VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
r.cM’VIMDIS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. gegužės 13 d., penktadienis
Nr.
17
(1236)
SPECKURSAI — PADEDA AR TRUKDO? lailBIlIlIlIlIlIlIUINIIIIHIinilllllll
MES - UŽ!
Daugelis Chemijos fakulte to studentų buvo skaitę doc. H. Jonaičio straipsnį „Speckursai — padeda ar truk do?" ir sutiko mane jau su sidarę savo nuomonę — „už" ar ,.prieš". Užbėgdama už akių pasakysiu, kad, be vie nintelio prieš speckursus nusistačiusio balso ir kelių abejojančių, visi vieningai šaukė „už". Pabandysiu perduoti kai kurias įdomesnes mintis iš chemikų diskusijos. Rimas RAUDONIS, chemi jos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius: — Man atrodo, kad speckursai reikalingi. Be jų ne būtų viso mokymo proceso. Ne visiems speckursams yra vadovėliai, o pačiam viską susirasti, atsirinkti ne taip jau lengva. Dėstytojas glau stai išdėsto visą medžiagą, kuri sukaupta daugiausia iš skelbtų periodikoje straips nių. Labai gerai, kad darbas vyksta paskaitos - semina ro forma: išklausęs dėsty tojo, gali tuoj pat išsiaiškin-
ti nesuprantamus dalykus. Doc. H. Jonaitis rašo, kad, einant specializacijos keliu, per daug „susismulkinta". Mano nuomone, speckursai kaip tik yra labai apibend rinantys. Pasitenkinti vien bendromis žiniomis negalima. O dėl paskyrimų galėčiau pasakyti tiek: jei į VU įstota ne vien dėl diplomo, o rim tai dirbama, tai dažniausiai paskyrimas atitinka norus. — Man nesuprantama, kaip gali studentas, neišklau sęs speckursų, būti geru specialistu. Aš, pavyzdžiui, nieko nepadaryčiau iškart po bendrųjų paskaitų pate kęs į gamybą. Speckursų metu susipažįsti su tuo, kas dominančioje srityje buvo jau padaryta iki šiol, ką galima padaryti ateityje, — sako Valerijus ŠAPULIS, IV k. elektrochemikas. —■ Negali kilti abejonės — speckursai reikalingi. Tik jie galėtų prasidėti anksčiau. Tada geriau pavyktų viską išstudijuoti, — įsijungė i pokalbį Violeta VALIONIE NĖ, IV k. elektrochemijos studentė. — Galima ir specializuotis, tai nesunku, — pritaria Gin taras' PADEGIMAS, IV k. elektromechanikas. — Mano nuomone, tokia
idėja visai bloga. Jei bus ruošiami plataus profilio spe cialistai, neskirstant į spe cializacijas, jie daug mažiau padarys, negu galėtų, — pri tarė draugams Albertas TIMINSKAS, IV k. busimasis stambiamolekulinių jungi nių chemijos specialistas. Visą tiradą balsų, šau kiančių „už" speckursus, pertraukė ir vienas „ne". —• Speckursas nereikalin gas. Jei paskirs ne pagal specializaciją, nežinosi nuo ko pradėti darbą. Daug lai ko atima persikvalifikavi mas. O išklausius bendro sios, chemijos kursą, pra dėjus darbą galima toliau domėtis pasirinktąja sritimi, — prieštaravo draugams Vio leta BALTUŠKAITĖ, IV k. analizinė chemija. Sigitas RAUBA, IV k. stambiamolekulinių jungi nių chemija: — Gamyboje neįmanoma be specializacijos. Speckur sai galėtų dar labiau išsi plėsti teorinių paskaitų są skaita. Apskritai, reiktų vien laboratorinių darbų. Ričardas DUBURYS taip pat ketvirtakursis, organinės chemijos specialistas. Jis mano, kad vien laboratori nių per mažai .reikia ir teo rinių paskaitų.
