Siame NUMERYJE: Baigėsi mokslo semestras. Artėja — „trečiasis" • * • SMD darbo barai • ♦ • VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1980 m. gegužės 30 d.
EINA NUO 1950 METŲ
PRAEITĄ SAVAITĘ ĮVYKO LIETUVOS KOMPARTIJOS VILNIAUS MIESTO KOMITETO PLENUMAS, APSVARSTĘS KLAUSIMĄ „DĖL MIESTO PARTINĖS ORGANIZACIJOS UŽ DAVINIŲ, TOLIAU GERINANT SPECIALISTŲ SU AUKŠTUO JU IŠSILAVINIMU RENGIMĄ, VADOVAUJANTIS TSKP XXV SUVAŽIAVIMO REIKALAVIMAIS “.
Įpareigoti būti avangarde Svarbiausias dešimtojo ir vėlesnių penkmečių uždavi nys — kelti liaudies gyveni mo materialinį ir kultūrinį ly gį, visokeriopai didinant vivuomeninės gamybos efekty vumą, spartinant mokslinę techninę pažangą, didinant darbo našumą. Sėkmingam šio uždavinio sprendimui reikia kvalifikuotų darbininkų, orga nizatorių, kūiybiškų aukštos kvalifikacijos specialistų. Rengti tokius žmones pa vesta tarybinei aukštajai mo kyklai .Todėl partija ja vi sada rūpinosi ir rūpinasi. Tai liudija TSKP CK ir TSRS Mi nistrų Tarybos nutarimas dėl tolesnio aukštosios mokyklos vystymo ir specialistų rengi mo kokybės gerinimo, taip pat neseniai įvykę sąjunginis ir respublikinis aukštųjų mo kyklų aktyvo pasitarimai, ku riuose ypač buvo pabrėžiama studentų profesinio rengimo ir idėjinio politinio auklėjimo kokybė, mokyklų ryšio su komunistinės statybos prakti ka stiprinimas. Specialistus su aukštuoju
Vanda KL1KŪNIENĖ LKP Vilniaus miesto antroji sekretorė'
mokslu mieste rengia šešios aukštosios mokyklos. Tarp jų — didelis mokslinių tyrimų, kvalifikuotų specialistų rengi mo centras — Vilniaus V. Kapsuko universitetas, kurio 400-sios metinės neseniai buvo iškilmingai paminėtos. Per de vintąjį penkmetį ir ketverius dešimtojo penkmečio metus miesto aukštosios mokyklos parengė liaudies ūkiui dau giau kaip 38 tūkstančius, arba 50 procentų visų respubliko je išleidžiamų specialistų. Šiuo metu vien dieniniame skyriu je mokosi 19,1 tūkstančio studentų. Kasmet gerėja miesto aukš tųjų mokyklų darbo rodikliai. Kyla studentų pažangumas. Miesto aukštosiose mokyklose žiemos sesijoje jis sudarė 92,5 procento, o Universitete ir Konservatorijoje — 94 pro centus. Daugėja mokslo pir mūnų, mažėja studentų nuby
rėjimas, per praėjusius moks lo metus jis sumažėjo iki 3,1 procento. Šie rodikliai ge resni už respublikos vidurkį. Atsižvelgdami, kad šiandien mokykloje -negalima vien tik reikalauti įgyti tam tikrą ži nių kiekį, rektoratai, deka natai ir katedros rūpinasi įdiegti jaunimui savarankiško žinių papildymo įgūdžių. Šioje srityje nemažai daroma Universitete. Čia dėstytojai, pradėdami skaityti kursą, nu rodo studentams literatūrą, duoda užduotis, pagal kurias studentai sudaro teminius ka lendorinius savarankiško dar bo planus semestrui. Mokymo sudėtinė dalis ir konkreti studentijos socialinio vaidmens pasireiškimo forma yra jų mokslinis tiriamasis darbas. Geriausių studentų mokslo darbų gamtos, techni kos ir humanitarinių mokslų srityse konkursuose, olimpia dose, parodose, mokslinėse ir mokslinėse techęinėse konfe rencijose, dalyvauja apie 90 procentų studentų. Ypač akNukelta j 2 psl.
Egzaminai, egzaminai... „Jau Saulele vėl atkopda ma budina"... studentus. Iki šiol daug kalbėjome, rašėme, rengėme įvairius susitikimus, kuriuose aptarinėjome pasi. ruošimą artėjančiai pavasa rio sesijai. Ir štai ji atėjo. Įskaitų savaitė sukvietė senojo Universiteto merginas ir vaikinus. į skaityklas. Pa linko prie knygų busimieji medikai ir teisininkai, istori kai ir fizikai. Kiekvienas sten. giasi geriau pasiruošti, pui kiai išlaikyti įskaitas ir eg zaminus. Mūsų korespondentas Kęs tutis Taiočka apsilankė kai kuriuose fakultetuose. Pažiū rėkime, su kokia nuotaika studentai pasitinka sesiją. Kairėje — Anglų k. įskaitą ruošiasi laikyti PEF darbo ekonomikos spec. II kurso grupės studentai. D.ešineje — Teisęs fakulteto skaitykloje.
Nr. 18 (1121)
Kaina 2 kap.
