Visų šalių proletarai, vienykitės!
DARBAS GRUPĖSE—APLEISTAS! Neseniai studentų profkomitetas svarstė Chemijos fakul teto profbiuro darbą. Pateikiame dalį medžiagos iš šio po sėdžio.
DARBO KRYPTIS
sakingą kolektyvui. Mes turime gerų profbiurų. Jų darbas davė gerus rezulta tus. Dirba grupėse. Grupė laikas nuo laike atsiskaito prieš profbiurą. Niekas nesis kundžia, kad nėra galimybių, nėra sąlygų. Kolektyvo gali mybės yra milžiniškos, tik rei kia jas išjudinti. Ar buvo pra vedami seminarai grupių proforgams? O pagalba rei kalinga. Proforgai palikti be jokios kontrolės. Vyksta fakulteto profbiuro pasėdis. O kodėl gi nepasi kviesti į jį iš kjjto fakulteto profbiuro atstovų? Argi che mikams neįdomu, kaip dirba vieni iš geriausių profbiurų MF, FF? Argi neįdomu suži noti, kaip dirbamas politinisakademinis darbas kituose fa kultetuose? Tą patį gali pada ryti ir grupės. Būtų bendra darbiavimas, pasikeitimas dar bo patyrimu, būtų geri rezul tatai, nebūtų klaidų. Chemijos fakulteto profbiu ras dar dirba nepatenkinamai. Pirmininkas Petrauskas ma žai kreipia dėmesio į savo tiesiogines pareigas. Nėra jo kios kontrolės sektorių dar bui. Kaltė tenka ir studentų profkomitetui už kontrolės susilpnlnimą. Aiškiai buvo ma tyti, kad nei ataskaitinių su sirinkimų, nei konferencijų nutarimai nevykdomi. Tikrinant Chemijos prof biurų darbą išaiškėjo, kad fa kulteto partinis biuras mažai rūpinasi profbiuru. Mažai da lykiškos paramos iš dekanato pusės.
PIE TAI, kad darbas būti koncentruoja mas grupėse, buvo kal bėta ataskaitiniuose susirinkimuose, XIV profsą junginėje universiteto konfe rencijoje ir mūsų spaudoje. Darbo centras — grupė. Sį šūkį mes iškėlėme pavėluotai, nes kai kurios aukštosios mo kyklos jį iškėlė prieš 4—5 metus. Darbo centras — gru pė, tai reiškia, kad viskas, kas yra daroma fakultete, da roma per proforgus, grupių jėgomis, jų Iniciatyva. Gru pės sudaro darbo planus. Ta čiau klaidinga manyti, kad darbo eigoje nenukrypstamai būtina laikytis sudaryto pla no. Stichiškai Iškilę klausimai, problemos, jaudinančios gru pės studentus, jokiu būdu ne gali likti nuošalyje, neišspręs tos. Žinoti, kuo gyvena gru pės, kas jas domina, — tai proforgų duona. Tai padės ugdyti studentų iniciatyvą, įtraukti juos į visuomeninį darbą, skatins gerais mūsų tradicijas. Draugai chemikai, tiesiog nusikalstamai apleidome gru pes. Kuo galima pasiaiškinti, kad profbiuras neišnaudoja tinkamai pagrindinės objekty viausios darbo jėgos — gru pės? Profbiure , neprinciRingai žiūrima į visuomeninį darbą. Blogas ryšys su kito mis visuomeninėmis organiza cijomis. Kursai, grupės sudaro dar bo planus daugiau ar mažiau atsižvelgdami į pagrindines problemas, kurios iškyla pa MŪSŲ GAMYBA čių studentų tarpe. ~ Tačiau dabar to jau maža, Reikia TUDENTO vardas mus įžvelgti kiekvieno grupės na daug kam įpareigoja. rio dvasinius poreikius, žiūrėti ?<les nesukuriame tiesio į jį, kaip į kolektyvo narį, giai materialinių vertybių, o turintį teises ir pareigas, ai tik vartojame jas. Mes priva:
turi Afakultetų
IAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, INIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS nuo 1950 metų
Nr. 10 (445) 1963 m. kovo 23 d.
