KAIP MOKOMĖS?
Visų šalių proletarai, vienykitės!
US VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, 10 KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS U,' i ■“<> 1050
Nr. 11 (446) 1963 m. kovo
30 d.
Kalu 2 kap.
***
inrl
OMJAUNIMO PROŽEKTORIUS“ - aktyvus išr ,KJS CENTRO K0MIkty vS PATVIRTINO „K0MVIMO PROZ E K T O1esJS“ NUOS T A T U S. JS CK YRA TOS NUOES, KAD, ĮTRAUKTOS YVIAI DALYVAUTI Į TINĘS - VALSTYBINES TROLES OR G A N Ų ;lą, placio s i o s [JAUNUOLIŲ IR JAULIŲ MASES ISEIS PUIJAUNIMO KOMUNIS- Q AUKLĖJIMO MO LĄ. KOMJAUNIMO ORIZACIJŲ UŽDAVINYS ATEISINTI ŠĮ GARBIN>ASITIKEJIMĄ- PA* U :ti kad kiekvienas MJAUNIMO PROŽEKIAUS“ BŪRYS TIKRAI e TŲ AKTYVIU PARTIi ORGANIZACIJŲ IR TINĘS - VALSTYBINES ITROLES ORGANŲ PA_ .B1NINKU, PADĖTŲ ŠApje,ri ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ ) TRŪKUMUS, KO|jr‘ ’Į PRIEŠ VISA, KAS JKIA KOMUNIZMO STAS CK ATKREIPIA UNIMO ORGANIZAfDEMESĮ Į TAI, KAD S „KOMJAUNIMO KTORIAUS“ STABŲ RIŲ DARBO TURIrW- PRAKTIŠKAI ĮGYJDINTI LENINO SUFOR MUOTUS KONTROLES . NCIPUS. KONTROLIUO'' NUOLAT, SUMANIAI, d <IANT UŽKIRSTI KETRŪKUMAMS IR SA
organų pagalbininkas LINTI ATSKLEISTUS TRU KUMUS. VLKJS CK YRA TVIRTAI ĮSITIKINĘS, KAD KOM JAUNIMO ORGANIZACIJOS. ,,KOMJAUNIMO PROŽEK TORIAUS“ STABAI IR BO-
RIAI TAPS AKTYVIAIS PARTINES - VALSTYBINES KONTROLES ORGANŲ PA GALBININKAIS, SAVO GARBINGU PNDELIU PRI SIDĖS PRIE KOMUNIZMO STATYBOS.
Vakar (vyko universiteto aktyvo mokyklos užsiėmimas — klausimų atsakymų va karas ateistine tematika. Uni versiteto komjaunimo aktyvis tai susitiko su ateizmo muzie jaus darbuotojais. /
GARBES LENTA ĮSTEIGTA VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARIMU. JO- ■ JE TALPINAME GERIAUSIUS UNIVERSITETO STUDENTUS, J AKTYVIUS VISUOMENININKUS.
■ ■ •■■■■■•■•■•■■•■■■■k’
vrasMMMiBMaBmai
***
komjaunimo Universiteto komiteto biuras išdavė rekomendacljas stojimui kandida tais į TSKP narius Gamtos fakulteto studentams V. Igna tavičiui, B. Barauskui, M. Dobkevičiui, teisininkams V. Juškiui, A. Rukšėnui, R. Gu dui, asistentui S. Vėlyviui, dėstytojui P. Kūriui.
Nuo ko visa tai prasidėjo?
