Issuu

NOVELE

J. MACKEVIČIUS

YRA LAIME Myli jis ją. Myli labiau, karš-sargumo! charakteris lūžta iš Skaidrė mokėjo mylėti žiedus. kai dar abu lėto, siauras — pažadink mei Jų daug, o ji viena. — Ir kiek čiau negu tada, ar. lę. didžiulę meilę — svajonę! — vienam žiedeliui — jos širdies •lankė paskaitas, iškylavo Vilniaus gatvė tam reikia nuoširdumo. šiluma. Jautrus žmogus visur bevaikščiodami tuomet jis nu Romas mylėjo savo vaikus. Jų girdi muziką, mato spalvas, net mis. išalkdavo, Ir tokias, kurių nėra vaivorykš- pirkdavo riestainį, — abu valgė. klasėje tik dvylika... Jis buvo Užteko. Praeivis nusišypsodavo, jų. jų dvylikos. ■ tės varsoje. Rytoj — jų vakaras. Pasku Skaidrė šiandien buvo laimin — o jie valgė, kalbėjo ir valgė. Sustodavo prie medžio. Jos tinis. Studentiškas... Romas my ga. Ji norėjo nuskinti žiedą... akys mėlynos, mėlynos ir tokios li Skaidrę labai labai, Jis bus pagailo... žiedas, atrodė, šypsosi gilios, protingos... Jų negalima su ja!.. Bus. Dar suspės, Paskujai... nemylėti! tintuoju... Romas... Ilgesys didino neramumą. Rodyklės slinko lėtai, lėtai. Romail Kur tu šiandien, da Lietus ar spei Jau visada taip: lauki - nebar?.. mielas mano Romai. Sunku? — Ne! gas. mintys apie Ją — Skaidrę žiūrėk i laikrodi. Skaidrė glostė žiedlapius, tary Romas plojo... ROtė truputi . . tum liesdama Romo antakius, — niekada neleisdavo suklupti, jaudinosi. Virga, šmalkštuolė blakstienas, veidą. Jos pirštai dvejoti... Romas džiaugėsi savo vaikaiį. Virga, išraudo _ ______ nuo laimės. — švelnūs... Romo veidas klek Jų klasėje tik 12. 12 smalsių plojo Jai. Plojo visi. Ir mokyto šiurkšteiėjęs, bet jai — jis irgi porų akių. Kiekvienas iš jų turi jas plojo. buvo švelnus, artimas, brangus. savo ydas, savo troškimus, Gėlės... Baltos gladiolės... Sta Romai... Jos mintys jau bėgo svajas ir bendrą — jie gerbia sė!.. Visų vardu? Gėlės... apie rytdienį susitikimą. Romas jį. myli, vadina ..Mūsų mokyto Bet juk tai nuskinti žiedai... turėjo grįžti i išleistuves, būti jas“... Keista! Baltos gladiolės — pirmoji nai, būtinai... Jos Romas. Romai! — tu mokytojas... Ta dovana! Jau metai... Jis lanko ją laiš vo rankose smalsuolių protas. Romas žinojo: Skaidrę jis ras kais, šventėms atvažiuoja, va Trapus. — maigyk, tik ne žaiski salėje. Jis tik nusipraus, pakeis žiuoja dviračiu. — juk netoli, — žmogus auga vieną kartą; batus... vos 100 km. kietas — lydyje tam reikia atSkaidrės kambaryje degė

rys tiki ir, receptus berašlnėdamas, saldžiai kalba. — Gerai, gerai, jog' pas mus tamstelė kreipėtės. Svei katėlė — brangiausias turtas, o gydymas pas mus, kaip žinot, nemokamas... Prieš pradėdami gydyti tamstelės ligą ištirsime. Štai nukreipimėlis kraujo tyrimui, čia — rentge nui, čia — terapeutui, čia neurologui, čia — laboratorijai, — žinote, dėžutė, suprantate, tamstelė, mane — ir buteliu kas, reikės pristatyti. Po dviejų savaičių užeikite. Tuomet viskas... Vaikštinėjo Meškinas dvi savaites, nukreipimėlius dalin damas, savo letenos nejausdamas, vienur’ po vielną, kitur po du sykelius. Pagaliau, susirinkęs diagnozių krūvą, vėl at krypuoja pas Barsuką. —• A jai jai, a jai jai, blogi tamstos reikaliukai — čiulba chalatėlis, leteną iš visų pusių maigydamas. — Ko dėl anksčiau nesikreipėt, kodėl ligą užvllkinot? O dabar, matot, tamstelei reikės visą koją nuplauti... Istorija baigėsi tuom, jog Meškiną trikojį Baltrus ga le sodo paklojo.

