« I
visą saliu PRoverauM,vienyuires!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ
C&RJ/B1D1S scu nencas
BALANDŽIO 15 D.
*
N)r. 16 (1396)
1987 M. BALANDŽIO 24 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAST1S
KAINA 2 KAP.
(||||||||||llllllllllllllllllllllIIIIIIIII1lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll1IHIIlllllllll!lll!lllllllltlllllini' ’llllllllllllllllllllllllll!ll1llllll1llllllllllllllllllll1llllllllllllll!lllllllllllllllllllllllllllll!lilllllllHIII ' 11
......... ^1"
.................... Ulini......... ■
I I"
............. ■... ..
........................ ................ ...
•
........... I
Sis „Tarybinio studento“ numeris pasakoja apie VVU Kauno vakarinį fakultetą, specialybes, kurias jarne galima
įsigyti, mūsų kolegų — „vakarinukų“ — studijas. Pateikiame ir pluoštelį jų kūrybos.
Zl
ADRESAS: KAUNAS, VL KUZMOS 71 1987 metų priėmimo planas
l FAKULTETĄ PRIIMAMA: Konkursas (paduota pareiškimų į vieną vietą)
Specialybė
Lietuvių k. ir lit. Rusų k. ir lit. Anglų k. ir lit. Bibliotekininkystė ir bibliografija Pramonės planavimas Darbo ekonomika Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika Finansai ir kreditas Buhalterinė apskaita 1 visas fakulteto specialybes
Jūs tikriausiai nė neįsivaiz duojate, kuo Kauno vakarinio fakulteto studentai skiriasi nuo savo likimo brolių ir seserų iš stacionaro? Ar šiaip nuo papras to, normalaus žmogelio? Tikrai nežinote? Tad tegul šis raštas apgina ir Pagrindžia „vakarinuko" uni kalumą. Kažkur girdėjome, kad norint rytą pažadinti stacionaro studenM. tenka griebtis paskutinės nau jovės — žadintuvo, imituojančio fakulteto dekano balsą. Taigi. O mums toks stimuliatorius visai nereUcalingas.,, Vakarinukui" net !r miegant .atrodo, kad jis jau. . lau... jau... vėluoja. Į darbą. Paskaitas .. parduotuvę.. . bib lioteką. .. „Tpfu. Ir vėl pabudau gerokai anksčiau, negu reikėtų". Taigi — rytas. Vartau storus vadovėlius. Kur kas plonesnius konspektų sąsiuvinius. Paskleiožiu ant stalo kelis menkus po pieriaus lapelius, kurie iki pa vasario turės virsti mano kursi niu darbu... Oi, šitaip tikrai galima pavė■notil Susikraunu studentiškus
1986 m.
1982 m.
1983 m.
1984 m.
1985 m.
2,5 2,1 1,8 1,3 1,3
1.8 1.4 2,0 1,5 2,0 1.8
2,0 2.1 1,8 1.2 1,3 1,9
2,0 3,0 2,2 1,2 1.9 2,4
2,6 2,5 2,0 1,1 1,8 2,4
25 25 13 25 25 25
1,4 0,9 1,4
1,4 1,2 1,8
1,1 1,2 1,6
2,0 1,4 1,2
2,3 1,7 1,1
50 25 25
1,5
1,6
1,6
1,9
2,0
238
1,7
reikmenis į krepšį ir, laikydama rankoje sumuštinį, neriu pro du ris. (Pavalgysiu pakeliui...). Štai ir mano autobusas. Įsispraudžiu. Bandau pajudinti ko ją. Ranką. Galvą. . . Normaliai gali judėti tik liežuvis. Tiek to...
JUS nė nejsivaizduojat Taip aš kiekvieną mielą ryte lį atvykstu į darbą. Mes, „vakarinukai", dirbame X, N, Y įstai gose. O ar žinote, kuo jos visos panašios? Vadovų nuotaika. . . Tik pabandyk išsitraukti kons pektus darbo metu! Nuo šito mes esame akylai sergstimi. Tai gi, lieka pietų pertrauka. Moko mės jos metu. Ir teisingai. Per dažnai valgyti — nesveika.
Po šios pertraukos plūkiamės savo darbuose toliau. Iki pat. . . kito malonaus mūsų darbininkiškos-studentiškos dienot varkės epizodo — kelionės į paskaitas. Dalį kelio, kurį reikia nukakti, norint pakliūti į savo ALMA MATER, aš bėgu, stengdamasi pasivyti transporto priemonę, nuotaika pasitaiso nuo minties, jog šiandien į paskaitas pavė luosiu ne pusvalandžiu, o tik dvidešimčia minučių. Štai ir ma no stotelė. Išsibruku. Likusį ke lio galiuką vėl pabėgėju. Valio! Bus galima atsipūs, .s .. s... . . .Mane kiaurai gręžia rūstus dėstytojo žvilgsnis. Dėstytojas įsitikinęs, kad aš ramiausiai sau gurkšnojau kavą „Žibutėje". To dėl ir vėluoju. Ir dar kažin kaip seminarui pasiruošusi. Taigi. No rėdamas patikrinti, kiek išaugo mano intelektas iki šio vakaro, dėstytojas pabando įtraukti ma ne į dalykinį pokalbį. Labai grei tai mums abiems pasidaro aiš ku, kad pietų pertrauka buvo
Numeryje išspausdintos M. Elerto, T. Jazbučio ir V. Ladavlčlaus nuotraukos.
(nukelta į 2 psl.)
