♦
I
JdVaugSeS TAUATYIPO5UHIYEP5ITETŪ S
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, •ARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kiną nuo 1950 metų
Nr. 17 (1452) 1963 m. gegužės 18 d.
IDURINĮ mokslą kas met baigia vis daugiau, žmonių. Ir kiekvienam Įyla klausimas — ką veikti fliau? Prasideda domėjimasis lairiomis profesijomis, svarsĮmai, abejonės. Paprastai Lo didesnis pasirinkimas, tuo [inkiau pasirinkti, o mūsų Rlyje tai iš tikrųjų nelengva, i-s jaunam, energingam žmolii atviros visos durys: jo ia 11 lukia milžiniškų elektrinių ir :ol įbrikų statybos, naujos suetingos gamyklos, kolūkių liukai ir tūkstančiai kitų vie tų kur reikia jaunatviško enloMiziazmo ir kūrybiškumo, kur ■(■kada netrūksta darbo ro ti[■antikos. Nelengviau ir tiems, do| kurie rengiasi studijuoti: kieks Kenoje aukštojoje mokykloje yla dešimtys specialybių, ir s I rėikia gerai pagalvoti, kuri S labiausiai atitinka polinkius tt gabumus. Šiuo straipsniu Krėčiau ateities kelių ieškan ti jaunimą bendrais bruožais npažindinti su svarbiausiąja Ti ybų Lietuvos kadrų kalve u.l K Vilniaus universitetu. i Vilniaus universitetas yra ;ų|se iausia Tarybų Sąjungoje aukštoji mokykla, įsteigta pjftieš 384 metus, turinti daug nlopelnų tiek Lietuvos, tiek ka i myninių kraštų kultūrai. Universitete dirbo ir mokėsi lug garsių mokslininkų, ra šytojų, revoliucionierių. Jis ijęs su tokių garsių žmonių. Įip A. Mickevičius, J. Leelis, L. Stuoka-Gucevičius, Daukantas, T. Ševčenka dais. Daugelis talentingų ojo universiteto profesorių vo pasaulinio garso mokslikai, amžiams įėję į mokslo riją. Ilgaamžėje universiteto isijoje nestokoja didžios šlo■s puslaplų, bet ir gražiauH ji negali lygintis su tuo stėjimu, kuris prasidėjo tainials metais. Išvijus iš Lieos vokiškuosius okupantus, versitetas greitai išgydė o ir okupacijos padarytas
žaizdas, plačiai atvėrė duris darbininkų, darbo valstiečių, darbo inteligentijos vaikams ir pokario metais išleido 8815 diplomuotų specialistų. Sį pa vasarį tas skaičius turi padau gėti dar 885 žmonėmis. Šiuo metu universitete mokosi apie 8000 studentų. Būsimuosius specialistuš rengia 482 pro fesoriai, docentai, ir dėstyto jai, kurie, šalia pedagoginio, dirba ir didelį mokslinį dar bą. Šiuo metu universitete yra
prof. Z. Žemaitis, botanikus — prof. J. Dagys ir prof. A. Minkevičius, medikus — prof. M. Marcinkevičius, prof. P. Norkūnas, med. m. dr. L. Lau cevičius, chemikus — prof. K. Daukšas, ekonomistus — prof. D. Budrys, ekonom. m. dr. M. Gregorauskas, lituanis tus — prof. B. Pranskus-Zalionis ir kt. Jau vien šios pa vardės rodo, kad studijos bus rimtos ir daug duodančios. Universitetas, kaip rodo jau pats žodis (lot. universitas
PROF. DR. J. KUBILIUS Universiteto rektorius ☆ 7 fakultetai: Fizikos ir mate- „visuma, lštlsumas“), rengia matikos, Chemijos, Gamtos, plataus profilio specialistus. Medicinos, Istorijos ir filologi Čia į mokymo programą įt jos, Ekonomikos, Teisės. Be raukta daugiau viena kitai gi veik kasmet atidaroma naujų miningų disciplinų, studijų specialybių ir specializacijų. apimtis yra platesnė. Todėl Pavyzdžiui, pernai buvo pra universitetą baigę specialistai dėti rengti biofizikos ir sani gali dirbti įvairaus profilio tarijos specialistai, o šiemet darbą. universitetas praturtėja darbo Universitete yra trys moky ekonomikos specialybe. Atei mosi formos: stacionarinė, va nančiais mokslo metais vėl pa karinė ir neakiv*izdinė. Moks didinami priėmimo kontingen las stacionariniame skyriuje tai Į vakarinį Ir neakivaizdinį trunka nuo 5 iki 6 metų, va skyrių. Iš viso šiemet univer kariniame ir neakivaizdiniame sitetas priims 1815 