N. CEKNYTĖ
----------- ♦
APYBRAIŽA ereikia man... jūsų komjaunimo! — Vaiki nas metė bilietą, stal giai pasisuko ir iškaukšėjo iš komiteto. Aleksandras Ch. grįžo na mo. Parėjo ir tėvas, kaip pap rastai, užgaišęs spaustuvėje. Motina. nešdama valgyti, švelnokai jam papriekaištavo. Vakarieniauti Aleksandras nesėdo. Tėvas taip pat neval gė. — Aleksandrai, — dusliai prabilo jis, — sakyk teisybę, kas ten atsitiko universitete? — 21ūrėk, kokie uolūs geradariai. . . Jau pranešė, Suspėjo. — rūgščiai iškošė sūnūs. — Vaike! — nustėro tėvas, — Ar tu bent kiek Pagalvoji?! Ką tau darbe pasa kysi? — Užteks tų pamokslų! — atrėžė Aleksandras ir, išjun-
N
jiėmimo į aukštąsias tokyklas naujovės
aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija o naujas priėmimo Į aukštąsias mokyklas taisykles. _> nauloves, kurios numatomos priimant Jaunimą Į reskos aukštąsias mokyklas. ELTOS korespondentas paprašė dalinti mintimis Valstybinio aukštolo Ir specialiojo viduriP mokslo komiteto pirmininką H. ZabulĮ. įuoi “i Anksčau stojamųjų egzaminų pažymiai, — sako drg. Za,■&- turėjo lemiamos reikšmės priimant studentą Į aukšmokyklą. Todėl dauqelis oamybin'nku. Ilgesni laiką neslC, > Ir primiršę teorines žinias, nepajėgdavo išlaikyti konkurtk 4tais, kurie ateidavo laikyti egzaminų, neseniai baiqę vidu„, mokyklą. Tai daugelį gamybininkų atbaidydavo nuo aukštomopyklos. Todėl priėmimo taisyklėse ir padarytas pakeitiDąbar kartu su stojamųjų egzaminų rezultatais bus atsilianka !r Į tai, kaip stojantysis mokėsi vidurinėje mokykdalfrko, turinčio lemiamą reikšmę pasirinktoie specialybėje. , būdu visi tie, kurie gerai mokėsi vidurinėje mokykloje, LUOi r po tam tikros pertraukos stodami Į aukštąją mokyklą, iuk 1 pranašumą prieš kitus. Sj naujovė padės kovoti su tais, • T * n|atsakingai žiūri Į mokslą. Pasitaikydavo tokių atvejų, nokinys vidurinėje mokykloje visai nesistengė mokytis, o eav js baigimo porai metų pasiieškodavo nesudėtingo darbo Ir. levaiBdarrasis savo stažu, be konkurso Įstodavo Į aukštąją mopirk'MKalil<ęs už durų mokslo pirmūnus. Dabar tai negalės pa-
albpnt apie aukštolo mokslo išvystymą respublikoje, norisi mėli, kad per praėjusius septynmečio metus aukštųjų molontinqentai augo labai sparčiai. Ypač didėja studentų -nim|as Kauno Politechnikos institute ir Vilniaus ValstybiJA ’e.Vv Kapsuko vardo universitete. -udąrant studentų priėmimo planą, buvo žiūrima musų /‘,es|.ūkio poreikių. Kaip ir ankstecn’ais metais, bus dauP.r|‘rnarr’a i tokias specialu bes, kaip mašinų qamybos techradijo aparatūros konstravimas, radiotechnika, fizika, Rai- Jmajika, chemija ir kt. Įvestos ir kai kurios naujos speciamy Įss.jfjįilniaus universitete įvedama darbo ekonomikos speciaeiškurią baigę specialistai dirbs visų pirma techninio nor• -■ specialybė ' ‘ numatoma dieniniame ‘ ' ir neaki'hioį srityje, ši M dinifcrne skyriuose. Nuo šių metų Kauno Politechni Politechnikos into plieniniame skyriuje atidaryta naula soecialybė . ’ ‘ ‘ ‘ ‘ > — vi nenlbijo “ maitinimo • *--• —• •Ir orqanizavimas. ------- -*------- »------technoloqija >auq dėmes'o skiriama pedaooqu kadrų parenqimui, nes gerų ____ r mokytojų priklauso mūsų jaunimo auklėjimas, būsi’4 kadrų paruoši “imas. Šiais metais taip pat padidintas prinas i pedagoginiilus institutus.
