Tarybinis Studentas, 1986 m. gegužės 13 d. Nr. 17 (1356)

VI5CĮ SALIU PROlz€CARAI,VienyKIC65 f i

cam/Bims scu nencas 'T*;---.—

rnjTmM ’1 11 1 l

LEIDŽIAMAS NUO METŲ BALANDŽIO 15

1i 1 1 •• • I

ILNIAUS darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinio v. kapsuko IVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS

Nr. 17(1356)

r f r

1986 M. GEGUŽES

t t i t i

if/

f f f t

ANTRADIENIS

KAINA 2 KAP.

Z-.-’

Kaįe^pa pyccKoro H3biKa:

ERGALES IENOS PROGA TIKINAME NIVERSITETO ARBUOTOJUS IDŽIOJO

roTOBHMca k coBeųaHHio-ceMHHapy

TERANUS Ar žinai Universiteto istori' — taip buvo pavadinta vika, kurioje kvietėme daly­ ti visų WU fakultetų pirtursių ir parengiamojo skyis studentų komandas. Vikna vyko Universiteto disko4 salės bufete. Žiuri pirmikavo WU MAK pirmininkė Dilytė. , ’iktoriną pradėjo ekonomikibemetikos ir finansų fa­ kto „fuksų" komanda, ps tekęs klausimas skambėtaip: „Kokį žinote XVII a. versiteto profesorių poetą, is parašė garsiąją odę „PauKozlovijui" ir savo lotynišpis eilėmis išgarsėjo visoje ppoje?" Sakoma: kas žino, I lengva. Štai ir šiuo, atveju R galvoti nereikėjo — M. [Sarbievijus. Tačiau EKFF ko­ pia ne iš karto atsakė į kaimą, o bandydami pakalbėPlačiau, suklydo, todėl gavo I balus (penkiabalė vertinimo fema). Penketu buvo įvertin[’k fizikų atsakymas, ketP — matematikos, trejetu — logijos ir istorijos fakultetų Parengiamojo skyriaus stur1! atsakymai. Reikia pamiĮ kad 1F atstovavo tik vieI Psichologijos specialybės r ’ias L. Gaižutis, nors viį dalyviams viktorinos renI H anksto pranešė, jog koFhs sudėtyje turi ibūti šeši peš. Žiuri komisija, atsižvelĮ1 riterišką IF dalyvio pageiP'd ' lenam bandyti laimę, I fakulteto garbęviktorinoĮ ‘ d..skvaliifikavo komandos. nelengva buvo vienam Įi sus... o štai prie gamtos Į 0,0 Pirmakursiams skirto | s!ovėj° šešios tuščios kėI a' VVU MAK dar _ gerokai ______

prieš varžybas kreipėsi į GF komjaunimo komiteto sekreto­ rių, pakartotinai kviesdama į viktoriną fakulteto „fuksus", pastarasis paaiškino; jog jis nė­ kas yra šiuo ra informuotas, metu fakulteto mokymo-auklėjimo komisijos pirmininkas, kas atsakingas už darbą su pirmakuisiais. Buvo suabejota, ar iš viso tokia komisija egzistuoja. ▲▲▲▲▲▲▲▲▲▲A

Kad taptų tradicija kAAAAAAAAAAA Po tokio atsakymo, žinoma, žlu­ go bet kuri viltis viktorinoje išgirsti gamtininkų balsus. Jau vėliau, kažkuris iš vakaro daly­ vių pajuokavo: „...matyt, į gam­ tą išėjo..." Neteisingai į pirmąjį klausimą atsakė MF, ChF, TF, PEF, PF pirmakursiai.

Pamažu į pirmaujančių gretas išsiveržė TF, kurio atstovus padrąsino ir įkvėpė tolimesnei kovai jų fakulteto šou grupės „Dviratis" pasirodymas, Nuo šios komandos neatsiliko ir _MaF, MF, FilF, FF atstovai, Pamažu visos komandos pasiskirstė į pirmaujančias ir atsiliekančias. „Aukso vidurio" mėgėjų neibuvo. Viktorinos pabai­ goje buvo pateikti trys klausi­ mai, kuriuos_ kiekvienas „galėjo ,

„interpretuoti" savaip: atsižvelg­ damas į savo komandos polin­ kius, sugebėjimus ir pageidavi­ mus. “Štai jie: „Kiek VVU durų rankenų? Kur gyvena liūtai?

Kuo gandras panašus į studentą ir kodėl gandras stovi ant vienos kojos?" Išsamiausi ir įdomjausi atsakymai buvo į trečiąjį klausimą. Gal todėl, kad pa­ vasaris... Kai kuriuos siūlome paskaityti: TF: „Gandras ir studentas panašūs tuo, kad jie abu migTUoja. Vasarą studentas iš Univer­ siteto išskrenda pasižmonėti, o gandras parskrenda vaikų perė­ ti. Pasikeitus metų laikui, vyks­ ta atvirkštinis procesas. O ant vienos kojos gandras stovi to­ dėl, kad jam labidu patinka".

MF: „Gandras panašus į studen­ tą tuo, kad jis niekuomet nežino, ką atneš... Stovi ant vienos kojos, kad nepavargtų antra".

PEF: „Stovi ant vienos kojos todėl, kad ją pakėlęs nugriūtų.

Studentais ir gandras panašūs tuo, kad jie abu turi ilgą snapą, kurį kiša, kur papuola". Šiais atsakymais viktorina ir baigėsi. Susumavus rezultatus išaiškėjo nugalėtojai: TF pirma­ kursių komanda — L. Stongytė, A. Arbačiauskaitė, K. Ragaišis, E. Šileikis, V. Ušackas, R. Čeirniauskas (39 balai). Viktorinai prisiminti jiems buvo įteikti al­ bumai „Vilniaus universitetas dailėje". Antroji vieta teko PF (38 balai), trečioji — FilF (37 balai) komandoms. Jų laukė ska­ nūs tortai. Neliko užmirštas ir vienintelis IF atstovas.

Norėtųsi tikėti, kad ši viktori­ na taps tradicija, savotiška pirmakursiiĮ ataskaita Alma Mater už pirmuosius studijų metus.

Nerilė VOLCESKAITE

""""'''■■ii'iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiuiiiiinniiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiuiiiiiiiiiiiiuiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiniiniHnuii

JUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE Indžio

n dienjĮ ii dieną įvyko *'om*iefo buitinės > kuriame bu■ T]? ’ 5• posėdis e^eais. Kuriame H barstyti bendrabučių I *i-

daus taisyklių pažeidėjai. Prof­ sąjungos komiteto papeikimas pareikštas filologijos fakulteto III kurso studentui Albinui Rė­

kašiui už rūkymą bendrabutyje.

Komisija pasiūlė pareikšti Rek­ toriaus papeikimą filologijos fa­

kulteto II kurso studentei Ingai švedai, kurios kambaryje po 22 valandos buvo svečių.

Ha KacpeApe pyccKoro si3biKa B JTH AHH BO BceM HyBCTByeTCB npnnoAHiiTOCTb, AenoBon HacTpoii. Mayt nocneAHHe npnroTOBneriHsi k oMepeAHOMy 3OHanbHOMy HayųHO-MeTOAHMecKOMy coBeutaHHRj-ceMHHapy «OpraHH3aųna ayAHTopHon h BHeayAH­ TopHOH caMocTOATenbHOH pa6otm no pyccKOMy »3biKy cTyAeHTOB HaųHOHanbHbix rpynn Hes3biKOBbix cneųHanbHOCTen BbicuiHK yHe6Hbix 3aseAeHHH BenopycCKOH CCP, JlarBHHCKOH CCP, JIhtobckoh CCP, MonAaBCKOH CCP, MonASBCKOH CCP, dCTOHCKCH CCP».