KAM INŽINIERIUI ANTRAS DIPLOMAS? Kai buvę mokslo draugai, pa žįstami sužino, kad baigęs Kau no Politechnikos institutą, po trejų metų pradėjau darbo eko nomikos studijas Vilniaus valsty binio universiteto Kauno vakari niame fakultete, jų akyse dažno kai sužvilga nuostaba ir nesle piama abejonė: „Kam dar vie nas diplomas? Ar ne geriau — aspirantūra?" Sunku vienareikš miai j tai atsakyti. Aspirantūra iš tikrųjų būtų gal ir logiškesnis kelias. Ji padėtų toliau kelti kvalifikaciją, gilinti žinias, siekti profesinio pripažinimo pasirink toje siauroje srityje. Bet moks lininko veiklai reikia vadovo, techninės bazės, kuri yra toli gražu ne visur. Reikia juk ir dirbti nedideliame kolektyve, ku riam labiausiai rūpi gamybos ir tik jos uždaviniai. Pagaliau — materialinės sąlygos. Na, o bai gus įprastines studijas, padirbė jus, po tam tikro laiko paprastai tenka užimti vadovo pareigas. O juk vadovas mažame kolektyve — tai ir buhalteris (ką daryti, jei įstaigoje tokios pareigybės nė ra, o atskiras darbų rūšis — kuro, medžiagų, darbo laiko ir užmokesčio apskaitą, metines instrukcijas, medžiagų nurašy mus, algų išmokėjimus ir t. t. bū tina laiku atlikti), ir ekonomistas (transporto, kuro, medžiagų, įren gimų poreikio bei jų paskirsty mo, ūkinės veiklos analizės, dar bo mokslinio organizavimo ir normavimo klausimai (ypač reikš mingi, tiesiog būtini; dabar vos ne kasdieninė duona. ..), ir val dymo specialistas. Ir dar daugy bė sudėtingų ar smulkių darbų. Sunku net pasakyti, kas tu — inžinierius — chemikas technolo gas (kaip nurodyta diplome) ar
— - gamybos organizatorius, juk tochnologiniai, metodiniai klaus imai lyg ir pereina grupių vyr. inžinierių žiniai (visko pats ne aprėpsi). O kadangi nori nenori 'nusveria antroji pusė, reikia tap ti valdymo, vadovavimo, organi zavimo darbo profesionalu. O vien gerais norais ir mėgėjiška saviveikla netoli tenuvažiuosi. Būtinos žymiai gilesnės ekono minės, psichologinės, teisinės ži nios, nei tos, kurios anksčiau įgytos Politechnikos institute. Matyt, papildomos ekonominės studijos vakariniame fakultete (o ir neakivaizdiniu būdu) — jau nebe keistenybė, o mūsų laiko padiktuota būtinybė, pato gus būdas neatsitraukiant nuo gamybos, nuo tiesioginių parei gų, pakelti savo kvalifikaciją, pagilinti žinias, gal net iš da lies persikvalifikuoti (atsižvel giant į intensyvų šiuolaikinės ga mybos vystymąsi, j dinaminį jos pobūdį, tai, matyt, jau artimiau sioje ateityje taps visai įprastu reiškiniu). Tokios studijos būna žymiai kryptingesnės ir gal būt net nuodugnesnės (aišku, kiek laikas leidžia). Taigi, matyt, ne laikykime keistuoliais tų, kurie : siekia antro diplomo. ...Žiemos sesijos metu teko i darbo reikalais rytiniu traukiniu vykti į Vilnių. Visai atsitiktitnai vagone susitikau keletą buvu sių kurso draugų — diplomuotų inžinierių. Jie visi skubėjo j Uni versitetą laikyti sesijos įskaitų ir egzaminų... Remigijus ČIEGIS VVU KVF darbo ekonomikos spec. III kurso studentas, Kauno hidrometeorologinės i observatorijos laboratorijos viršininkas
Jei vilioja lituanistika Lietuvių kalbos ir literatūros specialybė — viena populiariau sių Vilniaus V. Kapsuko univer siteto Kauno vakariniame fakul tete. Jos prestižą daug lemia pats studijų objektas — gimto ji kalba ir literatūra. Lietuvių kalba yra viena archaiškiausių iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Savo senoviškumu ji ne nusileidžia tokioms seniai suny kusioms kalboms kaip senovės indų, senovės graikų bei lotynų. Todėl lietuvių kalba domisi pa saulio lingvistai, ji dėstoma daugelyje pasaulio universite tų. Tai kelia ir pagrįstą mūsų jaunimo norą pažinti tokią seną ir turtingą gimtąją kalbą, studi juoti jos dėsnius ir Istoriją. Fakultete tam yra visos gali mybės. Čia dėstomas Išsamus dabartinės lietuvių kalbos kur sas (fonetika, leksika, akcento logija, morfologija, sintaksė), taip pat jos istorija. Dialektolo gijos paskaitose studentai supa žindinami su lietuvių kalbos tar mių savitumu ir turtais, [domi baltų filologijos disciplina tei kia žinių apie baltų tautų ry šius, raštiją, jų kaibų santykį, plačiau studentai mokosi latvių Kalbos. Bendrosios kalbotyros kursas [veda [ kalbų tyrinėjimo istoriją, supažindina su naujau siomis lingvistikos teorijomis, taip pat atskleidžia pačios kal bos egzistavimo ir funkcionavi mo prigimtį, jos vidinį mecha nizmą bei jo kitimą. Teorini kal bos pažinimą lydi jos praktinis mokymas — studentai dalyvau ja stilistikos, kalbos kultūros pratybose, gilina rašybos [gū džius. Taigi fakultete darbštus studentas qall tapti geru lietu vių kalbos žinovu ir praktiku. Si specialybė pagilina ir lite ratūros teorijos bei istorijos ži nias. Pradėję nuo tautosakos, vėliau studentai išklauso platų lietuvių literatūros kursą, taip pat rusų, TSRS tautų bei užsie nio literatūros kursus. Skaitomi atskiri estetikos bei literatūros teorijos kursai. Čia studentai
skverbiasi [ kūrybos grožio, poetikos ir technikos paslaptis. Pratybose ir seminaruose moko ma savarankiškai analizuot) ir vertinti atskirus kūrinius ir li teratūros reiškinius. Kūriniai literatūros Istorijos paskaitose nušviečiami platesniame visuo meninio ir kultūrinio gyvenimo kontekste. Beveik visuose kursuose ra šomi ir svarstomi kursiniai dar
bai, kurie Bali būti laikomi mokslinio darbo mokykla. Nuo ketvirto kurso studentai pasi renka kalbos ar literatūros spe cializaciją. Tada jiems skaitomi specialūs pasirinktos specialy bės kursai. Baigdami mokslą, studentai rašo kalbos arba lite ratūros diplomini darbą. Specialybės studentai fakulte te gauna ir pedagogini pasiren gimą: Išklauso psichologijos, pe dagogikos, dėstymo metodikos disciplinas, mokykloje atlieka pedagogine praktiką.
HsynaMTe pyccKHH ji3wk
Studentai lituanistai fakulte te turi galimybių gilinti ir savp individualius filologinius polin kius bei žinias. Kasmet-per va saros atostogas rengiamos turi ningos ekspedicijos po Lietuvą, kurių metu studentai renka kal bine ir folklorine medžiagą. Fa kultete veikia literatų klubas, kuris Jungia kūrybinių polėkių Jaunimą. Klubo susirinkimuose svarstomos teorinės kūrybos problemos bei originali studen tų kūryba, rengiami susitikimai su žinomais kūrėjais. Liaudies kūrybos gerbėjai susibūrė [ fa kulteto folklorinį ansambli.
Taigi, studijuojantiems Kauno vakariniame fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą, yra reikiamos galimybės pasirengti teoriniam ir praktiniam lituanisto darbui. Fakulteto auklėtiniai dirba [vai rų filologini darbą miesto ir respublikos mokyklose, leidyklo se, redakcijose, kultūros [staluo se, kai kurie yra pasirinkę to lesnį mokslo kelią. Doc. J. JASAITIS Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas
Abiturientai sprendimą studi juoti bibliotekininkystę ir biblio grafiją dažniausiai motyvuoja skaitymo pomėgiu. Tačiau, nuo monė, kad bibliotekininkas nie ko kito neveikia, kaip tik dienų dienas skaito knygas, yra klai dinga. Šiandien bibliotekininkų darbas stambesnėse biblioteko se labai įvairus ir specializuo tas: vieni komplektuoja biblio tekos fondą, kiti tvarko gauna mus spaudinius, juos kataloguo ja; treti aptarnauja skaitytojus, teikia jiems bibliografinę infor maciją, ketvirti rūpinasi masine knygos propaganda; penkti už siima metodine veikla ir t. t. .Tik mažesniųjų bibliotekų darbuoto jai priversti derinti daugumą šių funkcijų. Pastaraisiais metais mokslinėse bibliotekose pradė-
(atkelta Iš 1 psl.)
