VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESl
1967 m.
O,
birželio mėn.
7 d.
TUDENTAf
Matematikos tradicijos Universitete
TREČIADIENIS Nr. 18 (604)
Eina
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. FARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
buo
1950 m
Kalėti 2 kap.
Istorija. Dabartis. Ateitis 944 metais atgyja karo čius. A Raudeliūnas .(fakulte ir okupacijos sugriauto to dekanas), K. Bulota, V. Universiteto veikla. Statulevičius — prof. J. Kubi Formuojasi matematikų kated liaus mokinys, Lietuvos MA ros, buriasi jaunimas, nu Fizikos ir matematikos institu sprendęs savo gyvenimą pa to direktorius, V Kabaila, V. švęsti matematikai. Matema Bliznikus — VVPI Fizikos ir tikos disciplinas fakultete matematikos fakulteto deka skaito prof. Z. Žemaitis, prof. nas, R. Uždavinys, V. Matulis, P. Katilius, doc. G. Žilinskas, A. Mitalauskas, A. Tempeldoc. V. Paulauskas. 1946 me mar.as, Br. Riauba, Pr. Sur tais jie išleidžia pirmą poka vila, A. Aleškevičienė, E. rio matematikų laidą, suvaidi Vilkas, L. Vilkauskas, Br. Gri nusią lemiamą vaidmenį toli gelionis, D. Petruškevičiūtė, mesniame matematikos vysty Br. Kvederas, A. Miškelevimesi Lietuvoje. Tai laidai čius, E. Gečiauskas, A. Bikepriklauso fizikos-matematikos lis, D. Kalinauskaitė, M. Samokslų daktaras prof. K. Grin- pogovas. Fakulteto auklėtiniai dirba cevičius, geometrų mokyklos Lietuvoje vadovas, mūsų respublikos aukštosiose mo Universiteto rektorius, Lietu kyklose, Lietuvos MA institu vos MA akademikas, fizikos- tuose, vidurinėse mokyklose, matematikos mokslų daktaras specialiose gamybinėse įstai prof. J. Kubilius, Lietuvos ti gose bei gamyklose. Dabar fakultetas ruošia kimybių teorijos ir skaičių teorijos mokyklos kūrėjas ir dviejų profilių specialistus: vadovas, Lietuvos Matematikų matematikus moksliniam ga draugijos organizatorius ir jos mybiniam darbui ir pedagogus valdybos pirmininkas, dauge darbui vidurinėse mokyklose. lio Sąjungos ir užsienio moks Mechanikų ruošimas dar te lo draugijų narys, fizikos-ma bėra eksperimentinėje būklė tematikos mokslų daktaras A. je, ir šiuo metu priėmimas Naftalevičius ir fizikos-mate yra nutrauktas. Skirtumas tarp matikos mokslų daktaras S. profilių yra labai mažas. Bai Strelicas, Lietuvos funkcijų gusieji Universitetą gali sėk mingai dirbti mokslinį ir pe teorijos mokyklos vadovai. 1947 metais matematikų lai dagoginį darbą. Specialisto dos nebuvo. 1948 m. Universi paruošimą paprastai nulemia tetą baigė i matematikas, studijų metu įdėtas darbas 2, 1950 m. — 5, ir gabumai. 1949 m. 1951 m. — 4, 1952 m. — 13, Q IAIS metais fakultetas Į 1953 m. — 7. 1954 m. — 13, ^pirmąjį kursą priims 150 1955 m. — 14, 1956 m. — 12, jaunuolių, kurie turi po 1957 m. — 33. 1958 m. — 54, linkį tiksliesiems mokslams, 1960 m. 1959 m. — 74, myli matematiką ir linkę jai 51, 1961 m. — 67, 1962 m. paskirti savo gyvenimą. Gerai — 54, 1963 m. — 56. 1964 m. besimokantieji gaus stipendi — 65, 1965 m. — 69, 1966 m. jas ir bendrabučius. Galės — 64 matematikai ir 13 me naudotis respublikos sostinės chanikų, 1967, jubiliejiniais metais, yra 95 diplomantai matematikai ir 14 mechanikų. Pagausėjus studentų ir mokslo personalui, 1965 me tais Fizikos-matematikos fa kultetas suskilo į du fakulte tus: Fizikos bei Matematikos ir mechanikos. Taigi Matema tikos ir mechanikos fakultetas M. MAKNYS IV k. studentas pokario metais išleido 20 lai „Aš — matematikas" — dų — 663 aukštos kvalifika taip vadinasi Įžymaus JAV cijos specialistų, kurių tarpe, mokslininko „kibernetikos be paminėtos pirmos laidos, tėvo“ Norberto Vlnerlo knyga. Pirmą kartą JI yra visa eilė labai gabių ma man ( rankas, tematikų — fizikos-matemati kai ašpakliuvo jau buvau Vilniaus kos mokslų kandidatai: P. Valstybinio V. Kapsuko v. Golokvosčius, A. Matuzevi- universiteto Matematikos
