I
v/sv Salių
proletarai, vienykjtus!
r.cM’VBIOIS
scuoencas
ŠIANDIEN
NUMERYJE: 'AŠ. STUDIJOS.
VISUOMENINE VEIKLA
XXX
,SMD ŽINIOS" Nr. 8 VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS
NUO
1950 METŲ
Neseniai paminėjome Ka zimiero Liščinskio — ateiz mo pradininko Lietuvoje — 350-ąsias gimimo metines. šiandien jo pradėtą darbą tęsia gausus respublikos jaunųjų ateistų būrys. Dau guma jų dalyvavo respubli kos aukštųjų mokyklų stu dentų ateistų seminare „At eizmo tradicijos ir dabar tis". — Ateistinis auklėjimas gana sudėtingas sektorius. Ir jo tobulinimas yra būtinas. Seminaras, organizuotas Uni versiteto ateistinio auklėji mo tarybos ir komjaunimo komiteto, naudingas tuo, kad leido plačiau ir išsamiau panagrinėti klausimus iškilu sius aukštųjų mokyklų ateis tiniame studentų auklėjime, tuo pačiu pasidalinti darbo patirtimi, — pasakė Univer siteto ateizmo katedros ve dėjas doc. J. Mačiulis. Dabartinis studentų reli gingumas, kaip išsiskyrė iš LLKJS CK studentų skyriaus vedėjo J. Bernatonio kalbos, — nežymus. Didelė dalis studentų abejingi religijai, nesupranta jos. Tačiau maža kovingų ateistų. Ateistinis darbas dar neatitinka reikala vimų. Daug priklauso nuo grupės kolektyvo, komjauni mo organizacijos darbo. Be to, organizuojant ateistinę veiklą, dar trūksta žinių, ge ros darbo drausmės. Būtina sustiprinti kontrolę, kad mo kslinio ateizmo užsiėmimai būtų gerai lankomi. Ir daly vavimas ateistiniuose rengi niuose būtų aktyvus, o ne formalus. Todėl reikėtų visų pirma parinkti tokias temas renginiams, kurie sudomintų studentus, kad jie mielai da lyvautų rašinių konkursuose, viktorinose, susitikimuose su įžymiais ateistais. Ateistini darbą dirba VU komjaunimo komiteto ateisti nio auklėjimo sektorius. Po
1984 m. gegužės 25 d„ penktadienis,
kalbyje su šio sektoriaus vadovu A. Rukšėnu sužino jau, kad ir jų darbe pasitai ko trūkumų. Sunkiai sekasi darbas akademinėse grupėse, kai galima apjungti kuo daugiau studentų. Būtina su aktyvinti veiklą komjauni mo organizacijos ląstelėse — pirminėse organizacijose. Ne siseka išplėsti ateistų klubo „Ateistas“ veiklos. Šis klu bas neįsilieja į Universiteto klubų darbo sistemą. Pla-
versiteto fakultetų. Seminaro dalyviai turėjo galimybę pasiklausyti visų respublikos aukštųjų mokyk lų studentų ateistų pasako jimų apie jų „Ateisto" klu bo veiklą, komjaunimo ko miteto ateistinio auklėjimo sektoriaus darbą bei kartu pasvarstyti studentų moksli nės ateistinės pasaulėžiūros iormavimosi problemas. Įdomiai apie studentų re ligingumą kalbėjo Kauno
RESPUBLIKINIS SEMINARAS čiau pakalbėti apie Universi teto ateistų veiklą sutiko pats A. Rukšėnas. — Ateistinis auklėjimas yra viena iš sudėtingiausių ideologinio darbo grandžių. Todėl ypač svarbu kaupti patirtį, palaikyti ryšius su kitomis aukštosiomis mokyk lomis. Mūsų ateistinio sektoriaus nariai yra užmezgę ryšius su Daugpilio aukštųjų mo kyklų ateistų klubu. Buvom susitikę. susipažinome su klubo veikla, darbo meto dais, formomis. Kalbėdamas apie ateistinį darbą, norėčiau paminėti ir sieninės spaudos reikšmę ateistiniam auklėjimui. Kie kviename fakultete yra lei džiamas sienlaikraštis „Aki ratis“. Šiais metais Teisės fakultete buvo nagrinėjamos temos „TSRS konstitucija ir sąžinės laisvė", „Naujųjų laikų pranašai". . . Aukštesniuose kursuose, remdamiesi mokslinio ateiz mo studijų metų įgytomis žiniomis, komjaunuoliai gali rengti mokslines konferenci jas. Šiemet tokios konferen cijos vyko daugelyje Uni