studentų: — nuo 5 iki 7 metų. Istorijos 870 — 1 stacionarinį, 240 — ir filologijos bei Ekonomikos į vakarinį ir 750 — į neaki fakultetų studentai-stacionarivaizdinį skyrių. ninkai, kurie Įstoja į universi Įstojusieji Į universitetą su tetą, neturėdami gamybinio sipažins su garsiais profeso stažo, Įdarbinami ir pirmai riais ir gabiais jaunais dėsty siais studijų metais mokosi tojais, kurie perduos jiems sa vakarais, o nuo antro kurso vo žinias ir didelį patyrimą. kartu su visais pereina Į die Būsimuosius fizikus, greta ki ninį mokymąsi. Vakariniame tų, mokys prof. P. Brazdžiū skyriuje studijuoja vilniečiai, nas, matematikus — Lietuvos dirbą miesto Įmonėse ir įstai matematikos mokslų veteranas gose. Jie klauso paskaitų, dir ba laboratorinius darbus va karais, o egzaminams laikyti ir diplominiam darbui rašyti gauna papildomų apmokamų atostogų. Neakivaizdininkai mokosi savarankiškai, jiems skaitomos tik apžvalginės pa skaitos ir teikiamos konsulta STACIONARINIS SKYRIUS cijos. Papildomas apmokamas ii FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS: fizika, matema atostogas jie gauna tomis pa tika, mechanika. CHEMIJOS FAKULTETAS: chemija, cheminė technologija, čiomis sąlygomis kaip ir vabiochemija. karlnininkai. GAMTOS FAKULTETAS: biologija, geografija, hidrogeoloįgija ir inžinerinė geologija, biofizika. Universitetas stengiasi su į MEDICINOS FAKULTETAS: medicina, sanitarija. daryti studentams geras darbo ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS: lietuvių kalba Kr literatūra, klasikinė filologija, rusų kalba ir literatūra, roir gyvenimo sąlygas. Moky ėnanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija, bibdamiesi jie naudojasi labora 1 iiotekininkystė « I, i I L1 > r-1A Sae L* I ė* i i 3 istorija. ■ ir Lai bibliografija, ekonomika torijomis, kabinetais, dirbtu EKONOMIKOS FAKULTETAS: liaudies ūkio I Spramonės specializaciekonomikos, prekybos ekonomikos vėmis, jiems rengiamos moko jos), finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pramonės ir mosios ir gamybinės ekskursi ■naisto prekių mokslas, darbo ekonomika. jos, negailima konsultacijų. TEISĖS FAKULTETAS: teisė. V Aukštesniųjų kursų studentai į NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS atlieka ilgą gamybinę ar peda goginę praktiką, kurios metu FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS: matematika. GAMTOS FAKULTETAS: biologija. ne tik Įsigyja reikalingus spe į ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS: lietuvių ‘kalba cialybės darbo Įgūdžius, bet iįr literatūra, rusų kalba ir literatūra, žurnalistika, istorija, ir šiaip žymiai išplečia savo ■tibliotekininkystė ir bibliografija. E EKONOMIKOS FAKULTETAS: liaudies ūkio ekonomika akiratį, nes praktikon jie siun ■pramonės ekonomikos, prekybos ekonomikos specializacijos), čiami į įvairausias TSRS vie ■inansai ir kreditai, buhalterinė apskaita, pramonės ir maisF ■o prekių mokslas, darbo ekonomika. tas. Neakivaizdininkams peri TEISĖS FAKULTETAS: teisė. ferijoje yra įsteigta keliolika konsultacijų punktų, kur skai VAKARINIS SKYRIUS tomos paskaitos, konsultuoja MEDICINOS FAKULTETAS: pediatrija. Į ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS: romanų ir germa, galima laikyti egzaminus Spanų (anglų, vokiečių) filologija. ir įskaitas. Universitetas turi į EKONOMIKOS FAKULTETAS: liaudies ūkio ekonomika (pramonės ekonomikos, prekybos ekonomikos specializacijos), turtingą mokslinę biblioteką, Buhalterinė apskaita, pramonės ir maisto prekių mokslas. kuria kiekvienas gali naudo TEISĖS FAKULTETAS: teisė. tis, o neakivaizdininkams rei kiama literatūra siunčiama m
m
MiRYJ!