gęs radijo aparatą, nusinešė į miegamąjį. Ilgai sukinėjo ran kenėlę. Kažkur skaitė pasku tines žinias apie Siriją, šalia kažkas kaltino Irako patriotų žudikus, sekanti stotis perda vė jaunimo dainas ir maršus. Suradęs eteryje simfoninę mu ziką, Aleksandras bandė susi tvardyti. Prasivėrė durys. Į kambarį. įvirto Ibroįij — septintokas Pranukas. Metęs apzulintą veršenikę, jis pastvėrė riekę batono ir, žiaumodamas ją, puolė prie imtuvo. — Duok man! Šiandien fut bolas! Jis čiupo už rankenėlės. Aparatas suparpė. Aleksand ras piktai atstūmė brolį. Pra nukas kyštelėjo Jam liežuvi ir išbėgo pas draugą. Tačiau Aleksandras muzikos nebeklausė. Nuėjęs į kitą kamba rį, parimo prie rojalio. Tėvas nebevakarienlavo. Sunėręs rankas, ant nugaros, vaikščiojo po kambarį. „Kas su Aleksandru? Atžarus. . . Užsidarė nuo visų. O dabar. . . Bet pala... nuo ko, tikrai nuo ko, ir nuo kada visa tai prasidėjo? Nuo kada?“ .. . Aleksandras jau iš ma žens vengė žmonių. Tėvai la bai buvo susirūpinę, kai pir magimis ligi dviejų metų am žiaus nekalbėjo. Tačiau gydy tojai pripažino kad jis svei kas. Ir kai sykį į svečius at važiavo dėdė iš Kauno, ma žylis Jam išdrožė: — Ko taip žiūri?! — Šie pirmieji Aleksandro gyveni me žodžiai, matyt, Jau seniau buvo išmokti. Valkas pradėjo lankyti mo kyklą. Tėvas prisimena, koks savarankiškas ir nekalbus Aleksandras būdavo, kai po pamokų sugrįždavo į namus. Tačiau neužilgo pradėjo spor tuoti, žaisdavo kartu su ki tais. Augo žvalus, sveikas. Mėgo slidinėjimą ir fechtavi mą, nors buvo neblogas ir krepšininkas. Vienok, dažnai nesutikdavo žaisti silpnesnėse komandose. — Geriau žiūrėti kaip kiti laksto. . . — sakydavo. — O tai prakiši per kokį nors žiop lį. . . Kas kita špaga. . . Vis kas vien nuo tavęs priklau so. . . Po kurio laiko Aleksandras Ch. tapo LTSR Jaunių fechta vimo čempionu. Tėvas didžia vosi. Jis ir dabar mato porą rūpestingai saugomų taurių ant sūnaus spintutės. Tarsi pa-
jutęs jo žvilgsnį, Aleksandras irgi pasuka tenlink akis, šil ta džiaugsmo bangelė nuvil nija vaikino krūtine. Bet pri siminęs tėvą, vėl paniursta. Šis sustoja prie lango. Lauke žliaugia lapkričio lietus, juo di debesų gurvuoliai stumdosi padangėje, kada-ne-kada pra plyšdami ir su čiurkšlėmis paskleisdaml prievakario šviesą. Jį nupurto nejaukus šaltis. Tėvas pamena, kad Alek sandras kažkodėl ilgai nestojęs į komjaunimą — sakėsi dar Jaunas esąs. Bet tėvas pakal bėjo su klasės vadove ir sūnų priėmė. Taip tada buvo įpras ta. Gabų dešimtoką išrinko mo kyklos komsorgu. Aleksandrui patiko, kad mokytojai jį iš skiria iš kitų. „Tada apsirikau. Tai buvo mano klaida, kad sutikau, — mąsto dabar Aleksandras. — Tapau atpirkimo ožiu. . .“ Jis nenorėjo apleisti spor to. Teko. Treniruotėms likda vo mažokai laiko. Aleksandro varžovai vis dažniau ir daž niau Įveikdavo jį. Vaikinas kartą išdrožė treneriui: — Užteks man! Į treniruo tes daugiau neateisiu. Ne, jis nebuvo linkęs pra-
UNKU stovėti vietoje, užsidaryti savo asme niniuose interesuose, būti nuošalyje nuo aplink mus verdančio gyvo, įdomaus studentiško gyvenimo. Kartą ji ir pasakiusi profbiuro pirmininkui: — Mažai aš dirbu. O galėčiau daugiau... Ja patikėjo ir pavedė gana atsakingą darbą — spaudos platinimą. Be abejo, huvo abejonių. Ar sugebės ši kuk li mergaitė vadovauti spau dos platinimui? Bet Ji neap vylė draugų pasitikėjimo. Ir neapvils. Mes ja iikime. Kas ji? Prieš dvejus metus Nerutė Ceknytė aukso meda liu baigė Vidurinę mokyklą Panevėžyje; Toliau — FMF. I kursas. Kurso proforgas. Dabar — fakulteto profbiuro narys, atsakinga už spaudos platinimą. — Kaip sekasi studijos? —klausiame. •■«*&»'*• >.-.>• ■ — Neblogai. Dar neturiu ketverto. Nesunku. Žinoma, dirbti reikia. Taip, dirbti reikia. Ji ir dirba. Ne tik mokosi labai gerai, bet Ir sėkmingai dirba visuomeninį darbą — geriau siai platina spaudą universi tete. Ir dabar jos sąskaitoje — 626 egž. respublikinių ir sąjunginių leidinių. >*‘ N. Ceknytė Šiame darbe naujokė, bet rezultatai kalba apie sugebėjimą ir atsidavimą patikėtam reikalui. — Nauja' mergaitė, bet la bai šauniai dirba, — atsilie pia apie " ją atsakingas už spaudos platinimą universite t te A. Gardžiullš. VVU studentų profkomitetas
S
L. BRAZIULIS
,ri
egc ii
Įvyko universiteto komjau nimo komiteto posėdis kartu su TSKP katedra. Buvo svars tomas visuomeninių mokslų studijavimas Chemijos fakul tete. Pranešimą padarė Che mijos fakulteto komjaunimo biuro narys drg. Miliukas. Pasisakė prorektorius mo kymo reikalams B. Sudavičius, dėst. Surdokaitė, uni versiteto komjaunimo komiteto nariai J. .Abaravičius, ..........................A. Rukšėnas, J.. Nekrošius. Šiuo klausimu priimtas nutarimas.
