VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITESI
O
o
rararm
V <
1958
m. gegužės 15 d. ketvirtadienis
★
☆
GINA DIPLOMINIUS
♦
☆
Susitikimas su latvių rašytojais
Matematikos spec. penkta Karštais plojimais pereitą kursiai gina dlplominiūs dar studentai pasi bus. Labai gerai įvertinti ketvirtadienį tiko latvių ir lietuvių jaunuo geometrų Simanausko, Ba- sius rašytojus. činsko, funkcionalų — SurvyApie dviejų broliškų res los, Tonkūnaitės, Grikepelv- publikų draugystę, kultūrinį tės, Pankauskaitės ir kitų bendradarbiavimą kalbėjo IFF dekanas doc. Palionis, rašyto darbai. jas M. Sluckis. Trečiadienį matematinės — Lietuvius ir latvius ri analizės katedroje diplomi ša nuoširdi draugystė, — pa nius darbus viešai gynė Ste žymėjo M. Sluckis. — Gal ponavičiūtė — „įvairūs pa dėl to mus kai kas ir painio grindiniai konforminio pavaiz ja. Antai, kartą manęs Mask davimo teoremos įrodymai", voje paklausė: „Jūs lietuviš kalbate?” —- „Taip.” — Stonkutė — „Funkcijų sąvo kai „Vadinasi, jūs iš Rygos”. kos vystymas vidurinėje mo A. Skalbė latvių jaunųjų kykloje” Segal — „Rioų są rašytojų delegacijos vadovas, vokos įvedimas vidurinėje supažindino studentus su lat mokykloje”, Vaikuty:ė — vių jaunaisiais rašytojais, „Apie sąryšį tarp sveiko funk kiekvieną šiek tiek jumoristišcijos augimo ir geriausios ap kai apibūdindamas. Susidomėję studentai kiau roksimacijos”, ujarvidytė ksėsi latviy^ir lietuvių „Apie ortCįonalių funkcijų s'd1 poetųjaunųjų eilėraščių. Nors mūsų jtt -išvestinėmis sistemas”. svečiai daugumą savo eilė E. Sapagovaitė raščių skaitė latviškai, tačiau
tai, ką nori išreikšti poetas, kiekvienas suprato. Eilėraščius skaitė A. Brydaka ir J. Marcinkevičius, O. Lisovska ir V. Mozūriūnas, V. Grenkovas ir P. Širvys. Plo jimais palydimi jaunųjų poetų J. Auzlnio ir A. Maldonio, J. Stulpano, A. Baltakio ir J. Jakšto, H. Galinčo ir A. Drilingos pasirodymai. Aplodis mentų susilaukė A. Skalbės, V. Reimerio, J. Vaičiūnaitės, E. Matuzevičiaus, J. Plletnieko ir A. Jonyno eilėraščiai. Šiltas svečių sutikimas, linksma, nuoširdi nuotaika — taip galima apibūdinti latvių ir lietuvių jaunųjų rašytojų draugystės vakarą. Mūsų ansambliečiai sve čiams davė 501-ąjį koncertą.
TALKINI N K A U J A M Diena po dienos gražėja mūsų sostinė. Gatvės pasipuo šta naujais medeliais, o aikš tės ir skverai apsodinami de koratyviniais krūmais, gėlė mis. Talkininkauti sostinės ..ža liojo ūkio” darbuotojams atėjo jaunieji entuziastai — Vilniaus aukštųjų mokyklų studentai. >,. . . Aukštaičių gatvė. Kiek vieną dieną čia ateina didelis būrys universiteto studentų. Jie tvarko gatvę, kasa duo bes medeliams. Šioje gatvėje studentai įsipareigojo paso-
dinti 142 liepas, tikriau sa kant, ne pasodinti, o tik iš kasti duobes, nes bus sodina mi dideli medžiai. Tam reika lingi kranai ir kita technika. Studentai jau iškasė apie 60 duobių. Ir dabar darbai sustojo, nes keičiasi apželdi nimo projektas. Dabar numa tyta sodinti medelius dviem eilėmis ir tas darbas atideda mas ateičiai. Šiais metais sužaliuos tik viena Aukštaičių gatvės pusė, o želdinimo darbai bus baigti tik kitais metais. A. Minevičius
Dar prieš Gegužį pirmojo, antrojo ir trečiojo kursų me dikai ėmėsi tvarkyti kiemą prie savo fakulteto. Nuvalė šiukšles, privežė juodžemio. Dabar jau sukasti darželiai, beliko pasodinti gėles.