Kaina 3 kap.
LAUKIAME JŪSŲ, būsimieji studentai
AKULTETAI IR SPECIALYBES
Jaunieji draugai, abitu.■iental ir gamybininkai! Siame mūsų laikraščio nuneryje Jūs rasite pasakojiną apie universitetą, apie jo fakultetus, apie įdomias specialybes, kurių mūsų miversitete — labai daug, vlažiau vietos skyrėme Fitilkos ir matematikos facultetui, nes š. m. birželio nėn, 1 d. išleisime nume ri, skirtą šiam fakultetui, 'r išsluntlnėslme visoms respublikos vidurinėms moI <ykloms ir įvairioms onga' nizacijoms.
paštu. Daugiau kaip pusė siacionarin-;'.' ų gyvena bendrabu čiuose, kur yra aprūpinti visu reikalingu inventoriumi ir pa talyne. 1964 m. bus pastaty tas dar vienas 400 vietų bendrabutis. Dauguma gerai besimokančių stacionarinlnkų gauna valstybinę stipendiją (išimtį sudaro turintieji geras materialines sąlygas). Laisvalaikį universiteto stu dentai skiria saviveiklai, spor tui, turizmui. Gyvendami Vil niuje —respublikos kultūros centre — jie turi daug progų pamatyti gerų spektaklių, pa siklausyti respublikos, TSRS ir užsienio meno meistrų kon certų, pasižiūrėti įdomių spor to varžybų. Universiteto liau dies dainų ir šokių ansamblis žinomas toli už Lietuvos ir TSRS ribų: daug aplodismen tų jis yra pelnęs taip pat Len kijoje, Vengrijoje, Čekoslova kijoje. Nuo jo stengiasi neatsi likti ir kiti centriniai saviveik los kolektyvai — akademinis choras, teatro studija, pučia mųjų Instrumentų orkestras. Universiteto sportininkai yra ne vienų respublikinių, sąjun ginių ir tarptautinių varžybų nugalėtojai. Vienas tokių stam bių laimėjimų buvo pasiektas pereitų metų rudenį Liucer noje, kur universiteto irklininkai „Žalgirio“ komandos sudė tyje iškovojo pasaulio vice čempionų vardus. Universiteto studentai mėgs ta darbą. Jau seniai įsigalėjo graži tradicija: savanoriškas darbas atostogų metu kol ūkiuose ir statybose. Pernai vasaros darbo stovyklose dir bo 1300 žmonių. Slo patrio tinio judėjimo iniciatorius yra universiteto komjaunimo or ganizacija, kuriai priklauso apie 90 proc. komjaunuoliško amžiaus studentų. Trumpame straipsnyje ne įmanoma apibūdinti visos tu riningos ir Įvairiapusės uni versiteto veiklos. Tie, kas taps mūsų studentais, susipa žins su ja patys. Žinia, norint patekti Į universitetą, reikia išlaikyti egzaminus, o ir tie egzaminai ne paprasti, bet konkursiniai. Pareiškimus sto ti įteikia daug įvairių žmo nių: darbininkų, kolūkiečių, tarnautojų, turinčių didesnį ar mažesnį darbo stažą, ir abitu rientų, vos baigusių vidurinę mokyklą. Pirmenybę mes tel kiame geriems gamybinin kams, kurie turi ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą, ypač tiems, kurių darbas gi miningas pasirinktai specialy bei. Antra vertus, į visas spe cialybes, išskyrus teisę ir žur nalistiką, mes mielai priima me ir gabius, turinčius geras charakteristikas abiturientus. Ypač jie pageidautini Į fizi kos, matematikos, mechanikos, chemijos, biochemijos, biofizi kos ir kitas specialybes, nes joms paprastai yra gabesni jaunesnio amžiaus žmonės. Kai egzaminams pasirengta kruopščiai, konkursas nebai sus, o jį išlaikius — univer siteto durys atviros. Universitetas laukia jūsų, būsimieji studentai!
