Salių
proletarai, vienykjtėsi
cam/Bos scuoencas visų
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS
NUO
1950
METŲ
1984 m. gegužės 18 d., penktadienis,
Studentų mokymo ir idėji nugalėtojams buvo išmokė kurso studentas, vad. doc. nio brendimo procese reikš tos piniginės premijos, o P. Vitkauskas. („Lietuvos KP mingą vietą užima studentų geriausi darbai atrinkti į są kova už bendrą darbininkų mokslinė veikla, taip pat junginį turą. ir antifašistinį liaudies fran įvairaus pobūdžio konkursai Nemažą indėlį į konkurso tą VII Kominterno kongreso visuomenės mokslų, VLKJS organizavimą įnešė ir WU nutarimų šviesoje"). ir tarptautinio judėjimo is TSKP istorijos katedra. Ka 3. K. Vitkauskas, VVU V torijos klausimais. tedros darbo patirtis paro kurso studentas, vad. doc. X. sąjunginio studentų dar dė, jog geriausių rezultatų P. V.tkauskas ir doc. A. Sibų konkurso tematika buvo yra pasiekiama tada, kai zonovas („Komunistinio dar siejama su dėstomų visuo dėstytojai dirba su studen- bo judėjimas Kauno radijo menės mokslų dalykų pro tais per visą studijų laiko gamykloje"). gramomis. Dešimtajame są junginiame visuomenės mo kslų konkurse dalyvavo 40976 studentai arba 89,3% aukštųjų visų respublikos mokyklų dieninio skyriaus studentų. Tai 2,5% daugiau nei IX visuomenės mokslų konkurse. Masiškiausiai kon APŽVALGA kurse dalyvavo Šiaulių K. 4. A. Surbiys, VVU V Preikšo pedagoginio instituto tarpį Universitete, nežiūrint (100%) bei LTSR valstybinio to, kad TSKP istorija dėsto kurso studentas, vad. doc. dailės instituto (98,1%) stu ma tik I ir II kurse. Šie J. Bernotavičienė („Patriotidentai, Tačiau geriausi re-, klausimai yra dažnai svars- nis-in-ternacionalinis mokslei‘ ” zultatai buvo pasiekti Kautomii katedros posėdžiuose, vių auklėjimas respublikos no A. Sniečkaus politechni ieškoma kelių studentų mo- vidurinėse mokyklose 1976— kos instituto, Vilniaus V. kslinių darbų kokybės geri 1983 m. m."). Antrojo laipsnio diplomais Kapsuko universiteto bei nimui. Respublikiniame konkur įvertinti: Kauno Medicinos instituto. 1. R. Buniokaitė, VVU IV Lietuvos TSR Aukštojo ir so ture dalyvavo 25 darbai. specialiojo vidurinio mokslo Iš jų apdovanojimus pelnė kurso studentė, vad. prof. ministerijos 1984 m. vasario 8 darbai. Pirmosios vietos V. Kašauskienė („Tarybinių tautų kultūrinio gyvenimo mėn. įsakymu konkurso nu skirtos: 1': S. Kaubrys. VVU V sąveika ir tvirtėjimas"). galėtojai apdovanoti I, II, i 2. K. Paulavičius ir A. III laipsnio diplomais. Ap kurso studentas, vad. doc. dovanoti buvo ir moksliniai G. Juknienė (,.Lietuvos so Mockus, VVU IV kurso stu vadovai, kurių studentai cialdemokratų agrarinė po. dentai, vad. doc. V. Anuškevičius („Respublikos kom respublikiniame ture užėmė litika 1886—1914 m."). 2. V. Marcelis, VVU V jaunimo veikla internacionapirmąsias vietas. Konkurso
