VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
o
LTSR DVIDEŠ1MTMECIUI
,.Žvelk ten, kur nepasieks akis, laužk tai, ko nepajėgia M protas!“ "
TUDENTU MOKSLO DORE
5
b
Taip kadaise dainavo Vil niaus Universiteto auklėtinis, didysis lenkų poetas A. Mic kevičius, tarsi norėdamas šiais savo žodžiais išreikšti šviesias geriausios 19 a. studentijos viltis, jos norą nugalėti gam tos paslaptis ir sutvarkyti vi suomenės gyvenimą teisingais pagrindais. Poeto žodžiai nepasenę ir VILIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO, šiandien. Tiesa, socializmo ARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS epochoje daugelis tų idealų, apie kuriuos svajojo mūsų Kaina 20 kap. 1960 m. birželio mėn. 28 d. Nr. 18 pirmtakai, jau Įgyvendinta, ta ____ __________ čiau tarybinis jaunimas ir šiandien drąsiai veržiasi Į _ mokslo aukštumas. Tai ypač
MOKSLO METAI BAIGIASI Katedros savo posėdžiuose ne vieną kartą svarstė moky mo planų racionalizavimo klausimus. Balandžio-gegužės mėne siais rektorato nurodymu šie klausimai plačiai buvo svars tyti visuose fakultetuose, ka Baigiasi 1959—-1960 moks- tedrų, specialiųjų komisijų i metai. bei f-tų Tarybų posėdžiuose. Mūsų liaudžiai tai buvo pūl F-tų Tarybos priėmė visą ei ių laimėjimų, didelių polė- lę racionalių pasiūlymų mo lų bei naujų pasiekimų pra- kymo planams patobulinti. Šio onės, žemės ūkio, mokslo ir darbo rezultatai bus apibend tose srityse metai. Pasiekė rinti ir apsvarstyti birželio" L„ U.'.J rnjų laimėjimų ir mūsų aukš- mėn. 30 d. Universiteto Tary ji mokykla — Vilniaus Vals- boje. binis V. Kapsuko v. UniŠiais mokslo metais page :rsitetas. Tiesa, mokslo metų rėjo studentų pažangumas bei zultatai dar ne visiškai su akademinė drausmė. žymiai ėsti, todėl sunku kalbėti apie geriau įsisavinami dėstomi da mdrus visų metų darbo re. lykai. Apie tai liudija žiemos iltatus, tačiau jau šiandien sesijos rezultatai: iš dima pasakyti, kad praėju 2866 studentų, laikiusių eg si mokslo metai mūsų Uni- zaminus, vien tik labai gerai 'rsitetui daugeliu atvejų bu- išlaikė 363 studentai, be tre > reikšmingi. Būtent, per jetų — 1195 studentai. Šią uos metus atlikti pirmieji sesiją visa eilė studentų laiko indymai, įgyvendinant nau- vien tik labai gerais pažymiais Taryblnės vyriausybės įsta- (C. Kalenda — I k. lituanis mą „Dėl mokyklos ryšio su tas, A. Morozovas — III /venimu sustiprinimo“. rusistas, A. Kudukis — III Čia pažymėtini kai kurie EMF, V. Irbytė - I k., siekti rezultatai Teisės, Eko- Barauskas — II k. GMF >mikos, Fizikos-matematikos kt.). kukėtuose. Sėkmingai išlaikė ValstybiTeisės fakultete, vykdant nius egzaminus absoliuti dau mjus mokymo planus, penk- guma diplomantų. Labai ge kurso studentams įvesta rus pažymius iš TSKP istori įsmetinė praktika, kurią jie, jos gavo A. Daunoravičius — ūp taisyklė, atlieka savo pa- rusų k. ir literatūros specia vrimo vietoje, o paskirsty- lybė, P. Vitkauskas, M. Aleas pravedamas, baigus ketu- liūnas — istorikai ir kt. dip s kursus. lomantai, geriausieji Universi Si naujovė visiškai pasltei- teto aktyvistai — komunistai, no, ir ateityje reikia ją pri- kas dar kartą parodo, kad da ikyti kituose fakultetuose. lyvavimas visuomeniniame Vis tampresnius ryšius su darbe