kažkas pajuokauja. savotiška smogiamoji bri­ — Pažiūrėsim, kaip su gada. Štai paskelbiama, šake švalstysies. . . kolūkio darže milžiniš­ Visi suvirsta į mašiną. kad agurkų derlius. Ir mū­ Pasigirsta daina, šiandien kas sų merginos jau ten. Jos studentai važiuoja kulti ru­ dirba nuo ryto iki vakaro. ŠIANDIEN 18 V AL. Į UNIVERSITETO AKTŲ gius. O nakčia net agurkai sap­ Monotoniškai ūžia kulia­ nuojasi. O SALŲ RENKASI VASAROS DARBO SEMESTRO — . Bet kitą dieną moji. Palaipsniui auga mes vėl .dirbame O prie rugių O šiaudų kaugė. STUDENTŲ DARBO IR POILSIO STOVYKLŲ — Ir tuomet — kitas O sunkvežimis, prie ku­ kirtimo. sapnas: vien varpos, varpos. DALYVIAI. rio dirba latviai Sprogis Vyrukams paprastai tek­ Andris, Viksna Arnis, filo. logas Sigitas Geda, be per­ davo sunkesnis baras. Jie ČIA BUS PASAKOJAMI ĮSPŪDŽIAI, PARODYstojo veža ir veža į sandėlį daugiausiai dirbo lentpiūs vėje, ruošė statybai rąstus. apskritus maišus. Sigitas TA MENINE PROGRAMA. PO TO — PASILINKS, s mokosi latviškai, jis verčia Kolūkiečiai patenkinti mū­ > sų pamaina. Ir ne vien to ­ latvių poetų eilėraščius į MINIMAS. lietuvių kalbą. Bendras dar dėl, kad mes gerai dirbo­ bas kaip tik padeda geriau me. Stovykloje mes ir KVIEČIAME STUDENTUS GAUSIAI DALYlinksmai gyvenome. Ir svar išmokti kalbą. blausia, kad mūsų stovykPavakary brigadininkas B VAUTI. Dienorašti užpildo germanistė Sigita Vilimaitė... Paskelbia: la buvo draugiška, lnterna-

O

(upIntaš

SVEIKINAME MŪSŲ JAUNUOSIUS DRAUGUS - PIRMAKURSIUS

N

JUS STUDENTAI!

Dėsiu visas pastangas

F

A

Puslapius užpildė romantikai...

DĖMESIO!


i

Vienas iš daugelio Darbo diena neatrodo ypatinga, niekuo neišsiskiria iš kitų, tačiau Ji (kaip šeš­ tadienis) visuomet nekantriai laukiama. Vlstik Ji mums kažkuo tai įsimenanti ir — daugiau ar mažiau — paliks įspūdinga. Juk iiardien jau visa savaitė kai mes čia dir­ bame. Ir pirmąsyk turėsime rimtą susitiki­ mą su vietos jaunimu, kolūkiečiais. Klausimų-atsakymų vakaras. Gražinos idėja įgyvendinta. Vistik gera, kad mes ra­ dome ryšį su kolūkiečiais — gavome nors keletą klausimų: vieni domisi ekonominėmis temomis, kitus domina meno, muzikos pa­ slaptys, kiti ieško klausimų giliuose mokslo lobiuose. Mes, aišku, visos bendrai išsiaiški­ nome, ką pačios turėjome sukaupę per savo „amžių“. Nors trumpam, bet visų dėmesį sutelkia Bronė savo paskaita. Trumpi pa­ tarimai sentimentallstaims laiškuose, pamo­

kymai. Atrodo, -ai nieko ypatingo. Bet dėlto... Praėjo valanda, ir v’skas išsisprendė kiaušiai. Matome patenkintus ir linksi kolūkiečių, o ypač jaunimo veidus, kuri se rusena užkrėtusių juos ginčų iikuč Pakalbi su jaunimu ir nepajunti, kaip sur dl bendrus interesus. Mes patenkinti, kalbame su visais paprastai, nuoširdžiai. į gal būt, ir yra tas, kas vadinama žod DARBAS. Tai jis sujungia žmones, išauk! Juos, padaro nuoširdžiais, suprantamais. ) laukuose kuriame gėrį Tėvynei, o nauju džiu prabylame į žmogų. Visa tai tau, Tė ne, kad dar greičiau skleistųsi tavyje munizmo žiedai. R. VITKUTE Zarasų raj. Puškino v. kolūkis GF IV pamaina.