B oprKOMHTeT coBeujaHHH bouihh H3BecTHue MeTOAHCTbi, neAarorn, yMeHbie: C. B. TomhhkhHa, [MnHBy3 CCCP), a°4. d>. 3.

Mamynnc, (BHnbHKjccKHH rocneAHHCTHTyT), npo$. B. H. MaKCHMOB M3 JleHHHrpafla, fl°UA. A. MeTca M3 Tapry, A°ūT. B. Jlnryra H3 JlaTBMHCKOrO ry, floų. KuujHHeBCKoro rocneflMHCTHTyra M. A. CypoBųeBa, 3BM. 3aBOTflenoM HayMHO-rexHHHeCKOH HHtpopMaųHM HH-T3 pyccKoro «3biKa hm. A. C. riyuiKHHa, A. B: Orypųoo, npocp.

Benopyccuoro rocyHHBepcHTeTa n. H. LLIy6a, or Kacpeflpbi pycCKoro s)3biKa BEY — npotp.

M. B. CyAaBHMeHe h floų. T. n.

Bnacoea.

CeMHHap oTKpoeTcs 14 Man. OąHOBpeMeHHo c ceMHHapoM 6yfler 3aceflaib HayMHo-MeTogHnecKHH coBeT no pyccKOMy B3bi«y MuHBy3a CCCP c cocTaBe BMgHeHuiHx cneųnanHCTOB, npencflaBareneH pa3nHMHt>ix By3OB CTpaHbl. B 3-X flHeBHblH epOK, oTBeąeHHbiM ąnji ceMHHapa, opraHH3aųHOHHbiH KOMHTer HaMepeH peanH3OBaTb BecbMa HacbuųeHHyto nporpaMMy, hcnonb3ya pa3Hco6pa3Hbie cpopMbl pafioTbl. riOMMMO A°RnaAOB, npoHMTaHHbix Ha 3aceAaHHnx, 6yAyT npeącraBneHbi CTeHAOBbie AOKnaAbi. flncKyccHH h obcyMAeHHe AOKnaąoB SyAyT npoxOAHTb He TonbKo b cpopMe 06blHHWX npeHHH, ho TaRHce H 3a «KpyrnbiM cronoM» no npo6neMaM. Oahoh H3 Ba>KHeHUiHx reM, BbiHeceHHbix Ana o6cyn<AeHHB 3a «KpyrnbiM cronoM», 6yAer «CaMOCTOSTenbHan pa6otb CTyAerfroB no pyccKOMy ajbiKy b CBere peiueHHM XXVII Cbe3Aa KflCC», KOTOpyto rotcbjit ct. npen. fl. K>. MsnanHre, AOU- 6. M. Cmhomkhh3 (BTY), Acų. T. A. Karecany (TannnHCKHH nOHMTeXHHHeCKHH hh-t), a rakinę npobneMa ncnonb3OBaHHS TeXHHHeCKHX ąOCTHIKeHHH ccBpeMeHHOH HayKH m 3BM b npenoAaBaHMH pyccKoro «3biKa. Ee roTOBsn a°4- C. n. BhuiHnycKac (BHnbHioccKHH rocneAhhcthtvt), ct. npen.

H. A. riaBn>OK ILUsynsHCKHH neAHHCTHTyT), acc. H. A. CaBHM IBEV) h APHobmm b pačoTe coBeiųaHHs nrHTCB h to mto ero ynacTHHKH CMOryT O3H3KOMHTbCfl C npaKTHMecKOH nocraHOBKOH npenoAaaaHHs pyccKoro rtabina Ha 2-x <paKynbTeTax Bry: xhMMHecKOM h TooroBOM. noceTHTb 3aH9THfl, no6eceAOB3Tb co cTyAeHTaMH h pačoTHHKaMH AeKaHaTa, npenopaBaTenaMH, noCMorpeTb BbicraBKy cTyAeHHeckhx pa6oT no pyccKOMy S3bmy.

Onbir paūorbi Ha sthx cpaKynbrerax o6o6iųeH b Aeyx Ao«naAax, BbiHeceHHbix b nporpaMMy: ct. npen. 3. P. JlaccaH h acc. >K. H. BnpHnno «O6 opraHH3auhh caMOCTOsiTenbHOH BHeayAHTOpHOH paboTbl Ha roproBOM $axynbTeTe Bry» h accHCTeHTOB A. C. JlHTBHHaca H P. r. naHKOBOH «DpoAneHHoe o6yneHne pyccKOMy »3biKy ksk OAHa H3 4>OpM C3MOCTOBTenbHOH pa6oTbi cryAeHTOB».

B nporpaMMe coBeiųaHHSceMHHapa — BbicrynneHHsi BeAymHx cneųnanHCTOB CTpaHbi b oūnacTH TeopnH, mctoahkh npenOAaaaHHS pyccKoro susina, nCHXOHHHrBHCTHKH. llepeHHcnHM HHUlb HeKOTOpble H3 tpaMHHHH: npccp. H. A. 3hmh»<i, (3aB«a4>eApoH ncHxonorHH MmHHSI hm. M. Tope3a), npocp. A. E. CynpyH (3aBKatpeApOH o6iąero B3biKO3HaHHsi BenopyccKOro yHTa hm. B. H. JleHHHa), npocp.

A. n. HtypaBneB, |3aBKa<peApoH pyccKoro »3biKa Mockobckoto HH-ra napoAHoro xo3»HCTBa hm.

C B. nnexaHOBa] h AP- B ųeHTpe BHHM3HHB ceMHHapa --ODHeHTaųnii Ha caMOCTOstrenbHoe H3yneHHe «3biKa, noBbiuieHHe 3<pg>eKTHBHOCTH ayAHTopHOH h BHeayAHTopHOH paboTbi cc CTyAeHTaMH. 06 aKryanbHocTH paccMaTpnBaeMbix Ha ceMHHape-coBeu^ahhh npobneM CBHAeTenbcrsyeT ywe to, mto 6onee cTa MenoeeK Bb.pa3HnH HrenaHHe npHHarb b HeM yMacTHe. TeM caMbiM TeppHTopnanbHbie rpaHHųbi 30HanbHoro coBeiąaHHsi cyiųecTeeHHO pacuiHpHnHcb: Bany, Byxapa, T6nnHCH, Opecca, Ytpa, AyiuanBe, HeBokcapbi, flporo6biq, Auixa6aA, EpeaaH, TaiuKeHT, 0>pyH3e, KaMeneų-noAonbCK, CHMtpepononb, Mocnea h JleHHHrpaA TaioKe npHcnann CBOHX yMdCTHHKOB. XoMeTCR oco6o OTMeTHTb axTHBHOCTb By3OB JlHTBbl! KpOMe opraHM3aropoB h oAHospeMeHHO CaMblX aKTHBHblX yMaCTHHKOB, Bfy (KacpeApa pyccKoro »3biKa h KaynaccKHH BevepHHH <paKynbTerj h LUnyniiHCKoro nepHHCTHTyTa hm. K. tlpeHKuiaca, AOKnapbi npeACTaBHAH IraioKe KayHacųbi ĮKI1M, MeAHHCTHTyT, HH-T 4>H3HMeCKOH KynbTypbl], BHnbHtoccKan rocKOHcepBaropns, a Taione ee KnanneACKHH tpaKynbreT, BnnbHioccKHH neA­ HHCTHTyT, BHCkl, XyAO>KecTBeHHbiH HHCTHTyT. KacpeApa pyccKOro H3MKa Bry npaKTHMecKH yqaCTByer b pa6oTe ceMHHapa s nonHCM cocTaBe, brikom a si h caMbix MOnoAbix npenoAaBaTenen h acnnpaHTOB. Ba>KHbiM SBnneTCH TaKSKe npHcyrcTBHe Ha coBeu*aHHH-ceMHHape npeACTaBHTenen H3AarenbCTBa «Bbicuiasi wxona» h H3paTenbCTBa «PyccKHH a3biK».

