visu Saliu
proletarai, vienykitės; Nr. 18 (199)
Universiteto profesoriai,
1955 m.
dėstytojai ir studentai
rugsėjo mėn.
TCirENTM
6 d. Antradienis
sveikina pirmo kurso draugus
Kaina 20 kap.
ir linki jiems sėkmingo darbo.
ILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, | REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
NAUJUS MOKSLO METUS 1 PRADEDANT Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Ko miteto š. m. liepos mėn. Plenumas prieš tarybinę liaudį iškėlė naują uždavinį toliau pakelti mūsų pra monės gamybą, technikinį gamybos procesą, pagerinti gamybos organizaciją. Šiems uždaviniams spręsti relka mga aukštos kvalifikacijos specialistų, galinčių ne tik įsisavinti turimą techniką, bet taip pat ją stumti pu myn, gerinant gamybos organizaciją ir technolo giją. Todėl besimokančios Jaunuomenės uždavinys — pasiruošti būti gerais specialistais, plačiais ir giliais savo specialybės dalyko žinovais. To pasiekiama darbu. Kiekvieno studento šventa pareiga — nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų giliai studijuoti politlnes-visuomenines bei specialybės disciplinas. Nuošir džiai dirbdami visų mokslo metų bėgyje, jūs egzaminų sesijos metu parodysite gerą žinių įsisavinimą. Visuomeninių mokslų katedros padedant ir vadovauajant partinei organizacijai ir rektoriui, turi už tikrinti, kad studentai giliai studijuotų markslstinęlenininę teoriją. Didelį vaidmenį sėkmingai įsisavinant mokslo ži nias turi akademinė drausmė. Fakultetų dekanatai, visuomeninės organizacijos nuo pat pirmųjų dienų turi pagerinti poiitinį-auklėjamąjį darbą studentų tarpe, vesti griežtą kovą su akademinės drausmės laužytojais. Artimiausiomis dienomis prasideda universiteto partinės, komjaunimo ir profsąjungos organizacijų ataskaltiniai-rinkiminiai susirinkimai. Mūsų uždavi nys — giliai išanalizuoti šiuose susirinkimuose savo darbą, iškelti pereitais mokslo metais pasitaikiusius trūkumus, numatyti priemones jiems pašalinti, Ir su nauja energija siekti tolesnių laimėjimų. Į vieną seniausių mūsų šalies aukštųjų mokyklų — Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą šiemet atvyko studijuoti šimtai jaunuolių. Universite to visuomeninės organizacijos turi būti nuoširdžiu jų vadovu ir pagalbininku. Fakultetų dekantatų, kated rų ir visuomeninių organizacijų uždavinys — padėti pirmo kurso studentams įsisavinti darbo su knyga metodus, suruošti susitikimus su aukštesniųjų kursų studentais. Pirmo kurso studentai nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų turi sekti aukštesniųjų kursų stu dentų — pirmūnų pavyzdžiu, gerai mokytis ir akty viai dalyvauti visuomeniniame darbe. Naujų mokslo metų proga kviečiu visus studentus ir mokslo personalą nuolat gerinti savo darbą, keliant mokslo ir mokymo lygį, iš pagrindų studijuojant pa sirinktą mokslo šaką. Tuo mes prisidėsime prie tų didingų uždavinių sprendimo, kuriuos iškėlė mūsų Ko munistų partija prieš tarybinę liaudį, prieš besimo kant į jaunimą. Linkiu sėkmingo darbo mūsų mylimos tarybinės Tėvynės labui. Gerais darbo bei mokymosi rezultatais sustlklme LKP IX Ir TSKP XX suvažiavimus. Prof. J. BUCAS Vilniaus Valstybinio Universiteto Rektorius ------- ♦-------
Mokslo motų atidarymas ■šklllmlngas posėdis, skir tas naujų mokslo metų ati darymui, įvyko š. m. rug sėjo 3 d. didžiojoje univer siteto Aktų salėje. •Klausiai susirinkusius universiteto dėstytojus, studentus ir pagalbinį per sonalą pasveikino rektorlius pro: , dr. J. Bučas. > J’rane.šimą padarė Istori jos-filologijos fak. dekanas loc. K. Meškauskas, kalbė-
7
Įo profesoriai Slapoberskls ir Žiugžda, universiteto komjaunimo komiteto sek retorius Rasimavičius, Eko nomikos fak. I kurso stu dentas Brundza, Chemijos fak. I kurso studentė Ivanušklna ir kt. Po iškilmingosios dalies įvyko LTSR Valstybinės filharmonijos estrados ko lektyvo koncertas.
