VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Doc. B. DUNDULIS — istorijos mokslų daktaras
Doc. P. VISOCKAS — medicinos mokslų daktaras
gegužės mėn.
31 d. TREČIADIENIS
Nr. 17 (603) Eina nuo 1950 m.
į
j VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Gegužės 25 d. Istorijos ir filologijos fakulteto is torijos, filosofijos ir peda gogikos mokslų taryboje mūsų Universiteto Visuo tinės istorijos katedros docentas Bronius DUNDU LIS apgynė istorijos moks lų daktaro laipsnio diser taciją ,,Lietuvos kova dėl valstybinio savaran- j kiškumo XV a.“ Doc. B. Dundulis gimė Į 1909 m. Kupiškio ra j. j Gyvakarų km. valstiečių ( šeimoje. 1933 m. baigė Kauno universiteto Filoso fijos fakultetą. Toliau sa vo studijas tęsė Paryžiuje Sorbonos universitete, kur 1939 m. už darbą „Napo- ■ ieonas ir Lietuva 1812 m. , kuris buvo išleistas Pary žiuje, gavo istorijos m. dr. laipsnį. 1941 m. jis cirįžta į Lietuvą, dirba Vilniaus Dailės muziejuje, Vilniaus miesto Archyvo vedėju, asistentu Vilniaus universitete. 1944 m. jis pradeda dirbti vyr. dėsty toju Vilniaus Valstybinia me universitete. Kuri laiką jis buvo Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, Visuotinės istori jos katedros vedėjas, 1955 m. B. Dundulis apgina kandidatinę disertaciją „Lietuvos diplomatinė ir ginklo kova prieš Teutonų ordiną ir jos sąjunga su husitais 1410-1422 m. 1958 m. jam suteikiamas mokslinis docento vardas. Doc. B. Dundulis yra autorius daugiau kaip 40 stambių mokslinių straips nių, kurie paskelbti res publikos mokslinėje spau doje. 1960 m. išėjo jo stambi studija „Lietuvių kova dėl Žemaitijos ir Užnemunės XV amžiuje“. Savo darbuose ir daktari nėje disertacijoje daugiau sia dėmesio mokslininkas skiria sudėtingoms Xv amžiaus Lietuvos istorijos problemoms nušviesti — Lietuvos kovoms prieš vo kiečių feodalų agresiją, Lietuvos santykiams su Lenkija, ypač po Žalgirio pergalės prieš Kryžiuočių ordiną, Lietuvos kovai dėl valstybinio savarankišku mo, dėl savo vakarinių žemių, buvusių ordino val džioje. Doc. B. Dundulis taip pat nagrinėjo kai ku riuos XIX a. pradžios Lie tuvos istorijos klausimus, Lietuvos padėtį 1812 m. Rusijos karo su Napoleonu metu. Doc. B. Dundulis — ketvirtas istorijos mokslų daktaras respublikoje. Mokslininko veiklą aukštai įvertino oficialūs oponentai — istorijos mokslų daktarai V. Pašu to, N. Ulaščikas iš Mask vos, vilnietis istorijos mokslų daktaras J. Jurgi nis.
Kas mėgsta keliauti Kur neišvaikščiojo turistų kojos — ir miškų takeliai, ir Uralo kalnai, ir A. Vienuolio apdainuoti Kaukazo tarpekliai, ir Ūlos pakrantės, ir... O jis, turistas, vis nerimsta. Bet tam jis ir turistas, kad namie ne sėdėtų. Gegužės 18 d. Įvyko stei giamasis vandens turizmo sek cijos susirinkimas. Susirinki me dalyvavo 20 studentų iš įvairių fakultetų. Sekcijos pirmininku išrink tas MMF V k. studentas A. Kunigėlis. Kolega, mėgsti vandens turizmą — stok į šią sekciją. Smulkiau gali sužinoti Turis tų klube (Čiurlionio 21). M. PUSClCTĖ
Kaina 2 kap.
ANSAMBLIS STEBINA ŽIŪROVĄ
Respublikos nusipelnęs Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto studentų dainų ir šokių liaudies
© ansamblis atvertė naują meno puslapį senosios Alma Matei istorijoje.
Turiningą, dxiejų dalių programą ansamblis paskyrė Didžiojo Spalio penkiasdešimtmečiui pažymėti. J. GIRDVAINIO fotoreportažas ir supažindina skaitytoją trečiajame laikraščio puslapyje su įvykusiu prieš kelias dienas koncertu-apžiūra.
