Tarybinis Studentas, 1967 m. birželio 16 d. Nr. 19-20 (605-606)

ABITURIENTE, KVIEČIAME TAVE Į STUDENTIŠKĄ BŪRĮ!

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

j

1967 m

birželio mėn.

16 d.

PENKTADIENIS Ži

M

O' i.

.

Nr. 19—20 (605—606)

ii

'ČĮŠĮŽgi;

Eina nuo 1950 m.

• M ;1 - s?

X- I liiX i Lj 1

1

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Kaina 4 kap.

—J"”“ “ £

Alma Mater atveria duris

ji

Foto J. GIRDVAINIO

Musų senasis Universitetas.

augę,

Jaunasis ĮSTOJĘS Į UNIVERSITETĄ, Tu kartu ateisi j darnų musų komjaunuolišką kolektyvą, kurio gretose bus apie 5700 jaunuolių ir merginų.

Mūsų orąanizacijos pagrin­ dinis uždavinys — padėti Rek­ toratui ir partinei organizaci­ jai ruošti gerai žinančius sa­ vo specialybę, mylinčius dar­ bą, sąmoningai atiduodančius savo jėgas komunizmo reika­ lui, specialistus.

Universiteto komjaunimo organizacija glaudžiai ben­ dradarbiauja su broliškų res­ publikų ir užsienio šalių jau­ nimu, pas mus svečiuojasi studentai is viso pasaulio.

Ir ne tik studentai. Draugiš­ kus tarptautinius ryšius pa­ laiko Internacionalinis klu­ bas. Be abejo, ne vienas iš Jūsų tapsite jo nariais.

Tavęs laukia ir respublikos nusipelnę kolektyvai — VVU studentų dainų ir šokių liau-

I

SPALIS

S 1945 1946 1917 1948 1949 1950 1951 1952 1953 1954 1955 1956 1957 1958 1959 1960 1961 1962 1963 1964 1965 1966 1967

P. VAITKEVIČIUS LLKJS VVU komiteto sekretorius dies 'ansmablis bei Akademi­ nis choras. O kur dar meninė aqitbriqada „Faktas“, Dramos studija, estradinis ir pučia­ mųjų instrumentų orkestrai. Šią vasarą 1400 komjaunuolių pabuvos tradicinėse darbo ir poilsio stovyklose, kurios qyvuoja jau 11 metų. Musų stu­ dentai talkininkaus Jonavos azotinių trąšų gamyklos sta­ tyboje, Kaišiadorių rajono .Dainavos“, Kapsuko rajono Sal. Nėries vardo, Jurbarko rajono „Eržvilko“ kolūkiuose — statys kultūros namus bei ūkinius pastatus.

Tu ateini į Universitetą įžymiais Tarybų valstybės metais. Tequl šie metai Tau bus didelio, atkaklaus moks­ lo šturmo pradžia.

Iki pasimatymo ruqsėjo pirmąją!

Universitetas per 22 metus

STACIONARINIS 1 Baigė Stiid. sk.

1880 2499 2728 2962 2884 2617 2764 2654 2834 3040 3183 3352 3466 3436 3322 3395 3607 3777 4103 1311 4579 5344 5787

ILN/AUS Universitetas — seniausia Tarybų Sąjungos aukštoji mo­ kykla, turinti vos ne ke­ turių šimtmečių istoriją, nuo amžių garsi mokslo ir me­ no pasaulyje. Vilniaus Uni­ versiteto istorija glaudžiai susijusi ne tik su visos lie­ tuvių tautos kultūros isto­ rija, bet ir su kaimyninėmis tautomis: su Lenkija, Balta­ rusija, Latvija, Vokietija.

Praeityje Vilniaus Universi­ tete profesoriavo tokie įžy­ mūs žmonės, kaip pirmojo lietuvių kalbos žodyno auto­ rius K- Sirvydas, garsus XVII a. lietuvių architektas L. Stuoka-Gucevičius. įžy­ mūs biologai Z. Ziliberas, B. Jundzilas, G. Forsleris, astronomas M. Počobutas, istorikas J. Lelevelis ir dau­ gelis kilų, plačiai žinomų mokslo pasaulyje. Vilniaus Universitete studijavo tokie įžymūs lietuvių ir lenkų ra­ Ad. Mickevišytojai, kaip ' čius, J. Kraševskis, J. Slovackis, istorikas T. Narbutas, S. Daukantas, S. Stane­ vičius ir kiti.

Jeigu praeityje Vihuuus Universitetas garsėjo aukštu mokslo lygiu. įžymiais pro­ fesoriais, tai tikrąjį atgimi­ mų ir suklestėjimą gyvena dabar, socialistinės santvar­ kos metais. Daugelis mūsų Universiteto dėstytoji! vardų plačiai žinomi, pvz.: Fizikos,

48 89 146 153 329 539 339 552 519 508 478 455 562 617 648 566 524 605 520 541 607 559 770

NEAKIVAIZDINIS Sluct. sk.

— — — — — — — — 700 829 975 1154 2036 2206 2369 2952 3368 3283 3721 4670 4937 4886 4819

Baigė — — — — — — — — — 93 89 125 57 124 189 264 212 223 230 293 293 327 358

VAKARINIS Stud. sk.

Baigė

— — — — — — — — — — — — . — 13 98 205 392 622 932 1276 1557 2173 2231

— —

—

kaip du milijonus knygų, pajčgi aprūpinti studentus reikalinga literatūra, studentai naudojasi gerai įrengtomis laboratorijom is, jiems rengiamos mokomosios ir gamybinės eksktirsijos.

Dai besimokydami Universitete, jus turėsite puikias sąlygas dirbti mokslinį darbą. Universit et e veikia stipri Studenių imokslinė draugija, jungiantii 54 mokslinius kil­ retins ir turinti savo eilėse daugiau, kaip 1500 narių, Moksliniai būreliai organizuojami prie kiekvienos ka­ tedros, kuriose studentai jau nuo pirmųjų kursų gilina ži­ nias, įgytas paskaitų metu, domisi mokslo ir technikos laimėjimais, visuomeninio gyvenimo problemomis, Zodžiu, vadovi’aujami dėstytojų, studentui dirba mokslinį darbų, už kurį atsiskaito studentų imokslinių konferencijų metu.

Studentų mokslinės konferencijos organizuojumos< kiekvieną _________ rudenį. Mokslinis darbas tai nuostabi romantika, pasisekimo džiaugsmas, ku­ Akad. prol. J. KUBILIUS ris daugelį kartų viršija ne­ Fizikos-matematikos mokslų daktaras, Universiteto sėkmių nusivylimą ir įkve­ Rektorius pia dirbti iki galutinės logi­ ------- 4kos. mąstymo ir proto per­ galės.

Veikli, beveik 5000 narių Matematikos ir mechanikos sokeriopai stiprinti medžiagi­ fakultetų profesoriai Z. Že­ nį jo bazę. Negalima šia turinti, komjaunimo organi­ maitis, P. Brazdžiūnas, A. proga neprisiminti ir Parti­ zacijų taip pat laukia naujų Jucys, P. Slavėnas, žymus jos bei Vyriausybės rūpini­ draugų. puslaidininkių specialistas mosi nuujojo Universiteto Mokydamiesi Universitete, docentas J. Viščakas; Gam­ miestelio statyba. Naujasis iūs įgysite ne vien tik moks­ atitinkantis lo žinių, bet turėsite didelės tos fakulteto — profesoriai Universitetas, šiuolaikinio mokslo galimybės praturtinti savo J. Dagys, S. Jankauskas, A. visus Minkevičius, P. Snarskis; reikalavimus, su puikiais at­ dvasinį pasuulį, lankydami Medicinos fakulteto — pro­ skirų fakultetų rūmais, labo­ Estetinio lavinimosi kated­ fesoriai M. Marcinkevičius, ratorijomis bei biblioteka, ros paskaitas.

P. Norkūnas, L. Laucevičius, erdviais bendrabučiais ir val­ Be to, jūs gulėsite .įsi­ A. Marcinkevičius, medicinos gyklomis iškils . Valakampių jungti į kuri nors saviveik­ rajone, kalvotojoje, pušynais mokslų daktaras J. Lelisl los meno kolektyvą. Univer­ Chemijos fakulteto — profe­ apsuptoje vietovėje, Pasitik- siteto studentai, susibūrę į sorius K. Daukšas; Ekono­ damas savo 400 metų jubi- meno saviveiklos kolektyvus, mikos fakulteto — profeso­ lieju, Universitetas jau dirbs pasiekė gražių laimėjimų, riai Dz. Budrys, J. Bučas, naujuose rūmuose.

Universiteto liaudies dainų M. Gregorauskas, A. Žilėnas, Džiugu, kad kasmet didė- ir šokių nusipelnys ansambM. Lota; Istorijos ir filolo­ ja priėmimo kontingentai — lis yra žinomas iir aukštai gijos fakulteto — profeso­ jei praeitais metais į pirmą­ įvertintas Lenkijos,, Vengririus J. Žiugžda, istorijos jį kursą buvo priimta 1200 jos, Bulgarijos, Vokietijos mokslų daktarai J. Jurginis, žmonių, tai šįmet priimsime Demokratinės Respublikos filologijos jau 1325 žmones. Be to, at­ ir kitų kraštų žiūrovų. Be B. Dundulis, mokslų daktarai J. Lebedys, einančiais mokslo metais to, Universitete yra A kadeJ. Kazlauskas, Z. Zinkevi- Universitetas ruoš jau nebe minis choras. Vis labiau po­ čius ir daugelis kitų.

30 specialybių specialistus, puliarėja Teatrinė studija kaip praeitais mokslo me­ ir Pučiamųjų instrumentų ŪSŲ respublikos aukš- tais, o 31 ūsų specialybės — orkestras. Universiteto spor­ tosios mokyklos, o jų Ekonomikos jakultete atida­ tininkai yra ne vienų res­ tarpe ir Vilniaus Uni- roma nauja Ekonominės in­ publikinių, sąjunginių ir jaučia nuolatinį formacijos mechanizuoto ap­ tarptautinių varžybų nugalė­ versitetas, Partijos ir Vyriausybės rū- dorojimo specialybė. Univer- tojai. Visi šie kolektyvai 'ti­ peslį, Lietuvos Komunistų sitetas auga ir plečiasi, kisi, kad jūs, busimieji drau­ partijos Centro Komitetas kasmet kuriamos naujos gai pirmakursiai, aktyviai ir Lietuvos TSR Ministrų katedros — praeitais moks- įsijungsite į jų veiklą.

Taryba 1965 m. vasario 15 lo metais įsteigta Ekonomi­ d. nutarime „Dėl svarbiau- nės kibernetikos katedra.

AKU, norintiems mošių Vilniaus Valstybinio V. kylis. Universitete, J'siKapsuko vardo universiteto NIVERSITETAS sten­ lieti į turiningą jo <?.'/medžiaginės bazės sustipri­ giasi sudaryti studen­ veninių, belieka tik sėkmin­ nimo uždavinių" konstatavo, tams . tokias sąlygas, gai išlaikyti stojamuosius sėkmingai konkursinius . kad Universitetas Tarybų kad jie galėtų egzaminus, valdžios metais tapo stam­ mokytis ir visapusiškai la­ Universitetas atveria dilris biu respublikos mokymo ir vintis. Universiteto mokslinė visiems gerai pasirengusiems daugiau abiturientams. mokslo centru ir nutarė vi- biblioteka, turinti

M

— — — — 43 64 137 170

specialistus, neakivaiz- 6 PASTABA Iš viso Universitetas paruošė: stacionare — 10.644 13.935 specia -o Iš viso.

Odiniame skyriuje — 2877 ir vakariniame — 414 specialistų.

----------- 7--x- — Z ž listus. Pateiktoje lentelėje įrašyti ir tie, kurie šiais metais dar tik baigs. z

2 psl.

'•/v

'*/*z%^**/***^***^

Lietuvių literatūra

STdDI

Doc. A. SPRINDIS Atomo amžiuje, kai yra išleidusi plataus litežmogaus protas daro ratūrinio projilio speciastebuklus technikoje ir listų būrį. Jos auklėtiniai griežtuosiuose moksluose, buvo ir mūsų rašytojai kai į kosmosą vis gilyn — A. Bieliauskas, Just, skverbiasi palydovai, rei- Marcinkevičius, J. Degukalingos ir svajonės, po- lyte, A. Baltakis, A. Mallėkis, grožio pajautimas, donis, R. Kašauskas, M. Kol gyvens žmogus, tol Martinaitis, S. Geda ir jį veiks humanitarinė kul- kt., ir kritikai — K. Ambtūra, turtins jo dvasinį rasas, R. Pakalniškis, A. gyvenimą, žadins vaiz- Zalatorius ir kt., ir žinoduotę, kels kilnias min- mi literatūros moksliniut i s. Visada šalia fizikų, kai — L. Gineitis, J. bus reikalingi ir lyrikai, Lankutis, V. Kubilius, V. dvasinių žmogaus verty- Zaborskaitė, A. Radzebių kūrėjai. Bus reika- vičius ir kt., daugelis leiiingas ir poetas, rašyto- dyklų, redakcijų, kultūrijas, kritikas, ir literatu- nio fronto darbuotojų, ros mokslininkas, ir ypač Didžiausias būrys katedtas kuklus, didelės pa- ros auklėtinių — mokygarbos nusipelnęs, gimto- tojai-lituanistai — dirba sios kalbos ir literatūros respublikos mokyklose, mokytojas. Neatsitiktinai dėsto lietuvių kalbą ir kasmet gražus būrys abi- literatūrą, skiepija mokiturientų pasirenka studi- niams meilę lietuvių najuoti lietuvių kalbą ir Ii- cionalinei literatūrai, teratūrą Universitete, Savo metu lietuvių Iiruošiasi būti gerais spe- teratūros specialistus ruocialistais — lituanistais, šė pro']. V. MykolaitisLietuvių literatūros Putinas, prof. K. Korsaįkartu su kalbos) kated- kas, dabar — fii. mokslų ra yra atidavusi nemaža daktaras J. Lebedys, dojėgų lituanistams ruošti, centai P. Česnulevičiūtė, _____________ D. Sauka, J. Zinkus, fil. mokslų kand. L. Lisenkaitė ir kt. Tai jie skai­ to paskaitas, veda semi­ narus, vadovauja studen­ ) Birželio 12 dieną tų moksliniams ir diplo­ I studentai palydėjo lėk- i miniams darbams. Stu­ tuvais „Tu-124" į Odesą j dentai lituanistai klauso išskrendanti respublikos nusipelniusį Uni I kursus apie atskirų perio­ versiteto studentų dai- I dų lietuvių literatūrą, nų ir šokių liaudies speckursus apie žymiuo­ ansambli.

I — Iš Odesos laivu I sius mūsų rašytojus, lite­ ..Litva" antradieni iš- . ratūrines problemas. Be plaukiame Į Bulgariją. I to, jie išklauso literatūros aplankysime Varnos I miestą. pasakoja an- , mokslo įvado, literatūros samblio meno vadovas teorijos, tautosakos spe­ A. Balčiūnas. — Pas­ cialius kursus. Savo lite­ kui koncertuosime ratūrinius įgūdžius stu­ Stambule (Turkija). PiI rėjoje (Graikija). Nea dentai tobulina, mokomi polyje. Genujoje (Itali- j ja), pabuvosime ir Mar- t dirbti savarankiškai lite­ sėlyje (Prancūzija). Bir- į ratūros seminaruose; jie žel’io 27 dieną grįžtame ) lanko prozos, poezijos, I atgal tuo pačiu marš- J dramaturgijos seminarus, rutu j Odesą. Su prog- I rašo seminarinius, kursi­ rama aplankysime Jai- ) tą, Soči, Suchumi, Ba j nius, mokslinius darbus, tumį. ( kuriuos nagrinėjo, pade­ dant dėstytojui.

Literatai spausdina sa­ vo kūrinius „Tarybiniame studente“, almanache „Nuoširdumas“, bendrau­ ja su Jaunųjų rašytojų sekcijos nariais ir aukštų­ Mūsų ansamblis, iš- / kovojęs I laipsnio Visa į jų mokyklų literatūros bū­ sąjunginį diplomą ir į absoliučiai geriausio j reliais, dalyvauja Univer­ ansamblio vardą res- j siteto saviveikloje, papublikos nusipelniusių ( intermedijas, kolektyvų kategorijoje. I ruošdami skyrė savo programą j satyrinius daly­ Tarybų valdžios 50-me- Į škicus, čiui pažymėti. Į kus.

Pagrindinis tikslas Į Gražios, įdomios yra užsienyje •— propaguo- Į ti išaugusi socialistinė- / lietuvių literatūros studi­ je santvarkoje lietuvių ) liaudies meną. ( jos, o jas baigus, litua­ 112 ansambliečių iš- / vyko su pakilia nuotai- j nisto laukia kilnus dar­ ka, pirma laiko išlaikę ( bas mūsų nacionalinės įskaitas ir egzaminus. / Kino operatorius P. j humanitarinės kultūros iAbukevičius suka trum- ( baruose. pametražini plačiaekra- /

' Į UŽSIENĮ

nį spalvotą filmą, kurį j numatęs baigti Didžioi jo Spalio išvakarėse. ( Atsakinga kelionė laukia mūsų ansamoŽurnalisto profesija liečių. Ryžto, gero vėjo viena populiariausių , ir skaidrios Vidurže­ mionimo iūrostarpe. saulės.Tai rodo J. GIRAITIS Į

V1R PĖbT

1967 m. birželio mėn. 16 d.