per trumpa. Dėstytojas taktiškai patyli, bet jo triumfuojantis žvil gsnis primena, kad bus dar ir įskaitų savaitė... Ir kad prie pietų pertraukos teks galiukų nakties pridurti. Tokiais atve jais pabunda mūsų — „vakarinukų" — žmogiškoji ambicija, ir naktimis pradedame mokytis, nelaukdami sesijos. Sesija, žinoma, tikrai ateina. Bet, jai pasibaigus, draugai dar ilgokai primena, kad mes balti, kaip birželio naktys Leningrade. Taigi, apibendrinant vakari nių studijų pranašumus, galima pasakyti štai kų: # išmokstame racionaliai pa naudoti laikų. Ir mokslo žinias stengiamės giliai j galvas sukiš ti, ir darbuose nenorime būti pirštais badomi. Dar nuo gyveni mo aktualijų neatsilikti mėgi-
STUDIJUOKIME H||
JŪS nė nejsivaizduojat
Kasmet nemažas būrys jau nuollų, [gijusių vidurini Išsllaminimą, eina dirbti l Įmonių ce chus, statybos aikšteles. kolūklus, Įsilieta t švietimo ar kui tūros darbuotojų gretas. Ta čiau daugeliui iš jų šiandien Jau nebeužtenka anksčiau [gyt ų žinių, atestato ar profesinės technikos mokyklos baigimo pa žymėjimo. Reikia atnaujinti Ir sustiprinti mokslo pagrindus, toliau kelti kvalifikaciją. Ir čia Į pagalbą ateina aukštosios mo kyklos vakarinio mokymo sis tema. Aukštojo mokslo reforma Jau člama ir VVU Kauno vakarinis me fakultete. Čia, greta kitų problemų sprendimo, didelis dė mesys skiriamas materialinei ba zel stiprinti.: Dar prieš trejus metus fakultetas persikėlė Į nau Jas patalpas Kauno senamiesčio XIV kvartale, o. štai dabar ln-' tensyvlal restauruojamas XV kvartalas. Jame bus Įrengtos naujos laboratorijos, kabinetai, patogios auditorijos. Fakultete daug dirbama mokymo proceso kompiuterizacijos srityje. Pakui tetas Įsigijo keletą dialoginių skaičiavimo mašinų, rengia ir modernizuoja displėjų klases skaičiavimo technikos kabinetus rūpinasi studentų ir dėstyto |ų kompiuteriniu raštingumu. Stu dental filologai išmoksta naudo ti perspektyvią llngofoninę tech niką. Tobulinamas Ir pats moky mo procesas, diegiamos naujos Jo organizavimo formos.
nam, su gausybe visuomeninių darbų susidoroti bandom. Vaka rinis mokslas — nuostabi prie monė valiai ugdyti. Tų supranti tik po kelerių studijų metų, aukštesniuose kursuose, kai vis atkakliau į galvų lenda mintis: „Reikia baigti, reikia — kas be atsitiktų. .." • nė vienas vakarinio fakul teto studentas nesiskundžia virš svoriu ir neserga kvėpavimo ta kų ligomis. Tai — sistemingo bėgiojimo trasa „Namai — Dar bavietė — Alma Mater — Bib lioteka" rezultatas. ® palyginti su stacionaro* stu dentais, mes jaučiamės savaran kiški ir nepriklausomi. Net ir ekonominiu požiūriu. Matote, mes mokomės, raginami savo brandaus vidinio balso, o-ne bai
Tobulinant ir pertvarkant fa kulteto darbą, svarbu deramai įvertinti tai, kas Jau padaryta Fakultetas gyvuoja Jau dvlde šimt trečius metus. Ir per tą laiką Jis išleido 3859 diplomuo tus specialistus — ekonomistus, filologus, bibliotekininkus. Vien tik per pastaruosius penkerius metus buvo Įteikti 1284 diplo mai. Tačiau svarbu ne tiek kie kybinial, kiek kokybiniai rezul tatai. O jais pasidžiaugti taip pat galima: fakulteto absolven tai sėkmingai dirba vadovautam tį darbą partiniuose ir tarybi niuose organuose, vadovauja pramonės Įmonėms, kultūros ar švietimo Įstaigoms, yra patyrę specialistai, darbo pirmūnai. Fa kultetas didžiuojasi savo auklė tinlais — LKP Kauno miesto ko miteto sekretorium N. Skrlpnlkovu, mokyklų skyriaus vedėja B. Valmiene, Požėlos rajono ko miteto sekretore N. Bankausklene Ir to paties rajono Vykdomo jo komiteto pirmininko pavaduo tojais L. Dyd[ene ir Vj Stanevl člum, Kauno medicinos institu to bibliotekos direktoriumi B. Kaluškevičium. Jonavos baldų
ną J«n
Ne vien tik skaitome
CeroAHH b ycjioBHHx coųnajib HO-3KOHOMHHeCK()ft InepecTpofiKSK H3blK KH pyCCKHtt H3bIK, I oCUĮeHHB MejKHaųMOHajibHoro upHOČpeTaeT Bce ČOJibiuee npaKTunecKoe 3HaHeHHe. Bo3pacTaeT ero pojib b caMbix pa3Hbix 06jiacTHX oČmecTBeHHoft m€H3HH CTpaHbl — B TpyflOBBIX KOJTJieKTHBax, Ha HOBOCTpoftKax-rHraHrax, b BoopyMce.HHbix CHJiax. JKh3HeHHofi noTpeČHOCTbio Hainero o6iųecTBa ctbhobhtcb oBjia/ĮeHPie pyCCKHM H3bIKOM. CTpaHe HyJKHbl cneiĮHajlHCTbl-CpHJlOJIOrH C BbICOKHMH HpaBCTBeHHblMH KaMecTBaMH, TBepflbiMH npotpec. CHOHajIbHbIMH 3HaHHHMH. HM AOBepaeT HapoA cBoe rjiaBHoe SoraTCTBo — fleTeft. 3HaHHT, CBoe ČyAymee. npoįieccHoHajibHoe MacTepcTBo h HpaBCTBeHHaa 3aKajiKa — Te iipnHiĮHiibi, Ha KOTopbix nocTpoeho ceroAHM oČyneHHe b Bbicuiefi uiKOJie. CneijHajibHocTb pycCKHii H3biK h JiHTepaTypa aaeT OrpOMHbie BO3MO7KHOCTH flJIH 3Toro. Bo BpeMH mecTHJieTHero oOyneHHH Ha KayHaccKOM BenepHeM (J)aKyjibTeTe CTyAeHTbi H3yMaioT pyccKyio h MnpoByio jihrepaTypy, ycTHoe HapoAHoe TBopnecTBO, AocKOHajibHo oBjiaAeBaioT 3HaHHHMH no pyCHCTHKfe: (ŽĮjOHeTHKOii, JieKCHKOft, Mop. 4>oJiorHePi, CHHTaKęncoM pycCKOTO H3bIKa H ApyrHMH JįHCUHnJIMIiaMH. Ha ceMHHapax n npaKTHMec
KMX 3aHHTHHX CTyAeHTbl yHSTCH HcnyccTBy aHajinaa .THTepaTypHoro npoH3BeAeHHfl. y3Ha»oT ceicpeTbi coBpeMeHHoro pyccKOro H3biKa. HayHHO-HccjieAoBa TeJibCKHe HaBbiKM BbipaČaTbiBaIOTCH npn BbiriOJIHeHHH KypcOBblX paOoT. A ecJiH CTyAeHT ckjiohch k HayHHOMy HCCJieAOBaHHio, oh MO>KeT BKJIIOHHTbCfl B paČOTy CTyAeHHecKoro HayHHoro o(5meCTBa. Ha naTOM Kypce* cTyAeHTOB O/KHAaeT cneųHajiH3aųHH: ohh MoryT yrnyOjiHTb cboh 3HaHHH b JIHTepaTypOBeAeHHH HJ1H H3bIKO3HaHHH. A caMbie cnocoČHbie npoHBHT ceČH Ha mecTOM Kypce b AunjiOMHoii pačoTe. CneųHajiHCTbi. xopomo noAroTOBJienHbie; aKTHBHbie. 3HepriiHHbie, juoČHLHHe AeTefi h CBoe Aejio, oneHb Hy>KHbi uiKOJie. UlKOJibHaH pecfjopMa npeA’b^BjineT caMbie BbicoKHe TpefioBaHHfl k neAarory. Ecjih Hce CTyAeHT He nyBCTBy ei' b ce6e TajiaHTa neAarora, oh MOJKeT B COOTBeTCTBHH c rioTpeČHOCTflMM Haniero očmecTBa Hafith ce6e paČOTy no nyme — SbiTb HayHHbiM paCoTHHKOM, ne. peBOAHHKOM, peAHKTOpOM, 3KCKypcoBOAOM. Xopomo noAroTOBjieHHbifi cfrHJTOJior-pycHCT cefoahb HeoOxoAHM Be3Ae!
