Statykite naują gyvenimą, naują buitį, naują kultūrą,—kaip lljidus (J. V. STALINAS)
V/Sl/ SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VYT. MONTV/LA
LENINUI
TUBOllt VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr 15 (45) 1951 m. balandžio 24 d.
antradienis
Kaina 20 kap.
Ateina genijai ir vėl išnyksta. Atėjo Leninas visiems laikams. Kas myli kovą, laisvę ir draugystę, tas tiki žemės Žiburiui naujam. Tiesos kelius per Leniną pažinom, Per ji išmokom staliniški būt. Todėl mes meilę Leninui grąžinam, kaip tvirtą pažadą kovot ir kurt. Kūrybai prisikels ir kitos tautos, vainikų bendrą pergalei nupins. Kai ten iš smurto, Lenino sugriauto; komunos vėliava garbingai kils.
Mus džiuginanti žinia Su didžiuliu pakilimu tarybinė liaudis sutiko džiugią žinią — pra nešimą apie pokarinio penkmečio plano įvykdymo rezultatus. Tai pa siaukojamo, taikaus Tarybų Sąjun gos darbo žmonių darbo dokumentas. Pagrindinis pokarinio penkmečio plano numatytas uždavinys — nu kentėjusio liaudies ūkio atstatymas iki prieškarinio lygio ir šio lygio viršijimas — įvykdytas per 4 metus ir 3 mėn. Pramonės produkcijos apimtis viršyta 17%. Sėkmingai pla ną įvykdė socialistinis žemės ūkis. Puikūs laimėjimai pasiekti kultūri nėje - buitinėje penkmečio plano įvykdymo srityje. Besimokančių skaičius pradinėse, septynmetėse mokyklose ir technikumuose per penkmetį padidėjo 8 milijonais -ir pasiekė 37 milijonų žmonių skaičių. Tarybinės studentijos gretos nuo 812 tūkstančių žmonių 1940 m. išaugo iki milijono 247 tūkstančių 1950 m. Per penkmetį liaudies ūkis gavo 652 tūkstančius specialistų su aukštuoju mokslu ir daugiau kaip milijoną žmonių su viduriniuqju mokslu. Apie tarybinio mokslo, technikės, meno ir literatūros pasiekimus liudija tai, kad per pokarinį penkmetį Stalinines pre mijas gavo daugiau kaip šeši tūks tančiai žmonių.
Trumeną, Čerčilį, Ačesoną ir jų kli ką — naujo karo kurstytojus.
Komunizmo aušra jau aušta mūsų šalyje, ir jos spinduliai akina impe rialistus. Komunizmas kyla nuo di džiųjų stalininės epochos statybų pastolių; jo žingsniai kaskart vis tvirtesni. Jie nemalonūs imperialistų ausiai. Tačiau jų pastangos atitolinti kapitalistinės santvarkos žlugimą yra bergždžios. Karo kurstytojų iste riški • šauksmai atsimuša į tvirtą pa prastųjų darbo žmonių taikos sieki mą. Pokarinio penkmečio plano įvyk dymas ir viršijimas Tarybų Sąjun goje — naujas galingas smūgis karo kurstytojams ir įkvepiantis taikaus darbo pavyzdys visiems taiką mylin tiems žmonėms, o visų pirma — liaudies demokratijos šalių darbo žmonėms.
Penkmečio plano įvykdymas ir vir šijimas —• naujo pakilimo akstinas tarybinei liaudžiai, dedančiai komu nizmo pamatus prie Volgos jr Dono, Kara-Kumų dykumoje ir plačiosiose Pietų Ukrainos stepėse.
Pokarinio penkmečio plano sėk mingas įvykdymas įkvepia tarybinę studentiją dar atkakliau įsisavinti mokslo žinias, tapti gerais tarybinio mokslo žinovais, visas savo jėgas Pokarinio penkmečio plano įvyk atiduoti tolesniam liaudies ūkio dymo rezultatai rodo pasaulio pa kilimui. prastiesiems žmonėms, kad tarybinė liaudis dirba taikų darbą, demaskuo M. Vengrys ja jų akyse tikruosius agresorius — Ekonomikos m. fak. I k. stud.
