visų
samu
pRotecajz&i,vienyKires!
caRVBims sr.u nencas
-nrn»’ p • • 11 • 1 lt 1 * * * |f 11 » »• • • •« į M »«' j»«»1
i
f t l
i t
{ 1986 M.
J J
^jaunuoliai svarsto... I Suvažiavimo medžiagą ir nutrimai su entuziazmu, nuoaptariami kiekvienaLgniai L darbo kolektyve. Ekonomi jos, politikos, ideologijos, Įimtos apsaugos bei ki ts problemos jaudina ir Alma Įlater studentus. Filologijos |akulteto ketvirto kurso liteLai svarstė TSKP XXVII luvažiavimo medžiagą, Studenles L. Kempinaiitė, K. GaižausLaite, L. Levišauskaitė, A. KaLakervičiūtė kalbėjo apie ideoĮoginio auklėjimo, valdymo to bulinimo, ekonominio bei sotalinio vystymo problemas. Po to studentai aptarė iškilusius Klausimus. -
Nuo 1985 m. gruodžio 3 d. iki 1986 m. vasario 15 d. vyko visuomenės mokslų septintoji viktorina, skirta TSKP XXVII ir LKP XIX suvažiavimams. Ją organizavo Universiteto komjaunibei studentų mo komitetas mokslinės draugijos TSKP istori jos būrelis. Viktorinos žiuri ga vo 193 atsakymus, iš kurių 94 individualūs ir 99 kolektyviniai. Viktorinoje dalyvavo 1456 stu dentai. Susumavus jos rezultatus, žiuri pirmosios vietos neskyrė. Antrąją vietą, surinkę 24 balus iš 39 galimų; užėmė istorijos fakulteto istorijos specialybės IV kurso Jll grupės studentai, (komjaunimo organizacijos sek
retorė Vida Degutytė), trečiąją — filologijos fakulteto rusų kal bos ir literatūros specialybės I kurso IV grupės studentai. (Kom jaunimo organizacijos sekretorė Dalia Urbonavičiūtė). Du paska tinamieji prizai paskirti medici nos fakulteto pirmakursiui Neri jui Račkauskui ir fizikos fakul teto II kurso I grupės studen tams (komjaunimo organizacijos sekretorė Vilma Vaidelytė). Susumuojant Universiteto kom jaunimo ir jaunimo X sąskrydžio rezultatus, bus atsižvelgiama ir į dalyvavimą viktorinoje. Pagal surinktų balų skaičių fakultetai vietomis pasiskirstė taip: 1. EKFF, 2. FilF, 3. -4. MF ir IF, 5. MaF, 6 — 7. FF ir PF 8. ChF, 9. TF 10. PEF
Gera tradicija, kad viktorino je dalyvauja beveik visa aka deminė grupė. Pagrindinį vaid menį propaguojant viktoriną, skatinant studentus joje daly vauti, atliko fakultetų ir grupių komjaunimo biurai. Geru žodžiu reikia paminėti ekonominės ki bernetikos ir finansų, istorijos, filologijos, matematikos, medi cinos fakultetų komjaunimo or ganizacijų veiklą prisidedant prie viktorinos organizavimo, Yra ir neigiamų dalykų: kai kurių fakultetų studentai atsiuntė mažai atsakymų arba ir visai nedalyvavo viktorinoje (pavyzdžiui, gamtos fakulteto atstovai). Pasitaikė studentų, kurie nusira šinėjo atsakymus vieni nuo ki tų. (Ko gero, vertėtų tokių „iš minčių" pavardes ateityje skel bti „Tarybiniame studente"). Žiuri tokių darbų visai nevertino. Daugiausia studentams padėjo visuomenės mokslų kabineto
BALANDŽIO 29
t
\ i t f
t
Susumuoti viktorinos rezultatai
Nr. 16 (1355)
i I
t
(ILNIAUS darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystes ordinų valstybinio v. kapsuko t 4 universiteto rektorato, partijos, komjaunimo ir profsąjungos komitetų savaitraštis
k TSKP XXVII [(VAŽIAVIMO utarimų ŠVIESOJE a
LEIDŽLAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
I I f
darbuotojai, paruošę svarbiau sios literatūros sąrašą. Pageidau tina, kad j šį darbą įsijungtų ir Saulėtekio alėjoje įsikūrusio' marksizmo-leninizmo kabineto darbuotojai. Studentams turėtų padėti visuomenės mokslų dės tytojai. Nors viktorinos dalyvių skaičius žymiai išaugo, tačiau atsakymų į klausimus mokslinis lygis lieka toks pat. Reikėtų šį klausimą aptarti VU komjauni mo komitete. Nuoširdžiai dėkoju žiuri na riams — dėstytojams ir studen tams, aktyviai prisidėjusiems prie viktorinos organizavimo ir darbų vertinimo: doc. G. Juknie nei, VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojui E. Va liukevičiui, studentams R. Daujotui, L. Klikūnaitėi, L. Jankaus kaitei, S. Šiliauskui, šiliauskui, V. Lukšiui, A. Anusauskui. Žiuri komisijos pirmininkas doc. P. VITKAUSKAS
nuinuMmHiiMNiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiuiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiinintiiiiiinntuiHiiiiiti^
v
A
Pažymiai surašyti... kas slypi uz jų?