Ct. np. A. KOBTYH. Kacpeflpa pyccKoro H3biKa m nHTepaTypbi KBO.
jo veikti mokslinio tyrimo sky riai, kuriems reikalingi turintys pašaukimą mokslinei veiklai dar buotojai. XXI a. išvakarėse biblioteki ninkystėje prasidėjo dideli pa sikeitimai, susiję su techniniu bibliotekinių ir bibliografinių procesų perginklavimu, elektroni nių skaičiavimo mašinų įdiegimu. Todėl trūksta specialistų, gerai iš manančių automatizacijos dalykus. Vadinasi, bibliotekininko profe siją gali rinktis įvairių polinkių, gabumų ir būdo savybių mergi nos ir vaikinai. Ypač laukiami fa kultete jau dirbantys pagal spe cialybę, taip pat informacijos tarnybų, knygynų darbuotojai. Bibliotekininkai studijuoja įvai rias bibllotekotyros, bibliografi jos mokslo, informatikos discip linas. Jiems skaitomi taikomosios lingvistikos, pedagogikos, psi chologijos, logikos kursai. Nuo preitų mokslo metų specialistų rengimas specializuotas. Viena studentų grupė rengiama dirbti humanitarinio, kita — techninio profilio bibliotekose. Pirmoji studijuoja papildomai literatū ras, Lietuvos istoriją, meno, vai kų literatūros bibliografijas, ant roji — gamtos mokslų, technikos ir žemės ūkio literatūros biblio grafijas, darbo su patentine ir normatyvine-technine dokumen tacija pagrindus ir pan. Studentai mokomąsias ir gamy binę praktikas atlieka didžipsiose Kauno ir Vilniaus biblioteko se. Doc. O. JANONIS
mės, kad gali nubraukti stipen dijų. (Jos ir taip niekas neski ria). • Mūsų šeimose vyrauja dar na ir susiklausymas. („Vakarinukai" savo buvimu šalia niekad neįkyri nei seniems tėvams, nei antrosioms pusėms, nei mažiems vaikams). Ir sugrįžus į namus, ir išeinant, mūsų namiškiai papras tai miega. Jeigu netyčia kų ir pažadiname — niekas nepyksta. Net priešingai: tokie susitikimai — tikros šeimos šventės! • manome, kad mumis rim tai turėtų susidomėti biologai. Vakarinio fakulteto studentai — puikus tyrimo objektas moks liniams darbams temomis: „Gy vybingumo koeficientas" arba „Žmogaus fizinių ir protinių ga limybių ribos". Dar ilgai būtų galima var dinti. Bet, manau, šito pakaks, kad suprastumėte, kokie mes unikalūs. Tiesa, liko svarbiausias argumentas — • svarbiausias mūsų bruožas — IŠTIKIMYBĖ mūsų vakari niam fakultetui. Aušra PAULAUSKAITE WU KVF anglų k. Ir lft. spec. penktakursė
kombinato direktorium C. Davidonlu, gamybinio susivienijimo ..Pergalė" direktoriaus pavaduotoju. nusipelniusiu pramonės darbuotoju G. Zaremba, poete D. Saukaltyte ir daugeliu kitų. Nemaža fakulteto auklėtinių dalis Ir toliau kelia savo kvaliflkaciją — studijuoja aspiranto roję, o kai kurie jų iau apgynė kandidatines disertacijas. Tai ekonomistai E. Buškevičiūtė, R Stačiokas, M. Statkus. A. Misiū
P° P* W
j" "į į’’ \
Dabartiniame mūsų šalies eko nominio išsivystymo etape vis daugiau dėmesio skiriama ūkiui intensyvinti. Norint geriau pa naudoti turimus liaudies ūkyje materialinius to finansinius ištek lius, reikalingi aukštos kvalifika cijos specialistai. Sėkmingas įmo nės darbas labai priklauso nuo gerai organizuoto buhalterinių to finansinių tarnybų darbo. Per stojamuosius egzaminus į Uni versitetą susirenka nemažas bū rys asmenų, norinčių studijuoti ekonomines specialybes, tačiau tik nedaugelis iš jų renkasi fi nansų-kredito ir buhalterinės ap skaitos specialybes. Kodėl? Ma nyčiau, kad mažai ką težino apie šią specialybę ir kad ji dar nelabai populiari. Finansų mokslas yra ekonomi nių mokslų šaka, tirianti finan sinius santykius, analizuojanti fi nansų priklausomybę nuo visuo meninės ekonominės formacijos
raidos, atskleidžianti bendruosius ir specifinius dėsnius, aiškinanti finansų socialinius-politinius bei ekonominius padarinius. Finan sų mokslas susijęs su liaudies ūkio planavimu, įmonių ir liau dies ūkio šakų ekonomika, finan sų teise. Buhalterinė apskaita — ūkinės veiklos rūšis, ūkio valdymo fun kcija. Buhalterija — savaran kiškas įmonių ir organizacijų struktūrinis padalinys, tvarkan tis buhalterinę apskaitą, atskai tomybės sudarymą, kontroliuo jantis finansinę ir sąmatinę draus mę. Mūsų šalyje buhalterinė apskaita turi visam liaudies ūkiui bendrą metodologiją ir bendrus organizavimo princi pus. Buhalterinė apskaita pade da kontroliuoti planų vykdymą, saugoti socialistinę nuosavybę, diegti ir stiprinti ūkiskaitą, iš aiškinti ir panaudoti vidinius iš teklius.
