CaRVBiniS — scuoencas g
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1975 m. gegužės 16 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Gegužės 9-oji Švenčionyse
H
1945-1975 .Iš Čiurlionio gatvės išriedėję autobusai jau pasie ki’ Nemenčinės plentą. Važiavo universiteto choristai, kraštotyrininkai, skaitovai, kaimo kapela. Turistai kaip visada liko ištikimi savo tradicijoms — į mitingą prie Šlovės piliakalnio Švenčionių rajone išžygiavo iš vakaro. Neatsitiktinai Vilniaus universiteto komjaunuoliai iš vyko paminėti šlovingojo jubiliejaus net už 70 km. Uni versiteto komjaunimo komitetas šefuoja Švenčionių kom jaunuolius. Bendromis jėgomis buvo supiltas Šlovės pi liakalnis. Dar tebesimoko universitete studentai, prisi dėję prie šio gražaus sumanymo įgyvendinimo. Švenčio nių apylinkėse veikė „Žalgirio" partizanų būrys, mieste — pogrindininkai. Galima sakyti, kad nuo Švenčionių prasidėjo Lietuvos išvadavimas. Todėl čionai atvyko bu vę partizanai, Lietuviškosios divizijos kariai, atsakingi partijos ir vyriausybės darbuotojai. Baigiantis kelionei pro autobusų langus spėjome pama tyti prakaituotus bėgikų estafetės dalyvių veidus. Šmės telėjo raudoni marškinėliai su užrašu „Mokslas". Bet rei kėjo skubėti į aikštę, kur liejosi lyriška „Žeminės" melo dija, kur liejosi senų kovos draugų susitikimų džiaugs mas. Mitinge kalbėjo seni kovotojai, kalbėjo jaunystė. At žygiavo Universiteto turistų būrys, žygio kovinės šlovės keliais dalyvis. UTK pirmininkas J. Šimėnas raportavo su sirinkusiems. — Gerai pažįsta šias vietas Vilniaus universiteto krašto tyrininkai, — pasakė G. Kadžytė. — Čia vyko komplek. sinė kraštotyros ekspedicija, čia studentai susitiko su partizaninio judėjimo dalyviais. Buvo užrašyta daug įdo mių, vertingų prisiminimų. Iš surinktos medžiagos paruoš tas ledinys apdovanotas medaliu respublikinėje kraštoty ros darbų parodoje. Universiteto komjaunuolių vardu kalbėjo komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas. Estradoje — respublikos nusipelnęs kolektyvas, UniveTsiteto Akademinis choras. Jo repertuare kūriniai, šlo vinantys nemirtingą tarybinio kario žygį, tarybinės liau dies heroizmą. Skambėjo A. Bražinsko kantata „Brolių milžinų šaly", „Variagas", partizanų dainos. Dainavo po litinės dainos festivalio laureatė Z. Povilėnaitė. Prie Šlovės piliakalnio buvo padėti vainikai. M. SAKAVIČIUS
AKADEMINIAM CHORUI — 35
Pasakojimą apie respublikos nusipelniusį kolektyvą — Universiteto Akademinį chorą skaitykite 3-iame puslapyje.