***1
Antradienį pirmo kurso pirminė komjaunimo organizacija svarstė, kaip ruošlasi Kaina 20 kap. ezgaminams kurso komjaunuo liai. Kai kurie dar neatlikę pratybų, kai kurie mažokai mokėsi semestro metu, Dabar laikas pasitempti.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 15 (293)
Medicinos fakultete
Rašytojai studentų tarpe.
Galvojama ir apie vasarą. Daugumas studentų važiuos į melioracijos darbų sto vyklas. Komjaunimo biuras Jau gavo apie 40 pareiškimų. Į stovyklą važiuos daugiausia pirmųjų kursų studentai. !»♦«! Išleistas naujas biuletenio „Viskas įdomu” numeris. Tai savotiškas sienlaikraštis. Čia klijuojamos iškarpos iš lietu viškos ir rusiškos medicininės spaudos, verčiami įdomesni straipsniai iš užsienio medi cininės spaudos. Biuletenį leisti sugalvojo komjaunuoliai-aktyvistai. Dau giausia čia dirba D. ščiupakas, K. BItautaitė, J. Guntulytė, A. Vidugiris. A. Meduraitė
Šaunlesiems šokėjams, daini ninkams svečiai taip pat ne pagailėjo plojimų. Už įdomų koncertą visų latvių jaunųjų rašytojų vardu padėkojo delegacijos vadovas A. Skalbė. J. Vaičkus
MUStl
ŽMONĖS
Paprasta moteriškė Senutės veidas surimtėja. Ji Jau buvo vėlus vakaras, ir studentai vienas po kito Iš pasineria į praeitį, prisimena centrinių universiteto rūmų savo jaunystę. skirstėsi į namus. Rūbinėje .. .Ėjo 1918—1919 m. m. paltai praretėjo, garderobi- Vilniuje tai lenkai, tai vokie nlnkė jau atsisėdo ir pasinėrė čiai. Sabinai su dideliu vargu j žurnalo skaitymą. Pajutusi pasiseka baigti gimnaziją. mano žvilgsnį, senutė pakėlė Jautri ir švelni mergaitė, karš galvą ir, matydama, kad aš į tai mėgstanti knygas, svajoja ją dar žiūriu, švelniai pasakė: apie studijas, mokslą. Nepa — Naujas, man ką tik at prastai mėgo ji istoriją. Ir štai nešė, „Frau von heute”. Tai Sabinai nusišypso laimė: ji stu todėl ir noriu greičiau perskai dentė. Bet neilgam. Žūsta tė tyti. Įdomu. vas. Šeima, atsidūrusi be glo Šito žurnalo numerio dar bėjo ir maitintojo, pergyvena ir aš nebuvau mačiusi. Mes įvairiausius vargus. Sabina abi pradėjome jį žiūrinėti, kal priversta ieškoti darbo, kad bėtis. Besikalbant aš pajutau galėtų pragyventi kartu su šei nepaprastai didelę simpatiją ma. Ir štai darbas. Atsiranda šiai kukliai, paprastai moteriš kiti rūpesčiai, kiti vargai. kei, mūsų garderobininkei Sa Apie mokslą jau ji nebegalvo binai Carnec. Gal būt, mažai ja. O gyvenimas jauną mote kas iš mūsų studentų žino apie rį blaško. Pagaliau jos svei ją kaip žmogų, o pažįsta vien katą susilpnėja. Anksčiau dir tik kaip garderobininkę. . . busi ligoninėje, dabar pati į ją Dirbdama universitete de atsigula. Bet negi galima daug vintus metus, ji pažįsta beveik žiūrėti savęs, savo sveikatos, visus studentus. Jau nekalbant kai ir motina, prislėgta sun/ apie pirmakursius, kurie kiek kaus gyvenimo, atsigula į pa vieną rytą nepasigaili senutei talą. Vėl Sabinai vargai, /ne šypsenos, ją gerbia ir visi dip malonumai. O karas dar/ * iš