Visu šalių proletarai, vienykitės!
S canveinis sccioenuas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
GRAŽIAUSIAS Komunisto rūpesčiai Pasitinkant V. I. Lenino gi mimo šimtmetį, pravartu pri siminti ne vieną jo komunis tinio auklėjimo priesaką. Tur būt, prie pačių svarbesniųjų priklauso internacionalinio auklėjimo uždaviniai. Neseniai praėjusiame Gam tos fakulteto partinės organi zacijos atvirame susirinkime buvo nuodugniai svarstoma, kokie kolektyvo uždaviniai ir sunkumai yra šiandien, įgy vendinant tuos svarbius užda vinius. Susirinkime kalbėjo komunistai, nepartiniai dar buotojai. Dauguma pabrėžė, kad šį darbą reikia dirbti kas dien, visuose mūsų mokomo jo ir auklėjamojo darbo ba ruose ir renginiuose negalima jo pamiršti. Labai dažnas iki šiol pas mus pasakymas: „mūsų kolek tyve nėra kitų tautų atsotvų, todėl mes neturime apie ką kalbėti — pas mus viskas tvarkoje". Toks samprotavi mas iš esmės yra neteisingas. Tikrumoje yra kitaip. Tokiose
sąlygose ilgesnį laiką gyvenę ir dirbę žmonės, kartais pate kę į aplinką, kurioje yra įvai rių tautybių atstovų, pasirodo nepakantūs, netolerantiški, ap lamai neišauklėti internacio nalistais žmonės. Todėl, gal būt, panašiuose kolekty vuose kartais reikia net dau giau skirti dėmesio tokiems klausimams. Jauno specialisto ar studen to pažiūrose pasiliekančios spragos (jam vėliau sunku su gyventi su kitų tautybių ko lektyvo nariais) laikytinos rimtu jaunimo auklėjimo trū kumu. Tur būt, aplamai nega lima laikyti tarybinio inteli gento kultūringu, jeigu jo elgesio normos ir jausmai ne vienodi įvairių tautybių žmo nėms. Susirinkime buvo kalbėta, kaip pagerinti darbą studen tų, kurie į mūsų fakultetą stu dijuoti yra atvykę iš bro liškų Estijos ir Latvijos res publikų, tarpe. Daugumos ne sėkmių ir trūkumų, kurie atsi
JAUSMAS
rado šių grupių darbe, prie žastimi yra šablonas, dirbtinu mas ir atžagareiviškas požiū ris į visuomeninį darbą. Buvo pasiūlyta visa eilė priemonių, kurios padėtų sąmoningai ir glaudžiai bendradarbiauti mū sų respublikos ir broliškos Estijos bei Latvijos studen tams. Buvo kritiškai pasisa kyta, kad nors gyvenama, mo komasi ištisus penkerius me tus kartu, bet mūsų studentai dažnai nepanaudoja tos pa lankios progos, ir todėl iki šiol jie nieko daugiau nesuži no apie Latviją ir Estiją, ne žiūrint, kad nuolat gyvena su tų tautų atstovais, draugauja su jais. Aplamai, daugumos fakul teto komunistų nuomonė yra tokia: reikia atidžiau ir nuo lat internacionaliniam auklė jimui panaudoti aplinkinį, mus supantį gyvenimą. Jis pakankamai turtingas, palan kus tokiomis puikiomis de talėmis, kad nė nereikia kurt dirbtinių išimtinų atvejų. Vie na iš tokių priemonių yra mūsų gamybinės ir mokomo sios praktikos. Jų metu mūsų