Žodis ateinantiems Pavasaris ir vasara mūsų uni nemaža puikių specialistų. Išau versiteto kolektyvui reikšmingas go pati universiteto komjaunimo laikas. I gyvenimą. į svarbius šeima: nuo kelių ir keliolikos darbo barus mūsų komjaunuo iki 3000-tlnio būrio. Šiuo metu liška šeima palydi savo narius — universiteto komjaunimo orga kvalifikuotus jaunuosius specia. nizacija itin rūpinasi, kad stu listus. Dar nespėjo jie atsisvei dentai nuoširdžiai vykdytų kom kinti su studijų draugais, kai jaunimo Įpareigojimus: labai ge jau gana painiais universiteto rai ir gerai mokytųsi, aktyviai Centrinių rūmų koridoriais pri dalyvautų moksliniame darbe, ėmimo komisijos kambario ieško visuomeninėje veikloje, ugdytų nauji būsimieji šios šeimos na savyje naujus komunistinės vi riai. Komjaunimo pasiųsti, jie suomenės bruožus. Tam pajung tęs. studentų kartų estafetę. Uni tos įvairios jos veiklos formos. versiteto komjaunimo organiza Bet būsime aįvirl. Dar ne vis cijai tai labai svarbus ir atsa kingas laikas. Juk reikia, kad kas mūsų šeimoje idealu, žino ma, jog jauna, svajonių įaudrin kiekvienas rimtai pasirengęs, su brendęs studijoms komjaunimo ta jaunuolio vaizduotė apie savo pasiuntinys būtų kuo nuošir būsimas studijas unlversltęte su džiausiai sutiktas, kad jis sėk sikuria idilišką vaizdą. Pernelyg mingai išlaikytų egzaminus, at silpnai įsivaizduojami sunkumai. eitų į mūsų šeimą. Nelengva bū Iliuzijas paprastai išsklaido se na tokiais momentais priėmimo sijos. egzaminai. Reikia atvirai komisijoms, komjaunimo akty pasakyti, kad studijos universi vui. Norinčių studijuoti pasirink tete — ne malonių pramogų lai tą specialybę paprastai būna kas, nors jų čia yrą. Jokie se čia žymiai daugiau negu priimama. sijų netikėtumai nebaisūs Todėl priimami tik geriausieji iš tiems, kurie išmoko dirbti sis geriausiųjų. Pasirenkant naujus temingai, kurie moka produkty. Ne šeimos narius priėmimo komisi vial pasėdėti prie knygos. kurie jose, komjaunimo balsas nu paslaptis — yra žmonių, pilni geriausių norų, o vis dėlto skamba už tuos, kurių žinios gilesnės, kurių požiūris l gyve kasdien dirbti neprisiverčia. Vė nernimą, specialybės studijas rim liau šturmuoja, niurzgia, tesnis, kurių visuomeninės veik vuojasl. Ne vienas čia kartais los patirtis didesnė, kurie, ap pirš Jaunam draugui gundančią skritai, labiau subrendę rimtoms mintĮ: ,,Be reikalo, brolau, kali, ajį per sesiją pasispaudžiu — studijoms. koks Dabar universitetas laukia išlaikau. O dar, žiūrėk, nors susižavėjęs plačiom „vi naujos pamainos. Būdinga, kad suomeninės veiklos“ sferom „ak kiekviena atėjusi pamaina įlie tyvistas“ antraeiliu dalyku lai ja gaivią srovę į komjaunimo kys mokymąsi.. . Abituriente ir organizacijos veiklą. Baigiantieji gamybininke, manau, kad mokė universitetą ne paprastai atsi si atskirt šiaudus nuo grūdų. Ir sveikina su kolektyvu. Jie palie komjaunuoliškos pareigos — at ka savo gyvenimo tradicijas. Tos kakliai mokytis — nepamirši. tradicijos ir yra tas saitas, ku Jei taip, tai drąsiai ateik į mū ris sieja išėjusius ir išeinančius sų šeimą. su atėjusiais ir ateinančiais. Daug gerų tradicijų sukūrė gru J. ABARAVIČIUS pės, fakultetų komjaunimo or ganizacijos pokario metais, Universiteto komjaunimo įtraukdamas į Įvairias savo veik komiteto sekretoriaus los formas studentus, jos išugdė pavaduotojas