mes savųjų auklėtinių polinkius, gerąsias ir blogąsias puses TRUPUTĮ PRADĖJOME suprasti Grau -Muritz. Tarptautinė jaunimo stovykla. Joje dalyvavo ir musų universiteto studentai. tik l stovyklų pabaigą. NUOTRAUKOJE: vokiečių studentų tarpe mūsiškiai Gytis Albrechtas ir Antanas Raudonis. Fakulteto komjaunimo biuras J. NEKROŠIAUS nuotr. VELNIAI plevendama, šeštąjį kontinentą — Antai ir Universiteto komjaun.mo ko­ mitetas ateityje turėtų atkreipti trispalvė pranešė, kad tidą. Po to — koncertinė < d.dėsnį dėmesį, visų pirma, į kelionės tikslas pasiek­ lis. Dainos, intermedijos, ei pač.ų pamainų komplektavimą. Į musų antrąją pamainą atva­ tas. Ji pirmoji mus pasveikino raščiai, muzikiniai dalyke! žiavo tik trys merginos. Kolūkis savo plazdenimu, o mes — sklinda iš studentų ir kolūk neskyrė savo virėjų, todėl musų lūpų. . . Ir vėl polk studentėms paskutiniąją sava.tę audringu „Valio“. Toliau ma­ čių dirb­ valsai. teko kasdien „kaitintis“ virtuvė­ tėsi būsimų mechaninių Universiteto tieji darbą, nebijantieji prakaito je. Nejaugi čia tok a neišpren- tuvių korpusai, apie 1,5 met­ Studentiška darbo poilsio žinome. Tai Tartu fakulteto ir dulkių. Tartu studentės stebė­ džiama problema? Juk į vasara. Tik oasibaiaus pavasario istorijos ir filologijos kitus Visą savaitę saulė šy fakulteto dėstytoju kolūkius važiuoja beveik vienos ro pakilusios sienos. Vadinasi, tėjo An, Mari ir kitos, josi musų sesijai, ištuštėja Universiteto au- studentės ( karštų spirų iš Tartu su autosto­ Raslrravičium:: ditor.jos, nutyla karšti ginčai kurios merginos. čia mūsų pirmtakai liejo pra­ lių. o mums sekmadieni meiliai šj — Visai nepanašus į dėstytoją. siauručiuose koridoriuose ir pais atvyko į Vilnių. Bematant kaitą, čia prakaituosime ir Prieš išvažiuojant i kolūkius, bendrabučiuose. Studentai iš­ užs.mezgė naujos pažintys, mūsų Tokius didel.us akmenis vežioja... kuriuose sojosl, todėl, neskaitant ke darbo ir poilsio sto­ mes. Musų auklėtiniai Tadikas ir vyklos organizuojamos viešvyksta į respublikos kolūkius, vyrai irgi pasitempė. Juk pirmą turistų, kurie atostogų išvy talkininkauja kolūkiečiams nu­ n.o» iš broliškos os Estijos nori Vanka iš pradžių ožiavosi, neno­ kartą, taip pat į Dar kelis šimtus metrų pa ­ ekonomiškai į Zarasus, likusieji laiką susipažinti su mūsų Universiteto rto dirbti, bet paskui, užsikrėtę silpnus kolūkius, apie tai imant derlių, dirba statybose. važiavusi, mašina sustojo. Ati ­ pirAtvirai kalbant, šiemet musų darbo ir poilsio vasaros organi­ bendra darbo nuotaika, nešiojo mlausiai turi do prie Drūkšių ežero. Ir ki žinoti studentą' davę pagarbos šūksnius „ben ­ kurso vyrai, prieš išvažiuojant zavimu, pasigėrėti Lietuvos gam­ pilnus kibirus vandens ir liejo Gal net Universiteto komjaunimo nesigrožėti didžiausiu Lie f Ignalinos raj. Adomo Mickevi­ ta, pailsėti. Ee to, su mumis vy­ ant jka.tusių pamatų. . . komitetas turėtų rekomenduoti drabučiui“ — šiaudais deng­ vos ežeru, jo bangomis! O vakarais dainuodavom estiš­ priemones, kurios reikalingiausia tam klojimui, — kaip Grigo čiaus vardo kolūkį, nukabino no­ ko ir mažieji mūsų auklėtiniai. sis. Mat, j antrą pamainą važia­ Tadikas ir Vanka, kurie atidžiai kas ir lietuviškas dainas, važiuo­ pravesti tokiame kolūkyje. bitės išlakstėm iš mašinos. Visi žvalgosi į kitą pui davome prie Drūkšių ežero oalyvo Teisės fakulteto pirmo ir ant­ sekė kiekvieną žodį, gestą. . . Prisimenu vieną popietę, kai Mūsų viešnios pacakė, kad dėti besileidžianč os saulės. Musų ro kurso vyrai ir antro kurso Kaip iš dangaus atsirado Ten gyvena baltarusiai. Toli kuoliukus iš aš su Romu darėme vieną vyrai klausinėdavo viešnias Zita, Milda, medicinos fakulteto mūsii stovykloje bus tik Šavellns- boluoja Mieželaičio apdainui pamatų sutvirtinimui. Prie mūsų kolūkietis Albertas studentė Gražina (vyko su mumis savaitę. Po to jos turi važiuoti į Estijos: elektrii — Kaip estiškai „paskaita44, priėlo anie šešiasdešimties metų kas — mūsų statybos briga­ Tautų draugystės studentų poilsio ir kaip stovyklos gydytoja). Trys iyd.šk.ų kolūkietis ir pasakė: „vakaras44, „myliu44? dininkas ir maisto tiekėjas. Ir Adomo Mickevičiaus v; merginos ir šešiolika vyrų! Iš­ sveikatingumo stovyklą. Savaitė prabėgo nepastebimai. Ir štai mes Ignalinos raj. Ado­ kilo opi „virtuvės problema“. Juk — Vaikai, kas yra tas komu­ Būsimos šeimininkės, biofizi- do kolūkis, kuriame u niekam nesinori ištisas dvi sa­ mo Mickevičiaus vardo kolūkyje. Atėjo laikas išlydėti Tartu Uni­ nizmas? kės Onutė Valatkaitė ir Lai­ dirbam, prisidėjo prie garb iš poilsio versiteto studentes. Albinas vaites dirbti virtuvėje, kai lau­ Čia studentų darbo ir Mes pačiais paprasčiausiais, duonos ir cukrinių pačiais pirmą skrudintos ke virš trisdešimties laipsnių stovykla organizuojama nuoširdžiausiais žodžiais ma Januševlčiūtė, perima „rak­ gos statybos. todėl pradžioje būna runkelių padarė tikrą kaimietiš­ stengėmės paaiškinti. O jis: karščio. Mūsų vyrai žino kai kartą, tus“ Ir tampa teisėtomis šei­ ka gira. Gal būt, ji buvo ir ne­ kurias kulinarijos paslaptis, bet daug nesklandumų. Per dvi savaites mecha: C — Namuką, kurį sūnus baigė viešnios statyti kolūkio centre, vistiek nu­ mininkėmis. Užv.rė darbas. Pasirodė, kad labai skani, bet mūsų ?iaila, kad Stasė, Dangira, Onutė Ketvirtadienis — savaitės nlų dirbtuvių pastatas gero) švažiavo į pirmąją pamainą. Tik mūsų Tadas geras stalius, Maila buvo didelės optimistės ir sakė savins. Et, vaikai, kaip buvo, taip Tina tikros betonuotojos, parvažiavusias į Tartu papasa­ ir liks... staiga išgirstame, kaip visuomet, ir vidurys. Dar mūsų pirmtakai ūgtelėjo. Kiekvienas tapoi k pamainos muzikantas Mindaugas kos, kad mūsų studentiškoje sto­ finksmą Mykolo balsą: specialisti s — teisininkai — šios dienos „kvalifikuotu Mes neskaitėme šiam senukui — Jums pastiprinimas atvyko. nepakeičiamas prie betono mai­ vykloje teko ragauti naują alaus Antai, Nijolė Ivanauskaitė a pavertė intensyvaus šytuvo, Gražina tikras stovyklos rūšį, kuri vadinama „Albino alu­ ištraukų iš Roždestvenskio „Rek­ vakarą Būkite pažįstami. mi44. Ant sta'o buvo ir kiti nacio­ viem“, nekalbėjome apie Didįjį poilsio vakaru. Šokių salė — Regina Barnatavičiūtė mūri Prie mūsų artėjo turistiškai „daktaras44. Čia dirbo žmonės tikrai mylin- naliniai patiekalai, kuriuos paga­ Mieželaič o žmogų, mes tik paro­ apsirengusios merginos. Susipasienas. Statybos brigadlninkl mino Zita, Milda. An, Mari ir dėme savo pūslėtas rankas, pa nelygus grendymas — buvo Albertas Savelinskas pasak Į mūsų studentų įspaus­ papuošta berželiais. Tina, kolūk’etė žeromskaia apne­ rodėme Atsirado šė šių metų, dar liepžiedžiais tus delnus į pamatų betoną, pa­ akordeonas, susirinko kolūki­ — Gerai dirba mergln M, sakėme, kad viename pamatų kybančio medaus. akardeo- kaip tikros mūrininkės. Be ūk Mūsų pamaina išliejo dirbtu­ kamne yra įmūrytas butelys, ku­ nio jaunimo. Mūsų riame yra popierius, skelbiantis nistas geografas Juozas čirpi­ kalo abejojau merginų sus f? vių,_ kuriose bus remontuojamos statybininkų pavardes. . . kolūkio maš’nos, pastato pama­ visų no polkas ir valsus. Mūsų tus. vežėme šieną, medžius į kol­ Paskui kažkas pasakė: nuo bėjimals. — Kaip gyvenome, taip nepa­ oberfuksams salo širdys lent^iūve. Kolūkio pirmin'nDar buvo neužsibaigusi žie­ šį darbą. Vaikai čia įvairaus ūkio kas drg. Kiseliovas, statybos bri- liksime! — Senukas nusišypsojo. kaimo merginų žvilgsnių. Stu­ amžiaus, todėl svarbu atsi ­ Jis, rodos, suprato mus. mos sesija, kai būrys mūsų fa­ c*ad:n:nkas Ševe’inskis mūsų dentės irgi nenuobodžtavo. K. TURONIS kulteto studentų-komjaunuolių žvelgti ir į valko psichologiją. darbu liko patenkinti. žinoma, Geologas Romas Kazakevi­ Ignalinos rajonas, Ant. VILKELIS Tį mes galėjome padaryti ir daupareiškė norą dirbti vasarą su Be to, kiekvienam nevienodai aiau, jeigu visą laika prie staty­ TF II k. stud. čius paskaito paskaitą apie A. Mickevičiaus v. kolūkis valkais pionierių stovyklose. sekasi dirbti su to paties am­ bom būtu buvęs inžinierius, kuris Tai taip pat puikus mūsų vi­ žiaus vaikų grupe. III kurso tiesiogiai vadovautų darbui. Mes ■orrtrinnrira' prisimename praeitų metų suomeninio gyvenimo baras, studentei Irenai Zaborskaitel gerai vasara, n ra leista Kėdainių raj. nes Jaunosios kartos auklėji­ geriau sekasi dirbti su jaunes­ „Spindulio44 kolūkyie, kur mes mui skiriamas kaskart vis di­ niojo amžiaus valkais. Tur statom grudų sandėlį. Ten darbas iu, nes ru^s vado­ desnis dėmesys. Vilniaus mies­ būt, namuose Jauniesiems spa­ vyko sparč du Kauno Politechmkos to komjaunimo komitetas dalį liukams bus sunku ir prisimin­ vavo Instituto studentai, būsimi inži­ mūsų studentų nusiuntė į Ne­ ti visas pasakas, kurias jiems nieriai statybininkai. O Adomo Mickevič aus kolūkyje inžinierių menčinę, Į kultūros darbuotojų taip gausiai ir įdomiai pasa­ mes matome tik kelis kartus, jis kojo Irutė. pionierių stovyklą. atvažiuodavo iš rajono ir po ke ’ ; u va’andu vėl 'švažiuodavo. Trečio kurso studentas Bro­ Darbas pionierių stovyklose Kadangi studentiško darbo ir (Atkelta iš 1 psl.) Įdomus. Būti geru vadovu — nius Bradauskas — UI pionie­ poilsio vasara barėsi, galima mačo tarp futbolo koman­ pakalbėti, ir anie k’tu- trūku­ vadinasi, nuoširdžiai pamilti rių būrio vadovas. Čia jau žy­ mus, nupirkome „tradicinę La­ dų. Kai mūsų vaikinai ruo­ kurie buvo pastebėti, apie miai vyresnio amžiaus vaikai. būnavos antį“, (mat, taip šėsi šiam susitikimui, žaisti mažuosius „bet44, trukdžiu­ Juos sportiniai žaidimai labiau tuos siu" darbo oroan zacijai. vadinosi mūsų sienlaikraš­ vartuose pasisiūlė lituanis­ vilioja, negu pasaka. Todėl Manome, kad pačioje pradžio­ tis) ir paruošėme tostus. tas A. Cekauskas. Broniui labai dažnai tenka je, kada Teisės fakulteto atsto­ Vakarienės metu visi Mi­ nuvyko i Adomo Mickevič’aus — Mirtinai užrakinsiu būti ne tik vadovu, bet ir vai vardo pasirašyt? šą nuoširdžiai pasveikino, vartus! sporto treneriu bei teisėju. rt , ne viską pida kaip rei ■i ta proga virėjos jo puodu ­ Prasidėjo varžybos. Jau Broniaus sudaryta stovyklos kėjo, NeKa.Ddn. jau apie KOiuk.eką apipynė puikiomis lauko tuoj po teisėjo švilpuko čius. net pats kolūkio pirminin­ futbolo komanda ne kartą kas nesuprato, su kokiais pagrin­ a gėlėmis. Pakėlėme ir tos­ Įvartis krito į Alfonso var­ įveikė savo ..kiečiausius“ var­ diniais t.kslais ir uždav n ais mes n tus. Tačiau putojo ne tus. Po šio dar, dar ir dar.. žovus — „Žalgirio“ vaikų atvykome < Jo vadovaujamąjį šampanas, o. . . pienas. Ką Vartininkas pradėjo mojuo­ Du mėnesius aš gyvenau ir/ sporto stovyklos auklėtinius. kolūkį. Je.gu mes pradėdavome i tartis su pirmin.nku dėl glau­ gi, gerai ir pienas! Dargi ti rankomis, prašyti, kad JĮ Latvių studentas Viks Arm’ dirbau studentiškoje stovyklo-/ i desnių ryšiu su vietos jaunimu Iš esmės mažai kuo skiriasi net geriau! Svarbu juk ne ­ pakeistų. Kame reikalas? pietų metu. je. Per ŠĮ laiką ne kartą kei-) bei kolūkio kultūrinėmis įstaigo­ j: ir IV kurso studento Algio užmiršti draugo, jį pasvei ­ Pasirodo, Alfonsas nė kar­ tėsi pamainos. Tačiau mergi-) mis užmezgimo (mes gyvenome versltetą. Grįžome visi įde­ apie 4 km. nuo kolūkio centro), kinti. to nebuvo stovėję vartuo ­ nos visuomet buvo labai drau-i Steponausko darbo profilis, vietoj pagalbos jis išsitraukdavo žodžiu, buvo gana links­ se. SĮ kartą, kaip sakoma gę ir sutvirtėję, susidrau­ giškos. \ nors jis buvo stovyklos fizinio pieštuką pradėdavo skaičiuoti !I lavinimo vadovas. Rytinė k»ek mes iršiandien ma ir Įdomu. Štai kad ir vien gerų norų neužteko. . . gavę. Savo naujiems drau­ pravalgėme. Savo stovyklą mes pavadi-j mankšta, sportinės varžybos, gams aprodėme savąjį Vil­ sportinės varžybos. Negali ­ Reikėjo, gal būt, sudarant dar­ Ir štai mūsų laikas pasi ­ nome „Draugystės“ vardu, ka-j turistiniai žygiai — nuolatinis bo sutartį, nuvažiuoti į kolūkį to­ ma pamiršti „šimtmečio“ baigė. Vėl Į Vilnių, į uni- nių ir ilgai negalėjome iš­ dangi čia dirbo studentai iš/ Algio rūpestis. Tačiau tarp kią dieną, kada vyksta visuotinis siskirti. kolūkiečių susirinkimas, dalyvau­ Lietuvos, Latvijos ir Estijos./ Algio ir Jaunųjų draugų labai ja — Iki pasimatymo, — kolūkio aktyvistai, kultūrinių Išvažiuodami jie paliko vieni/ geri santykiai. Gal tik prie įstaigų darbuotojai ir su jais pa­ sakėme stotyje. — Iki kitos kitiems albumus. / ežero mažiesiems atrodo, kad sitarti. kaip geriau organizuoti U studentiškos vasaros! stovyklą. Dirbti stovykloje nelengva,/ jų fizrukas leidžia jiems ma­ darbo — Būtinai! — vienbal­ Vieną kartą susitarėme su kol­ bet labai įdomu. Net su pamil/ žai maudytis. Bet ši“ skriau­ ūkio šoferiu, kad jis mus nu­ siai atsakė latviai. į vietos jaunimo organi­ tom vietom išsiskirti sunku, / da“ greitai užmirštama Baigiant iš širdies norisi sto­ vežtų vakarą. Šoferis suti­ padėkoti ir mūsiškiams jau nekalbant apie draugus.) vykloje, kai Algio švilpukas zuojamą ko. Na po to jam, vargšeljui, Darbas man labai patiko ir aš) visus sušaukia į aštrią sporti­ kliuvo nuo pirmininko! Gi į musų komjaunuoliams Česlovui organizuojamus vakarus jauni­ dabar svajoju gyventi ir dirb-j nę kovą. Rajunčiui, Algiui Zaukai, mas atvykdavo savomis susisie­ n ti kolūkyje. Tikiu, kad mano/ Romui Vabalui, Jonui Kauš. kimo priemonėmis. O mes jų Tur būt, mūsų fakulteto svajonė išsipildys, o kol kas/ pėdai ir daugeliui kitų, neturėjome... :i parašomas darbo sutar­ reikia užbaigti mokslą. / studentai ilgai neužmirš šios tiesKada kurie savo komjaunuolišką projektas, su juo būtina lt / ę pareigą atliko gerai, dirbo naujosios draugystės, kuri už­ supažindinti fakulteto studentus. Aleksandra Lysenko, ) simezgė ne vien tik su jau­ Mums kolūkio pirmininkas atsi­ su ugnele.' u sakė apmokėti už kelionę (kas studentų darbo stovyklos ) Ir kada aš vartau mūsų sukėlė stovyklautojų tarpe nepa­ naisiais draugais, bet ir su ii auklėtinė ) pamainos dienoraštį, galvomotyvuodamas tuo, c darbo' draugais, kurie čia sitenkinimą), kad į sutartį neįtrauktas toks ’u, kad jo puslapius užpil­ punktas. Romas, Alfonsas, Ze ­ dė žmonės, kurie pamėgo susibūrė ne vien tik iš mūsų nius, nesulaukę stovyklos briga­ darbą, kurie jame randa senojo universiteto, bet ir ki­ dos, išvažiavo į namus. Nesusi­ u įvyko todėl, kad mes romantikos ir poezilos. tų aukštųjų mokyklų. Sekan­ pratimas než nojom darbo sutarties. Pa­ Stefa LUKOŠYTE kad toks punktas buvo čią vasarą nusprendėme vėl sirodė, Visų stovyklautojų nuomone, Studentų darbo Ir poilsio K jeigu ir ateityje į darbo ir poil­ susitikti. stovyklos III pamainos m sio stovyklas bus siunč.ami ma­ komjaunimo sekretorė žieji auklėtiniai, būtina., kad su Lentpiūvėje dirba lituanistas Sigitas Geda. V. ČAPLIKAS 1963 m. rugpjūčio 31 d. > Andrio S°RUOGIO nuotr. jais kartu važiuotų ir jų ankstes­ ĘF III kurso studentas nieji auklėtojai. Pavyzdžiui,