Turistų sąskrydis ♦ * ♦ Sportas
Svarbiausias kriterijus Henrikas ZABULIS RIPAŽINK1M, kad Iš jaunimo mes dažnai Aukštojo ir specialiojo daugiau reikalaujam, vidurinio mokslo negu dėmesio jam skiriam. ministras Reikia statyti, daržus ravėti, bulves kasti, krovinius krau ti, — pirmučiausia mūsų akys sė yra jaunų specialistų pa krypsta į akademinį jaunimą. naudojimas. Vilniuje mokosi Labai gerai, kad priimtas nu beveik pusė respublikos stu tarimas, draudžiantis be di dentų, 'bet specialistų porei rektyvinio sprendimo siunti nėti moksleivius ir studentus kiai tenkinami labai netoly į atsitiktinius darbus. Savo giai. Sostinėje koncentruojasi ruožtu tie patys studentai, didžioji dalis humanitarinio jeigu mes užtvirtintume jiems profilio mokyklų ir specialy pastoviai prižiūrėti aikštes, bių. Tik VISI sudaro išimtį. atskiras gatves ar kitus mies Tai sutelkia tam tikrų bruožų to objektus, suderindami sa Vilniaus miesto specialistų vo mokymosi ir talkų laiką, laidoms, kurie jau prisotino galėtų nuveikti didelius dar Vilniaus poreikius, o Vilniaus bus miesto tvarkyme. Deja, mes šio rezervo kažkodėl ne miesto vidurinių mokyklų abi naudojant, o kartu neugdom turientai vis dėlto stoja ir stu ir studentijos ryšių su savo dijuoja tik savo miesto aukš tosiose mokyklose. Antai miesto gyvenimu. Didelių problemų kelia mo 1979 metais iš bendro Įstoju kyklų ir bendrabučių remon sių į Dailės Institutą skai tas. Labai daug paskirta jė čiaus — 49 procentai vilnie gų, tvarkant senojo Universi čių, Į Konservatoriją — 44,5 teto kompleksą, kuris dabar tapo visų turistu Meka. Ta procento, j VISI ir VVU — čiau dėl to liko ilgus metus po 38 procentus. Iš viso 1979 neremontnotog VISI ir Peda metais j respublikos aukštą 1500 goginio instituto, kitų aukš sias mokyklas priimta tųjų mokyklų bei techniku vilniečių, iš jų 1136 studi mų patalpos. Atšventus Uni juoja Vilniaus aukštosiose versiteto jubiliejų, miesto mokyklose. Nekelia abejonių, remontinės organizacijos pu kad didelė dauguma jų bus siau sumažino mums rangos skiriami darbui už miesto ri limitus, o ir tuos, kurie Įra bų. šyti j planą, realizuoja tikrai Kaip parodė VISI pramoni labai nestropial. Primenant, nės ir civilinės statybos spe kad planą reikia geriau vyk cialybės absolventų skirsty dyti, remontinės miesto orga mo analizė, per pastaruosius trejus metus ją baigė po 80— nizacijos pabrėžia, kad turin 90 inžinierių vilniečių, bet čios „savų" mokyklų. Vyks Vilniuje galėjo būti paliktais ta kažkoks nebylus karas: tik 26—27 jauni specialistai. kas mūsų, o kas ne. Nors iš Kauno Antano Sniečkaus poli tiesų viskas, kas mieste, yra technikos institute mūsų miestui skiriamos 275 tiksli miesto. Antroji miesto santykių su nės vietos tose specialybėse, aukštosiomis mokyklomis pu- kurios labai reikalingos Vil
P
* * w •••
niaus pramonei: mašinų ga mybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrenginių, elektroninių skaičiavimo ma šinų, radijo aparatūros kons travimo ir gamybos technolo gijos. Deja, j šias vietas su visomis lengvatomis tepa vyksta pririnkti vos 180—190 jaunuolių. Šiandien, kai įgyvendinama mokymo fundamentallzacijos idėja, iš aukštosios mokyklos reikalaujama rengti plataus profilio specialistą. Neatsitikti nai labai svarbia specialisto subrendimo grandimi tampa stažuotė baigus aukštąją mo kyklą. Tad būtinas geras ga mybinių kolektyvų ir aukštų jų mokyklų bendradarbiavi mas. Praktinis rengimas mokyk loje, žinių speclallzavlmas baigus aukštąją mokyklą, adaptacija gamybiniame ko lektyve, specialisto vlsuomeninė-polltinė veikla turi tapti pagrindiniu kriterijum ir atra mos rodikliu, apsprendžiant aukštojo mokslo strategiją, aukštųjų mokyklų pasiekimus ir trūkumus. Visapusiškai formuojant specialistą, ypač skiepijant komunistinės moralės, doro vės, etikos ir estetikos prin cipus, svarbu kokybiškai or ganizuoti studentų laisvalaikį. Žymią Įtaką miesto kultūri niam gyvenimui daro Meno darbuotojų rūmai, Mokslinin kų namai. Mieste, turinčiame 32,5 tūkstančio studentų, derė tų turėti studentų kultūros rūmus. Jie atliktų didelį dar bą, organizuodami kultūrinį studentų bei jaunimo gy venimą.