CLK DARBO BARUOSE |.||||||j||||l|llllllll]||||IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIilllllillMlllllBllllfflllllllllllllllllllll
Ataskaitinė rinkiminė konferencija Įvyko vienuoliktoji Liau dies kontrolės grupės ata skaitinė - rinkiminė konfe rencija, kurioje dalyvavo 128 delegatai. Centrinės Liaudies kontro lės grupės pirmininkės doc. N. Raguotienės ataskaitinis pranešimas apėmė nemažą laiko tarpą — trejus metus. Pagal kasmetinius planus, kuriuos patvirtino Univer siteto Partinis komitetas, su derinti su Rektoriumi, vie tos komitetu, atlikti tikrini mai Fizikos, Matematikos, Gamtos, visuose trijuose Ekonomikos fakultetuose bei Skaičiavimo centre. Universitete daug nuveik ta, vykdant mokslinius tyri mus, keliant dėstytojų mo kslinę kvalifikaciją, panau dojant moksliniams darbams naujausią aparatūrą, bend radarbiaujant su kitų res publikų ir užsienio moksli ninkais. Liaudies kontrolės grupė dirba suskirsčiusi darbą pa gal sektorius — mokslinės veiklos sektorius, ūkinės ir organizacinės veiklos sekto riai. Mokslinės veiklos sekto
rius atliko stambų patikrini to patalpos retai kada būna mą, siekiant išaiškinti, kaip tinkamai paruoštos žiemai. organizuojamas ir kontroliuo CLK grupė 1980—1981 m. jamas daktarinių disertacijų m. rugsėjo-spalio mėn. or ruošimas Fizikos ir Matema ganizavo patikrinimą. Apta tikos fakultetuose. Vado riant tikrinimo rezultatus, vaujant doc. L. Tapinui, iš Prorektorius ūkio reikalams aiškinta daug trūkumų ir drg. P. Eigminas pažadėjo problemų, trukdančių ruošti visus trūkumus pašalinti per daktarines disertacijas Š.iuo mėnesį. Bet pažadai liko klausimu išleistas Universite pažadais. Tad kitais mokslo to Mokslinės Tarybos nuta metais šiuo klausimu pasido mėjo CLK grupė. Patikrini rimas. Ataskaitiniu laikotarpiu mo medžiaga buvo svarstyta mokymo veiklos sektorius, 1982 metų spalio mėn. 28 d. vadovaujamas doc. S, Uosio, Partinio komiteto posėdyje. organizavo 20 patikrinimų. Priimto nutarimo vykdy Daug dėmesio skirta moky mo kontrolė skirta CLK gru mo - metodinės literatūros, pei. Deja, ūkiniai padaliniai vaizdinių mokymo priemonių- sugebėjo sutvarkyti tik ne ruošimui ir jų naudojimui, didelę dalį trūkumų. išaiškinta nemaža egzaminų Kaip žinoma, 1982 m. la taisyklių pažeidimų. 1980— 1981 m. m. sektoriaus nariai pkričio mėn. įvykęs TSKP patikrino gamybinių prakti CK plenumas daug dėmesio kų organizavimą Pramonės skyrė darbo drausmės klau ir Teisės fakultetuose. Su simams. Vykdant šio plenu tikrinimo rezultatais buvo mo nutarimus, CLK ūkinės supažindintas Prorektorius veiklos sektorius tikrinome pagalbinio ir prof. B. Sudavičius. Trū Universiteto personalo kumams pašalinti imtasi aptarnaujančio darbo drausmę, darbo orga priemonių. Ūkinės veiklos kontrolės nizavimą ir apskaitą. Buvo sektoriaus nariams teko tikrinta administracijos, ūkio dirbti sunkiausią ir nema skyrių. mokslinės bibliote loniausią daibą. Universite kos .bendrabučių ir Gamtos
— Būtinai reikia ir teori nių žinių, — tęsia Ričardas. Sustabdžiau iš laboratori jos išėjusį Joną KIUBERĮ, diplomantą organinės chemi jos specializacijos atstovą. — Praktiškai speckursai reikalingi. — į klausimą at sakė Jonas. — Dirbsi ar ne dirbsi šioje srityje, vis tiek reikia. Bendram suprati mui. Tuo labiau, kad spec kursai per daug neapsunki na. Kolegai pritaria ir Jūratė LIAUCYTĖ, taip pat diplo mantė, studijuojanti organi nę chemiją. — Kad nereikalingi spec kursai —• nesąmonė. Dar daugiau dėmesio reikėtų jiems skirti. Gal būtų nau dingiau, jei sumažintų senų, atgyvenusių paskaitų, ku rios nieko naujo neduoda, kursą. O speckursų reikėtų daugiau. Plačiau ir daug an ksčiau pradėti juos studijuo ti. — Speckursai mūsų ne kankina. Juo labiau, kad jie yra reikalingi. Gal ši pro blema labiau liečia fizikus. Reikėtų ir jų nuomonės, — mano Eglė KUTAITĖ, ketvirtakursė, besispecializuojanti organinės chemijos sri tyje. — Speckursai, — pasi ruošimas rimtam darbui ga myboje, — vėl įsiterpė Virginijus LUKŠAS. — Vien tik jų dėka mes įgauname praktinių įgūdžių.