Universitetas šiemet aujuosius mokslo metus ų universitetas sutinka žymiais laimėjimais. ? niekuomet, šiais memokslinio personalo as papildė eilė naujų mtų ir mokslo kandldaDisertacijas mokslų lidato laipsniui gauti šė ir apgynė net 19 /tojų. Pažymėtini drg. evlčlus (lietuvių literas mokslai), KostkevičiūLetuvlų kalbos mokslai), įlįs (fizikos mokslo), šyla (geografijos moksir eilė kitų.
las baigusių diplomu su pa gyrimu — 77 žm. Be to, universitetui tarpininkau jant, apie 50 pavyzdingų abiturientų pasiųsta į Mask vos, Leningrado ir Kijevo universitetus bei kitas TSRS aukštąsias mokyklas. Didžiausio domėjimosi šiais metais susilaukė me dicinos, fizikos, chemijos, žurnalistikos ir kt. specia lybės. Šiais metais žymiai pra turtinta universiteto moko moji bazė: biblioteka, kabi netai, laboratorijos, atre montuotas didelis moko masis plotas. Visam universiteto ko lektyvui Iškyla uždavinys savo darbu įrodyti, kad mes esame verti to dldžlulio Partijos ir Vyrlausybės rūpinimosi, verti nešloti garbingojo revoliucljos kario Vinco Kapsuko L. Kadžiulytė, vardą. Įsi fakultetai gerai paG. Raščius >šė ir organizuotai prastojamųjų egzaminų ą. Čia ne mažiau džiureiškinys, kad šiemet į ersltetą priimtų stu1 žinios buvo žymiai ssnės, nei praėjusiais
I
' DIRBSIM IŠ ŠIRDIES
Mano kraštas Apjuosta upeliais ir žaliom pušaitėm Paprasta, mažytė Mano Lietuva! Bet jei priešų gaujos ją pavergt ateitų, Sąjungoj Tarybų Žemės šios jėga.
Paklausyk, — šioj žemėj — ne patrankos gaudžia, Traktoriai tai ūžia, Dunda fabrikai. Komunizmo rūmą stato savo liaudžiai Paprastos mažytės Lietuvos valkai. Kad nekiltų karas, kad taika laimėtų Mes už tai kovojam, Dirbam iš širdies. kimi Tad išdrįsk, plėšike, liaudį nugalėti MĮįSįĮįBžžaS Išdidžios, galingos Ui ■ MM HF Penkmečių šalies! Pasibaigė pirmosios paskaitos M. Mulvinaitė Nuotraukoje: pirmo kurso studentai (iš kairės) A. Šveikauskas, B. Matutytė, G. EžersIstorijos-filologijos fak. R. Dačinsko nuotr. kytė, A. Ivanauskas ir K. Lapinskas. I k. stud. *--------------------------*■
ŠIRDINGAS AČIŪ Pasirinkusi medicinos spe cialybę, aš daug galvojau, svarsčiau, kol pagaliau įsitiki nau, kad tikrasis mano gyve nimo kelias — gydytojo ke lias. Ir dabar, kada aš įžen giau į to kelio pradžią — įsto jau j Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Medicinos fakultetą, aš paju tau dar didesnį dėkingumą Partijai ir Vyriausybei, sutei kusioms sąlygas tarybinės ša lies Jaunimui plėsti žinių aki ratį, davusioms jam brangią teisę — teisę į mokslą. Aš sieksiu savo tikslo atkakliai, tam skirsiu visas savo jėgas, nes šviesus komunistinis ryto jus — graži žmonijos ateitis. Jos sukūrimas priklauso nuo mūsų valios, nuo gilaus parei gos Tėvynei ir liaudžiai supra timo. G. Meilutė
Didysis rusų mokslininkas Pavlovas savo laiške tarybi niam jaunimui pabrėžia, kad mūsų šalyje besimokančiam jaunimui daug duodama, bet iš jo bus daug ir pareikalau ta ir kad besimokančio jau nuolio pareiga pateisinti tas didžiules viltis, kurios mūsų šalyje dedanios į mokslą. Pa sirinkdamas specialybę, kiek vienas jaunuolis be abejo pri simena, kad Iš mūsų gyveni mas pareikalaus savo dalies, o sėkmingai dirbti galima tik mėgiamoje srityje. Mūsų literatūra, žengianti kartu su gyvenimu, šturmuo janti kiekvieną kliūtį tarybi nės liaudies kelyje, prama tanti ateities perspektyvas, gi liai sudomina daugelį mūsų
JUSTINAS MARCINKEVIČIUS
Atsiminsim namą šitą Ištrauka iš rašomos poemos „Dvidešimtas pavasaris" Pas bendrabučio duris Čemodanas ir Kairys. Oi, kiek daug tų čemodanų: Šitas tavo, šitas mano, Šitas jos, o tas — anos, Šitas Jono ir Onos. Šitas kreivas ir praplyšęs, Sūrio galas išsikišęs. Prašom, draugas, eik aplink, Tik ant sūrio neužmink! Komendantui šiandien šventė — Jis tik pradeda gyventi. Buvo tuščia ir gūdu, Ir staiga — tiek daug veidų! Išsipustęs komendantas, Pažiūrėjus — tikras frantas! Ir gražus, kad jį bala, Buvęs pulko viršila. Nors studentams jis jau „dėdė”, Bet žmona šalia jo sėdi: — Neramiai aš gyvenu — Saugau senį nuo jaunų... Senis žino savo vertę — Kam užverti, kam atverti. Komendanto baisiai reik, Taip, kaip rektoriaus. (Beveik). Jis, brolau, praėjęs karą, Pragyvenęs patį carą. Kam, sakysime, varguos Pirmakursis pasiguos? „Fuksas“, mat, draugų neturi, Jis į viską dar tik žiūri. Pirmos dienos be mamos — Trūksta vargšui šilimos.