Įpareigoti būti avangarde Atkelta Iš 1 psl. tyviai šiame darbe dalyvauja Universiteto ir Inžinerinio sta tybos instituto studentai. Čia tyrimų rezultatus studentai naudoja kursiniuose ir diplo miniuose darbuose. Reikiamą studentų pažiūrą j mokslą ugdyti padeda kura torių darbo gerinimas. Pasta rieji parenkami iš labiausiai prityrusių dėstytojų komunis tų ir komjaunuolių. Tačiau rektoratų, dekanatų, katedrų ir visuomeninių orga nizacijų darbe dar yra trūku mų. Reikia tobulinti mokymą ir auklėjimą. Kasmet sesijų metu miesto aukštosiose mokyklose nepa tenkinamus pažymius gauna daugiau kaip tūkstantis stu dentų. Praėjusiais metais iš miesto aukštųjų mokyklų die ninių skyrių pašalinti 584 studentai, iš jų 49 procentai dėl nepažangumo. Prastas studentų pažangumas Univer siteto Matematikos fakultete (dekanas — Vytautas Merkys, partinio biuro sekretorius Gintautas Misevičius). Prasto studentų pažangumo priežasties kai kuriuose fa kultetuose turbūt reikia ieš koti pačiose mokyklose, kai
kurių fakultetų, katedrų mo kymo organizavimo trūku muose. Reikia padidinti ir da lies profesorių bei dėstytojų atsakomybę už jų darbo re zultatus. Svarbi specialistų profesinio rengimo forma yra jų prakti nis mokymas. Gerai organizuoja gamybi nę praktiką daugelis Univer siteto, Inžinerinio statybos ir Dailės institutų katedrų. Su maniai parenkamos pirmau jančios įmonės praktikai at likti, dėstytojai nuolat palaiko ryšius su įmonių vadovybe ir visuomeninėmis organizacijo mis, rengia konsultacijas praktikantams. Gamybinės praktikos rezultatai kartais su sumuojami įmonėje arba daly vaujant jos atstovui katedrų posėdžiuose, fakultetų ir rek toratų tarybose. Rektoratai, dekanatai, ka tedros privalėtų kasmet api bendrinti patyrimą, daryti iš vadas iš praktikos ir stažuo tės, aktyviau tobulinti studen tų mokymo ir auklėjimo turi nį, formas ir metodus. Aukštųjų mokyklų partiniai komitetai, partiniai biurai rū pinasi visuomenės mokslų dėstymo idėjiniu teoriniu ly
giu. Vykdydamos TSKP CK nutarimą dėl tolesnio ideolo ginio, politinio auklėjamojo darbo gerinimo, Universiteto, Konservatorijos, Dailės insti tuto partinės organizacijos rei kalauja iš fakultetų, dekanatų ir katedrų partinių organizaci jų užtikrinti visų dėstomų da lykų idėjinį kryptingumą, Iš samiai dėstyti visuomenės mokslus. Kompleksinėje studentijos komunistinio auklėjimo siste moje tvirtą vietą užėmė dar binis auklėjimas. Jis vyksta studentų mokymo procese, mokslinio tyrimo ir visuome ninėje veikloje. Puikus darbi nio ir idėjinio politinio auklė jimo pavyzdys yra studentų darbas trečiajame semestre. Svarbus aktyvios pozicijos gyvenime ir asmenybės mora linės atsakomybės kriterijus yra žodžių ir darbų vienybė. Šiuo požiūriu vertinant aukš tosiose mokyklose nuveiktą idėjinio politinio, darbinio ir dorovinio auklėjimo darbą būtina pripažinti, kad aukštų jų mokyklų partinės, komjau nimo organizacijos, rektoratai pasiekė neabejotinų laimėji mų. Studentų mokymo ir komu
nistinio auklėjimo laimėjimai didžia dalimi priklauso nuo aukštųjų mokyklų komjauni mo organizacijų aktyvumo, nuo sumanaus vadovavimo joms. Šiandien mes galime pasakyti, kad partiniai ko mitetai, biurai geriau vado vauja komjaunimui. Tačiau aukštųjų mokyklų komjauni mo organizacijų darbo anali zė leidžia daryti išvadą, kad jos dar nepakankamai rūpina si studentų mokymusi. Visos miesto aukštosios mokyklos iš esmės turi kad rus, galinčius sėkmingai spręsti dabartinius jaunųjų specialistų rengimo ir auklėji mo uždavinius.
TSKP XXV suvažiavimo nutarimai specialistų rengimo srityje įpareigoja partijos miesto ir rajonų komitetus stiprinti partinę įtaką visose aukštosios mokyklos grandyse, toliau gerinti būsimų specia listų mokymą ir auklėjimą, nes nuo jų kūrybiškumo ir organizacinių sugebėjimų pri klauso sėkmingas šiandien iškilusių visuomenei socialinių ir ekonominių problemų sprendimas. Būti šio svarbaus darbo avangarde privalo visi aukš tųjų mokyklų dėstytojai, nes juos įpareigojo mūsų šalies Komunistų partija. Spausdinama sutrumpintai
RADIJO LAIDOS BENDRABUTYJE
ARTĖJA TRECIASIS SEMESTRAS. KAIP JAM DABAR PASIRUOŠIME, TOKIE IR BUS REZULTATAI 643 mūsų senojo Universi teto studentai šią vasarą dirbs 20 statybinių būrių. 35% statybinių būrių na rių paruošiamuoju laikotar piu buvo organizuotas profe sinis paruošimas LTSR Kaimo statybos ministerijos mokymo
kombinate. Per neilgą laiką buvo pa rengtos trys grupės betonuotojų ir stropuotojų, po dvi grupes mūrininkų, statybinių medžiagų mašinistų, viena grupė dailidžių ir kitų spe cialybių grupės.
Šis pasiruošimas padės sta tybinių būrių nariams geriau atlikti trečiojo semestro už duotis, toliau garsinti mūsų senosios Alma Mater vardą. Artūras MANKEVICIUS IF žurnalistikos specialybės 1 kurso studentas
Matematikos fakulteto šeš tajame bendrabutyje jau tapo tradicija kiekvieną ketvirta dienį susirinkti prie radijo taškų. Visą valandą (nuo 22.30 iki 23.30) bendrabutyje transliuojamos radijo laidos. Gimė jos pačių studentų ma tematikų pastangoms. Truputis istorijos. Radijo laidas pradėjo transliuoti vi sai neseniai — praėjusių me tų lapkričio mėnesį. Pirmieji iniciatoriai ir įkvėpėjai — P. Maščinskis, A. Skusevičius, J. Zailskaitė ir I. Bagdišanskaitė. Šiuo metu transliaci joms vadovauja tik merginos. Joms padeda, tvarko apara tūrą matematikos spec. stu dentas, kurį visi vadina pa prastai Regimantu. Laidų metu aptariama vis kas, kas jaudina studentus: bendrabučio buities reikalai, žymesni fakulteto įvykiai, se sijų rezultatai. Transliacijose dalyvauja dėstytojai .studen tai. Stengiamasi, kad kiekvie na laida būtų įdomi. Didelis dėmesys skiriamas muzikai, pokalbiams apie meną. Taip pat ruošiamos teminės valandėlės. Neblogai pavyko Naujųjų metų, Kovo 8-osios proga surengtos laidos. Džiugu tai, kad laidas or ganizuoti padeda visi. Bend rabutyje yra pasiūlymų, pa geidavimų ir sveikinimų dė žutė. Todėl kiekvienas bend rabučio gyventojas gali pa reikšti savo nuomonę, pasiū lyti įdomią temą ar pasvei kinti draugą. Laidos tampa įdomesnės, aktualesnės. Ketvirtakursiai nežada nu leisti rankų. Negaili savo laisvalaikio. Žada ateityje įsi gyti tobulesnę aparatūrą, visas radijo laidas transliuoti tik įrašius į magnetofoną. Gaila, kad šiems entuzias tams nebeilgai teks darbuotis, kitais metais — jie jau penk takursiai. Studentai galvoja apie pamainą — į šį darbą įtraukiami ir pirmakursiai. Linkime visiejns geros klo ties, neblėstančio entuziazmo. Kitų bendrabučių gyvento jams derėtų pagalvoti apie tokių laidų organizavimą.