Visatos centras - egzaminai! Magiškas žodis suvijo stu dentus į skaityklas skaityklėles. Nutolo Romos „Palaco delo sport", atvėso „Žalgirio" sirgaliai ir rečiau bevarto merginos madų žurnalus. Bendrabučio virtuvėje kun kuliuoja velniškai juoda ka va, knygos nusipurtė dulkes ir išlindo į pavasario šviesą. Sesija... — Kiek gavai? — Pravijo?! Praveriame Ekonomikos fa kulteto dekanato duris. Kam barys prigūžėjęs studentų — maldauja egzaminų lapelių (plinta kalbos, kad sesija lo terija kvepia). — Kaip sekasi ekonomis tams? — maloni sekretorė traukia bylas. — Ankstyvi Jūs, jie dar tik pradeda sesiją. Tiesa, trečiakursiams karštos dienos, jie jau peršoko į ant rą sesijos pusę — skuba į praktiką. Ant smalsumo meškerės ir pakliūna jie — Ekonomikos fakulteto trečiakursiai, diplo mantai be penkių minučių. Tiksliau ne jie, o daviniai apie išlaikytus egzaminus — negyvi popieriaus lapai su pavardėmis ir skaitmenimis. Pramonės planavimo specia lybės II grupės 15 studentų jau išlaikė ateizmo pagrindus (5 penketai ir t. t.). Filosofijos egzaminas kiek blogiau nusi sekė. Ką beveiksi — piauni malkas, byra pjuvenos. N. Paulauskaitės, R. Lisauskai-
SESIJOS DI tės studijų knygutėje — du penketai. Nekokie popieriai busimų jų materialinio-techninio ap rūpinimo specialistų. Silpno kai jie laikė filosofijos ir tarybinės teisės egzaminus. Gilyn į mišką — daugyn medžių. Blogai filosofijos eg zaminą išlaikė ir darbo eko nomikos, ir prekių mokslo specialybių studentai. Įdomu, kas šioje vietoje turėtų ra šyti komentarus? Geriau ekonomistams sekasi ateizmo pagrindai. Čia jau ir penketų daugybę gali išvys ti. Finansininkų sąskaitoje — trys egzaminai. Silpnokai iš laikė — iš trečiakursių dau giau galima tikėtis. Buhalterinės apskaitos spe cialybės trečiakursiai jau iš laikė tris egzaminus: ateizmo pagrindus (7 penketai), tary binę teisę (7 penketai), bei pramonės kreditą ir finansa vimą (irgi penketų yra). Puikiai sesiją laiko A. Karoblienė, Z. Vainiliūnaitė, M. Kanapienytė, V. Aukštuolytė ir kt. Geru žodžiu šis 25 žmonių kolektyvas minimas fakultete. Ką gi, mums belie ka palinkėti jiems gero vėjo! Dabar studentų visatos centras — egzaminai. Sesi ja lieka sesija. O išskėsti penki rankos pirštai, pasmerk tųjų minios ties auditorijų durimis, džiaugsmas ir
nulinkę galvos kalba net apie savito žanro — sesijos panto mimos — egzistavimą. — Išlaikei įskaitą? — Ne... Tas „kirvis" tik iš dešimto karto pasirašo... Per sesiją, sako, net skai tyklų stalai judą. O ką jau apie gyvus daiktus bekalbė ti... Chemijos fakulteto I kurso technologai jau išlaikė TSKP istorijos egzaminą. Laikė 35 studentai: 4 penketai, 7 ket vertai, 9 trejetai, 3... Ketvirtakursiai biochemikai laikė enzimologijos egzaminą i(5 penketai, 2 ketvertai). Kaip paprastai, gerai egza minus laiko Fizikos fakulteto IV k. III grupė. Šio fakul teto III k. III grupė gerai iš laikė matematinės fizikos me todų egzaminą. I kurso IV gr. irgi pagyrimo verta. Kai kurie šios grupės, kaip antai L. Berezina, A. Valkšteinaitė ir kt., jau turi net po trejetą penketų. — Kiek gavai? — Penkis! Kodėl tas išlaikė, o anoji — ne? Kodėl vieni randa at ramos tašką ir pajudina eg zaminų žemę, o kiti — ne? Įvairių hipotezių esama... — Sekasi jam: jau antras penketas. — Zubryla... Įskaitų Rubikonas perženg tas Studentai laiko egzami nus. Vieni eina susirūpinę:
— Ar man paklius iš to, ką aš moku, ar ne? Kiti: — Nieko nemoku, — šalti ir abejingi. Vieni važiuoja „šeštuku", antri pėsti kulniuoja. Ir visi penketą pagriebti. O kaip ki taip? A. JUODUPIS