BAIGĖSI LIETUVOS LKJS VI SUVAŽIAVIMAS Balandžio 19 d. vakare įvyko Lie Suvažiavimo dalyviai su didžiuliu tuvos LKJS VI suvažiavimo baigia pakilimu priėmė sveikinimo laišką masis posėdis. draugui Stalinui. Laiško priėmimas vadui tapo komjaunimo Suvažiavimas priėmė nutarimą dėl didžiajam Lietuvos LKJS CK sekretoriaus drg. beribės meilės ir atsidavimo bolše Raguočio ataskaitinio pranešimo ir vikų partijai, Tarybinei vyriausy patvirtino revizijos komisijos ata bei, mylimajam vadui ir mokytojui skaitą. Lietuvos komjaunimo CK dar draugui J. V. Stalinui didžiule de monstracija. bas pripažintas patenkinamu. * Suvažiavimas iškelia kandidatus į Suvažiavimas taip pat priėmė nu Lietuvos LKJS CK sudėtį bei revitarimą dėl komjaunimo darbo mo zijoskomisiją ir apsvarsto jų kan kyklose. didatūras.
Po rinkimų paskelbiami slapto bal savimo rezultatai. Lietuvos LKJS Centro Komitetas išrinktas iš 69 na rių ir 25 kandidatų, revizijos komi sija — iš 7 žmonių. Pirmininkaujantis drg. A. Raguotis praneša, kad suvažiavimo darbų tvarka išsemta, ir skelbia Lietuvos LKJS VI suvažiavimą uždarytu. Su važiavimo delegatai pakyla ir atlieka partijos himną „Internacionalą".
*#*
Įvyko Lietuvos LKJS CK I plenu mas. Plenumas išrinko 11 žmonių Lietuvos LKJS CK biurą. Lietuvos LKJS CK pirmuoju sek-
retoriumi išrinktas drg. A. Raguotis. Plenumas patvirtino Lietuvos LLKJS CK sekretoriais išrinkti drg. LKJS CK skyrių vedėjus ir respub drg. S. Apyvala, S. Adomavičiūtė, likinių komjaunimo laikraščių redak J. Smilgevičius, B. Bračas. torius.
V. I. LENINAS
Lenino idėjos gyvena ir nuyali Prieš 81 metus, 1870 m. balandžio 22 d., Simbirsko mieste gimė Leninas — didysis revoliucijos genijus, did vyriškosios bolševikų partijos orga nizatorius, pirmosios pasaulyje so cialistinės valstybės įkūrėjas. Visą savo gyvenimą Leninas ati davė darbininkų klasės, socializmo pergalės reikalui. Atradęs netoly gaus kapitalizmo vystymosi imperia lizmo epochoje dėsnį, Leninas sukū rė savo genialią teoriją apie gali mumą nutraukti imperializmo gran dinę silpniausioje jos grandyje. Leninas ne tik atrado šį dėsnį, bet 1917 metų Spalyje, didžiajam revo liucijos genijui vadovaujant, ši idė ja buvo įkūnyta gyvenime vienoje šeštojoje pasaulio dalyje. Drauge su Leninu organizavo partiją, vadovavo Didžiajai Spalio revoliucijai, kūrė socialistinę valstybę ir gynė ją nuo vidaus ir išorės priešų draugas Stalinas. Sunkaus nuostolio dienomis — Lenino mirties dienomis — ne tik mūsų šalies darbo žmonių, bet ir vi sos žmonijos žvilgsniai buvo nu kreipti į Lenino bendražygį, i ge riausią jo draugą — Staliną, kuris davė didžiąją priesaiką pildyti Lenino priesakus. Nurodydamas kelią į socializmą, V. I. Leninas visu aštrumu perspė davo, kad be industrializavimo mes, kaip savarankiška šalis, žūsime. Draugas Stalinas kovoje su priešais apgynė ir sukonkretino lenininį ša lies industrializavimo planą, apgynė ir toliau išvystė klausimą dėl so cializmo pergalės galimumo vienoje šalyje. Draugui Stalinui vadovau jant, bolševikų partija sutriuškino išdavikus ir kapituliantus, kurie no rėjo sužlugdyti socializmo statybą mūsų šalyje, grąžinti Tarybų Sąjun gą į kapitalizmo restauracijos kelią. Vadovaujant Lenino—Stalino par tijai, lenininė teorija apie socializmo pergalės galimumą vienoje šalyje virto galinga materialine jėga, įsi
kūnijo didvyriškame milijonų tary binių žmonių darbe.