FINANSAI IR KREDITAS
utines paskaitos šventę, suma iial panaudoja fakulteto teritoIją ir Jo specifines patalpas Jaukius kiemelius, senovinius kllautuotus rūsius. Puošnioje uloje šeštadieniais skamba dauello mėgstama vargonų, kameinė ar chorinė muzika. Visa tai iam nedideliam senamiesčio ampellul telkia Jaukumo ir Jauatviško gyvumo. Artėja vasara — stojamųjų gzamlnu metas, o kartu pasku inls terminas galutinai apslpręstl renkantis specialybę, ials metais | 9 Kauno vąkarilo fakulteto specialybes numa rma priimti 238 pirmakursius: lietuvių bei rusų kalbos Ir liteatūros specialybes — po 25 tudentus, anglų kalbos ir llteatūros spec. — 13, blbllotekiinkystės ir bibliografijos spelalybę — 25, materialinlo-techinlo aprūpinimo ekonomikos - 50, pramonės planavimo, arbo ekonomikos, finansų ir redlto bei buhalterinės aps altos specialybes — po 25 stuentus. Mokslo trukmė: filolo gių specialybių — 6. ekonomilų — 5 metai. Paskaitos vyks’ 4 kartus per savaitę nuo 18 d 21 30 vai. Stojant | fakultetą pirmenybė elklama gamybininkams, turin ėms stažą • pagal pasirinktą tudlluoti specialybę. Paleisti i (sargą kariai taip pat priimami Irmiausla. Po to priimami tumtys bendrą darbo stažą ir ga vusiai — įo neturintys. Bele, 'ūkiamojo amžiaus vyrai, Įstoję vakarini fakultetą, naudojasi unls pat privilegijomis kaip ir aclonare — po paleidimo i atlrgą grįžta be stojamųjų egunlnų. Grįžusieji gali pasirinkir kitą mokymo formą — sta 'onąrlne ar neakivaizdinę. M elas Jaunuoli, jei Tu renle3* gamybininko kelią Ir karj lautl potraukį humanltarl tams mokslams, užsuk 1 Kauno enamlestyje esančios VI. Kuz°s gatvės 71 numeriu pažymėCla tu sutiksi tūksntm| studentų būrį, pasitarsi į* patyrusiais dėstytojais, čia vęs lauks atjaunėjusios senų1 rūmų auditorijos. Fakulteto prodekanas doc. S. GIRDZIJAUSKAS
Ar įdomus finansų to kredito specialisto darbas? Į tai tiesmu kai atsakyti negalima. Slo spe cifinio darbo paslaptys atsisklei džia ne iš karto — reikia iš pradžių gerai išstudijuoti ūkio mechanizmą, atskirų įmonių to organizacijų ekonominių to pini ginių santykių sistemą, gerai orientuotis liaudies ūkio planų įvairovėje, suprasti centralizuotų ir necentralizuotų piniginių iš teklių fondų paskirti to jų są veiką, mokėti naudotis informa cine to statistine medžiaga. Ir tik tada, kai finansinės to kredi tinės sistemos grandžių visuma bus suprasta kaip darniai vei kiantis mechanizmas, tada ši specialybė taps tikrai įdomi to kūrybiška. Pasirinkęs finansų to kredito specialybę studentas, VVU Kau no vakariniame fakultete per penkerius studijų metus susipa žįsta su nemaža specialybės dis ciplinų — buhalterine apskai ta, ūkinės veiklos analize, TSRS finansais ir kreditu, pinigų cirkuliacija ir kreditu, įmonių to liaudies ūkio šakų finansais to kitomis. Be to, jis, kaip to kitų ekonominių specialybių studentai, išklauso politinės ekonomijos,
Finansų-kredito ir buhalteri nės apskaitos specialistus ren gia: Vilniuje — Vilniaus V. Kap suko universiteto ekonominės kibernetikos ir finansų fakulte tas, Kaune — Kauno vakarinis fakultetas. Pats Kauno vakarinio fakulteto pavadinimas sako, kad mokslas čia vyksta vakarais. Pri imami j jį jau dirbantys įvairio se liaudies ūkio šakose asmenys, bet paprastai priimama nemaža dalis ir tais pat metais baigusių vidurines mokyklas. Per penkerius metus jie studi juoja specialybės disciplinas bei išklauso keletą bendrų kursų. Gana dažnai manoma, kad bu halterinės apskaitos ir finansų specialistai yra labai siauro pro filio. Tai netiesa. Baigę finansųkredito ir buhalterinės apskaitos specialybę įgyja ekonomisto kvalifikaciją ir gali sėkmingai dirbti bet kurioje liaudies ūkio šakoje. Pavyzdžiui, fakulteto
Perspektyvi specialybė
■
-
.n
aukštosios matematikos, TSKP istorijos, užsienio kalbos to ki tus bendrus kursus. Baigę Kauno vakarini fakultetą, finansų to kredlto specialybės studentai (gyja ekonomisto sėkmingai kvalifikaciją to gali dirbti bet kurioje liaudies ūkio
ganizacijų įvairių funkcinių tar nybų, skyrių ekonomistai (eili niai ar vyr. specialistai), gamy binių padalinių vadovai, visuo meninių organizacijų vadovau jantys darbuotojai. Vakarinio sky riaus darbo ekonomikos specia lybės studentai turi dirbti įvai riose srityse: gamyboje — meis trais, cechų viršininkais, normuo tojais; ekonomistais — darbo ir darbo užmokesčio, darbo moks linio organizavimo skyriuose, techninės-ekonominės, gamybosekonominės analizės biuruose, kadrų skyriuose ir pan. Pramonės planavimo specialistas gali dirbti brigadininku, meistru, cechų ir visų ekonomi nių tarnybų ekonomistu, virši ninku. Todėl pramonės planuoto jo specialybę rekomenduojama įsigyti pramonės ir kitų šakų dar buotojams, kurie atlieka tas pa reigas, bet neturi aukštojo išsi lavinimo, taip pat ir tiems, kurie
šakoje. Jauniesiems finansinin kams sudaromos realios galimy bės tapti pilnateisiais įmonių, susivienijimų ūkinės veiklos to bulinimo dalyviais. TSRS Statybos banko Lietuvos respublikinės kontoros valdytojas R. VISOKAVIČIUS
nori dirbti ekonomisto darbą, pagilinti ekonomikos žinias. doc. R. URBANSKIENE Pramonės ekonomikos katedros vedėja
iena labiausiai paplitusių kalbų Angių kalba — viena labiau si paplitusių kalbų šiuolaiklame pasaulyje: tai tarpvalstynlo ekonominio, mokslinio bei dtūrlnlo bendradarbiavimo to Plomatijos kalba; tai kalba, be |lrlos neišsiverčia turistai ne tik vndone ar Niujorke, Otavoje ar ■mberoje, bet to Skandinavijos J1 Afrikos šalyse, Indijoje to ••ponijoje. Tai modernių komM Wu'erlų ir klasikinio roko kalba. jĮ-5 Populiarumą tarp filologų | Jo seno nulėmė turtinga anglų k Įj amerikiečių amerikini- literatūra: Seks iąs Ir Baironas, Džoisas to Ellos' Vltmenas to Tvenas, He1ngvėjus to Folkneris — šie vi?ms gerai žinomi klasikai įne-
--___ __ b,4