netrukdo mokytis, o, irnyba užmezga Fizikos-ma- atvirkščiai — mobilizuoja matikos, Ekonomikos f-tų sudentų jėgas. Neblogai išlai udentai. Visi EMF I kurso kė Valstybinius egzaminus udentai, neturintieji gamybi- neakivaizdininkai, ypač teisi o darbo stažo ir privalantie- ninkai. Kai kurie jų, pavyz pagal naują įstatymą išdirb- džiui, St. Stankus — Vilniaus metus įmonėse, buvo laiku miesto milicijos skyriaus vir arbinti. šininkas, majoras Šautinas ir Per praėjusius metus atlik- kt. visus egzaminus išlaikė s tam tikras darbas, tobuli- penketais. mt mokymo planus ir geriApie pasiektus kai kuriuos int visą mokymo procesą. rezultatus, gerinant mokymo
ST. LAZUTKA Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. Universiteto prorektorius mokslo reikalams
bei auklėjamąjį darbą studen tijos tarpe, liudija ir šių me tų diplomantų paskirstymas, kuris įvyko, lyginant su pra eitais metais, daug organizuo čiau ir planingiau. Atliktas per penkerius metus auklėjamasis darbas davė teigiamų rezultatų: visi diplomantai sutiko vykti į pa siūlytas jiems vietas. Nors jau skirstymo metu pasitaikė vienas.kitas diplomantas-(Aputls — lituanistas, Zizaitė
gamtininkė, Zambacevičiūtė — bibliotekininkė, Voronlnas — fizikas), kurie savo asme ninius reikalus stato į pirmą vietą ir gyvena pagal miesčio nišką principą: kuo daugiau gauti iš Tarybinės valstybės ir kuo mažiau duoti jai, ta čiau labai gerai, kad tokių žmonių pasitaikė diplomantų tarpe tik keli. 588 jauni įvai rių liaudies ūkio bei kultūros šakų specialistai — tokie Universiteto darbo rezultatai, (Nukelta į 3 psl.)
matytl iš mūsų Universiteto studentų mokslinių darbų pa rodos, skirtos Tarybų Lietu vos dvidešimtmečiu!. Darbų nemaža. Be abejo, daugelis jų ir pasiliks tik kuk lus jaunystės mėginimas pra siskverbti į mokslo sferą, su prasti ir savitais pavyzdžiais pailiustruoti vyresniųjų drau gų surastas tiesas, suvokti pa grindinius mokslinius teigi nius Ir savaip juos įrodyti. Nepaisant to. parodoje ekspo nuojamieji darbai puikiai pa rodo, kokie dideli yra mūsų studentų užmojai, koks dide lis jų noras pagal savo išga les prisidėti prie svarbiausių mokslo klausimų sprendimo. Eksponuojamųjų darbų te matika labai aktuali. Čia ma tome ir V k. istorikės Alekslūnaitės darbą „Vilniaus valstybinio V. Kapsuko V. Universiteto komjaunimo organlzacijos veikla pokario metais“, ir ekonomisto A. Kiaušo darbą „LTSR liaudies ūkio
elektrifikacija“, Gamtos mokslų fakulteto auklėtinio V. Rančello studiją „Tianino įtaka grikių, lubinų ir linų mitybai bei derliui“ ir medikų E. Deveikytės bei I. Vilimai tės kruopščiai parengtą refera tą „Tiesiosios žarnos vėžio diagnostika ir gydymas Vil niaus chirurginių klinikų duo. menimls". Salia storų, kartais net per 300 psl. turinčių mū. sų diplomantų darbų parodos stenduose puikuojasi ir I, II kurso studentų darbeliai. Ypač malonu, kai pamatai, kad kai kurių mūsų auklėtinių dar bai jau dabar išėjo už Uni versiteto sienų, tapo prieina mi plačiajai visuomenei (pvz., žurnalisto A. Viršulio knyga „Didvyrių kelias“ išleista ne tik lietuvių, bet ir rusų kal ba). Studentų mokslinių darbų paroda aiškiai kalba: senasis Vilniaus Universitetas mūsų šaliai išugdys dar ne vieną jauną, gabų mokslininką.