medicinos instituto studentė R. Vairaitė. Ji supažindino su kai kuriais tyrimais. Vil niaus pedagoginio instituto studentas H. Laurinčiukas pasakojo apie studentų ateis tinio klubo veiklą ir vaid menį, rengiant busimuosius mokytojus. Kauno politechnikos insti tuto trečio kurso studentė K. Tamošaitytė ateistinį dar bą jau dirba dveji metai. Kalbėdama ji paminėjo „Ateisto" klubo narių susi tikima su Talino pedagogi nio instituto studentais ateis tais. Paprašiau K. Tamošai tytę plačiau papasakoti apie taliniečių ateistinę veiklą. ■ Talino pedagoginio in stituto Ateistų klubas nagri nėja panašias problemas kaip ir mūsų. Jam vadovau ja doc. E. Vimsaarė. Pranešime dėl ateistinio darbo įgūdžių formavimo aukštosiose mokyklose už davinių (pranešėjas L. Šni pas) pabrėžta, kad būtina turtinti pozityvų ateizmo vertinimą. Aktyviau aiškin ti marksistinės-lenininės teo rijos pagrindus. Jis paragino visus studen
KAIP SEKASI?
Maskvos Lomonosovo uni versitete „kelnes trina" ne viena dešimtis Lietuvos stu dentų. Dalis jų — čia nuo pirmo kurso. Kiti •— su nu kreipimais pervesti Iš Vil niaus universiteto po antro jo, trečiojo kurso. Su ke liais iš jų — žurnalistikos specialybės ketvirtakursiais — Svaja CHADZEVlClūTE, Rolandu BARYSU ir susitiko mūsų korespondentas Skir mantas MICKEVIČIUS. XXX Jus jau antri metai Mask voje. Suspėjote apsiprasti su
mokymosi pobūdžiu, darbo specifika. Ar Jūs patenkinti tuo, kad mokotės Maskvos universitete? — Jaučiamės neblogai. Ži nia, kiekvienas privalumas turi ir neigiamų pusių. Spe cialybės dalykai yra dėsto mi puikiai, užsienio kalbos paskaitos taip pat aukšto lygio. O kaip Jūsų pasirengimą, Jūsų mokymąsi čia vertina? Žurnalistikos fakulteto de kanas patenkintas lietuviais studentais. Nenuostabu — atvažiavę į Maskvą mokosi geriausi mūsų studentai, no rintys įgyti platų išsilavini mą, gerai pasiruošti busima jam darbui redakcijose. Čia net pageidautų, kad dar daugiau lietuvių Lomonoso vo universitete studijuotų humanitarines specialybes. Žodžiu, mes neblogai užsire komendavome.
Na, o kaip gyvenimo są lygos? Gyvename Studentų — As pirantų Namuose (DAS) Švemiko gatvėje. Čionai ap sistoję studentai iš visų ša lies kampelių. Nors ši gatvė ir tolokai nuo centro, bet visuomet gelbsti metro. Ir šiaip geras visuomeninis transportas padeda greitai pasiekti visus miesto kam pelius. Sakykite, kokios perspekty vos jūsų laukia baigus pen kis kursus? Žinoma; gavę diplomus, ruošiamės grįžti darbui į Lietuvą. Kaip minėjau, lie tuvių kalbos žinios nėra la bai stiprios, bet tai pataiso ma. .. Be to, „Soveitskaja Litva" redakcija mielai pri ima dirbti Maskvos universi teto absolventus. Ar jau pripratote prie did miesčio tempų ir gyvenimo?
