LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 17 (1436) 1988 M. GEGUŽES 6 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiniiiiiiniiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
„Tarybiniam studentui“ rašo
Dėstytojų atestacija ir studentų nuomonės tyrimas Dėstytojų atestacija — labai sudėtingas dalykas. Dėstytojų darbas turėtų būti vertinamas pagal tris kriterijus: mokslini darbų, didaktinius sugebėjimus ir auklėjamojo darbo pasieki mus. Kaip taisyklė, daugiausia
dėmesio skiriama moksliniam darbui, jj objektyviai (vertinti lengviausia, nors dažnai ir šis vertinimas būna supaprastina mas. Sunkiausia jvertlntl auklė jamąjį darbą. Paprastai šis ver tinimas pakeičiamas duomeni
mis apie dalyvavimą visuomeni nių organizacijų darbe. Didakti nę dėstytojo veiklą įvertinti taip pat labai sunku. Ir čia galima pasiremti studentų nuomone.
(nukelta į 2 psl.)
♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦
Kaip sekasi penktakursiams rašyti diplominius darbus? Ar ne bus taip, kad paskutinę nakt| teks ilginti?.. Istorijos fakultete kabančiame tvarkaraštyje penktas kursas iš viso nepažymėtas. Filologų pen ktakursių pagal tvarkaraštį su rasti taip pat nepavyko. Nuta riau paieškoti jų Sarbievijaus kieme — oras gražus, ne tik
fuksai išeina prieš saulutę pasi šildyti. O gal kokį ir pagausiu? Nuojauta neapgavo. Vienas yra, atrodo Vaidas, filologas: .^Paskutinę naktį niekas nerašo Paskutinę naktį visi įsirišinėja diplominius". Aha, pagalvojau, vis tik lai ko neužtenka. — O rašo kada? — Priešpaskutinę...
Antra žuvis buvo stambesnė. Istorijos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius Mindaugas Karalius, susidomėjęs skaitė kažkokį skelbimą (vadinasi, tu ri dar laiko į Universiteto ren ginius vaikščioti). Jis, kaip ir Vaidas, patvirtino, kad pasku tinę naktį nereiks rašyti, bet štai paskutinę savaitę. .. Ar daug liko? — Daug. Daugiau kieme pagauti nieko nepavyko, todėl kitą dieną bel džiausi į penktakursių kambario duris ekonomistų bendrabutyje. Ant vienos lovos sė dėjo Vytas, ant kitos — Val das.. Abu — pramonės ekonokos fakulteto, darbo ekonomi kos specialybės studentai. Tik man pradėjus kalbėti, Valdas iš karto išsigynė esąs penktakur sis. Užtat Vytas tuoj pat ėmė pasakoti, kad jau viską parašęs, kad ir spausdinti pradėjęs, kad jų kur se jau daug kas pabaigęs. Pa kilnojęs storoką aplanką, kuria me gulėjo pabaigto diplominio juodraštis, tvirtai pareiškė: — Jeigu va šitą papkę kas nors „nujotų", tai virvę ant kaklo ir į akademines. Taip, diplominis darbas tai ne kursinis, ir ne koks nors refe ratas, kurį galima per vieną naktį parašyti. Diplominį ne mėnesį ir ne du rašo. Bet nuo jauta man kužda, kad vis tik paskutinė naktelė prieš jį ati duodant nebus labai rami. .. Jurga CEKATAUSKAITĖ
Plenariniame posėdyje G Balandžio 28 d. įvyko stu dentų mokslinės draugijos 40osios konferencijos plenarinis posėdis. VU SMD mokslinis va dovas prof. L. Kimtys pasveiki no susirinkusius jubiliejaus pro ga, pažymėjo, kad, atsižvelgiant į šiandieninius pertvarkymus buvo įvesti kai kurie pakeitimai SMD darbe, sumažėjo biurokra tinių popierių, atsirado didesnės galimybės nukreipti studentus į konferencijas kitose aukštosiose mokyklose, vykti į konferencijas užsienyje. L. Kimtys pranešė, kad LTSR MA akademikas sek retorius A. Šileika pranešimo ne skaitys, nes yra išvykęs. G Pirmasis pranešimą pada rė VU Rektorius prof. dr. J. Ku bilius. Jis apžvelgė Universiteto SMD istoriją, jos pasiekimus paminėjo silpnąsias veiklos pu ses. „Universiteto ar instituto au ditorijose susitinka vyresniųjų patirtis, žinios ir mūsų jaunųjų