TARYBINIS STUDENTAS

A. GIRDENIS

Ę Daugelis busimųjų lituanisĘ tų ateina į Universitetą, pa= siryžę tapti garsiais rašyto= jais arba bent jau žymiais = literatūros kritikais. Ir tik Ę per didelį apsirikimą stojanĘ šiųjų ir įstojusių būryje pasiE taiko vienas kitas būsimasis = kalbininkas — žmogus, apsi= sprendęs atiduoti savo enerE 81)4 gimtajai kalbai. š Ką ir bekalbėti — keistas = dalykas! Juk šių dienų kalbo£ tyra — vienas iš įdomiausių, = tiksliausių ir bene didžiausių Ę laimėjimų pasiekusių humaniĘ tarinių mokslų. Lygindami E kalbas ir tarmes, gilindamies E į dabartinę jų struktūrą, kalE bininkai vis giliau įsismelkia E į žiliausią kalbų ir tautų praĘ eitį, atkuria garsus ir formas, Ę kurias vartojo tolimi musų E protėvių protėviai, drauge su = archeologais ieško ir suranda E f'l gyventas vietas. Naujausi, Ę struktūriniai kalbų tyrimo E metodai leidžia atskleisti = kiekvienos kalbos ar tarmės Ę egzistavimo ir funkcionavimo E pagrindus, jų vidinį mechanizĘ mą ir net jo susidarymo bei E kitimo priežastis. Jnstrumenti| niais metodais randamos toE kios kalbos garsų ypatybės, E kurių buvimo mes dažnai nė = neįsivaizduojame. Vis plačiau | ir plačiau kalbai tirti imami Ę taikyti matematikos ir kitų E tiksliųjų mokslų metodai E (ypač sprendžiant automatiE nio vertimo problemas).

E Kasdien tvirtėja, darosi tiksE lesnė ir konkretesnė net tokia, = rodos, pusiau literatūrinė kalE botyros šaka, kaip stilistika. | Mūsų, lietuvių, kalba — E ypač dėkingas mokslinio tyriE mo objektas, nes ji — senoE aiškiausia gyvoji indoeuro= piečių kalba: savo senoviškuE mu ji vargu ar nusileidžia E net tokioms seniai mirusioms E kalboms, kaip senovės indų E ir lotynų. Ne veltui ja domi= masi visame pasaulyje, dauE gely universitetų ji studijuo= jama. Sunku rasti žemėje žyĘ mesnį kalbininką, kuris nebuE tų rašęs apie lietuvių kalbą ar = bent naudojęsis jos duomeniĘ mis. Čia galima paminėti kad E ir vokiečių A. Šleicherio ir E. E Frenkelio, dano L. HjelmsleE vo, norvego Ch. Stango, lenE kų J. Bodueno de Kurtenė ir = J. Otrembskio, rusų F. ForE tunatovo ir A. Sachmatovo, E latvio J. Endzelyno pavardes, E o iš jaunesniųjų — tokius E tarybinius kalbininkus, kaip Ę V. Ivanovas ir V. Toporovas.

E Universitete darbščiam ir

sugebančiam griežtai logiškai mąstyti studentui, mėgstan­ čiam kalbą, yra ko pasimoky­ ti ir kur padirbėti, atskleisti savo sugebėjimus. Visų pir­ ma, visiems lituanistams skai­ tomi kalbotyros įvado, baltų (lietuvių, latvių ir prūsų) kal­ botyros, dabartinės bendrinės lietuvių kalbos (leksikos, fonetikos, morfologijos ir sin­ taksės) ir jos istorijos, o taip pat ir praktinės stilistikos bei kalbos kultūros kursai.

Kalbininkai, III kurse atsisky­ rę nuo literatų, be to, lankys speckursus iš senovės prūsų kalbos ir naujausių kalboty­ ros krypčių bei laimėjimų, Norintieji giliau įsiskverbti į lyginamosios kalbotyros paslaptis, galės klausyti fakultatyvinių (laisvai pasiren­ kamų) senovės indų, graikų, hetitų kalbų ir indoeuropiečių lyginamosios gramatikos pa­ skaitų. Visuose kursuose, iš­ skyrus pirmąjį, rašomi semi­ nariniai ir kursiniai darbai.

Daugelis tų darbų rašomi tokiomis temomis, kurios lei­ džia studentui ne tik parody­ ti savo sugebėjimus, bet ne­ retai ir tarti visai naują žo­ dį moksle. Tokie originalūs rašiniai vėliau plėtojami Studentų mokslinės drau­ gijos Lietuvių kalbos bū­ relyje, skaitomi mokslinėse konferencijose, eksponuojami (kartais ir premijuojami) mokslo darbų apžiūrose. Kar­ tais iš jų išauga stambūs lingvistikos veikalai — kan­ didatinės ir net daktarinės disertacijos. Tokį kelią yra nuėjus, pavyzdžiui, pirmojo mūsų kalbos mokslų daktaro doc. J. Kazlausko disertacija.

Lietuvių kalbos katedroje dirba geriausi lietuvių kal­ bininkai. Nemaža jų yra ži­ nomi toli už Lietuvos ir net visos Sąjungos ribų. J. Kaz­ lauskas ir Z. Zinkevičius jau yra apgynę daktaro disertaci­ jas, netrukus jas gins V. Ma­ žiulis ir J. Palionis. Žymūs kalbininkai yra ir docentai J. Balkevičius, A. Laigonaitė, J. Pikčilingis, V. Urbutis ir kt. — jų vardus, tur būt, yra girdėję daugelis abitu­ rientų. Dirba pas mus ir di­ džioji tarptautinio lietuvių, latvių ir prūsų kalbų tyrinė­ tojų žurnalo „Baltistica" red­ kolegijos dalis, rašomi stam­ biausi kalbos mokslo veika­ lai (prisiminkime kad ir J. Balkevičiaus „Dabartinės lie­ tuvių literatūrinės kalbos sin­ taksę“, Z. Zinkevičiaus „Lietuvių dialektologiją“).

Tad studijuokime mūsų gimtąją, senąją ir gražiąją kalbą! Juk nėra nieko kilnes­ nio, kaip suvokti jos turtin­ gumo ir senoviškumo prie­ žastis, sužinoti jos dabartį ir praeitį. O tas, kurs nueis jos studijavimo, jos tyrimo keliu, gal būt, ir neturės kada mušti dinderį, bet užtat patirs nė su kuo nesulyginamą pažini­ mo ir kūrybos džiaugsmą.

Istorija laukia tyrinėtojų Istorijos mokslų kandidatas R. VĖBRA Lietuvos TSR istorijos katedros vyr. dėstytojas lausimas „Kokį ke­ ir kapinynų

K

lią pasirinkti?" iškyla abiturientui, kuomet jis renkasi specialybę. Tai labai sudėtinga, nes jauną žmo­ gų neretai supa rutina, iner­ tiški, susitaikę su blogiu žmonės, „mada", kurios „pagrindinis idealas“ — kuo didesnės piniginės pajamos ar vien tik asmeninė nauda

ir

Jaunasis drauge! Jei besi­ mokydamas mokykloje Tu daugiau domėjaisi literatūra, istorija ir panašiais daly­ kais, jei Tu, besklaidydamas literatūros kūrinius ar isto­ rinius veikalus, širdies gilu­ moje pajusdavai dvasinį vir­ pesį, norą dar daugiau gi­ lintis į atskiras visuomeni­ nio gyvenimo problemas, rimtai pamąstyk, kam ati­ duoti pirmenybę — taip va­ dinamiems tiksliesiems ar visuomeniniams mokslams.

Kuomet išspręsi šį, pagrindi­ nį klausimą, ir jei pasirinksi visuomeninius mokslus, tuo­ met žinok, kad šalia įvairių filologinių ir kitų specialy­ bių Tavo atkaklumo, skvar­ bios minties, darbščių ranki], Tavo širdies šilumos laukia ir ISTORIKO specialybė.

Pastaruoju metu istorijos mokslo problemų ratas ne mažėja, o didėja. Tyrinėto­ jų laukia gausūs archyvi­ nių, rankraštinių dokumen­ tų fondai, senųjų piliakalnių

archeologiniai kasinėjimai, šių dienų socio­ loginės, naujos visuomenės kūrimo ir kitos problemos.

Universiteto Istorijos ir filologijos fakultete istori­ kus ruošia trys katedros: Lietuvos TSR istorijos TSRS istorijos ir Visuotinės istorijos.

Studentai istorikai gali specializuotis įvairiose isto­ rijos mokslo šakose: arche­ ologijoje, archyvistikoje, et­ nografijoje ir kt.

Gilesniam specialybės įsi­ savinimui įvairiuose kursuo­ se atliekamos archeologinė, etnografinė, pedagoginė, muziejinė, archyvinė prakti­ kos, studentai skatinami dirbti mokslinį darbą.

Istoriko specialybės per­ spektyvos labai įvairios.

Vieni gali tapti mokslinin­ kais, dėstytojais, kiti archy­ vų ar muziejų darbuotojais treti — mokytojais. Pasta­ roji darbo sritis taip pat la­ bai svarbi. Juk iki šio lai­ ko nemažas respublikos mo­ kyklų skaičius laukia istori­ jos mokytojo, kuris būtų istorikas-entuziastas, dirbąs ir mokslo-tiriamąjį darbą.

Taigi, praktiškai istoriko perspektyvos neribotos. Vis­ kas priklauso nuo to, kaip studijuojama.

O sunkumų yra kiekviename darbe, ir jie įveikiami pasiaukojimu, pasiryžimu.

Palydos į valstybinius egzaminus

Istorijos ir filologijos fakulteto diplomantai iškilmingai palydėti j valstybinius egzaminus. Čia gražią iniciatyvą parodė fakulteto prodekanas doc. J. BALKEVIČIUS. J. GIRAICIO nuotr.

i\/VV\/VVVV\A/V\C</V\/X/VXZ\/\/\A/\/\/NAArjV\/\A/V\/\A/VVX/\/V\/VV^

N

> į

yra jau­ ir žurnalo „Švyturys“ anke­ ta. Tačiau daugelis ne­ teisingai vaizduojasi sau publicisto darbą. Kai kas galvoja, kad parašęs ke­ letos eilučių žinutę į laikraštį ar radiją, jau tapo pilnaverčiu žurna­ listu. Tai klaidinga nuo­ monė. Žurnalistui nepakanka vien sklandžiai rašyti.

Si profesija reikalauja nuolatinio tobulinimosi, niekad neleidžia nurimti, pasitenkinti tuo, kas pa­ siekta šiandien. Negali­

ma apsiriboti vien savo kūryba, tenka labai daug skaityti: ir tai, ką skaito visi, ir dažnai tą, ko ne­ skaito beveik niekas. Ta­ čiau svarbiausia — pub­ licistas turi mokėti mąs­ tyti.

Visuomenė reikalauja iš laikraščio, radijo, te­ levizijos darbuotojo la­ bai daug. Tai supranta­ ma.

Jis pataria, moko, tampa savotišku arbitru, dažnai teisia, jo žodis turi didesnį poveikį, ne­ gu mokytojo, propagan­ disto, paskaitininko, nes jį skaito ar girdi nere­ tai milijonai žmonių.

Žurnalisto profesija Vyr. dėst. St. MAKAUSKAS Žurnalistikos katedros vedėjas

Tačiau, kas ieškos šio­ je profesijoje vien ro­ mantikos, norės rašyti tik reportažus iš kosmo­ dromų, dalintis su , skai­ tytojais savo (spūdžiais, patirtais kelionėse po tolimąsias šalis, tam teks retkarčiais ir nusivilti, nes vist] daugiausia rei­ kia vis dėlto rašyti apie kasdieniškesnius, labai reikalingus dalykus.

Šiuose „kasdieniškuose“ dalykuose neretai atsi­ skleidžia visiškai nelauk­ tos problemos, įprasti reiškiniai pasirodo esą labai sudėtingais, susipa­ žįstama su iš pažiūros visai eiliniais žmonėmis, kurie atskleidžia nepa­ prastus, kilnius bruožus. Žurnalistas dažnai pasi­ junta ne stebėtoju, o aistringu kovotoju. Tikras

laikraštininkas visuomet bus ten, kur audringiau­ siai kunkuliuoja gyveni­ mas, jis negali būti abe­ jingas tam, kuo domisi visuomenė, negali nusi­ sukti nuo neigiamų mū­ sų gyvenimo reiškinių.

Mokslas žurnalistikos specialybės stacionarinia­ me skyriuje trunka 5 metus. Per šiuos metus studentai išklauso visą eilę teorinių disciplinų.

Salia to, jie atlieka ga­ mybines praktikas, kurių metu įgytąsias teorines žinias taiko ateityje. Pa­ gal atskirų studentų pa­ geidavimą ir gabumus

jie galės, tam tikra prasme, specializuotis žurnalistkoje: ruoštis dirb­ ti laikraštyje, radijuje ar televizijoje. Žurnalistikos specialybė veikia Universitete nuo 1949 m. Daugelis baigu­ sių šią specialybę šian­ dien neblogai pažįstami respublikos skaitytojams ir žiūrovams. Jei pasi­ rinksi šią specialybę — po keletos metų skaity­ tojas gal ir Tavo pavar­ de pasirašytos medžia­ gos ieškos laikraščių ir žurnalų puslapiuose.

1967 m. birželio mėn. 16 d.

TARYBINIS STUDENTAS

Rusų kalba ir literatūra Filol. mokslų kandidatė N. MITROPOLSK AJ A Rusų literatūros kated ros vedėja, docentė

UGSĖJO mėnesį pen­ kiasdešimt naujų stu­ dentų papildys Univer­ siteto Rusų kalbos ir litera­ tūros specialybės klaustyojų būrį.

Stojamųjų egzaminų metu iškyla sunkus ir atsakingas uždavinys — atrinkti abitu­ rientus, gerai paruoštus vidu­ rinėje mokykloje, tvirtai ži­ nančius kalbą, liaudies meną, — tuos, kurie sugebės įsisa­ vinti literatūrą, savarankiškai studijuoti marksistinius lite­ ratūros ir kalbos mokslus.

Universitetas paruošia visa­ pusiškus rusų fdologijos spe­ cialistus. Vieni gabūs studen­ tai specializuojasi dabartinės rusų kalbos bei jos istorijos srityje, kiti — daugiau dėme­ sio skiria literatūros, tautosa­ kos studijavimui Jie tampa literatūros mokslo specialis­ tais. Dauguma mūsų absol­ ventų — žinomi tiek respub­ likoje, tiek už jos ribų, mokslininkai, aukštųjų mo­ kyklų dėstytojai, radijo ir te­ levizijos bei spaudos darbuo­ tojai.

Tačiau pagrindinis mūsų uždavinys -- paruošti aukštos kvalifikacijos rusų kalbos ir literatūros mokytojus Lietuvos TSR vidurinėms mokykloms.

Būti mokytoju — tai ne tik gerai mokėti kalbą ir literatū­ rą, sugebėti tinkamai pravesti pamokas, prisilaikant progra­ mos ir metodikos reikalavi­ mų.

Visa mūsų mokymo sistema siekia išauklėti studentą, tu­ rintį marksistinę pasaulėžiūrą, platų požiūrį į žmogų ir pa­ saulį, tikslias žinias ir aukštą bendrąją kultūrą.

Mūsų specialybės profiliuo­

R

jančios katedros — tai rusų = kalbos ir literatūros katedros. E Abiejose katedrose dirba ne- E maža grupė dėstytojų: 10 do- = F— centų ir 15 filologijos mokslų = kandidatų.

E Mūsų studentai klauso pas-E kaitų, seminarų, speckursųE atskirais klausimais (pavyz- = H. JASIUNAS džiui, „L. Tolstojaus kūryba", Ę „A. Čechovo realizmas", „Da- E Matematikos ir mechanikos iakulteto prodekanas bartinio tarybinio romano Ę bruožai" ir kt.). Be to, rašan- = OŠŲ fakultetas ruošia tiems savarankiškus kursinius = dviejų profilių specia­ ir diplominius darbus, dėsty- Ę listus: matematikus — tojai teikia individualias kon- E moksliniam-gamybiniam dar­ sultacijas. Šiomis dienomis mūsų ab- Ę solventai laiko valstybinius E egzaminus, gina diplominius = darbus. Komisija labai gerai = įvertino V kurso studentų Ę Lakio, Tumancevos, Bondaren-E ko, Tamošiūnaitės, Rudytės ir E kitų diplominius darbus.

Drg. Lakio diplominio darbo= tema — „Čechovas ir Vie- E nuolis (tipologinio tyrinėjimo E bandymai)“. Tai beveik moks-Ę linis darbas. Studentas, rašy- = damas jį, susipažino su Vie- Ę nuolio literatūrinio archyvo Ę medžiaga, Čechovo laiškais ir E užrašų knygutėmis, tyrinėjo = bendras temas, tipologiją ir E abiejų rašytojų stilių.

E Labai įdomios gamybinės ir = pedagoginės praktikos. Jau- = nesniųjų kuisų studentai ren-E ka rusų tautosaką ir gilinasi į E jos tarmes, vyresniųjų kursų E — dirba pionierių vadovais, = mokytojais-praktikais.

Be specialybės dalykų, stu- E dentai mokosi visuomeninių E disciplinų, užsienio kalbų, E studijuoja respublikos, ku- = rios mokyklose jie pritai- E kys žinias, kalbą, literatūrą ir Ę istorija.

E

M

bui ir pedagogus — darbui vidurinėse mokyklose. Mecha­ nikų ruošimas dar tebėra eks­ perimentinėje būklėje, ir šiuo metu priėmimas yra nutrauktas. Skirtumas tarp profilių yra labai mažas. Bai­ gusieji Universitetą gali sėk­ mingai dirbti mokslinį ir pe­ dagoginį darbą. Specialisto paruošimą paprastai nt^emia studijų metu Įdėtas darbas ir gabumai. Šiais metais fakultetas Į pirmąjį kursą priims 150 jaunuolių, kurie turi polinkį tiksliesiems mokslams, myli matematiką ir linkę jai pa­ skirti savo gyvenimą. Gerai besimokantieji gaus stipendi­ jas ir bendrabučius. Galės naudotis respublikos sostinės meno gėrybėmis, sportuoti,

■****/** 3 psl.

keliauti — visapusiškai la­ vintis.