šė dldelj indėlį į pasaulinės li teratūros „aukso fondų". Jau šešiolika metų, kai mūsų miesto jaunimas, rimtai besido mintis anglų kalba ir literatūra, turi galimybę gilintis į anglisti kos problemas VVU Kauno va kariniame fakultete. Per šešerius metus būsimieji romanų germa nų filologijos specialistai išklau so įdomius teorinių disciplinų kursus: leksikologijos ir statisti kos, teorinės gramatikos ir fone tikos, kalbos istorijos ir bendro sios kalbotyros. Studentai pla čiai supažindinami su pasaulinės literatūros istorija nuo antikos iki mūsų dienų. Daug akademinių valandų yra
absolventas drg. R. Račkauskas dirba Kauno ekonomikos techni kumo ^direktoriumi, drg. J. Kabašinskas — LTSR Finansų mi nisterijoje. Buhalterinės apskai tos specialybės absolventai dau giausia dirba įmonių ir susivie nijimų vyriausiais buhalteriais — drg. A. Stadulis — gamy binio susivienijimo „Drobė" vy riausiuoju buhalteriu, drg. S. Suklevičienė — maisto prekybos vyriausiąja buhaltere, drg. A. Spulginienė — gamybinio susi vienijimo „Liteksas" vyriausiąja buhaltere ir t. t. Dalis šių KVF specialybių absolventų dirba pe dagoginį, mokslinį darbą, kita dalis — TSRS valstybinio bei TSRS statybos bankų Kauno sky riuose, valstybinėse darbo taupo mosiose kasose, miesto įmonėse bei organizacijose. Finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. A. MIDVIKIhNfi
Norėtume pažymėti keletą bu halterinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės specialybės ypa tybių. Visų pirma — šios spe cialybės senumą. Raštiška apskai ta atsirado senovės Egipte XIII a. pr. m. e., dar labiau ją išvys tė finikiečiai ir persai V—III a. pr. m. e. Labai nedaugelis eko nomikos disciplinų turi tokias se nas tradicijas. Beje, mokslinis apskaitos apibūdinimas rašto vei kale taip pat atsirado labai anks
Sena ir svarbi
RENKAMĖS EKONOMIKĄ 5iuolaikinis ūkinio gyvenimo pertvarkymas, mokslo ir techni nejkos pažangos spartinimas manomas be aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač be ekono mistų. kūrybiEkonomisto veikla nė, organizacinė, Jis turi sugebėfi planingai valdyti gamybos procesą, racionaliai organizuoti jmonės darbą, įvertinti šakos, numatyti ekonominę būklę ir vystymosi perspektyvas. Šiuolaikinis ekonomistas turi būti įžvalgus, sugebėti už skai čių įžvelgti realius procesus, ten dencijas, mokėti analizuoti, da ryti apibendrinimus, turėti ne tik tvirtų ekonomikos žinių, bet ir organizatoriaus įgūdžių. Kauno vakariniame fakultete rengiami DARBO EKONOMIKOS ir PRAMONĖS PLANAVIMO SPECIALISTAI. Darbo ekonomikos specialis tai — tai būsimieji įmonių ir or
BUHALTERINE APSKAITA,
sklriama praktiniam dabartinės anglų kalbos mokymui. Pratybų metu studentai gilina šnekamo sios kalbos įgūdžius, mokosi tai syklingos tarties to Intonacijos. Per pirmuosius praktinius už siėmimus dažnas studentas pasi junta tarsi B. So pjesės „Pigmalionas" herojė Eliza Dulitl pro fesoriaus Higinso kabinete: to gar sai kliūva, to intonacija ne ta, to tinkamų žodžių trūksta, Visas šias kliūtis įveikti padeda kvalifikuotl specialistai, du geral įrengti llngofonlnlai kabinetaL turtinga fonoteka. Trečiame, ketvirtame to penk tame kursuose rašomi ir svars tomi kursiniai darbai iš kalbos
ar literatūros. Jie padeda vysty ti mokslinio darbo įgūdžius, spe cializuotis lingvistikoje arba li teratūros moksle, pasirengti bai giamajam diplominiam darbui. Besimokantieji anglų kalbos ir literatūros turi galimybę pra mokti vokiečių ir prancūzų kal bų, pasipraktikuoti versti. Anglistai gauna ne tik platų filologinį, bet ir pedagoginį pasi rengimą: Išklauso psichologijos, pedagogikos, dėstymo metodikos disciplinas, atlieka mokykloje pedagoginę praktiką. Baigusieji anglų kalbos Ir literatūros spe cialybę gali dirbti anglų kalbos to literatūros dėstytojais, moįi^.tojais, vertėjais bei literatūri-
ti. Jau 1494 m. italų mokslininkas Luką Pačiolis (1445—1515) parašo veikalą „Traktatas apie sąskaitas ir įnašus", kuris davė pradžią buhalterinės apskaitos mokslui. Taip pat norėtųsi pabrėžti, kad apskaita atsirado dėl realios gyvenimiškos būtinybės. Kai žmo nių visuomenė pradėjo kaupti materialines vertybes, atsirado būtinybė žinoti, kiek gi jų yra ir tvarkyti jų apskaitą. Čia negali ma neprisiminti K. Markso min ties, pareikštos „Kapitale", kad apskaitos reikšmė tuo labiau di dės, kuo žmonių darbas taps visuomeniškesnis. Finansų ir apskaitos katedros doc. J. GRI5K0NAITĖ ek. m. kand. A. KAZAKEVIČIUS
nlals bendradarbiais, ekskursijų vadovais. Anglos kalbos studijas Kau no vakariniame fakultete pagy vina kasmetinės SMD konferen cijos, paskaitų ciklai, kuriuos skaito kviestiniai lektoriai iš Maskvos universiteto bei kitų aukštųjų mokyklų, mokomųjų filmų anglų kalba demonstravi mas, susitikimai su anglais, at vykusiais j VVU. Tokia įvairi to visapusiška mokymo programa įgalina parengti aukštos kvalifi kacijos specialistus. Todėl visus jaunuolius to jaunuoles, kuriems anglų kalba to literatūra kol kas tik laisvalaikio hobis, kviečiame imtis rimtų studijų Kauno vaka riniame fakultete. Irena JURKĖNIENĖ VVU KVF užsienio kalbų katedros vedėja
4 Tarybinis studentas
Reikia ir materialinio aprūpinimo specialistų Materialinio aprūpinimo eko nomikos ir planavimo specialis tai yra plataus profilio. Jų rei kia visoms liaudies ūkio šakoms ir ypač specialioms materialinio aprūpinimo sistemoms, jų laukia ministerijų ir žinybų aprūpinimo ir realizavimo valdybose, susi vienijimų ir įmonių aprūpinimo ir realizavimo skyriuose, sandė liuose bei kituose padaliniuose. Pertvarkant, intensyvinant liau dies ūkį materialinio aprū pinimo specialistams prakti kams nebepakanka tų įgūdžių, kuriuos turėjo iki šiol. O jau ni darbuotojai, dirbantys gamy boje ir norintys susieti tolesnį gyvenimą su komercine veikla, be specialaus pasirengimo nebe gali suspėti su sparčiais gamy bos tempais. Kauno vakarinio fakulteto dėstytojai padeda studentams išgvildenti marksizmo — leniniz mo pagrindus, teisingai supras ti ekonominius — gamybinius santykius bei procesus, įsisąmo-
ninti materialinio aprūpinimo vietą ir reikšmę, išryškinti jo galimybes ir svarbą, pagilinti praktinius įgūdžius, kurių reikia tobulinant materialinę — tech ninę bazę, palaikant ūkinius ry šius, valdant prekių atsargas, analizuojant, planuojant bei ieš kant geresnių ūkinės veiklos ke lių.
