TERVITAME SOPRU TARTU RIIKLIKUST ULIKOOLIST! lii
VISŲ SALIŲ proletarai, vienykjtesj
1
ŠIAME
numeryje:
scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1632 metai Europai buvo neramūs. Jau 30 metu vvko karas, kuriam buvo lemta tęstis dar 16 metu. Politiniai konfliktai. religiniai kivir čai, valdovu ambicijos, po mūšiu sekusios epidemijos, pasiglemžusios dešimtis tūks tančiu gvvvbiu. Tokioje ap linkoje atsitinka ivvkis. ku ris tuo metu gal ir ypatin gai nieko nesudomina. bet kuris vėliau tampa viena iš šiaurės Europos kultūros gai liu: švedu karalius Gustavas Ii Adolfas, vykdydamas savo mokytojo Lifliandiios general gubernatoriaus Johano Šiutės reikalavima, karinėje sto vykloje prie Niurnbergo pasi rašo isaka dėl universiteto isteigimo Tartu mieste (Academia Dorpatensis). kad „čia frvkštu mokslo šaltinis, iš kurio tesemtu kiekvienas, kas I ikrai nori užauginti mokslo vaisius", ir kur „kiekvienoje leistinoje sritvie, kaip teolo gijoje. iurisprudenciioie, me dicinoje, taip ir laisvuosiuo se menuose turi sužydėti mokslinė veikla”. Nuo to laiko prabėgo trys su puse amžiaus. Iš nedidelio nrofesoriu ir studentu skai čiumi pietinės švedu karalys tės provincijos universiteto išaugo šiandieninis Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Tartu valstvbinis universite tas, viena iš pirmaujančiu šalies aukštuiu mokvklu. Audringa praeiti pergyve no senos universiteto sienos, io gyvenimas dažnai vvko sunkiomis politinėmis ir eko nominėmis sąlygomis, nersinindamas su socialiniu sukrė timu bei pakilimu, giliu so cialiniu permainų periodais. Peržvelgdami istorija, galim?, pastebėti, io? 3 su pus’e šimt mečius universitetas ištikimai Duoselėio aukštas švietimo, humanizmo, demokratijos ir socialinio progreso idėjas, turtino mokslini, dvasini bei kultūrini žmonijos lobyną. Formavosi ir tradicija, ta pusi vienu charakteringiausiu I artu universiteto bruožu internacionalizmas Visiškai suprantama, universitetas, jungiantis oro gresvvias ano meto asmeny bes, tano revoliucines min ties Estiioje lopšiu. Čia mo kėši jaunuoliai, glaudžiai -u siie su dekabristu judėjimu ir nritariantvs iam. Medici nos fakultete mokėsi ir Le nino brolis — Dmitrijus Ul ių novas. Šiandien j u svaio nė išsipildė, iš pagrindu pa sikeitė senasis, universitetas, kuriame iie mokėsi. Tais metais užsimezgė glaudūs rvšiai tarp Tartu universite to ir lietuviu tautos. 1802— 1918 metais čia mokėsi apie Pusantro tūkstančio studentu iš Lietuvos. Tarp iu buvo studentai, kurie persikėlė :
1982 m. gegužės 14
diena,
penktadienis