studentai pasklinda po įvai rias kaimynines respublikas, įvairiausius darbo kolektyvus, stebi nuolat naują ir naują gyvenimą. Todėl tų praktikų vadovams reikia kūrybiškai, o ne dirbtinai visa tai panau doti. Tam reikalui labai gali pa sitarnauti mokslinės komandi. ruotės, į kurias šiandieną vyksta ne vien dėstytojai, bet ir studentai. Atvažiuoją taip pat iš kitur nemaža svečių. Internacionalizmas ir pat riotizmas ne tik neprieštarau ja vienas kitam, bet yra bū dingi socialistinei visuomenei. Mylėti savo liaudį, kalbą, kultūrą, būnant internacionalistu, ne tik įmanoma, bet ir reikalinga, ugdytina visuomenės narių pažiūrose savybė. Žmogus, kuris netu ri gilių ir tvirtų patriotinių jausmų, negali būti ir inter nacionalistas, tai dažniausiai kosmopolitas, kokių pilnas kapitalistinio biznio pasaulis, kur dažnai gyvenama su šū kiu: „kur man gera, ten ma no tėvynė". Tik įsivaizduoki me, ar toks egoistas auko
GEGUŽĖ
16 d. Nr. 17(677)
KOMITETŲ
sis tėvynei, kad ir tai, „ku rioje jam gera". Ne. Jis tada ieškos tokios, kur jam nau dinga bus, kurią jis ir vėl va dins savo „gerąja tėvyne". Deja, tokių pavienių žmonių, pirmaeiliu dalyku laikančių uždarbį, turtą, ieškančių leng vesnių kelių savo asmeni niams interesams įgyvendinti, dažnai net dangstantis lenini nio internacionalizmo lozun gais, mūsuose dar pasitaiko. Fakulteto partinės organizaci jos susirinkime buvo komu nistų keliami uždaviniai, siū lomos priemonės, kurios gali padėti pasiekti geresnių rezul tatų studentijos auklėjimo darbe. Buvo atkreiptas dėme sys į kampaniškumo žalingu mą. Kaip pavyzdys, paminėtas vėl pamažu užmirštamas vy riausybės nutarimas dėl užsie nio kalbų studijavimo page rinimo. Buvo kalbama ir pa geidaujama, kad stiprėtų ry šiai su liaudies demokratijos šalimis. Susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriame numaty tos partinės, komjaunimo or ganizacijų ir viso kolektyvo priemonės ir uždaviniai šia me svarbiame auklėjamojo darbo bare.
Doc. C. KUDABA
I
Sveikina drg. A. Sniečkus Neseniai mūsų liaudies dainų n šokių nusipelnęs ansamblis atšventė savo 25-metj. Daug ir įvai rių sveikinimų gavo ansambliečiai ir jų vado vai Vienas atėjo iš Lietu vos Komunistų partijos Centro Komiteto: „Brangūs draugai, gra žus jaunime! Iš visos širdies sveiki nu Jūsų nusipelniusį ko lektyvą, Vystant ir popu liarinant lietuvių liaudies meną, garbingo jubilie jaus proga. Širdingai svei kinu ir Jūsų meno vado vą draugą Balčiūną Algi mantą — Lietuvos TSR nu sipelniusį artistą. Sėkmės ir laimės Jūsų darbe! A. SNIEČKUS"
Visi prizai merginoms Baigėsi geriausio kambario konkursas. Studentų profkomiteto pirmininko pavaduoto jo A. Ablingio vadovaujama 16 žmonių komisija, sudaryta iš profkomiteto ir bendrabu čių tarybų narių, išaiškino rūpestingiausius gyventojus. Konkursui buvo atrinkta 26 kambariai (nuo 100 žmonių vienas). Kadangi daug kam barių pagal tvarkos pažymius buvo vienodo lygio, tai šiais metais ypač didelis dėmesys skiriamas mokymuisi ir vi suomeninei veiklai.
Penktus metus iš eilės pir mą vietą ir pereinamąją taurę gavo V bendrabučio taryba (pirmininkas A. Kriuka). Tvarkingiausios 48 ir 63 kam barių gyventojos. Reikia ma nyti, kad pirmauti joms pa deda tai, kad šiame bendra butyje gyvena tik medikai, todėl fakulteto vadovybei stu dentus kontroliuoti nėra sun ku. Neblogai dirbo II bendra bučio taryba, kurią sudaro beveik vieni pirmakursiai. Čia tvarkingiausiomis pripažintos 15 kambario merginos.