Jubiliejinės Stendai Istorijos-filologijcs fakultete akivaizdžiai pasa koja apie mūsų mažos respublikos nueitą didelį kelią per dvidešimt metų. Čia matom geriausius mokslo leidinius, ku riuos redagavo, ruošė ir rašė mūsų fakulteto profesoriai, do centai, dėstytojai: B. Pranskis, I. Zaksas, J. Palionis, A. Lalgonaitė, Z. Zinkevičius, J. Lebedys, J. Jurginis Ir kiti. Čia ir mūsų Universiteto išaugintų rašytojų ir poetų kūriniai: Bieliausko, Maldonio, Degutytės. Čia matome ir geriausius studentų diplominius darbus. Stendai „Iš musų gyvenimo“ rodo studentus ir dėstyto jus dialektologlnių ekspedicijų metu. Iš jų matome glaudų studentų Ir dėstytojų bendradarbiavimą, bet akis nepraslys ta ir pro puikius musų kaimo peizažus, kuriuose jaučiamas kasdien gerėjančio kolūkinio gyvenimo pulsas. Stendas pasakoja, kada Įsikūrė katedros, klek jose dėsty. tojų, profesorių, docentų, kiek išleidžiama kasmet specia listų. Pulkus stendas „Tarybų Lietuvai dvidešimt metų“ ir Ekonomikos mokslų fakultete. Iš fotonuotraukų sužinome apie respublikos gyvenamų įumų, elektrinių ir laivų statybą, avalynės, maisto produktų ir visokių kitos rūšies gaminių gaminimą, apie tvirtus ir sparčius žingsnius, ekonominį pakilimą. Visa tai puiku. Tačiau ką veikė ir ką veikla mūsų išleisti ekonomistai, kai šalyje vyksta tos di džlosios statybos — neaišku. Neįtikėtina, kad jie stovėtų nuošaly ir būtų tik žiūrovai. Tačiau kuo ir kaip ekonomis tai dalyvauja tame didžiajame gyvenimo verpete, kokias plytas jų rankos deda toms statyboms — neparodama. įdomu būtų pamatyti ir mūsų medikų, fizmatų, gamti ninkų, teisininkų darbą. Deją, gaila. . . Medicinos fakulte to dekano žodžiais tariant, stendus įrengti. . . „nespėjome“. J. JUOCYTE
Valstybinius egzaminus geriau laiko neakivaizdininkai
Pirmąjį TSKP istorijos si. Labai gerai atsakinėjo dip valstybinį egzaminą laikė lomantai L. Leleikienė (Duse IFF lietuvių kalbos ir li tų vidurinės mokyklos mokyto teratūros specialybės diplo ja), J. Vosylius (Lietuvių kal t— mantai. Iš 52 stud. 49 egzami. bos ir literatūros instituto bib ną išlaikė. Trys diplomantai liotekos vedėjas), L. Gaigalie jį. — K. Perednikas, J. Pociū nė (Lietuvos Hidromelioracitė ir G. Valackaitė — iš jos valdybos sekretorė) ir kt. TSKP Istorijos buvo įvertinti Lyginant su stacionarinio sky nepatenkinamai. Labai gerus riaus diplomantais, neakivaiz pažymius gavo 17 diplomam dininkų atsakymai pasižymėjo rūmai puošiasi Jubiliejui.. . tų, iš kurių ypač. pažymėtini didesniu kūrybiškumu, geres labai geri A. Pranaitytės, A. ne orientacija šių dienų poli Venckevlčiaus, T. Venclovos tikos klausimuose. Apskritai, atsakymai. tiek ginant diplominius dar. Kaip ir diplominius darbus, bus, tiek ir Valstybinius egza taip ir valstybinius egzami minus laikant, lituanistai-nenus, palyginti, gerai laiko li akivaizdinlnkai pasirodė ge tuanistai - neakivaizdininkai. riau už kolegas stacionaro TSKP istorijos egzaminą laikė studentus. (Darbininkų fakultetas baigė savo darbą) sliminėja po 120 žmonių kiek, 15 diplomantų, ir išlaikė vi( Mūsų inf.) vienam. ★ ★ Darbininkų fakultetas, ku mėnesius jie .praleido už Po to Partijos ir Vyriausybės nu- ris veikia nuo sipalio iki bir liarinio rato, lankėsi daugely, tarimą dėl mokyklos ryšio Su želio mėn., atliko didelį dar je laivų, priėmė daugiau kaip gyvenimu stiprinimo. Aktyvis bą. Tie 200 klausytojų, kurie Universiteto neakivaizdiniame skyriuje prasidėjo stoja 120 egzaminų, davė šimtus tų tarpe kilo idėja įkurti vi baigė fakultetą, pakartojo vi mieji egzaminai. Metai iš metų į neakivaizdinį skyrių stoja konsultacijų: akivaizdinių ir suomeniniais pagrindais pir. są vidurinės mokyklos kursą. žmonės, didelį praktinį stažą, tiesiogiai susiję su neakivaizdinių — per radiją. mąjį Lietuvoje ir vieną pir Nėra abejonės, kad dauguma praktiniuturintieji