visą saLiąPttovecatt&bvienyKires!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
caRj/Bims sco nencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 18 (1398) 1987 M. GEGUŽES 15 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
Illllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliuillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll
SIEKIANT PROFESINIO MEISTRIŠKUMO Tarsi sulėtintam filme demon struojamos ateina šiltesnės die nos, neskuba vasara. O sesija neužtruko — žurnalistikos spe cialybės trečiakursiams šią sa vaitę jau paskutinės paskaitos. Trečiame kurse, kur yra per 50 žmonių, šiemet ilgesnė ga mybinė praktika, prasidedanti kitą mėnesį. Jos atlikti būsimieJ1 žurnalistai išvažiuos atsižvel
GAMYKLOS DURIS PRAVĖRUS Vargu ar nors vienas, pasirin kdamas ekonomisto specialybę, pagalvojo, kokią atsakomybę prisiima. Kol kas mes dar visai neįsivaizduojame savo busimojo darbo, todėl pirmąja pažintimi galbūt ne tiek su ekonomisto specialybe, kiek su pačia gamy ba, jos technologija, iškylančio mis problemomis ir buvo VPP valandėlė, surengta kiek neįpras. ta forma — ekskursija į „Spar tos" fabriką. Gaila, kad mus lydėjusi inži nierė negalėjo atsakyti į visus mus dominančius, su ekonomika susijusias klausimus, tačiau ben drąjį vaizdą galima susidaryti. Koks gi pirmasis įspūdis, aki vaizdžiai, susidūrus su gamyba? Tie patys nesklandumai, tos pa čios problemos, apie kurias da bartiniu metu tiek daug kalbama ir ieškoma sprendimo būdų. Vi sų pirma — technikos klausimas, fabrikas įsikūrė prieš kelis de šimtmečius. Aišku, nuo to laiko technika buvo keičiama, atnauji_ narna, tačiau ji ne visada atitin ka šiuolaikinius reikalavimus. Pa ti inžinierė pasakoja: užsisakai, atrodo, pačius naujausius jrengimus, mašinas. Kol jie pasiekia fabriką, praeina keletas metų, P®r tą laiką atsiranda pažanges nė to tipo technika, tačiau fa brikas priverstas imti jau faktiš kai pasenusią. Apmaudu, kad dažnai netgi Patys aktyviausi, gabiausi studen tai, išėję j gamybą ir susidūrę su pirmais sunkumais, nuleidžia rankas, tampa vos ne pašaliniais *l$0, kas nauja ir pažangu, ste bėtojais. Reikia daug pastangų, kad gražūs norai neliktų vien norais. Man atrodo, kad vienas būdas šiai problemai išspręsti — teorijos siejimas su praktika. Stu. Penias savo busimosios specia lybės turi mokytis ne tik iš va dovėlių, nes antraip atėjus į ga mybą vėl tenka viską pradėti vos ne iš pradžių: ilgainiui išga ruoja Universitete įgytos visos žinios, be to, praktika dažnai P’reikalauja kitokių. Mano manymu, jau nuo pat pirmojo kurs° busimasis specialistas nors po truputį turi susidurti su savo tik ruoju būsimu darbu. Na, o ar mokėsime įsisavinti V|sa tai, ką mums duoda penkestudijų metai, priklauso nuo 'ekvieno mūsų noro ir darbo.
Dalia GURKLYTĖ PEF II kurso studentė
giant | specializaciją — spaudos katedros studentai Išsiskirstys po respublikos periodinių leidinių redakcijas, iš jų vienas kitas liks sostinėje. Radijo ir televizi jos specializantai vyks į Lietu vos TVR komitetą. Mintimis pasidalina Vilma Žebrauskaltė: — Jau dabar bendradarbiauju televizijoje, dalyvauju ruošiant
„Panoramą". Kitaip sakant — aš jau dabar „ieškau savęs", nes, baigus Universitetą, tai da ryti bus tikrai vėlu. Juk mes gauname daugiau teorinių, bet ne praktinių žinių. Man labai patinka dirbti televizijoje: reng ti laidas, bendrauti su žmonėmis aktyviau, negu per spaudą. Na, o kitiems įdomiau sam protauti „kepant" rašinius ko kiam laikraščio numeriui. Nesi ginčysime. Kokie bus tie raši niai, nuotraukos, kokios radijo ir televizijos laidos — (vertinsi me vasarai prabėgus.