Šiuo tikslu studentas pirmuo se kursuose išklauso visas eko nomistams numatytas discipli nas: TSKP istoriją, politinę eko nomiją, marksistinę—lenininę fi losofiją, specialius aukštosios matematikos, geografijos, sta tistikos ir kitus kursus. Iš karto studijuojamas ir prekių mokslas, užsienio kalba, o vėliau kimba ma į materialinio aprūpinime specialiąsias disciplinas: apskai tos, organizavimo ir planavimo, valdymo, materialinės — tech ninės bazės, krovinių pervežimo ir tarifų, normavimo, ekonomi kos ir analizės bei kitų. Per penkerius mokymosi metus reikia išlaikyti daugiau kaip 30 sesijinių egzaminų ir kiek daugiau įskaitų. parašyti
5 kursinius ir diplominį darbą bei išlaikyti valstybinius egzaminus. Į materialinio aprūpinimo eko nomiką ir planavimą, kaip į giminingą specialybę, stoja ne mažai prekybos darbuotojų. Su daromas net atskiras jų pogru pis, pasirinktinai skaitomi pre kybos ekonomikos ir organizavi mo pagrindai. Deja, tik mažoji studentų dalis kaip reikiant iš studijuoja šiuos teorinius kur sus, todėl tik pavieniams lei džiama toliau specializuotis šio je srityje — dirbti mokslo tiria mąjį darbą, rašyti kursinius ir diplominį darbą pagal prekybos profilį.
Baigusieji materialinio aprū pinimo ekonomikos ir planavi mo specialybę dirba įmonėse, įs taigose ekonomistais, normuoto jais, prekių žinovais, revizoriais ir ekspertais aprūpinimo ir reali zavimo skyrių, kitų padalinių va dovais, direktorių pa vaduoto jais komercijos reikalams ir pan. KVF prekybos ekonomikos katedros e. doc. p. V. SŪD2IUS
HM Atėjo darbų vykdytojas. — Reikėtų organizuot? auto busą. Brigada norėtų pagrybau ti. Šeštadienį. — Hm... — nei paneigė, nei pritarė. — Cementas baigiasi. — Hm? — Nustebo. — Plytų Irgi reikia užsakyti, — Hm... hm. .. — Palingavo galva. — Vakar, kai Jūs išėjote i polikliniką, iš tresto buvo atvažiavęs šefas. Sakė, jei nelškelsim trečio aukšto, tai... — Reikia iškelti — Nukirto. — Šeštadieniais dirbsim bet iš kelsim! — Hm... Šyptelėjau aS.
XXX
blykšta lietus o žuvie migla supančioja kojas tylioji mano geroji kur sodas žibuoklėm alsuoja vienatvės viltie... kur tyli it kapas vakaras dvi žalzganos akys pelėdos ne vaško lašai nurieda ne žvakė šešėlį meta tai siela pavirto į gėlę ir supasi skauduliu sienoj tylioji geroji vienatve...
■■
£
t <
S •m SS
S
4)
S £
Turbūt sunkiausias išbandymas stojantiesiems į ekonomines spe cialybes yra matematikos egza minas, nors reikalavimai nėra di deli. Uždaviniai (egzaminas laiko mas raštu) parenkami taip, kad būtų galima spręsti naudojant ne daugiau kaip du — tris spren dimo žingsnius. Sprendimui pa kanka išmanyti pagrindines mo kykloje išmokstamas teoremas ir formules. Tačiau egzaminų re zultatai palyginus su kitomis dis ciplinomis esti kur kas blogesni: net 20—30 procentų stojančiųjų gauna nepatenkinamus pažymius. Tokius rezultatus galima paaiš-
i
i
l
ĮPROČIO JĖGA
— Taipl Mums nežmoniškai pasisekė, — neltitkėtinai grei tai sureagavo mano draugas.
Labai paprasta!
< */> C < O N O a ui
Viktoras RUDŽIANSKAS, KVF III kurso lituanistas
Draugo bute tarp sekcijos ir televizoriaus stovėjo telefono automato būdelė. Ją pamatus žado netekau, amą užspaudė, iŠ nuostabos vos akys neiškrito. — Antro laipsnio nustebimas. — konstatavo mano būseną draugas. — Reikia tau viską smulkiau paaiškinti, kitaip neat sigausi. Čia, brolyti. įpročio jėga kalta. Jaunystėje su Reneanžellka Įpratome telefono-auto mato būdelėse bučiuotis. Mums taip sekėsi, kad netrukus ir susituokėm. Iš pradžių visai ne blogai sutarėme., Tačiau ilgai niui abu pajutome, kad kažkas ne taip. Mūsų šeimyninę laimę kažkoks kirminas iš vidaus ėmė graužti. Paskaitę laikraščius ir mokslinę literatūrą, nusprendė me, kad tarp manęs ir Renean želikos dingsta emocinis ryšys. Išsiaiškinom, kad mums būtina Įsigyti telefono automato būde lę. . Dabar vėl viskas tvarko je! Palengva atsitokėjęs, sakau: — Jums pasisekė. Jeigu bū tumėte autobuse įpratę. ..
Kompiuteriai pasirodė mūsų gyvenime beveik prieš trisde šimt metų. Tačiau nuo to laiko iki mūsų dienų jie buvo atskir ti nuo paprasto vartotojo — bu halterio, planuotojo ar inžinie taikytis. riaus. Šiems tekdavo prie skaičiavimo centruose tai komos technologijos, pildant pir minius dokumentus, taisant klai das. Toks kompiuterių naudoji mas, ypač apskaitos uždaviniams spręsti, dažnai yra tiesiog nuos tolingas ir gana nepatogus. Tik pasirodžius skaičiavimo mikromašinoms, kurios telpa ant sta lo, kurias eksploatuojant nerei kia specialių žinių, tapo galima organizuoti tiesiogini vartotojo darbą su jomis. Vienas iš pag rindinių mūsų šalies ekonominio vystymo uždavinių 1986—1990 metams — organizuoti masinę
i ; : j I : i :
Į
LINKSMAI IR RIMTAI rašo kauniečiai ,
Giedrė SlRVYTĖ, KVF III kurso lituanistė
RUDENS FRAGMENTAS .. .gaisruoja rytas iš toli... klevai iš sapno brenda ir sulaikyti nieko negali kai šitaip gervės skrenda vaiskėja saulėje darga lietus ant žemės supas ir gildo gildo gelsvuma lyg pienių vynas lūpas švylluoja žolėje rasa karti pelyno ašara tarsi stovėtumei basa plynam lauke ant akmenio... boluoja parko debesy nuliūdę arklio akys kai žolėje tarsi laiškai vien lapai lapai lapai... .. .žmogus be veido lyg sapne visus sukrauna į vežimą ir išvažiuoja medžių godos vakare į savo tylą... XXX
.. .iš kur lemtie šešėliais į mane plazdėsi per šaltą šviesą rytmečio blaivaus kur tu mane padėsi kai gedėsiu pro šalį skriejančio dangaus? iš kur lemtie tylėsi kai kalbėsiu pelynų aitrumu nuskaidrintos nakties kai paukščio akyse spindėsiu ir būsiu taip arti širdies? iš kur lemtie sugrįši kai pareisiu per sapną, veidrodį, akiduobes minčių iš kur mane sužeis! kai pasveiksiu nuo tavo keršto ir širdies ligų....