Bce JTO BHHMdHHe K KOH0epeHUHH, pa3yMeercsi, He cnyMaHHO: npoBneMbi, BMABHHyTbie Ansi 06cysKAeHHB, HMeior oBiųeTeopeTHMecKoe h oBiųeMeTOAHMecKoe 3HaqeHHe.

no HToraM coBeufaHHB-ceMHnapa ByAyT npHHBTbi peKOMeHpaiįMH aha AanbHeHUieH pa6orbi.

floų. C. CTEFIOH ABMHEHE.

2 Tarybinis studentas

SVEIKINIMAI ŽURNALISTAMS SPAUDOS

DIENOS

IŠVAKARĖSE

GAVOME TELEGRAMĄ:

GERB. KURATORIAU IR BIČIULIAI STUDENTAI. ŽURNALISTIKOS SPEC. PIRMAKURSIŲ, ATLIEK ANČIŲ SAVO PAREIGĄ TĖVYNEI TARYBINES ARMUOS GRETOSE, VARDU SVEIKINU JUS SPAUDOS DIENOS PROGA. DAUG KŪRYBINES SĖKMES ŠTURMUOJANT ŽURNALISTIKOS MENO AUKŠTUMAS! JAUNIUS MATONIS.

Jonas DUMČIUS

Iš visos širdies prisidedame prie šio sveikinimo ir linkime visiems „Tarybinio studento" talkininkams neblėstančio entuziazmo, įsimintinų žurnalistinių pasiekimų. „Tarybinio studento" redakcija

Būna metuose diena, kai senasis medicinos fakultetas tarsi atjaunėja. MF atveria du­ ris tiems, kurie .svajoja savo gyvenimą susieti su medicina, Pasirinkti pačią tauriausią — gydytojo profesiją.

Kaip kiekvieną taip ir šį pa­ vasarį per atvirų durų dieną MF Didžioji auditorija vos su­ talpino visus atvykusius. Į me­ dicinos fakultetą susirinko dau­ giau kaip 450 abiturientų iš visų respublikos kampelių.

Visus susirinkusius pasveikino MF dekanas doc. A. Svičiulis, trumpai supažindino su fakul­ teto istorija bei su nūdienos me­ dicinos problemomis.

Dekanas išdėstė reikalavimus, kurie keliami studentui medikui — būsimam gydytojui. Higienos katedros vedėjas doc. A. Bitė papasakojo abiturientams apie sanitarijos, higienos ir epidemio­ logijos specialybę. Šios krypties specialistai labai reikalingi pag­ rindinei mūsų sveikatos apsau­ gos krypčiai — profilaktikai, kurios uždavinys — užkirsti ke­ lią ligai, apsaugoti visuomenę nuo jos paplitimo. Apie gydo­ mosios medicinos specialybę kal­ bėjo doc. E. Nekrašas ir doc. R. Katilius.

SURENGTA PIRMĄKART Medikai ne tik privalo jautriai reaguoti į žmogaus skaus­ mą, bet ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, vyk­ dyti laikmečio reikalavimus.

Apie tai kalbėjo studentai medi­ kai konferencijoje „Idėjų kova ir jaunimas". Konferencijas or­ ganizatoriai — anatomijos — histologijos — embriologijos mokslinio būrelio nariai — pa­ kvietė patologijos ir teismo me­ dicinos, higienos, fiziologijos būrelių narius bei vadovus.

Perskaityti septyni pranešimai.

A. Skarbaliūtės pranešimas va­ dinosi „Darvino evoliucijos teo-

Meilei artimas rūpinima­ sis meilės, šeimyninių santykių, daiktinės sferos estetika, este­ tiniu lavinimu ir saviaukla.

Visos šios ir daugelis kitų do­ rovinių estetinių pastangų pa­ deda meilės emocijoms būti šil­ tesnė mę ir ryškesnėms įvairiais gyvenimo iaikotaršeimyninio pirmųjų santuokos piais, nuo dienų iki paskutinių gilios senatvės dienų.

Mano manymu, jau šiuose samprotavimuose esama min­ čių, kurios gali padėti atsakyti išsaugoti į klausimą, kaip taip pat meilę. Šis klausimas iškeltas ne šiaip sau: juk kal­ bama ir rašoma, jog meilė ne­ žinia, iš kur ateina, ir nežinia, kur nueina. Tačiau žemiškąją meilės prigimtį — nors jai ir būdingas aukštas poetinis skry­ lis — įrodė mokslinė fiziologi­ ja, psichologija, marksistinė etika ir filosofija. Nesunku Įsi­ tikinti ne vien tuo, bet ir kit­ kuo: šį jausmą būtina vystyti, lavinti kultūrinio turtėjimo požiūriu, kitaip sakant, būtina ugdyti savo jausmų kultūrą.

Pabaiga. Pradžia Nr. 16.

Ar taps svajone realybe?

Plačiau buvo nušviestos chirurspecialybės. go bei terapeuto Vaikų ligų katedros docentas J. Sadauskas papasakojo apie — vaikų gydytojo pediatro specialybę. Docentas paminėjo nemažą problemų, susijusių su pediatro darbu.

Visi kalbėjusieji dėstytojai pabrėžė pagrindinę savybę, būti­ ną gydytojui — atsakomybę už savo darbą... Datrbštumas — bū­ tinas gydytojo bruožas. Yra sa­ koma, kad gydytojas — tai am­ žinas sltudentas. O studijuoti tikrai yra ką. Kiekvieną dieną pasaulio mokslas atveria ką nors naujo apie žmogaus organizmo struktūrą. Kartu su mokslu turi tobulėti ir gydytojas.

Apie stojamųjų egzaminų tvarką, apie pasikeitimus laistojamąjį fizikos egzaminą į MF papasakojo fizikos fakulterijos esmė ir reikšmė". Apie Eskulapo kultą, Leonardo da Vlnčlo nuopelnus anatomijai ir kitus reiškinius daug nusipel­ niusius mokslo raidai, savo pra­ nešime kalbėjo II kurso studen­ tas N. Samalavičius.

M. Bedikonytė ir B. Kanapickaitė perskaitė P. Avižonio, V. Kudirkos, J. Šliūpo, V. Lašo, N. Indrašiaus ir kt. pažangių vei­ kėjų raštus ir paruošė praneši­ mą apie šių žmonių ateistinę veiklą.

Nuo senų laikų moterys susi­ jusios su medicina — rinko žo­ leles, buvo priėmėjomis. Moterų nuopelnus medicinai apibendri­ no savo pranešime I kurso stu­ dentė E. Princevičiūtė.

Kaip bebūtų skaudu, bet vis dar pasitaiko geriančių moterų. Šios ydos priežastys pašalintos,

to docentas V. Valiukėnas, sirinkusiems buvo išdalintos todinės rekomendacijas, Apie studentų kultūrinį venimą 'bei visuomeninę veiklą kalbėjo■ MF komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduoto­ jas R. Stukas. Buvo paliesti stu­ dentų, laisvalaikio, mokslinės veiklos klausimai. Laiką, kuris lieka nuo studijų studentai gali praleisti dalyvaudami MF kom­ jaunimo komiteto, studentų profsąjungos bei kultūros klubo organizuojamuose renginiuose.