lomantai. . . blaško šeimą, ir Sablny'lieka Ir iš tikrųjų, kai žiūri Į šias viena vienintelė su savo ser malonios senutės išvagotą gančia motina. . . / smulkutėm raukšlytėm veidą, Pagaliau ji pradeda dirbti taip ir norisi pasakyti jai šil J'dŠ jėgos dvigu tesnių, linksmesnių žodžių, pa universitete. linksminančių Jos vienatvę. bai padidėjo:/ — Jaup.mo tarpe aš ir pa Bet ne, negalima sakyti vie natvę. Dabar, universiteto šei ti atjaunėjau, — šypsosi senu moje, ji nesijaučia vieniša, o tė. ^-'Smagu man čia dirbti, gyvena kartu su visais studen-. /ftai jauti studentų pagarbą, tais, kartu pergyvena jų nęZ kiekvieną kartą matai jų besi šypsančius, laimingus veidus, sėkmes ir džiaugsmus. — Buvau ir aš jauna, rgj Ech, gera jiems, laimingi. taip pat mokiausi, laikiau 'eg Kalbamės su ja ir toliau. zaminus, jaudinausi,sako Ji — aistringa muzikos mėgė drg. Carnec. — Tk'k 'nevisada ja. būna taip. .kal4r nori, svajoji. Pati skambinu pianinu, -------gal būt, todėl jis man taip ir patinka, — prasitaria drg. Carnec. — Su muzika ir daina, tikriausiai, ir į aną pasaulį nueisiu, juokiasi. — Na. o su kinu, tai kai kada man ir vargas. Kiekvieną sekmadienį jaučiu pareigą aplankyti du ar tris filmus. O mažyčiame Sabinos kam barėlyje pirmoj eilėj į akis krenta išdidi etažėrė. pilna pilnutėlė knygų. Čia galima pamatyti ir Krašaveskį, ir Mic kevičių, ir išverstą į lenkų kal bą Gorkį. — Knygos irgi mano sti chija. Juk aš esu viena, tai vis skaitau. . . — kukliai sa ko senutė. Po valandėlės aš atsisveiki nu su drg. Carnec. Nueidama galvoju, kokia puiki ši pa prasta moteris — mūsų gardėrobininkė!
Foto A. Šarkio (ELTA).
T. Virpšaitė ,-r
IŠ KOMJAUNIMO ISTORIJOS
turėjo tam tikrą patyrimą. To litinis būrelis, literatūros, spor bar kultūros ministro pavaduo ji grupė ir buvo ta užuomaz to būreliai ir t. t. Spalio — tojas), I. Zaksas (dabar filoso ga, aplink kurią pradėjo for lapkričio mėn. universitete su fijos katedros docentas), Marmuotis Vilniaus universiteto sikūrė ir studentų profesinė guolytė (dabar darvinizmo ka komjaunimo organizacija. sąjunga, Liaudies pagalbos tedros vyr. dėstytoja), D. LiuAtėjo ilgai laukta diena — organizacija. Šios organizaci bockis (žuvo partizanų būryje), pačius aktyviausius universite jos pirmininku buvo išrinktas S. Magaramas (dabar „Vaka to Jaunuolius Vilniaus LKJS studentas-chemikas L. Jasins- rinių naujienų” redaktoriaus komitetas priima į komjaunimo kas (dabar docentas. Organi pavaduotojas) ir kt. Tai buvo kiekvienam iš nės chemijos katedros vedė dentijos dalis, kuri, nežiūrint eiles. didelė Vilniaus studentija nebuvo garbė, ir kiekvie jas). Neužteko to, kad kom teroro ir žvalgybos, pati žino mūsų tomis dienomis jautė, ko jaunuoliai patys gerai mokytų užsidariusi vien tik tarp seno jo ir tarp kitų skleidė tiesą nas jo universiteto sienų. Savo kią didelę atsakomybę jam su apie visuomenės santvarkas, teikia komjaunuolio vardas. si ir būtų pavyzdingais studen veiklą ji