Matematikos specialistų la­ bai reikia. Iš tikrųjų, žmo­ gaus skverbimosi į naikro ir makro pasaulius amžiuje, tu­ rint reikalų su šiuolaikiniais greičiais, energijomis, reika­ lingas nepaprastas kuriamų sistemų galingumas, patikimu­ mas, automatinis valdymas bei savarankiškumas. Jeigu gamy­ boje ir visuomenėje vystyma­ sis vyksta pagal tam tikrus dėsnius, o tuo dabar niekas neabejoja, ir žmogus nori juos pažinti ir priversti tarnauti savo labui, jis privalo sukur­ ti tikslius tyrimų metodus.

Todėl šiandien, ieškant nau­ jų tobulesnių metodų, prade­ dant fizika ir baigiant istorija ir kalba, yra reikalingos ma­

Matematikos ir mecha­ nikos fakultete paskaitą skaito prof. dr. J. KUBI­ LIUS. Foto A. BRAZAIČIO

Bibliotekininkystė ir bibliografija: Doc. V. ŽUKAS Bibliotekininkystės katedros vedėjas

Kalbėti apie bibliotekininko ir, bibliografo profesiją nėra lengva. Mūsų visuomenėje ji dar nėra labai populiari ir tinkamai įvertinta, dažnai su­ prastintai įsivaizduojamas bibliotekininko darbas: kas čia sudėtingo priimti ir išduo­ ti knygas, na dar parašyti katalogines korteles ir maž­ daug viskas. Tačiau bibliote­ kininko ir ypač bibliografo profesijos reikšmė nuolatos auga. didėjant išleidžiamų spaudinių kiekiui, spartėjant mokslo ir kultūros raidai.

Bibliotekininkas yra ne me­ chaniškas knygų išdavinėtojas, o kvalifikuotas patarėjas ir vadovas, parenkant knygas ir straipsnius mokslininkui ir inžinieriui, mokytojui ir agronomui, darbininkui ir kolūkiečiui, vaikui ir jaunuo­ liui. Orientuotis milžiniškoje knyąų, periodikos ir kitų spaudinių jūroje mūsų laikų visuomenės narys gali tik bibliografijos padedamas.

Prieš keliolika ar net ke­ letą metų galėjome kalbėti apie bibliotekininką, kurio svarbiausias uždavinys buvo propaguoti geriausias knygas, populiarinti jose keliamas idėjas, vadovauti gyventojų savišvietai ir pan. šiandien bibliotekininkui keliami rei­ kalavimai darosi didesni ir sudėtingesni.

Bibliotekinin­ kystė ėmė intensyviai domė­ tis tokiomis problemomis, kaip sociologiniai skaitytojų, ypač atskirų jos grupių, in­ teresų tyrinėjimai, vis dau­ giau gilinamasi į skaitytojų pedagogikos ir skaitytojų psi­ chologijos klausimus. Be šių mokslo šakų pagalbos negalė­ sime tinkamai aprūpinti skaitytojų literatūra.

Naujas bibliotekų darbo bruožas yra bibliografijos reikšmės išau­ gimas. Šiandien bibliografai nebegali tenkintis senomis darbo formomis — jie turi rūpintis, kaip iš tūkstančio, dešimties tūkstančių knygų ir straipsnių atrinkti skaiytojui keletą pačių svarbiausių ir jam būtinai reikalingų.

Tam reikalui vis toliau pradedama naudoti techni­ ka.

Sparčiai vystosi gimi­ ninga bibliografijai mokslo šaka — mokslinė-techninė in­ formacija, kuri užima vis

svarbesnę vietą visame, ypač stambių mokslinių, bibliotekų darbe. Dėl to būsimas biblio­ tekininkas ir bibliografas (asmuo, kuris dirba tik infor­ macinį darbą arba ruošia bibliografinius leidinius) tu­ rės įgyti ne tik didelį bend­ rojo lavinimo žinių bagažą, gerai mokėti bent vieną — dvi užsienio kalbas, bet ir turėti nuovokos apie techni­ nius savo darbo procesus.

Busimasis mūsų respubli­ kos bibliotekų darbuotojas turi ruoštis ir gilesniam mokslo tiriamajam darbui.

Vilniaus Valstybinio univer­ siteto Bibliotekininkystės ir : bibliografijos katedra ruošia• būsimus šio taip svarbaus• kultūrinio baro darbuotojus.; Tos specialybės studentai j studijuoja bendrojo lavinimo; dalykus (TSKP istoriją, politi-: nę ekonomiją, filosofijos da-: tykus, Lietuvos, TSRS tautų: ir visuotinę istorijas, užsie-: nio kalbą), plačiai studijuoja: lietuvių, rusų, užsienio ir: vaikų literatūras, praeina pe-: dagogikos ir psichologijos! kursus. Didžiąją studijų lai- • ko dalį užima specialybės da- ■ lykai. Jie klauso paskaitų: apie bibliotekų organizaciją,: bibliotekų fondus ir katalo-: gus, bibliotekinio-bibliografi-: nio darbo automatizaciją ir : mechanizaciją, darbo su : skaitytojais metodus, plačiai Į susipažįsta su knygos ir bib- j liotekų istorija.

Platus yra: bibliografijos dalykų kursas: (bendroji bibliografija, lietu-: vių bibliografijos istorija,: užsienio šalių bibliografija,: visuomeninės-politinės _ litera-: tūros, grožinės literatūros ir: kitos bibliografijos).

Studen ­ tai atlieka gamybinę praktiką: geriausiose Lieuvos ir Mask-: vos arba Leningrado bibliote- ■ koše.

Specialybės dalykus: dėsto, gamybinei praktikai : vadovauja kvalifikuoti biblio-: tekininkystės ir bibliografijos: katedros dėstytojai: pedago-: . kandidatai .

---------- j v.: gikos mokslų G. Raguotienė, K.: Lyrovas, C. mokslų : Sinkevičius, istorijos i Z.: kandidatai V. Stonienėi ir Zaveckienė, filologijos m. k. : J. Basiulis ir kt.

Laukiame darbščių, čių knygą bei biblioteką mer ginų ir vaikinų.

tematinės žinios. Kartais Įsi­ žeidžia nelabai tikslių sričių specialistai ir laiko matemati­ nių metodų šalininkus nekuk­ liais. Tačiau filosofas Kantas, kurio palaikai ilsisi Kalinin­ grade, sakydamas, kad „Moks­ le yra tiek mokslo, kiek jame yra matematikos", arba Mark­ sas, teigdamas, kad „Mokslas tik tada tampa tobulas, kai jam pasiseka naudotis ma­ tematika. ..“, nesistengė ko nors Įžeisti, o tik suprato, kaip iš tikrųjų yra.

Mūsų respublikoje matema­ tikų reikia (vairiose mokslo ir gamybos srityse. Matemati­ kai reikia padaryti perversmą pramonės valdymo ir apskritai valdymo automatizavime. Matematikams-ekonomistams bū­ tina automatizuoti ekonominės informacijos rinkimą, jos ap­ dorojimą elektroninėmis skai­ čiavimo mašinomis ir tuo būdu pagerinti gamybos efektyvumą. Medikams rei­ kalingi aparatai, „sugebą" tiksliai nustatyti diagnozes.

Biologams būtina tiksli bio­ loginių procesu charakte­ ristika. Visiems reikalingos skaitančios, verčiančios iš vienos kalbos į kitą, knyginę informaciją apdorojančios ir pateikiančosi interesantui ma­ šinos. Daugelio procesų mo­ deliavimo bei tobulų ma­ šinų kūrimo problemos dažniausia suvedamos Į ma­ tematinius uždavinius. Kad matematika imasi spręsti „nematematiškas" problemas, liu­ dija kai kurių naujausių ma­ tematikos mokslo šakų pava­ dinimai: informacijos teorija, matematinio modeliavimo teo­ rija, valdymo logika, auto­ matų teorija, lošimo teorija, masinio aptarnavimo teorija, sudėtingų sistemų patikimumo teorija ir t. t.

Matematiko laukia labai Įdomus, labai atsakingas, sun­ kus, pasišventimo, ryžto ir energijos reikalaująs darbas.

=

J. SLAVĖNAS Fiz.-mat. m. kandidatas, Fakulteto dekanas mokyklos abiturientas, besiruošiąs stoti į aukštąją mokyk­ lą, privalo išspręsti nelengvą uždavinį — pasirinkti specia­ lybę. Tai labai svarbus užda­ vinys, nes teisingas jo spren­ dimas didžiąja dalimi nulemia tolesnio darbo sėkmę ir re­ zultatus.

Dažniausiai sunku būna pa sirinkti specialybę todėl, kad abiturientas palyginti nedaug težino apie įvairias mokslo šakas ir negali atpažinti mė­ giamiausios. Manyčiau, kad jis gerai nepažįsta ir fizikos. Vi­ durinėje mokykloje dėstomas fizikos kursas daugiau pri­ mena fizikos istoriją, todėl abiturientas iš jo neįstengia Įsivaizduoti šiuolaikinio fiziko darbo.

Fizika yra senas ir labai išaugęs mokslas. Čia jau daug kas padaryta. Jau at­ skleisti paprasčiausi fizikos dėsniai. Tačiau tai nereiškia, kad viskas išspręsta ir fiziko­ je problemų nebeliko. Prie­ šingai, problemų yra ir jų skaičius vis auga, tik, esant idurines

V

aukštam mokslo išsivystymo laipsniui, nauja informacija, nauji efektai glūdi „giliai".

Jų jau nebegalima surasti „paviršiuje" paprastomis prie­ monėmis. Fizikos tyrimuo­ se vienu metu dalyvauja di­ deli darbuotojų kolektyvai.

Fizikos laboratorijos primena didžiulių pramoninių pastatų korpusus. Šiandieninė fizika. . . — tai mozaika didžiulio kiekio prie­ taisų signalinių lempučių, vo­ ratinkliai elektros laidų, di­ dybė betoninių pastatų, milži­ niškų greitintuvų, grandinėlės matematinių formulių. . . Fizi­ kos atradimai daro didžiulę įtaką žmonių gyvenimui, ne­ retai jie tuoj pat įeina į praktiką.

Fizikos specialistus mūsų respublikoje ruošia Universi­

teto Fizikos fakultetas. Uni­ versitete fizikai ruošiami dvie­ jų profilių: pedagoginio ir gamybinio. Gamybinio profilio fizikai skirstosi į 5 specializa­ cijas: astrofizikos, teorinės fizikos, optikos, radiofizikbs ir puslaidininkių fizikos. Stu­ dentai skirstomi į profilius ir specializacijas konkurso ke­ liu.

Universiteto Fizikos fakul­ tetas turi visas sąlygas rengti gerus fizikos specialistus. Mes turime patenkinamą mokymo bei tiriamojo darbo bazę ir aukštos kvalifikacijos pedago­ ginį personalą. Apie pusė fa­ kulteto dėstytojų turi moksli­ nius laipsnius bei mokslinius vardus. Mūsų fakultete dirba žymūs mokslininkai: LTSR MA akademikas prof. A. Ju­ cys, LTSR MA akademikas

prof. P. Brazdžiūnas, LTSR MA narys-korespondentas prof. P. Slavėnas, fizikos-ma­ tematikos mokslų daktarai J. Požėla, V. Sugurovas, A. Bolotinas, docentai H. Horodničius, J. Viščakas, H. Jonaitis, M. Mikalkevičius ir kt.

Fizikos fakultete yra 5 ka­ tedros (Astronomijos, Teori­ nės fizikos, Bendrosios fizikos ir spektroskopijos, Radiofizikos ir Puslaidininkių fizikos) ir 2 probleminės laboratorijos (Puslaidininkių fizikos ir Mo­ lekulinės akustikos).

Draugai abiturientai! Tų, kurie stos į Universiteto Fi­ zikos fakultetą, laukia įdomus fiziko eksperimentininko ar teoretiko darbas.

Fizikos fakulteto docentas J. VlSCAKAS laboratorijoje praveda užsiėmimą su busi­ maisiais fizikais.

Foto J. GIRAlClO

4 Ps'- ■***********'*****%%%%%%%%%«%%«%<

TARYBINIS STUDENTAS

.-^-%.-^--^-'-^-'W--^w-^-'W.-w.-ww-^.-^.^-w.-w.-w..-w.^-* 1067 m. birželio ffiėri. 16 d.

ŪSŲ socialistinės vi­ darbo sfera yra labai plati, suomenės devizas yra: įvairi ir įdomi. Jei inžinierių „Viskas žmogui, žmo­ konstruoja mašinas bei įren­ gimus ir drauge su ekonomis­ gaus gerovei“. Įgyven­ dinant, šį devizą praktikoje, KONSTRUOTI VARTOJIMĄ. organuose (Prekybos minis­ tais organizuoja materialiniu didžiulis vaidmuo tenka vie­ Labai svarbu yra ir numa­ terijoje, prekybos valdybose) vertybių gamybą, tai PREKY­ nai iš svarbiausių mūsų tyti, kaip geriau organizuoti ir tiesiogiai įvairiausiose pre­ BOS EKONOMISTAI YRA VARTOJIMO liaudies ūko šakų — pre­ vis gausėjančių materialinių kybos organizacijose ir įmo­ LIAUDIES kybai. Juk nepaprastai svar­ gėrybių pateikimą vartoto­ nėse, būdami šių įmonių bei KONSTRUKTORIAI IR OR bu, kad mūsų pramonė, jui — ar parduodant indivi­ organizacijų vadovais, jų pla- GANIZATORIAI. Tai kilnus žemės ūkis, kitos gamybos dualiai per prekybą, ar nu­ navimo-ekonomikos skyrių ir ir atsakingas darbas. Todėl šakos gamintų, būtent, tas kreipiant per visuomeninio ko­ sektorių viršininkais, vyr. prekybos ekonomiką turi stu­ prekes, kurių reikia socialisti­ lektyvinio vartojimo kanalus ekonomistais ir ekonomistais. dijuoti tie, kurie mato sav > nės visuomenės poreikiams (mokyklas, poilsio namus ir Vis daugiau prekybos ekono­ pašaukimą tarybinio žmo­ vis geriau patenkinti, ir ga­ sanatorijas, nemokamą visuo­ mistų reikia ir toms įstaigoms gaus — komunizmo statytojo mintų jų tiek, kiek reikia. meninį maitinimą ir pan.); bei organizacijoms, kur orga­ poreikių vis geresniame PARČIAI plečiantis„____ liau-Į tariant, būtina pla- nemažiau svarbu nuolat tobu­ i ' nizuojamas gyventojų buitinis patenkinime, kuriems patinku surišti gamybą su linti to perteikimo formas ir aptarnavimas, kolektyvinis vi­ dies ūkiui, vis 1labiau _______ ningai t..-.:..... ir gilus analitinis, ir gyvas ____ | vartojimu. , ir būdus, ypač per tarybinę pre­ suomeninis vartojimas. tvarkant ūkj moksliniais kuo | Pats vartojimas nėra pasto- kybą, t. y., ORGANIZUOTI Taigi, prekybos ekonomisto ūkinis-organiza einis cla-bus. metodais, mums reikia 1___ _ „ s mate- VARTOJIMĄ. daugiau ūkio šakų bei ekonomivusl:. Rytant žmogaus Šias labai svarbias funkci­ orga-1Į balinei gerovei, kultūrai, kos žinovų, įmonių gamybos I mokslui, auga ir įvairėja zmo- jas mūsų visuomenėje atlieka Profesorius nizacijų vadovų, „___ ,___ M. GREGORAUSKAS keičiasi sko- kvalifikuoti PREKYBOS planuotojų, daugiau ekonomis-1 Raus poreikiai, tai rei­ EKONOMISTAI (taip pat ir Ekonomikos mokslų daktaras, tų — liaudies finansų, kredito, I n 's- apskaičiuoti, pomėgiai. Visa Prekybos ekonomikos kia ir ne tik ap­ prekių mokslo bei prekybos apskaitos darbuotojų ir kt. Į f ~ katedros vedėjas organizavimo specialistai). Jie Todėl kasmet didėja ekono- kaičiuoti, bet ir prognozuoti dirba bendrųjų šalies valdymo Doc. J. PRICINAUSKAS mistų pareikalavimas, geri I perspektyvai ir laiku pateikti Prekių mokslo katedros vedėjas ir liaudies ūkio bei kultūros ir tvarkančiuose liaudies var­ ekonomistai yra nepaprastai Į paraiškų gamybai, kiek ir ko planavimo organų (Ministrų tojimą, mokslo tyrimo institu­ Prekių asortimento plėtimas, jų kokybės gerinimas — vertinami. Štai kodėl ekono- į gaminti, kiek ir kokių mate- tarybų, vykdomųjų komitetų, tuose, kadrus prekybai ruo svarbus pramonės ir prekybos uždavinys. Tai pirmiausia ir mistų darbas yra ne tik la-|na/l/»w gerybių skirti tiesio- plano komisijų) specialiuose šiančiose mokyklose, specia­ rūpi prekių žinovams. Aukštos kvalifikacijos maisto ir bai įdomus, bet ir vienas la-1 giai liaudies vartojimui. padaliniuose, planuojančiuose liuose prekybą tvarkančiuose pramonės prekių žinovus ruošia prekių mokslo ir preky; bos organizavimo specialybė. Ši specialybė labai tampriai blausiai reikalingų, labiausiai I Trumpai tariant, reikia siejasi su techninėmis specialybėmis. naudingų visai mūsų šaliai, Busimieji prekių žinovai studijuoja bendrąsias ekonomi­ komunizmo statybai. nes disciplinas, o taip pat chemiją, fiziką ir kai kurias nansų sistemoje dirbantys I Klausydami su kitais stukitas tiksliųjų mokslų disciplinas. Šios disciplinos padeda specialistai nustato įmonių ir EKONOMIKOS fakultetas dentals-ekonomistais bendrąnuodugniau pažinti prekes. ūkio šakų finansinius santy­ . .. . , I stas sias visiems privalomas ‘ dis­ kius su socialistine valstybe, Plačiai studijuojamos specialybės disciplinos — preky­ ciplinas, finansininkai ir kreyra pagrindine ekono-1 ditininkai kartu studijuoja ir finansuoja įmones bei žiny­ bos ekonomika ir prekybos organizavimas ir technika. bas, kontroliuoja jų ūkinę ir mistų kalvė respubliko­ specialiąsias disciplinas: fi­ Pagrindinė specialybės disciplina yra prekių mokslas. finansinę veiklą.