Draugui Stalinui išmintingai vado vaujant, buvo įgyvendintas lenininis kooperatinis planas. Partija sėkmin gai Išsprendė sunkiausią, paėmus val džią, klausimą — pervesti milijo nus valstiečių į kolektyvizacijos ke lią. Tuo būdu ji užtikrino stambaus šalies ūkio vystymąsi socializmo keliu.
Viena didžiausių pergalių, kurią laimėjo Lenino—Stalino partija, yra kultūrinis mūsų šalies darbo masių augimas. įgyvendindama Lenino priesakus, mūsų partija nuveikė didelį darbą vykdant kultūrinę revoliuciją. Tarybų Sąjunga tapo pažangiau sios pasaulyje kultūros šalimi, ištiso raštingumo šalimi. Socialistinė kul tūra {rodė savo neišmatuojamą pra našumą prieš yrančią buržuazinę kultūrą. Kiekviena diena rodo vis naujus visanugalinčių lenininių idėjų jėgos laimėjimus. Šios idėjos gyvena ir nugali mūsų bolševikų partijos, didvyriškuose daugiamilijoninės ta rybinės liaudies žygiuose. Šios idėjos gyvena ir nugali sta tant socializmą liaudies demokrati jos šalyse, istorinėje kinų tautos pergalėje, didvyriškoje korėjiečių liaudies kovoje prieš amerikinius interventus. Šios idėjos gyvena ir nugali ko voje, kurią veda taikos stovykla prieš karo kurstytojus. Lenininės idėjos nušviečia kelią visoms laisvę mylinčioms tautoms jų kovoje dėl šviesesnio rytojaus. Viso pasaulio darbo žmonės savo kovoje ima pavyzdį iš tarybinės liaudies, kuri, komunistų partijos, nemirtingojo Lenino reikalo didžiojo tęsėjo — draugo Stalino išmintingai vadovaujama, užtikrintai žengia į komunizmą.
EGZAMINAI NE ★ *
UŽ
Studijuojame vadų biografijas Istorijos-filologijos fak. I kurso rusų k. ir lit. specialybės studentai studijuoja mūsų didžiųjų vadų Lenino ir Stalino biografijas. Užsi ėmimai vyksta kiekvieną antradienį. Dabar nagrinėjami Stalino biografi jos Užkaukazės, Baku ir Peterburgo laikotarpiai. Ne visi grupės studen tai rimtai žiūri į šį darbą. Kuo gali būti paaiškinamas toks faktas, kad du antradienius atėjo tik ... po 5 studentus ir dėl to reikėjo užsiėmi mus atidėti kitam kartui. Štai Bar tusevičiūtė, Grimaitė, nors ir lanko šias valandėles, bet dar nė karto
nebuvo pasiruošusios, dar neįsijungė į vadų biografijų studijavimą. Šitokia padėtis yra nepakenčiama. Kiekvieno tarybinio studento parei ga — pažinti mūsų genialiųjų vadų gyvenimą, jų revoliucinę veiklą bei kovą už galutinį komunizmo įgyven dinimą. Tik su Lenino—Stalino par tija mes žygiuojame iš pergalės į pergalę, tik su Lenino ir Stalino var du susietos mūsų mintys, mūsų dar bai. Tad už nuodugnesnį vadų gyve nimo studijavimą! P. Plungė Ist.-fil. fak. 1 k. stud.