Gražia tradicija MF tapo moks­ linių būrelių konferencijos, susi­ rinkimai. Didelis studentų medi­ kų skaičius gilina savo žinias vienoje ar kitoje mokslinėje sekcijoje. Į visus abiturientams iškilu­ sius klausimus atsakė fakulteto dekanas bei dėstytojai. Abitu­ rientai buvo pakviesti į eks­ kursiją po fakultetą, studentų praktikos darbų laboratorijas.

Tuos, kurie tvirtai nusprendė pasirinkti mediko specialybę, ti­ kimės pamatyti rudenį. MF studentų gretose. Taigi, lin­ kime, kad abiturientų svajonė taptų realybe.

Universitetą ištiko skaudi ne­ balandžio 28 tektis, Šių metų d. po sunkios ligos mirė ilgamėtis klasikinės filologijos kateprofesorius, LTSR nudroš sipelnęs kultūros veikėjas Jo­ nas DUMČIUS. J. Dumčius gimė 1905 m. kovo 20 d. Sakių apskrityje, Piktžirnių kaime. Baigęs Sakių gimna­ ziją, 1925 m. jis įstojo į Kauno universitetą, pasirinkdamas kla­ sikinės filologijos ir lyginamo­ sios indoeuropeistikos studijas.

Baigęs 1929 m. Kauno universi­ tetą, trejus metus stažavosi Ba­ zelio universitete Šveicarijoje.

1932 m. jis pradėjo dirbti Kau-

no universiteto Humanitar mokslų fakultete Klasikinės | logijos katedros asistentu, i m. J. Dumčius persikėlė į nių ir nuo to laiko ligi šiol bo Vilniaus Universiteto k| kinės filologijos katedr Penkiolika metų |1945-1| jis buvo klasikinės filolod 1958 J katedros vedėjas.

Dumčius apgynė kandidatinęl sertaciją „Antikiniai tik, vardai lietuvių kalboje", i m. jam buvo suteiktas dod vardas. Nuo 1984 m. J. q čius ėjo klasikinės katedros profesoriaus Prof. J. Dumčius dėstė j rias teorines ir praktines k kinės filologijos disciplinas, paskaitos buvo gyvos, J džios, pasižymėjo nepapį erudicija, faktografiniu tikslJ Prof. J. Dumčius yra paJ bęs arti šimto mokslinių sfrJ nių, recenzijų, parengęs mJ mo ir metodinių priemonių,I tynų ir graikų kalbos vadovl chrestomatijų. Visą gyvsnimJ tyrinėjo antikinės tragel problemas, yra parašęs mol rafiją apie Sofoklį.

D| prof. J. Dumčiaus nuopelnai I čiant į lietuvių kalbą graikl lotynų autorius: Platoną, totelį, Aristofaną, Heri Aischilą, Plautą, Petronijų.

KLASIKINĖS FILOLOGUI KATEDRA

Arūnas GRIGAITIS MF studentas girtuokliavimą galima visiškai likviduoti. „Tai būtina vardan mūsų pačių, vardan būsimų žmonių sveikatos, vardan liau­ dies gerovės, — akcentavo pra­ nešime „Alkoholis ir moteris" pirmakursė R. Mitkutė.

Yra daug galimybių, būdų organi­ zuoti studentišką gyvenimą be alkoholio, tik reikia mokėti ir norėti tai padaryti. Apie tai sa­ vo pranešime kalbėjo penkta­ kursė A. Monkauskaitė.

Trečiakursis A. Jazukevlčius skaitė pranešimą „Idėjų kova ir jaunimas".

Tokio pobūdžio konferenciją anatomijos — histologijos — embriologijos būrelis organiza­ vo pirmą kartą prof. S. Paviloiniciatyva. ’ nio Alma MONKAUSKAITĖ MF studentė

PRANCŪZŲ KALBOS OLIMPIADA Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šį, buvo organizuota tra­ dicinė prancūzų kalbos olimpia­ da „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga".

Griež­ ta kompetentinga žiuri, su­ daryta iš dėstytojų, ir turėjo nuspręsti, kas geriausias prancū­ zų kalbos žinovas Universitete.

Užduotys buvo paruoštos ne­ lengvos, reikalaujančios gero „pasikausfymo": pirmiausia reikėjo išklausyfi prancūzišką tekstą ir kuo plačiau, išsamiau klausimus. atsakyti į pateiktos Po to — be žodyno išversti prancūzišką tekstą apie prancū­ zų taufos pasididžiavimo — Ei­ felio bokšto — kūrėją Giusfavą Eifelį į lietuvių kalbą ir sudaryti rišlų tekstą iš chaotiškai surašy­ tų sakinių grupių.

Olimpiadoje dalyvavo gi studentų būrys. Džiugu, ka kartę atvyko atstovės ir iš d cinos fakulteto. Gausiausiai lyvavo istorijos fakulteto siu tai. Dvi jo atstovės iškovojo zines vietas: lt /k. studl D. Guobytė (pirmąją vietą) III k. studentė A. Balsevifl (trečiąją vietą). Antrąją vieta kovojo filologijos fakulteto I studentė L. Kafelynaitė.

D. Guobytė ir L. Katelyį

atstovavo Alma Mater respl kiniame ture, vykusiame J kur individualioje įskaitoj!

Guobytė laimėjo III vietą si kusi 26,2 balo iš 30 gal Komandinėje įskaitoje VVll stovai antrieji, po KPI. Inga ZILPOl ChF III k. studl

neišsakyta kaip tik tai, ka norėtųsi pasakyti. Mylinti I gina gali tapti drąsi, o va" — drovus. Gana dažnai sua kia poros, kuriose vyras metais vyresnis už moteris] faktas aiškintinas tuo, kad ] ginos 2—3 metais aplenkia kinus savo vystymusi ir P35] gimu santuokai. Be to, totj santuokoje vyrui lengviau aj <imitiiiniiniiiiiiiiiinmiiiiiiiiiitiiiiiimiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniimiiiiiiitiiiiiiiHiuwniiiiiiiiiiitiiiiini ........ . ti savo globėjišką vaidai Kartais manoma, kad meilesl žiūriu talentingas tas, kas I nai keičia meilės objektui tikrųjų tokie žmonės vertil sai kitokio vertinimo. š:fj iš savo laiškų F. Engelsas I apie tai, kad jeigu žmoguj saugoti ir visokeriopai vystyti šį „Taip, bet juk tai labai jausmai, mintys, poelgiai, santy­ dvejus trejus metus reikia kilnų jausmą santykiuose su my­ sunku", — gali paprieštarauti kiai, ypač dėmesys mylimam jos meilės, tokią prigimti limu žmogumi. kuris nors skaitytojas. Taip, žmogui ir rūpinimasis juo. stengtis pažaboti, kad jis nl Nors meilė ir jausmas, tačiau Sakoma, kad meilė — tai ta­ sunku. Tačiau ar laimė būna raizgytų savęs ir kitų tragj geras asmenybės psichologijos, lentas.

Su tokia nuomone gali ­ lengva? Jeigu ir būna — tik konfliktais.