Dirbantys Maisto prekių mokslo ir prekybos organizavimo speciauje. Jis yra ir vienas didžiau­ nansus. pinigų cirkuliaciją ir liaudies ūkio šakose finansi­ kreditą, biudžetą, pinigų cirzacijos studentai studijuoja platųjį maisto prekių mokslo sių fakultetų Universitete. kuliacijos organizavimą ir ninkai tvarko Įmonių finan­ kursą, maisto prekių spec. kursą ir trumpąjį pramones Naujaisiais mokslo metais planavimą, liaudies ūkio šasus. Jie gali būti skiriami prekių mokslo kursą. Pramonės prekių mokslo ir preky; įmonių finansų skyrių virši ­ bes organizavimo specialybės studentai studijuoja platųjį kų finansus ir kt. jame mokysis apie 4200 stu­ Prof. dr. A. ŽILĖNAS ninkais, o taip pat gali sėk­ pramonės prekių mokslo kursą, pramonės prekių spec. dentų: dieniniame skyriuje Finansų ir kredito katedros Be paskaitų, pratybose bei mingai dirbti ir įmonių pla­ kursą ir trumpąjį maisto prekių mokslo kursą. vedėjas apie 1250, vakariniame — seminaruose busimieji finansų navimo skyriuose.

Baigusiems šią specialybę suteikiama aukštos kvalifirt.v ir kredito specialistai dar Baigę kredito specializaci­ cijos maisto ar pramonės prekių žinovo kvalifikacija. Ab­ apie 900 ir neakivaizdiniame Universiteto auditorijose pra­ logiios pagrindais, įmonių studentai daugiausia ski­ solventai dirba prekybos organizacijose ar įmonėse vy­ — apie 2050. Studentų pri­ deda pratintis praktiškai tai- darbo organizavimu. O per­ ją, riami dirbti į TSRS Valstybi­ resniaisiais ir vyriausiaisiais prekių žinovais ir kitais va; ėmimas į fakultetą kasmet di­ I Lyti teorines žinias. Atlikda- ėjusios į naują ūkininkavi­ nio banko ir Statybos banko dieninį dovaujančiais prekybos darbuotojais. Taip pat gali dirbti 360 I m* gamybinę praktiką fi- mo tvarką. įmonės praktiškai įstaigas, kurių darbas, kaip dėja. Šiais metais į pramonės įmonių realizavimo skyriuose.

1 nansų bei bankų įstaigose ir nebegali išsiversti be finansi­ ir finansininkų, tampriai skyrių bus priimta net įmonėse, studentai praktikan- ninkų. Todėl numatoma pra­ susijęs su pramonės ir kitų studentų. tai pradeda jau savarankiš­ dėti ruošti pramonės finansų liaudies ūkio šakų įmonių bei Fakultetas šiuo metu ruošia kai dirbti finansininko bei specialistus. Naujomis ūkinin­ organizacijų ūkine-finansine kreditininko darbą, kuris to­ kavimo sąlygoms smarkiai veikla. kvalifikuotus buhalterius, eko­ li gražu ne toks jau padidėja bankinio kredito, o Baigiantieji Universitetą nomistus pramonei, materiali-i kaip H gražu IOks jau sausas, kartu ir kredito gal ne daugelis specialistų jaunieji finansų ir kredito niam-techniniam aprūpinimui, Į kaip gal daugelis ii įsivaiz- liaudies ūkyje vaidmuo. specialistai per , . _ ____ paskirstymą Baigę _ finansų specializaci ­ grobstyto išgrobsiomi. Tai ge­ prekybai, finansų-kredito sis- dtioja. Teikdami bei kaupdal| mi lėšas, finansininkai ir kre- ją. studentai skiriami dirbti į riausias įrodymas, kad šie veiklos organizavimo bei temai. Kaip ir pernai, šiemet ditinjnkaj neišvengiamai susi- finansų centrines bei vietines specialistai Doc. J. PAULIUKONIS labai reikalingi planavimo ekonomistai. Greta Pramonės ekonomikos priimsime į naują, šiuolaikinę I duria su įmonių; įstaigų bei įstaigas ir kitų centrinių ži­ mūsų liaudies ūkiui. Kviečia­ bendrų dalykų čia išeinami katedros vedėjas specialybę — ekonomine ki- žinybų veikla. Neatsitiktinai nybų finansų aparatą, o taip me jaunuosius draugus ir technologijos ir energetikos pat į pramonės įmones bei drauges stoti į finansų ir kre­ bernetiką. Šiais metais Įstei- H™ pagrindai; pramonės ekono­ kitas ūkines organizacijas. Fi- dito specialybę. mikos, įmonių planavimo, or­ giama dar viena nauja spe-1 vyzdžiui, su pramonės technoganizavimo bei analizės, pra­ Darbo ekonomikos specia­ cialybė — ekonominės infor-1 . lybės studentai ruošiami būti monės finansų ir kreditavimo macijos mechanizuoto apdoro-1 darbo ir gamybos organizato­ disciplinos.

Baigę šią discipliną, skiria­ jimo organizavimas. Baigusieji I riais pramonės ir kitų šakų šia specialybę gaus inžinie-1 įmonėse. Be kitų, ekonomis­ mi dirbti įmonių, žinybų eko­ nomistais. įgiję patirties, gali tams bendrų, dalykų, šios riaus-ekonomisto diplomą.

I specialybės studentai studi­ būti skiriami atsakingoms va­ dovaujančioms pareigoms.

ISŲ specialybių ekono-I įtįgĮ'■ juoja gamybos technologiją, Jaunimą, besidomintį, kaip darbo resursų paskirstymo ir mistai vienodai reikalin- I Doc. A. VENGRYS reikia efektyviam pramonės naudojimo dėsningumus, dar­ organizuoti gamybą, kad būtų ir gi mūsų liaudies ūkiui, . Ekonomikos fakultete praEkonominės kibernetikos tvarkymui, būtina gerai pa­ bo psichologiją, fiziologijos sunaudota mažiau darbo . , . .7 . , , ...

I dedami ruošti naujų speciair statistikos katedros žinti jos ekonomiką, joje pagrindus, darbo teisę, tyri­ gamybos priemonių, kad pro­ visi jie privalo turėti, visų |ybių ekonom|stai: ekonomisdukcija kuo geriausiai ten ­ vedėjas darbo organizavimo, vykstančius ūkinius procesus. nėja pirma, platų ir gilų bendrą I tai-kibernetikai — nuo 1966 visuomenės poreikius, Dėl to, šios krypties ekono- darbo jėgos planavimo, nor­ kintų ekonominį išsila\ ininią. Todėl I m- ir ekonominės informaci- (modeliais), o elektroninių mistai-inžinieriai gana plačiai mavimo, apmokėjimo ir pan. Pramonės ekonomikos kated­ ra kviečia studijuoti šias spe­ visų specialybių ekonomistai -FzCahtaoHiar°JOnuSdaOtreii1,amnO skaičiavimo mašinų pagalba studijuos pramonės ekonomi­ klausimus, atlieka praktiką cialybes. ką ir organizaciją bei kitas pramonės, statybos ir trans­ čių mokslo metų. naujos, studijuoja nemaža bendrų vi-1 vadinamos • ■ konstruktyviosios, ■ -Tai ---■— juos išsprendžia. porto organizacijose, mokosi Baigęs studijas, ekonomis- ekonomines disciplinas. siems ekonomistams dalykų. krypties ekonomistai.

Baigę šią specialybę, eko- organizuoti darbą taisyklin­ tas-kibernetikas dirbs res­ nomistai-inžinieriai, visų pir ­ gai, moksliškai.

Kibernetika, kaip žinia, yra publikos pramonės Visi jie, baigę fakultetą, dir­ valdymo ma, dirbs jau minėtuose Pažymėtina, kad iki šiol mokslas apie valdymą ir ryaparate: įmonėse, jų susivie ­ ba ne tik atitinkamose liaii___ ministerijose; pla­ skaičiavimo centruose, ekono­ darbo ekonomikos specialy­ dies ūkio šakose, Įmonėse bei sius xĮvairiose sudėtingose sis-­ nijimuose, minių tyrimų laboratorijose bės ekonomistų ruošiama ne­ ------- Liaudies ūkis visu navimo organuose. Be to, jų biuruose, mokslo-tyrimo daug netgi Sąjungos mastu. organizacijose ,bet ir liaudies I temose. *"* moje ir ' atskiros jo dalys laukia mokslo tyrimo institu­ ir institutuose ir t. t. Tai nauja, Todėl darbo ekonomikos spe­ ūkio planavimo bei valdymo . (pramonė, žemės ūkis, trans- tai, laboratorijos, biurai, už- perspektyvi ekonomistų spe­ cialistai labai laukiami visų tyrimo portas ir t. t.), netgi įmonės siimą pramonės valdymo ty­ organuose, mokslinio patrauir jų susi vienijimai.^ yra labai rimu, naujų valdymo sistemų cialybė, žengianti koja į ko­ liaudies šakų įmonėse, žiny­ Įstaigose. O kas turi nedaon- sudėtingos sistemos. Ekono- projektavimu ir t. t. ją su šiuolaikine mokslo ir bose, mokslinėse laboratori­ technikos pažanga. Tokių spe­ jose. Vadinasi, jaunimo susi­ kimą, gali dirbti ir peuagu minė kibernetika, kaip taiŠioje naujoje mūsų ūkio komoji kibernetika, ir nag­ valdymo sistemoje labai svar­ cialistų laukia mūsų respub­ domėjimas šia specialybe itin ginj darbą vidurinėse mokyk-| rinėja likos liaudies ūkis. pageidaujamas. Ypač laukia­ šių sudėtingų sistemų Doc. A. NEVINSKAS lose, technikumuose bei aukš­ valdymą. Fakultete ruošiami bų vaidmenį vaidins ekono­ Tad kviečiame Tave, jauna­ ma dirbusių įmonėse, su pa­ mistai -inžinieriai-ekonominės sis drauge, pašvęsti savo jė­ starųjų siuntimais.

Buhalterinės apskaitos ekonomištai-kibernetikai stu­ informacijos tosiose mokyklose. mechanizuoto gas naujų, labai perspektyvių katedros vedėjas Pramonės ekonomikos spe­ organizatoriai, ekonomikos Taigi, ekonomisto specialy­ dijuos pramonės valdymo apdorojimo mokslo krypčių cialybėje ruošiami pramonės kuriuos, kaip minėjome, pra­ studijavimui! įmonių gamybos ir ūkinės Ekonomistai kibernetikai bė kiekvienam jaunuoliui at-Į mokslą, Buhalterinės apskaitos spe­ deda ruošti Ekonomikos fa­ cialybės studentai, be discipli­ veria plačias ir įvairias per­ daug laiko ir jėgų skiria spe- kultetas.

■ cialių matematikos sričių stunų, kurias studijuoja visų ki­ spektyvas.

Valdymas vyksta informaci­ tų ekonomikos specialybių ekonomiką, kib^ jos pagrindu. Dėl to, norint studentai, mokomi dar naudo­ Studijuojant efektyviai valdyti sudėtingą plačią I netjųOSi ekonominių procesų tis sudėtinga skaičiavimo būtina įgyti ne tik atskiras modeliavimo pagrindais, sistemą — ūkį, jo technika, jos pritaikymu su­ bendrąją ekonominę erudici­ elektroninėmis skaičiavimo šakas, netgi įmonę, reikia tu­ dėtingiems ekonominiams už­ rėti patikimas žinias ir duo ­ daviniams spręsti, ūkinei ją, bet ir gilių specialių žinių mašinomis — tuo musų am­ menis apie vykstančius ir bu­ Doc. L. JASINSKAS Liaudies ūkio ekonomikos veiklai analizuoti. Štai ____ žiaus mokslo ir technikos kodėl bei praktinių (gūdžių. t. katedra ruošia Liaudies ūkio ekonomikos materialiniostebuklų. Jie giliai studijuoja simus gamybos procesus, aukštos kvalifikacijos buhal­ y., ekonominę informaciją. terinės apskaitos specialistai ir patį valdymo objektą — techninio aprūpinimo ekono­ katedros vedėjas OKYMOSI metu busi­ pramone, Ekonominės informacijos, pramonės gamybos dirba ne tik įvairiose liau­ mieji ekonomistai išeina technologiją, jos ekonomiką objektyviai būtinos duotai mikos ir planavimo specialy­ dies ūkio šakose įmonių, įstai­ nemažai specialiųjų dis­ ir organizaciją, planavimą, sistemai valdyti, surinkimas, i bės ekonomistus. Šio profilio gų, organizacijų, susivieniji­ saugojimas ir specialistai be bendrų ekono­ grandyse. Jie taip pat reika­ mų vyriausiais (vyresniai­ ciplinų, atlieka savo busimo­ ūkinių procesų analizę ir t. t. sutvarkymas, taip šią specialybę, jaunuo; perdavimas yra labai plati ir minių disciplinų palyginti pla­ lingi pramonės bei statybos siais) buhalteriais. Jie sios specialybės bei speciali- liaiįgiję pat yra skiriami minėtų orga­ sugebės giliai moksliškai sudėtinga mokslo šaka, besi­ įgyvendinant nizacijų vyr. ekonomistais, Ji čiai išeina medžiagų ir įren­ Įmonėms, kur, zacijos dvi gamybines prakti- tyrinėti pramonės _____ . valdymą, formuojanti mūsų akyse. kas (8 ir 20 savaičių). Jų. projektuoti ' ' ' *' naujas, '** efektyvias taip pat labai plačiai naudoja gimų mokslą, medžiagų ir ža­ ekonominę reformą, tiekimo ir planuotojais ir pan.

Mes esame pratę vaizduotis valdymo sistemas, užtik­ specialius matematinius me­ liavų sunaudojimo normavi­ produkcijos realizavimo orga­ metu studentai dirba pramo- ' rins buhalterį, paskendusį popie­ pramonės valdymo siste- todus ir ypač plačiai — šiuo­ planavimas riuose, nes Įmonių cechuose ir sky- mų funkcionavimą, t. y., patys laikinę skaičiavimo techniką. mą, tiekimo ir produkcijos nizavimas ir barškinantį skaitytu­ riuose, tiekimo bazėse, san- jose dirbs. Tokių pramonės Šios specialybės ekonomistai realizavimo organizavimą ir įgauna ypač svaibią reikšmę. vais. Dabar buhalterio dar­ sandėlių ūkio Materialinio-techninio aprū­ bas iš esmes kinta. Visa ap­ dėliuose, parduotuvėse, finan- valdymo sistemų veikla ^usi- giliai susipažins su informa­ planavimą, cijos teorija, ekonominės in­ ir ūkinės veiklos ana­ , . , . jusi su optimalių (geriausiųtvarkymą, krovinių pervežimo pinimo ekonomikos ir plana­ skaita sų skyriuose, bankuose, o jų) ekonominių sprendimų, formacijos organizavimu, lizė pertvarkoma naujos skai­ organizavimą ir kitus dalykus, vimo specialistų darbas yra čiavimo technikos pagrindu. ekonominės kibernetikos, eko- pianų variantų suradimu. Tai efektyviu ekonominės infor­ Kvalifikuotas buhalteris ge­ nominės informacijos mecha-1 padaryti galima tik specialių macijos apdorojimu šiuolai­ kurie būtini gamybos aprūpi­ gyvas, reikalaujantis organi­ kinės technikos pagalba. Ry­ nimo ir gatavos produkcijos zacinio operatyvumo. Tai at­ riausiai žino savo įmonės, nizuoto apdorojimo organizašium su tuo, šią specialybę ūkinės organizacijos ekono­ sakingas ir įdomus ekono­ miką, jo pasiūlymai įmonės vimo specialybių studentai pagalba. Ekonomistas-kiberne- patartina pasirinkti tiems, ku­ realizavimo organizatoriams. darbui pagerinti būna labai Šios specialybės ekonomis­ misto darbas. praktiką atliks ir skaičiavimo tikas, remdamasis giliu valdy- rie, būdami neblogi matema­ mo ob objekto — pramonės - tikai, domisi šiuolaikine skai­ tai ruošiami centruose ™ ie,<to ~ Kviečiame studijuoti mate­ vertingi. dirbti liaudies rer... . . ...

I pažinimu, čiavimo technika.

Todėl, jeigu domina ekono­ pažinimu, jame jame vykstančius rialinio-techninio aprūpinimo mikos mokslai, kviečiame pa­ Norint žinoti, kiek ir ko­ ūkio materialinio-techninio Tad kviečiame Jus, jaunie- Į ūkinius ūkinius procesus procesus matematišsirinkti buhalterio specialybę. ji draugai.

1 kai formuluoja uždaviniais kios ekonominės informacijos , aprūpinimo sistemos įvairiose ekonomiką.

C><5[2.QŪ0

M

RUOŠIAMI PREKYBOS EKONOMISTAI

€KO NOMI5 TAIS

S

TRŪKSTA PREKIŲ ŽINOVŲ

inansai irl kreditas

E

Darbo ir pramonės ekonomika

V

3PeCiAtYBE

Materialinis - techninis aprūpinimas

M

1967 m. birželio mėn. 16 d.