Pastangos pasiteisino šiandien Komunistų parti ja ir Tarybinė vyriausybė mums kelia jau naujus už davinius, rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Pa grindinis vaidmuo šioje veik loje tenka mokymo procesui. Universiteto akademinis mokymas pagal pažangumo rodiklius yra vienas geriausių respublikoje. Tačiau tai ne reiškia, kad partinė organiza cija gali nebesirūpinti moky mo kokybe. Mes dedame daug pastangų, kad abiturien tas, atėjęs Į Universitetą, lengvai adaptuotus! jame, kad jis ir vėliau gerai mokytųsi, aktyviai įsijungtų į visuome ninę veiklą, kūrybiškai (val dytų profesiją, išsiugdytų sa varankiško darbo įgūdžius. Tuo tikslu partiniame ko mitete Ir fakultetų partinėse organizacijose aktyviai dirba akademinės komisijos; aktua liausi šio pobūdžio klausimai svarstomi biuruose, susirinki muose, | akademinio darbo tolesnį gerinimą nukreipiama komjaunimo ir studentų prof sąjungos veikla. Nepaisant mūsų pastangų, akademinio mokymo procese pasitaiko ir trūkumų: vis dar nemažas skaičius yra nepažanglų studentų, daug jų iš eina iš Universiteto, dalies žinios Ir iš visuomenės moks lų, ir iš specialybės dalykų tik vidutinės.
Mes žinome, kad kai kurių dėstytojų mokslinės bei p«. dagoginės kvalifikacijos, ne paisant didelių pasiekimu irgi galėtų būti geresnės, ir partinė organizacija joms tu rėtų skirti dar didesni dėme sį. Sparčiau turėtų būti ruo šiamos ir ginamos daktarinės disertacijos, efektyvesnė kan didatlnė aspirantūra, glaudes nis mokslininkų bendradabiavimas su įmonėmis, platės nls studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose. Universiteto partinė orga nizacija bene didžiausią dė mesį skiria kolektyvo komu nistinio auklėjimo klausi mams .Vienas jų — tai polttinis-ldėjinis auklėjimas. Be kasdieninio studentų polittnio-ldėjinio auklėjimo, parti nė organizacija plačiai talko masines priemones. Labai pa kiliai ir labai įtaigiai šiais metais vyko Vladimiro Lėni no gimimo 110-ųjų -metini’ minėjimas, Vinco Kapsuko kurio vardą turi Universite tas, gimimo 100-ųjų metinių minėjimas-konferencija. Ko lektyvas ruošiasi turininga I sutikti tarybinės santvarkos atkūrimo Lietuvoje 40-ąsla metines.
Kazys POŠKUS V. Kapsuko universiteto partinio komiteto sekretorius
Ar vasara bus gera?
Žurnalistikos specialybės I-o kurso studento Valdo Sušinsko pokalbis su Universi teto studentų statybinių būrių paruošiamojo štabo vadu Jus tinu Pečkalčiu ir štabo komi saru Kęstučiu Virkečiu. Artėja pavasario sesija. Ne už kalnų trečiasis semestras. Šimtai mūsų respublikos aukš tųjų mokyklų studentų pa sklis dirbti į miestą ir kai mus. Kiek WU merginų Ir vaikinų talkins žemdirbiams ir statybininkams? J. Pečkaitis. Šiemet Univer sitete suformuoti 43 studentų būriai, juose — daugiau kaip 1500 studentų. Ar Išsiplėtė būrių geogra fija? J. Pečkaitis. Ne. Daugiausia būrių — 31 (1196 studentai) dirbs mūsų respublikoje. Kitų darbo objektai — Jakutijos ATSR, Stavropolio krašte ir Smolensko srityje. Be to, Lie tuvoje organizuojama tarp tautinė stovykla, kur kartu su mūsų studentais dirbs de vyniasdešimt kolegų iš socia listinių šalių. Tiek pat Uni versiteto komjaunimo, profsą jungos aktyvistų, mokslo pir mūnų išvyks ( užsienį. Kaip būrių nariai ruošiasi vasaros darbui? J. Pečkaitis. Būrių nariams buvo organizuotas saugumo technikos mokymas. 35 pro centai studentų baigė profe sinio paruošimo kursus: iš moko betonuotojų, dailidžių, tinkuotojų ir kitokių specia lybių. Dauguma vadų ir ko misarų — komjaunimo ir profsąjungos aktyvistai, paty rę, geri organizatoriai. Būrius šefuoja iš dėstytojų tarpo paskirti kuratoriai. VVU studentų būrių nariai visuomet aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Ko kiomis formomis ši veikla bus organizuojama šią vasarą? K. Virketis. Taip, be abe jo! Tarp linijinių būrių vyks apžiūra — konkursas, kuris išaiškins būrį, geriausiai dir busį politinį ir kultūrinį ma sinį darbą. Apžiūros-konkurso priemonių planas turtingas Roma B1LINSKAITĖ Ir įvairus. Būriai organizuos