Atsakinėja žurnalistikos specialybės penktakursis Vytautas Makauskas. Jo žinios buvo įvertintos „labai gerai".
Istorijos fakultete baigėsi Mokslinio komunizmo valstybiniM egzaminų pirmas turas. Sausio—kovo mėn. egzaminus laikė istorijos, žurnalistikos ir bibliotekininkystės bei biblio grafijos specialybių dieninio ir neakivaizdinio skyrių diploman81 (psichologijos specialybės studentai egzaminą laikys birželio mėn.). Susumavus egzaminų rezultatus, formalūs rodikliai atr°do šitaip: iš 168 dieninio gyriaus studentų labai gerai egzaminą išlaikė 53 studentai, gerai — 73, patenkinamai — 36, ‘^Patenkinamai — 1. Neakivaiz dinio skyriaus 117 studentų ži ruos įvertintos: labai gerai — 1t gerai — 59, patenkinamai — ■ Pažymėję, jog (visų trijų -Pecialybių neakivaizdininkai egzaminus laikė prasčiau, negu '•eninio skyriaus studentai, paeoal'zuokime dieninio skyriaus dudentų egzaminų rezultatus. triniausia palyginsime atskirų
specialybių studentų žinių ver tinimą. Iš bendro 168 dieninio skyriaus studentų diplomantų skaičiaus labai gerus jsažymius gavo 32 proc. studentų, gerus — 46 proc., patenkinamus apie 21 proc. ir nepatenkinamus — 0,6 proc. Iš 58 istorikų labai gerai išlaikė 28 proc., gerai — 55 proc., patenkinamai — 17 proc. Iš 76 bibliotekininkų: lagai gerai — 39 proc., gerai — 41 proc., patenkinamai — 20 proc. Tarp žurnalistų (jų laikė 34): labai gerai — 21 proc., gerai — 44 proc., patenkinamai — 32 proc., nepatenkinamai — 2,9 proc. (vienas studentas). Ly gindami atskirų specialybių stu dentų žinias, pažymėsime, jog kiek tvirtesnės yra istorikų ži nios. Istorikams daugiau būdin gas konkrečios medžiagos žino jimas. Jų atsakymai trukdavo ilgiau. Daugelis jų geriau su vokia istorinio proceso dėsnin gumą, sugeba atskleisti įvykių
ir reiškinių priežastis. Žurnalis tams būdinga gražesnė iškalba, sklandesnis kalbos stilius, bet jie truputį nusileidžia istorikams visuomeninių procesų gilesnio suvokimo ir loginio įprasmini mo požiūriu. Be to, ir darbštu mu studijų metais, taip pat ruo šiantis patiems egzaminams. Da lyko esmės suvokimo, mąstymo logikos, o ir konkrečios medžia gos žinojimo prasme bene silp niausios buvo bibliotekininkų žinios (tiksliau bibliotekininkių, nes iš 76 laikiusiųjų egzaminus buvo vos 7 vyrai). Prisipažinsime, jog vertinant jų žinias, truputėlį buvo „kilstelėtos gir nos". Atsižvelgėme į daugelio stropumą. drausmingumą, į įdėtą darbą ir studijų, ir ruošimosi egzaminui metu. Čia pateikti bendri specialy bių studentų žinių vertinimai ir bendros pastabos, remiantis ne visada tiksliais statistiniais vi durkiais. Darbščių, sąžiningų, gerai besimokančių studentų, be abejonės, yra visose specialybė se,. visose grupėse, lygiai kaip ir abejingų studijoms, bandan čių praslysti (ir praslystančių) su paviršutiniškomis žiniomis, pasikliaujančių bendru išpru simu". Norėtume pažymėti ge riausiai išlaikiusius valstybinį mokslinio komunizmo egzaminą (o ir geriausiai studijavusius vi suomenės mokslus per visą stu dijų laikotarpį) studentus. Tai istorikai P. Butkus, A. Jančys, D. Kalibatas, D. Rybelytė, S. Sidabraitė, S. Siliauskas, L. Ulvidaitė, žurnalistai V. Makaus kas, D. Žilytė, bibliotekininkai S. Aniulienė, B. Lapinskaitė, D. Petkevičiūtė, N. Pranaitytė, Ž. Sabonytė, R. Vareikaitė. Taigi egzaminai išlaikyti, pa žymiai surašyti, marksizmo stu dijos aukštojoje mokykloje baigtos. Ir vis dėlto lieka nepa sitenkinimo diplomantų žinio-