Studentų priėmimo T Remiantis TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo mi nisterijos 1963 m. kovo mėn. 7 d. patvirtintomis studentų priė mimo Į TSRS aukštąsias mokyklas 1963 m. taisyklėmis, nustato ma tokia studentų priėmimo į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą tvarka: I. Į Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto sta cionarinį skyrių priimami abiejų lyčių TSRS piliečiai, ne vyres ni kaip 35 metų amžiaus, o Į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių — bet kurio amžiaus piliečiai, baigė vidurinį mokslą, sėkmin gai išlaikę stojamuosius egzaminus. Iš jų konkurso metu atren kami labiau išprusę ir gabesni žmonės, turį teigiamas charak teristikas stoti į aukštąją mokyklą. II. Užsienio šalių piliečiai, gyvenantieji TSRS, priimami į universitetą bendrais pagrindais. III. Pirmenybė stoti į universiteto stacionarinį skyrių teikia ma asmenims, turintiems ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą. Darbo stažas apskaičiuojamas, neatsižvelgiant į pertraukas darbe ir į tai, ar stojantysis, baigęs vidurinę mokyklą, dirbo, ar dirbdamas _ tuo pačiu metu mokėsi vakarinėje vidurinėje mo kykloje bei dirbo prieš įstodamas į vidurinę mokyklą. Sezoninis darbas, karo tarnybos laikas ir mokslas karo mokyklose į bend rą darbo stažą įskaitomas, o mokslas nachimovlečių ir suvoroviečių mokyklose neįskaitomas. Darbo stažas turi būti patvirtintas įrašu darbo arba kol ūkiečio knygelėje. Stažas apskaičiuojamas iki rugsėjo 1 d. IV. Priimant į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo univer sitetą, atsižvelgiama į šias aplinkybes: a) Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno karininkai, virštarnybiniai puskarininkiai ir viršilos priimami į universiteto neakivaizdinį ir vakarinį skyrių Jiems nustatyta tvarka. b) Asmenys, baigę specialiąsias vidurines mokyklas bei tech nikumus, priimami į stacionarinį skyrių, jei jie, baiqę minėtas mokyklas, yra išdirbę trejus metus. Nurodyto darbo stažo ne reikalaujama iš asmenų, įtrauktų į specialiosios vidurinės mo kyklos laidos 50/„, taip pat iš asmenų, kurie baigė specialiąsias vidurines mokyklas, nepasitraukdami iš gamybos. Asmenys, baigę amatų, FGA ir FGM mokyklas ir turį pilną vidurinį išsilavinimą, priimami į stacionarinį skyrių, jei jie, baigę minėtas mokyklas, yra išdirbę ketverius metus. Nurodyto darbo stažo nereikalaujama iš asmenų, kurie, baigę specialiąją vidurinę mokyklą, ne mažiau kaip dvejus metus buvo būtinoje karo tarnyboje, taip pat, jeigu jie, turėdami dvejų metų darbo (Nukelta Į 2 psl.)