TVU rektorius prof. dr. ARNOLDAS KOPAS Tartu tuo metu, kai caro valdžia žiauriai persekiojo slaptas demokratines Vilniaus universiteto studentu drau gijas. Dauguma lietuviu stu dentu mokėsi Medicinos fa kultete. tarp iu žvmūs gydy tojai — mokslininkai P. Avi žonis. V. Kuzma, V. Lašas. Kai 1922 m. buvo atnaujinta Vilniaus universiteto veikla, čia pradėjo dėstyti 10 dėstvtoiu-mediku. kurie buvo stu dijavę Tartu universitete. Tartu studentai lietuviai dalyvavo revoliucinėje stu dentijos kovoje už nacionali ni savo tautos išvadavima. Jau praeito amžiaus oaskutinio dešimtmečio vidurvie buvo ikurta slapta Lietuvos studentu organizacija. 1907 m. išėjo’iš pogrindžio ..Stu dentu lietuviu draugija Dor pate" ir pradėjo veikla tarp Lietuvos gyventoju. Tartu universitete taip pat mokėsi revoliuciniai veikėjai K. Rim ša ir K. Požėla. Šiandien Tartu valstybi niame universitete dirba ir mokosi 11000 studentu, dės tvtoiu, moksliniu bendradar biu ir tarnautoju. Tarp iu — 13 TSRS ir ETSR šakiniu Mokslo akademijų nariu bei nariu-korespondentu, daugiau kaip 100 profesorių. 40 uni-
versiteto profesorių išrinkti užsienio moksliniu ištaigu bei akademiniu bendrijų nariais ir garbės nariais. TVU pa grindu buvo įkurtos ETSR Mokslu akademija (1946 m.) bei Estijos žemės ūkio aka demija (1951 m.). Universitete šiuo metu vra 9 fakultetai, kuriuose ren giami 26 specialybių ir 60 specializacijų studentai. Dau giau, kaip pusė studentu šiuo metu mokosi gerai ir labai gerai. Tartu universitetas — pa grindinė mokslo kadru, aukš tuiu mokvklu dėstvtoiu bei mokytoju, gvdvtoju. teisinin ku. respublikos kultūros ištaigu darbuotoju rengimo kalvė. Tik per 1944—1980 metus universitetas parengė daugiau kaip 25000 specia listu. t. v. daugiau, negu per visa ikitarvbini laikotarpi. Čia mokosi daugiau kaip 20 tautvbiu studentai. Universitete intensyviai ty rinėjamos ugro-finu kalbos (P Ariste), semiotikos (J. lot manas), filosofijos (J. Rebane). estetikos (L. Stolovičius), po litinės ekonomijos (M. Bronšteinas), teorinės fizikos ir reliatyvumo teorijos (Ch. Keresas. P. Kardas), kietojo kūno fizikos ir liuminescen-
ciios (K.-S. Rebane), matematikos (G. Vainiko), elektV. rochemiios (U. Palmas, Pastas), organinės chemijos (V. Palmas), augalu siste matikos ir ekologijos (Ch. Trasas. V. Madingas) sritvse ir kitur, Per 35 metus universitete apginta 1600 disertaciiu. Ypač didele reikšme turi nacionaliniu mokslu vysty mas universitete: estu kalbos (A Kaskas. Ch. Riatsepasi. estu literatūros (K. Muru. H, Pepas), archeologijos, ge ografijos, geologijos ir kt. Šie laimėjimai sudarė ge ras salynas vystytis universi tetui. kaip aukštajai mokyk lai. Aktyviai ruošiamasi įdieg ti naujus šiuolaikinės moky mo technologijos elementus. Atnaujinimo procesas remiasi kompleksiniais moksliniais aukštosios mokyklos ir ko munistinio auklėjimo proble mų tyrinėjimais, kuriuos vvkdo TVU, išvystytais komplek sinio vystymo planais. Mate rialinės bazės statvba bei perinimas atliekami, atsižvel giant i tolimesnes vvstvmo perspektyvas. Šiandien universitetas vra užmezgės glaudžius rvšius su Vilniaus universitetu, ku-
19—21 DIENOMIS VYKS TARTU
UNIVERSITETO
MOKSLO
DIENOS
MUSŲ ALMA MATER
Kaina 2 kap.