Sąjunginio studentų mokslinių darbų konkurso rezultatai
Gali išgirsti nuomonę, jog dabar jaunas žmogus esąs neveiklus, apsnūdęs. Užsukusį į Fizikos fakulte tą, nusprendžiau, jog netei sūs tie, kurie šitaip mano. Komjaunimo komitete už at lapotų durų vyko karščiausi disputai. Prisėdome pasikal bėti su trečiakurse kvanti nės elektronikos specializante Vida Serelyte, antrakur siu Audriu Mockumi, ketvirtakursiu radiofiziku Šau liu Žukausku. Ar atsiranda jūsų fakulte te tokių, kurie skeptiškai žiūri į visuomeninę veiklą? — Be abejo atsiranda, — sako Audrius. — Jie papras tai laikosi tokio principo: manęs nelieskit ir aš jūsų neliesi u. — Tačiau mes stengiamės juos sudominti. Tiesa, pra džia visuomet būna sunki. — Vida prisimena mediumą. — Pirmą kartą organizavo me merginų teatrą. Iš pra džių nejauku buvo, tačiau mūsų pasirodymą visi labai šiltai sutiko. Tokia reakci ja padeda išugdyti visai ki tokį požiūrį į šalia esančius žmones. Pats imi labiau pa sitikėti savimi. — Man atrodo, kad tie, kurie niekuo neužsiima, be prasmiškai praleidžia daug laiko. Jeigu labai nori, gali nesunkiai suderinti studijas ir visuomeninę veiklą. Aiš ku, laisvo laiko nelieka. Ir labai pikta būna, kai ruoši, organizuoji, o į tavo darbą skeptiškai pasižiūri. Laimė, kad tokių abejingų nedaug,
— sako Saulius. — Mes juos auklėjam, — kalba Audrius. — Gražiai. Žodžiais. Visuomenininkui labai Svarbu mokėti bendrau ti su žmogumi. Užkrėsti ap link save esančius entuziaz mu. Pakalbi vieną kitą kar tą — žiūrėk, ateina į rengi nį, ir išeina nenusiminęs. Su tuo, kad svarbiausia, jog vi suomeninė veikla nenuvilia, sutinka ir Vidą, ir Audrius, ir Saulius. Fizikai nemaža renginių surengia su kaimy nystėje įsikūrusiu EKF fakul tetu. Tad nusprendžiau pasi domėti, kaip sekasi šio fa kulteto studentams. Komjaunimo komitete su kinėjosi guvi mergina. Tai K. Markso stipendininkė, interklubo prezidentė, trečia, kuršė Jolita Cepulytė. Jį ir sutiko būti mano pašneko ve, kol susirinks kiti akty vistai. Pratęsėme pokalbį, pradėtą pas fizikus. —• Už tokį darbą nelauki dėkingumo. Dirbi, kad nega li kitaip. Man regis, kad vi suomeniškumas labai priklau so nuo charakterio ypaty bių. Jeigu žmogus energin gas, linkęs į veiklą, ras kur pritaikyti savo sugebėjimus. Paprasčiausiai, dirbdamas pa junti, kad gyveni, kad esi studentas. Kibernetikai mėgsta ke liauti. Kur tik jų nebūta. Neseniai grįžo iš viešnagės pas Tbilisio kibernetikus. Dabar ruošiasi į Maskvą. Paklausta apie visuome ninius renginius. Jolita be perstojo juos vardina, aiški
na smulkmenas, tarytum vis: jie tik vakar būtų įvykę, — Graži tradicija tapo specialybės vakarų rengimas. Daug gerų žodžių Jolita pasakė apie Kibernetiko dieną. — Didžiausias visuomeninių renginių iniciatorius — komjaunimo sekretorė. Štai
Nr. 17 (1276)
NUMERYJE: MOKSLINES
BIBLIOTEKOS NAUJIENOS
xxx AKADEMINĖ
GRUPĖ
Kaina 2 kap.
