Siame NUMERYJE: Baigėsi mokslo semestras. Artėja — „trečiasis" • * • SMD darbo barai • ♦ • VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1980 m. gegužės 30 d.
EINA NUO 1950 METŲ
PRAEITĄ SAVAITĘ ĮVYKO LIETUVOS KOMPARTIJOS VILNIAUS MIESTO KOMITETO PLENUMAS, APSVARSTĘS KLAUSIMĄ „DĖL MIESTO PARTINĖS ORGANIZACIJOS UŽ DAVINIŲ, TOLIAU GERINANT SPECIALISTŲ SU AUKŠTUO JU IŠSILAVINIMU RENGIMĄ, VADOVAUJANTIS TSKP XXV SUVAŽIAVIMO REIKALAVIMAIS “.
Įpareigoti būti avangarde Svarbiausias dešimtojo ir vėlesnių penkmečių uždavi nys — kelti liaudies gyveni mo materialinį ir kultūrinį ly gį, visokeriopai didinant vivuomeninės gamybos efekty vumą, spartinant mokslinę techninę pažangą, didinant darbo našumą. Sėkmingam šio uždavinio sprendimui reikia kvalifikuotų darbininkų, orga nizatorių, kūiybiškų aukštos kvalifikacijos specialistų. Rengti tokius žmones pa vesta tarybinei aukštajai mo kyklai .Todėl partija ja vi sada rūpinosi ir rūpinasi. Tai liudija TSKP CK ir TSRS Mi nistrų Tarybos nutarimas dėl tolesnio aukštosios mokyklos vystymo ir specialistų rengi mo kokybės gerinimo, taip pat neseniai įvykę sąjunginis ir respublikinis aukštųjų mo kyklų aktyvo pasitarimai, ku riuose ypač buvo pabrėžiama studentų profesinio rengimo ir idėjinio politinio auklėjimo kokybė, mokyklų ryšio su komunistinės statybos prakti ka stiprinimas. Specialistus su aukštuoju
Vanda KL1KŪNIENĖ LKP Vilniaus miesto antroji sekretorė'
mokslu mieste rengia šešios aukštosios mokyklos. Tarp jų — didelis mokslinių tyrimų, kvalifikuotų specialistų rengi mo centras — Vilniaus V. Kapsuko universitetas, kurio 400-sios metinės neseniai buvo iškilmingai paminėtos. Per de vintąjį penkmetį ir ketverius dešimtojo penkmečio metus miesto aukštosios mokyklos parengė liaudies ūkiui dau giau kaip 38 tūkstančius, arba 50 procentų visų respubliko je išleidžiamų specialistų. Šiuo metu vien dieniniame skyriu je mokosi 19,1 tūkstančio studentų. Kasmet gerėja miesto aukš tųjų mokyklų darbo rodikliai. Kyla studentų pažangumas. Miesto aukštosiose mokyklose žiemos sesijoje jis sudarė 92,5 procento, o Universitete ir Konservatorijoje — 94 pro centus. Daugėja mokslo pir mūnų, mažėja studentų nuby
rėjimas, per praėjusius moks lo metus jis sumažėjo iki 3,1 procento. Šie rodikliai ge resni už respublikos vidurkį. Atsižvelgdami, kad šiandien mokykloje -negalima vien tik reikalauti įgyti tam tikrą ži nių kiekį, rektoratai, deka natai ir katedros rūpinasi įdiegti jaunimui savarankiško žinių papildymo įgūdžių. Šioje srityje nemažai daroma Universitete. Čia dėstytojai, pradėdami skaityti kursą, nu rodo studentams literatūrą, duoda užduotis, pagal kurias studentai sudaro teminius ka lendorinius savarankiško dar bo planus semestrui. Mokymo sudėtinė dalis ir konkreti studentijos socialinio vaidmens pasireiškimo forma yra jų mokslinis tiriamasis darbas. Geriausių studentų mokslo darbų gamtos, techni kos ir humanitarinių mokslų srityse konkursuose, olimpia dose, parodose, mokslinėse ir mokslinėse techęinėse konfe rencijose, dalyvauja apie 90 procentų studentų. Ypač akNukelta j 2 psl.
Egzaminai, egzaminai... „Jau Saulele vėl atkopda ma budina"... studentus. Iki šiol daug kalbėjome, rašėme, rengėme įvairius susitikimus, kuriuose aptarinėjome pasi. ruošimą artėjančiai pavasa rio sesijai. Ir štai ji atėjo. Įskaitų savaitė sukvietė senojo Universiteto merginas ir vaikinus. į skaityklas. Pa linko prie knygų busimieji medikai ir teisininkai, istori kai ir fizikai. Kiekvienas sten. giasi geriau pasiruošti, pui kiai išlaikyti įskaitas ir eg zaminus. Mūsų korespondentas Kęs tutis Taiočka apsilankė kai kuriuose fakultetuose. Pažiū rėkime, su kokia nuotaika studentai pasitinka sesiją. Kairėje — Anglų k. įskaitą ruošiasi laikyti PEF darbo ekonomikos spec. II kurso grupės studentai. D.ešineje — Teisęs fakulteto skaitykloje.
Nr. 18 (1121)
Kaina 2 kap.
