visų Salių proletarai,
cam/Bos scuoencas vienykitėsi
ŠIAME NUMERYJE UNIVERSITETO MOKSLO DIENOS VU ISTORIJOS PUSLAPIAI KRAŠTOTYRININKŲ KLUBE
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
INA NUO
1950 METŲ
1979 m. gegužėms 25 d.
Ni. 17(1082)
KAINA 2 KAP.
SPORTO NAUJIENOS i
}
ISTORIJOS FAKULTETAS
KNYGA Tarybos nutarimu steigiama pažymint Vilniaus universiteto jkūrlmo 400 metų jubiliejų, jos pavadi nimas — „DIDŽIOJI VILNIAUS UNIVERSITETO GARBES KNYGA". Į šios Garbės knygos lapus rašomos pavardės ir darbai asmenų, didžiai nusipelniusių universitetui. Įrašymas Į „Didžiąją Vilniaus universiteto Garbės knygą" yra pati aukščiausia asmens nuopelnų Įver tinimo ir pripažinimo forma universitete. Į Garbės knygą gali būti (rašyti: Pedagoginio personalo nariai, savo pedagogine moksline bei visuomenine veikla ryškiai prisidėję prie Vilniaus universiteto pažangos arba ypač reikšmingais mokslo darbais ar Išradimais išgarsinę Vilniaus universitetą. Pagalbinio pedagoginio bei mokslinio ir administ racijos personalo nariai, savo tiesioginiu darbu visuomenine veikla prisidėję prie žymiųjų univers teto pedagoginės, mokslinės bei ūkinės-administra elnės veiklos laimėjimų;
Ne universiteto kolektyvo nariai, savo praktine veikla ar konkrečiais darbais reikšmingai prisidėję stiprinant Vilniaus universiteto mokymo ir mokslo tiriamojo darbo materialinę bazę bei Įdiegiant i ga mybą mokslininkų atradimus ir išradimus, gerinant aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą;
Užsienio šalių mokslininkai, žymiu mastu talki ninkavę ruošiant Vilniaus universitetui aukštos kvalifikacijos mokslininkų kadrus; visais atvejais Vilniaus V. Kapsuko universiteto garbės daktarai;
1979 m. balandžio 24 d. Tarybos posėdyje nutarta i Garbės knygą Įrašyti:
akademiką P. Brazdžiūną, zoologijos katedros profesorių konsultantą S. Jan kauską, filosofijos katedros vedėją e. prof. p. E. Meškaus ką,
universiteto garbės daktarą A. Bimbą.
Balandžio 20 d. fakulte to ir LTSR MA Istorijos instituto partinių organi zacijų atvirame partinia me susirinkime buvo ap svarstytas moksliniams laipsniams teikti speciali zuotos tarybos darbas, jo problemos. Pranešimą pa darė tarybos pirmininkas prof. dr. S. Lazutka. Bu vo priimtas atitinkamas nutarimas. Balandžio 24—25 d. vy ko Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedrų organizuota res publikinė mokslinė konfe rencija „Mokymo proceso optimizavimo bei techntzavimo .problemos bei kryptys“, kurioje buvo iš samiai nagrinėjama tema „Bibliotekų ir informaci jos tarnybų vaidmuo aukštųjų mokyklų moky mo bei mokslinio tyrimo procese". Pranešimai buvo skaitomi 5 sekcijose. Viso buvo perskaityti 64 pra nešimai. Konferencijos darbe dalyvavo ir prane šimus padarė Universite-
Atvėrus Gamtos fakul teto istorijos muziejaus duris, į akis krinta ne įprastas raidžių ir Skaičių šriftas. Tokiu su žąsies plunksna labai seniai rašė mokslo vyrai. 1579, 1773, 1781, 1797, 1803, 1832... Šias datas žino kiekvie nas universiteto darbuo tojas ir studentas. Stendas primena, kad 1770 metais mūsų Alma Mater buvo pradėta sistemingai tirti Lietuvos gamta, o 1781 m.
Rygoje Ir Tartu vyko musų universiteto dienos. Plačiau apie tai 2 psl.
aj5’v^
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETUI SUKANKA
400 METŲ
Kijevo, Charkovo, Maskvos aukštųjų mokyk lų dėstytojai, respublikos aukštųjų mokyklų biblio tekų darbuotojai. Šiais metais VU bibliotekinin kystės katedrai sukanka 30 metų, todėl j konfe renciją buvo pakviesti dieninio ir neakivaizdin;o skyrių pirmųjų laidų ab solventai. Konferencijos metu veikė paroda, kurios stenduose buvo eksponuo jama medžiaga apie bib liotekininkų rengimą Uni versitete. Gegužės 7 d. fakulteto dėstytojai ir studentai, darbuotojai paminėjo Per-
galės dieną. Pranešimą padarė ir pasidalijo prisi minimais Didžiojo Tėvy nės karo veteranas e. prof. p. L. Vladimirovas. TEISĖS FAKULTETAS
doc. A. Raugale skaitė pranešimą .skirtą vaikų ligų katedros istorijos '•aidai pažymėti. CHEMIJOS FAKULTETAS
Išleistas stendas „Jie — Eksponuojama dailės paroda, skirta Universite mūsiškiai" apie fakultetą baigusias laidas. to jubiliejui. Fakulteto koridoriuose surengta graviūrų, skirtų GAMTOS FAKULTETAS Atnaujinti stendai: jubiliejui, paroda. „Dėstytojų mokslinė kon ferencija", „Lietuvos MEDICINOS draustiniai", „Studentas ir FAKULTETAS Balandžio 19 d. įvyko mokslo bei technikos pa pediatrų draugijos susi- žanga", „Lenininė talka", rinkimas, kuriame vaikų eksponatų į VLUPP nuo ligų katedros vedėjas traukos.