Nr. 17 (1196)
Apžvelgiant nueitą kelią
SlŲ METŲ GEGUŽĖS
rio šaunu 400 metu iubilie iu mes neseniai šventėme. Jubiliejiniais Vilniaus univer siteto metais buvo sudary ta bendradarbiavimo sutar tis tarp WU ir TVU moksli nio bei mokomoio-auklėiamoio darbo sritvse. Tokios sutartys sudarytos ir tarp dau gelio abieiu aukštuiu moGlaudūs kyklu fakultetu. rvšiai sujungė ekonomistus, istorikus. chemikus, fizikus. teisininkus ir kitu sričių atsto vus. Keičiamasi mokslo in formacija. dėstymo patyri mu. Daugelio Tartu moks lininku gynė savo disertaci jas Vilniaus universitete Aktyviai aptariami mokslo darbu rezultatai, anie ka by loja gausios recenzijos, apro bacijos. Dėstytojai ir studen tai aktyviai dalyvauja moks lo seminaruose, konferenci jose, kurias rengia mūsų aukštosios mokvklos. Šie rv šiai, be abeio. skatina nauju idėjų gimimą, mūsų pastan gų konsolidacija spręsti svar biausius uždavinius. TSRS 60-mečio ir Tartu uni versiteto 350 metu jubiliejaus proga norėčiau padėkoti Vil niaus universiteto kolektvvui už bendradarbiavima ir nuo širdžia draugyste, kuri sieja du seniausius mūsų šalies universitetus. Visu dėstytojo ir studentu vardu leiskite palinkėti t Junjs laimės. geros sveikatos ir nauju laimėjimu mokslo ir tarybinės aukšto sios mokvklos suklestėjimo vardan!
o
IK
SUSIPAŽINKITE: Gegužės 20 diena Teatro salėje koncertuos Tartu uni versiteto Kamerinis choras, vadovaujamas Titnu Janus ir Riho Leppoia. Tai vienas iš jauniausiu Tartu universiteto saviveik los kolektyvu, Įkurtas 1971 metais Estijos nusipelniusio kultūros veikėio Vaike Ulbopnu. Šiuo metu chore —36 dai nininkai — Įvairiu Universi teto fakultetu studentai ir absolventai. Choro repertuare tarybinės ir užsienio chorinės klasikos kūriniai, taip pat TSRS tau tu dainos. Kolektyvas daug koncer tuoj a — dainuota ne tik gim tinėje, bet ir Latvijoje, Lie tUvoje, Ukrainoje, Armėnijoje. Choras dažnas ne tik Tartu universiteto studentu švenčiu, bet ir „Gaudeamus" dalyvis. Ene PUNSEMP XXX
1945 m. balandis. Umaras Reidla surinko liaudies muzikos ir šokio mėgėjus. Padė jėjai buvo Esteras Prėnicas ir Elmaras Luhatsas. Taip buvo ikurta šoklu grupė. E. Luhatsas tapo liaudies instru mentu orkestro vadovu. Savąin sužibo nacionaliniai šo kiu kostiumai, ir ansamblis tapo populiaresnis, kai baletmeistere pradėto dirbti Cholie Mlkkel. nusipelniusi kul tūros veikėja. Ji vadovavo ansambliui nuo 1953 iki 1979 m. Pirmieji pasiekimai — aukso medalis tarprespubli kinėje apžiūroje. ..sidabras" sąjunginėje apžiūroje ir „bron za" VI Pasauliniame jaunimo Ir studentu festlvalvie. Už svarius nuopelnus ir meistriškumą ansambliui 1966 m. suteiktas nusipelniusio ETSR liaudies meno kolekty vo vardas, Ansamblvie — ' dainininkai ir muzikantai. Jie pasirodo vadovaujami — Maje Elfas, Ansamblio dalyviams plojo Vilniaus. Kauno, Rygos, Leningrado, Petrazovodsko. Uljanovsko. VDR, Čekoslovakijos. Suomijos žiū rovai. Tartu universitetas, šven čiantis 350 m. iubilieiu. tu ri 37 metus gyvuojanti liau dies meno ansambli — Tai brandus amžius me no kolektyvui, — sako an samblio meno vadovas, ETSR nusipelnęs meno veikėjas Hennas Tvvelas. Ansamblis koncertuos š. m. gegužės 20 d. 19 vai. Dldžioioie Auloie (Čiurlionio g. 21) Mielai kvlečlamel Reinas SIKAS, Tartu universiteto IH kurso žurnalistas