fakulteto darbuotojų darbo drausmė. Tai toli gražu ne viskas, ką nuveikė liaudies kontro lės grupė. CLK grupės dar bui nuolatinį dėmesį skyrė ir teikė pagalbą Rektoratas, Partinis komitetas, fakultetų vadovai. Paminėtini Partinio komiteto 1981 m. sausio mėn. nutarimas „Dėl liau dies kontrolės veiklos efek tyvumo tolesnio stiprinimo Universitete", bei penki Rek toriaus įsakymai pagal CLK grupės tikrinimo medžiagą darbo trūkumams pašalinti. Svarbiausia ,kad nebūtų taip — „ko negalime ištaisyti, to nelieskime", — pabrėžė doc. N. Raguotienė. Teisės fakulteto liaudies kontrolės grupės pirminin kas doc. P. Danisevičius kal bėjo, kad nepakankamai ge rai saugomas studentų visuo meninių organizacijų turtas, studentai vis dar nesupran ta atsakingumo už patikėtą jiems inventorių. Pabrėžia ma, jog nuo inventoriaus saugyklų raktai turėtų būti tik pas patikimus asmenis. Ekonominės kibernetikos ir finansų Liaudies kontro lės grupės narė drg. V. Gumauškienė kalbėjo apie stu dentų blogą paskaitų lanky mą. Mokslinės bibliotekos Liau dies kontrolės grupės narė drg. J. Ciesiūnaitė kalbėjo apie bibliotekų katalogų trū
Kaina 2 kap.
Raimondas VALIŪNAS, ketvirtakursis elektrochemi kas mano, kad tai priklauso nuo pačių speckursų: — Žiūrint, koks speckur sas. Būna gerų ir būna blo gų. Būna tokių, kurie vi siems reikalingi. Man atro do, elektrochemija reikalin ga visiems. — Raimondo balse pasigirsta pasididžiavi mo gaidelė. — Aišku, speckursai reika lingi. Visos chemijos išmok ti negali. Speckursai padeda nuodugniau išstudijuoti bent vieną sritį, nes viską tobu lai išmanyti neįmanoma, o vieną dalyką — galima. Tai nesunku, — mąsto Aldona GLIAUDELYTĖ, ketvirtakursė, pasirinkusi organinės chemijos specializaciją. Kaip matome, vieningi chemikai. Visiems reikalingi speckursai. O kaip bus, jei paskyrimas bus ne pagal specializaciją. Pasigirdo įvairios nuomonės, kurias galima apibendrinti taip: gal ir nelabai lengva, bet pakei sti specializaciją nebūtų sun ku. Juo labiau, kad yra ar timų viena kitai chemijos specializacijų. O kaip mano Chemijos fakulteto dekanas, profeso rius Algimantas LEVINSKAS? —- Kiekvienas studentas, besimokantis Universitete, privalo specializuotis, la biau domėtis kuria nors viena sritim. Speckursus nu stato profilinės katedros, yra mokymo programos. Gali kilti klausimas, ar naudinga
kumus, darbuotojų sergamu mo priežastis. „Geriau užsiplanuoti mažiau, bet pada ryti geriau", — tęsia Staty bos reikalų Prorektorius drg. A. Milaknis. Partinio komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Bag donas kritikavo Universite to ūkio padalinių darbą, ruošiant auditorijas ir kitas patalpas žiemai. O taip pat blogai organizuojamos stu dentų akademinės valandos. Partinio komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Bag donas teigiamai įvertino CLK grupės veiklą per ataskaitinį laikotarpį. Universiteto Partinio ko miteto sekretoriaus pava duotojas drg. J. Bagdonas pridūrė apie pasiruošimą žiemai, jog pasitelkus stu dentus, auditorijų langus ga lima sutvarkyti. Reikia suge bėti organizuoti darbą, pa galvoti, kaip geriau organi zuoti akademines valandas. „Būtina, — pabrėžė drg. J. Bagdonas, — kuo ) greičiau įrengti naujas patalpas, nes kol kas jos užrakintos". Už aktyvų dalyvavimą LK organų Vilniaus miesto Le nino rajono LK k-to narys doc. M. Krejeris ir Vilniaus miesto LK Komiteto narys drg. J. Kisieliauskas padėkos raštus įteikė grupei kont rolierių.