lenininę pamoką „Su Lenine vardu, partijai vadovaujant, Į darbą ir į žygdarbį!", soli darumo savaite Išreikš drau gystę ir pritarimą jaunimui, kovojančiam prieš kolonlaliz mą ir rasizmą, dalyvaus ope racijoje „Atmintis" (klekvie nas būrys savo stovyklavietės rajone sodins Pergalės parką), vykdys akciją „Tėvynės ke liai". Visur bus suorganizuo tos mažosios olimpinės žaidy nės. Taip pat studentai šefuos ikimokyklines valkų įstaigas (operacija „Te visad šviečia saulė!"), atidarys konsultaci nius punktus abiturientams, visuose linijiniuose būriuose sudarytas trijų—keturių žmo nių lektorių grupės. Yra agltmenlnės brigados. Kuriuose fakultetuose akty viausiai ruoštasi trečiajam semestrui? J. Pečkaitis. Visur ruoštasi neblogai. Geriausiai tvarkėsi Pramonės ekonomikos, Teisės bei Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetų būriai. Ypač gero žodžio vertas pa starojo fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius Gln tas Jakutis. Silpniau reikalus tvarkė Fllologtjos, Istorijos bei Medicinos fakultetų kom jaunimo aktyvas, bet dabai kai paruošiamasis etapas iš esmės sakyčiau, jau baigtas, visi būriai studentiškai vasa rai pasiruošę neblogai. Organizuoti ir paruošti bū rius štabui daug padėjo fa kuitetų dekanatai, visuomenl nės organizacijos. Labai dėko jame visiems už pagalbą. Ką jūs norėtumėte pallnkė ti tiems, kurių laukia studen tiška vasara? J. Pečkaitis. Visiems, kurie išvyks talkinti liaudies ūkio dirbantiesiems linkiu žvalios, darbingos nuotaikos, giedrios, saulėtos vasaros, didelės sėk mės pavasario sesijoje. Savo darbo dovanas senojo Uni verslteto SSB nariai skiria Didžiosios Pergalės 35-mc čiul, studentų statybinių būrių judėjimo 30-mečiul. K. Virketis. Tegul šaunų darbą lydi turiningas poilsis! Dėkoju už pokalbį.
MEDIKŲ PASIEKIMAI Šių metų kovo 27—28 die- disciplinų atstovų būreliams. norais medicinos fakultete vy-_ Tai — V. Alekna ir B. Grinko 21-oji Pabaltijo medikų kaitė (Kardiologijos būrelis), studentų mokslinių draugijų R. Marcinkevičius, R. Širmekonferencija. Joje dalyvavo nis ir A. Marcinkevičius (šir svečiai iš Rygos, Minsko, dies kraujagyslių chirurgijos Gardino, Užgorodo, Vitebsko būrelis), D. Pūras, J. Jurkevi ir Kauno. Šią šaunią tradiciją čiūtė ir R. Kajokaitė (bendro studentai tęsia jau daugelį sios terapijos būrelis), A. Mametų. Nors konferencijos ren silionytė, A. Klišiutė (akuše giamos kasmet, tačiau į Vil rijos-ginekologijos būrelis). nių jos atkeliauja tik kas Taip pat pirmąją vietą užėmė septyneri metai. Beje, norėtųsi A. Meraitė, J. Bocko ir E. pažymėti, šie metai buvo itin Ceronaitė (infekcinių ligų įdomūs — dalyvavo svečiai būrelis). iš užsienio. Tai Vengrijos bei Su dideliu susidomėjimu Vokietijos DR aukštųjų mo konferencijos dalyviai išklau kyklų atstovai. sė Užgorodo ir Vitebsko stu Šiemet Universiteto studen dentų atvežtus darbus. Ypa tai pasirodė ypač sėkmingai tingą dėmesį patraukė darbai — iš visų skaitytų pranešimų apie apokumtūrą. Darbai apie (jų buvo net 81) — pusė vil šį naują gydymo metodą su niečių darbai. Mus džiugina kėlė susidomėjimą, diskusi ne tik ši svarbi kiekybinė jas... persvara. Malonu pažymėti, Kas gi nulėmė tokį sėkmin kad iš dvylikos mokslinių gą universitiečių pasirodymą? sekcijų — šešių pirmųjų lau Gerai dirba Universiteto Me rai atiteko vilniečiams. Įdomu dicinos fakulteto SMD būre ir tai, kad iš visų Vilniaus lių nariai. Pernai fakulteto atstovų užimtų pirmųjų vietų, konferencijų metu buvo per penkios atiteko klinikinių skaityti 264 pranešimai, o
šiemet — 287. Taip pat, šiais metais, vasarą IV kurso ga mybinės praktikos metu įvyks konferencija, kurioje bus per skaityta dar daug darbų. Kaip šauniai pasidarbavo SMD nariai rodo šie faktai: Bendrosios chirurgijos būrelio nariai R. Marcinkevičius ir R. Širmenis šiemet pasiūlė širdies katarizavimo prietaiso patobulinimą. Respublikinėje
apžiūroje, du darbai buvo įvertinti medaliais. Šių dar bų autoriai — R. Šakys ir grupė studenčių (J. Avtonomovaitė. J. Barzdenytė ir R. Rugeniūtė). Medikų patyrimą reikėtų perduoti kitų fakultetų at stovams.