1
H. JASIŪNAS fakulteto prodekanas >---------- +
metais Lietuvos diis kunigaikštis StepoBatoras suteikė Vil niaus jėzuitų kolegijai aukšto sios mokyklos teises. Tuo me tu buvo du fakultetai: Teolo gijos ir Pilosofijos (apie 700 dudentų. 54 dėstytojai). Filo sofijos fakultete buvo studi juojami ir matematikos moks lai. 1803 metais minėta mokykla buvo pavadinta Uni versitetu. Pralaimėjus 1831 metų sukilimui, caro valdžia 1832 metais Universitetą, ak tyviai dalyvavusį sukilime, uždarė, o biblioteką ir mokslo priemones išgabeno į Kijevą. IDŽIOJI Spalio socialisti nė revoliucija, sutriuš kinusi carizmą, iškėlusi laisvės vėliavą, sudarė prielai das Lietuvos valstybingumui atkurti. 1918 metais paskelbia ma Tarybų valdžia Lietuvoje: Tuoj pat buvo susirūpinta pagrindinės respublikos moks linių kadrų ruošimo mokyklos atgaivinimu. Tačiau netrukus Lietuvoje Įsitvirtino buržuazi nė valdžia, Vilnių užgrobė ponų Lenkija. Pagrindine res publikos aukštąja mokykla tampa Kauno Universitetas, kurio Matematikos-gamtos mokslų fakultete buvo ruošia mi matematikai. 1940 metais fakultetas persikėlė Į Vilnių. Per nepilnus dvidešimt metų Kauno Vytauto Didžiojo uni versitetą baigė apie 60 matetikų.
D
<oooooooooooo<>oooo<xxx>oo^o^o<xx>o<>oooooo^oc
ABITURIENTE, Tu ryžtiesi studijuoti matematiką mūsų senajame Uni versitete. Be abejo, Tau įdomu jau dabar kuo daugiau su žinoti, kas gi čia Tavęs laukia. Šiuolaikinė matematika — abstraktus ir labai platus mokslas. Jos turinį nusakyti ke liais sakiniais neįmanoma. Ją galime vaizduotis kaip di džiulį, toli gražu dar nebaigtą statyti pastatą. Jame ele mentarinė, matematika, su kuria Tu susipažinai vidurinėje mokykloje, sudaro tik prieangį, iš kurio apžvelgti bent kiek didesnę to pastato dalį neįmanoma. Su visu matemati kos pastatu nespėjama susipažinti net ir per penkerius stu dijų metus. Pirmiausia keletą metų tenka studijuoti, pagrindinius bendrus dalykus. Vėliau tenka pasirinkti ku rią nors specialią matematikos šaką. Prasideda specialūs kursai. Juos skaito patyrę tos srities profesoriai ir dėsty tojai, kurie tuo pagrindu ir yra susiskirstę į atskirus kolek tyvus fakultete — katedras. Taigi, jei Tu jauti meilę matematikai ir pasiryžęs jai pasišvęsti, kviečiame Tave į mūsų fakultetą
Pasirinkau matematiką
ir mechanikos fakulteto antro kurso studentas. Knyga paliko milžinišką įspūdį Ir galutinai Išsklai dė visas abelones dėl pa sirinktosios profesijos. Matematika, kibernetika, oenotka — dabar labai madingi žodžiai. Niekam, tur būt, nereikia aiškinti, kad be matematikos visi šių laikų tikslieji mokslai kaip be rankų. įvairių mokslo šakų to limesnė pažanga reikalaula vis tobulesnio mate matinio aparato. Seniai laikas atsisakyti nuomones, kad matemati ka yra sausas mokslas, naor’stas tik įvairių, iš skyrus matematikus, daualau niekam nesupranta mu, neoyvų simboliu ir ženklų sąryšiais. Matema tika. kaip mokslas, yra nepaprastai turtinga. Moksleiviai, pasiryžę ją studijuoti, labai ųreital pa junta los nepaprastą gro žį Ir potraukį jai.