liniame jaunimo auklėjime „DARBO VETERANO'1 MEDALIU 1971—1982 m. m."). UŽ ILGAMETĮ SĄŽININGĄ DARBĄ Trečiojo laipsnio diplomai skirti: APDOVANOTI 1. K. Greičiūnas, VVU II kurso studentas, vad. doc. NARUŠEVIČIUS Leonas, Romualdo — Chemijos fak. G. Juknienė („Šiuolaikinė socialdemokratija ir kovos docentas. PALIUSClNSKAJA Nina Aleksandrovna — Širdiesuž taiką problemos"). 2. K. Abramavičius, VVU kraujagyslių chir. laboratorijos sekt, vedėja medicinos dr. PRAPIESTIS Jonas, Tomo — Medicinos fak. docentas. V kurso studentas, vad. PERNATKIN ValeriJ Nlkolajevlč — Mokslinės biblio vyr. dėst. J. Paleckis („LLKJS Vilniaus m. organizacijos tekos sk. vedėjas. RAMONAITE Stasė, Petro — Chemijos fak. docentė. veikla, auklėjant dirbantįjį RAKAUSKIENE Stefanija, Aleksandro — Mokslinės jaunimą proletarinio interna cionalizmo ir tarybinio pat bibliotekos bibliotekininkė, pensininkė. RAGALEVICIUS Juozas, Jono — Pramonės ekonomikos riotizmo dvasia 1961 —1970 fakulteto docentas. m."). RAMUNIENE Ramutė, Albino — Filologijos fak. dės Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo tytoja, pensininkė. RUMŠIENĖ Janina, Petro — Kauno vakarinio fak. vyr. ministerija minėtame nutari me pažymėjo TSKP istorijos dėstytoja. RAGINIENĖ Genė, Juozo — Spaustuvės sekt, vedėja. katedros docentų J. BernaRAGEL'ENE Irena, Jono — Mokymo skyriaus vedėja. tavičienės, G. Juknienės ir SERAPINAS Juozas, Liudviko — Medicinos fak. pro P. Vitkausko darbą. Jų va dovaujami studentai užėmė fesorius. SINKIENE Danutė, Jono — Buhalterijos ekonomistė. pirmąsias vietas. Sąjungi SINKEVIČIENE Monika, Alfonso — MB vyr. bibliote niam konkurso turui buvo paruošti ir pateikti minėti kininkė. V. Marcelio, K. Vitkausko ir A. Surblio darbai. Tuo tarpu TSKP istorijos Bagdonas, VU dėstytojai, katedroje jau vyksta studen TRUMPAI karinės katedros darbuoto tų mokslinių daibų peržiūra, jai. kurie bus pateikti busimie VU Didžiojoje auloje Įvy Pranešimą apie Didžiojo siems konkursams. Pirmieji iš šių darbų bus perskaityti ko minėjimas, skirtas Perga Tėvynės karo metus perskai šių mokslo metų SMD kon lės dienai. Jame dalyvavo tė pulkininkas S. KancediVU prorektorius B. Sudavi- kas. ferencijose. R. KELIUOTIS člus, partinio komiteto sek retoriaus pavaduotojas J.
Penktakursis Romas Cesnavičius labiausiai vertina tai, kas padaryta. Neužtenka paruošti vien plano. Reikia įvykdyti visus jo punktus. Jeigu planas nevykdomas, sekretorius turi teisę įpareigoti delsiantį studentą, atsakingą už renginio ar darbo organizavimą, — Visuomeninė veikla
AŠ. STUDIJOS. VISUOMENINE VEIKLA.
Aktyvumas — charakterio bruožas ir Vilma ateina. Tačiau man teks gerokai lukterėti, kol galėsiu pasi kalbėti su Vilma Šleinolaite. Kol sekretorė išaiškins SSB sąlygas grupei studentų, kol atsakys į keletą telefono skambučių, trečiakursio Ar vydo Laurinaičio paklausiu, koks, jo nuomone, ryškiau sias turėtų būtį visuomeni ninko bruožas? — Be galo svarbu visuo menininkui būti pavyzdžiu savo draugams. Rodyti inioiatyvą, pradedant grupės renginiais. Mokėti lengvai bendrauti su žmonėmis ir įtraukti juos į savo veiklą. Labai vertinu principingu mą. Jeigu ką užplanavai, už sibrėžei, padaryk iki galo, kad ir kaip sunku būtų.