Nr. 18 (918)
GERINANT VISUOMENĖS MOKSLŲ DĖSTYMĄ numatė, kaip tai buvo daro patenkinti jų mokymosi re. ma ir anksčiau, 1976 m. pa zultatais? Studentijos pastangas šiuo vasarį organizuoti Universi tete respublikinę konferenci atžvilgiu reikia vertinti tei ją partijos istorijos dėstymo giamai. Mes ryškiai pastebi metodikos klausimais. Tą me, kad studentai su susi numato padaryti ir kitos ka domėjimu studijuoja marksiz mo-leninizmo mokslą, parti tedros. Visuomenės mokslų kated nius dokumentus, Komunistų rų darbe siekiama 'vis dau partijos ir Tarybų valstybės giau panaudoti vaizdines ir vidaus ir užsienio politiką. technines priemones. Dėl pa Šių mokslo metų žiemos eg talpų stokos savarankiškos zaminų sesijoje visuomenės auditorijos mokslų studijų pažangumas specializuotos negalėjome, buvo 98,3%. Iš visų studen centre įrengti vąisuomenės TSKP istorijos katedra nu tų, laikiusių tarė tam reikalui panaudoti mokslų egzaminą, 69% išlai. pirmoje dienos pusėje Mark kė labai gerais ir gerais pa aukšti, sizmo-leninizmo kabineto žymiais. Rezultatai skaityklą. Čia jau pradėti bet mūsų visiškai patenkinti demonstruoti partijos istori negali. Nėra juk šimtapro jai skirti siaurajuosčiai do centinio pažangumo, dar žykumentiniai filmai. Aplamai, mokas vidutiniškumas, įsisa kabinetas tapo turtingesnis vinant visuomenės mokslus. Gal dėstytojams galėtų pa ir kitais atžvilgiais. įsteigtas naujas Marksizmo-leninizmo dėti komjaunimo organizaci kabinetas Studentų miestely jos? Fakultetų, kursų ir akade je. komjaunimo Nauja visuomenės mokslų minių grupių katedrų studentų mokslinių organizacijos suteikia nema. pagalbos dėstytojams, būrelių veikloje yra tai, kad ža neseniai įsteigta visuomenės mobilizuojant studentiją ge ram mokymuisi. Tačiau ši mokslų SMD. pagalba galėtų būti dar Ką Jūs galėtumėt pasakyti efektingesnė. Reikia stengtis, apie visuomenės mokslų ka kad komjaunuolių veikloje tedrų ryšius su fakultetų de neliktų abejingumo . savo kanatais ir visuomeninėmis draugams, kad laiku būtų su organizacij omls? reaguota ir suteikta reikalin Gerinant studentijos auklė ga parama silpniau besimo jimą ir mokymą, esminę kantiems. Niekad neužmirš reikšmę turi visuomenės kime to, ką TSKP CK Gene mokslų katedrų dėstytojų ralinis sekretorius drg. L. ryšiai su dekanatais ir fa Brežnevas yra pasakęs sąjun kultetų visuomeninėmis or giniame studentų sąskrydy ganizacijomis. Čia daug pa je, būtent: „kūrybiškai iš dėjo visuomeninė-politinė mokti specialybę, tapti ak* praktika. Patenkinti bendra tyviu komunizmo kūrimo da darbiavimu su Istorijos, Filo lyviu, partijos politikos skel logijos, Teisės, Gamtos ir ki. bėju masėse galima tik įsisą tais fakultetais: drauge moninus marksizmo-leniniz sprendžiame studentų moky mo teoriją", nes „marksizmo mo ir auklėjimo klausimus, leninizmo mokymas yra bet Šie kontaktai turi būti to- kurio profilio specialisto ži liau stiprinami, ir to siekti nių pagrindas, neatskiriama turi ne tik mūsų dėstytojai, sudėtinė dalis". bet ir patys fakultetai. Mano Dabar universiteto komjau supratimu, dekanatai, ir fa nimo organizacijoms iškyla kultetų visuomeninės orga ir kitas uždavinys, Neseniai nizacijos