«
Stojantiesiems j Universiteto Kauno vakarinio fakulteto ekonomikos specialybes reikia laikyti geografijos egzaminą žodžiu. Aukštosios mokyklos stojamųjų egzaminų geografijos programa apima beveik visą mokyklinį geografijos kursą. Bilie tą sudaro du klausimai: vienas iš fizinės, antras iš ekonominės geo grafijos. Per egzaminą sfojančiajam atlasu leidžiama naudotis tik tuo metu, kai atsakinėja prieš jį esantys. Stojantysis privalo gerai orientuotis fiziniuose, ekonomi niuose ir polifiniuose-administraciniuose žemėlapiuose, suprasti ir skaityti planą, žemėlapį, grafi nę medžiagą, skaičius, charakte rizuoti gamtinės aplinkos ryšį (reljefo, klimato, vandens, dirvos, augmenijos) ir mokėti nustatyti gamtinės aplinkos elemenių tarpusavio ryšius. Taip pat mokėti įvertinti gamtinių sąlygų įtaką ūkinei veiklai, gamtinės ap linkos ir ūkinės žmogaus veiklos ryšį bei išmanyti pagrindinius ga mybos pasiskirstymo principus, jų taikymą socialistinei gamybai. Dauguma stojančiųjų žino, kad fizinė geografija tiria gamtoje egzistuojančius procesus, jų es mę, geosistemos komponentų vienybę bei tarpusavio ryšius, o ekonominė geografija — atski rų ūkio šakų geografinį išdėsty mą ir išvystymą, tačiau retas su vokia, kad ekonominė geografija formuoja dialektinį požiūrį į ūkį, jo išvystymą, kad ji atskleidžia visuomenės ir gamtos sąveiką. Visiems suprantama, kad fizinės ir ekonominės geografijos moks las glaudžiai siejasi, tačiau pa aiškinti, kad gamyba vystoma tik tam tikroje aplinkoje su jai būdingomis gamtinėmis sąlygo-
Kompiuteris? asmeninių kompiuterių gamybą. Tokių asmeniniam naudojimui skirtų kompiuterių yra mūsų fakultete. Studijuodami jūs dirbsi te prie jų pultų, aiškinsitės jų naudojimą informacijos apderojimo darbams automatizuoti. Fa kultete taikoma pati pažangiau sia darbo su kompiuteriais forma — dialoginis darbo režimą?. Kompiuteriai yra „draugiški", su jais galima pažaisti įvairius lo ginius žaidimus, gauti atsakymus į įdomius klausimus, piešti grafi kus ir piešinius displėjų ekra nuose. Tokie žaidimai irgi prisi deda prie labai svarbaus tikslo — išmokti nebijoti kompiuterių, priprasti prie jų, o tai ypač svarbu šiuolaikiniame visuome nės visuotinio kompiuterizavi mo etape. Finansų ir apskaitos katedros docentas E. TELESlUS
kinti tiktai dalies stojančiųjų ne atsakingumu, skubotu, nesistemingu pasirengimu egzaminui. Užmirštama, kad egzaminuojant tikrinamas ne pavienių faktų Iš manymas, o sugebėjimas logiškai mąstyti, analizuoti, taikyti savo žinias sprendžiant praktinius už davinius. Abiturientų darbų klaidos ro do, kad toli gražu ne visi sto jantieji pasižymi anksčiau minė tomis savybėmis. Daugelis jų neturi paprasčiausių skaičiavimo įgūdžių, negali be klaidų atlikti paprasčiausios keturių-penkių aritmetinių veiksmų sekos. Daug rūpesčių stojantiesiems pridaro paprasčiausi procentų skaičiavi mo uždaviniai, sunkiai sprendžia mos lygtys, klystama prastinant algebrinius reiškinius. Retas pa gal žodinį geometrinio uždavi nio sąlygas aprašymą nubrėžia aiškų teisingą brėžinį. Taigi, stenkitės spręsti kuo daugiau uždavinių savarankiškai. Su uždaviniais gausiai supažindina ma konsultacijų, parengiamųjų kursų metu. Finansų ir apskaitos katedros docentas A. VIDŽIŪNAS
geografijai mis, parodyti tarpusavio ryšius bei priežastingumą sugeba ne kiekvienas. Dauguma apsiriboja tik atskirų faktų išdėstymu. Remiantis paskutiniųjų metų stojančiųjų geografijos žinio mis, galima sugrupuoti klausimus, kurių stojantieji dažnai nesuge ba paaiškinti. 1. Stojantieji mažai nusimano apie kartografines projekcijas, reljefo kilmę ir vystymąsi, kli matą nulemiančius veiksnius, gamtines zonas, bendruosius ge ografijos dėsningumus, dirvože mio susidarymo faktorius, tipus bei jų pasiskirstymą. 2. Silpnokai išmano gamtinioferiforinio komplekso tarpusavio ryšius, klimatines juostas ir kli mato tipus, gamtinius išteklius, jų klasifikaciją, žemės plutos sandarą. Taip pat geriau reikėtų susipažinti su socialistinės ga mybos išdėstymo dėsningumais, principais, TSRS ekonominių ra jonų bei socialistinių respublikų specializacija ir gamybos išdės tymu, socialistine ekonomine in tegracija, tarptautiniu darbo pa sidalijimu, pasaulinio ūkio eisiradimu ir vystymusi. Baigiant reikėtų paminėti, kad baigusieji parengiamuosius kursus geriau supranta pagrindinius fizinės ir ekonominės geografi jos klausimus. VVU KVF Politinės ekonomijos katedros vyrdėstytojas R. PAREIGU
LV 14393 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1056 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Unlversit eto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBercKHH cTVAeHT® — oprau napmoMa, peicropaTa, KOMHTėTa komcomoab, npo$K0Ma opAenOB TpyAosoro KpacHoro sHaMenu n Ąpy»6u napoAOB BHASHioccKoro yHUBepcirreTa mm. B. Kancynaca. Bhabhioc. PeAaicrop A. Aunnrrac. Ha abtobckom B3UKe. ’
Redaktorius A. LIPSTAS