ŠIANDIEN
įpareigoja būti geru stu dentu. Savo laiką būtina suplanuoti ir kuo raciona liau jį panaudoti. Jeigu per paskaitą skrajosi padebe siais, daugiau sugaiši ruoš damasis seminarui, egzami nui. Antrakursė Virginija Stonkutė, šįmet išrinkta kul tūros klubo pirmininke, kuo puikiausiai susidoroja su savo pareigomis ir studijuoti sekasi neblogai. Tiesa, meninių kolektyvų apžiūroje kibernetikams ne itin pavyko. Priešpaskutinieji liko. Tačiau Virginija ne nusimena. Kitąmet pasi temps. Ne bėda, iš kolegų pasimokai, pasisemi patir ties. Užtat kiek kartų kiberne tikai nuskynė laurus sąjun
giniuose sąskrydžiuose, spor to spartakiadose, kiek me dalių, kiek prizų laimėjo konferencijose. Iš sekretorės sužinau, kad komjaunuoliškam darbui va dovauja 250 žmonių. Tačiau susidaro šiokių tokių sunku mų, nes fakultete labai daug studentų. Tad visus juos aprėpti, pažinti nėra lengva. Todėl sunku palai kyti glaudžius ryšius su pir minėmis komjaunimo orga nizacijomis, susikoncentruoti vieningai veiklai. Laimėji mai rodo, jok aktyvistams noro veikti, entuziazmo ne trūksta. Kaip sekasi visuomeninin kams derinti darbą su pa skaitomis? Ar visada ir vi sur jie būna aktyvūs? 40% komjaunimo komiteto narių žiemos sesiją baigė be trejetų. Bendras vidurkis — 4,06. Dauguma visuomeni ninkų pateisina savo vardą. Tačiau buvo ir vienas sko lininkas. Žinia: šaukštas de guto visą medaus statinę gadina. Taigi, kur šio reiš kinio šaknys? Visuomeni ninkas pats kaltas. Jam su teiktos nedidelės lengvatos: gali praleisti keletą paskai tų. Tačiau įtikėjęs savo vi suomeniškumu, praleidžia kur kas daugiau. Tai ypač atsiliepia egzaminų metu, kai nedaromos jokios nuo laidos. — Kiekvienam studentui kartą per mėnesį tenka bu dėti, saugoti viešąją tvarką mieste. Atsitiko taip, kad j paskutinį budėjimą vienos
A. RUMINAITE
grupės studentai nenuėjo. Paklausti, kuo jie motyvuo ja savo elgesį, atsakę: mes saviveiklininkai, mums ne reikia. Kas gi budės, jeigu fakultete kas antras choris tas. Tikrinimui, kaip studentai lanko paskaitas, organizuoja mi specialūs reidai. Juose dalyvauja tie patys visuo menininkai. Tai nėra efekty viausia priemonė. Trukdo mos paskaitos, trukdomi ak tyvistai. Kas iš to, jeigu visi gaus papeikimus? Man regis, kad „bėglius" turi auklėti grupės draugai, auk lėjimo įrankiu pasirinkę iro niją. Pasišaipytų vieną kitą kartą, šmaikštų žodelį mes teltų ir padėtis iš karto pa sikeistų. Grupių akademinių Sektorių vadovams iškyla uždavinys paveikti savogrupių draugus. Visokių sunkumų iškyla visuomenininkams. Masiniam renginiui ir patalpas ne vi sada surasi. Ir diskotekoje ne visuomet linksma būna. Mūsų kolektyvas pernelyg moteriškas, — sako Vilma. Vilma man nusišypso ir suokalbiškai taria: — Tačiau mūsų kaimynai fizika: —• vieni vaikinai.. . Vėl suskamba telefonas. Vilma pakelia ragelį. Klau sausi šurmulio kabinete ir mąstau, jog tokių žmonių jokios bėdos nepalaužia, jog jie niekada nepraranda op timizmo. Audra ŠIMAITYTE, neetatinė „T.S." koresp.