■?*/*/*/*/*^*^*/*'*/*/**'*/*^*^*^w^w^ TARYBINIS STUDENTAS

JŪSŲ LAUKIA TEISĖS FAKULTETAS T

ARYBINIŲ teisininkų už­ davinys — saugoti so­ cialistinį teisėtumą, įgy­ vendinti teisingumą, auklėti žmones tarybinių įstatymų ir socialistinės moralės normų laikymosi dvasia. Teisės fa­ kultetas kaip tik ir ruošia specialistus, kurie stovi tary­ binio teisingumo sargyboje ir vykdo teisingumą. Fakultetas ruošia aukštos kvalifikacijos teisėjus, prokurorus, tardyto­ jus, advokatus, notarus, juris­ konsultus, arbitrus ir valdy­ mo organų darbuotojus. Šių darbuotojų dar labai trūksta mūsų respublikoje. Teisininkų kadrų paruošimu ir teisės mokslų išvystymu nuolat rū­ pinasi Partija ir Tarybinė Vy­ riausybė. Apie tai liudyja TSKP CK 1964 m. liepos mė­ nesio nutarimas: „Dėl prie­ monių tolesniam teisės mokslų išvystymui ir teisininkų kadrų paruošimo pagerinimui šaly­ je" ir paskesnieji TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nuta­ rimai.

Teisės fakultetas turi tris skyrius: dieninį, vakarinį ir neakivaizdinį. Dieniniame sky­ riuje mokslas trunka 5 me­ tus, o vakariniame ir neaki­ vaizdiniame — 6 metus. į dieninio skyriaus I-mą kursą priimama 50 žmonių, į vakarinį — 25 ir į neakivaiz­ dinį — 125 žmonės. Į dieninį skyrių priimami, kaip taisyk­ lė, turintieji dvejų metų bet kurio darbo stažą arba atlikusieji tarnybą Tarybinėje Ar­ mijoje. Praktinio darbo stažo reikalaujama todėl, kad teisi­ ninkas be gilių teorinių žinių, turi turėti gyvenimo patyri­ mą. Teisininkas savo darbe susiduria su Įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų ir išsilavi­ nimo žmonėmis, sprendžia la­ bai sudėtingus ir įvairiapu­ siškus žmonių gyvenimo klausimus. Visus klausimus teisininkas priialo išspręsti teisingai, o tam reikia turėti ir gyvenimo patyrimą. į vakarinį ir neakivaizdinį skyrius priimami dirbantieji

Doc. S. VANSEVlClUS Fakulteto dekanas

bet kurį darbą, tačiau pirme­ nybė teikiama dirbantiems to­ je ar giminingoje specialy­ bėje.

Fakultete yra keturios ka­ tedros: Valstybinės teisės, Ci­ vilinės teisės ir proceso, Bau­ džiamosios teisės ir proceso, Valstybės ir teisės teorijos bei istorijos. Katedrose dirba 26 dėstytojai, jų tarpe 8 do­ centai: ir 13 teisės mokslų kandidatų. Paskaitas skaito ži­ nomi respublikos teisininkai: nusipelnęs LTSR teisininkas doc. J. Žėruolis, doc. K. Do­ maševičius, doc. A. Bulota, doc. A. Ziurlys, LTSR proku­ roras V. Galinaitis, vyr. dėst.

A. Klimka ir kt. Praktinius užsiėmimus praveda Aukš­ čiausiojo Teismo ir liaudies teismų teisėjai, kurie plačiai supažindina studentus su tei­ sine praktika. Studentai mo­ komi dirbti praktinį teisininko darbą ne vien praktinių užsi­ ėmimų metu. Jie atlieka ga­ mybinę praktiką teismo ir prokuratūros organuose, dalis dirba visuomeniniais prokuro­ rų ir tardytojų padėjėjais, pa­ deda milicijai.

Studentai savo teorines ži­ nias gilina moksliniuose bū­ reliuose. Tokių būrelių yra keturi: Civilinės teisės ir pro­ ceso, Baudžiamosios teisės ir proceso, Teisminės kalbos ir tarptautinių santykių mokyk­

la. Studentai, mokslinės drau­ gijos nariai, kasmet dalyvauja su pranešimais studentų moks­ linėse konferencijose ir už gerai paruoštus darbus yra apdovanojami diplomais bei premijomis.

Fakultete be tiesioginių spe­ cialybės dalykų yra dėstomi ir pagalbiniai, teisininkams labai reikalingi dalykai: teis­ mo medicina, teismo psichiat­ rija, buhalterinės apskaitos pagrindai ir teisminė buhalte­ rinė ekspertizė, logika. Dėsto­ mos visuomeninės disciplinos: TSKP istorija, politinė ekono­ mija, dialektinis ir istorinis materializmas, mokslinis ko­ munizmas, mokslinio ateizmo pagrindai. Dėstomi rusų ir už­ sienio kalbos dalykai.

Stojant Į fakultetą, reikia išlaikyti stojamuosius egza­ minus: lietinių kalbą ir lite­ ratūrą (žodžiu ir raštu) bei TSRS istoriją.

Fakulteto studentai įtraukia­ mi Į aktyvų visuomeninį dar­ bą, nes teisininkai turi būti ir aktyvūs visuomenininkai.

Todėl jau fakultete stengia­ masi duoti visuomeninio dar­ bo įgūdžius. Teisininko parei­ ga — dirbti profilaktinį dar­ bą, neprileisti nusikalstamumo ir kitokių teisės bei moralės normų pažeidimo. Tai jis gali padaryti tik aktyviai dirbda­ mas visuomeninį darbą. Fa­ kulteto studentai įtraukiami Į nepilnamečių teisės pažeidė­ jų šefavimo darbą, kurį jie dirba kartu su milicijos sky­ rių vaikų kambariais, į liau­ dies draugovės veiklą, Į pa­ skaitų teisinėmis temomis skai­ tymą visuomenei ir pan. Vi­ suomeninį darbą dirba ir va­ saros darbo ir poilsio stovyk­ lose.

Plačią veiklą išvysčiusios fakulteto komjaunimo ir profsąjunginė organizacijos.

Mieli draugai! Kam iš jūsų patinka įdomi, kiek romantiš­ ka, labai atsakinga ir sunki, bet labai reikalinga teisinin­ ko specialybė, laukiame jūsų Teisės fakultete.

Būdamas studentu, 1946— 1950 metais aktyviai daiyvavavau Universiteto komjau­ nimo gyvenime. Žiūrint per dvidešimties metų prizmę, daug kas dabar atrodo ki­ taip, dalis mano ir mano draugų poelgių atrodo nai­ vūs, kartais juokingi, bet to meto sąlygomis mes viską darėme iš visos širdies, tvir­ tai įsitikinę, kad kitaip elg­ tis negalima.

Politinės nuotaikos Uni­ versitete pokario metais buvo gana sudėtingos. 1944—1945 metais į Universiteto suolus sėdo šimtai studentų-darbininkų ir vargingųjų valstie­ čių vaikų. Jų tarpe kelios dešimtys buvo ką tik grįžę iš frontų, su kareivių milinė­ mis ėjo į auditorijas. Pradžio­ je rūbinių nebuvo, patys stu­ dentai daugelį patalpų apkū­ rendavo, patys Rūdiškių miš­ kuose ruošė malkas. Šalia šio jaunimo, Universitete buvo tokių, kurie svajojo apie bur­ žuazinį Universitetą, boheminį studentijos gyvenimą. Ir ne tik svajojo...

Komjaunimo organizaciją Universitete pirmaisiais pokaiio metais daugumoje su­ darė buvę Tarybinės Armi­ jos kariai, nes beveik visi komjaunuoliai, kurie 1940— 1941 tarybiniais metais mo­ kėsi Vilniaus Universitete, arba žuvo frontuose, arba ta­ po hitlerinio teroro aukomis.

Todėl komjaunimo eilių au-

STUDIJUOKIME UŽSIENIO KALBAS Ko toliau mokytis? Ką studijuoti? Kur stoti? To­ kie klausimai dabar jau­ dina tūkstančius mūsų jaunuolių, baigiančių vi­ durines mokyklas. Kiek­ vienas, be abejo, norėtu, pasirinkti įdomią ir drau­ ge naudingą specialybę.

Naudingą kam — vi­ suomenei ar sau pačiam?

Sau pačiam dabar jau visos aukštojo mokslo specialybės yra maždaug lygiai naudingos. Specia­ listų darbo atlyginimo skirtumai yra nežymūs.

Bet ar tas svarbu?

Daug svarbiau yra jausti, kad tavo darbas yra nau­ dingas kitiems žmonėms, visuomenei, Tėvynei. Tai yra tikra laimė. Tai yra privilegija, dėl kurios vertėtų ir pakovoti, ir studijų vargą išvargti.

Ak, tos studijos! Jos gali būti ir didelio džiaugsmo, ir didelio siel­ varto priežastimi. Dėl to, prieš pradedant studijas, reikia gerai pagalvoti: kur linksta mano širdis?

Kokie mano sugebėjimai?

Ką aš noriu pasiekti?

Doc. R. MIRONAS

Studijos, kaip ir vedy­ bos, yra rimtas dalykas. Žengei klaidingą žingsnį — ir, žiūrėk, gailėsies gal net visą gyvenimą...

Yra tokia viena specia­ lybė Istorijos ir filologijos jakultete, kuri labiau­ siai tiktų daugumai jau­ nuolių. Tai — užsienio kalbos specialybė.

Ją baigusieji, dažniau­ siai, būna mokytojais. O mokytojo, auklėtojo proiesija juk yra pati pra­ kilniausia, labiausiai pa­ garbos verta.

Tai yia universali profesija, kuri apima visas gyvenimo sritis, viską nušviečia, viską išaiškina. O kokia laimė yra vesti į gyve­ nimą smalsius, nepa­ tyrusius protus, formuo­ ti asmenybes!

Tai yra įdomiausia kūryba, kuri gali teikti didelį pasiten­ kinimą, pasigėrėjimą, pa­ sididžiavimą savo darbu!

Užsienio kalbos specia­

Prof. Mykolas Marcinkevičius, dalyvaujant studen­ tams, praveda ligonio apklausima.

pra d ž i a

Pasakoja docentas A. BURKAUSKAS girnas praktiškai buvo viena iš centrinių politinės kovos studentijos tarpe problemų. Į komjaunimo gretas mėgino prasiskverbti ir įvairūs politi­ niai avantiūristai (Musteikis, Siauryla, Jurčiukonis). Nepai­ sant priešų užmačių, komjau­ nimas augo ir grūdinosi. Su komjaunimu savo gyvenimą surišdavo kaskart vis dau­ giau gabių, sąžiningų stu­ dentų — Tarybų šalies pat­ riotų.

Pirmas rimtesnis komjauni­ mo pavedimas man buvo duo­ tas, dalyvaujant Universi­ teto chore.

1946 metais daugiau kaip šimto žmonių chore buvau vienintelis kom­ jaunuolis. J. Barzdaitis, tuo­ metinis Universiteto komjau-

lybė taip pat yra unnersali specialybė. Juk kalba apima viską.

Visas pasaulis su visomis nesuskaičiuojamomis savo peripetijomis atsispindi kaiboję. Visi jausmai, visi pergyvenimai, genialios mintys ir subtiliausi nujautimai reiškiasi kalboje. „Užsienio kalba yra gink­ las gyvenimo kovoje“, — sakydavo Marksas. „Moki kalbą — žinai kelią", — kartodavo mūsų proteviai. Studijuodamas užsienio kalbą, žmogus nepaprustai praturtėja, pasidaro daug įdomesnis.

O kiek daug užsienio kalba duoda internacionaiiniam auklėjimui! Studijuodumas kalbą, žmogus drauge susipažįsta su atitinkamos tautos istorija, su tautos dvašia ir, žinoma, pamilsta tą tautą ir jos būdą.

Istorijos ir filologijos fakultete galima studijuoti kaip specialybę vokiečia. prancūzų ar anglų kalbą. Be to, studentai turi galimybę, jei tik no­ ri, studijuoti dar daugelį kitų užsienio kalbų: italų, ispanų, švedų, danų, arabų, senovės indų (sanskritą), lotynų, senovės graikų ir kitas kaibas. Kiekviena iš šitų kalbų yra tikras žmogaus minties, kūrybinio darbo šedevras, kuriuo gėrėtis galima kiekvienam, pasirinkusiam Istorijos ir filologijos fakultetą.

Daug malonumų teikia filologijos studijos, jei i jas žiūrima rimtai, jei jos atitinka studento vidinius polinkius. Didelis kvalifikuotų dėstytojų būrys žada jums, būsimieji filologai, padėti jūsų dideliame ir malaniame durbe.

(

( / i ] i ( (

I

į ) į

į Į )

(

I Į

) ) )

Į

( (

į Į / j j Į j j ( ( )

j J \ j į j i / /

J ' j Į

Ar verta pasirinkti mediciną?

IŠ UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ISTORIJOS

Sunki

I

Darbas aukštojoje mokyk­ loje, kasdieninis bendravi­ mas su ką tik įstojusiais į nimo sekretorius (dabar Uni­ Medicinos fakulteto pirmą versiteto Filosofijos katedros ' kursą, o taip pat ir pokalbiai docentas), manė, kad aš turiu ; su tais, kuriems nepavykdaužtikrinti teisingą liniją tiek i vo išlaikyti konkursinių egchoro repertuare, tiek, apskri­ i zaminų, rodo, kad visa eilė tai, choro dainininkų veik­ I jų nesilarė nei su mokytoloje. Dažnai buvau kritikuo­ Į jais, nei su draugais. Veijamas už visas akademinio \ kė, t. y., stojo į Medicinos choro negeroves ir jo daly­ jakuitetą patys savistoviai ar tėvų spiriami. Žinoma, vių poelgius. Įstrigo atmintyje vienas tai yra labai negerai. Bet komjaunimo darbo epizodas I niekuomet nereikia bijoti pa­ 1948 metais. Teisės fakultete, sitarti su vienu kitu žmo­ kur mokiausi, tada jau buvo gumi. keliolika komjaunuolių, bet Prieš pasirenkant Medici­ jie sudarė dar nežymią stu­ ną. yra būtina susipažinti, dentų dalį. Komjaunuoliams \su gydytojo darbo pobūdžiu, nedavė gyvenimo du studen­ \ apimtimi. Daug gali patar­ tai — Stasys Butkevičius ir ti ir vietiniai gydytojai, ku­ Vėbra (vardo neprisimenu). rie visada puikiai nušvies Jie kiekviena proga šaipyda­ I šio darbo sunkumus, tas nevosi iš visų socializmo staty­ i migo, vilties ir skausmo vabos sunkumų ir nuėjo tiek I landas, buvusias jų gyveni­ toii, kad pradėjo apgailestau­ mo kelyje. Jei Jūsų tai ne­ ti, jog hitlerininkai dar per baido, gerai. Vadinasi, Jus mažai iššaudę tarybinių i žavi ne tik baltas chalatas. žmonių.

To jau buvo per Daugelis mediko profesiją daug.

Komjaunimo organi­ zacija sušaukė viso fakulteto supranta dar labai siaurai. studentų susirinkimą ir man Žodis „medikas“ daug kam pavedė pasisakyti tuo klausi­ reiškia chirurgas. Be chirur­ mu. Nors Butkevičius ir Vėb­ gijos yra visa eilė kitų spe­ ra turėjo savo šalininkų, Tei­ cialybių medicinoje, nema­ sės fakulteto studentų susirin­ žiau taurių ir reikalingų, kimas vieningai juos pasmer­ kaip chirurgija. Jei Jus do­ kė ir prašė Rektoratą pašalinti mina paveldėjimo, organiz\mo kintamumo klausimui, juos iš Universiteto. Šį atvejį dažnai prisimenu 1 įvairūs apsigimimai. Jūs gadabar. O dar kai kurios pir­ 1 lėsite juos gvildenti, baigęs minės komjaunimo organiza­ | mediciną, ir toliau studijuocijos neranda drąsos pasmerk­ \ damas medicininę genetiką, ti nusikalstamą atskirų kom­ į hematologiją, mikrobiologijų. ! virusologiją, imunologiją. jaunuolių draugų elgesį.

Doc. E. NEKRAŠAS Fakulteto dekanas

alergologiją, jei turite gabu mų fizikai, chemijai, galėsi­ te,' baigęs mediciną pašvęsti save biochemijai, biofizikai, rentgenologijai, radiologi­ jai, klinikinei laboratorijai, fizioterapijai, funkcinei diag­ nostikai, t. y. aparatinėmis priemonėmis tirti žmogaus organizmo, o taip pat ii at­ skirų organų nukrypimus nuo normos. Jūsų laukia nuolat auganti farmakodi­ namikos dirva, nagrinėjan­ ti. kaip vaistai veikia į at­ skirus mūsų organizmo sis­ temas. Vyro, moters, vaiko organizmas skiriasi savo fi­ ziologinėmis, biocheminėmis, endokrinologinėmis savybė­ mis — Jūs galite save pa­

švęsti fiziologijai. endokri­ nologijai, pediatrijai, akttšerijai-ginekologijai. Jei mėgs­ tate stebėti, svarstyti, sam­ protauti, daryti apibendrini­ mus, — baigę mediciną ga­ lite būti patofiziologu-tyrinėtoju eksperimentatoriam, patologoanatomu, teismo me­ diku. Bet ir tapus klinikinės medicinos atstovu, — vidaus ligų, odos-veneros ligų spe­ cialistu, chirurgu, pediatru, akušeriu-ginekologu, jums teks visą laiką — dieną, o neretai ir naktimis, galvoti, kodėl įvyko taip, kaip jam padėti, kaip sustiprinti orga­ nizmo gyvybines jėgas, ką jam geriau skirti ir aibė kilti klausimų. Žodžiu, kiek­ vienas medikas yra ir moks­ lininkas.