meno gėrybėmis, sportuoti, keliauti — visapusiškai lavin tis. Pateikti skaičiai rodo, kad matematikos specialistų labai reikia. Iš tikrųjų, žmogaus skverbimosi j mikro ir makro pasaulius amžiuje, turint reikalų su šiuolaikiniais grei čiais, energijomis, reikalingas nepaprastas kuriamų sistemų galingumas, patikimumas, au tomatinis valdymas bei savis tovumas. Jeigu gamtoje ir visuomenėje vystymasis vyks ta pagal tam tikrus dėsnius, o tuo dabar niekas neabejoja, ir žmogus nori juos pažinti ir priversti tarnauti savo labui, jis privalo sukurti tikslius ty rimų metodus. Todėl šiandien, ieškant naujų tobulesnių me todų, pradedant fizika ir baigiant istorija ir kalba, yra reikalingos matematinės žinios. Kartais įsižeidžia nelabai tikslių sričių specialistai ir laiko matematinių metodų ša lininkus nekukliais. Tačiau fi losofas Kantas, kurio palaikai ilsisi Kaliningrade, sakyda mas, kad „Moksle yra tiek mokslo, kiek jame yra mate matikos", arba Marksas, teig damas, kad „Mokslas tik tada tampa tobulas, kai jam pasi seka naudotis matematika...“, nesistengė ko nors įžeisti, o tik suprato tikrąją reikalų pa dėtį. USŲ respublikoje matematikiį reikia įvairiose mokslo ir gamybos sri tyse. Matematikai reikia pa daryti perversmą pramonės valdymo ir aplamai valdymo automatizavime. Matematikams-ekonomistams būtina au tomatizuoti ekonominės infor macijos rinkimą, jos apdoro jimą, elektroninėmis skaičia vimo mašinomis ir to pagrin du pagerinti gamybos efektyvumą. Medikams reikalingi aparatai, „sugebą" tiksliai nustatyti diagnozes, Biologams reikalinga tiksli biologinių procesų charakteristika, Visiems reikalingos skaitančios, verčiančios Iš vienos kalbos į kitą mašinos, knyginę infor maciją apdorojančios ir pa teikiančios interesantui. Dau gelio procesų modeliavimo problemos bei tobulų mašinų kūrimo problemos dažniausia susiveda į matematinius užda vinius. Kad matematika ima si spręsti „nematematiškas" problemas, liudija kai kurtų naujausių matematikos moks lo šakų pavadinimai: informa cijos teorija, matematinio mo deliavimo teorija, valdymo logika, automatų teorija, lo šimo teorija, masinio aptarna vimo teorija, sudėtingų siste mų patikimumo teorija ir t. t. Matematiko laukia labai įdomus, labai reikalingas, sunkus, pasišventimo, ryžto ir energijos reikalaująs darbas
M
Pasakoja profesorius Zigmas ŽEMAITIS. Vilniaus senasis Universitetas, įsteigtas Stepono Ba toro 1578. VII 8 d. įsakymu ir atidarytas 1579. IV. 1 d., beveik du šimtus metų buvo jėzuitų valdomas. Jie mažai rūpinosi matematikos ir fizikos mokslais. Vis dėl to jau pirmame Universiteto veikimo šimtmetyje ir tose, srityse pasireiškė savo darbais žymūs Universiteto profesoriai ir auklėtiniai: Andr. Milevskis, Osv. Krygeris, Kaz. Semenavičius (Simonavičius). Po jų beveik šimtą metų truko mokslų ir paties Uni versiteto sustingimas, dėl kurio buvo kalti ne tiktai jėzuitai, bet ir užgriuvusios Lietuvą didelės nelaimės: karai, epidemijos, dideli Vilniaus miesto gaisrai. Tiktai XVIII šimtmečio vidury ėmė Universitete atgyti ma tematika ir artimi jai mokslai. Vienas pirmųjų juos sužadino Tomas Žebrauskis (1725—1759), pradžioje X.