Andrius VAlSNYS
PIRMIEJI METAI-NETUŠČIAI Gejgužės 5 d. žurnalistikos specialybės pirmo kurso stu dentai susirinko į VPP atestaci ją, kurioje dalyvavo fakulteto komjaunimo komiteto, atstovai taip pat k ūso kuratorius V. Valiūlia. Susirinkimo metu buvo aptarti pirmųjų studijų metų rezultatai, taip pat apsvarstyti studentų nuopelnai ir „nuodėmės". Kai kuriems studentams pastarųjų išvengti nepavyko, todėl jiems teko visiškai mažas balų skai čius. Nelabai malonu tiek prieš draugus, tiek ir prieš svečius „girtis" jau pirmame semestre gautais papeikimais, Buvo ir „rekordininkų", kurie sugebėjo jų gauti net po kelis. ~ tačiau džiugu, kad studentai savo klai das stengėsi ištaisyti dalyvauda mi visuomeninėje veikloje, ge riau mokydamiesi, stropiau lan kydami paskaitas. Svarbiausia, kaip susirinkimo metu pabrėžė kuratorius S. Valiulis, išsaugoti ir padidinti surinktą balų kraitį iki penkto kurso. Nors šis krai
tis ir ne per didžiausias, nes mes dar tik pirmakursiai, tačiau atestacijos metu visi turėjo kuo pasididžiuoti: vieni dalyvavo tarpfakultetinėse sporto varžy bose, kiti laisvalaikį praleidžia fotolaboratorijoje, dalyvauja interklubo „Juventus", kraštoty ros būrelių veikloje ir 1.1. Lai kas veltui nepraėjo nė vienam, jau Daugelis dabar apmąstys, kaip susitvarkyti darbą ir laisvalafkį, kad būtų įmanoma visur laiku suspėti, kad vėliau, susirinkimo metu, nereikėtų raudonuoti prieš draugus. Susirinkimo pabaigoje, kurso kuratorius S. Valiulis, palinkė jo sėkmės užbaigiant pirmąjį kursą, o taip pat gerai padirbė ti vasarą praktikos metu mergi noms ir statybiniame būryje „Žilinai" — vaikinams. Henrika KUZMICKAITE Žurnalistikos spec. I k. studentė
DAR GALIMA TAPTI PIRMAUJANČIAIS Balandžio 22 d įvyko fakul tetų vidaus tvarkos apžiūra, ku rios tikslas — įvertinti Univer siteto vestibiulių, koridorių, rekreacijos patalpų estetinį ly gį, vaizdinės agitacijos idėjinį kryptingumą, pažymint Didžio sios Spalio socialistinės revoliuci jos 70-ąsias metines. Mūsų neeta tinė korespondentė Audra SIMAITYTE kalbėjosi su apžiūros kon kurso žiuri pirmininke, estetinio lavinimo katedros vedėja prof. A. BARTUSEV1CIENE. — Kaip fakultetai pasiruošė konkursui? — Nemažai fakultetų gražiai susitvarkė savo jėqomis, tačiau konkursas lieka aktualiu ir bus tęsiamas iki Revoliucijos jubilie jaus išvakarių, nes būklė, kurio je dar yra kai kurie fakultetai, kaip antai chemijos, istorijos, taip pat filologijos dekanato pir mo aukšto vestibiulis nepaten kina. Noriu pažymėti, jog šis kon kursas paskelbtas labai laiku ir yra reikalingas, sudarantis sąly gas Universiteto organizacijų atstovams susipažinti su visų fakultetų būkle. — Kokiais kriterijais vadova vosi komisija? Kokie apžiūros rezultatai? Kiekvienas komisijos narys skyrė teigiamus Ir neigiamus balus. Reiktų pastebėti, jog ko misijos narių nuomonės bevelk visada sutapo. Galutinius šio konkurso pirmojo etapo rezulta tus nulėmė gautų teigiamų ir neigiamų balų suma. Teigiami balai buvo skiriami už vaizdinę agitaciją. . . Apžiūros rezultatai nėra džiu ginantys. Fakultetai stokoja temi