Prie Drūkšių ežero

Kaip gyvenom — nepaliksim

Š

Vėl susitiksime!

Puslapius užpildė romantikai...

Svajonė glmė\ stovykloje /

MM


Anapus Poliarinio Rato

!t

ASARA... Atostogos... Kaip ir visuomet, ji tur­ tinga ir įdomi. Ne tik darbo ir poilsio stovyklo­ se pabuvojo mūsų studentai. Nemaža jų ilsėjosi, treniravosi Zydiškėse — sp rtirė’e sveikatingumo sto. vykioje. Kiti — prie gintarinės Baltijos, Palangoje. Ypač įdomiai ir Įspūdingai dalį atostogų praleido trys mūsų absolventai-ekonomistas Vytautas Narvilas su dviem filologais Olegu Jaroševu ir Justinu Karo­ su. Beveik 200 km mažai gyvenamomis vietovėmis perėjo jie per dvi savaites. Žygio metu Jie įkopė į aukščiausias Chibinų kalnų viršūnes Angvunasčiorą ir Kukisvančiorą.. . Spausdinamos nuotraukos užfiksavo kelis žygio mo* mentus. Just. KAROSO nuotr.

V

jU Tė |e

T1

APIE DARBĄ IR POILSĮ A/

I Jaunimo valandėlių

re. Iikcljoje ilgai netilo glnI i, kol pagaliau buvo nu. Irta apsilankyti filologų , Brbo ir poilsio stovykloje. a I faktorius su saldžia šypI na įteikė komandiruotę: I — Važiuok pas studentu I Jau iš tolo į akis krito Ii baltuojantieji pastatai I inicialais „VVU“ ir šyl BfF“, Čia pat, prie didekraiko krūvos ini [ durpių ir šjI minėjo studentai. Jie ke bėjo tapti mano reporte> „aukomis“. Su stovykivy 10- ; viršininku, V kurso 114kak lanistu Česlovu Kalenda net už vedėm šne.ką: — Kaip reikaliukai klo|i, Česlovai? I — Ot, šiaip sau. Dirbam. ■ — O kaip sekasi auklėU( ■ masis darbas? — rodyda"i:Bis į du studentų auklėti­ nius, beslknlbinėjančlus ie senos kuliamosios, — rb įklausiau. — Ogi gerai. Dirba ne■ogiau ir už mus. neužteko ■oi ■ Man žinoma, ■kių lakoniškų Česlovo ■sakymų ir paprašiau jį ė Bačiau papasakoti apie saB darbą. ■ — Universitete seniai a; ■loma filologų draugystė B šio kolūkio žemdirbiais. Todėl šį kartą mus koliūųiečiai taip pat sutiko d: laugdamlesi ir j nuošlr■ lai. Skųstis darbu tikrai ■ galime. Kartais padirbėy|me gana stipriai. — O kraiką iš toli vežate ? — Tolokai. Reikia va— uotl kažkur už Tauragės. ■ a, bet mums tai nesudaro ■ kio sunkumo. Tarp kitko, ■ )lūkis transportą duoda ■ ma padorų... Mašinos, I ėda viena po kitos. Tik ■ >ėk suktis. — Kodėl čia tiek mažai s udentų? _ Tik-ir norėjau sakv■ - . Kiti mūsų darbo drau; H ii pakrauna kraiką, o mes (■krauname. Na, ką tau pa< ■ kyti daugiau. Dirbame ir ; ■ tk. Nieko ypatingo čia < ■ :ra. O tikrumoje Česlovui ikėtų trupučiuką paslglr Daug padaryta per dvi ivaites. Didelė krūva •a:ko kalba už save. O va irais studentai ilgai deribalsus. Argi galima ne­ i įruošti savo draugams ■ mcerto. nepaskaityti kelių ■ iškaltų? B lį mūsų pokalbį įsiterpė Bnyvas kolūkietis: B ■— — Gerai dirba studentai, JI ūkeli. O Ir koncertai graB is. ■B — Bene didžiausia padė. 711 mums, — sako Ceslo— buvo tai, kad kol'M-dėčiai pavadino> mus ' 11 irbščlais Turi studentai ir darbo Jteranų. Pavyzdžiui, Bro. us Jasiulionis. Jis Jau tre/tl metai. dirba Gaurėje. Jis ■ ivo rankomis ne vieną ■ lytą įdėjo į filologų paB atytas karvidę ir klaulikiauli-