Arminas LAUCIUS Žurnalistikos I kursas
ARCHEOLOGŲ DARBAI SMD Archelogijos sekcijos konferencijoje dalyvavo 27 studentai. Vertinimo komisiją sudarė: doc. P. Kulikauskas, d. A. Luchtanas ir būrelio ta rybos pirmininkas. Konferencijos metu buvo perskaityta dešimt pranešimų. Aktyviai konferencijoje daly vavo IV k. istorikai-archeologai, kurie perskaitė net 6 pranešimus. Visiems ypač pa tiko II-o kurso istoriko V. Šimėno ir IV kurso istorikės B. Petkauskaitės pranešimai. Valdo pranešimas „Archeolo giniai tyrinėjimai Kernavėje 1979 m." buvo iliustruotas skaidrėmis, paremtas istorinių šaltinių duomenimis. Šis dar bas apdovanotas I-ojo laipsnio
diplomu. Birutės pranešimas „Plinkaigalio kapinyno 1979 m. tyrinėjimai" taip pat ilius truotas puikiomis skaidrėmis, duodantis daug naujos ir įdo mios faktinės medžiagos. Dar bas buvo įvertintas II-ojo laipsnio diplomu. Trečios vietos buvo dvi. Jos atiteko IV- k. istorikams R. Šiugždiniui ir K. Švėgždavičiui. Įdomūs buvo ir kiti praneši mai. Tačiau ateityje norėtųsi, kad darbuose giliau būtų at skleidžiamos problemos bei pateikiama išsamesnė faktinės medžiagos analizė. Vidmantas DEDYNAS Archeologijos būrelio pirmininkas
SSB PRADEDA DARBĄ
„Nemunas-80" — taip pa sivadino žurnalistikos specia lybės pirmo kurso studentų statybinis būrys. Universiteto SSB štabas mūsų būriui da bar paskyrė šefuoti 148 vaikų darželį. Nors čia tvarkinga aplinka, įvairios patalpos, ta čiau darbo mums vis tiek at sirado. Reikėjo sukasti žemę, apkauptl krūmus. Visa tai at likome po paskaitų. Dirbome iš tiesų pakiliai ir nuošir džiai — juk mus pro langus stebėjo vaikučiai — nauji mūsų draugai. V. KANAPIENIS „Nemunas-80" būrio narys
TRUMPAI Gegužės 16 d. Universiteto radijo klube lankėsi Lietuvos radijo sporto federacijos pre zidentas, Didžiojo Tėvynės karo veteranas Pranas Fedaravičius (jo radiomėgėj iškas šaukinys UP2AB). Susiformavus partizanų bū riui Ukmergės rajone, P. Fedaravičius buvo pirmasis šio dalinio ir Lietuvos radistas, kuriam pavyko išeiti į eterį.
Pavasario žingsniai Nuvilnijo pavasarinė žalu ma per žiemkenčių plotus, lankas ir pagriovius... Neištvėrė šalpusniai — pražydo anksčiausiai. Jų žie dų, primenančių saulės tru pinėlius, visur buvo pilna. Ir auksagalvės purienos paskli do po pabalius. Padangėje virpčioja šimtai krištolinių varpelių — tai vyturiai. Eini ir sustoji: pakelės ber žuose supasi žalsvo rūko de besėliai. Virš jų žydrynėje suka ratą baltasparnis gand ras. Paupio ievyne kartoką žievės ir jaunučių lapų kvapą jau pradeda užgožti žiedų kekių aromatas. Obelų žiedų pumpurai dar bringsta, bet jauti ir matai, kad greit juos užniūniuos bi čių daina.
Tik senyvi medžiai tamsuoja juosvi ir pilki, bet ir sena šerdis tuoj pajus, kad saulė gobia žemę, kad visi pašaliai žiedais apsipylę, ir
Draugiškoje aplinkoje vete ranas įdomiai atsakinėjo į trumpabangininkų klausimus, papasakojo apie ryšininko darbą karo metais, supažindi no su išlikusiomis ano meto radiogramomis, radistų ko dais, partizaniškos radijo sto telės schema.
Pokalbyje taip pat dalyva vo SDAALR WU komiteto pirmininkas A. Sapožnikovas, komiteto narys P. Ruibys.
monetas ir atlaidžiai nusišyp sojau sau: „Turtingas būsiu". O kodėl gi ne? Juk jei visi mokame gerbti kiekvieną nuo rasos palinkusią žolytę, kiekvieną medį su virpančiais lapeliais ramiame ore, tada iškabins jie ant šakų žaliąsias tikrai gamta mums suteiks skaras. daug džiaugsmo. Pasukau į mišką ir pirmą Vytautas OŽKINIS kartą šį pavasarį išgirdau gegutę. Pažvanginau delnuose Kęstučio Taločkos nuotraukos
KAI VISI ATKAKLIAI KOVOJA Rūdininkų girioje vėl suplleskia laužai — prasideda Universiteto turistų klubo XXI sąskrydis. Prie Visinčios upelio, jau ne pirmą kartą suplėvėsuoja UTK vėliava. Ta vieta garsi savo praeitimi. Šioje girioje 1831 m. prieš caro kariuomenę kovojo Vil niaus universiteto studentų legionas, o Didžiojo Tėvynės karo metais čia buvo pietų Lietuvos partizaninio judėji mo štabas, netoli sąskrydžio vietos yra karo baisumų liu dininkai — Gaidžių ir Kerna vės kaimai, sudeginti vokiš kųjų fašistų. Čia gegužės 17—18 dieno mis susibūrė musų Universi teto aštuonių fakultetų ko mandos ir svečiai iš Vilniaus pedagoginio Instituto, 47-oslos PTM ir Pravieniškių viduri nės mokyklos. Ne visų fakul tetų turistai dalyvavo sąskry dyje. Istorikai ir prekybinin kai, matyt, „užsnūdo” pava sario saulutėje, o prie teisi ninkų pasyvumo turistų klu bas jau seniai priprato... Iš Vilniaus atvykusias ko mandas pasitinka Tadas Šidiš kis — turistinės pėsčiųjų ra li trasos vyr. teisėjas. Iki sąskrydžio atidarymo dar vi sa diena, o čia jau duoda mas startas orientacinėms var žyboms. Turistai pasklinda miškuose ir... pelkėse. Ta das nepagailėjo savo Išmonės ir jėgų, kad trasa tikrai būtų jdoml, o punktai „nelįstų" pa tys l akis. Todėl tik temstant finišo teisėjai sulaukia pir mųjų komandų, o paskutinie ji pasirodė tik apie 23 vai. Nors ir nuvargę, visi ri kiuojamės iškilmingam ati