Man regis, nU1 akimirką. O dėl stabilios sutuo­ ma sutikti, jeigu laikysime talen­ įvairių visuomeninių santykių lios mokslinės žinios, d:'-J ktinių laimės, tai mano many­ tu įgimtą polinkį ir dideles pas­ aspektų išmanymas ne tik ne­ rinančios teigiamą žmonių sj trukdo, bet ir daug padeda jam. mu, ji — ne vien gamtos ir tangas jj vystyti. Taip, meilė — merginos dažnai nimo patirtį, turi būti P3’1! visuomenės dovana, bet ir ne­ tai talentas, būdingas kiekvie­ Pavyzdžiui, nuilstama dvasinė veikla, ku­ nam žmogui — jautriam, ati­ skundžiasi, kad jų bendraamžiai ■ tos meilei ir šeimai saugo- I dangi gali padėti išven^tĮ(l vaikinai kažkokie „nevykę" ir rios tikslas — išsaugoti meilę. džiam, takiam, kuris rūpinasi ne riausio plauko madingu I Svarbu mokėti vairuoti „savo vien savimi, bet ir kitais žmo­ „drovūs". Tačiau pažvelkime, nybių ir liguistų nukryP,,1"| meilės valtį" ne vien žmogiškų­ nėmis. Anksčiau ar vėliau, ta­ ką apie tai manė mąstytojai. M. jų jausmų ir santykių vandeny­ čiau dažniausiai jaunystėje, mei­ Servantesas rašė, kad meilės Nikolajus SOLO'-1*’ no bangomis, bet ypač meilės lė aplanko kiekvieną žmogų. Ši­ . objekto akivaizdoje nutirpsta to negali nebūti. Tik doroviniu pačios drąsiausios lūpos, ir lieka potvynių ir atoslūgių metu.

Sis jausmas turi būti ne pasy­ vus, bet aktyvus ir veiklus pa­ čia geriausia šių žodžių prasme.

Pamėginus išreikšti šią mintį aforistine forma, galima pasa­ kyti, kad meilė prasideda ir remiasi susižavėjimu. Išsaugoti meilę — vadinasi, nuolat ža­ vėti mylimą žmogų.

Prisiminkite, kaip rašė poetas, kad meilės valtis sudūžta į bui­ tį, ir t. t., ir t. t.

— Visa tai aišku, — gali pa­ sakyti skaitytojas, — o šit kuo žavėti mylimą žmogų? Į šį klausimą už pačius my­ linčiuosius niekas geriau atsakyti nepajėgs. Žavėti gali viskas:

požiūriu brandesni žmonės jaut­ riau fiksuoja šio jausmo atėji­ mą. Jie išgyvena daugiau džiaugsmingų akimirkų, tačiau atėjus šiam jausmui, jų daliai tenka ir daugiau rūpesčių, neri­ mo. Svarbu, tai, kad dorovinis psichologinis ir estetinis vysty­ masis padeda žmogui aptikti, iš-

SAULĖTAS JAUSMAS

J J

3 Tarybinis studentas

"... !'.....

DRAUGYSTĖS DIENOS 86 UNIVERSITETE >----------- -------- -- ------ C DRAUGYSTĖS DIENOS 86 UNIVERSITETE >

Balandžio 25-oji.

Po netikėtų šalčių j Universi­ teto kiemelius prasiskverbė keli įiltl saulės spinduliai kurie tiknausiai ir pažadino pavasarį. studentai, Subruzdo, suklego ėmė galvoti, kaip čia pras­ kaidrinti savo gyvenimą. Mela­ gių kermošius, FIDI — žinoma puikios šventės.

Tačiau... kas gali prilygti Draugystės die­ noms?!

Taigi, balandžio 25-oji... Į Rektorato posėdžių salę susirin­ ko delegacijų atstovai, kurie trumpai papasakojo apie savo interklubus, apie tai, iš kokio mesto jie atvyko.

Sveikinimo žodi tarė mokymo reikalų pro­ tektorius B. Sudavičius: „Malo­ nu matyti, jog Universitetas su­ laukė tiek daug svečių, jog mū­ šį interklubo kvietimas daly­ vauti šventėje neliko be atgarkio..."Klubo prezidentas Vitali­ aus Vasiliauskas supažindino da­ lyvius su Draugystės dienų pro­ grama.

I Pagrindinis interdienų uždavi­ nys — surengti jaunimo meno kentę, kuri prasidėjo džiazo kuzikos vakaru Didžiojoje Au­ loje Galbūt daugelis tikėjosi kamatysiąs garsiąsias mūsų Il.’iazo žvaigždes, galbūt dauge­ lis tikėjosi išgirsiąs pamėgtus L- kūrinius. Galbūt... Tačiau jau­ timo meno šventėje dalyvavo lik debiutantai, tik tie, kas ženlia pirmuosius žingsnius į „diliiają estradą". Bet juk malonu

Buvo klausytis E. Buožės, R. MiIšiaus vadovaujamo seksteto lik šiais metais debiutavusio Birštono festivalyje), dueto, ku­ ls susikūrė vakaro metu.

I Koncertas baigėsi! Dar gerai lespėję po jo atsigauti, visi nuš­ iupėjo j -draugystės vakarą, ■ris pratęsė pirmąją šventės leną.

I Studentiško gyvenimo nuot|pos. Tai, kas vyksta paskal­ io ir po jų. Studentų svajonės, Ikmės, nesėkmės, laimės ir ne­ imi' Kalba visiems sup­ ildama — judesys, plastika liną ir šokis. Išnyko bet koks ■ržymasis, bet koks nerangu|d. Žavios lyriškos kirgizų ludies dainos. Net ir didžiau-

■ rimtuolį prajuokinęs Ufos frrĘinų sužaistas žaidimas

r ir mūsų „Svirplys", kurį frservatorljos Klaipėdos fakul1° studentų I visa salė...

Šventė, kuri įsimena ilgam šiai stovėjo prie metalinių kario šarvų, kuriuos matė pirmą karĮėjo suprasti, kam jie reikalin­ gi...

O Didžiojoj Auloj jau laukė populiariosios muzikos vakaras.

Jaunieji atlikėjai visus užkrė-

tė savo linksmumu, judrumu, Užsimiršo pradžioje buvę nesklandumai, kai scenoje pasirodė ansamblis iš Kauno, beje, labai originaliu pavadinimu „Antis".

Maloniai nuteikė Sakių ansamb­ lio „Impulsas" dainos.

♦

LIETUVIŠKAS ROKAS?!

I į į j ' >

Populiariosios muzikos popietė sutraukė daugiau gerbėjų, negu tikėtasi. Taigi, dėmesio — lietuviškas rokas!

Pirmasis pasirodė Klaipėdos medžio apdirbimo kombinato instrumentinis ansamblis, vadovaujamas V. Bublio. Iš viso programoje dalyvavo penki kolektyvai iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno ir Šakių. A. Nagel iš Talino politechnikos instituto nuomone, penkių pasirodymų buvo per daug, nes išsėdėti keturias valan­ das po dviejų prieš tai vykusių renginių ne visiems beužteko jėgų. Todėl ir paskutiniojo ansamblio — Sakių „Impulso" |vad.

A. Rutkauskas) pasirodymą galėjo įvertinti tik nedaugelis. Žinoma, gaila, nes kaip teigė svečiai iš Talino A. Nagel bei T. Kolkas, meistriškumu išsiskyrė būtent ši grupė. Kitaip mano A. Lachamas (Sirijos Arabų Respublika), svečias iš Leningrado valsty­ binio pedagoginio instituto, literatūros fakulteto. Jam labiausiai patiko J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos bliuzo grupė. Jos trumpas, bet efektingas pasirodymas sužavėjo ir kitus šio žanro gerbėjus, tik gaila, kad mėgautis stipriu solisto balsu ir tempera­ mentu, švaria angliška tartimi teko labai trumpai.

Po bliuzo grupės pasirodęs Vilniaus komunalinio ūkio projek­ tavimo instituto VIA (vad. G. Didžiulis) nublanko žiūrovų akyse tiek savo forma, tiek turiniu. Jokiais stiprintuvais neužmaskuosi ribotų balso galimybių, o ir priėjimas prie jau žinomų temų ne­ atrodė originalus. Tad, ar iš viso vertėjo šį kolektyvą įtraukti į populiariosios muzikos popietės programą!