išplėtė ir už jo ribų. apie komunizmą, apie Tarybų Mes buvome su tvirta pasau tais. Komjaunuoliai privalėjo į Su komjaunuoliška energija ir Sąjungą, apie LKP ir komjau lėžiūra, tvirtai tikį Tarybų val mokslo atgijimo sąjūdį įtrauk jaunatvišku entuziazmu, mes ti visų fakultetų studentus. nimą, apie Liaudies Pagalbą džios pergale. Reikėjo padėti Partijai ir uni padėjome miesto komjaunimul (MOPR’as). Ta dalis — tai re Universiteto komjaunimo or versiteto vadovybei paruošti organizuota komjaunimo darbą voliucinė universiteto studen ganizacijai iškilo nemaža už įmonėse, įstaigose, kuriant tija. Pritraukusi dorus, pažan davinių: padėti Partijai, Tary tiek mokslinėmis žiniomis, tiek vaikų klubus, ypač miesto pa politiškai tvirtus specialistus. gius studentus, ji susibūrė į bų valdžios organams sudaryti kraščiuose, dalyvaujant Jauni dvi organizacijas (legalias) — studentams tinkamas mokymo Universiteto komjaunimo or mo spaudoje, pravedant įvai „Kultūros” (buv. „Scientia”) si sąlygas, teisingai paskirsty ganizacija, kaip ir visas Lie raus pobūdžio politines ir kul draugiją ir žydų studentų „šo- ti stipendijas ir bendrabučius, tuvos komjaunimas, 1940 m. tūrines priemones. Tuo metu, lapkričio mėn. viduryje pergy lom-Aleichem” draugiją". kai mūsų respublikoje pirmą steigti studentų komitetus, 1940 m. liepos mėn. dieno pertvarkyti studentų organiza veno didelius ir džiugius įvy kartą vyko pasiruošimas rinki kius: Lietuvos Komunistinio mis Vilniaus universiteto revo apvalyti jas nuo korpo- Jaunimo Sąjunga buvo priimta mams į TSRS Aukščiausią Ta liucinė studentų dalis, Vilniaus cijas, rantizmo, ir šovinizmo į Visąsąjunglnę Lenino Komu rybą, studentai-komjaunuoliai komjaunimo komitetui vado šiukšlių irfašizmo nistinio Jaunimo Sąjungą. Su aktyviai įsijungė į rinkiminę vaujant, įsijungė į respublikos Prasidėjo 1.1. 1940—1941 moks didžiausiu džiaugsmu sutiko kampaniją. ekonominį, politinį ir visuome lo metai. Vilniaus universiteto mūsų komjaunimas šį nutarimą 1941 m. birželio mėn. 22 d. ninį gyvenimą^ studentai, kurių avangarde bu — būti garbingų Lenino Kom fašistinės Vokietijos klastingas Ruošiantis įlinkimams į Liau vo komjaunuoliai, ėmėsi dar jaunimo kovotojų gretose, va užpuolimas nutraukė mūsų dies Seimą, pravedant žemės bo. Buvo įsteigtas studentų dintis Lietuvos Lenino Komu pradėtą kūrybinį darbą. Dalia reformą, įmonių ir fabrikų na klubas, atidaryta skaitykla, bi nistinio Jaunimo Sąjunga. Į komjaunuolių pa cionalizaciją, dalyvaujant spau blioteka, sukurti politinio la universiteto komjaunimo orga universiteto sitraukė į šalies gilumą, įsto doje, universiteto jaunimas at vinimosi būreliai. nizaciją įstojo geriausieji, pa jo į Tarybinės Armijos eiles, liko nemažą darbą. Klek vėliau, lapkričio mėn. žangiausieji studentai. Padi Artėjo mokslo metų pradžia. viduryje, kultūriniam darbui dėjus organizacijos , aktyvui, įsiliejo į Lietuvišką junginį. Nemaža mūsų draugų komjau Iškilo