Kas, sakysime, ii ryto Tau duris atidarytų:
PIRMOJI PASKAITA
Darbo nepabugslu
I
šalies besimokančių. Ir aš jau čiu, kad studijuodamas lietu vių kalbą ir literatūrą ir kruopščiai dirbdamas šioje sri. tyje, daugiausia galėsiu prisi dėti prie bendro visų tarybi nių žmonių tikslo pasiekimo— komunizmo pastatymo. Visiems savo kurso drau gams, pasirinkusiems lietuvių literatūros studijas, aš linkiu sėkmingai siekti tikslo, prisi menant Markso žodžius: „Moksle nėra plačių vieškelių, ir spindinčias jo viršūnes gali pasiekti tik tas, kas, nebijo damas nuovargio, kopia jo ak menuotais takais”.
K. Ragauskas Istorijos-filologijos fak. I kurso stud.
— Tai, vadinas, užkliuvai! Nepaglostytų tėvai. .. Čia per jus nepamiegosi. — Ir į kumštį nusikosi: — Buvome ir mes jauni. Pasakyk, kada eini! Žino senis savo vertę — Kam užverti, kam atverti. Komendanto baisiai reik, Taip, kaip rektoriaus. (Beveik). O studentai tempia mantą. Apkabina komendantą, Ploja seniui per pečius: — Prašom, dėde, į svečius. Aš turiu džiovintą sūrį. — Pažiūrėsim, kas ką turi. — Dėjo visko: tą bei šį — Ir, žiūrėk, jau vos neši. Čemodanas net išklibo. — Kaip žuvytės? Kibo? — Kibo! — Na, matyt, gera mama; Sustorėjai, ir gana! Jus prašau į trečią aukštą, Imkit raktą. Nesilaužhtik! Jus į dešinę prašau. Tėvo vardas? Užrašau. O, Pūkelis! Ką, jau girtas! Eik sau. Trisdešimt ketvirtas. — Gaudeamus igitur! Duok man kambarį kitur! Simas laukė, tupinėjo, Pagaliau arčiau priėjo. „Pabandysiu. Nepraris”. — Sveikas, dėde! Čia Kairys. Čemodaną žemėn metė, Komendantui pliaukšt per petį: — Riebūs buvo lašiniai: Tu, dėduk, atsiganei. Kaip, sakyk, žuvytėj? Kimba? — Kas gi tu toks būsi, drimba? Šito, vyre, tai per daug! Kur eini? Palauk! Palauk! Atvažiavo, irgi, frantas.
Susijaudinusi rugsėjo 1 d. ryte priėjau prie auditorijos durų. Greit pirmoji paskaita... Kaip dažnai aš mintimis mė gindavau ją įsivaizduoti — pirmąją paskaitą universitete. Prof. drg. Bieliukas jau savo pirmaisiais žodžiais su domino dėstomu dalyku, su kėlė dar didesnį norą mokytis, greičiau viską sužinoti. Mes sužinojom kokios puikios dar bo sąlygos bus mums sudary tos, kiek daug mes pamaty sim plačiojoje tarybinėje Tė vynėje. Prieš mūsų akis — penki darbo metai. Klausysim daug įvairių dėstytojų paskaitų, bet pirmosios paskaitos aš neuž miršiu niekad. N. Brežaltė, Gamtos fak. I k. stud.
Aš čia, draugas, komendantas! — Aš, dėdule, S. Kairys... — Prašom, draugas, pro duris — Ir prieik, kaip žmogui dera! — Aš, dėduk, kitaip maniau... Nieko, nieko. Tik į gerą... — Su tavim aš neganiau! Reikia gerbti žilą plauką. Prašom, prašom! Taip, į lauką! O Pūkelis seniui niuksą — Tu, girdi, prigriebk tą „fuksą" — Jis aplink tave pašoks. Atsirado — toks ir šioks! Dėdė sudraudžia Pūkelį: — Tau geriau miegot, vaikeli! Kas čia tvarko — aš ar tu? Jūs gyvensite kartu. — Ką? f trisdešimt ketvirtą?! ... — Parašyta. Taip, paskirta. — Jūs nukiškit jį kitur... Gaudeamus igitur!.., Pasivijo senis Kairį, Susistabdė, apsidairė: — Eik, vaikei, tiesiu keliu... Ir žiūrėk... su Pūkeliu! Jis, kaip sako, keptas — virtas. Prašom — trisdešimt ketvirtas. O už šitą — nesupyk... Eik, sakau, susitvarkyk! Vėl prie savo stalo sėdi Ir visus rikiuoja dėdė. Komendanto, matot, reik, Taip, kaip rektoriaus. (Beveik). Štai, ir durys. Ant kortelės Užrašyta: A. Pūkelis, V. Galinis, S. Kairys. Atsiminkim šias duris, Atsiminkim namą šitą, Kas ant durų užrašyta... Aplankysime vėliau. Atvažiavom. Pagaliau!