Kauno architektų sąjungos VIA (vad. A. Kaupšėdas) įrodė, kad ir lietuvišką roką galima atlikti taip, kad publika ne ma- ' žiau juo žavėtųsi už vakarietiškąjį. Gebėjimas „pavergti" audito­ riją, priversti ją šėlti, pagal scenoje siautėjančios muzikos ritmą !

— ar ne tai ir yra vienas ir pagrindinių roko tikslų! Jeigu taip, j A. Kaupšėdo grupei tai labiausiai pavyko. Prie sėkmės turbūt prisidėjo ir lietuviški dainų tekstai — aktualūs, logiškai moty­ vuoti. „Būtent lietuviškas dainų turinys suteikia jūsų rokui, šiaip jau priartėjusiam prie Vakarų roko savo forma, individua­ lumo ir savitumo, — pasakė A. Nagel. — Estijoje rokas mažiau estiškas".

XXX Šilti svečių atsiliepimai malonūs mums, vilniečiams, ir apskritai i lietuviams. Tik būtų pravartu dar kartą prisiminti, jog šaukštas deguto gali visą medaus statinę sugadinti. Kažin kaip jautėsi svečiai, kai grįžę iš Trakų rado visas vietas, užimtas — niekas nenorėjo užleisti. Nepagarba svečiams — sąmoninga ar nesą­ moninga — anaiptol nepapuošė mūsų, renginio šeimininkų. Būta ir klaidų, sudarant dienos renginių programą. Lietuviškai komen­ tuojamų pasirodymų negalėjo suprasti mūsų kviestieji ir sutik­ tieji studentai iš kitų TSRS aukštųjų mokyklų. Štai tokie įspūdžiai ir pastabos iš populiariosios muzikos po­ pietės.

padedama daina-

Visi meno šventės renginiai buvo labai šiltai sutikti. Daug

=

prie jų rengimo ir organizavi­ mo prisidėjo šventės vedan­ tieji VVU interklubo nariai Vy­ tautas Gendvilas, Nida Kaladytė ir Algis Griškevičius. Reikia džiaugtis, kad jie taip išradin­ gai, linksmai vedė vakarus.

SEKMADIENIO RAMPOS ŠVIESOJE Kokį sinonimą dar sugalvoti šioms dienoms, pavadintoms INTER vardu! Būtų šventė, bet ne. Tai tegul būna gyvenimas, toks, kai atvažiavę iš Leningrado, 2danovo, Tadžikijos, Gruzijos, kitų respublikų studentai su mūsiškiais šnekasi, važiuoja į Tra­ kus, išlandžioja Vilniaus senamiesčio rūsius, rengia draugystės vakarus ir per tą pusę savaitės lagaminus sumeta tai Saulėteky­ je, tai Kiemo teatro salėje, tai Didžiojoje Auloje taip kaip šian­ dien, t. y. sekmadienį, teatro meno popietę tame INTER dienų gyvenime. .. .Regis visas Leningradas suvažiavo: vienas kolektyvas keitė ) kitą. Galėjai matyti įvairių žanrų teatrą. Leningrado dramos an­ samblis atvežė spektaklį pagal G. Lorkos kūrinius. Jis vadinasi „Ispaniška baladė". Dramatiškas siužetas, ryškūs, egzotiški dra­ bužiai, už širdies griebianti ispaniška muzika, šokių triukai. O vis dėlto tai yra iliustratyvu, perdėm akademiška ir mes galime žiūrėti į tą renginį kaip į žaisliuką, kuriame žmonių ligūros šo­ ka senoviškus ispanų šokius. Kad nustebintum, kresteltum da­ barties žmogų, ypač jauną, reikia sąlygiško, aktualaus naujo meno, eksperimentų. Kiti Leningrado kolektyvai demonstravo pantomimos numerius — vaizdelius: jumoristinį, filosofinį, breikdanso stiliumi (pastarasis sužavėjo žiūrovus tiek forma, tiek ir turiniu). Dauguma publikos nepanoro suprasti paskutinio lenin­ gradiečių kolektyvo numerio. Leningrado kultūros namų pan­ tomimos trupė atvežė pernelyg sudėtingą simbolį, kurį iššifruoti — tartum kietą riešutėlį perkąsti. Žinoma, dauguma jo nebandė nė kąsti, o komentaro nebuvo — taigi, rezultatas aiškus: žiūro­ vų reakcija neigiama. Simpatingiausi mimai iš trupės „Terre mo­ bile", pateikę įvairiapusišką programą. O jau tas breikdansas! ..

Po jų Vilniaus švietimiečių dueto numeris atrodė gana blankokas. Universiteto pantomimos trupės nematėme — kaupia jėgas jubiliejiniam spektakliui, kurio premjera įvyks gegužės 16—17 dienomis. Beje, išsiskleidus pavasariui „mimiada" nutarė pasiro­ dyti visu savo originalumu. Teatro dienos repertuarą paįvairino leningradiečių mėgėjų avangardo filmukas, sulaukęs iš žiūrovų daug komplimentų ir... replikų (kritikos vertas objektas) bei (Grand) VDI madų programa, lydima žaviai komentuojančio ir demonstruojančio Vyto Gendvilo bei muzikos. Burnos neaušinanf galima pasakyti: geras dalykas, rodantis būsimų dailininkų fantazijos ir vaizduotės aukštą išsivystymą, teikiantį vilčių, jog neteks bent vilniečiams vaikščioti vienodais rūbais apsirėdžius.

Pabaigai reikia pridurti, kad programos giją užtikrintai laikė savo rankose Teatro dienos vedantieji, nors gedo aparatūra ir nutrauktas spektaklis buvo vėl vaidintas iš pradžių, ir viskas vy­ ko be užkulisių — kaip gruzinų teatre... j Audra ŠIMAITYTĖ

Birutė SENECKAITĖ

balandžio 26-oji.

■' diena prasidėjo internacioĮinio darbo) seminaru, ■‘ogtu VVU inteklubo. Juk ■ada atsiranda problemų, ku­ ls be kitų pagalbos sunku iš-

■ Seminaro dalyviams r° apie ką pakalbėti.

Kaip ■anizuoti ir rengti vakarus, E jie būtų įdomūs ir turininI’-up Įtraukti Į darbą naujus ■ Kaip derinti |b'!. Jau nuo seno

sektorių Įsigalė­

Vaidina Leningrado medicinos instituto studentai.

ki

lladiclja, kad visus darbus I '* ūk klubo taryba, o nariai I dsi I jau paruoštą šventę.

E. ^'P sudomintl, kaip su-

i darbą visus inteklubie| kausimų daug. Gerai, kai | ^rendžlaml ne vieno žmo-

l ?r<l

Iš ko pasimokyti, juk ’,lds interklubas dirba ■tlnRal. Epelis jau vakar laukė ke■ i Trakus. Senas mėlynas | USas vos vos sutalpino j "ovlnčius. Vos tik išvažia■ V uvlesto pasigirdo: „Ant 1 Klevelis stovėjo..." Na ir

■ Daina vijo dainą.

It5reičiau' kas daugiau...

E. Pasitiko ežerais, kuKj( P lr kvietė maudytis tokią E ieną. Nuo saulės pasisE PUles menėse, kurios E Pilnos nuostabių daiktų.

■ "-kas Angolos ilgiau-

Scenoje — Valstybinės konservatorijos atstovai.