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume Už vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir akty vų dalyvavimą visuomeni niame gyvenime šešiasde šimtųjų gimimo metinių proga Vilniaus valstybi nio V. Kapsuko universi teto profesorius, Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas Stanislovas La zutka apdovanotas Lietu vos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo gar bės raštu.
specializuotis vienoje sri tyje, jei gavęs paskyrimą studentas turės dirbti visai kitą darbą? Kiekviena organizacija sa vo paraiškoje nurodo, kiek ir kokių specialistų jiems reikia, Mes savo ruožtu stengiamės atsižvelgti į stu dentų pageidavimus. Ir tokių atvejų, kai darbas neatitin ka pasirinktos specializaci jos, gana nedaug — tik 4— 5 procentai. Chemijos pramonė — be siplėtojanti pramonė, todėl mes ne visada galime paten kinti augančius poreikius. Iš 75 diplomantų į vidurines mokyklas patenka ne dau giau kaip 6 žmonės. Visi kiti — į mokslinio tyrimo institutus, gamybą. Jei pas mus būtų prakti kuojamas skirstymas į darbo vietas 3—4 kurse, būtų ga lima laiduoti kiekvienam darbą pagal pasirinktą sritį. Nereikia bijoti, kad bus per daug „susismulkinta". Jau tai, kad žmonės moko si Universitete, pasako, kad jie bus plataus profilio spe cialistai. Be to, mūsų fakul teto studentams nėra labai sunku persikvalifikuoti. O toks mokslo kosmopolitas, be gilių žinių kurioje nors sri tyje, žinąs tik bendriausius chemijos dalykus, negalėtų niekur dirbti. Išleisti studentus visai be specializacijos nejmanoma, —■ kuo toliau, tuo labiau ji svarbi.
Laima SKRIDLAITĖ
Gegužės 6 d. Filologijos fakulteto SDAALR ir darbuo tojų komjaunimo organizacija surengė Pergalės dienos minė jimą. Kaip ir kasmet buvo pa gerbti fakulteto dėstytojai — Didžiojo Tėvynės karo daly viai doc. E. Kondiurina, dr. J. Pikčilingis, doc. P. Už kalnis, taip pat tie, kurių jau nėra tarp mūsų — prof. A. Antonovičius ir doc. V. Kostelnickis. Kovų ir daibo šlovės kam bario ekspoziciją ta proga pa pildė albumas, skirtas VU Fi lologijos karo veteranams, ir albumas „Fragmentai iš Lietu viškosios šaulių divizijos gy venimo", parengti fakulteto darbuotojų komjaunimo orga nizacijos, pirmiausia sekre torės A. Pečeliūnaitės, rūpes čiu. XXX Gegužės pradžioje savo naująjį darbo sezoną pradė jo LTSR Liaudies buities muziejus Rumšiškėse. O štai gegužės 7 dieną muziejuje koncertavo Universiteto fol klorinis ansamblis „Ratilio" (meno vadovė muzikologė Zita Kelmickaitė). Studentų pasirodymas buvo šiltai su Odeta KVEDERAITYTĖ tiktas.