Nekaip sekėsi VI bendra bučio tarybai. Štai pateikto konkursui 410 kambario gy ventoja II k. istorikė R. Zarauskaitė turi net du Rekto riaus papeikimus, visos mer ginos silpnai mokosi. Panašiai su „Tauru". Tarybos pirmi ninkas R. Žukas, per svarsty mus užuot pabaręs, užstodavo savo draugelius. Komisija dažnai jį randa neblaivų. „Taure" geriausias 109 kam barys. Anksčiau minėtų 63, 109 ir IV bendrabučio 42 kambarių
merginų mokslo vidurkis vir šija ketvertą, jos visos visuomenininkės. Nesisekė vyrams. Tiesa, komisija gerai įverti no IV bendrabučio sienlaik raštį, kurį leidžia III k. medi kas A. Jasiulaitis. Neblogai tvarkėsi V bendrabučio 10 ir III bendrabučio 129 kambarių vaikinai, bet arba mokslai, ar ba nedalyvavimas visuomeni nėj veikloj juos nutempė že myn. Ir taip vyrai negavo nė vieno prizo. Kądangi vy rams nesiseka, komisija gal voja sekančiais metais su rengti jiems atskirą konkur są — reikia pakelti ūpą. Prizininkai rudenį vietas bendrabutyje gaus be eilės. M. KURAS
BAIGĖSI TARPFAKULTETINE MENO SAVIVEIKLOS APŽIŪRA. DALYVAVO SEPTYNI FAKULTETAI. LAU REATAIS TAPO TEISININKAI. ANTRI — MEDIKAI.
Pergalės šventė Šventės išvakarėse uni versiteto Aktų salė buvo pilnutėlė. Čia susirinko ka ro veteranai, svečiai, stu dentai. Tylos minute pagerbia mas žuvusiųjų atminimas. Karinės katedros virši ninkas Tarybų' Sąjungos Didvyris pulkininkas V. Vilenskis, perskaitęs išsa mų pranešimą, pasveikino susirinkusius, palinkėjo sėkmės Fulkininkas A. Lesevas supažindino su Rek toriaus šventiniu įsakymu. Vakare koncertavo mū sų svečiai — Užgorodo universiteto saviveiklinin kai. V. CI2INAUSKAITE
LAIKRAŠTIS
Nuo penktadienio... ® Filologijos fak. anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų ir literatūrų spec. studentai rinkosi į savo šventę — užsienio kalbų vakarą. Tri mis kalbomis skambėjo dainos, prozos kūrinių iš traukos. Žiūrovus ypač su žavėjo II k. germanistės V. Rakauskaitės atliktos dainos „Linda, sugrįžki", „Mama“. R. JARAŠItJTE
O Dvi dienas (gegužės 13, 14) Matematikos ir mechanikos fakultete vie šėjo Leningrado Steklovo matematikos instituto mokslinis bendradarbis S. Maslovas. Svečias skaitė speckursą tema „Matema tinės logikos elementas". L. VIKULOVAITE O Pirmakursiai žurna listai, vadovaujami dėsty tojo S. Krivicko, padėjo Parodų salone įrengti Latvijos fotomeistrų paro dą. Joje vilniečiai pamatys G. Bindės ir kt. darbus. Šiandien studentai susitiks su L. Ruiku, irgi dalyvau jančiu šioje parodoje. K. ZINKUS
O Gegužės 10 d. Kelmės vid. mokykloje, kur susi tiko rajono abiturientai, koncertavo universiteto et nografinis ansamblis. Šeš tadienį ir sekmadienį Ak tų salėje jis parodys nau ją programą „Prieš vestu ves — po vestuvių". V. ClŽIŪTE
O Mūsų universitete vie ši Graifsvaldo universite to (VDR) profsąjungos at stovai. Svečiai susipažino su Vilniaus ir Kauno įžy mybėmis, lankėsi Trakuo se, susitiko su mūsų uni versiteto vadovais. Kole gos iš Vokietijos viešės Vilniuje dar keletą dienų. J. PAPLAUSKAITE O Ketvirtadienį Mate matikos fakultete vyko Lietuvos Matematikų drau gijos seminaras. Praneši mą „Diskriptyvinė integra vimo teorija" padarė Graifsvaldo universiteto doc. Frankas Terpe. J. ŽILINSKAITE l ® MF akušerijos — gine kologijos būrelio nariai, vadovaujami doc. V. Steponėno, dalyvavo Kauno medicinos instituto studen tų mokslinėje konferenci joje. D. ANDRIULIS
Medicinos fak. SMD su organizavo ateistinę popie tę, kur buvo perskaityti trys pranešimai.
A. DAUNORYTE
M. KURAIČIO nuotraukoje: teisininkų estradinis ansamblis (vadovas I k. stud. K. Palšauskas).
iki penktadienio