įsisavinti marksizmą-leninizmą Teisės m. fak. II k. studentai vis giliau įsisavina marksizmo-leniniz mo pagrindus. Daugelis studentų komjaunuolių, kaip Mikalauskas, Petuchauskas, Starovolskis, Poškutė . ir kt., gerai lanko paskaitas, gerai pa siruošia marksizmo-leninizmo semi narams, skaito klasikų veikalus, pa čius marksizmo-leninizmo šaltinius. Studentams Narūnaitei, Pleskūnaitei, Petkevičiui marksizmo - leninizmo mokslo studijavimas padėjo susifor muoti pasaulėžiūrą, subręsti politiš kai ir įstoti į komjaunimo eiles. Tačiau dar yra tokių studentų, kurie pilnai nesupranta šio mokslo reikšmės. Negalima pateisinti tokių studentų, kaip Maletkas, Masiulioųytė, Keina, kurie dar vis nenori studijuoti marksizmo-leninizmo, tai aiškiai matyti seminarų metu. Dar yra grupė studentų, kaip Lukoševi čius, Bareišis, Jurevičius, Gerasimavičiūtė, kurie mintinai iškala semi narų medžiagą, bet susieti su gyve nimu, su praktika, vadovautis šia te orija gyvenime jie nenori. Jie ne supranta, kad, neįsisavinę šios teori jos, negalės būti geri tarybiniai specialistai, juo labiau — teisininkai.
Neužilgo prasidės egzaminai, kurie antriesiems kursams iš marksizmoleninizmo bus labai svarbūs, nes jie yra baigiamieji. Todėl visų visuome ninių organizacijų uždavinys — or ganizuoti pasiruošimą egzaminams jau dabar. Musų kurso komjaunimo organizacijos biuras šį klausimą jau apsvarstė ir pradėjo organizuoti pa siruošimą marksizmo-lieninizmo eg zaminams. Akademinėse grupėse jau pradėtas kolektyvus kurso kar tojimas. Be to, marksizmo-leninizmo egzaminui pasiruošti didelės reikš mes turi draugo Stalino k biografijos studijavimas. Šie užsiėmimai gana gerai vyksta II gr. (gruporgas Orlovaitė) ir III gr. (gruporgas Samauskaitė). Kiek blogiau jie praeina I gr. (gruporgas Dūda); studentai čia už siėmimus lanko blogai, jiems nepa kankamai pasiruošia. Komjaunimo organizacija turi rimtai susirūpinti, kad studentai marksizmo-leninizmo egzaminui tinkamai pasiruoštų ir jį išlaikytų tik labai gerai ir gerai. Br. Šarkūnėlis Teisės m. fak. II k. komjaunimo biuro sekretorius
KALNŲ *
Kaip aš ruošiuosi egzaminams Suprasdama tarybinio studento už davinius, aš nuo m°kslo metų pra džios nepraleidinėjau paskaitų ir lai ku atlikdavau visus praktikos dar bus. Kiekvienoms pratyboms steng davausi gerai pasiruošti. Daug dėmesio mokslo metų eigo je skyriau marksizmo-leninizmo stu dijavimui. Nepraleidau nė vieno se minaro. Ruošdamasi seminarams, konspektavau marksizmo-leninizmo klasikų veikalus, o taip pat literatū rą apie atskirus istorinius laikotar pius. Teorinius dalykus visą laiką kons pektuodavau iŠ 'vadovėlių, nepasitenkindama vien paskaitų užrašais. Taip dirbdama, pasiekiau, kad moks lo metų eigoje neliko nė vieno neiš siaiškinto klausimo. Dabar, kada egzaminų sesija neto li, aš susidariau darbo planą ir pra dėjau kartoti išeitą kursą. Per kon sultacijas pakartojome primirktus da lykus, o taip pat išsiaiškinome nau jus tarybinio mokslo pasiekimus. Čia ypač turiu galvoje Bošjano ir Lepešinskajos darbus, kurie duoda naują daugelio pagrindinių dalykų suprątimą citologijos srityje. Konspektuo dama persibraižau schemas ir pieši nius — visa tai palengvina einamos medžiagos įsisavinimą, o vėliau — jos kartojimą. Artėjanti sesija yra rimtas etapas mūsų studijose. Jos metu mes turi me išlaikyti 8 egzaminus, iš jų ketu ris valstybinius (anatomiją, histolo giją, fiziologiją, biochemiją). Supran tama, kad šių pagrindinių disciplinų geras įsisavinimas sudaro pagrindą tolimesnėms mūsų studijoms. Nuosek liai dirbdama metų eigoje, aš įsi savinau dėstomų disciplinų pagrin dus ir dar prieš egzaminų sesiją nu matau išlaikyti keletą egzaminų (ru sų ir vokiečių kalbos). A. Survilienė Medicinos fak. ĮI k. stud.