Turistų sąskrydis ♦ * ♦ Sportas
Svarbiausias kriterijus Henrikas ZABULIS RIPAŽINK1M, kad Iš jaunimo mes dažnai Aukštojo ir specialiojo daugiau reikalaujam, vidurinio mokslo negu dėmesio jam skiriam. ministras Reikia statyti, daržus ravėti, bulves kasti, krovinius krau ti, — pirmučiausia mūsų akys sė yra jaunų specialistų pa krypsta į akademinį jaunimą. naudojimas. Vilniuje mokosi Labai gerai, kad priimtas nu beveik pusė respublikos stu tarimas, draudžiantis be di dentų, 'bet specialistų porei rektyvinio sprendimo siunti nėti moksleivius ir studentus kiai tenkinami labai netoly į atsitiktinius darbus. Savo giai. Sostinėje koncentruojasi ruožtu tie patys studentai, didžioji dalis humanitarinio jeigu mes užtvirtintume jiems profilio mokyklų ir specialy pastoviai prižiūrėti aikštes, bių. Tik VISI sudaro išimtį. atskiras gatves ar kitus mies Tai sutelkia tam tikrų bruožų to objektus, suderindami sa Vilniaus miesto specialistų vo mokymosi ir talkų laiką, laidoms, kurie jau prisotino galėtų nuveikti didelius dar Vilniaus poreikius, o Vilniaus bus miesto tvarkyme. Deja, mes šio rezervo kažkodėl ne miesto vidurinių mokyklų abi naudojant, o kartu neugdom turientai vis dėlto stoja ir stu ir studentijos ryšių su savo dijuoja tik savo miesto aukš tosiose mokyklose. Antai miesto gyvenimu. Didelių problemų kelia mo 1979 metais iš bendro Įstoju kyklų ir bendrabučių remon sių į Dailės Institutą skai tas. Labai daug paskirta jė čiaus — 49 procentai vilnie gų, tvarkant senojo Universi čių, Į Konservatoriją — 44,5 teto kompleksą, kuris dabar tapo visų turistu Meka. Ta procento, j VISI ir VVU — čiau dėl to liko ilgus metus po 38 procentus. Iš viso 1979 neremontnotog VISI ir Peda metais j respublikos aukštą 1500 goginio instituto, kitų aukš sias mokyklas priimta tųjų mokyklų bei techniku vilniečių, iš jų 1136 studi mų patalpos. Atšventus Uni juoja Vilniaus aukštosiose versiteto jubiliejų, miesto mokyklose. Nekelia abejonių, remontinės organizacijos pu kad didelė dauguma jų bus siau sumažino mums rangos skiriami darbui už miesto ri limitus, o ir tuos, kurie Įra bų. šyti j planą, realizuoja tikrai Kaip parodė VISI pramoni labai nestropial. Primenant, nės ir civilinės statybos spe kad planą reikia geriau vyk cialybės absolventų skirsty dyti, remontinės miesto orga mo analizė, per pastaruosius trejus metus ją baigė po 80— nizacijos pabrėžia, kad turin 90 inžinierių vilniečių, bet čios „savų" mokyklų. Vyks Vilniuje galėjo būti paliktais ta kažkoks nebylus karas: tik 26—27 jauni specialistai. kas mūsų, o kas ne. Nors iš Kauno Antano Sniečkaus poli tiesų viskas, kas mieste, yra technikos institute mūsų miestui skiriamos 275 tiksli miesto. Antroji miesto santykių su nės vietos tose specialybėse, aukštosiomis mokyklomis pu- kurios labai reikalingos Vil
P
* * w •••
niaus pramonei: mašinų ga mybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrenginių, elektroninių skaičiavimo ma šinų, radijo aparatūros kons travimo ir gamybos technolo gijos. Deja, j šias vietas su visomis lengvatomis tepa vyksta pririnkti vos 180—190 jaunuolių. Šiandien, kai įgyvendinama mokymo fundamentallzacijos idėja, iš aukštosios mokyklos reikalaujama rengti plataus profilio specialistą. Neatsitikti nai labai svarbia specialisto subrendimo grandimi tampa stažuotė baigus aukštąją mo kyklą. Tad būtinas geras ga mybinių kolektyvų ir aukštų jų mokyklų bendradarbiavi mas. Praktinis rengimas mokyk loje, žinių speclallzavlmas baigus aukštąją mokyklą, adaptacija gamybiniame ko lektyve, specialisto vlsuomeninė-polltinė veikla turi tapti pagrindiniu kriterijum ir atra mos rodikliu, apsprendžiant aukštojo mokslo strategiją, aukštųjų mokyklų pasiekimus ir trūkumus. Visapusiškai formuojant specialistą, ypač skiepijant komunistinės moralės, doro vės, etikos ir estetikos prin cipus, svarbu kokybiškai or ganizuoti studentų laisvalaikį. Žymią Įtaką miesto kultūri niam gyvenimui daro Meno darbuotojų rūmai, Mokslinin kų namai. Mieste, turinčiame 32,5 tūkstančio studentų, derė tų turėti studentų kultūros rūmus. Jie atliktų didelį dar bą, organizuodami kultūrinį studentų bei jaunimo gy venimą.