DVI MINIATIŪROS PIRMOJI. Kaip asilas Ameriką rado. Koncerte asilas girdi: kažkas smičiumi išsijuosęs čir pina, kitas rojalį nenustygdamas tarškina, trečias matomoj viejtoj nesavu balsu bliauna, o klausytojai alpsta, už širdies stveriasi, katučių ploja... Ir Arklys su visais kartu. Asilas klausė, klausė, ausimis karpė ir, visgi, jo asiliš ka kantrybė trūko: — Ne, šito nebus! Sukčių gauja. Ir tu, kuine — ar tistas — muzikalų vaizduoji, — splovė per kairį petį, pa niekos žvilgsnį metė Arklio pusėn ir išėjo. Ir grįžo asilas tvartan,’ nutaręs ir pats vakarais kiau lėms romansus dainuoti. ANTROJI. Nuospauda. Sutrynė batas Meškinui ant mažojo kojos piršto nuospau dą. Nebegali paeiti Meškinas, nebegali Baltraus bičių kopi nėti. Nuėjo jisai didžių vilčių vedamas į miško polikliniką, kur Barsukas bedaktaraująs. Išbėdojo savo bėdas ir skauda Barsukaą, mas vietas aprodė. Džiaugiasi E_. ' .. ’kad'Jjo .pagalba _ " žvė-

KRYŽIAŽODIS ,Ar žinote senovės Romos istoriją?“ HORIZONTALIAI 3. Sudėtinė legiono dalis. 4. Keltai 5. Mitologinis Enėjo sūnus ir deivės Veneros anūkas. 6. XX a. pradžios buržuazinis istorikas. 7. Belaisviai barbarai, turėję tarnauti armijoje Diokle tiano laikais. 8. Italikų gentis. 9. Magistratų asmens apsau ga. 10. Monoqrafijos „Tigranas Antrasis ir Roma“ autorius. 11. M'estas Kipre. 17. Tradicinė romėnų ištikimy bė. 19. Romėnų sąjungininkai. 20. Sąsmauka, kur jvyko mū šis su achajiečiais. 22. Unė — rvtinė „Gauruoto sios“ Galijos’ riba. 24. Dlrilos karalienė. daliniai 25. Specialūs rūmų Dokletiano laikais. 27. Unė. skyrusi aalų provincijas nuo Italijos. stovėjo kurios 28. Unė. nrie Petovijaus miestas. 30. .Miestas _____ Galijoje. 33. Romėnu karvedys, ,pagar, sė’es žyaiais Britanijoje. 34. PiUfoH iraniečiu dievybė. 35. Istorikas, sukūręs teoriją n'obMu kilmės klausimu. senatas. 42. Etruskai. 44. Miestas llirijoje. 45. Vergų sukilimo vadas. 46. Imoeratorius, Vespasiano sūnus.

25 |28 29 33

|V5

¥7

|73 75

kilmę. 77. Augusto ediktų radimo vie ta.

VERTIKALIAI 1. Kalva. 2. Vienas iš rinkinio „Augus to istorijos rašytojai“ auto rių. Deivės Kibelės —Didžiosios dievų Motinos mylimasis. Ispanijoje gyvenusios pa dermės. Agonistikų vadas. Tauta, puolusi Rytų imperi ją Justiniano laikais. Romos imperijos sostinė. Vulkanas Sicilijoje. Graikų deivė, atitinkanti romėnų Kameną. Sala, kur buvo gaunama geležis. Provincija, užkariauta Trajano laikais. Miestas Arabijoje. Vienas iš Cicerono ginamų jųGalijos upė. Graikų filosofas. Filosofas — stoikas. Kalva. Etruskų dievybė. Istorikas, kritikavęs Niburo teoriją apie plebso susi darymą. Politinė romėnų partija. Persų dinastija. 54. Laikinasis valdytojas, „tarpkaralius“. Spartos tironas. Judriosios armijos privile gijuota grupė Diokletiano laikais. Miestas Finikijoje. Miestas Afrikoje. Patricijus, Romulo Augustuto, tėvas. Buržuazinis istorikas. >

■h b 60

y? 5/ 55

¥2

STIPRIAUSIŲJŲ

sesija. Artė ja studentų žiemos atos togos. Vėl turėsime’ laisvo laiko, kurį kiekvie nas galime praleisti įdomiai ir turiningai. Šiemet, kaip nie kuomet, žiema tinkama turisti nėms kelionėms slidėmis. Ir jeigu kitais metais tekdavo rimtos žiemos už respublikos ribų, tai šiemet galime su ne mažesniu malonumu keliauti ir nuostabiomis Lietuvos vie tovėmis. Žiemos kelionių mė-

kes, o taip pat tolimes maršrutais organizuoja ir 1 versiteto turistų klubas, q l< tys aktyviausi, fiziškai i tz:_ giausi ir labiausiai užsigOj, nę mūsų turistai gali si si žinti ir su kitų respu žibi darbo žmonių gyvenimu bau pasiekimais. Jau sausio :sę. Universiteto turistų grupė® ■ dovaujama Chemijos fak;! V kurso studentės S. Satlį kaltės išvyks į 2-b sunig kategorijos kelionę po i i

ATOSTOGAS TURIZMUI!

JUMORESKA sisukinėjo. Atseit, laiko neturįs. — Ką ten Klova! Argi gali jis lygintis — Einam, paaiškinsi, ko nesuprasim. su Maskanji, — kalbėdavo Arūnas, kilus Tik tada jis sutiko. ginčui apie vieną ar kitą girdėtą kūrinį. — . . .Orkestras trenkė uvertiūrą. Sepkus neKokia žavinga pas jį garsų asimiliacija, kaip ramiai sujudėjo kėdėje ir mažomis akutėmis puikiai enharmoninėse tonacijose jis panau pradėjo dairytis į šalis. doja pasažus. Nežinau kito kompozitoriaus, — Tai kur tas džiazas, kad nematyti?! — kuris geriau už Maskanji išreikštų leitmotyišsprūdo jam nejučiomis. vinlus tetrakordus. Žinoma, niekas; neneigia Draugai susižvalgė. Jie buvo nustebę. Iš ir to, kad pas Klovą ypatingai subtiliai kur jiems žinoti, kad jų pripažintas muzikos skamba terciniai kontrapunktai. autoritetas pirmą kartą operoje! Nežinojo Kas nors iš draugų silpnu balsu mėgina Jie ir to, kad Sepkus, iškalęs keletą muzlvystyti saVo mintį: kinių terminų, pindavo juos į sakinius, pats — Bet negalima sakyti, kad simfonija. . . nežinodamas, ką sako, Nuo tokių „trigubų — Šlamštas/. Ne simfonija, o kakofonija, kontrapunktų“ draugai mirkčiodavo, tartum — lyg kirviu nukerta Sepkus. gavę botagu per akis. Tą vakarą ėjo „Traviata“. Kambario drau V. Beržaitis Sį kartą mirkčiojo Sepkus. gai susiruošė ją aplankyti. Sepkus ilgai iš58. Viena iš seniausių romėnų teisinių santykių formų. Miestas Sicilijoje. Imperatorių epochos poe tas. Teisės kategorija karalių laikotarpiu. Miestas Egipte. Makedonijos karalių dinas tija. Miestas Ispanijoje, (statymas. Svebų karalystės valdovas. Jeruzalės sukilėlių grupė. Miestas Narboniškoje Galijoje. Šventovė. Masilijos miesto statytojai. Istorikas, tyrinėjęs etruskų

O žemė, pasidabinusi ii, S’aiga Jis pajuto, kaip p. užsegtus rankogalius skverbė nakties vėsa. I ................................... jau stovėjo už durų, ra ■ laikė kuprinę... Jis o. iėjo arti. Tamsa netrukdė Skaidrė glamonėjo nepažįst žist® jo plaukus, jis švelniai, liesdamas skruostu skrt. glostė jos veidą. Romas s jo, žiūrėjo. Jis prisiminė. Skaidrė jam pasakojo Sigitą, apie jų mokyklinę gystę, apie tai, kad jis l_ chemiją, dirba inžinierium; mykloje. apie tai, kad j aj mokyklos draugas... TU — Rvta išmesk gėles. Ja 10 vo kambaryje pastatė mjj lę Baltas gladioles... išmesi.- 11 Romas pasisuko ir nuėjo. JJ, Abu besėdi krūptelėjo. tiesė. Romas ėjo link vart Wa Išėjo Į gatvę, stabtelėjo, r. Mu užmiesčio link. Gal ir kvepėjo žiedai., e j ėjo. Mintys vijosi jį. ...Gyvenime yra laimė. S laimė, nes joje nematai esybės. Protas, širdis, ja išdalinti šimtams, kurie: Ja įžiebi meilę, sužadini norą sptit tl, pažadini svajones... roįe dabar esi vienas, vienas — , Ne! Tad ar verta liūdėt? IS ’ Jis žinojo: retas žmogus ris moka bučiuoti Širdim. ” ” mas mokėjo. <

ŽINOVAS

šalies, į kurią 47. Gyventojai ėjo prekybos keliai per Laimingą Arabiją. Imperatorius, Septimijaus 48. Severo sūnus. 49. Miestas Bitinijoje. 50. Oktaviano žmona. 51. Atėnų valdytojas prie Mitridato. 52. Barbarai, puolę Romos im periją nuo Dunojaus pusės. Vakarų 53. Vienos iš pirmųjų ,, kurios neteko provincijų, romėnai, <_gyventojai. sustiprinimų sisPasienio tema. vergų Sicilijoje Sukilusių vadas. 57. Teisė.

— Nėra. Jos čia nėra! Vėl sukosi poros... ..Jos čia nėra. nėra, nėra. nėr...“ Romas išėjo. buvo Prieš metus Jis Irgi toks pat laimingas, švytėjo, kaip tie salėje. O šiandien — jis sto vi. Prieš metus buvo šalia Skaidrė: jie stovėjo. O šiandien stovi tik Jis... Grižo namo. Atsigulė Antano kambaryje. Jis atvažiavęs vi suomet ten miegodavo. Pro lan gą žvelgė žvaigždute. Klek kar tų ji matė juos čia abu. Abu prie knygos, abu prie stalo, abu tylinčius. O naž's’ami iie iau'du metai. Tik du. Tingėjosi galvoti, norėjo si grįžti prisiminimų keliu. Jie brangūs. Jie jų abiejų: Skaidrės ir jo. Jų meilės kelias. Ne, tai nepasigirdo. Už lango kažkas kuždėjosi. Pakėlę raso tas galvas, nesuprantamo vasa ros kuždesio klausėsi jurginai. Kas tas kuždesys jurginams? Jie juk žydi. Romas Įsiklausė. Ne... nenoriu... sutiks... o gal... laimė... ne, ne, tik ne aš... Jis pašoko, priėjo prie lango — Jis Įsitikinęs. Laimei — ten per tvanku, maža erdvės. Ten dar žibalinė lempa. Ne, ne. Niekada!.. Romas daugiau nebegirdėjo. Kažkas ūžė, čirškė žiogas, kažkur žibėio žvaigždutė. Vie na. Ir jai, tikriausiai, šalta...

aigiasi

Evaldas GIEDRAITIS

8 19

šviesa. Nejaugi?., širdimi nubė go džiaugsmas, raibulys. — Laukėm. Kaip paprastai dviračiu? — meiliai kviesdama 1 vidų kalbėjo Skaidrės mama. — Ne. sunkvežimiu. Vėluoju, smarkiai vėluoju... Tetulyt, se niai išėjo Skaidrė? — Romas mestelėjo ant grindų kuprinę, — akys ieškojo muilo. Atsakymo jau nesuprato, šal tas vanduo maloniai nudegino apdulkėjusi veidą. Dar kelios minutės ir Romas jau bėgo, betaisydamas kaklaraišti, šviesos nulietu klemo taku. Mintys narpliojosi, kilo, — jis girdė>o savo žodžius: — Skaidre! Tu nepyksi, nepykši, Skaidre? Romas bego... Och, tas laikas, ko jis taip skuba? Pleveno žvaigždės. Laikas!.. Kodėl jis dabar skuba? Salėje sukosi poros. Prie lan go Jis pastebėjo Saulių, Ramu nę, Vygintą. Jie kalbėjo, švytė jo. Kiti — sukosi. Sukosi po ros. Skaidre, Skaidrei.. Akys sker savo salę, gaudė. Ne, ne, ne. ne... Kur tu. Skaidre!.. Romas norėjo šūktelėti, bet . . atsipeikėjo: prieš akis bolavo ištiesta Vyginto ranka. Tvirtas rankų paspaudimas. platus, nuoširdus šypsnys Ir šaltas:

PENKETAS

Medicinos fakulteto sporto ta ryba pravedė konkursą išaiškin fati penkerlems geriausioms ** kulteto sportininkams.

iv Daugiausia balų surinko kurso studentė Universiteto moterų komandos tinklinio kapito nė Balytė Vida. II vietoje — penktakursis sambistas G. Mar tinkėnas. III — penktakursis sambistas G. Mockus, IV —

gėjams Vilniaus turistų klu bas kartu su Vilniaus miesto Komjaunimo Komitetu orga nizavo turistinių žygių komp leksą „Snieguolė“. Šioje prie monėje gali dalyvauti visi norintieji. Turistinių išvykų dalyviai turi atlikti tris sek madienines ir dvi išvykas su nakvyne. Bendroj sumoj rei kia pravažiuoti nemažiau kaip 75 km. Išvykos su nakvyne pradedamos poilsio dienos iš vakarėse, nakvojama mokyklo-« se, internatuose, poilsio na muose, turbazėse arba pionie rių stovyklose. Turistinė prie monė „Snieguolė“ prasidėjo 1963 m. sausio 1 d. ir tęsis iki 1963 m. balandžio mėn 1 d. Kiekviena išvyka turi turė ti konkretų tikslą: kelionių metu galima susipažinti su naujomis komunizmo statybo mis, aplankyti pirmaujančius kolūkius ir tarybinius ūkius, susipažinti su pirmūnų pasie kimais. Išvykų metu galima rinkti istorlnę-rovoliuclnę me džiagą, pasakojančią apie Di džiojo Tėvynės karo partiza nų žygdarbius, apie revoliu cionierių gyVenlmą ir kovą. Kelionių dalyviai bus apdova nojami specialiu ženkliuku. Išvykas po Vilniaus apylln-

Uralą. Grupės sudėty elll tų pajėgiausių Unlven ] turistų, kaip V kurso fii M. Stankevičius, VI kurse] ia dikas A. Goštautas, IFF • stud. R. Griniūtė ir kiti.' k ne tik susipažins su Uraltį ventojals, su darbo pa; mais, bet ir papasakos Tarybų Lietuvos darbo nių gyvenimą. Sausio 25 d. grupė Un siteto dėstytojų ir aspiį išvyks daugiadienei kelį po Karpatus, o kiek grj slidėmis išraižys Rytų 11 vos ir Žemaitijos, Dzūkijl kitas Lietuvos kalvas bei gumas, grožėsis nepapį mūsų respublikos gamtos | žiu! Draugai kelionių mėM jeigu jūs norite tapti tu] nės priemonės „Snleg dalyviais, gerai pailsėti toje, turiningai praleisti L mos atostogas, kreipki*?3 Universiteto turistų k Fai Čia jūs gausite) konsul’V įvairiais turistiniais k®1 mais, galėsite pasirinkti mų maršrutą po Tarybų Sr tuvą. ”.a J. PARŠELIUI^ UTK valdj pirmininkė ■X*X*X«X*X4X*X*X*X*XB ka n<

KNIEŽA MINA PEDALUI Pabaiga. Pradžia

1-me psl.

Nebuvo kada Pranui poilsiauti po daugiadienių. Vėl® nlruotės, vėl kova. Nėra reikalo vardinti visų pergalių,® jas jau ne kartą rašė spauda. Norisi tik pasakyti, Jo: viena iš 1ų nebuvo atsitiktine. Daugelis dviračių sporto mėgėjų stebisi greitu žos iškilimu, bet, tur būt, nedaug kas žino, kad vlc® 1962 metais jis nuvažiavo daugiau kaip 1200 km. Darj mas ir pasiryžimas — štai kas padėjo pagrindą Prano! galėms. Dabar Knleža yra VVU II kurso studentas^ Kai aš paprašiau Prano draugų, kad jį apibūdinti nuomonė buvo vieninga: — Paprastas, kuklus. Pulkus draugas. Saitas Baltijos vėjas negailestingai degina veidus. | ža minutėlei sustoja, nusišluosto prakaitą, su šypsena 4 teri į treniruočių draugą, ir vėl abu dingsta už posūklo.g

L. TAPINAI šeštakursė rankininkė A. Žukai tė ir V — antrakursė gimnastė A. Kazlauskaitė. Visi sportininkai apdovanoti garbės raštais ir asmeninėmis dovanomis. Teisingiausia atsakyma I an ketą atsiuntė II kurso studentas A. Adomaitis. Jis apdovanojamas garbės raštu ir asmenine dova na. Norėtųsi, kad tokia anketa, renkant geriausių fakulteto • sportininkų penketuką, būtų skelbiama kasmet ir taptų tra i diclne. V. CEKL'OLIS MF sporto tarybos narys

REDAKCINE KOLEGI4 ATITAISYMAS Straipsnyje ,,Gamtininkų | Ja“ („Tarybinis Studentas“ J 3 — 5 eilutes nuo galo reikia? tytl sekančiai: „Du isiskolii — Jonas Casas Ir Nijolė !l lytė“. Klaida padaryta dėl respondento D. šlimo kaltėj

I—'■..

BOGUŠEVICIOTĘ ELEI mirus sesutei, užjaučia < j ės draugai. IV k. geolocj

LV 04843

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. Rinko Ir spaudė LKP CK Laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvė Onran BujiamoccKoro foc. yHHBepcHTera («CoueTCKHii cTyaeHT*), aanec: r. Bhai»hioc, yji. yHnaepcHTeTO, 3. Ui