Pa sir inkilą ma s m ed icinos specialybę, Jūs laisvanoriškai atsisakote ramaus gyvenimo, aukojate savo šventadienius, sekmadienius, dienas ir nak­ tis kitų labui. Todėl medici­ ną turi studijuoti tik tie, kurie mėgsta protauti, visur ir visada kelti klausimą — kodėl? Čia marios neišspręs­ tų klausinių. Todėl taip daž­ nai vyksta įvairūs medikų suvažiavimai, konferencijos, simpoziumai, pasitarimai, tiek daug mokslo-tyrimo in­ stitutų, laboratorijų, literatū­ ros ir kt. Čia nėra laiko nuo­ bodžiauti. ieškoti, kur ir kaip prastumti vieną ar kitą die­ ną. Todėl neveltui daugelis medikų į klausimą, kame ru­ do gyvenimo džiaugsmą, at­ sako: ..Durbe“.

6 PSL

TARYBINIS STUDENTAS

1967 m. birželio mėn. 16 d.

KVIEČIA CHEMIJOS FAKULTETAS MARKIAI besivystant mūsų respublikos che­ mijos pramonei, vis daugiau reikia jaunų specia­ listų su aukštuoju mokslu.

Dalį jų paruošia ir mūsų Universiteto Chemijos fa­ kultetas.

Dabar, tur būt, nerasime tokios pramonės šakos, kur nedirbtų chemikai.

Jie reikalingi ne tik chemi­ jos pramonei, bet taip pat lengvojoje pramonėje, vieti­ nėje pramonėje, mašinų ir prietaisų gamybos pramonė­ je, maisto pramonėje, buiti­ niame aptarnavime ir kitur.

Iš Chemijos fakultetą bai­ Doc. E. RAMANAUSKAS gusių pokariniais metais 726 Fakulteto dekanas chemikų didelė dalis dirba pramonėje — tai įvairūs va­ dovai įmonėse, inžinieriai, nių disciplinų klausosi kar­ Tik biocheminės ir gamybos technologai, chemi­ tu. nių laboratorijų darbuotojai. technologinės disciplinos jau Dalis fakulteto auklėtinių nuo pirmo kurso yra skai­ dirba mokslinį-tiriamąjį dar­ tomos atskirai. Visų specia­ bą institutuose, respub­ lybių chemikai daug mokosi likos aukštosiose mokyklose, matematikos ir fizikos, iš­ LTSR MA Chemijos ir che­ klauso pagrindinius chemijos minės technologijos institute. — bendrosios ir neorganinės, Patys geriausi studentai po analizinės, organinės, fizi­ polimerų, koloidų, baigimo paliekami fakultete kinės, arba skiriami į institutą, cheminės technologijos, mo­ kur toliau mokosi aspiran­ lekulių struktūros — kursus.

Gamybinė praktika būna III, tūroje.

Chemijos fakultete šiuo IV ir V kursuose, ir ji atlie­ metu ruošiami analizinės, ka aukštosiose mokyklose, organinės, fizikinės, gamti­ mokslinio-tyrimo institutuose, nių junginių ir stambiamo­ gamyklose. Trečiame kurse lekulinių junginių chemijos mokosi stiklapūtystės, susi­ pažįsta su respublikos ekėspecialistai. gamyklomis.

Gamtinių junginių chemi­ utinėmis jos specialybės absolventai, Chemikai labai daug laiko biocheminės krypties specia­ praleidžia laboratorijose. Čia listai ir dirba biochemikų atlieka įvairius laboratori­ darbą: stambiamolekulinių nius darbus, ruošia kursinius, junginių chemikais. Tai tech­ o darbo pabaigoje visi che­ nologinio profilio specialistai mikai atlieka eksperimentinį lakų — dažų ir polimerinių diplominį darbą, kuriam va­ medžiagų pramonei. dovauja prityrę pedagogai.

Visi priimtieji į Chemijos Diplominiai darbai yra tam­ fakultetą studentai pagrindi­ priai susiję atitinkamų

katedrų moksliniu — tiria­ muoju darbu. Neorganinės chemijos katedroje, kuri ruo­ šia chemikus-analitikus, pagrindinė mokslinio —tiria­ mojo darbo kryptis yra ele­ mentų mikrokiekių nustaty­ mo metodai. Čia studentai susipažįsta su įvairiais che­ minės ir fiziko—cheminės analizės metodais; organi­ nės chemijos katedroje, kuri ruošia chemikus-organikus, G. BAJORAS susipažįstama su organine Chem. m. kandidatas sinteze bei jos technika.

Cheminės technologijos Šioje katedroje daug susin­ katedros vyr. dėstytojas naujų organinių tetinama junginių, kurie biologiškai ir naudojami yra aktyvūs Stambiamolekulinių jungikaip vaistai, Fizikinės cheruošiami nių arba polimerų chemija mijos katedroje jiziko-chemikai, kurie tyri- I yra viena iš labiausiai besinėja galvanines dangas, tiria Į vystančių chemljos šakų. Pokovos su metalų korozija I limerinės medžiagos kaskart | plačiau naudojamos Įvairiose klausimus.

Geriausieji studentai jau | technikos ir gamybos srityse, nuo pirmo kurso priimami Į o besiplečiančios jų pritaiky­ į SMD (Studentų mokslinę mo sritys reikalauja atitinka­ draugiją) ir, vadovaujant mos specifikos. Plastmasės, dėstytojams, atlieka įvairius sintetiniai pluoštai, lakai —eksperimentus ir mokosi dažai, klijai, Įvairiausios plėdirbti mokslinį-tiriamąjį dar­ | velės — tai vis polimerų chebą. o po to dalyvauja Stu­ | mijos produktai. dentų mokslinės draugijos Chemijos fakulteto Chemi­ konjerencijose. nės technologijos katedroje Chemikų darbas labai įdo­ | studentai-chemikai specialimus. Studentai ne tik daug I zuojasi stambiamolekulinių dirba, mokosi, bet taip pat Į junginių chemijos srityje moka smagiai praleisti savo | dviem profiliais: plastmasių laisvalaikį: įvairiose sporti­ I bei lakų-dažų chemija ir technėse varžybose, saviveik­ Į nologija. Studentai, pasirinkę loje įdomiuose vakaruose. vieną kitą technologinio proSalia tokių bendrų studen­ I filio specialybę, gauna bendtiškų tradicijų, kaip pirma­ I rą chemikų paruošimą, praei­ kursių krikštynos, mediumas, dami eilę inžinerinių-technipalydos į gyvenimą, chemi­ nių disciplinų, kaip braižybą, mekai kiekvienais metais šven­ braižomąją geometriją, PRIE DIPLOMINIO DARBO. Kai jau baigti laboratoriniai čia savo šventę — Chemiko I chaniką. cheminės pramonės bandymai ir liko vos viena paklaida — iš laboratorijos ir Į procesus ir aparatus, bendrądiena. norėdamas neišeisi. Rūpi ir gana. „Dar nors dėstytojas JAUNASIS DRAUGE! /<?<-|1 ją elektrotechniką ir kt. Nuo nebūtų „išmovęs" namo. £-chė, brolyčiai, chemijos mokslai, gu Tave domina chemija — |Į IV kurso jie praeina speciatai ne pasivaikščiojimas blizgančiu Lenino prospektu".

I liūs polimerų chemijos arba stok į mūsų fakultetą.

Foto A. KIRVAIČIO Į lakų-dažų chemijos ir techno­ logijos kursus, atlieka spec. kursinius ir laboratorinius darbus, atlieka gamybinę praktiką stambiose šalies ga­ myklose ir ruošia diplominį darbą.

G. DIENYS Plastmasių ir lakų-dažų spe­ Chemijos mokslų kandidatas cialistai — chemikai, kurie Organinės chemijos katedros respublikoje ruošiami tik mū­ docentas sų Universiteto Chemijos fa­ kultete, skiriami dirbti į ga­ Gamtinių junginių chemijos — dvi nedidelės biologinės myklas, o dalis, mėgstantieji specializacijai ruošiami bio­ disciplinos — anatomija, cito­ mokslo-tiriamąjį darbą, nu­ chemikai. Šiuo metu Tarybų logija bei histologija. Bet prie kreipiami j mokslinio tyrimo Sąjungoje biochemijos spe­ matematikos ir fizikos teks institutus ir laboratorijas. cialybė nėra patvirtinta, to­ pasėdėti ilgiau, lygiai tiek Mūsų respublikoje vystosi dėl biochemikai gali būti pat, kaip studentams-chemichemijos pramonė, auga nau­ ruošiami arba biologais (bio­ kams. Lygiagrečiai, kiek siau­ jos gamyklos, didėja įvairių chemijos specializacija), arba riau už chemikus, bus praei­ chemijos sričių specialistų chemikais (gamtinių junginių namos bendroji, neorganinė ir pareikalavimas.

Plastmasių analizinė chemijos. chemijos specializacija). perdirbimas ir lakų-dažų ga­ Trečias kursas ir ketvirto Dėl glaudaus ryšio su myba respublikoje yra gana dviem mokslais — biologija ir kurso pirmoji pusė skirta ornaujos ir besivystančios pra­ chemija — biochemijai yra ganinei ir fizikinei chemijai. monės šakos. Netolimoje atei­ sunkiau, nes praktiškai ne­ Kartu bus praeitos svarbios tyje Jonavoje užplanuota pa­ įmanoma per studijų metus biologinės disciplinos — fizio­ statyti stambią lakų-dažų gagiliai įsisavinti abi specialy­ logija, mikrobiologija, genetiFoto S. PUNTE2IO I myklą, kurioje bus gaminami bes. Tenka rinktis vieną iš ka, keletas siauresnių chemi- Būna ir tokių valandų, kai tavo mieliausi draugai — knygos. dviejų galimybių: arba būti nių disciplinų (koloidų chemi- llllllllllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliiiillllllllllllllillllllllllllllllllllilllllllllllllllinillllllllll | įvairiausių tipų sintetiniai, po­ limerinių dervų pagrindu, la­ biologu, daugiau negu papras­ ja, polimerų chemija, fizikokai, dažai ir emalės, skirti tai įsigilinusiu j chemiją, arba — cheminiai analizės metomašinų, staklių, prietaisų ir chemiku, tiek susipažinusiu su dai), pradėtas biochemijos aparatų dekoratyviniam ir biologija, kad galėtum su­ kursas. antikoroziniam padengimui Pagaliau likusius pusantrų prasti biochemijos problemas. (pokostas Ir aliejiniai dažai Mūsų Universitete ruošia­ metų studentai ruošiami gry­ ' r jau nebepatenkina mi biochemikai, einant ant­ nai specialybei: klauso specČekoslovakijoje, junginių rasta keletas iabaiį ?' aį ar, 1967 m. gegužės 31 d. Uni­ stažavosi ruoju keliu. Manoma, kad to­ kursų, atlieka gamybinę prak­ versiteto Chemijos fakulteto Prahos Universitete. stipriai veikiančių anestezuo- technikos reikalavimų). Be kio pobūdžio paruošimas ge­ tiką ir parengia diplominį taryboje chemijos Jaunas mokslininkas labai jančių preparatų, eilė antia- to, lakų-dažų specialistai — mokslų riau atitinka šiuolaikinės bio­ darbą. antimikrobinio, chemikai šiuo metu reikalingi daktaro disertaciją ,,Benzo- intensyviai dirba mokslinį drenalinio, Biochemija — nauja specia­ dioksano-1, dariniai (sintezė, darbą, visas jėgas pašvęsda- analeptinio ir hipotezinio vei­ kiekvienoje stambesnėje ma­ chemijos vystymosi tendenci­ šinų ir prietaisų gamybos jas. Naujausios biochemijai lybė. Šiais metais išleidžiame farmakologinis .. , , , ... aktyvumas, mas naujų vaistinių prepara­ kimo junginių. Vienas iš tų į . kur!ų ska,č,ius artimos mokslo kryptys — dar tik antrą biochemikų lai­ cheminės ir optinės savybės)“ tų, ypač — 1,4 benzodioksano junginių - benzodiokainasl molekulinė biologija, moleku­ dą. Todėl sunku tiksliai nuro­ apgynė Universiteto Organi- darinių, sintezei ir tyrimui. pasiūlytas medicininei prakti- respublikoje kas meta, d.delinė biochemija, molekulinė dyti busimojo darbo sritis, bai­ j nės chemijos katedros docen­ Doc. V. Daukšas ieško prepa­ kai. Jis žymiai stipriau anes-I ^a’ genetika - tai iš esmės orga­ gus Universitetą. Mūsų nuo­ tas Vitas Daukšas. ratų, veikiančių periferinę ir tezuoja už dabar vartojamus | Stambiamolekulinių junginines bei fizikinės chemijos mone, didesnioji biochemikų Doc. V. Daukšas gimė 1935 centrinę nervų sistemą, tin­ dikainą (2,2 karto) ir ko- ni1 chemijos specialistai reidirbs mokslo-tiriamąjį dalis eksperimentinių metodų ir širdies-kraujagyslių kairią (5 kartus), mažiau tok-1 kalingi ir jlaugelyje kitų chem. Kaune. 1957 m. baigė kančių minės pramonės Įmonių, buiti­ teorinių pagrindų taikymas, darbą biologijos, medicinos, Maskvos Valstybinio M. Lo­ bei centrinės nervų sistemos siškas už šiuos preparatus. nės chemijos, statybinių me­ tiriant gyvybės procesus. Sėk­ žemės ūkio tyrimo įstaigose, monosovo universiteto chemi­ susirgimų gydymui ir profi­ Doc. V. Daukšas yra pa ­ džiagų, lengvojoje pramonėje mingas darbas šiose srityse, aukštosiose mokyklose, Kai jos fakultetą, o 1960 m. ten laktikai. Jam vadovaujant, žadančiose daug svarbių atra­ kurie bus paskirti į šiais me­ pat baigė aspirantūrą. V'. VVU Vaistų sintezės labora­ skelbęs apie 60 mokslinių ir kt. Perspektyvoje numato­ dimų, reikalauja labai gilaus tais susikūrusį LTSR Mokslų Daukšas paskiriamas į Vil­ torijoje surasti naujų benzo- straipsnių. Jam vadovaujant, mi nauji žaliavų šaltiniai po­ parašytos ir apgintos 3 kan-\ limerams ir naujos gamyklos, Akademijos Biochemijos insti­ chemijos žinojimo. niaus Universitetą Vaistų sin­ dioksano-1,4 darinių sintezės Trumpai apie tai, ką teks tutą. Likusioji dalis, matyt, tezės ir tyrimo laboratorijos metodai, nustatyti dėsningu­ didatinės disertacijos, keletas] kaip Jurbarko naftos perdir­ kandidatinių disertacijų ruo-į bimo kombinatas, Kretingos ir studijuoti gamtinių junginių nueis į mikrobiologinę mai tarp benzodioksano-1.4 maisto produktų pramonę, vedėju. 1961 m. jis apgina darinių struktūros ir jų far­ šiama gynimui. organinės sintezės produktų specializacijoje. gamykla, Jonavos cheminių Pirmuosius dvejus metus sveikatos apsaugos sistemą, kandidatinę disertaciją. Tais makologinių bei optinių savy­ Disertanto darbo ir tyrimų] pat metais jis paskiriamas gamyklų kompleksas ir kt. mokymasis mažai tesiskirs Kadangi paruošimas nedaug bių; susintezuota 500 su vir ­ Chemijos fakulteto vyr. dėsrezultatai turės labai didelę] Kviečiame visus, kas do­ nuo chemikų. Palyginti ne­ skiriasi nuo chemikų, esant biochemikai galės j ty toju. 1965 m.. jam suteikia- šum junginių, iš kurių dau­ praktinę reikšmę naujų, ceiAs- misi chemija ir technologija, 1 daug laiko teks skirli biologi- sąlygoms, i giau kaip 400 atiduoti farma ­ jai: pirmame kurse — bend­ sėkmingai dirbti ir chemikų ' ’nas docento vardas. 1963— kologiniam tyrimui. Tarp šių mingų vaistų gamybai. pasirinkti šią specialybę.

1964 metais doc. V. Daukšas roji biologija, antrame kurse darbą.

GAMTINIŲ JUNGINIŲ CHEMIJA

Doc. V. Daukšas - chemijos mokslų daktaras

1967 m. birželio mėn. 16 d.

□ EIGŲ ŽAVI

Sfe. Č.kUt>H -fdkulfe+o dekanai TUDIJUOTI gamtos mokslus yra nelengva.

Visapusiškas kurios nors gamtos srities pažinimas rei­ kalauja daug fizinių pastan­ gų, ištvermės. Gamtos moks­ lininko darbas susijęs su sun­ kiomis kelionėmis, fiziniu darbu ir net pavojais. Maža to .šiandien jau vien raume­ nų jėga negalima įsiskverbti į gilesnes gamtos paslaptis.

Gamtos mokslai stovi ant nau­ jo savo vystymosi etapo slenksčio, kada visus kokybi­ nius pakitimus gamtoje reikia paremti kiekybine analize.

Vadinasi, reikia taikyt mate­ matinius metodus, kaskart vis sudėtingesnę elektroninę apa­ ratūrą. Todėl biologas, geo­ grafas, geologas, o juo labiau biofizikas, mūsų fakultete mokydamasis, turės klausyti dar matematinių, fizikinių, chemijos kursų ir tik po to pradės visapusiškas eksperi­ mentines studijas gamtos la­ boratorijoje.

S

TARYBINIS STUDENTAS ŪSŲ tarybinis gyveni­ mas Tau, jaunasis abi­ turiente, siūlo daug įdomių specialybių. Tau svar­ bu pasirinkti tokią, kuriai galėtum atiduoti visas jėgas, visus sugebėjimus, kad Tavo darbas atneštų didžiausią naudą visuomenei.

Labai įdomi ir turinti dideles perspektyvas yra biologijos specialybė.

Biologijos mokslams yra keliami svarbus uždaviniai, būtent: išaiškinti gyvybės reiškinių esmę, atskleisti biologinius orgailinio pasaulio vystymosi dėsningumus, studijuoti gyvojo organizmo fiziką ir chemiją, paruošti priemones, įgalinaniias valdyti gyvybinius procesus, paveldimumą ir kryptingai keisti organizmus, Vienas įžymus tarybinis mokslininkas yra pasakęs, kad

jeigu svarbiausia XX a. pirmosios pusės gamtos mokslų problema buvo ištirti atomo branduolį, tai pagrindinis XX a. antrosios pusės uždavinys — užvaldyti ląstelės branduolį.