ėmęs gerinti matematikos dėstymą. Netrukus jis visa siela atsidėjo astronomijai, 1755 m. įkūręs Vilniaus astronominę observatoriją ir pradėjęs joje sistemingą darbą beveik 30 metų anksčiau, negu tai buvo pada ryta žytniai vyresniame Krokuvos Jogailos universi tete. Matematika pražydo Universitete, kai buvo paskirtas profesorium 24 metų jaunuolis Pranciškus Norvaiša (1742—1819), gimęs Švenčionių krašte. Jis 1766 m. pradėjo dėstyti grynąją aukštąją matematiką pagal Niutono darbus ir naujausius ano meto matematinius veikalus, kuomet daugely Europos universitetų dar buvo tebedėstoma studentams elementarinė matematika. Išbuvęs 1775—1780 m, užsienyje komandiruotėje, jis dėstė aukštąją matematiką iki 1811 m. ir paruošė tris kartas matematikų ir fizikų pačiam Universitetui ir kvalifikuotų žmonių kitoms artimoms specialybėms. Norvaišos mokiniai sėkmingai tęsė Universitete jo darbą jau pagal modemiškai suskirstytas disciplinas. Prieš pat Universiteto uždarymą (1832 m. caro Nikalojaus įsakymu) jame iškilo nepaprastai gabus jo auk lėtinis, vilnietis matematikas Zigmantas Revkovskis (1807—1893). Turėdamas tiktai 15 metų amžiaus, jis išlaikė stojamuosius egzaminus į Universitetą, 18 metų baigė mokslus, (gijo magistro laipsnį, ir buvo įtrauktas į Lietuvoje vykdomus geodezinius darbus. Dirbdamas jis gilinosi Į matematinius tų darbų pagrindus. Netru kus jis fakultete iškėlė sumanymą — įtraukti į planus naują tuomet mokslą — Tikimybių teoriją. Įžymiausias anų laikų Rusijos matematikas M. V. Ostrogradskis la bai prielankiai atestavo Revkovskio patiektą memoran dumą bei programą, ir Fizikos-matematikos fakultetas įkūrė specialią katedią, pavesdamas ją 22 metų jau nuoliui Z. Revkovskiui. Jis su dideliu pasisekimu pra dėjo darbą, bet jį greitai nutraukė 1831 m. sukilimas Ir po to sekęs Universiteto uždarymas. Revkovskis su kilime nedalyvavo, bet draugų buvo įveltas į suokalbi ninkų bylą. Karo lauko teismo sprendimu jam buvo atimtos visos pilietinės ir mokslu įgytos teisės ir jis išsiųstas 25 metams į Užkaukazės kariuomenę paprastu kareiviu (rekrutu). Karo vadovybė įvertino jo mate matinius gabumus bei pasiruošimą, įtraukė į geodezi nius ir inžinierinius darbus ir ilgainiui pakėlė jį ka rininku. Baigęs privalomą 25 metų karinę tarnybą, jis buvo vyriausybės paskirtas kelių inžinierium ir dau gely vietų organizavo ir vykdė didelius atsakingus darbus. Juos analizuodamas, jis priėjo išvadas, kad kiekvieną darbą, kiekvienos įmonės arba įstaigos vei kimą galima Išreikšti viena lygtimi, iš kurios kiekvie nu momentu galima susekti, ar darbas arba pro cesas vyksta normaliai, ir kurie laukiami rezultatai (pav. savikaina). Jis paskelbė savo teoriją žurnale „Inžiniemyj Žumal", vėliau išspausdino 7 atskirus darbus, gerindamas ir propaguodamas savo išradimą. Jis teigė,