darbu. ' Daugiau kaip 800 studentų mųjų Tarybų Sąjungoje jau. iš jų sugebės išlaikyti stoja Kėdainių rajono Aristavos septynmetės mokyklos moky dalyvavo pernai Universiteto nųjų darbininkų fakultetų, ku muosius egzaminus. Fakulte stovyklose. Jie ne tik dirbo, rio tikslas buvo padėti gamy tas davė daug naudos ir jo toja S. Ramančikienė rašo: „Dirbdama vienuolika metų pe bet ir skaitė kolūkiečiams pa bininkams pasiruošti stojimui dėstytojams: daugiau negu 40 dagoginį darbą, jaučiu, kad trūksta daug lietuvių kalbos skaitas bei pranešimus, padėjo į aukštąsias ir vidurines spe studentų fakultete gavo pui. ir literatūros žinių, kurias norėčiau įsigyti neakivaizdiniu kaime jaunimui mokytis, ruo cialiąsias mokyklas. kią pedagoginę praktiką. Nė budu Neakivaizdiniu būdu lietuvių kalbą ir literatūrą stu. dijuos jauna montuotoja I. Vilkevičiūtė, Tauragės rajo šė jį stojimui į aukštąsias mo ra abejonės, kad darbininkų Pagal komjaunimo organi kyklas. zacijų nukreipimus, j fakulte fakultetas dabar veiks kas ninio laikraščio korektorė C. Semaškienė ir daugelis kitų. Į Ekonomikos fakultetą stoja Kelmės Tarpkolūkinės sta Nauji mokslo metai atnešė tą buvo priimta 260 klausyto met, kad kasmet jis vis dau daug naujovių. Į daugelį Uni jų. Dėstytojais tapo geriausi giau plėsis, kad jo filialai bus tybinės organizacijos tarybos pirmininkas St. Strakšys, tu rintis didelį praktinio darbo stažą. St. Strakšiui teko patirti versiteto fakultetų priimti jau vyresniųjų kursų studentai: įsteigti daugelyje stambiųjų buržuazinės santvarkos žiaurumus, kur jam, darbininko vai nuoliai su gamybiniu stažu. komunistai A. Sapagovas, A. Vilniaus įmonių. Užbaigdami šiuos mokslo kui, mokslas buvo sunkiai prieinamas. Baigęs 6 skyrius, jis Istorijos-filologijos ir Ekono Afreimovič, A. Gediminas, L. mikos mokslų fakultetų pirma Stanislavavičiūtė, komjaunuo metus, mūsų respublikos jubi buvo priverstas uždarbiauti dėl duonos kąsnio. 1944 m. St. kursiai, atėję į Universitetą liai Trepovaitė, Skersytė ir liejinius metus, mes, studen Strakšys kovoja Tarybinės Armijos eilėse, dalyvauja mūšiuo iš mokyklos suolo, dirbo Vil kiti. Kai fakultetas sustiprėjo tai, didžiuojamės, kad tokiu se. Demobilizuotas dirba įvairiuose respublikos rajonuose, niaus įmonėse, o vakarais mo. ir davė pirmuosius savo dar būdu aktyviai prisidėsim prie atkuriant fašistų sugriautą liaudies ūkį. kėši. Smarkiai išsiplėtė neaki bo vaisius, buvo atidaryti fa septynmečio uždavinių įgyven Liaudies ūkio ekonomikos specialybę įsigys ir Jurbarko dinimo. vaizdinis ir vakarinio mokymo rajono DZDT vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas kulteto filialai: Vilniaus Skai P. Rūkas ir kt. tinklas. P. FRIDBERGAS Darbininkų fakulteto Universiteto studentai ir čiavimo mašinų gamykloje ir Nemažai bus priimta žmonių šiemet į Teisės, Gamtos m. dekanas komjaunuoliai teisingai supra. Naujoje Vilnioje, kuriuose užir kitus fakultetus.
Musų indėlis į LTSR septynmetį Mūsų amžius — atomo ir tmybos automatizavimo am us, todėl visiškai neįmanoma ngti pirmose komunizmo stat.ojų gretose, neturint gilių ndro Išsilavinimo ir specia4 žinių. Reikia visą laiką okytis, tobulintis.. Dar gerokai prieš įvykstant LKJS CK VI Plenumui, kai lvje kilo masinis judėjimas komunistinį darbą, Vilniaus Kapsuko v. Universiteto 'mjaunuoliai ėmė šefuoti ke tą Vilniaus įmonių brigadų, įtarusių gyventi ir dirbti kounistiškai. Darbininkai ir Jdentai drauge leido laisva. ikį, rengė koncertus ir skaitojų konferencijas. Studentai atėjo į pagalbą karinių mokyklų moksleiams, ėmė ruošti vidurinio iš lavinimo darbininkus į aukšsias mokyklas. 1959 metų vasarą trys Uni. rsiteto vyresniųjų kursų Jdental — mokslo pirmūnai komjaunimo kelialapiais iš’ko dirbti dėstytojais.konsulntais į Siaurės Atlantą, pas laipėdos žvejus. Beveik tris
Stojamieji egzaminai