Kaina 2 kap
niversitetas ir rinkimai NIVERSITETO kolek tyvas rinkiminės kam panijos metu atliko diolitinį-agitacinį darbą Įį tarpe. Tas1 darbas vyr° ' P ijuose agitpunktuoše. agitpunktas Nr 2 (UniMto Centriniai rūmai) — brt|pm.kto vedėjas drg. L. 'UBskas, agltkolektyvo vas Irg. M. Kuris, agit?. Nr. 3 (Gorkio g-vė „ — vedėjas drg. J. Ravadovas / —drg. Į kevičienė, agitpunktas r — vedėjas drg. J ^■as1, vadovas drg. J. Se nas Visi Universiteto žiAsantieji agitpunktai, jų jai agitkolektyvų vadoagitatoriai visumoje ’ 0®;avo darbą gerai. idelį darbą ruošiantis rin-
ORGANIZUOTI STOVYKLOS. GAUTI
3a IEJ KVIETIMAI IŠ KĖDAIONO PETRO CVIRKOS ioiiF 10J‘loAJ KOLŪKIO, UKMERGĖS „DRUŽŲ“ KOLŪKIO, C "3 „APVARlbuLINOS "“rajono id -žči n V. K0LIR ir K. da POŽĖLOS . iKAIP IR KASMET, PIRSUti PASIŪLĖ ORGANIZUOTI U VKllĄ TAURAGĖS RAJONO RĖŠ“ RAJONO KOLŪKIO YB*S NARIAI. 5?PjTK»MA DAR KVIETIMŲ UI LIBBIKOS KOLŪKIŲ. .........
P. BUCKUS VVU Partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas ’ ir
kimams ir pravedant juos atliko apygardų ir apylinkių rinkiminės komisijos. Atžymėtini rinkiminių komisijų pirmininkai draugai Naruškevičlus, V. Mikėnas ir J. Miš kinis. Rinkiminės kampanijos me tu sėkmingai dirbo fakultetų partinės organizacijos. Atžymėtini fakultetų partinių organizacijų sekretoriai drau gai E. Galnaitytė, R. Caika, A. Merčaltls. Turtingas' programas kon certų metu parodė rinkėjams Universiteto meno kolektyvai. Kovo 17 dieną deputatais buvo išrinkta eilė Universite to darbuotojų. LTSR Aukščiausiosios Ta rybos deputatu Janonio rin kiminės apygardos rinkėjai išrinko Universiteto Rektorių, prof. J. Kubilių. Vilniaus miesto darbo žmo nių deputatų Tarybos depu tatais išrinkti Universiteto 1. doc. Laigonaitė dėst. M. Apanavi
dėst. A. Liakas dėst. A. Ziurlvs dėst. V. Nekrašas dėst. A. Klimka J. Moreinas asist. L. Steponaitienė V. Paulauskas E. Jasinskienė J. Januševičienė dėst. V. Merkys dėst. R. Margoly
Mūsų inf.
laryta paroda .. k >vo mėn. 19 d. Die teologijos auditori3 >Hiryta vvu studentų t Idai bų paroda. Parodo J°Jama apie 80 stukjiėl ėjų darbų. Dau■ ’■ H įrbų pateikė chemib'O rulls, filologė S. - tol įaitė ir medikė V. :ų ;ki| nė. Parodoje eksIvaH M. Sukacko medžio J. Zižio ir J. Smaglški šaržai, A. Leakvarelės. Paroda isdien nuo 15 vai. Kviečiame atsllan studentus ir dėsty1
JUs pradėtas darbą paruošiai prie Universiteto komiteto. ŪUV3 nuillUClV. Juos £■100 jaunųjų Viibi ninku. Dėsto kur------~wū ‘ idenf N. DruktenyJį tudlntai į^Jlchmanas, L. Petravil|rc Karosas ir kiti. Kuriki birželio t Iki mėn. 1 d. rė
Mūsų inf.
TF TF TF TF TF TF MF FMF ' ChF ChF FMF
S
♦♦X**----------------------------
Ekskursija į Gardiną
Mūsų ekskursi jos maršrutas bu vo Vilnius—Gar dinas. Dauguma į šį Baltarusijos miestą važiavo me pirmą kartą. Kelias netrumpas, GF bet jis mums ne Biblioteka prailgo. Bevažiuo drg. M. Petrauskienė Administracija jant aplankėme drg. A. Vygontienė Pirčiupį, BesigroAdministracija drg. Z. Stankevičius žėdaml Dzūkijos Universiteto kolektyvas tikisi, kad naujai išrinkti depu- kalneliais ir Baltatai ir tarėjai pateisins liaudies pasitikėjimą. Mes linki- tarusijos lygumomis, nepastebėjome jiems sėkmingo darbo.