Nr. 18 (1277)
tus ateistus atsakingiau ruoštis ateistinei veiklai, griežčiau kontroliuoti savo darbą. Tik aktyvi veikla pa deda mums tapti ateistais. Seminaro dalyviai apsilan kė pirmą kartą Universiteto Mokslo muziejuje paruoštoje respublikos aukštųjų mokyk lų ateistinių darbų parodoje. Jos skyriuose studentai su sipažino su ateistine tema pa rašytomis knygomis, Kauno politechnikos instituto ateis tų tarybos leidžiamu pusla piu „Ateistas". Daug darbų iš Dailės instituto, Kauno medicinos instituto, studentų pateiktos fotonuotraukos, at spindinčios religijos sukaus tytą praeities ir dabarties žmogų. . . Renginiai vyko VU teatro salėje, Didžiojoje auloje, Saulėtekio alėjos fakultetuo se. Pastarajame, kuriame da lyvavo Fizikos, Prekybos, Pramonės ekonomikos fakul tetų studentai bei svečiai iš KPI ir LŽŪA, buvo kalbama tema „Gamtamokslinė min tis Vilniaus universitete". Šio pokalbio metu studen tai dar kartą įsitikino didele mokslo jėga kovoje su ant gamtiniais reiškiniais. Apie pirmųjų veikalų pa sirodymą bei svarbą Vilniaus universitete kalbėjo doc. A. Matulaitytė. Pasibaigus pokalbiui, pasi rodė Kauno politechnikos in stituto ateistinė agitmeninė brigada. Gitara skambino ir dainavo VU Ekonomikos fakulteto studentė A. Krisiūnaitė. Koncertavo Lietuvos žemės ūkio akademijos folk lorinis ansamblis. Vėlai vakare ateistų semi naro dalyviams VU kiemo teatras parodė Lukiano spek taklį „Dangus, žemė, žmo gus". Lolita ANDZIULEVIČIŪTE, neetatinė „T.S." koresp.
Dar nepripratome, nebent —' apsipratome. . . O ką veikiate laisvalai kiu? Laisvalaikį tai tikrai yra kur praleisti. Teatrai, kon certai, diskotekos, studentų vakarai. .. Tik spėk suk tis. . . Kaip dažnai parvykstate pasisvečiuoti į namus? Per semestrą — maždaug po du kartus. Šiaip ar taip — tarp Vilniaus ir Maskvos beveik tūkstantis kilometrų. O bilietą irgi ne taip pa prasta gauti. .. Per šventes visuomet stengiamės pa sprukti tėviškėn. Ačiū už nuoširdų pokalbį. Ką norėtumėte palinkėti Vil niaus universiteto studen tams? Gerai mokytis, plėsti spe cialybės žinias, gerai ilsėtis. Žodžiu, sėkmingai derinti studijavimą ir studentavi mą. . . O jūs — suderinate? O kaipgi!
Kaina 2 kap.
„DARBO VETERANO" MEDALIU UŽ ILGAMETI SĄŽININGĄ DARBĄ APDOVANOTI MASALSKIENE Stasė, Jurgio — Mokymo skyriaus vyr. metodininkė. MICKUS Jonas, Antano — Skyriaus viršininkas. GERVIENE Anelė Virginija, Stasio — Kadrų skyriaus vyr. inspektorė. SLIŽIENE Valerija, Juozo — MB sk. vedėja, pensinin kė. SPRINDIS Adolfas, Mykolo — Filologijos fakulteto do centas. STELIONIENĖ Pranciška, Balio — Spaustuvės operat.kopljuotoja. STEPONAVIČIENE Stanislava, Juozo — Studentų profi laktoriumo technikė. TIMOFEJEVA Stasė, Romano — Filologijos fak. dėsty toja, personalinė pensininkė. TAMOŠIŪNAS Viktoras, Petro — Ekonom. kiberneti kos ir fin. fakulteto Ekonominės informacijos katedros vedėjas, docentas.