■d-

Mūsų pamainoje — 17 mer­ ginų. Tai palyginti negausus būrys, bet vis dėlto mes suge­ bėjome per porą savaičių su­ sigyventi ir kai ką nuveikti. Teko išnaudoti kiekvieną lais­ vą minutę. Kas nenorės po darbo pakvėpuoti grynu pušy­ nų oru, pagrybauti ar pauo­ gauti... Reikia pažymėti, kad Dzūkijos gamta nešykšti savo dovanomis. Jau nuo pirmųjų dienų už­ mezgėme glaudžius ryšius su kolūkio Jaunimu, komjaunimo organizacija. Kartu su kolūkio jaunimu suruošėme knygos „Tu — mano kraujas gyvas“ aptarimą, kuris praėjo gana sėkmingai. Kolūkiečiai susido­ mėję klausėsi, nes knygoje veiksmas vyko Jų gimtojoje žemėje, Varėnos rajone. Be­ veik visos merginos buvo perskaičiusios šią knygą ir dalis jų pasisakė. Kas vakarą skambėjo dai­ nos, kol buvo paruošta progra­ ma koncertui. Paruošėme še­ šiolika numerių. Nemažą triū­ so paruošiant koncertą įdėjo' ansamblietė Bronelė, akade­ minio choro dalyvė Antosė ir kt. merginos. Audringų plo­ jimų susilaukė Zitos eilėraš­ čiai žemaitiškai, liaudies ir kitos dainos. Mums neteko nuobodžiauti nė vieno vakaro. Kolūkyje buvo dažnai de­ monstruojami kino filmai, ku­ riuose mes žiūrėdavome. Prieš kino filmus buvo paskaitytos trys paskaitos kolūkiečiams. Kasdieną buvo leidžiamas

DARBŠČIOS RANKOS" talp vadinasi EF vasaros darbo stovyklos sienlaikraštis. Šioje stovykloje dirbo tik merginos. Tašiau joms nebuvo kada nuobodž.auti. Nuo ryto ligi vakaro v.rė darbas, skambėjo dainos. Kolūkieč ai, o ir pašios studentės liko patenkintos savo darbo vaisiais. Jau tik atvažiavusios į stovyklą nebijojo susitepti bal­ tų rankyčių! Gal todėl ir savo sienlaikraštį pavad.no taip t.ksLai — „Darbščios rankos“... Šiandien mes perspausd.name kelias šio sienlaikraščio skil­ tis. Tegul Jos dar kartą papasakoja apie saulės nugairintą jaunystę, apie prakaitu kvepianti darbą, įdomų poilsį...

satyrinis laikraštis „Braškė" Ir sienlaikraštis „Darbščios ran­ kos“. į namus grįšime ne tik saulėje nudegę, bet ir pail­ sėję. padėję kolūkiui tokiame svarbiame vasaros darbų lai­ kotarpyje. P. Bajarūnaltė BRAVO! Artėja Į pabaigą mūsų die­ nos stovykloje. Jaučiamės nebe naujokais. Pirmos dienos darbas paliko žymes mūsų delnuose. Kai kurioms nepa­ dėjo ir dirbtinės užtvaros, kaip pirštinės, nes rankose vis tiek atsirado pūslės, bet jos jau nė kiek nedrumstė nuotai­ kos, negesino darbo ugnelės. Kitą dieną ir susilenkti buvo sunku. Ir ypač toms mergi­ noms, kurios niekada neturėjo rankose šakės. Darbas sekėsi visoms gerai. Atsiliekančių nebuvo, nes vi­ sos jau apsiprato. Žvalios darbo nuotaikos negriovė

Nugalėtojams Keliasi bevelk visi stenėdami. Tie, kurie dirbo prisiden­ gę nuo saulės ir saugojo odos skaistumą, negailestingai šai­ posi iš bičiulių kančių. Niekam nesinori išeiti iš vėsios dar­ žinės. O dangus ir žemė auksu'apipilti.. . Sunku patikėti, kad pavėsyje — 32 laipsniai! Šiandien išardomos susicementavusios brigados: vaikinai (bevelk visi) važiuoja i Rudnią rąstų, dar kiti vyksta į talką šieno vežti. Šiandien pietų pertrauka bus tik valandą, vadinasi, dirbsim iki penkių ir važiuosim prie ežero. Bet pasirodo Piligrimas, irnyktls užverda visų mūrininkų širdyse, nes šis abejingai paaiškino, kad užmiršo paliepti įmū­ ryti geležinius virbus ir kad stulpus reikės griauti (ne visus, o tik viršūnes). Tačiau jaudinimasis kenkia sveikatai. Juk ne tam važiavome 100 kilometrų iš Vilniaus papsėti. . . .„ Prie vandens laikas greitai slenka! Tik mūsų vaikinai visada labai nori valgyti ir labai greitai sušąlą. Jie negali ilgai išbūti vandenyje ir iš karto įsigeidžia namo. Pasimaudžius apima palaimintas nuovargis, ir akys pačios užsimerkia. Taigi, vienuoliktą beveik visi miega. Saldžių sapnu! ... Išaušo nuostabus rytas, dangus vaiskus, saulė svilina be jokio gailesčio. Piligrimas buvo žadėjęs nuvežti mus į Druskininkus, ta­ čiau iš visko sprendžiant, į tai vilčių nereikėjo dėti. Atėjo nieko nežadanti popietė. Vėl ta pati niūri priešpie­ čio atmosfera, tik už kluono girdisi sutartinė. . . Atmosferą sudrumstė atėlęs Šarūnas ir pareiškęs, jog ant parduotu­ vės durų pastebėjęs skelbimą. DĖMESIO! S. m. VII. 7. mokyklos patalpose studentai-talkininkai ruošia poilsio vakarą. Programa — paslaptis. Pradžia 21 vai. Įėiimas laisvas“. , , Skelbimas buvo komentuotinas ir giliai diskutuotinas. Ir greitai užmirštas. 19 valandą, kai kamuolio muši­ mas buvo pačiame įkarštyje, pasigirdo nedrąsūs Algio ir Dainiaus pasiūlimai pradėti repetuoti ir sustatinėti progra­ mą koncertui, kuris turėjo vykti po kelių valandų. Sušlrlnko po didžiąja kriauše būsimo koncerto dalyviai.

lietus, kuris mus išmaudė nuo galvos iki kojų. Kiekviena darbo diena at­ nešdavo mums ką nors naujo ir ką nors sąmojingo mūsų „Braškei". Kiekvieną darbo dieną išlydėdavom su daina ir parlydėdavom su daina. Sako­ ma: „Su daina linksmiau gy­ venti, dirbti, mokytis leng­ viau. . .“ Su kokiu pakilimu mes ėmė. mės darbo pirmomis dienomis, toks pat pakilimas lydėjo mus Ir paskutines dienas. Šaunios merginos! Jas gali­ ma tik pagirti, ir nė vieno priekaišto. Bravo! R. Arminaitė