Tokį klausimą praėjusią savaitę svarstė Istorijos ir fi lologijos fakulteto partinis biuras. Pranešime, kurį padarė biuro narys drg. Andriušaitytė, buvo pažymėta, kad fakul teto jaunieji komunistai mokosi gerai, kartais nemažą vi suomeninio darbo krūvį sėkmingai, derina su mokslu ir pa skaitų lankymu. Pranešėja taip pat-pateikė nemažą faktų, kurie rodo, kad kai kurie jaunieji komunistai mokosi silp nai. Pasitaiko, kai vengiama visuomeninio darbo. Pasisakęs fakulteto dekanas A. Bendžius pažymėjo, kad Jaunieji komunistai turi būti pavyzdžiu kitiems studentams tiek moksle, tiek ir visuomeniniame darbe. Deja, dar būna faktų, kai to nesilaikoma. Partinis biuras tūri griežčiau kontroliuoti. ■ <or»ir. ■•. Biuro narys J. Stepšys nurodė kai kurių jaunųjų ko munistų konkrečius trūkumus. Daugelis nenoriai pripažįsta savo spragas moksle, nenuoširdūs. ! Tai irgi nesuderinama su jauno komunisto etika.
,—
lošinėti." Ir vis per tą komjaunimą. . ." apmaudžiai pagalvodavo. Nenoriai organizuoti susirinkimai, pravesti vakarai. kaip ir anksčiau buvo neįdo mūs. „Lakstyk čia dėl kitų..." grauždavo pikta mintis Alek sandrą. Tačiau nuslopinęs ją, vaikinas griebdavosi darbo. Bet tardavosi tik su tėvu. Sa vo planus slėpdavo nuo visų ir tik Jam vienam tepatikėdavo. Rodos, šis tas keitėsi. Bet čia kartą mokyklos direkto rius nedavė salės, kai buvo norėta suruošti, atrodo, toks Įdomus vakaras — pokalbis apie draugystę ir meilę. Tada mokytojai organizavo savo po būvį. Pasakė: „Nėra vietos! O kodėl? — neklausinėk!“ Po kiek laiko Aleksandrą pakvietė į miesto komjaunimo komitetą ir skaudžiai Išbarė, kad Jo mokyklos komjaunuo liai gauna dvejetus. Aleksand ras taip pat buvo mokinys ir nenbrėjo su tais keliais pa daužomis pyktis. Pats jisai nei trejetų neturėjo. Mokyto jams apie priekaištus nedrįso pasakoti. Galvojo su tėvu pa sikalbėti. Bet vis atidėliojo. O ir tėvas mažai tada bepasiteiraudavo apie mokyklą — (Nukelta į 2 p«t.)
Just. KAROSO nuotr.
BALANDŽIO KVAPAS KVEPIA BALANDŽIO ASFALTAS UPĖS SROVE IR ŽIEDAIS. NUMETA ILGESĮ BALTĄ BERŽO VILIOTĄ KADAIS.
AMŽINAS UPĖS GIMIMAS TEŠKA PO KOJOM DŽIUGIAI, IR PUMPURĖLIAI,JAU IMA SKLEISTIS PRIEŠ SAULĘ SMAGIAI. M. KARČIAUSKAS