Gegužės 25 d. Medicinos fakulteto taryboje medici- j nos mokslų daktaro laips- i nio disertaciją „Išsėtinė ' sklerozė Lietuvos respub- ; likoje (išplitimas, klinika, į kai kurie apykaitiniai- j endokrininiai sutrikimai)“ apgynė Fakultetinės tėra- .’ pijos katedros docentas Petras Visockas. Doc P. Visockas gimė 1923 m. Alytaus rajone j Praniūnų kaime. 1950 m. \ baigė mūsų Universiteto Medicinos fakultetą ir pra dėjo dirbti to paties fakul teto asistentu. 1957 m. jis apgynė kandidatinę ) disertaciją „Kortikinių ( procesų ir motorinės bei sekrecinės skrandžio } funkcijos sutrikimai, ser gant deseminuota sklero- j ! ze, encefalomielitu ir j lumbosakraliniu radikuli tu“, o 1960 m. jam sutei kiamas docento vardas. Šalia pedagoginio ir klini kinio darbo doc. P. Vi sockas intensyviai dirba mokslinį darbą. Jis para šė apie 40 mokslinių straipsnių, iš kurių 32 paskelbti, 4 atiduoti spau dai. Pasinaudodamas savo 17 metų gydomojo darbo patirtimi, gausiai sukaup tais stebėjimų duomeni mis, mokslininkas tyrinė ja plačiai paplitusią ir sunkią mūsų respublikoje ligą — išsėtinę sklerozę, ( kuri mūsų respublikoje < dar beveik netyrinėta. Di- ! sertacijos autorius nusta tė šios ligos paplitimo są ryšį su Lietuvos TSR geo grafinėmis ir klimatinė mis sąlygomis, atskleidė jos dinamiką, o taip pat pritaikė diferencijuotą šios ligos gydymą. Doc. P. Vi socko disertacija yra reikšmingas indėlis, tyrinėjant aktualią išsėtinės sklerozės problemą mūsų respublikoje ir duos dide lę praktinę naudą gydytojams-neuropatologams. Disertanto darbo teorinę vertę ir praktinę reikšmę pažymėjo oficialūs oponen tai: maskvietis profesorius V. Michiejevas, vilniečiai profesoriai L. Laucevičius ir M. Marcinkevičius, eilė kitų mokslininkų, gydytojų-praktikų.
...L. N. Tolstojus 65 gy venimo metais išmoko va žiuoti dviračiu, 75 metų gerai čiuožė pačiūžomis, rungtyniavo su Jaunimu ir net laimėdavo. Jau būda mas 60 metų, jis per še šias dienas nužingsniavo 200 km nuo Maskvos iki T ulos. ...I. P. Pavlovas išgyve no 86 metus. Užsiiminėjo gimnastika, dviračių spor tu, miestučiais žaidė, dir bo fizinį darbą. Jis užgrū dino save šalčiams ir drėgmei, niekada nenešio jo kailinių, kaliošių, vilno nių piršti:..ų. Vasarą bet kokiu oru jis maudydavo si kas rytą. ...didis rusų dailininkas I. E. Repinas iki gilios se natvės bet kokiu metų lai ku miegojo atviroje ve randoje. Jis kasdien už siiminėdavo gimnastika, prieš miegą būtinai pasi vaikščiodavo, kiekvieną rytą dirbdavo sode. ...įžymus prancūzų ra šytojas Viktoras Hugo iš jaūnų dienų pamėgo joji mą, irklavimą, turizmą.
Keturiasdešimtmečiui ra šytojui gydytojai pripaži no sunkią širdies ligą. Vis tik V. Hugo nutarė nesi skirti su mėgstamomis sporto šakomis ir, nuolat prižiūrimas gydytojų, tre niravosi. Išgyveno Hugo 83 metus. ...istorija saugo daugy bę faktų, liudijančių apie tai, kad teisingas, aktyvus gyvenimo režimas leidžia kūrybingai, vaisingai dar buotis ir senatvėje. Štai Gėtė, didysis vokiečių rašytojas ir poetas, pasku tinę savo monumentalaus veikalo „Faustas“ dalį baigė būdamas 83 metų. Įžymus įtalų kompozito rius Dž. Verdis operą „Falstafas“ sukūrė 80 metų amžiaus. ...ne mažiau įdomūs ir sportinio ilgaamžiškumo pavyzdžiai. žinomas dvi ratininkas A. LebedevasFiodorovas 50 metų am žiaus pasiekė naują visa sąjunginį rekordą 10 km plentu dviračių lenktynė se, o 60 metų amžiauš, dalyvaudamas .Spartako“ pirmenybėse, jis užėmė pirmąsias vietas visose distancijose. Daugkartinis Rusijos irklavimo čempio nas M. Svešnikovas 84 gyvenimo metais dalyvavo akademinio irklavimo var žybose.