ŽINIOS IS LAUKŲ Važiuodama į „Spalio" kol­ ūkį, aš įsivaizdavau kvepian­ čias ką tik nuplautu šienu pla­ čias kolūkio lankas, jose be­ dirbančius žmones... Didžiau­ sias mano troškimas buvo dirb­ ti su visais kartu, įdėti nors

mažytę savo darbo dalelę. Pirmosios darbo dienos ne­ džiugino, nes oras pasitaikė blogas. Laikas nuo laiko pra­ eidavo tamsūs, pilki debesys, prapliudami lietum, ir neleido nuimti dar likusio šieno kol­ ūkio pievose. Todėl m-'s kibo­ me prie kitų darbų. Teko ra­ vėti runkelius ir morkas. Mūsų džiaugsmui, pirmadie­ nis buvo gražus. Vincentas mus nuvežė į pievas, kuriose matėsi dešimtys sudėtų kupė, tu. Jas reikėjo išskleisti ir iš­ džiovinti, nes lietus paliko sa­ vo pėdsakus. Bematant pra­ bėgo diena. Sekančią dieną jau sausą šieną krovėme i ma­ šinas. Čia teko susidurti su sunkumais, ypač mažesnėmsnors ir ilgas turėjome šakes, bet reikėjo net pasišokėti ir dėti paskutines jėgas, kol pa­ kraudavome šieną. Ir toliau darbas buvo vieno­ das. Grėbėme šieną ir dėjome į kupetas. Pradžioje galvojo­ me, kad sunku bus susidorbti su kupetomis. Tačiau ir čia ypatingus sugebėjimus parodė Rūta ir kitos merginos. Buvo­ me didžiai patenkintos, kad mūsų kupetos buvo dailesnės negu kolūkiečių, iš kurių pra­ džioje ėmėme pavyzdį. Teko Išgirsti gerų atsiliepimu m-Thų adresu iš kolūkio pirmininko pavaduoto’o. Ką gi, išgirdus gerus žodžius, nuovargis vi­ suomet pranyksta. Todėl ir ateityje turime stengtis nepa­ siduoti nuovargiui. Tad nenulelsklme rankų, mielosios draugės! A. Smallukaitė

Evoliucija

dviguba porcija! Prašė juos rinkti programos numerius. Nežinau, tikriau­ siai buvo taip susėsta po krlai še, kaip Krylovo kvar­ tete, tačiau po audringų ginčų vieningos nuomonės nebuvo prieita. Tiesa, pasiūlymų buvo daug ir įvairių, tačiau dėja. . . Ir koncerto dalyviai išsiskirstė. Staiga pasireiškė pil­ nu veidu Dainiaus organizatoriški sugebėjimai. Kaip burtų lazdele mostelėjus, koncerto dalyviai vėl susirinko, tik ne po kriauše, bet šalia. Tvarte sienos suvirpėjo nuo galingos „Ramunės“, besiliejančios iš mūsų lūpų. Artėjo lemiama valanda. Mergytės mūsų sublizgo šilkuo­ se ir nellonuose. Vyrai apsitaisė „savo paradiniais“ Nuotai­ ką truputį sugadino vakarienė. Daug nefilosofuojant. kon­ certas praėjo su didžiausiu pasisekimu. Galingi aplodis­ mentai po kiekvieno numerio griaudėjo daug ko mačiusiose mokyklos sienose. Tiesa nraėlo ”e be atgarsio, vn-’č kas link kupletų“ Vai kur buvai, dleduk mano?“ Po koncerto prasidėjo šokiai. Greta polkos, mes sušokome „čarlstoną“. Direktorius prašė, kad sutrenktumėm ir „lipsi", bet muzikantas, išskyrus polkas, daugiau nieko groti ne­ mokėjo. Ir vėl prasideda darbo savaitė. Vėl kepina negailestinga saulutė. Braukiame prakaltą, sudžiūvusių rugių pėdus krau­ name į mašinas, vežame J klojimus ir laukiame pietų, o labiausiai lietaus. Tačiau mūsų norai kol kas dar nesipildo. Daugelis dėl karštų saulės sn'ndul'u visai aptingo, tocLėl viršininkai turi progos „skaityti moralus“ apie darbo reikš­ me. nors tai nelabai padeda. O vakare, po darbo, suruošėm tinklo varžybas. Geriausios žaidėjos nusipelnė šio kupleto posmelio: Oberfuksė garbiniuotą, Tinkllnlnkė diplomuota. Ji komandą tik vairuoja Ir po tinklu paservuoja. Nugalėtojams teko dviguba porcija makaronų. . . 1963. Liepa Varėnos raj. „Už taiką“ kol. Fizikos ir matematikos fakulteto stud.

Į I

0 Julė Sakalaitytė — II

I urso angllstė — t". tik plrI H metai darbo ir poilsio

■ ovykloje. Todėl mėgiaI liausią jos pokalbio tema ~ romantika.' Romantika I ule lydi visur: ir darbe, ■ ■ poilsio vakaruose. O kai aš pasukau iš kai. ■ io, mane dar ilgai lydėjo ■ inksmi studentų balsai. ALF. BUCKUS

J. Smaliuko pieš.

Liepsningas sveikinimas Rygos Politechnikos instituto auklėtinių! Mes į jūsų sto­ vyklą patekome atsitiktinai. Bet nesigailime. Gera tai prie­ monė. Bet kas labiausiai mums patiko, tai jūsų merginų grožis ir svetingumas. Dėl šių priežasčių mes ir svečlavomės Ilgiau negu reikėjo ir niekad neslgallėsim, kad vasarą praleidom Lietuvos kolūkyje. Tikimės, kad draugystė, čia užgimusi, vis stiprės. Linkime sėkmės, mielosios mergi­ nos! Andriejus Abelis, i Andris Betcheris

Brangūs draugai! Dėkojame Jums už labai gerą priėmi­ mą. Mums buvo čia labai linksma. Turime pasiūlimą: atvy­ kite pas mus Į svečius, į Tartų. Kviečiame nors tokiu neaki­ vaizdiniu būdu. Mūsų adresas: Tartu, Pialsoni gatvė 14 ir 23. Tai — bendrabučiai. Kol kas nežinome, kuriame bend­ rabutyje gyvensime, bet tai Jūs galėsite Išsiaiškinti pas budintį. Anne, Kai ir kiti

Z


G. GEL0NA1TIS

>u

NEŽINOMI... O Juk kadals žinojo vardą motinos, Ir mylimos vadino Juos vardu... I ikimas toks kartos vienos, O jų ne vienas Ir ne du. Skaičiuoju antkapius lėtai praeidamas: Kareivis, partizanas, klek Jų daug! Jiems buvo dvidešimt. Į veidą man Dar, rodos, šaukia Jie ,,Palauk!“

,,Palauki Dar mes gyventi norime! . . Dar norime mylėt ir glamonėt valkus! Mažai dar valgėm duoną gorią mes — Tik dvidešimt. Pačiu žydėjimo laiku. Lėtai metus skaičiuoja akmenys Ir spaudžia krūtines jaunas. . . Nejau visų toksai Ūkimas? Ak man vis Brangesnė daros kiekviena diena.

O juk yra kažkur ir motina. Juk dar kažkas kartoja jų vardus. Nežinomi. . . Likimas toks kartos vienos , Ir Jų ne vienas Ir ne du!

K. ANTANAVICIOTE

AKYS

VASARA, IŠDYKUSI GRAŽUOLE. ..

Mes galim širdžiai verkiant Juoktis, Nuspalvlnt plaukus ar blakstienas. Kaip gera, kad lig šiol nemokam Aklų mes perdažyt nė vienas.

Vasara, išdykusi gražuo'ė. . . Skuba, bėga pievomis, keliais. „Ei, pavykit“ — rugio varpom moja. „EI, pavykit!“ — švaistos spinduliais.