BAIDARIŲ SLALOMAS
darymui. UTK pirmininkas Dainius Samkus sveikina at vykusius, kviečia praėjusiųjų metų sąskrydžio nugalėtojus uždegti aukurą, o klubo vete ranus — pakelti vėliavą. O dabar, kas sąmojingiau pa sveikins sąskrydžio komen dantą ir štabą, kas nustebins visus savo daiktiniu raportu. Sj kartą (domiausiai pasirodė tiksliųjų mokslų atstovai (f vieta — MaF, II — ChF, III — FF). Prasideda... nakties ren giniai. Plyšta žiūrovų žandai, kai į „sceną" išeina filologai (meno saviveiklos konkurse komisija jiems skiria pirmą vietą), kai su motociklu (va žiuoja gamtininkai, rodantys cirko programą (II vieta), kai savo sugebėjimus demonstruo ja pramonės ekonomikos fa kulteto atstovai (III vieta). Dar ilgai negęsta sąskry džio laužas ir netyla dainos, nors dienotvarkėje (atsipra šau, naktltvarkėje) buvo įra šytas toks punktas: 3 vai. — gilus miegas. O ryte vėl startas ir finišas. Pirmiausia teisėjai skai čiuoja praėjusios dienos tu ristinės pėsčiųjų rali rezulta tus. Tik trims komandoms pa
O JI ATEIS Žiūriu į sidabrinius lietaus purslus ir mąstau, kad Jos visos tokios. Niekaip negaliu savo dūšios nuraminti... Et, šiandien Jos dar nėra. Nebus ir rytoj, poryt, poryt..., rodos, irgi ne, tačiau... Tačiau vieną dieną ateis. Nelaukta ir nekviesta... Neprašyta viešnia nelau kiama, o gal ir nepasitinka ma? Deja, JI... Ateis, nors tu ir pavėluosi į numatytą susitikimo vietą! Štai dėl Jos ir graužia maudulys širdį. Nėra baro metro, kuris pajėgtų išma tuoti. Kokia ji abejinga! Ji nepa žvelgs ar už lango barbens lietus, ar žeme ritinėsis sau lė, ir kandžiai šypsodamasi
stengsis įgelt, kad pliažas ne toli — Valakampiuose, o blogiausiu atveju, sušnibždės į ausį, ir Saulėtekio pušynėly nugarą parausvinti galima. Vilios, charakterį bandys, mėgins tave įveikti... Ji — iš tų, kurios gali pakreipti tavo gyvenimą kita linkme. Bet tu Jos nelauki. Matyt, tai ir yra vienintelė šiame pasaulyje Ji, kurios ne visada laukiama... Nelau ki ir tiek. Sunku susitaikyti su min timi, kad Ji anaiptol ne už kalnų pasislėpusi, ar už de vynių marių nuplaukusi. Ir dar. Sako Ji, kaip reta moteriškai giminei, niekuomet nevėluoja. Tiesa ir tai, kad prieš Ją nėra priešnuodžio ir retas kuris imunitetą pajėgia įgyti, medicina bejėgė (jei sutiksit, paklauskit šeštakursių medi kų, jie taip ‘pat apie Ją ne noriai kalba ir abejoju, ar laukia). O Ji ateis. Nors išdykėlė saulė mirksės ir šypsodamasi kvies: „Gal į Valakampius?” At skubės, jei termometras rodys + 5°C ar +30°C. Ji turės
Viskas prasidėjo 1979 Universiteto baidarinio m. pavasarį. Vieną saulė slalomo sekcijos. Karlu tą pavakarę būrelis Uni treniruojasi, kartu ir var versiteto merginų ir vaiki žybose dalyvauja. 1980 m. kovo 22—23 nų susirinko Neries pa krantėje, užsivilko neper dienomis Vilniuje vyko šlampamus .„sijonėlius", SSD „Žalgirio" varžybos, susėdo į kanojas bei kaja kur VISI, VVU. VVPI ko kus ir mėgino plaukti mandos ir atskiri asmenys mostas — gerai, antras — iš technikumų. K-l grupė gerai, trečias... ir pusė jau je merginų I. Šmiucina mūsų Universiteto studen maudėsi vandenyje. Bet jaunimas atkaklus, tė, užėmė l ąją vietą, II neišeis vieną kartą, vėl ir III vietos atiteko VISI bandys, juk pagaliau turi studentėms E. Mažeikaitei pasisekti, reikia tik atkak ir V. Vitartaitei, vaikinų liai siekti. grupėje VVU studentas Prasidėjo treniruotės, o ūsaitis užėmė II vietą, o atėjus vasarai, sportinin C-2 grupėje If vietą lai kai išvyko j Latvijos TSR, mėjo P. Stonkus ir J. kur buvo (rengta sporto Mažeika — VVU studen stovykla. Trenerė G. Bud- tai. I-oji vieta atiteko S. ir G. Žukaus revičiūtė dėjo visas pa Mažeikiu! stangas, kad stovyklos gy kui, o III-oji — S. Dugnui venimas būtų jdomus ir ir A- Jokūbaičiui — VISI studentams. naudingas jaunimui. Rezultatai geri, bet nu Rudenj sužinojome, kad įkurta baidarinio slalomo leisti rankų negalima. Šią ederacija (pirmininkas R- vasarą sportininkų laukia varžybos Kubilius), jungianti vi respublikinės sas Vilniaus, Kauno baida Grigiškėse, rudenj — bai darinio slalomo pirmeny rinio slalomo sekcijas. Prasidėjo šalčiai, bet bės. Taip pat TSRS varžybos maudytis sportininkams lediniame vandenyje nete Ukrainoje Pietiniame Buko. Kad treniruotės žiemos ge .kurioms reikia gerai atostogų metu neužsimirš pasiruošti. Ateityje daug tų, Prienuose studentų linksmų ir liūdnų akimir kų, bet tai nesvarbu, svar laukė sporto stovykla. šia sporto šaka domisi biausia — nepasiduo ne tik studentai. Mokslei ti. viai, neturintys savo tre R. LATVENAITĖ nerio, inventoriaus bei FilF II kurso studentė patalpų glaudžiasi prie