kolegų entuziazmas, skeptiškas bei kritiškas žvilgsnis. Kaip ir kiek sugebėsime perteikti savo studentams mokslinės informaci jos, išmokysime juos analizuoti bei vertinti, ir kiek jie įstengs kūrybiškai mąstyti, įžiūrėti vie nos ar kitos mokslo šakos rai dos perspektyvas, kurti origina lias hipotezes ir jas įrodyti, tiek gyvybingas bus mūsų pa žinimas. Studentų mokslinės draugijos būreliai — tai kaip tik tos ląstelės, kuriose intensy viausiai vyksta arba bent jau turėtų vykti ši apytaka bei apykaita, ir kiek ji vyksta, tiek prasmingas šitos mūsų draugi jos egzistavimas" pasakė J. Ku bilius. G Savo prisiminimus papasa kojo pirmasis VU SMD tarybos pirmininkas A. Biliūnas. Patys entuziastingiausi 1945 metais, pasakė jis, buvo medikai ir filologai. 1946 metais mus pa kvietė į Maskvos ir Leningrado universitetus susipažinti su SMD veikla. Maskvoje mums buvo su teiktas ypatingas dėmesys, priė mė kaip užsieniečius. Sostinė paliko puikų įspūdį. Leningra-
dę mus pasitiko akademikas Voznesenskis, vėliau, deja, repre suotas. Man pačiam, — prisimena A. Biliūnas, — daug padėjo prof. Jankauskas. A. Biliūnas palinkė jo, kad Universiteto vadovybei pavyktų sukurti gerą psicholo ginę ir materialinę bazę SMD darbui. G Posėdyje kalbėjo ChF SMD tarybos pirmininkas V. Kai rys. „Savo pasisakymą norėčiau pavadinti „SMD — biurokratiz mas ir persitvarkymas", — pa sakė jis. Biurokratizmo dar ne sumažėjo. SMD tarybos pirmi ninkams, kaip ir anksčiau, svar biausia „paukščiukai" planuose. Studentai verčiami eiti į forma lius susirinkimus. Sugaištama ne žmoniškai daug laiko ir pastan gų apgyvendinant svečius. G Prorektorius J. Vaitkus be kitų palietė ir darbo finansavi mo klausimą: dažnai studentų sąskaita didinamas atlyginimas kai kuriems mokslo darbuoto jams. Taip dingsta studentų su interesuotumas gamybine veikla. G Posėdyje kalbėjo prof. H. Jonaitis.
Keturiasdešimt treji metai be karo — ir Tavo nuopelnas, ve terane. Vaiko, kurį laikai ant rankų, visi gegužiai buvo taikūs. Tebūnie taip visą Tavo gyvenimą, visą Vaiko gyvenimą, visą jo vaikų gyvenimą. Ačiū Tau, kary!
Arnoldas KOOPAS Praėjusią savaitę Tartu universitetas, Tartu gyventojai palydė jo | paskutinę kelionę TVU rektorių, profesorių Arnoldą Koopą. Tartu valstybinio universiteto, Tartu tarybinių bei visuomeni nių organizacijų pasirašytame nekrologe sakoma: „Pernelyg mažai laiko praėjo, kad šiandien galėtume deramai įvertinti tai, ką jis davė 18 metų būdamas rektoriumi universi tetui, miestui, mūsų respublikai. Didelio dėmesio vertas TVU materialinės bazės vystymas. Arnoldo Koopo mokslini darbą, tyrinėjant aukštojo mokslo problemas vainikavo 1985 metais apginta daktaro disertacija. Negalėjo nedžiuginti mintis, kad artėjančiame Estijos KP CK plenume partinio nutarimo jėgą įgys jo idėjos dėl švietimo sistemos organizacinės vienybės bei jaunimo proforientavimo išskirtinės svarbos. Arnoldo Koopo nuopelnu visų pirma galima laikyti tai, kad mūsų aukštoji mokykla pasiruošė aukštojo mokslo sistemos per tvarkymui, naujiems reikalavimams ruošiant specialistus. Aukštosios mokyklos vadovas, mokslininkas ir valstybės vei kėjas Arnoldas Koopas niekada neprarasdavo žmogiškumo. Jis buvo nuoširdus, atviras draugams ir korektiškas tiems, su ku rių pažiūromis nesutiko. Jis suprato studentus ir vertino žmo nių sąžiningumą ir darbštumą. Toks jis visada liks mūsų at mintyje".
♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦
Universitete lankėsi Antradienj Universitete lan kėsi TSKP OK propagandos sky riaus vedėjas J. Skliarovas. Jis susitiko su rektorato, visuome ninių organizacijų atstovais. J. Skliarovas domėjosi, kokie pa sikeitimai per pastaruosius kele rius metus juntami partinės or ganizacijos, komjaunimo darbe, Universiteto gyvenime, koks komjaunimo autoritetas, studen tų požiūris į šią organizaciją, jų interesai; teiravosi, kaip stu dentams rūpimus klausimus nušviečia visuomenės mokslų dėstytojai. Kalbant apie kai ku rių šalies istorijos etapų nuš vietimą spaudoje, jis pastebėjo,
kad pirmiausiai šio darbo ėmėsi publicistai rašytojai, kartais sku botai, kartais pagrindinį dėme sį skirdami sensacingiems fak tams, tuo tarpu šios temos lau kia gilios mokslinės analizės, vi sapusiško įvertinimo. Tai — mokslininkų uždavinys. Pokalbyje buvo paliesti ir kai kurie kiti masinės informacijos priemonių darbo aspektai. Svečiui buvo užduota klausimų. Kartu su J. Skliarovu Uni versitete lankėsi LKP CK sekre torius L. Šepetys, LKP Vilniaus m. komiteto sekretorė G. Šaltenienė. „T. S." inf.