I VI5ą 5ALIU
CARAI;V1CDVUlTėS f
C a RVB1171 s sco nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ
UNIVERSITETO REKTORATO,
PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
± TSKP XXVII SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ŠVIESOJE A
KAIP PAILSĖSI „Žmonių sveikatos apsauga ir jos stiprinimas — didžiulės svarbos dalykas (.. .) Teisingai buvo pasakyta, kad sveikatos nenusipirksi vaistinėje. Svar biausia — žmogaus gyvenimo būdas (...) Galimybių čia yra, bet smarkiai šlubuoja organi zacinės pusės. Kodėl Taryboms, profsąjungoms, komjaunimu! kaip reikiant nesiimti šių klau simų? .." Iš TSKP CK Politinio pra nešimo TSKP XXVII suva žiavimui APIE STUDENTŲ POILSĮ VASARĄ MOŠŲ KORESPON DENTĖ KAMILE MORYTĖ PA PRAŠĖ PAPASAKOTI UNIVER SITETO STUDENTŲ PROFSĄ JUNGOS KOMITETO TURIZMO KOMISIJOS PIRMININKĄ ŽIL VINĄ ZAKAREVIČIŲ.
— Mūsuose jau tapo tradici ja pasikeisti studentų grupėmis su kitomis Tarybų Sąjungos re spublikomis: t. y. dalis mūsų studentų išvažiuoja ilsėtis į Už kaukazę, prie Juodosios jūros, savo ruožtu mes priimame stu dentus iš ten. Jau daugiau kaip Penkeri metai pasirašome sutar tis, kuriose numatyta rūpintis savo svečiais, garantuoti jų sveikatos apsaugą. — Ar noriai studentai važiuo
ja i poilsio bazes, ar galite Patenkinti visas paraiškas? — Kol kas ilsėtis į poilsio tezes kitose respublikose gali®e pasiųsti tik šimtą studentų. Aišku, paraiškų būna daugiau, todėl sudarę sąrašus, renkamės 1 Posėdį, kuriame svarstome tendidatūras. Formuodami są matą vadovaujamės tam tikrais kriterijais. Pirmenybė suteikiaprofsąjungos biuro nanams, atsižvelgiame į visuome nę veiklą, į mokymosi pažandalyvavimą saviveiklos kolektyvuose. " Ką pasiūlysite šiemet?
~ Liepos-rugpjūčio mėnellais poilsio bazes mūsų paslau goms siūlo Sevastopolio prietai’* gamybos institutas (gali primti trimis pamainomis po de ni studentų), bus galima vyj1 i Suchumio poilsio bazę ’rie Ricos ežero — tai Tbilisio teversiteto sportinė poilsio 1?- Bendradarbiaujame su Le’A'rado ekonomikos institutu. rdngradiečiai į savo poilbazę gaiį pakviesti dešimt onių. Palaikome ryšius su Kimokslo įstaigomis. Kokie grįžusiųjų 'leči1 atsiliepimai?
iš
poil-
dauguma studentų paten' Teigiamai veikia aplinkos ^'ot'mas, neblogos gyvenimo . ROs> juos lydi šeimininkų specialiai jiems paSal kultūrinė programa, ami mln^al sesijos eg>aj?US' Universiteto studentai H,li kaups jėgas sekančiam
mokslo ir darbo etapui: dirbs statybiniuose būriuose, ilsėsis poilsio bazėse bei sanatorijose, eis J turistinius žygius bei ke liones. Taigi, visiems sėkmin gos sesijos ir daug saulės va sarą!
VALSTYBINIO V.
KAPSUKO
*4 4
Nr. 18(1357) 1986 M. GEGUŽES 20 D.
ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
;
4 4
\
*4 4 4 4 4 4
J4
4 4
54
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
GEGUŽĖS 18-OJI — TARPTAUTINĖ MUZIEJŲ DIENA
Mokslo muziejus kviečia Ar esate buvę garsiajame Londono mokslo muziejuje? Ne? Jei ne, labai nenusiminkite, o dar kartą aplankykite vienintelį mūsų respublikoje tokio profi-
lio muziejų, įsikūrusį senuosiuo se Alma Mater rūmuose. 1973 metais, ką tik įkurtas, pradėjo rinkti pirmuosius eksponatus. Per 50 tūkstančių vertingų kūri-
A MŪSŲ GERIAUSIEJI Ą
BESISTENGIANT
SUSPĖTI Specialybės pasirinkimą nule mia ne vien žmogaus charakte ris, jo būdo savybės, pomėgiai, bet ir įgytų žinių kiekis, o neretai — ir aplinkinių įtaka, patarimas. Pasiryžęs žūt būt įgyvendinti savo svajonę, prieš penkeris metus Rimgaudas Staigys sėkmin gai įstojo į VVU medicinos fakulteto higienos, sanitarijos ir epidemiologijos specialybę. Po keleto metų jo pėdomis paseka ir jaunesnysis brolis. Pasirodo, penkeri metai aukštojoje mokyk loje praleisti ne tuščiai, suge bėta pasiimti tai, kas svarbu, ko ne kartą prireiks, šiais metais R. Staigiui paskirta garbinga Lenino stipendija. Vadinasi, taip triūsta, stengtasi ne be reikalo. Lenino stipendija — tai jau atsakomy bė, juk reikia sugebėti ją išlai kyti, pateisinti draugų pasitikėji mą. ši stipendija — garbingas įvertinimas tiek už gerą moky mąsi, tiek už aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje. O parei gų netrūksta, mat Rimgaudas — medicinos fakulteto sporto tary bos pirmininkas, VVU komjau nimo komitete atsakingas už sportinį darbą, be to — grupės seniūnas — tai irgi įpareigoja būti pavyzdžiu. Be oficialių vi suomeninių pareigų ant jo pečių ir kiti draugų patikėti įpareigo jimai: reikia organizuoti savo komandą varžyboms, pačiam da lyvauti. Ir vis dėlto dar lieka laiko perskaityti grožinės lite ratūros kūrinį, aplankyti teatrą... Kaip ir daugeliui pirmakursių, iš pradžių Rimgaudui rūpėjo vien tik mokslas, tačiau jau antrame semestre, jis įsitraukia į sportinį gyvenimą. Dabar jau
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Valdo VILŪNO nuotr. „veteranas", nedaugelis turi to kį sportinį stažą, o be to juk Rimgaudas — studentas medi kas Įjie bene labiausiai užimti). Ne vienas pasakys: jeigu jau medicinos fakulteto studentui užtenka laiko suderinti mokslą ir laisvalaikį, tai kitų specialybių studentai tikrai neturėtų skųstis laiko stoka. — Sunkiausias dalykas, — pa sakoja Rimgaudas, — tai dideli norai. Norisi kuo daugiau suži noti, pamatyti, kuo plačiau viską aprėpti... O mokytis nėra leng va. Be specialybės dalykų rei kia ne tiktai susipažinti, bet ir gerai išstudijuoti tas disciplinas, kurias praeina ir pediatrijos bei gydomosios medicinos studen tai. Krūvis vienodas visiems, tik atlikti tai sanitarijos specialybės studentai turi per žymiai trum pesnį laiką. Infekcinių ligų, trau matologijos, farmakologijos bei
daugelio kitų disciplinų įsisavi nimas reikalauja nemaža laiko. Svarbu paminėti ir tai, kad R. Staigys yra SMD narys. Kaip visur suspėti! — Kuo daugiau turi darbo, tuo daugiau suspėji atlikti, — Rimas šypteli, Ką gi, galbūt tai — tiesa. Aišku, taip ir turi būti, jei žmogus jaučiasi patekęs į savo sritį, tiki, kad baigęs mokytis, visas jėgas skirs darbui, reika laujančiam nemažai valios pas tangų, ryžto, atsakingumo. — Esu patenkintas pasirinkta specialybe, jei reikėtų, ją rink čiausi ir antrą kartą. Po Univer siteto baigimo esu pasiryžęs įgytas žinias taikyti praktikoje. Džiugu, kad taip. Belieka Rim gaudui palinkėti įgyvendinti sa vo svajones, tapti geru specia listu. A. MINTAUČKYTĖj
nių surinkta, supirkta iš anfikvariatų, privačių kolekcionierių. Glaudžiai bendradarbiaujama su moksline biblioteka, aukštosio mis mokyklomis. Turtingas numizmatinis rinki nys, grafikos albumai, pirmąkart išleisti T. Narbuto istoriniai veikalai, Lietuvos statutai, sun kūs senosios literatūros tomą?, unikalus giesmynas, pasiekęs mus iš 13—14 amžiaus „Psalterium Mariae" bei daugelis ki tų neįkainuojamos vertės kūrinių rado prieglobstį po muziejaus skliautais. Be ekspozicijos nuolat veikia parodos. Šiuo metu kviečia žy maus istoriko, visuomenės vei kėjo J. Lelevelio 200-osioms gi mimo metinėms skirta paroda. Ruošiama nauja ekspozicija — Universiteto mokslo istorija nuo įkūrimo iki šių dienų.