Biologijos mokslai, pasinaudodami fizikos ir chemijos pasiekimais bei metodais, sėkmingai vystosi toliau, vis labiau prasiskverbdami į ląstelės gelmes ir gyvybinių procesų esmę. Taigi dabartiniame biologijos išsivystymo etape biologai, be savo specialybės, turi gerai įsisavinti ir fiziką bei chemiją, šių mokslų pasiekimus bei metodus taikyti savo specialybėje, Jeigu Tave vilioja gyvosios

S

kada pirmą rugsėjo sveikiname naujus mūsų fakulteto studentus, man visada atrodo, kad jų tarpe sėdi ne vienas būsimasis žy­ mus mokslininkas, gal net akademikas, katedros vedėjas, pedagogas. Praeina metai, ir įsitikini.

—

gamtos tyrinėjimas ir turi palinkimą fizikai bei chemijai, tai nedvejodamas pasirink biologijos specialybę. Čia Tu surasi puikių dirvą savo veikiai.

Universiteto Gamtos jakultete yra 2 pagrindinės biologijos specialybės — botunika ir zoologija. Botanikos specialybės studentai gali specializuotis mikrobiologijos, augalų fiziologijos, augalų sistematikos, fitopatologijos, genetikos ir selekcijos srityse, o zoologijos specialybės stu-

deniai — ichtiologijos, ornitologijos, hidrobiologijos ir gyvulių fiziologijos srityse.

Biologijos specialybės stu­ dentus ruošia aukštos kvalifikacijos pedagogai. Dauguma iš jų turi mokslinius laipsnius bei mokslinius vardus. Čia dirba įžymūs mokslininkai nrofesoriai J. Dagys, A. Min­ kevičius, S .Jankauskas, P. Snarskis Al. Ivanauskienė ir eilė kitų.

Studijuoti biologiją labai įdomu. Studentai atlieka ir laboratorinius darbus, kurių metu įsisavina tyrimuose taikomą metodiką, išmoksta dirbti su aparatūra. Daug patyrimo ir naujų žinių įgyja biologai, dirbdami moksli­

Doc. A KONDRATAS hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjas Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos bei Geologijosmineralogijos katedros Jaukia Jūsų, mielieji draugai abi­ turientai!

Nelengva studijuoti inžinerinės geologijos ir hidrogeolo­ gijos mokslus. Reikia didelio atkaklumo, sunkaus darbo, bet jis yra labai Įdomus ir prasmingas. Jeigu pamėgote ŠĮ darbų, jūs tapsite mūsų studentais.

Klausysite specialius kursus apie paslaptingus gamtos lobius, jų ieškojimo būdus ir metodus, apie tai, kaip ir kur juos pritaiko mū­ sų planetos žmogus, kurdamas sau ir kitiems ateitį. Tai ne nuotykių romanai, perskaityti mokyklos suole. Tai reali tikrovė, kurią jūs pajusite fiziškai ir morališkai.

Studijuodami hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos mokslus, teoriškai su geologo kuprine ir plaktuku jus apkeliausite ne tik mūsų planetą, bet ir visą visatą, susi­ pažinsite su jos vystymosi istorija, su gyvąja ir negyvąja gamta. Jūs suprasite nuostabų gamtos vystymosi dėsninmą, nepakartojamą jos harmoniją ir- nejučiomis atsidur­ site dvidešimtojo amžiaus viduryje — kažkur prie Volgos, Lenos, Amūro Angaros ar Dnepro hidroelektrinių, dau­ giaaukščių pastatų, pramonės gigantų statybose, tyri­ nėdami statybinius gruntus naujų statybų pamatams ir pagrindams. Jūs būsite šiandieninės epochos statytojų gretose.

Studijų metai greit prabėgs. Per tą laiką jūs nutiesite ne vii ną įdomų geologinį maršrutą saulėtojo Krymo pa­ krantėse, prie ošiančių Juodosios juros krantų, praeisite partizanų takais, pamatysite paslaptingus požeminius ur­ vus. kurie kadaise slėpė musų šauniuosius kovotojus nuo žiaurių fašistų Jums bus lemta pamatyti nepakartojamą Kaukazą, Tereką ir Eibi ūsą, Soči ir Macestą, Ricos ežerą ir Gruzinų karo kelią.

Jeigu jūs nepabėgsite geologo kuprinės ir plaktuko. . . linkiu jums sėkmės gyvenimo kryžkelėje.

Biofizikų ateitis

ĄLYGOS studijuoti visas minėtas gamtos mokslų specialybes fakultete yra geros. Čia dirba dešimt moks­ lo daktarų ir profesorių, ke­ lios dešimtys docentų ir moks­ lo kandidatų, daug energingų jaunų dėstytojų. Fakulteto mokomoji bazė, laboratorijos kasmet pasipildo vis nauja modernia aparatūra, mokslo priemonėmis, leidiniais.

Kuo būsime baigę Gamtos fakultetą? — tikriausiai nori­ te paklausti. Pakartosiu savo pamėgtą atsakymą: tuo, ko sieksite. Tarybiniais metais Gamtos fakultetą baigė dau­ giau kaip tūkstantis aukštos kvalifikacijos specialistų. Po to Įvairiuose gamybos, kultūios, mokslo baruose jie pa­ siekė labai daug, gerų rezul­ tatų. Ne vienas iš jų yra žy­ mus nusipelnęs pedagogas, vi­ suomenės veikėjas ir organi­ zatorius, dėstytojas, tyrinėto­ jas. Dešimtys iš tų, kurie bai­ gė fakultetą tarybiniais me­ tais, tapo mokslų kandidatais ar net daktarais.

Doc. J. GRUODIENĖ

Geologų maršrutai

akultete šiuo metu rengiami specialistai ke­ turių pagrindinių kryp­ čių: biologijos, biofizikos, geologijos ir geografijos. Bio­ logai turi galimybės speciali­ zuotis, giliau studijuoti zoolo­ giją, ichtiologiją, mikrobiolo­ I giją, augalų anatomiją ir fi­ ziologiją, botaniką, genetiką ir darvinizmą. Geologai gauna geologo-lnžinieriaus ir hidro­ geologo specialybę. Plačiai specializuojami yra geografai. Čia sutelkiamos tokios specia­ lizacijos: kartografo, meteoro­ logo ir hidrologo. Studentas gali pasirinkti savo nuožiūra vieną iš mėgiamiausių specia­ lybių.

Noriu pridurti, kad gamti­ R. ŽILIUKAS ninko specialybė, jeigu ji pa­ Dabar vis dažniau ir daž­ sirenkama iš pamėgimo, gili­ niau biofizikos laboratoriją namasi j ją su pasišventimu, aplanko abiturientai iš įvai­ yra labai įdomi, nenuobodi ir rių Vilniaus vidurinių mokyk­ lų. Apie šią specialybę teirau­ įvairi, kūrybinga, man rodosi, jasi abiturientai ir iš kitų net pasent neleidžianti... jei­ respublikos vidurinių mokyk­ gu, pabrėžiu, ją pasirinkęs lų. Šios naujos mokslo šakos audringas vystymasis domina esi tikrai iš pamėgimo. jaunimą.

Daugelis nori įsi­

F

BIOLOGIJOS MOKSLAI

niuose būreliuose. Savo darbo rezultatatus jie praneša stu­ dentų mokslinėse konferenci­ jose tiek mūsų respublikoje, tiek ir už jos ribų. Be to, studentai biologai turi mo­ komąsias ir gamybines praktikas, kurių metu gilina žinias Lietuvos arba broliš­ kų respublikų mokslo bei ga­ mybinėse įstaigose, Baigę Universitetą, biolo­ gai sėkmingai dirba LTSR Mokslų akademijos tyrimo institutuose, maisto pramonės bei kitose mokslo ir gamybi­ nėse organizacijose, gilina savo žinias aspirantūroje.

Dalis biologų gerai užsireko­ mendavo kaip puikūs jauno­ sios kartos auklėtojai viduri­ nėse mokyklose.

Laukiame gausaus būrio darbščių ir energingų gyvo­ sios gamtos tyrinėtojų!

gyti biofiziko specialybę.

Biofizikos specialybė sena­ jame Vilniaus Universitete įvesta visai neseniai.

Todėl apie ją galima pateikti labai negausią informaciją. šiais metais po respublikos mokslinius-tiriamuosius institutus, gamybinio profilio įstaigas ir mokyklas išsiskirsto pirmoji biofizikų laida.

O mokytis jiems buvo nelengva. Reikėjo gerai įsisavinti matematiką, fiziką ir biologiją, šios pa­ grindinės disciplinos studi­ juojamos visus penkerius metus. Be to, studentai iš­ klauso biofizikos specializaci­ jos eilę kursų: biofiziką, ki­ bernetiką, elektrofiozologiją ir kt .Įdomios būna mokomo­ sios ir gamybinės praktikos,

kurių metu studentai praktiš­ kai susipažįsta su naujausia elektronine aparatūra, tyrimo metodika, sprendžiant gyvų organizmų informacijos pri­ ėmimo, perdirbimo ir perda­ vimo klausimus nervinėse struktūrose.

Pamėgę savo specialybę, studentai aktyviai įsijungia į laboratorijos mokslinį-tiriamąjį darbą ir kartu su dės­ tytojais sprendžia šiuolaikinė­ je neurofiziologijoje iškilusius klausimus. Savo pastangomis ruošia mokslinius praneši­ mus, kuriuos skaito studentų moksliniame būrelyje, stu­ dentų mokslinėse konferenci­ jose.

Biofizikų ateities darbus trumpai galima nusakyti A. Einšteino bendradarbio, len­ kų akademiko L. Infeldo pasi­ sakymu. Mokslininkas numa­ to dideles biofizikos perspek­ tyvas. 2000 metais jo pirmie­ ji klausimai mokslininkams būtų tokie: ar sukurti prietai­ sai, nustatantieji žmogaus charakterį ir intelektą, ar eg­ zistuoja objektyvi gyvybės pratęsimo riba ir ar surasti vaistai nuo senatvės?

O

Polinologiįos tyrimų laboratorijoje studentai nustatinėja uolienų amžių. Ė. ALIUKO nuotr.

praktikos metu tenka padirbėti ir su lauko laboratorija.

Prieš keletą metų Vilniaus Universitete, šalia kitų geo­ grafijos specialybių, atsirado kartografija.

Kartografams, be bendrųjų disciplinų, nuo III kurso skaitomos paskaitos ir pravedami praktiniai užsi­ ėmimai, būtini busimiesiems specialistams: aukštoji geode­ zija, mažųjų kvadratų meto­ das, matematinė kartografija, aerofotogeodezija, lauko kar­ tografavimas, kartometrija, bendroji kartotyra, kartogra­ favimo metodai, bendrųjų geo­ grafinių ir specialiųjų žemė­ lapių sudarymas ir redagavi­ mas, žemėlapių spausdinimo technologija.

Daugelis labai mažai žino apie žemėlapių sudarymą.

Studijuojant geografijos moks-

RUOŠIAMI KARTOGRAFAI a. Šamas lūs ir specializuojantis karto­ grafijoje, visos sudarymo „paslaptys" paaiškėja, nes studentui kursinių darbiĮ ir praktikų metu prisieina pa­ čiam sudaryti vienokį ar ki­ tokį žemėlapį.

Kartografijos praktikas stu­ dentai dažniausiai atlieka Talybų Sąjungos kartografijos fabrikuose, Universiteto Lie­ tuvos TSR gamtinių sąlygų ir gamybinių jėgų kartografavi­ mo laboratorijoje arba ręs­

A. LEVICKO nuotr.

publikos projektavimo institu­ tuose.

Baigusiems mokslą ir apgynusiems diplominį darbą (taip pal iš kartografijos srities) su­ teikiama geografo-kartografo kvalifikacija. Jie skiriami dirbti į respublikos įstaigas, turinčias kartografijos profilį. Šiuo metu minėtoje Univer­ siteto laboratorijoje yra suda­ lomas Lietuvos atlasas (iš 520 žemėlapių), todėl nemaža da­ lis absolventų čia ir dirba.

Lietuvos istorijoje pirmą kartą pravedami tokie milžiniškos apimties kompleksinio karto­ grafavimo darbai. Buvę Uni­ versiteto auklėtiniai yra pir­ mieji to istorinio fakto kūrė­ jai. zkbiturienle, pasirink karto­ grafo specialybę!

ti. VALUKON1S GF Partinio biuro sekretorius

Mūsų gamtininkai — pui­ kūs organizatoriai, veiklūs ir naujausiais mokslo pasieki­ mais apginkluoti specialistai. „Žali44 abiturientai tokiais ta­ po ne iš karto. Daug pastan­ gų padėjo fakulteto profeso­ riai, dėstytojai, visuomeninės organizacijos. Įvairių visuomeninių orga­ nizacijų fakultete — dešim­ tys.

Fakulteto komjaunimo organizacija vienija apie 600 studentų ir jaunų dėstytojų.

Jau per stojamuosius egza­ minus jūs susipažinsite su komjaunimo aktyvistais — komjaunimo biuro sekretoriu­ mi J. Ketleriu, biuro nariais A. Ylekyte, O. Mickūnaityte ir kitais draugais. Komjauni­ mo veikla betarpiškai domisi ir jai vadovauja fakulteto partinė organizacija, kurios nariais yra fakulteto dėstyto­ jai, aspirantai ir geriausieji studentai. Puikios gamtininkų-komjaunuolių tradicijos: pirmakursių krikštynos, tu­ ristiniai žygiai partizaninių kovų keliais, darbo ir poilsio stovyklos, diskusijos apie specialybę, sportinės perga­

lės. . . Visko nė neišvardinsi.

Daugelį buitinių, akademi­ nių ir ideologinių klausimų taip pat sprendžia fakulteto profsąjunginė organizacija, kuriai vadovauja puikus stu­ dentas K. Turonis.

Išgirsite fakultete ir apie kitas masines studentų orga­ nizacijas — Studentų moksli­ nę draugiją, Sporto klubą, įvairius saviveiklinius kolek­ tyvus, Interklubo filialą, LDAALR, Liaudies draugovę...

Tarybinis gamtininkas — biologas ar geologas, biofizi­ kas ar geografas — ne tik geras savo specialybės žino­ vas, bet ir aktyvus komuniz­ mo idėjų propaguotojas. To­ dėl ypatingai gerbiami ne tik labai gerai besimoką studen­ tai, bet ir visuomenininkai — komjaunimo aktyvistai, spor­ tininkai, saviveiklininkai, draugovininkai.

Laukiame jūsų, aistringi gamtos mylėtojai!

Laukiame ir tikimės, kad Jūsų širdžių liepsna padės keisti ne tik gamtą, bet ir visuomenę, ar­ tins Ją prie šviesių komuniz­ mo viršūnių.

Draugų gerbiamas ir visada pasiruošęs padėti buvęs Ta­ rybinės armijos žymūnas, da­ bar fakulteto profbiuro pirmi­ ninkas Kęstutis TURONIS. A. BARTKAUS nuotr.

Prof. V. Mykolaičio-Putino netekus Prieš kelias dienas Vilniaus visa Universitetas kartu su lietuvių tauta atsisveikino su žymiuoju rašytoju ir mokslininku profesorium Vincu Mykolaičiu-Putinu.

Jo mirtis ypač skaudi mūsų Universitetui. V. Mykolaitis-Putinas didžiąją savo gyvenimo dalį paskyrė darbui Lietuvos aukštosiose mokyklose — Kauno ir Vilniaus Universite­ tuose jis profesoriavo daugiau kaip 30 metų. V. MykolaičioPutino nuopelnai, rengiant mūsų respublikos lituanistus, yra nepaprastai dideli.

Dau­ guma įvairaus amžiaus lietu­ vių kalbos ir literatūros spe­ cialistų yra buvę prof.

V. Mykolaičio-Putino studentais.

Pirmuosius žingsnius į lie­ tuvių literatūrą V. MykolaitisPutinas žengė dar 1911 m., išspausdinęs keletą eilėraščių periodikoje.

1913 m. pasirodė pirmasis jo literatūros kritikos straips­ nis ,,Maironis“. V. MykolaitisPutinas studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje bei Šveicarijos Friburgo Univer­ sitete. Čia jis gilinosi į filoso­ fijos mokslo problemas, stu­ dijavo meno istoriją. 1922 m„ parašęs filosofijos daktaro di­ sertaciją iš estetikos, baigė Friburgo Universitetą.

Grįžęs į Lietuvą, V. Myko­ laitis-Putinas pakviečiamas į vos pradėjusį veikti Kauno Universitetą. 1922—1923 m.

V. Mykolaitis-Putinas išvyko į M iuncheno Universitetą spe­ cializuotis literatūros moksle. Čia jis lankė vokiečių ir prancūzų literatūros paskai­ tas, gilinosi į literatūrinių krypčių bei stiliaus proble-* mas, studijavo estetikos klau­ simus, literatūros tyrinėjimo metodus. 1923 m. rugsėjo 1 d.