visada turi kviesti .paskelbtas VI sąjunginis visuomenės mokslų dėstyto studentų visuomenės mokslų jus, dirbančius fakultete, į darbų skirtas konkursas, susirinkimus ar pasitarimus, TSRS 1 prieš fašizPergalės kai svarstomi studentų moky mą 30-mečiui ir TSKP XXV mo ir auklėjimo klausimai. suvažiavimui . Visuomenės Kita vertus, mūsų dėstytojai mokslų katedrų dėstytojai laikas nuo laiko fakultetuo kruopščiai ruošiasi ir sieks, se turėtų būti informuojami kad Universiteto studentai apie studentų gyvenimą, apie gerai pasirodytų konkurse. iškylančius darbo uždavinius Drauge mes tikimės, kad toje ar kitoje akademinėje komjaunimo organizacijos grupėje, kad galėtų kryptin šioms dėstytojų pastangoms gai prisidėti prie studentų intensyviai patalkininkaus. auklėjimo. Ačiū už pokalbį. Kaip studentai studijuoja Kalbėj osi O. GALGINAITYTĖ visuomenės mokslus? Ar Jūs • _____ 4—
Pernai TSKP CK priėmė labai reikšmingą nutarimą „Dėl darbo Maskvos N. Baumano Aukštojoje technikos mokykloje ir Saratovo Vals. tybiniame V. Cernyševskio universitete, keliant idėjinį teorinį visuomenės mokslų dėstymo lygį". Dabartinis mūsų visuomenės išsivysty mo lygis, komunizmo kūri mo, komunistinio auklėjimo uždavinių mastas, ideologi nės kovos tarptautinėje are noje aštrumas kelia dides nius reikalavimus ideologi niam darbui. Neatsitiktinai šiai sričiai partija skiria vis didesnį dėmesį. Šių metų pradžioje Lietu vos KP CK apsvarstė klau simą dėl priemonių toliau kelti visuomenės mokslų dėstymo idėjinį—teorinį ly gį Kauno A. Sniečkaus Po litechnikos institute ir pri ėmė atitinkamą nutarimą. Kaip Universitete atsiliepta į šiuos partijos nutarimus, pasakoja TSKP istorijos ka tedros vedėjas prof. K. NA VICKAS: Dar 1974 m. kovo mėn. partijos Universiteto komite tas ir Rektoratas savo jung tiniame posėdyje visapusis, kai apsvarstė visuomenės mokslų katedrų darbą. 1974 m. spalio mėn. Vilniaus uni versiteto visuomenės mokslų katedrų darbo patirtis buvo aptarta respublikos aukštųjų mokyklų Rektorių Tarybo je. 1975 m. kovo 25 d. jung tiniame partijos Universiteto komiteto ir Tarybos posėdy je apsvarstyti minėti TSKP CK ir LKP CK nutarimai. Visuomenės mokslų katedros taip pat ne kartąjkruopščiai aptarė savo darbą, galimy bes ir priemones toliau ge rinti visuomenės mokslų dėstymą. Aplamai šis darbas yra vertinamas teigiamai. Komiteto ir Tarybos nutari me pažymima, kad visuome nės mokslų katedros, vvkdydamos TSKP XXIV suva žiavimo ir TSKP CK nutari mus, atliko reikšmingą dar bą. Jos nuolat tobulina pe dagoginį bei studentų idė jinį auklėjamąjį darbą, akty viai dalyvauja visuomeninia me gyvenime. Pagerėjo kad. rų komplektavimas, išsiplėtė mokslo tiriamasis darbas, aktualesne tapo mokslinių darbų problematika, page rėjo jų kokybė, išaugo dės tytojų mokslinė ir pedago ginė kvalifikacija. Šiuo me tu iš 103 visuomenės moks lų dėstytojų 9 yra profeso riai arba mokslų daktarai,