Diena baigėsi... Kas pasirin­ ko Jaunimo teatrą, kas pabuvo­ jo Operos ir baleto teatre, • kas tiesiog vaikščiojo po vakarėjantį Vilnių...

Balandžio 27-oji.

Senamiestis pasitiko svečius ir vedė juos vingiuotomis gat­ velėmis. Neliko neapžiūrėtas nė vienas senojo Universiteto kam­ pelis. Įlipta j Gedimino pilies bokštą. „Koks gražus jūsų Vil­ i nius!", — pasakė Aleksandras

iš Bulgarijos. — "ir jis toks pa­ našus į mano gimtąjj miestą, kad jaučiuosi tarsi namie bū­ čiau..."

Paskutinis jaunimo meno šven­ tės renginys — scenos meno popietė. Reikėtų pažymėti, kad šiame renginyje dalyvavo dau­ giau svečių: Leningrado dramos ansamblis, bent kelios leningra­ diečių pantomimos trupės. Pui­ kiai pasirodė Dailės instituto Madų teatras.

Internacionalinės draugystės dienų programa vakare pakvietė Į JK fojė Saulėtekio alėjoje, kur vyko liaudies dainų ir šo­ kių vakaras.

Jau iš tolo buvo girdėti dainos, kurias grojo Automatikos fakulteto kaimo kapela.

Linksmai tą vakarą skambėjo liaudies šokiai ir žaldimai. šauniai šoko ne tik mū­ sų studentai, bet ir draugai iš Sirijos ir Jordanijos, iš Ždanovo ir Ufos, iš Alma-Atos ir Tbilisio...

Viliojo baltas lie­ tuviškas sūris, pienas ir kaimiš­ ka duona. Šventė baigėsi. Gaila skirtis su draugais. Tokiomis minutė­ mis visada užplūsta liūdesys. Ta­ čiau širdy lieka viltis, jog dar būtinai susitiksi, jog pamatysi kaip gyvena draugai Ždanove, Tbilisyje, Leningrade.

O kiek

draugų liko čia Vilniaus versitete... „Šventė buvo nuostabi, kaip ir visos šventės.

Gaila, kad ji baigiasi. Norėjome surengti tokį renginj, ku­ ris sudomintų visus jaunus žmo­ nes, kuris prakalbėtų apie tuos dalykus, kurie mums yra aktualūs. Norėjome parodyti svečlams, kuo gyvena mūsų studentija. Kiekvienas renginys turi savų privalumų ir savų trūku­ mų. Iš klaidų mokomės — sena tiesa. Kitais metais patirtis jau bus didesnė...", — taip po interdienų kalbėjo VVU inter­ klubo prezidentas Vitalijus Va­ siliauskas, L. GRYBAITE

Valdo VILŪNO nuotraukos

4 Tarybinis studentas

>♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦< TOMAS KAJOKAS VI k. medikas

XXX gyvenimas mano maldaknygė atversta

XXX kam tas ėjimas į šviesią meilę rūpestis yra duona kuria pasisotini

turi būti malda meilei ir žmogui

alkis yra jėga varanti mus gyvenimu viskas pamišusiai tikslinga ir susiję — per aspera ad absurdum

turi būti malda tikėjimui

gyvenimas apdovanoja beprotybe ir malda

kad kalamas prie kryžiaus pasakytum vargšai iXXX i

nieko vaikeli nėra išgalvoto net melas ir tas tikras ir juo baisesnis nieko vaikeli nėra tikro net tiesa ir ta išgalvota ir tuo juokingesnė

XXX Kažkas yra meilė kas mūsų žodžiuose negyvena ir turi mūsų veidus negyvendamas tarp mūsų i

nesuprasdami savo kalbos nesuvokiame dangaus ir žemės kažkas už mus dalyvauja žaidimuose ir myli mūsų moteris kažkas sugieda mums šermenų giesmę SIELA

taip vaikeli balansuojant v;są gyvenimą tarp tikrovės ir nebūties

Palaimink mano širdies gyvulėlius viešpatie kur jie dėsis kai išeisiu namo ir sapnuosiu naktim šaltą orą ir pūgą

niekad nesuprasdami kurioje pusėje vargsta ir ilsisi mūsų kūnai

Palaimink visus užteinainčius į mano vienatvę tikinčius kad išvadavo mane iš tų gniaužtų ar įmanoma

„EILĖRAŠTIS TAI METEORAS“ Taip yra teigęs Volesas Stivensas (Wallace Stevens 1879— 1955) viena iškiliausių iškili ausiu figūrų amerikiečių literatūros istorijo­ je. Kaip yra pastebėjęs žymus mitografinės krypties kritikas N. Frajus „V. Stivensas buvo toks poetas, kuriam poezijos teorija ir praktika buvo neatskiDVIEJŲ KRIAUŠIŲ STUDIJA

I Opusculum paedagogum*.

Kriaušės nėra violos, nuogos Nutapytos moterys nei buteliai.

Daugiau jos nieko neprimena.

II Jos esti geltonų formų.

Sudarytos iš kreivių, Ialinkusių apie pagrindą.

Pernokusios tampa raudonomis, m Jos neturi plokščių paviršių, Tik išlenktus kontūrus.

Yra apvalios Smailėjančios link viršūnės.

IV Nokdamos jos keičiasi, Įgydamos šiek tiek melsvumo.

kacija. Žinoma, tai tik kuklus bandymas ištiesti ranką sveti­ mai, menkai tepažįstamai poeti­ nei kultūrai.

Versta iš „Wallace Stevens, The Palm in the End of the Miind. ISelected poems and a Play. N.. Y„ 1972".

riami dalykai. Jo poetinė vizi­ ja buvo įkvėpta metafizikos, jo metafizika buvo įkvėpta pažini­ mo teorijos, jo pažinimo teori­ ja buvo įkvėpta poetinės vizi­ jos".

Ankstyvieji poeto eilėraščiai pasižymi išbaigtumu, elegantiš­ ku sąmojumi, groteskiniais vaizdais, sodriais piešiniais ir sunkiai suvokiamu kalbėjimu, kas, beje apibūdina visą jo kūrybą.

Tai jau trečioji lietuviškai prakalbinto V. Stivenso publi-

P. S. V. Stivensas sakė — „Poezija yra fazanas, išnykstantis brūzgynuose". Vertėjui bus malonu, jei tas „fazanas" bent sykį sušmėžuos prieš skaitytojo akis.

Kietas išdžiuvęs lapas Svyra nuo koto.

V Geltoni atšvaitai.

Tai atsišviečia daugybė

VI Kriaušių šešėliai — tai Dažų dėmės žalioje drobėje, Kriaušės atrodo ne taip, kaip Nori jas stebintis.

Vertėjas

atspalvių Citrininių, oranžinių ir žalsvų Pramušančių odelę.

Nedidelis pedagoginio pobū­ džio kūrinys 1938

Balandžio 12—15 dienomis Universitete viešėjo Maskvos M. Gorkio literatūros instituto jaunieji poetai Aleksejus Pinusas ir Borisas Kolymaginas, Tbilisio universiteto literatų būrelio pir. mininkas, kritikas Kachaberas Lorija. Filologijos fakultete įvyko literatūros vakares, kuriame svečiai skaitė eilėraščius, pasakojo apie aukštųjų mokyklų literatūrinį gyvenimą, jaunųjų Maskvos ir Tbilisio rašytojų kūrybos tendencijas bei problemas. Vakare taip pat dalyvavo jaunasis dagestaniečių poetas, lietuvių literatūros katedros aspirantas Bagaudinas Kazijevas ir gruzinų vertėjas, studijuojantis lietuvių kalbą, Zurabas Džavachišvilis. Šia proga jūsų dėmesiui siūlome trumpą interviu su KACHa. BĖRU LORI1A. Kachaberai, prašyčiau papasakoti apie Tbilisio universiteto Ii. teratų būrelį...