Tos — llūdros, sielvartu aptekę (Tur būt nemaža Jo tu-ėjo), O šitos — giedros, prlįmerkę Kovoja laukuose su vėju.

Išsijuosę mes 1 darbą stojom. Ji tik stebisi: „Matai, kokie greiti! Gera lenktyniaut — aš savo kojom, Jūs — mašinomis, lėktuvais ir raiti!

Anos tik karštligiškai blizga, Sausai monetoms suskambėjus, O šitos šypsosi vylingai, Matydamos savus gerbėjus.

Vėjo gūsiu sviedė užsimojus, Nuskardeno skambančiu juoku. . . Kelią Jai staiga kažkas pastoja — Žiedelius ruduo nuraško nuo laukų.

Šios saugo šalį — žaibas trankos, Kad kitos ramumu spindėtų, Vaikučiui krykštaujant ant rankų Ar laivui skriejant tarp planetų.

Tuoj voratinklių tinklus Ištraukė. : . Mlrkte'.l saulutei: „Nespindėk“ Eikš, Siaury, 1 talką, senas drauge EI, lietau, tu ją pagaut padėk!

Kai veidas nebylumu tviska. Pažvelgt tereikia Į akis. Ir be apgaulės viską viską Jos — Išdavikės — pasaklys.

Obuolių prikrėtęs jai pakėlė, O ji purtos — niekad neragaus. Ne, grakščiosios mano vasarėlės Senbernis ruduo nebepagaus! :

IELI draugai pirma­ kursiai! Jūs, pirmą kartą pasijutę lygia­ teisiais daugiatūkstantinio universiteto kolektyvo na­ riais, šypsotės. Jums saulė šviečia net ūkanotą dieną. Jums, Įveikus stojamuosius egzaminus, atrodo nebaisūs mokslo kankinio erškėčiai. Aš suprantu Jūsų džiaugs­ mą Ir entuziazmą. Tačiau ar suprasite Jūs mane, nuola­ tinį šio laikraščio ketvirto­ jo puslapio šefą, turinti smailą „Spyglio“ pavardę,

M

iiiiiniiitiiiiiiiiiiiiuitiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

Sportinė foto informacij a

Pirmas pasveikinimas kaip malonu man pasveikin­ ti Jus ne tradiciniu dūriu, o nuoširdžiu žodžiu. Gera būtų, jeigu staiga Išnyktų tinginiai, girtuokliai, tuščlažodžlautojal, apgavikai ir kitokio plauko veltėdžiai — nesveikos spalvos dė­ mės studentiškame kūne. Pailsėčiau aš Ir mano jau­ nesnieji kolegos fakultetuo-

se — „dilgelės“, „indikato­ riai“, j,klizmos“, „prosai“ ir kitokie čaižantieji, sleglantiejl Ir panašūs daiktai. Tačiau Įspėju; nors ju­ morą mėgstu neapsakomai, su manim nekoketuokite, pakliuvusiam ant mano plunksnos smaigalio — ne juokai galvoje! Būna kartais, kad ateina i universitetą nedrąsus pir­ JUMORESKA makursis Ir tiesiog akyse keičiasi. Po mėnesio, žiū­ rėk, net į kitą diplomantą su panieka žiūri: tas ir „zubryla“, Ir draugauja tik su viena mergina, ir šu­ kuosena ant jo apykaklės nekrenta, ir ugninio gėrimo ragauti nepratęs. .. Štai yra (kol kas — yra!) uni­ IRMAKURSIS Krislus L. peržvelgė kitų kambario versitete tūlas Jacinevičius draugų pavardes bei prierašus prie jų ir skaus­ Leonidas, lituanistas. Nepa­ mingai iškreipė žandikauli. „Visi seni vilkai. Su­ sakytum, kad žmogų dievas dirbs“, — pagalvojo. Patūpčlojo pusvalandį koridoriuje aplenkė gabumus dalinda­ ir — kaip bus, taip! — ryžosi. mas. Rašinėja apsakymus. — Gera diena, — pasisveikino, nepaleisdamas kllban. Per tą rašinėjimą (gal ne člos durų rankenos. tiek per rašinėjimą, kiek — Mandagūs žmonės pasibeldžia! — supyko vyrukas, per komjaunimo grupės ap­ akiniais pabalnota nosimi. sileidimą) Išpuiko Jacinevi­ — Mandagūs žmonės nerėkia, — ramiai pastebėjo čius, pasijuto genijum, ku­ Krislus, numesdamas lagaminą į kampą. riam netaikytini jokie įsta­ Kambario sienas sudrebino juokas. Jis tik dabar pa­ tymai, Juo labiau universi­ stebėjo iš po antklodžių kyšančias kelias suveltas galvas. teto taisyklės. Pabandė ke­ — Neišbarstvkit dantų bežvengdaml, — perspėjo Krl. lis kartus apmulkinti drau­ sius, bet vyrukai, jau sėdėdami lovose, leipo Iš juoko. gus — pavyko, grupė tarė­ Krislus žvalgėsi p» Kambarį, Ieškodamas laisvo kam­ si nepastebinti jo „darbe­ po. Akiniuotasis mostelėjo į išdaužto lango pusę. Ten, lių“. Įsismagino Jacinevi­ suvaržyta virvėmis,1 į sieną rėmėsi geležinė lova. čius ir. . . atsidūrė universi­ — Specialiai fuksul palikome, — sučepsėjo vaikinas, teto komjaunimo komiteto pakilęs nuo lovos prie radiatoriaus. — Balandis, — pri­ biuro posėdyje. Bet pamo­ sistatė, tiesdamas Krislui delną. ka, kaip sako liaudis, nuėjo Dar trys rankos paspaudimai —ir Krislus pasijuto šuniui ant uodegos. Vaiz­ laisviau. Jis tuoj pat susuko smagų pasakojimą apie vieną duodamas nuskriaustą, savo studentą, kuris iš zoologijos sodo pavogė dramblį ir, par. gabumus jis nutarė pade­ davęs jį mėsos kombinatui, gražiai uždirbo. Kambario monstruoti išvykstančių į draugai prideramai įvertino naujojo gyventojo liežuvį ir darbo stovyklas studentų, sutartinai pareiškė: dėstytojų ir kolūkių pirmi— Būsi kambario seniūnu! ainkų akivaizdoje. „Men­ Krislus, dar neturėdamas patyrimo, ir nežinodamas, kystos. . . tegul pamato, kokios tai keblios pareigos, sutiko. kad jie nedaaugę ligi ma­ Ketvirtakursls Balandis, užsiminęs, kad reikėtų iš­ nęs!“ — kažką panašaus plauti grindis, išėjo į miestą. pagalvojo Jacinevičius (jei­ Vyrukas su akiniais, pasivadinęs trečio kurso „filoso­ gu iš viso tiek prisiur­ fijos studentu Krapu“, pasisakė išeinąs „likviduoti seną bęs „ypatingosios“ žmo­ skolą“. gus dar sugeba galvoti), Kiti, kažkodėl staiga prisiminę savo apžėlusius smak­ susimušė su universiteto še­ rus, išlėkė į kirpyklą. fuojamais penkiolikmečiais Po pusvalandžio į kambarį įėjo administratorė. Per­ paaugliais, buvo gėdingai skaitė paskaitą apie bendrabučio taisykles ir išėjo. Kri­ nokautuotas ir išneštas iš slui paaiškėjo kad jis, kaip kambario seniūnas, bematant mūšio lauko, t. y. Iš univer­ išlėks iš bendrabučio, jei: a) vėjas išdauš langą; b) nuo siteto kiemo. lubų ims kristi tinkas, c) gu ant subyrės lova: č) nuluš Šitą negražią istoriją durų rankena; d) švaros komisija ras dulkių šiukšlių dė­ Jums, draugai pirmakur­ žėje. siai, pasakojau todėl, kad Jis su tais punktais supažindino grįžusius draugus. nesusižavėtumėte klystke­ Balandis užsilipo ant lovos ir Iškilmingai pratęsė: .... se­ liais. Iš pradžių jie atveda niūnas bus pašalintas, jei kambario gyventojai: e) blizgins pas mane, o paskui ir prie batus su antklodėmis; f) paloviuose laikys tuščius bute, durų su užrašu: „Išėjimas. liūs; g) triukšmaus po vidurnakčio...“ Tik pašalintiems iš univer­ „Filosofijos studentas“ pridėjo: siteto“. Biauru pro tas duris — Ir jei seniūnas laikysis įsikibęs visų šių punktų, išeiti: maršų negroja, prie bus išmestas iš bendrabučio... pačių kambario draugų! pat laiptų — krokodiliškų Kristaus jumoras išseko. Jįs pajuto, kad dienos bendašarų balutės, net rankeuos drabutyje suskaičiuotos... — Nenusimink! — pliaukštelėjo jam per petį Balam jom rasoja. Susitikime mes, draugai, dls. — Mes tuos punktus jau gerai žinom. Ir, kaip matai, kitaip, biurokratiškai ta­ šiemet vėl sušukom puikų lizdelį ketvirtam aukšte. Geriau riant, bendrų interesų sfe­ pasirūpink savim, — parodė ant durų priklijuotą po­ pierių. roje. Bendrom jėgom ko­ Krislus perskaitė: vokime su šiukšlėm, tada „Atmintinė seniūnui: bus linksmiau ir maloniau gyventi. Siųskite man savo I. Studentiškai miegok ir ūkiškai maitinkis. feljetonus ir replikas. . . 2. Susisiaurink kelnes (17 —19 cm). Kas čia tokio, kad jose sa­ 3. Užkirsk plaukus ant sprando. tyros ir studentiško j ūmo 4. Siųsk tėvukams laišką, prašydamas 15 rub. Įkur­ tuvėms.“ rėllo neperdaugiausia! Juo­ kas — irgi mokslas. Juoko Krislus pralinksmėjo ir papasakojo andekdotą apie Irgi reikia mokytis. vieną studentą, kuris vidury baltos dienos atsistojo pro­ Linkiu sėkmės! Stengiuos spekto centre ir, nepaisydamas jokių taisyklių, sėkmingai neldurti. reguliavo transporto judėjtną. V. ŠTUKA „SPYGLYS“