mis, egzaminų rezultatais nuo sėdų. Kartu tai nepasitenkini mas ir mūsų — visuomenės mckslų dėstytojų — darbo re zultatais. Jeigu žiūrėsime ne Į formalius rodiklius, o į dalyko esmę, nedaug galėtume suminėti studentų, kurie per visus studi jų metus siekė sistemingai stu dijuoti, kūrybiškai įsisavinti marksizmo-leninizmo teoriją. Iš egzaminų rezultatų mato me, jog daugiau kaip penkta dalis visų studentų gavo paten kinamus pažymius. Tai reiškia, kad jų žinios laibai paviršutiniš kos. Jie nesugeba net suformu luoti klausimo juo labiau at skleisti jo esmės. Atsakymams j klausimus būdingas mokykliškumas, perskaityto teksto me chaniškas, daugeliu atvejų dar ir nesklandus atkartojimas. Ne sugebėjimas daryti gilesnių api bendrinimų, logiškai išdėstyti mintis, pasinaudoti marksizmo klasikų veikalais, būdingi ir daugeliui studentų, kurių žinios įvertintos „ketvertu". Jie būna neblogai išmokę vadovėlio me džiagą, sugeba ;ją įsiminti ir daugiau ar mažiau sklandžiai at pasakoti. Bet ir jų atsakymuose trūksta gilesnio medžiagos teo rinio įprasminimo. Egzaminų komisijų nariai domėjosi, kaip atskiri studentai informuoti apie mūsų šalies vidaus gyvenimo ir tarptautinius įvykius. Pasirodo, jog daugelio jų bendras infor muotumas labai menkas. Ne vie nas nežino elementariausių poli tinio gyvenimo reiškinių ir fak tų. Yra studentų, kurie nieko negali pasakyti apie šiuolaikinio komunistinio judėjimo mastą, išvardinti socialistinių šalių, pa minėti nors vieną kitą socialis tinės orientacijos valstybę, nie ko negirdėję apie labai svarbius Tarybų Sąjungos pasiūlymus nu siginklavimo klausimais, negali paaiškinti, kokia yra mūsų ša
lies valdžios ir valdymo organų struktūra ir 1.1, ir pan. Daug studentų nesugeba pa aiškinti svarbiausių dialektinio ir istorinio materializmo, politi nės ekonomijos ir mokslinio ko munizmo kategorijų ir sąvokų (pvz., tokių, kaip materialistinė istorijos samprata, pridedamoji vertė, socialinė revoliucija, kla sės, proletariato diktatūra ir 1.1.), silpnai žino ir esmines partijos istorijos kurso proble mas. Savaime suprantama, jog ne visi studentai vienodai gabūs ir vienodai gali įsisavinti neleng vas visuomenės mokslų discipli nas. Tačiau daugeliui jų trūks ta darbštumo per visus studijų metus. Stebėjimai rodo, jog ne maža studentų dalis nesistemingai studijūoja marksizmo discip linas, dažnai praleidinėja šių dalykų paskaitas, nesiruošia se minarams. Daugelis jų šiokias tokias pastangas parodo tik li kus savaitei ar kelioms dienoms iki egzamino. Tarp kita ko, tai rodo ir nepilnos auditorijos mokslo metų eigoje, ir perpildy tos prieš pat egzaminą, apžval ginių paskaitų ir konsultacijų metu. Kitaip sakant, ruošiamasi ne gyvenimui, o egzaminui.. Daugelis ir dėl geresnio pažy mio nesistengia. Kad tik šiaip taip išlaikytų! Šiose pastabose nesiekta pla čiau atskleisti minėtų reiškiniu priežastis, o tik konstatuoti kai kurie trūkumai. Šiuo metu, kai aukštoji mokykla ruošiasi refor mai, reikia giliau analizuoti ir visuomenės mokslų dėstymo būklę. Pasiekti, kad kiekvienam būsimam specialistui marksizmas-leninizmas būtų ne gražių idėjų ir teiginių rinkinys, o tik ras vadovas jo kūrybinėje pra ktinėje veikloje — sunkus, su dėtingas, bet ir garbingas mū sų uždavinys. P. BERNATAVIČIUS Mokslinio komunizmo katedros docentas