■x*x%
A. JONUITIS
prorektorius mokymo reika lams drg. B. Sudavičius ir Teisės fakulteto dekanas drg. S. Vancevičius. Lenino rajono darbo žmonių deputatų Tary bos deputatais išrinkti Uni versiteto kolektyvo iškelti kandidatai — šio rajono par tijos komiteto pirmasis sekre torius drg. J. Bielinis, Istori jos ir filologijos fakulteto de kanas drg. A. Bendžius, žino ma respublikoje akių ligų specialistė M. Horodničienė, Teisės fakulteto vyr. dėst. A. Burkauskas. „Aušros“ fabriko darbininkų, inžinerijos-technlkos dąrbuotojų ir tarnauto jų visuotinis susirinkimas kandidatu į Lenino rajono Ta rybos deputatus iškėlė buvu sį rajono liaudies teismo tei sėją, Universiteto aspirantą P. Rasimavičių. Nauju rajono teismo teisėju išrinktas Tei sės fakulteto dėstytojas R. Caika. Visų fakultetų studentai ir dėstytojai, o taip pat biblio tekos ir administracijos dar buotojai atviru balsavimu iš rinko Lenino rajono liaudies teismo liaudies tarėjus, Jais išrinkti: IFF
ESENIAI Zanas-Polis Sartras yra pasa kęs: „Vakarai kul tūros srityje vykdo savos rūšies preventyvinį karą. Stengdamiesi išvengti tik rojo ideologijų lenktynia vimo, jie nori atakuoti sėtjl nerimą ir sumišimą“ Imperialistinio bloko ša lys, vykdydamos „šaltojo karo“ politiką, patiria vie ną pralaimėjimą po kito.. Tačiau paskutiniu metu jos tikįsl pasiekti pergalę taip vadinamo „kultūrinio puo limo“ fronte. Buržualiniai ideologai plačiai propaguo ja teoriją, pagal kurią da lės tarybinių žmonių są monėje susidarė moralinis „vakuumas“. Ir tą „vaku umą“ galima užpildyti bet kuo: pradedant atvirom ideologinėm „NATO kul tūros ir1 informacijos komisirijos“ diversijom, baigiant abstrakclonizmu, „Lolitos“ tipo romanais, menkaverte kino produkci ja, moderniais šokiais ir šukuosenom... Tarybinis jaunimas, visa tarybinė liaudis su pasiten kinimu sutiko tą kritiką, kurios pastaruoju metu su silaukė abstrakcionizmo ir formalizmo pasireiškimai
mūsų literatūroje ir mene. Kaip dar kartą pabrėžė drg. N. S. Chruščiovas, ideologijų kovoje negali būti kompromisų. Reikia visada prisiminti, kad im perialistai, negalėdami pa naudoti „Polarisų“ su mir tį nešančiais užtaisais, pa leidžia į apyvartą nors
me, kaip pasiekė me kelionės tiks ląĮ mūsų atmintį įstrigo vaizdin gais kalneliais ir Nemunu apjuostas Gardinas. Gilų įspūdį paliko isto rijos revoliucijos muziejus, kuriam mes sužinojome apie miesto įsikū rimą, revoliucinę miesto ir respub likos praeitį bei
Siame straipsnyje aš no rėčiau pakalbėti apie kai kurias mūsų literatūros tendencijas, kurios, mano nuomone, svetimos socialis tinio realizmo metodui ir su kuriom reikia griežtai kovoti. Kartais tokios ten dencijos išplaukia iš for mallų ieškojimų, kai žmo-
dabartį. Pakeliui j nanus užsukome į Druskininkus. Ap lankėme Čiurlio nio namelį. Grįžome links mi ir žvalūs, ku pini prisiminimų, nes ekskursija bu vo įdomi ir įspū dinga.
E. KAPOCIOTE FMF V kurso matematikė
lome pateisinti mums skirta dėmesį, pasitikėjimą. Tačiai kiekvieną kartą, kai klausi mas liečia akademinį darbą, visada kalba eina apie skoli ninkus, amžiaus skolininkus. Negali būti jokio taikstymosi su tokiais draugais. Kalbant su pačiais studen tais paaiškėjo, kad kalti tik jie patys. Mokymo planais ir paskaitų išdėstymu nėra pa grįstų nusiskundimų. Proforgai blogai dirba aka deminį darbą. I kai kurių proforgų darbo planus neįėjo toks svarbus klausimas, kaip sesijos rezultatų ąptarih profbiuro akdeminis sektorius nekontroliuoja akademinio darbo. Proforgai — tai kurso (Nukelta
į 2 psl.)