/
Mes jūsų labai pasiilgom... Atsisveikindami su ge riausiais draugais, išlydint juos į Tarybinę Armiją, lin kime sėkmės, ištvermės, ryž to. . . Jau spėjai susidrau gauti per tuos kelis mėne sius, pirmoji sesija prabėgo drauge, ir lyg tyčia: dveji metai — vien laiškais. Sun koka iš pradžių. O kaip gyvena mūsų draugai, tarybinės armijos kariai? „Kai buvau mažas, svajo jau apsivilkti kareivišką mi linę, nugriebti šautuvą ir gaudyti banditus. Dabar, kai tarnauju tarybinėje armijoje, nusišypsau, prisiminęs vai kišką svajonę. Kaip viskas atrodė paprasta, lengva, ir per daug romantiška..." Žinia, kad mūsų laiškai jiems labai reikalingi. Ir kai perskaitai: „Didelis ačiū už laišką. Labai puiku, kad mūsų, kareivių, - nepamiršta te". (Deividas Zabulis). „Jūsų laiškas mane malo niai nustebino. Dar besimo kydamas girdėjau, kad karei viams rašo. Netikėjau. To dėl šis siurprizas daug daug malonesnis. Dėkoju už svei kinimus, už „Tauro" agitbrigados nuotrauką, kuri suke lia gražius prisiminimus apie dienas, praleistas kartu su jumis. Tik gaila: dar nespėjau visiškai įsitraukti Į stu dentišką gyvenimą, apie jį reikia rašyti būtuoju laiku" (Rytis Krasauskas). Iš šių ei lučių supranti, kad mūsų laiškai tarnaujantiems tary binėje armijoje — geriausia, brangiausia dovana. Ne kartą teko girdėti, kad vaikinams armijoje nėra lai ko net apie saviškius pagal voti. Ar tai tiesa? Ne! Puiku, kad tokia optimis tiška nuotaika lydi mūsų ka rius. Tačiau nesitiki, kad armijoje tik skaniai valgo
ir žiūri filmus mūsų studen tai, kai paskaitai: „.. .nori tikėti, nori ne, bet dabar su malonumu laikyčiau istorijos egzaminą. Aš puikiai supran tu, kad velniškai sunku ir neįdomu kalti visus Įvykius, datas ar algoritmų kalbą. Tačiau..." (Ričardas). Prisipažinkim, kad nedaug kalbam apie sesiją, kai vie na jau pasibaigus. Per ma žai (žinoma, ne visiems) rūpi savo kurso, fakulteto reika lai. O štai, mūsų kareiviai lyg susitarę, vis klausia ir klausia apie Universitetą. „Įsivaizduoju, dabar mo kotės .sulindę į kampus: juk — sesija! Na ką gi, priklau so. Uždavinys labai laužia? Kaip Universitetas? Seniūnas dar tas pats?.. Parašykite apie viską, nes aš dabar ža lias kaip pacvasaris" (Vai das). „Svarbiausia, kad jūs ma nęs neužmiršote. Labai malo nu gauti nuotrauką, kuri pri mena senus gerus laikus. Norėčiau tikėti, kad ši nuo trauka nebus paskutinė, „ir aš galėsiu sekti PEF-o gyve nimą". (Audrius Mikalaus kas). Ne! Jūsų neužmiršo. Kiek vienam fakultete surasim stendą su studentų, tarnau jančių tarybinėje armijoje nuotraukomis ir laiškų iš traukomis. Ir ar įlysi į žmo gaus širdį, kuris laukia kie no nors iš jūsų... Ko palinkėti kariams? Ką pasakyti laukiantiems? Gal prisiminkim senas tiesas: ar mija — vyriškumo mokykla, ir kiekvienam tos pamokos reikalingos, naudingos, būti nos. Laukimas — jausmas, apsigyvenantis tik gerų žmo nių širdyse. Jis nesulygina mas su kitais jausmais. Iš tvermė reikalinga net ir pa čiam stipriausiam, protin giausiam. .. Ir lai sėkmė lydj visus visada visur. Gitana NEVERAUSKAITfi, I kurso žurnalistė