labai rimtas uždavinys pagerinti studentų komitetas pagerėjo darbas ir įtaka ki nuolių kovėsi su priešu parlS— padėti universiteto vadovy sudarė Studentų namų t. y. tiems studentams. Komjauni za'hų būriuose. Neišdils iš mū bei, kad mokytis būtų priimti bendrabučių valdybą. į jos su mo organizacijų darbe akty sų atminties žuvusių kovoje su tiktai darbo įmonių vaikai, iš dėtį įėjo A. Sereika, J. Genys, viai dalyvavo I. Povilavičlūtė valyti universitetą nuo priešiš B. Jėčiūtė. L. Karpelytė, J. (dabartiniu metu „Tarybinės vokiškais Okupantais draugų kų elementų. Prie šio darbo Kulys ir I- Zaksas. Buvo su moters” žurnalo redaktorė), vardai, atidavusių savo jau nas gyvybes už mūsų laisvą prisidėjo tas pažangiųjų stu organizuoti saviveiklos būre Subatavičius (šiuo metu dirba Tarybų Lietuvą. dentų branduolys, kuris jau liai, marksizmo-leninizmo po leidykloje), T. Černiauskas (da D. škliarinskis
Darbo pradžia 1940 metų vasara! Lietuvos Komunistų partijai vadovau jant, Tarybų Sąjungai pade dant, Lietuvos darbo žmonės nuvertė fašistinę valdžią. Dar bininkai ir valstiečiai, pažan gioji lietuvių inteligentija, kupini sumanymų ir energijos, ėmė petys tvarkyti savo gyve nimą, statyti naują, tarybinę Lietuvą. Kartu su visa liaudi mi Lietuvos jaunimas, komjaunimui vadovaujant, įsijun gė i naują kūrybinį darbą. Lietuvos Komunistinio Jau nimo Sąjungos Centro Komi tetas savo atsišaukime „į Lie tuvos jaunimą”, 1940 m. lie pos mėn. 4 d., „Komjaunimo tiesos” numeryje rašo: '„Lietuvos jaunime! Skaitlin guose mitinguose ir demon stracijose tu reikalavai legali zuoti Lietuvos Komunistinę Jaunimo Sąjungą (LKJS). Ta vo karštas troškimas išsipil dė. . . . . .LKJS kovoja, kad moks las būtų prieinamas darbo jau nimui. Bet tam, kad mokslas būtų tikras, teisingas mokslas LKJS reikalauja pašalinti iš mokyklų ir universitetų reak cinius mokytojus, profesorius bei reakcinius mokslo vadovė lius. . .”. Sis LKJS Centro Komiteto
kreipimasis į Lietuvos jauni mą rado platų atgarsį ir karš tą prtitarimą pažangios studen tijos tarpe. Universitetuose, ypač Kau ne (Vilniaus universitetas 1939 metų pabaigoje buvo uždarytas, ir tik 1940 metų pavasarį humanitariniai fakul tetai persikėlė į Vilnių), buvo labai daug įvairiausių studen tų organizacijų ir draugijų. Studentas O. Kapras, 1940 m. liepos mėn. 30 d. „Kom jaunimo tiesos” numeryje taip apibūdina Kauno universiteto studentų organizacijų veiklą: „Pagal politinės sroves iš siskyrė trijų rūšių korporaci jas: 1. Ateitininkų — jų buvo gausiausia. Prisidengusios „ar timo meilės” skraiste, Jie ak tyviai rėmė Lietuvos buržuazi ją Ir jos „kultūrą”, aktyviai dalyvavo visose šovinistinėse akcijose, aktyviai kovojo prieš revoliucinę studentiją. 2. Fašistų-smetonlninkų neolituanai ir voldemarininkų „Lietuva” (o Vilniuje „Geleži nio vilko” korp !). 3. Varpininkai—liaudininkų atstovai, paskui pasukę aiškiai šovinistiniu ir antitarybiniu ke liu. Bet buvo ir yra viena stu