K. Lorija. Mūsų literatų būrelis gyvuoja jau keturiasdešimt me-l tų. Šiuo metu jam vadovauja žymus novelistas R. MišveladzeJ Būrelį sudaro tris sekcijos: poezijos, prozos ir kritikos. PagrinJ dinė darbo forma — atviri susirinkimai, kuriuose dalyvauja na tik literatai, bet ir visi besidomintys jaunųjų kūryba^ Būrelis turi tam tikrą reikšmę respublikos literatūriniame gyvel nime — dažnai yra vadinamas jaunųjų rašytojų „kalve", Šakysim, rašytojai N. Dumbadzė ir O. Ciladzė studijų metais taip pat buvo mūsų būrelio nariai, Ne vienas vyresniosios kartoj poetas ar prozininkas lankosi būrelio užsiėmimuose, dalinasi sJ jaunaisiais kūrybine patirtimi.

Kokios yra pagrindinės jūsų universiteto literatų kūrybos ien dencijos!

K. L. Pagrindinį dėmesį jaunieji universiteto literatai skiri ieškojimams turinio srityje. Žinoma, galimi ir formos eksperi mentai. Pati literatūrinė atmosfera Gruzijoje — demokratiška palanki kūrybinėms novacijoms. Būdinga tai, kad nacionalini turinys bandomas išreikšti modernia forma, siekiama tradicijos I ir modernizmo simbiozės.

Kokiuose leidiniuose dažniausiai publikuojasi jūsų literatai! | K. L. Mes taip pat turime universiteto laikraštį, lame dal niausiai ir spausdinamės. Be to, universitetas vieną kartą pa metus leidžia jaunųjų kūrybos almanachą „Pirmasis spindulys] Leidinio tiražas — penki tūkstančiai egzempliorių. Gabiausi mūsų būrelio narių kūrybą mielai spausdina respublikos literatą rinė spauda.

Ar domisi jaunieji gruzinų literatai lietuvių literatūra!

K. L. J gruzinų kalbą yra išversta Donelaičio, Vienuolio, Vai clovos, Mieželaičio, Marcinkevičiaus kūrinių.

Keliose poezija antologijose galime rasti M. Martinaičio, S. Gedos ir dar vieni kito lietuvių poeto eilėraščių. Bet to yra maža, turint galvoje jūsų literatūros turtingumą. Pavyzdžiui, jaunųjų rašytojų kūrybl beveik nepažįstame, nes nėra vertimų.

Kaip Tu vertini literatūrinius ryšius tarp gruzinų ir lietuvi jaunųjų literatų!

K. L. Mūsų literatūriniai santykiai turi būti įvairesni ir <W nesni. Perspektyva priklauso tik nuo mūsų pačių, Man regis, gera pradžia jau padaryta. Tuo reikėtų džiaugtis.

Kokį įspūdį Tau paliko Vilniaus universitetas!

K. L. Vilniaus universitete aš pajutau jūsų tautos dvasią, fradicijų gyvybingumą. Vilnius, lietuviai, su kuriais teko bendri ti, mane tiesiog sužavėjo. Į Gruziją išsivežu neišdildomus įsp džius. Tikiuosi, kad mes dar susitiksime. ..

Dėkoju už pokalbį..

Kalbėjosi V. DASKEVIČH

SNIEGO ŽMOGUS

Kažkas privalo turėti žiemos atmintį, Kad galėtų įdėmiai stebėti žvarbų ir Pušynų šakas, apsitraukusias sniego pluta; Ilgą laiką tęsiasi šaltis — kad galima Būtų išvysti pavargusius vabzdžius, šokinėjančius Ledo gabale, mėlynas šiuikščiažieves pušis,

Nušviestas tolumoje sausio saulės ir negalvoti Apie jokias nelaimes vėjo garsuos, Krentant keliems lapams, Kurie tėra garsas žemės, Sklidinos to paties vėjo, Pučiančio toj pačioj dykynėj

ARBATA

Kai abrikosai baigė raukšlėtis Speiguotame parke, Ir lapai dribo ant takų Tarytum žiurkės, Tavo lempos šviesa krito Ant spindinčių pagalvių Iš jūros dėmių ir skliauto šešėlių Nelyginant skėčiai Javoje.

Klausytojui, kuris klauso sniege, Ir niekas, išskyrus jį patį, nestebi Nieko, kurio ten nėra ir nieko, kuris ten yra.

1!

( 1915

niiaMMnwiuiiuiiiiiiiiriiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiniiiiiinniiinniiiiiinm<iiiuiiiHnniiiiiinmiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiidiiiiiiHiiiniiniiiiiHiiiiiiiiiiriiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiitiuiiiij|iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiitniiiii^!

SPARTAKIADA FINIŠUOJA š. m. balandžio 28 d. „Žal­ girio" uždarame plaukimo ba­ seine vyko Universiteto dėsty­ tojų tarpfakultetinės plaukimo varžybos. Si kartą žydruosiuose takeliuose rungėsi 8 fakultetų plaukikai; trūko pernai dalyva­ vusių EKFF, PEF, administraci­ jos ir ūkio padalinių atstovų.

Atskiras rungtis laimėjo: A. Pavilonis (50 m. laisvu st., FF), G. Purvaneckienė (50 m laisvu stiliumi, FF), M. Rimkevičius (50 m krūtine, GF). Estafetę 4 x 50 m laisvu stiliumi, o tuo pačiu ir pirmąją komandinę vietą laimė­ jo fizikai (197 tšk.). Antroje vie­ toje liko MaF (186), o trečioje — staigmeną patelkę GF plau­ ketvirtąkikai, „Švytėjo" ją vietą užėmę filologai: jie praktiškai užsitikrino spartakia­ dos nugalėtojų vardus. Sklandų

teisėjų brigados darbą užtikrino fizinio auklėjimo katedros dėst.

A. Blaškys. Taigi, likds paskuti­ nei rungčiai — krosui, komplek­ sinėje spartakiados įskaitoje pir­ maujančių fakultetų padėtis to­ kia: FilF _ 73 tšk., MaF — 66 64 tšk., MF — 65 tšk., IF tšk. Pastarųjų trijų fakultetų vil­ tys laimėti čempionų laurus yra greičiau teorinės: jie tarpusavy­ je spręs ginčą, kam lemta likti už prizininkų pjedestalo.

V. LAPINSKAS

Skelbimai Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830017, išduotą MaF studen­ tui Eugenijui BALSEVIČIUI, lai­ kyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850207, išduotą EKFF studen­ tei Irenai KLEVECKAITEI, lai­ kyti negaliojančiu.

Gamtos fakulteto *’iofn mijos ir biofizikos kaH j kolektyvas nuoširdžiai jaučia bendradarbę GURCINIENE dėl brolio ""j ties.

Gamtos fakulteto mijos ir biofizikos kateri kolektyvas nuoširdžiai U1 jaučia bendradarbę BERŽINSKIENĘ dėl 1 "1

mirties.

Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, UnlvereUeto 3. Užs. Nr. 1248. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 13272.

Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30.

«CoBeTCKHū cryfleHrn — oprau naprKOMa, peicropaTa, uOMHTera KOMCOMOna, nporpuoMa opąeHou Tpynosoro KpacHoro 3HaMeHH m flpy»<6bi Hapoąos BunbuioccKoro ynMiepcnrera hm. B. Kancyuaca. Ha hmtobckom aabiKe. PeųaKTOp A. JlMnuiTac.

J

Redaktorius A. MESTAS