DIENOS-87“
nių stendų, sienlaikraščių. Da bartiniu persitvarkymo laikotar piu nėra turiningos, idėjiškos Informacijos. Kai kurie fakulte tai turi tokius stendus: filologi jos fakultetas — „Mūsų profe soriai“, medicinos — „Sveikata ir sportas", stendą, skirtą ateiz mui. Bendrąsias visaliaudines idėjas, specialybes propaguoja pramonės ir gamtos fakultetai. Šių fakultetų vaizdinė agitacija sukelia neblogą įspūdį Ir esteti niu apipavidalinimu. už sieninę spaudą Pastebėjome, Jog sieninė spau da fakultetuose nėra kruopščiai parengta, kai kur priklijuotos laikraščių iškarpos. Sienlaikraš čiai stokoja fakulteto aktualijų. . . .už centrinę informaciją ir durų užrašus. Atėjęs į fakultetą žmogus tu ri orientuotis, kur dislokuotos laboratorijos, kabinetai, auditori jos. Svečiui Informacija talkina tik naujųjų rūmų fakultetiąfse ir filologijos fakulteto fojė, o senuosiuose jokio orientavimo nėra. Komisija pastebėjo pris meigtų paprasčiausiais smeigtu kais ant durų neestetiškų po piergalių, kurie sukelia nemalo nų įspūdį. Kuriant informaciją į pagalbą turėtų ateiti dizainas. Turime pastebėti, jog centrinę Informaciją reikia teikti dviem kalbomis, nes Universitete daž nai lankosi svečiai Iš kitų res publikų, iš kitų šalių, ekskursi jos. 4..už rūbinių įrangą Ir pa naudojimą Daugelis rūbinių nėra visai panaudojamos. Studentai neįpra-
(nukelta į 3 psl I
Gegužės 3 dieną Trakuose, sa los pilies menėje įvyko VVU Interklubo „Juventus" suorganizuotų „Draugystės dienų“ uždarymas. Keturias dienas truko ši šventė, į kurią susirinko studentai iš įvairių šalies miestų: Odesos, Ždanovo, Lenlnakano, Jaroslavllo, Kauno, Šiaulių, Klalpėdos. . . Nepatenkintų nebuvo. Galbūt todėl, kad uždarymo diena buvo saulėta Ir šilta, pū(ė gaivus vėjas nuo Galvės ežero? Tikriaušiai ne. Juk šis kasmetinis „Juventus“ renginys nepanašus į anksčiau vykusius. Kuo ypatingos šiemetinės „Draugystės dienos"? Užtenka pažvelgti į Interdlenų programą. ir pamatysime. — vakaronių, koncertų, draugystės vakarų netrūko. Nebuvo apsiribota, kaip kitose šalies aukštosiose mokyklose, pollti-
JAUNŲJŲ
MUZIEJININKŲ
KONFERENCIJA Jau tapo tradicija kas dveji metai susirinkti Lietuvos muzie juose dirbančiam jaunimui į sa vo konferencijas (daugelis jaunų muziejininkų — YVU auklėtiniai). Šiais metais gegužės 6—7 d. Palangoje (LTSR Dailės muzie jaus organizuota) vyko trečioji jaunųjų muziejininkų konferenci ja. | Palangą susirinko muziejinin kai it daugelio Lietuvos muziejų bei atstovai ii kitų organizacijų (Kultūros paminklų apsaugos me todinės tarybos, VVU, Paminklų konservavimo instituto). Konfe
