pu atviroj Jui ųs j llji i ve is i tetą! Kuą ialių prolttartu, vienykittit
Universitetas per 20 metų
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 18—19 (565—566)
(
1966 metų birželio mėn. 15 d. EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 4 KAP.
SVAJONIŲ AKIMIRKOS
Metai stud. sk. baigė 1945 18«0 48 1949 2490 89 1947 2728 146 1948 2962 153 1949 2884 329 1950 2617 539 1951 2764 339 1952 2654 552 1953 2834 519 1954 3040 508 1955 478 3183 1956 3352 455 1957 562 3466 617 1958 3436 1959 3322 648 566 1,960 3395 1.961 3607 524 1967 3777’ 605 1963 4103 520 1964 4311 541 4579 1965 607 Pastaba: Iš viso Universitetas paruošė 9315 specialistų.
LAUKIAME TAVĘS! ,,Senasis", „Kadrų kalvė", „mokslo ir kultūros židinys“ — šie žodžiai jau tapo tradiciniais, apibūdinant Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą. Universitetas, seniausia Tarybų Sąjungoje aukštoji mokykla, gy vuoja jau 387 metus. Jis domi na tūkstančius į Vilnių atvyks tančių svečių ir ekskursijų kaip istorinis paminklas, susijęs su Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir kitų kaimyninių šalių kultūros vystymusi. Universitete profeso riavo pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius K. Sirvydas, žy miausias XVIII a. lietuvių archi tektas L. Stuoka-Gucevičius, gar sūs biologai Ž. Žiliberas, B. Jundzilas, G. Forsteris, istorikas ir geografas J. Lelevelis ir dau gelis kitų, plačiai žinomų moks lo pasaulyje. Žymūs lenkų ir lietuvių rašytojai — A. Micke vičius, J. Slovackis, S. Daukan tas, J. Kraševskis, S. Stanevičius, istorikas T. Narbutas — buvo Universiteto auklėtiniai. Tačiau Universitetas nėra tik istorinis paminklas, kurį lanko tik ekskursantai. Čia semiasi mokslo tūkstančiai Tarybų Lietu vos piliečių, daugiausia jauni mas. Nepaliaujamai stiprėjanti ekonomika ir kultūra dabar rei kalauja, kad kiekvienas tarybinės visuomenės narys kasdien keltų kvalifikaciją, būtų nusimanąs ir išradingas savo srities meistras. Stojantiesiems į Universitetą yra ką pasirinkti — 30 pa grindinių specialybių. Įvairios Ir mokymosi formos: stacionarinis, neakivaizdinis ir vakarinis sky rius stengiasi padėti kuo dides niam mokslo siekiančiųjų skai čiui. Didelių patogumų kaunie čiams teikia Bendramokslinis fa kultetas. Studijos Universitete yra pla tesnės apimties, todėl Universi tetą baigę specialistai gali dirbti įvairesnį darbą, negu tų pačių specialybių absolventai, baigę pedagoginius institutus. Universitete dirba visoje res publikoje garsūs profesoriai ir
didžiulis būrys gabių jaunų mokslininkų, kurie puikiai per teikia studentams savo gausias žinias, skiepija norą tyrinėti, ieškoti, nes, be pedagoginio, dir ba ir mokslinį darbą.
Doc. B. SUDAVICIUS, Prorektorius mokymo reikalams Studijuojantieji Matematikos ir mechanikos, Fizikos fakulte tuose susipažins su profesoriais Z. Žemaičiu, J. Kubilium, P. Sla vėnu, P. Brazdžiūnu, A. Juciu, Gamtos fakultete — su profeso riais J. Dagiu, S. Jankausku, A. Minkevičium, Medicinos fakulte te — su profesoriais M. Marcin kevičium, P. Norkūnu, medicinos mokslų daktarais L. Laucevičium, A. Marcinkevičium, Chemijos fakultete — su prof. K. Daukšu, Ekonomikos fakultete — su prof. D. Budriu, M. Gregorausku, A. Žilėnu, Istorijos ir filologijos fakultete — su prof. J. Žiugž da, filologijos mokslų daktaru J. Lebedžiu, K. Navicku, J. Jur ginių ir daugeliu kitų (Universi tete dirba 620 profesorių, docen tų ir dėstytojų). Plečiasi ir materialinė Univer-
EESESŽ525ž5asa5B5E5H5H5H5aSŽSH5ESHSHSZ5a5aSE5Z5a5S5E5žSESa
Negailestinga pavasario sesija Tavo vyresniuosius draugus su varė J skaityklas Ir prilenkė prie knygų. O tu Šiuo metu ruo šiesi stojamiesiems egzaminams. R. SIPAVIČIAUS nuotr
siteto bazė. Baigiamas įruošti naujas bendrabutis su didele valgykla, Fizikos fakulteto rūmų korpusas, netolimoje ateityje Va lakampių rajone bus pradėtas statyti naujas moderniškas Uni versiteto miestelis. Gausėja la boratorijų, kabinetų, naujausių įrengimų. Žodžiu, studentų mo kymosi sąlygos Universitete vis gerėja. Gerai dirba Universiteto Stu dentų Mokslinė draugija, kuri kasmet rengia konferencijas, siunčia savo darbus į visasąjun gines apžiūras, bendradarbiauja su broliškųjų respublikų studen tais. Veikli daugiau kaip 4000 komjaunuolių šeima taip pat laukia naujų draugų. Meno saviveiklos mėgėjai ga lės dalyvauti fakultetų ir cent riniuose kolektyvuose. Gal jau nebe pirmą kartą teks susipa žinti su broliškose respublikose ir užsienyje pagarsėjusiu liaudies dainų ir šokių ansambliu, akade miniu choru, teatro studija, agitmenine brigada. Visi tie ko- ' lektyvai sėkmingai lavina jauni mo estetinius jausmus. Be to, Universitete yra estetinio lavini mo katedra, kur studentai įgyja daug naudingų žinių pamėgtoje meno šakėje. Toli už Universiteto ribų pagarsėję Universiteto sportininkai: tinklininkai, krepšininkai, irkluotojai. Taigi, norintiems mokytis Uni versitete, įsilieti į turiningą jo gyvenimą, belieka tik sėkmingai išlaikyti stojamuosius konkursi nius egzaminus. Universitetas at veria duris visiems gerai pasi rengusiems abiturientams.