Muziejaus darbuotojams iš kyla užkulisinių, nematomų lan kytojui problemų. Reikalingi nauji baldai, neramina ekspona tų išsaugojimo klausimas ir t. t. Pačių muziejininkų jėgomis ku riami naujų baldų projektai, ma noma išplėsti muziejaus plotą, verkiant reikia patalpų moksli niam personalui, o kur dar laiš kai, gaunami iš įvairių šalių muziejų. Ir svarbiausia — reika lingas knygų restauravimo sky rius. Svarbu ne tik sukaupti, bet ir išsaugoti grafikos lakštus, rankraščius, baldus, negailestin gai ardomus laiko.
Neseniai darbuotojų grįžta iš Maskvos, kur pasidalinta muzieji ninkų patyrimu, o liepos mėne sį Kaunas pakvies Pabaltijo aukštųjų mokyklų muziejų kon ferencijom Ir mūsų muziejuje vieną dieną virs diskusijos, bus nagrinėjami pranešimai...
O lankytojams, kurių per me tus apsilanko per pusę milijono (visos lėšos skiriamos fondų plė timui), netrukus bus pasiūlyti plakatai, bukletas apie muziejų, senąjį Universiteto ansamblį, planuose — reprezentacinis lei dinys — 16—18 amžiaus litua nistinių prakalbų vertimas į da bartinę lietuvių kalbą, pažintis su to meto pažiūromis, kultūra, istorija. Daiva MACIŪTĖ
Ar turi ką pasakyti skaitytojui? (DU POKALBIAI TVR IR SPAUDOS ŽURNALISTIKOS KATEDROSE)
Pokalbis pirmas apie knygą ,.Šveicarų piramidžių papėdėje" su jos autoriumi Vincu Justu Paleckiu. Knyga — tai tarsi au toriaus požiūris iš šalies ir „iš vidaus", nes autorius-diplomatas,
dirbęs Šveicarijoje. Knygos žan ras? Savo knygos žanro nei jis, nei kritikai nusakyti negali. Gal todėl, jog ji taip parašy ta. . . sąmoningai. O prisiminus trialogą knygos pradžioje, gal
diplomatiškai". Autorius išklauso dėstytojų, studentų įvairių nuomonių. Kritiški} ar ne, bet argumen tuotų. Juk skaitytojui svarbiausia — skaityti ir nauja atrasti, Ir vertinti. Pokalbis antras — su Tomu Sakalausku. , Kaip parašyti apie įdomų ir
žmogų? Vien šis ieškojimas — kūryba. Žurnalisto T. Sakalaus ko knygas daug kas skaitę. Sis pokalbis — apie rašančiojo ti kslą turėti „savo temą". Atras ti įdomų žmogų nelengva. Gal lengviau negu apie jį parašyti. Svarbiausia, kad menininkas, kiekvienas apskritai, turėtų ką kitiems pasakyti. Ir paveikti. Andrius VAlSNYS