nės dainos ir plakato konkur sals. Sunku nuspręsti, koks renginys labiausiai nusisekęs Kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Rachimui iš Sirijos įsimintinos ekskursijos po Vilniaus miestą. Antuanui — Trakų pilis. , Labai gaila, kad renginiuose dalyvavo tik šeimininkai ir sve čial. Koncertavo roko grupės „Katedra", „Dlnda Pollmantika'. o salė apytuštė. . . Ir tai suprantama — „Draugystės dienos" vyko kitų — Gegužės švenčių — metu, daugelis studentų buvo išvažiavę į namus, Senosios muzikos ansamblio koncertas Trakų pilyje — paskutinis Interdienų programoje Svečiams įteikti atminimo medaliai. „Juventus" prezidentė Daiva Aukūnaltė kviečia į 24ąsias „Draugystės dienas" . . Jūratė VERCINKEVICIOTĖ
rencijoje dalyvavo, buvusi mu ziejininkė, ist. m. dr. Rimutė Ri mantienė. Konferencijos metu buvo per skaityta septyniolika pranešimų. Jų autoriai daugiausia dėmesio skyrė šioms problemoms: kapi talizmo vystymuisi ir darbininkų judėjimui iki 1917 m, numizmati kai, keramikos radiniams, pa veikslų restauravimui, muziejuo se saugomiems patrankų, porce liano rinkiniams ir kt. Keletas pranešimų buvo skirta žymių muziejininkų ar Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenų: P. Karazi jos, T. Daugirdo, S. RemerienėsDembauskaitės, R. Aleknos-Svoinickio atminimui. Konferencijos darbą apibend rino Ist. m. dr. R. Rimantienė ir LTSR Dailės muziejaus direkto riaus pavaduotojas J. A. Urbo nas. A. KATILIUS
PARODA M. ROČKOS JUBILIEJUI Vilniaus universiteto moks linėje bibliotekoje parengta pa roda Marcelino Ročkos 75 metų jubiliejui. Sis žmogus — vienas iš tų senesnės kartos filologų mokslininkų, vertėjų ir peda gogų, kurių darbščios rankos dėjo pamatus nūdienos lietuvių literatūros istorijai. Rankraščių skyriuje saugojamas M. Ročkos fondas, kurio medžiaga leido plačiai parodyti jo mokslinę veiklą ir pedagoginį darbą. M. Ročka parengė spaudai „Pirmąją lietuvišką knygą" su įvadiniu straipsniu „Martyno Mažvydo raštai" (1974 m.), išver tė iš lotynų kalbos ir paskelbė M. Mažvydo laiškus. Apskritai, tyrinėjo lietuvių literatūros lo tyniškąją dalį, paskelbė straips nių apie M. Sarbievijų, V. J. Agripą, P. Roizijų, J. Andruše-
vičių, A. Kulviečio biblioteką. Iš vertimų galima paminėti: Aristotelio „Poetiką" (1959 m.) — iš graikų kalbos, P. Holbacho „Kišeninę teologiją" (1961 m.) — iš prancūzų kalbos, iš lotynų kalbos — „Gedimino laiškus“ (1966m.), lotyniškus tekstus J. Lebedžio „Lietuvių kalba XVII—XVIII a. viešajame gy venime" (1976 m.), J. Bretkūno laiškus (J. Bretkūnas. Raštai. 1983 m.). Iš nepublikuotų darbų eks ponuojami: M. Ročkos monogra fija apie M. Husovianą, huma nistinę kultūrą Lietuvoje (anks tyvoji periodą). Įdomios yra studijos apie Andrių Volaną, Horacijaus „Poetiką", monogra fija apie Mykolą Lietuvį. i. pleckaite