V. Mykolaitis-Putinas pradėjo dirbti Kauno Universiteto Teologijos-filosofijos fakultete visuotinės literatūros katedro­ je. Jo pasiruošimą mokslo darbui teigiamai įvertino Mai­ ronio pirmininkaujama komi­ sija, pažymėjusi, kad V. My­ kolaitis „yra vienas talentin­ giausių mūsų jaunųjų poetų ir savo poezijos kūriniais yra PROF. V. MYKOLAITIS-PUTINAS SU 1951 M. LAIDOS LITUANISTAIS. pakankamai įrodęs gilų lietu­ vių kalbos žinojimą ir mo­ kėjimą kūryboje taikyti lite­ ryžęs grįžti“. Po to sekė to­ narams, kurį laiką buvo va­ turėjo principinę ratūros estetikos reikalavi­ žingsnis mus“. Universitete V. Myko­ reikšmę. Rašte Teologijos-filo­ kie reikšmingi V. Mykolaičio- dovu prie fakulteto veikusia­ vadovybei Putino kūrybos ir gyvenimo me Literatūros muziejuje. V. laitis-Putinas skaitė metodolo­ sofijos fakulteto metu Mykolaitis-Putinas rašė: faktai, kaip 1933 m. romano Mykolaitis-Putinas tuo ginio pobūdžio kursą „Įvadas V. į bendrą literatūrą“, XIX a. „Šitas mano žingsnis, paruoš­ „Altorių šešėly“ pasirodymas, išieido keletą stambių litera­ svyravimo o 1935 m. buvo galutinai nu­ tūros mokslo veikalų: „Nau­ lietuvių literatūros istoriją, tas kclerių metų lietuvių literatūros“ dabar yra traukti ryšiai su dvasininkų josios kursą „Lietuvių tautosakos ir svarstymo, mono­ menas“ ir kt. 1928 m. buvo griežtas ir galutinis. Padariau luomu. Humanitariniame fa­ pirmąjį tomą (1936), V. Mykolaitis-Putinas grafiją „Vydūno dramaturgi­ dėl vieno ar kultete išrinktas to paties fakulteto aš ji ne tiek skaitė naujosios lietuvių lite ­ ja “ (1935), straipsnių rinkinį antro fakulteto pasirinkimo, profesorium. > Sekančiais metais V. Myko­ kiek dėl kitokių veiksnių, ku­ ratūros kursą, specialų kursą „Literatūros etiudai“ (1937) ir laitis-Putinas perėjo į Kauno rie turi lemiančios įtakos ir apie V. Krėvės kūrybą, lite­ kt.

Naujas prof. V. MykolaičioUniversiteto Humanitarinių reikšmės į visą mano litera­ ratūros mokslo metodologijos kursą ir kt., vadovavo semi­ Putino pedagoginės ir moks­ mokslų fakultetą.

Tas jo tūrini darbą, į kurį esu pasi­

LAUKIAME GERŲ SPORTININKŲ A. PUPELĮS Gamtos fakulteto sporto . tarybos pirmininkas Sunku surasti mūsų, fakulte­ te fiziškai silpną žmogų. Tai pilnai suprantama, nes kiek­ viena iš specialybių, kaip ge­ ografija, biologija, o ypač geologija, reikalauja iš žmo­ gaus ne tik dvasinių, bet ir fizinių jėgų. Ypač tai pastebi­ ma- praktikų metu,, kada geo­ logams.reikia per dieną kalnų taiga, nukeliauti ■ keliasdešimt kiltmetrų, kada biologams ir geografams gamtos prieglobs­ tyje. tenka praleisti; praktikos dienas., O kur dar studentų noras pakeliauti. . .

Todėl visos šios specialybės ir . yra neatskiriamos nuo sporto.

Gamtos fakultetas jau iš seno turi puikias sportines, tradicijas, kelis metus iš eilės buvo Universiteto spartakia­ dos čempionu. Fakultete mo­ kėsi tokie žymūs sportininkai, kaip K. Orentas, H. Zabulėnas, A. Januškis ir daugelis kitų. Nors Gamtos fakultetas yra vienas mažiausių Univer­ sitete pagal studentų skaičių, tačiau 1966/67 m. m. tapo Universiteto kompleksinės spartakiados, susidedančios iš

21 sporto šakos, čempionu.

Gal būt, Ekonomikos, Medici­ nos fakultetuose ir yra dau­ giau atskiru sporto „žvaigž­ džių", tačiau Gamtos fakulte­ tas visose varžybose dalyvau­ ja masiškiausiai, organizuo­ čiausiai. Štai kad ir masišku­ mo kroso varžybos. Šie kro­ sai Gamtos fakultete yra tapę gražia tradicija, . ir kiekvie­ nais metais į Vingio parko takelius dalyvauti krose susi­ renka apie 80% fakulteto studentų. Tokius faktus gali­ ma pateikti ir apie kitas var­ žybas: Gamtos fakultetas 1966/67 m. m. spartakiadoje iškovojo astuonias pirmąsias vietas: krose, orientacijos spoite, šaudyme (vyrai ir merginos), plaukime ir leng­ vojoje atletikoje (vyrai). Ki­ tose rungtynėse gamtininkai irgi buvo piizininkai (išsky­ rus sportinę gimnastiką).

Gamtos fakulteto studentai — „užkietėję" turistai.' Gal būt, jau daugeliui teko girdė­ ti Tado' Sidiškio pavardę. Su šiuo žmogumi, su jo meile gamtai yra susiję kelių metų turistiniai žygiai tiek po Vil­ niaus, tiek po respubliko’s gražias vietoves. Universiteto organizuojamuose kiekvieną šeštadieni ir sekmadienį tu-

rištiniuose žygiuose dalyvau­ davo 50—60% gamtininkų.

Jiems dažniausiai vadovauda­ vo T. Šidiškis. Sunku įsivaiz­ duoti turizmą Universitete be Gamtos fakulteto. Žiemos atostogų metu organizuojame daug žygiu j Karpatus, Uralą, Kolą. Mūsų fakultete mokosi tokie sportininkai, kaip G. Juozapavičius (III geologų kursas) — respublikos turizmo estafetės 1966 m. čempionas, S. Kaparkalėja (III geologų kursas) — orientacinio spor­ to 1965 m. Pabaltijo čempio­ nė, G. Motuzą (IV geologų kursas) — Universiteto 100 m plaukimo nugara čempionas, Z Kareivaitė (III biofizikų kursas) — respublikos tinkli­ nio rintinės kandidatė, G. Lopataitė — ilgametė Universi­ teto krepšinio rinktinės kapi­ tonė, A. Šešetailė ,(II geogra­ fų kursas) — slidinėjimo ir kroso čempione ir daugelis daugelis kitų.

Gamtos fakultetas yra pir­ mą kartą Universiteto istori­ joje šiais metais suruošto masinės-fizkultūrinės apžiūros konkurso nugalėtojas. Gamti­ ninkai surinko 2476 taškus ir antrąją vietą užėmusį Istori­ jos ir filologijos fakultetą pra­ lenkė beveik tūkstančiu taš­ kų. Fakultetui buvo įteikta sportinė apranga. Fakulteto sporto tarybos pirmininkas A. Popelis ir dėstytojas A. Le­ vickas gavo nemokamus ke­ lialapius į IV tautų spartakia­ dos finalines varžybas Mask­ voje.

Gamtos fakulteto studentai yra aktyvūs visose tiek spor­ to, tiek visuomeninio darbo srityse.

Mieli abiturientai! Laukiame jūsų, gerų sportininkų, visuo­ menininkų, mūsų fakultete.

linės veiklos etapas prasidė­ jo 1940 m. sausio 1 d., per­ kėlus Humanitarinį fakultetą į Vilniaus Universitetą. Čia jis kurį laiką buvo fakulteto dekanu.

Intensyvų darbą Vilniaus Universitete V. Mykolaitis-Pu­ tinas dirbo, atkūrus Lietuvo­ je tarybinę santvarką.

1941 m. kovo 1 d. Lietuvos TSR Švietimo liaudies komisaras patvirtino jį Vilniaus Univer­ siteto romanų kalbų ir litera­ tūros katedros vedėju. 1940 — 1941 mokslo metais V. Myko­ laitis-Putinas skaitė naujosios lietuvių literatūros istoriją, lietuvių literatūros istoriją nuo spaudos grąžinimo, epi­ zodinį kursą „Literatūros kryptys“, vadovavo naujosios lietuvių literatūros seminarui bei proseminarui.

Prof. V. Mykolaičio-Putino balsas, skelbiantis tiesos ir humanizmo idėjas, skambėjo Vilniaus Universitete ir niūi iais hitlerinės okupacijos metais, iki pat šio kultūros židinio uždarymo. Prof.

V. Mykolaitis-Putinas nenutrau­ kė mokslinio darbo ir užda­ rius Universitetą: jis rašė dar 1939 m. pradėtą lietuvių literatūros istorijos vadovėlio 2-ąją dalį. Jo rankraštis karo metu žuvo.

1944 m. išvadavus Vilnių, atkuriamas senasis Universi­ tetas, organizuojamas Istori­ jos ir filologijos fakultetas.

Fakulteto mokslinė taryba nu­ tarė pakviesti V. MykolaitįPutiną į Universitetą.

Prasi­ dėjus mokslo metams, fakul­ teto dekano prof. J. VabaloGudaičio rūpesčiu tuometinis lietuvių literatūros katedros Docentas K. Korsakas išvyko kviesti profesoriaus į Vilnių.

(Artėjant frontui, rašytojas buvo pasitraukęs į šiaurės Lietuvą netoli Pasvalio).

At vykęs į Universitetą, profeso­ rius iš karto ėmėsi pedago­ ginio bei mokslinio darbo.

1944 m. gruodžio 1 d. V. My­ kolaitis-Putinas skiriamas Is­ torijos ir filologijos fakulteto profesorium, lietuvių literatū­ ros katedros o po metų — visuotinės literatūros kated­ ros vedėju.

Nuo 1947 m. rugsėjo 30 d. vėl dirbo lietuvių literatūros katedros vedėju (iki 1949 m. rugpjūčio 30 d.), vėliau — tik jos profesorium.

V. Mykolaitis-Putinas Uni­ versitete intensyviai dirbo iki 1953 m. rudens, kai dėl pa­ blogėjusios sveikatos ir naujų kūrybinių sumanymų (rašė romaną „Sukilėliai“) išėjo vieneriems metams atostogų.

Nuo 1954 m. rugsėjo 1 d. V. Mykolaitis-Putinas iš Univer­ siteto išėjo, tačiau liko moks­ linių tarybų nariu, aspirantų vadovu ir konsultantu, diser­ tacijų oponentu. Istorijos ir filologijos fakulteto mokslinių laipsnių teikimo tarybos na­ riu V. Mykolaitis-Putinas bu­ vo iki pat mirties.

Pokario metais Universitete V. Mykolaitis-Putinas skaitė senosios lietuvių literatūros istorijos kursą, visuotinės 'iteratūros katedroje — „Vidur­ amžių literatūrą“, speckursus „K. Donelaičio kūryba“, „Že­ maitė“, „Maironis“, „Lazdynų Pelėda“, „P. Cvirkos kūryba“, „Adomas Mickevičius“, ir kt.

Didelės reikšmės studentanislituanistams turėjo prof.

V. Mykolaičio-Putino literatūros seminarai, skirti K. Donelai­ čio, žemaitės ir kitų rašytojų kūrybai, tarybinės literatūros problemoms nagrinėti.

Stu­ dentai buvo mokomi literatū­ ros tyrinėjimo metodologinių pagrindų, pratinami suvokti rašytojų kūrybos idėjines ir estetines koncepcijas, gilintis į meninę kūrinių specifiką.

Tai liks visam amžiui kaip brangus atminimas tiems Uni­ versiteto studentams, kuriems teko laimė, profesoriui vado­ vaujant, rašyti kursinius ir diplominius darbus. Profeso­ rius pastebėdavo ir paskatin­ davo kiekvieną naujesnę min­ tį, geriau pavykusį referatą.

Daug diroo V. MykolaitisPutinas, vadovaudamas aspirantams-lituanistams. Profeso­ rius yra oponavęs septynioli­ kai Vilniaus Universitete ap­ gintų literatūros mokslo kan­ didatinių disertacijų.

Tarybiniais metais V. Myko­ laitis-Putinas išspausdino ne­ maža mokslo darbų, iš kurių Universiteto studentai ir pla­ čioji visuomenė mokėsi ver­ tinti lietuvių literatūros reiš­ kinius, literatūrinių ryšių problemas ir kt. Jis yra ✓ie­ nas akademinės „Lietuvių li­ teratūros istorijos“ autorių. V. Mykolaitis-Putinas išleido to­ kias knygas, kaip „Pirmoji lietuviška knyga“ (1943), „Ta­ rybinė literatūra ir tautų draugystė“ (1950), du leidi­ nius apie A. Mickevičiaus kūrybos lietuvišką tematiką, jo kūrybos įtaką lietuvių lite­ ratūrai. V. Mykolaitis-Putinas parašė mokslo straipsnių apie K. Donelaitį, A. Baranauską, Žemaitę, Maironį, A. Puškiną, N. Gogolį ir kt.

Paskutinėje Vilniaus Uni­ versiteto tarnybinėje charak­ teristikoje V. Mykolaičio-Pu­ tino nuopelnas Universitetui buvo apibūdintas kaip aukš­ tos literatūrinės kultūros ir didelio talento rašytojo-mokslininko darbas. V. MykolaitisPutinas aktyviai dalyvavo lietuvių literatūros katedros darbe ir savo pareigingumu, tauriu būdu buvo pavyzdžiu visiems katedros nariams.

V. Mykolaitis-Putinas buvo vienas žymiausių Vilniaus Universiteto profesorių.

Jo įdiegtos kūrybinės bei moks­ linės tradicijos Vilniaus Uni­ versitete bus šventai saugo­ mos ir puoselėjamos.

V. ŽUKAS

Musų Juozas — Aktyvus visuomeninin­ kas, F. Dzeržinskio vardo, stipendiatas, — taip keliais žodžiais apibūdino jį kom­ jaunimo komiteto sekretorius P. Vaitkevičius.

Panorau plačiau sužinoti apie šį valingą žmogų.

Juozo biografija nesiskiria nuo kitų bendraamžių. Vai­ kystė prabėgo Jurbarko mies­ telyje, ten, kur Imsrės upelio vandenys bėga į Mituvą.

Tėvai vėliau apsigyveno Pa­ nevėžyje. Čia Juozas mokėsi vidurinėje mokykloje. Besimo­ kydamas įstojo į komjaunimą.

Vakarykštį abiturientą pa­ šaukė tarnyba armijoje. Pa­ sienio užkardoje tarnavo. Kai primeni armijos dienas, Juo­ zas su pasididžiavimu kalba, kad trys metai praėjo nevel­ tui. Už nuopelnus buvo ap­ dovanotas pirmūno ženkleliu, pagyrimo raštais, padėkomis.

Armijoje savo gyvenimą su­ siejo su partija.

Baigėsi tretieji tarnybos metai. Juozas galutinai apsi­ sprendė studijuoti teisę. Sa­ varankiškai ruošėsi stojamie­ siems egzaminams.

1964-ųjų metų rudenį vy­ resnysis seržantas Juozas Ži­ lys išlaikė stojamuosius egza­ minus į Universitetą.

Kurso draugai Juozą išrinko seniūnu. Kaip gabus organiza­ torius, sekančiais metais jis buvo išrinktas Teisės fakulte­ to kemjaunimo biuro sekreto­ riumi. Fakultete nebuvo meno savneiklos. Juozas pats bė­ giojo, organizavo.

Subūrė agitmeninę brigadą. Jauni balsai nuskambėjo respublikos

rajonuose. Su didžiausiu nuo­ širdumu apie Teisės fakulteto agitmeninę brigadą kalba Ig­ nalinos rajono A. Mickevi­ čiaus v. kolūkio nariai. Ten teisininkai koncertavo net du kartus.

Juozas yra ne tik. geras oiganizatorius, bet ir nuošird is draugas. Kurso draugai man papasakojo vieną atsiti­ kimą. Romas Butkevičius mo­ kėsi neakivaizdiniame skyriu­ je Grįžęs iš Armijos, nu­ sprendė mokytis stacionare.

Tačiau pragyvenimo sąlygos buvo sunkios, vaikinas nega­ vo nei, stipendijos, nei bend­ rabučio. Romas vaikščiojo su­ sikrimtęs. Pastebėjo tai Juo­ zas. Atvirai išsikalbėjo.

— Nenusimink, Romai, tu galėsi mokytis. Mokslo jr negalvok mesti.

Mes tau padėsime, — padrąsino Juo­ zas Pats varstė profkomiteto duris, kalbėjosi su visais. Va­ dovybė atsižvelgė. Vaikinui buvę išskirta stipendija, aprū­ pintas bendrabučiu. Dabar R. Butkevičius — Teisės fakulte­ to biuro sekretorius.

Dėkingi Juozui draugai.

Sunku viską ir suminėti, kiek jis yra gero padaręs. Jis sten­ giasi padėti draugams, nesi­ gailėdamas nei laiko, nei jėgų.

Juozas išrenkamas Univer­ siteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoju. Da­ bar jam rūpi viso Universite­ to studentų reikalai. Tačiau jis neužmiršta ir savo Teisės fakulteto, juk jis — fakulte­ to partinio biuro narys. Kal­ buosi su Teisės fakulteto piodekanu A. Girtautu.

J. Žilys — puikus žmogus, tikras komunistas. Jį domina kiekvienas klausimas. Jo pa­ grindinis bruožas — tai nuo­ širdumas.

Paklausiau jo, ar nenuken­ čia mokslas, kai mažai ten­ ka būti paskaitose.

— Nė trupučio. Aš išmokau išnaudoti kiekvieną laisvą mi­ nutę.

Juozas šiais metais sukūrė šeimą. Lida — irgi busimoji teisininkė. Dabar ji rašo dip­ lominį darbą.

Išsiskiriant Juozas prašė ne­ rašyti apie jį. Tačiau tokių žmonių, kaip Juozas Žilys, Teisės fakulteto III kurSo stu­ dentas, kurie aukotų viską, nesiskaitytų nei su laiku, nei su asmeniniais interesais, mo­ kėtų derinti mokslą su visuo­ meniniu darbu, nėra labai daug. Apie tokius žmones visuomet reikia rašyti. Juk jie — mūsų švyturiai.

J. LINARTAS

Redaktorius J. GIRDVAINIS

ISSaBBBHSHSI Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė.

Tiražas 7.500 egz.

LV 03598

Užs. Nr. 3274