g

„ygiuoja Tarybų Lietuvos de­ legacija.

it; 11

IŠSAMUS ATSAKYMĄ Profesorius: Ką Jūs pasakyti apie didž.u, XVII amžiaus chemikus?

Studentas: Visi Jie mi-( LEMTINGI ŽODŽIAI

Studentas: — Jeiqu dekanas neats žodžių, kuriuos Jis pa, Šiandien rytą, man tekši leisti universitetą. I — Ką jis tau pasakė? — „Jums teks apleisti 1 versitetą“. NUSIVYLIMAS Vacius pirmą J mokyklą.

kartą ni

— Ko tavęs ten, sūneli, P r mokino? — klausia mot I d! Jam sugrįžus. — Nieko. — atsidūsta mokas. — Liepė rytoj ateiti.

n 11 II

KONKURSO NUGALĖTOJAI

■n Praėjusių mokslo m ■ u pabaigoje „Tarybinio si dento“ redakcija suve I ‘ paskelbto konkurso rezui I tus. Už geriausius piešini | pirmoji vieta paskirta IIĮ diplomantui J. ZIZIUI, a| troji vieta — telsinlnl J. SMALIUKUI. Konkurl nugalėtojams įteiktos pii ginės premijos. Taip pat už apybrail ciklą premijuotas žurnal tas L. BRAZIULIS. Šiais mokslo metais ii dakcija vėl skelbia konkil są geriausiam piešiniui. | n rezultatai bus suvedai _____ I < kiekvieno pusmečio pabi goję.

M

ATMINTINĖ SENIŪNUI

P

LV 09401

ULTRATRU I APSAKYMAI;

TRUMPI PRANEŠIM O UNIVERSITETO SPORTININKAI III TSRS TAUTŲ SPARTAKIADOJE VIRŠUJE — UNIVERSITETO DĖSTYTOJAS ŠPOKAS PENKIAKOVĖS PRIZININKAS DEŠINĖJE — MF II K. STU­ DENTO J. MOZCROS ŠUOLIS... APAČIOJE — FMF III K STUDENTAS P. KNIEZA (PRIEKYJE) — TSRS DVIRAČIU LENKTYNIŲ PRIZININKAS.

B. ORENTAITĖS nuotraukos

„Tarybinio studento“ rl dakcijai reikalingi foto g-M -fal ir dalllninkal-mėgėja® Atspausdintos laikrašty® nuotraukos Ir piešiniai a mokami. Išsamesnę informaclR galima gauti redakcijoje.’K Naujaisiais mokslo meta® vėl veiks jaunųjų žurnal.® tų mokykla. Kviečiame j® darbe dalyvauti ir pini® kurso studentus. H Pareiškimai priimami i® šių metų rugsėjo 20 dieni® redakcijoje.

REDAKCINE KOLEGIJA iie-

Nuoširdi ai dėkojame VVlMl Medicinos fakulteto dekanuiM,n dėstytojams ir studentais^ lankiusiems taniausiems ligos patale mū' mu-l 1 S sų dukrą ir dalyvavusieji i ' jos '*■ ‘laidotuvėse. S VAINIAI

ų, r; -.as h kur- ■>1<

Medicinos fakulteto IV studentai reiškia gilią užuojautą kurso draugei Zitai GERDAITYTEI, mirus Jos tėveliul.

»<

os in ei Medicinos fakulteto VI kurstudentai reiškia gilią užuojautą Audrai 0RVYDAITEI, Jos mylimai mamytei mi-

Studente! Užsiprenumeruok

TARYBINĮ STUDENTĄ NAUJIEMS MOKSLO METAMS! PRENUMERATĄ PRIIMA GRUPIŲ PROFORGAI IKI S. M. RUGSĖ­ JO 20 D. IR INFORMUOJA APIE PLATINIMO EIGĄ REDAKCIJĄ. PINIGAI PRISTATOMI STUDENTŲ RROFKOMITETUI. RRENUMERATOS KAINA IKI METŲ PABAIGOS (TRUMPESNIAM LAIKUI NEPRIIMAMA) — 32 KAPEIKOS. REDAKCIJA

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-17. Spausdina LKP CK Laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvė. <CobctckhA cryAeHT* (Opraa B aJiSHioccKoro rocyAaocTBeHHorO yHHBepcHTeia).

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1963 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 24 (459)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1963 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 24 (459)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement