lllll
Visų šalių proletarai, vienykitės!
t pėi
O oj
V“
rutlNras
'NIAUS VALSTYBINIO v. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, RTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS ia nuo 1950 metų
Ketvirtakursiai tęsi ffeisės fakulteto IV kurso udentai gerai prisimena dar irtš sesiją įvykusį komjauųno susirinkimą. Kurso komunuoliai įsipareigojo tada laikyti sesiją be nepatenki nh nu Iš pasiryžusių da*Adų pažymių. buvo matyti, kad šį ibingą įsipareigojimą ket' rtak 1"’cioi ičtocAc Tr neapnpan. |akursiai ištesės. Ir ę v: metu studentai kel| Sesijos ruošiasi, skaito n bpščiai papildomos literatūros, Nu įg grupinį mokymąojai ktikuoja to ir mokslo metų bėi ĮBe čia buvo sistemingai mo is Id'ekas!, sąžiningai ruošiamasi osl linarams ir pratyboms. ToI, 1 nenuostabu, kad ir egza•a:r; dabar laikomi sėkmin s, i ĮaiGerai ir labai gerai dėsplaj ijai įvertino studentų A. 'M tšėno, P. Beloglazovo, L. J. Stašinsko, L. s Įaločiaus, ko ir kitų žinias. n. V. BISIKIRSKAS t
sii
Nr. 2 (437) 1963 m. sausio 18 d.
Kaina 2 kap
Klaidos nekartoj amos Antras geografijos kursas praeitais metais buvo blogiau sias Gamtos fakultete. Žiemos ir pavasario sesijų metu be velk kiekvienas egzaminas at nešdavo naujas skolas. Kodėl gi taip atsitikdavo? Ogi to dėl, kad dauguma buvo užsi darę. Gyveno tik savo džiaugsmais ir nesėkmėmis. Kurse vyravo studentavimo nuotaikos. Tik tame slypėjo toks žemas pažangumas. Tie sa, susirinkimuose dažnokai „kurdavome“ kolektyvą. Ta čiau tai jokios naudos neduo davo, o kai kurie draugai už teisingus jiems pasakytus žo džius „kritikus“ stengdavosi kaip nors apjuodinti, „neveik liuosius“ nukreipti prieš savo priešus. Tačiau viena buvo aišku, kad toliau kursas taip neišsilaikys. Ir sprogimas įvyko. Teisybė nugalėjo. Va sara, mokomoji praktika eže ro pakrantėje, gyvenimas pa lapinėse suartino, suvienijo kursą. Čia cementavosi kolek-
tyvas, ryškėjo gražesni, tau resni jausmai. Kursas įgavo ritmą, tvirtą, teisingą. Naujas rugsėjis buvo sutik tas su kolektyviškumo kibirkš tėle. Tačiau pavasario juodos dėmės nebuvo nuplautos. Lė tai nalkinosi įsiskolinimai, bet ir nežymūs poslinkiai nešdavo džiaugsmą ir naują energiją kursui. Visi suprato, ką reiš kia silpnesnį išleisti iš akių, kas tai yra atsakomybė už draugą. Tai rašau šiandien todėl, kad jau matosi kolektyvinio triūso rezultatai. Pusė sesijos išlaikyta, ir dar nė vieno įsi skolinimo. O hidrologijos eg zaminą net pusė grupės išlai kė labai gerai. Tai jau tvir tas studijavimas. Žinoma, dar nėra visiškai sklandu. Trys draugai nebai gė rinkti įskaitų, tačiau mes tikim — klaidos nebus karto jamos.
K. TURONIS
Chemikų sesija Sausio 7 d. ChMF I kurso laikė bendrosios chemikai chemijos egzaminą. Kaip jam buvo ruoštasi, parodė rezulta tai. O rezultatai labai džiugūs — iš 37 studentų 23 gavo penketus, o likusieji — ketvertus. Sausio 14 d. i I kurso chemikų I grupė laikė fizikos egzaminą. Rezultatai irgi ge-
ri.
Prieš akis dar vienas egza minas — aukštoji matemati ka. Bet apie jį dar per anksti kalbėti, — viską parodys sau sio 21—22 d. d. Norėtųsi ti kėti, kad pirmakursiai, sėk mingai išlaikę chemijos ir fi zikos egzaminus gerai išlai kys ir matematiką. V. GENRIKAITĖ
TRYS NEATVYKO rmas egzaminas ketvirto o biologams — politinė ekožino aerai ija. 'Vis. kursą tis tik jaudinasi, Bet nevelpraeidavo ■'seminarai visada daugumai , dalyvaujant dėstytojai ntu. Niekada pasisakanikėdavo ieškoti netrūkdavo. _jut,— jų niekada ““dualios šiandieninii ____ _______ jinio gyvenimo s visada duodavo pradžią kusijoms, ginčams. Ir štai žinių įvertinimas. Visas as išlaikė be trejetų. Labai i atsakinė’o Zubavičius, Da, Jokantaitė ir kiti. Net 8 ii. savo qeras kursas tęsia praeitą žiemos icijas, juk Univer4 jis ” *buvo pirmas e (net 14 pirmūnų).
•fc j. I kas gera padėtis ir III bei iologų kursuose. Specialybės miną laikė dar tik pirmos ės, tačiau visa eilė studenasirodė gerai įsisavinę ži li jų galima pažymėti Raą, Juknevičių, Mikuckytę k.) Lukšą, Kizytę, Bagdoną, aitę (III k.) ir eilę kitų, kimės, kad ir antros grupės
V. PAUŽAITĖ
Sesijinė lyrika
Gamtos fakultete III geografų kursas jau išlaikė tris egzamlnūs. Geomorfologal laikė industrinės gamybos egzaminą, hldrologai — hidraulikos. Jei plrmieji , išlaikė palyginus visiškai neblo gai, tai hidrologams nepasisekė, arba tiesiog jie nenorėjo, kad pasisektų, nes iš dvylikos žmo nių net trys neatėjo į egzami-
ną. Negalima sakyti, kad tai lengvas dalykas, bet galima pa siruošti, ypač kai visą semestrą vykdavo pratybos ir medžiaga buvo kartojama. Todėl neaišku, kodėl neatvyko draugai Tiknlus, A. Vaišnoras, N. Blaževičiūtė. Iš aštuonių laikiusių — net keturi labai geri įvertinimai.
A. BAUŽA
Artėjant skirstymui Gamtos fakulteto V geolo gų kurso gyvenime jaučiamas pagyvėjimas ryšium su artė jančiu jaunųjų specialistų pa skirstymu. Tikslu pagilinti studentų praktini ir mokslinį paruoši mą bei priartinti aukštąją mo kyklą prie gyvenimo nuo šių metų busimieji geologai-inžinieriai bus skirstomi Į darbą
dar mokslo metų eigoje. Šiomis dienomis įvykęs penkto kurso geologų grupės susirinkimas, aktyvui pasiū lius (gruporgas J. Končius), nutarė tik geromis ir labai geromis žiniomis užbaigti pas kutinę sesiją ir visiems be išimčių išvykti į paskyrimo vietas.
Daugiau reiklumo sau! Aukštoji mokykla privalo paruošti specialistus, turin čius dalykinių žinių, sugeban čius reikšti savo mintis kaip žodžiu, taip ir raštu. Išmokti reikšti savo mintis raštu ga lima tik rašant darbus. Viena iš darbų rūšių yra kursiniai darbai. Kursiniais darbais siekiama dviejų tikslų: padėti įsisavin ti specialybės dalykines žinias ir išmokyti nuosekliai dėstyti savo mintis raštu. Ar mes to atsiekiame? Ma no manymu, taip. Daugelis studentų (tiek besimokantieji stacionariniu, tiek neakivaizdi niu būdu) sugeba parašyti ge rus kursinius darbus, juose pakankamai giliai ir visapu siškai analizuoja nagrinėja mus klausimus, sugeba disku tuoti su atskirais autoriais, kelti savo pasiūlymus, reiškia savo nuomones, kursinius dar bus parašo suprantamai. Iš tokių studentų darbų galima pažymėti drg. drg. III k. sta cionarinio skyriaus studentų S. Juškio, H. Norvaišos, IV. k. neakivaizdinio skyriaus studentų P. Petriūno, C. Jankausko; darbo teisės III k. neak. sk. studento Stamilevičiaus civilinės teisės ir kiti darbai. Tačiau, tikrinant kursinius darbus, išryškėja ir kai kurie bendri, dažnai besikartojar.tieji trūkumai. Visų jų neįma noma išnagrinėti laikraščio straipsnelyje, tačiau norime pažymėti tik kai kuriuos iš JųDažnas kursinio darbo tru kumas yra tas, kad studentas, rašydamas kursinį darbą, yra nenuoseklus: ką jis tei-
gia viename puslapyje, panei gia kitame ir pan. Prieštara vimai rodo, kad studentas pa sinaudoja atskirų autorių tei gimais, pats pakankamai nesi gilindamas į sprendžiamų klausimų esmę. Toks paviršu tiniškas nekflrybinls kursinis darbas mažai duoda naudos. Labai dažnai kursiniai dar bai yra neplaningi, išdarkyti, pradedama rašyti vienu klau simu, ir vėl grįžtama jau prie liestų klausimų. Sakinių struk tūra dažnai yra griozdiška, kai kada negalima suprasti, ką studentas nori pasakyti vienu ar kitu sakiniu, dar buose nedaromi Išrašai, pai niojama teisinė terminologija. Mus jaudina tai, kad dauge lis studentų klaidingai galvo ja, jog rašymas yra paprastas, techninis klausimas, ir jį ga lima atlikti bet kaip. Nepaslaptis, kad daugelis studentų rašo darbus tiesiog j švaraščius ir net neperskaitę įteikia juos dėstytojams, kad jie iš taisytų padarytas klaidas, nors daug klaidų galėtų ištai syti natys studentai, jei jie atidžiai perskaitytų tai, ką parašė. Toks darbas — aplai dus darbas, tai kito asmens negerbimas, gal būt, net ele mentarus nemandagumas. M. I. Kalininas 1940 m., kalbė damas VLKJS CK, kreipėsi į jaunimą: „Jus turite būti aukštai kultūringais mokėjimo teisingai elgtis su mokytojais nrasme, mokėjimo elgtis aps kritai su žmonėmis prasme, takto prasme“. Ar tinkamai mes elgiamės tuo atveju, ka da mes įteikiame dėstytojui savo pačių neskaitytus kur sinio darbo variantus? Ar pa-
r? Žmonės, bukite budrus!“
Sis vakaras-susitikimas,' įvykęs Teisės fa kultete, privertė visus dar ir dar kartą rim tai susimąstyti. Atrodo, viskas jau nulemta: tarybiniai žmonės darniomis gretomis eina į komunizmo pergalę. . . Atstatyti karo su griauti miestai ir gyvenvietės. . . Išgydytos karo žaizdos. . . Ir vis dėlto širdies atmintis stipri. Žaizdos užgyja, bet gilūs randai pasilieka. Šiurpi vakarykštė diena dar daug kam neleidžia ramiai užmigti. Apie šiurpią praeitį ir kalbėjo mūsų va karo viešnios — buvusios Osvencimo sto vyklos kalinės — Jevgenija Matvejevna Saričeva ir Ada Borisovna Omeljančiuk. Jos pasakojo ir pasakojo, prieš studentų akis atskleisdamos košmarišką pragaro vaizdą. Taip, Osvencimasi buvo mirties fabrikas tikrąja to žodžio prasme. Apie tai galima parašyti tūkstančius tomų ir vis tiek ši tema bus nepilnai išsemta, nes aprašyti neįmano ma, galima tik pergyventi. Pasmerkti mirčiai, kankinimų ir žiauru mų išs ekinti įvairių tautybių žmonės nepra rado jausmo. Sis jausmas turi vardą — internacionaliz mas. Kas begali būti baisesnio už žinojimą, kad šiandien ar ryt nutruks tavo gyvenimo siūlas? Krematoriumai llepsnoja,; ir oras, kuriuo tu kvėpuoji, persisunkęs sudegintų tavo brolių dūmais. Vokiečiai, paskelbę save „aukštesnės“ rasės atstovais, su panieka žiūrl į Osvencimo kalinius.
Jų tikslas: išsklaidyti gretas, pasėti nepa; sitlkėjimą, šovinizmą, nacionalizmą. » Bet žmogus net mirties pragare vis dėlto nepraranda savo vertės — internacionaliz? mas gyvas jei ne kiekvieno, tai bent daugelio širdyse. Kodėl šiandien mes vėl kalbame apie) in ternacionalinį auklėjimą, kodėl šis klausi mai toks dažnas partinio, komjaunimo susi rinkimo dienotvarkėse? Atsakydamos i tai viešnios pareiškė: A — Žmonija tik tada bus laiminga, kai h tikrai nežinos, kas tai yra rasizmas, šovi nizmas, segregacija. Priešai dar galutinai nesudėjo ginklų. Vakarų Vokietijoje vėl ke lia galvą fašizmas. Todėl jūs, studentai tei sininkai, visuomet būkite internacionalistais, nes ideologinėje kovoje tarp naujo ir seno, tarp mirštančio ir gimstančio jums teks už imti pačias priešakines pozicijas. ( . . .Vakaras-susitikimas baigėsi. Fakultetp komjaunimo biuro sekretorius A. Rukšėnas padėkojo viešnioms ir įteikė atminimo do vanėles. Laikas atsisveikinti. Prieš mus stdvi šios dvi moterys, tik stebuklo dėka ištrū kusios iš mirties glėbio. Bet stebuklais pasįkliauti per maža. Todėl jos, kaip šventą prie saiką, sako studentijai: — Jūs jauni ir niekuomet nepamirškite internacionalizmo. Tegu jūsų mylimu didvy riu tampa Fučikas. Tegul per gyvenimą jus lydi jo žodžiai: „Žmonės, būkite budrus! Aš jus mylėjau. . /
M. Kačinskas
★ /
Musų medžiagos
KNIEŽA MINA PEDALUS
pėdsakais
V. IGNATAVIČIUS
A. LEVICKO nuotr.
tys jau čia viską padarėme? Ar tuo savyje mes nepasėjame neatsakingumo sėklos? Ge rai pagalvokime! Pavyzdžiui, buv. neakivaizdinio skyriaus studentė Būtėnaitė tris metus iš eilės rašė darbo teisės kur sinius darbus, ir jie vis buvo neįskaitomi, o recenzijose nu rodomi tie patys trūkumai. Galop recenzijos pabaigoje raudonu pieštuku buvo užra šyta: „Prašau bent kartą per skaityti recenziją!“ Sekantis jos darbas buvo įskaitytas, o sutikta studentė paaiškino: „Recenzijos buvo taip užkli juotos, kad jų negalima buvo perskaityti“?! Panašių pavyz džių gali papasakoti kiekvie nas dėstytojas. Su tokiomis pažiūromis tenka kovoti. Ra šant kursinius darbus reikia prisiminti Majakovskio posa kį, jog tam, kad gerai para šyti, reikia sunaudoti žodžių rūdos tonas. Kiekvienas kur sinio darbo sakinys turi būti toks, kad skaitantis darbą jį suprastų tik taip, kaip auto rius norėjo pasakyti. Kursinių darbų rašymo, recenzavimo, jų kokybės klau simus ne kartą nagrinėjo fa kulteto mokslinė taryba. Ta čiau tais klausimais jie beveik visiškai nenagrinėjami be tarpiškai studentų grupėse. Čia dar nearta dirva! Apie tuos plėšinius reikėtų pagalvo ti! V. NEKRAŠAS
Penkto kurso ruslstai svarstė straipsnius „Branginti gar bę iš jaunumės“ ir „Pokalbis apie garbę?“ Grupė savo nu tarimu pažymėjo, kad faktai, iškelti juose, neatitinka tikro vės. Priežąstis: netiksli infor macija. Grupės susirinkime dalyvavo IFF partinio biuro nariai, fakulteto dėstytojai, redakcijos ir komjaunimo ko miteto atstovai. Išrinktas nau jas komjaunimo organizacijos sekretorius. Šiuo metu visi penkto kurso ruslstai yra pa siryžę vykti į darbą ten, kur jie bus reikalingi. Redakcija ėmėsi atitinkamų priemonių, kad kiekviena kri tinė medžiaga būtų kruopš čiai patikrinama.
4
Jei jums 1959—1960 m. teko važiuoti plentu Šventoji — Palanga, tai jūs, be abejo, sutikote nediddlę dviratinin ko figūrėlę, besivejančią autobusą ar motociklą. Pranas dirbo, mynė ir mynė pedalus, nugalėdamas vėją, sniegą blogus kelius ir kaitrą. Įstojus į Palangos vidurinę mokyk lą, Knležai kiekvieną rytą tekdavo nuvažiuoti apie 16 knj. Darbas ir ryžtas padarė savo. Pirmosios lenktynės t pirmoji pergalė. Pranas nugali Palangos miesto pirmeny bėse Bet neilgai jaunam dviratininkui teko džiaugtis perga le. Atlikdamas pratimus ant skersinio, jis nesėkmingai kren ta ir nebepaslkelia. Paskui ligoninė. Gydytojų diagnozę aiški — lūžo koja. — Vaikščioti galėsi, bet dviratis... — neaiškiai nutęsė chirurgas į Prano klausimą. Ir tai tik dviem dienom prąslinkus po pirmojo starto. Toks smūgis^ gali sugniuždyti kiekvieną silpnesnės valios žmogų. Knieža jį atlaikė. Gatvė je praeiviai su nustebimu žiūrėjo J dviračiu pravažiuojantį jaunuolį, kuris mynė pedalus subintuota koja. Bėgo savaitės, mėnesiai. Mėnesiai sunkių, varginančių treniruočių. Į Prano arsenalą įėjo ne tik dviratis — jį> bėgiojo krosus, kilnojo štangą. Tad nenuostabu, kad, 1961 m. fizinio paruošimo pratimuose jis užėmė pifmą vietą, aplenkdamas tokius dviračio „asus", kaip Zlotnikovas, Krulikauskas. Pabaiga
/
4-me
psl.