Mbl E1UE BCTPETHMOI HeąaBHO mh, Ky6nncKne n BbeTHaMCKiie cTygeHTbi, o6yqaiouiueca b BTy hm. B. H. JleHima, noceTHJiH Banį ropoą BHJibHioc, H, B M3CTH0CTH, BaUI YHHBepCHTCT, MTO npOHSBCJIO ua Hac HeH3raaąHMoe Biie'iaTJiėHHe. HMeHHO 06 3TOM XOieTC5I nOfleJlHTbCSl b necKOJibKHx cnoBax na crpaHHuax Bauiefi ra3eTbi. Haum BneMaTaemm npHMyr npHMepuo TaKoii xapaKTep: Hauia ne-neraimu b cocTaBe 30 ųeaoBeK npHČbūia b ropon BujibH1OC B KOHUe JllIBapiI H. X0TH XOJlOfla HHHeM He OTJlHMaJIHCb 0T 6eaopyccKHX, uac TaK Ten.no n B.py>KeCTBeHHO BCTpeTHJIH >KHTejih ropoja, mto aTMOccįiepa paAyuiHsi Jiimiaaa Hac omymeHHsi MHororpaąycHbix Mopo3OB. Bbuio’ TaK >Ke Ten.no, K3K Ha Ky6e, KaK b naJieKOM BbeTnaMe. Y Bac Mbi yBHaeaH mhoto Hnrepecuoro. h KpacHBoro, ocoūeHHO noupaBHJlOCb TO, C KaKHM paUOCTHbiM T0CTenpHHMCTBOM BCTpeHajlH Hac Ha jihtobckoh 3eMJie. Pa3Be MOJKHO 06 3T0M 3a6blTb KOTfla unGynb!? To, o weM SeceaoBajiH MU C HOBblMH Hpy3bBMH. 6blJ10 6.TH3K0 HameMy noHHMaHHio, Hauimm HacyumeiiuiHM TpeOoBaHHhm! 3to — MHp BO BCeM MHpe H CTpoHTejlbCTBO HOBOH ŽKH3HH. Hejib3ii 6bi.no 0TKa3aTbcn ot noBTopHoro nocemcHHH. ec.nn bu TaK npHBeTJiHBO npHrjiauiajiH Hac noceTHTb e>ue pa3 BHjibHioc sthm xe jieTOM. Mbi najiH oSemamte chobb BCTpeTHTbCH C B3MH, AOpOTHe TOBapHUIH. BoJlbUIOę B3M cnacH6o 3a Bce. IlycTb ynpoųHMioTCM h npouBeTaiOT npy>KecTBeHHbieCBB3H Meaiąy CTyąeHTaMH Bcex CTpan!
C npHBeTOM cTyąeHTbi Ky6bi » BberHaMa BTy hm. B. M. JleHHHa. r. Mhhck, BCCP.
tu — aš turėjau nenuoramų širdį, Kaip tu — aš be galo bijojau pasenti. Kaip tu — aš be galo bijojau numirti... Norėjau gyventi, gyventi, gyventi! Ir rankos — kaip tavo, pakėlusios naštą,
Kaip
gimsta šiandien. Jis — ne nihilistas, ne pesimistas, o tvirtų pažiūrų, giliai ti kintis komunistiniais idea lais žmogus, kovojantis už greitesnį jų įgyvendinimą. Tačiau pastaruoju me tu. ypač sklaidant respub likinę periodiką, dažnai pasigendi ideologinio kryp tingumo mūsų amžininkų vaizdavime, Kai kas, vaikydamasis ,meniškumo “, užvualizuoja paprastus klausimus, stengiasi priversti „galvotu ten, kur viskas aišku, Susidaro įspūdis, kad pagrindinis mū sų gyvenimo herojus — tai Romo Staugaičio tipo jaunuolis, su iš anksto už planuotom abejonėm, blaš kymusi, „vakuumu“ galvo je. Nėra abejonės, kad šie „sąmonės būviai“ dažnokai pasiskolinami iš modernio sios vakarų literatūros. Bet Ir džiaugsmo, ir ilgesio juk mūsų jaunimas ne toks! gyvenimo skausmą palietę, Principiniuose Tau perdavė saugot, tau klausimuose jis niekada ne perdavė nešti abejoja, jis turi aiškų tiks Tą ilgą ir nuostabią 1 lą ir žino, kad tą tikslą pasieks tik per kovą. Ta estafetę, čiau ta kova kryptinga, ji Jaunoji poetė puikiai nuo blaškymosi, atskleidė mūsų ir ateities tolima žmogaus jausmų ir tikslų betikslio energijos vartoji vienybę. Ateities žmogus mo. Nesuklysiu, tur būt,
Už tvirtas ir aiškias POZICIJAS K. VILIUKAS
plokšteles su tvisto įrašais. Todėl — jokių nuolaidų agresoriams kultūros srity je! Mūsų priešams toks partijos įžvalgumas, žino ma, nepatinka. Jie šaukia, kad mūsų šalis grįžta prie asmenybės kulto laikų. Ir tegul šaukia. į sveikatą! Ideologinėje kovoje agre šoriams mes būsime ir atei ty negailestingi, neieškosim jokių išlygų ir pulsime visu frontu!
gus, kaip sakoma, nori kal bėti, bet neturi ką pasakv ti. Tačiau nuo to jos ne praranda savo nedvipras miško politinio atspalvio, nors ir kokius gerus norus turėtų autorius. Viename savo antrojo rinkinio „Akmenys žydi" eilėraščių V. Palčinskaitė, kreipdamasi į „tą, kuri gy vens XXI amžiuje“, taip išreiškė mūsų amžininko bruožus:
Nukelta
EI