63 mokslų kandidatai arba docentai — 70% visų Uni versiteto visuomenės moks lų dėstytojų. Tai gana tei giamai apibūdina Universi teto visuomenės mokslų katedrų dėstytojų sudėtį ir jų darbą. Žinoma, mūsų katedrų ga limybės dar neišsemtos. Su tinkamai su Lietuvos KP CK nutarimu apie A. Sniečkaus Politechnikos institutą, par tijos Universiteto komitetas ir Taryba įpareigojo mūsų katedras toliau gerinti dės tymo metodiką, didinti pa skaitų ir seminarų vaidme nį, formuojant studentų mokslinę pasaulėžiūrą, ko munistinius įsitikinimus, ge rinti mokslo tiriamąjį dar. bą, aktyviau įsijungti į iš vystytos socialistinės visuo menės problemų tyrinėji mus. Kas konkrečiai per pra ėjusius metus visuomenės mokslų katedrų veikloje buvo padaryta, kaip toliau gerinamas darbas? Svarbiausia tai, kad mū sų katedros toliau rūpinasi savo dėstytojų kvalifikaci jos kėlimu. Tam maksima liai panaudojamas Univer siteto mokslinių bendradar bių institutas daktarinėms disertacijoms rašyti, aspi rantūra, kvalifikacijos kė limo institutai prie Mask vos, Leningrado, Kijevo ir Minsko universitetų. Visuomenės mokslų ka tedrose atliekamas nemažas metodinis darbas. Nauja čia dabar yra tai, kad nuo 1974 m. rudens veikia Rekto riaus įsakymu įsteigta Vi suomenės mokslų katedrų Mokslinė metodinė taryba. Jos pagrindinė paskirtis yra teikti visuomenės mokslų katedroms metodi nę pagalbą, keistis jų dar bo patirtimi, siekiant užtik rinti aukštą visuomenės da lykų dėstymo mokslinį idė jinį lygį, plėsti mokslinius tyrinėjimus ir gerinti stu dentų politinį auklėjamąjį darbą. Taryba žengia pir muosius savo veiklos žings nius. Joje jau buvo aptar tos rekomendacijos visuome nės mokslų dėstymui sukoordinuoti pagal naujus moky mo planus; visuomenės mokslų katedrų priemonės minėtam TSKP CK nutarimui įgyvendinti .galimumai iš vengti pakartojimams visuo menės. mokslų dėstyme. TSKP istorijos katedra, siekdama gerinti savo dėsty tojų pedagoginį darbą, vėl
Po dvejų metų pertraukos Gamtos fakultetas vėl šven tė tradicinę gamtininko die ną. Į Lazdėnus skubėjo su kuprine ir studentas ir dėsty tojas. Svečiuosna atvyko LŽŪA miškininkų, Pedagogi nio instituto atstovų. Nuo lietaus mus laikinai priglaudė Lazdėnų pradinė mokykla. Joje gamtininko dienos šventę sveikinimo žodžiu pradėjo fakulteto de kanas R. Tarvydas. „Gam tininko diena nėra vien pra moga. Tai maža dalis dide
FAKULTETO ŠVENTE lio gamtos apsaugos darbo". Su geologine vietovės pra eitim supažindino doc. E. Cervinskas. Doc. R. Kazlaus kas įdomiai pasakojo apie vietinę fauną. O paskui prie Bražuolos suliepsnojo laužas. Kiekvie. na grupė, komisijos prisa kyta, atsinešė suvenyrą iš Lazdėnų miško. Pabiro gam tos dovanos, viena už kitą įdomesnės: „Žaltys" atšliaužė
ieškot sau nuotakos, geogra fai surado Bražuoloj negyve namą salą „Oberfuksiją", miškininkai atnešė „Raga nos šluotą" — pražydusią lazdą. Skambi daina pakeldavo nuotaiką, linksma istorija atnešdavo daug juoko. Prizi nes saviveiklininkų vietas pasidalijo I ir II kurso bio logai, III k. geografai. Buvo ir įtemptų varžybų
diena. Laimėti pirmąją vietą pasiryžo kiekviena iš penkių dalyvavusių komandų. „Kuo kelias į pergalę slidesnis, tuo pergalė bran gesnė“, — džiaugėsi nugalė tojai pirmakursiai. Jų krūti nes papuošė gamtininkų me daliai. Už tai, kad parsivežti įspū džiai neblėsta, gamtininkai dėkoja šventės organizato riams P. Vansevičiūtei, III k. biologei, ir R. Paškevičiui — I k. biologui. A. obelieniutE