Graži dovana jubiliejui įkurta gamtos istorijos katedra. į mus žvelgia se nose knygose matyti vei dai: Karolis Virvičius, Laurynas Stuoka-Gucevi čius, Martynas Počobutas, Žanas Žiliberas, Andrius Sniadeckis ir kiti žymiau sieji pirmieji geomokslinės ir biologinės minties atstovai universitete. Gre ta jų — auklėtiniai: To mas Žanas, Ignas Domei ka, Jurgis Pabrėža ir t. t. Bėgo laikas. XX a. I pu sė. 1919 metai. V. Kapsu ko dekretas dėl Vilniaus darbo universiteto. Deja, 1919—1939 metais oku puotam Vilniui — Stepono Batoro, o Lietuvai — Kau no universitetas. Tačiau ir sunkiais universitetui me tais, jis nestigo geomokslinės ir biologinės minties šviesuolių. S. Batoro uni versitete dirbo Juozas Lu koševičius, Mečislovas Limanovskis, Janas Dembovskis ir kiti. Kaune — Pranas Juodelė, Mykolas Kaveckis, Kazimieras Sle ževičius, Steponas Kolu paila, Povilas Matulionis, Liudas Vailionis, Tadas Ivanauskas, Vladas Lašas. Jų pastangų ir pasišventi mo mokslo labui dėka, šiandieniniame universite te turime žymius profeso rius Joną Dagį, Antaną Minkevičių, Mariją Natkevičaitę-Ivanauskienę ir
kitus. Gretimo stendo nuotraukos išugdė nemaža pasižymėjusių darbuoto| ų ir auklėtinių, kaip Kazys Brundza, Eugenija Šimkū naitė ir t. t. dirbančių ki tose įstaigose. Muziejaus eksponatai atveda prie Gamtos moks lų fakulteto nūdienos pa siekimų. Atskiri stendai pasakoja apie katedrų, la boratorijų mokslinio dar bo profilį, apimtį, studen tų rengimą. Akis užkliūva už daugelio eksponuoja mų knygų, kurias paraše gamtininkai. Nė vienas lankytojas nepraeina nepavartęs katedrų ir labo ratorijų metraščių, ku riuose atsispindi jų praei ties ir dabarties veikla. Tarybiniu laikotarpiu Gamtos mokslų fakultetas gyvena kūrybingą, pilna kraujį gyvenimą. Tą aki vaizdžiai byloja dėstytojų ir studentų skaičiaus, po kario metais paruoštų specialistų, studentų pa žangumo, svarbiausių mokslinių tyrimų krypčių, mokslinių publikacijų, ūkiskaitinių mokslo tiria mųjų darbų apimties dia gramos. Kaip studentai moka gerai mokytis ir kultūringai pailsėti nusa ko tradicinių renginių stendas, kuriame atsispin di mokslo metų atidary
mas, šventinės demonstra cijos, paskutinė paskaita, gamtininko diena, pirma kursių krikštynos, lauko praktikos, talkos. Gamtos mokslų fakulte to mokslinė mintis plačiai susipynė su broliškų res publikų mokslo ištaigų mintimis. Moksliniai-pedagoginiai ryšiai, kaip ro do vienas iš stendų, dabar jau globaliniai. Bebaigiant apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, žvilgsnį patraukia keletas guvių akių: Vilniaus V. Kapsuko universiteto rek toriaus profesoriaus Jono Kubiliaus, Gamtos mokslų fakulteto dekano, einan čio profesoriaus pareigas Rimvydo Tarvydo, prodekanės, docentės I. Šarkinienės. Šalia jų viso fa kulteto katedrų ir labora torijų kolektyvų nuotrau kos. Gerbiamas drauge, jei apsilankysite Gamtos mokslų fakulteto istorijos muziejuje, nepamirškite, atsisėdęs ant iš briedžio ragu padarytos kėdės, į atsiliepimų knygą parašyti keletą žodžių. Belieka pri minti, kad muziejus atida rytas antradieniais, ket virtadieniais ir penktadie niais nuo 14 iki 17 vai. doc. r.
Šimkūnas