vyko rasti visus kontrolinius punktus, tad vietas nustatyti buvo gana sunku. Po ilgų skaičiavimų nugalėtojų lau rai (teikti Pramonės ekono mikos fakultetui (II vieta — ChF, UI — FF, IV — FilF). Didžiausią susidomėjimą su kelia turistinės technikos var žybos. Geriausiai ir greičiau siai viską atlieka paskutiniuo ju numeriu be konkurenci jos startavusi „Grafo" (senų jų turistų) komanda (jų lai kas — 0:32,0). O tarp fakul tetų pirmieji buvo gamtinin kai (6:45,0), antri — fizikai (7:37,0), treti — chemikai (7:45,0). Gaila, jog ne visi fakulte tai atvyko į sąskrydį rimtai nusiteikę. Pavyzdžiui, medikai pareiškė, kad jiems svarbiau sia tik turistinės technikos varžybos užimti kuo aukš tesnę vietą (nes šis rezulta tas (eis į tarpfakultetinį soc. lenktyniavimą), o daugelyje kitų konkursų jie net nedaly vavo. Reikėtų pagirti chemijos fakulteto turistus už masiš kumą šiame sąskrydyje. Karštos valandos teisė jams — visi su nekantrumu laukia lemiamo žodžio. Sąs
krydžio komendantas F. Striu ka rikiuoja komandas. Už gniaužę kvapą, visi klauso: sąskrydžio nugalėtoja pripa žinta Pramonės ekonomikos fakulteto komanda (iš viso 57 taškai). Visus nustebino ir nudžiugino filologijos fakul tetas. Anksčiau dalyvavę vos keliuose sąskrydžiuose, šie met filologai užkopė ant ant ro pakylos laiptelio (51). Visą laiką vieni kitiems ant kulnų lipę chemikai ir gamtininkai, taip ir pasiten kino lygiais dvikovos rezul-' tatais. Jie pasidalino III—IV vietomis (50 taškų). Gamtos fakultetas nuo pat turistų klu bo įsikūrimo apie 17 metų būdavo visų sąskrydžių nu galėtojas, ir tik paskutinieji 3—4 metai neatneša jiems ankstesnių pergalių. Laimlngiausiems (teikiami diplomai, UTK gairelės, (vai rių konkursų nugalėtojams — atminimo dovanėlės. Šiemet štabas paruošė „paguodos prizą" komandai, užėmusiai paskutiniąją vietą. Jis atiteko ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetui. Vadinasi, ir paskutinieji ne visada pra laimi. Lauda KEBKYTĖ
ateiti. Ir nelaukta... Ir neprašyta. Et, Ji... Visos Jos birželyje tampa tokios... Ne, Jos ne
tokios... Nors, gal kiek ir Klaipėdoje pasibaigė Lietu panašios viena į kitą... Juk visos Jos vardu — pavasa- vos TSR „Žalgirio" komandi nės šaškių pirmenybės, kurios rio egzaminų sesijos. tęsėsi visą savaitę. Universi teto šaškininkai laimėjo pir mąją vietą. Tai V. Prusakovas (MaF I kj, K. Lubys (MaF IV k.) ir J. Tkačenko (GF II k.) Komandos vadovė vyr. dės.t K. Ambraziejūtė. Antrą ją vietą užėmė KPI. Aukštųjų mokyklų stalo te niso varžybose VVU sporti ninkai taip pat buvo pirmi. Individualiai EKFF III k. studentas V. Obuchovas už ėmė II vietą, o FilF ketvirtakuršė L. Mataitytė 11 vie tą. Šiose varžybose antroji vieta atiteko KMI, trečioji KKI. Varžybos vyko gegu žės 16—18 d. Vilniuje. Aukštųjų mokyklų sparta kiados PDG daugiakovės var žybose „Mokslo" komanda nugalėjo trečiąją vietą užėmu sią KPI komandą ir antrąją vietą — KKI komandą. Indi vidualiai vyrų tarpe pirmoji vieta priklauso V. Zubei (MaF IV k.), o moterų tarpe — M. Jankauskaitei (GF IV k.). Kaune pasibaigė sunkiosios atletikos varžybos. Nors mū sų sunkiaatlečius nugalėjo KKI, LZCA, tačiau užimta ketvirtoji vieta rodo pažan gų, nes ankstesniais metais
A. BUNIKIO piešinys
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ SPARTAKIADOJE
Redakcijos adresas: 232090 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611170, ketvirtadieniais spaustuvėje 010444. RMtn k UkUtaoju bfldn spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,3 spaudos lanko. sTapuOnane CTyAenracs (sCoeerav* cryztom). Opran napraoMa pesropaTa, KOMurera AAKCM, npo^noMa opAenoa TpyAoeoro Kpaesoro fcnsan u ĄpyMflM HapoAoa Bduancarore yaaneparren km. Buqace Kancynaca Art. CCP. Ha anrosoroM
šios sporto šakos rezultatai būdavo blogesni. Individualiai nugalėjo V. Davgiala (EKFF i k.). Pabaigai tarplakultetinių orientacinio sporto varžybų rezultatai. Moterys: MF (I vieta), PEF (II vieta), FF (III vieta), PF, EKFF, MaF, FilF, GF, IF, ChF. Vyrai: MF (I vieta) MaF (H vieta), FF (III vieta), PF, IF, ChF, EKFF, PEF, FilF ir GF. Kęstutis STIRBYS
« • » Palepino balandžio menuo krepšinio mėgėjus tarptauti nėmis varžybomis. Universi teto „Mokslo” krepšurinkes, sausio mėn. viešėjusios Len kijoje .sulaukė svečių iš Gdansko AZS (KKI) klubo Surengtame turnyre dalyvavo VVPI „Šviesos" bei „Kibirkš ties" jaunimo rinktinės. Ne nugalimas šiame turnyre buvo „Kibirkšties" jaunimas. Meist rių pamaina rezultatu 76:53 laimėjo varžybas prieš „Mokslą". Pirmasis kėlinys baigėsi lygiomis — 32:32. „Mokslo" krepšininkės įvei kė „Šviesos" atstoves 71:64. Alma BARANAUSKAITE
Tiražas 4718
LV 13600 Užs. Nr. 1432
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