J. GIRDVAINIO foto etiudas
Pagalvok apie neakivaizdinį ar vakarinį Universiteto neakivaizdiniame ir vakariniame skyriuose studen tai mokosi, neatsitraukdami nuo gamybos. Į šiuos skyrius pirmiau sia priimami tie, kurių darbo po būdis atitinka pasirinktąją spe cialybę. Neakivaizdininkai studijuoja tas pačias disciplinas kaip ir sta cionaro atitinkamų specialybių studentai. Atvažiavusiems į eg zaminų sesijas neakivaizdinin kams skaitomos paskaitos, jie laiko egzaminus bei Įskaitas. Gerai besimokantiems studen tams darbovietės telkia sesijoms
tokias atostogas: I ir n kurse — 30 dienų, o vyresniuose kursuo se — 40 dienų per metus. Diplo miniam darbui bei Valstybiniams egzaminams papildomai suteikia ma dar keturi mėnesiai atostogų. Mes kviečiame v’sus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali mokytis stacionare, stoti | neaki vaizdinį, o vilniečius — į vaka rinius skyrius. A. VYGANTIENE, Neakivaizdinio skyriaus prorektorė
Mokslin io kelio pradžia Peržengus mūsų Alma Mater slenkstj. Jūsų dėmesį, brangūs abiturientai, be abejo, patrauks daugybė didelių Ir mažų skelbi mų, kviečiančių sportuoti, šokti, dainuoti. Jūs — „fuksai” būsite dėmesio centre. Vienas iš margųjų skelbimų kvies Jus aktyviai įsijungti t SMD veiklą. Kas ta SMD, kokie Jos tikslai, uždaviniai? Tai Stu dentų Mokslinė draugija — sa varankiška organizacija, Jun giant. studentus, dirbančius mokslo tiriamąjį darbą. Moksli niai būreliai organizuojami prie kiekvienos katedros, kuriuose studentai Jau nuo pirmųjų kursų gilina žinias, (gytas paskaitų me tu, domisi mokslo Ir technikos laimėjimais, visuomeninio gyve nimo problemomis, žodžiu, va dovaujami dėstytojų, studentai dirba mokslini darbą, už kuri at siskaito studentų mokslinių kon ferencijų metu. Jos organizuoja mos kiekvieną rudeni. Mokslinis darbas — tai nuosta bi romantika, pasisekimo džiaugsmas, kuris daugeli kartų viršija nesėkmių nusivylimą ir
įkvepia dirbti Iki galutinės logi kos, mąstymo ir proto pergalės. Studentų mokslinė draugija dažnai vadinama jaunųjų moks lininkų kalve, nes SMD nariais buvo visi Jūsų busimieji dėstyto jai. Dabartiniu metu aktyviai mokslini darbą dirba beveik kas penktas Universiteto studentas. Ateityje šis santykis, aišku, di dės, nes mokslas vis labiau ir labiau skverbiasi J mūsų ūkini bei visuomenini gyvenimą. Brangūs pirmakursiai, Jeigu Iš pirmo žvilgsnio Jums pasirodys, kad SMD Jungia tik mažumą ga bių, rinktinių studentų, kurie pasišventę triūsia laboratorijose, skaityklose, archyvuose, žinoki te — iš tikrųjų taip nėra. Šioje Draugijoje, padedant mūsų dėsty tojams, profesoriams, darbą susi randa ir pirmakursis, ir diplo mantas. Skaityti savo mokslinių pra nešimų dažnai Išvykstame J kitų universitetų ar institutų moksli nes konferencijas. Šiais metais 100 su viršum aktyvių SMD na rių buvo išvažiavę j Tartu, Rygą, Tbilisi, Taliną, Kijevą, Novosi
birską, Užgorodą, Maskvą, Astra chanę, Volgogradą Ir kitų šalies miestų aukštąsias mokyklas. Taip pleėlasi mūsų mokslinė drau gystė. Geriausi darbai yra atžymimi, siunčiami ( respublikines apžiū ras, pristatomi visasąjunginiam geriausių studentų mokslinių darbų konkursui, spausdinami žurnaluose, mokslo darbų leidi niuose. Pirmakursi, Universitete Tau teks sutikti fizikus O. Daukantaitę, A. Kabelką, matematikus V. Paulauską, S. Steiliūną, che mikus J. Steponavičių, V. Paleckytę, gamtininkus G. Lopataftę, V. Maginską, medikus P. Sileikj, M. Ramanauską, kalbininkus R. Venckutę, M. Svabaitę, V. Gra bauską ir kitus aktyvius SMD narius, kurie niekuo neišsiskiria, o tik nori būti tikrais specialis tais, Jie nenori blėsti, studentau ti, o trokšta studijuoti, degti, tyri nėti ir kurti. G. BOBELYTĖ, J. ALEKSANDRAVIČIUS SMD Tarybos nariai