« I
visą saliu PRoverauM,vienyuires!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ
C&RJ/B1D1S scu nencas
BALANDŽIO 15 D.
*
N)r. 16 (1396)
1987 M. BALANDŽIO 24 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAST1S
KAINA 2 KAP.
(||||||||||llllllllllllllllllllllIIIIIIIII1lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll1IHIIlllllllll!lll!lllllllltlllllini' ’llllllllllllllllllllllllll!ll1llllll1llllllllllllllllllll1llllllllllllll!lllllllllllllllllllllllllllll!lilllllllHIII ' 11
......... ^1"
.................... Ulini......... ■
I I"
............. ■... ..
........................ ................ ...
•
........... I
Sis „Tarybinio studento“ numeris pasakoja apie VVU Kauno vakarinį fakultetą, specialybes, kurias jarne galima
įsigyti, mūsų kolegų — „vakarinukų“ — studijas. Pateikiame ir pluoštelį jų kūrybos.
Zl
ADRESAS: KAUNAS, VL KUZMOS 71 1987 metų priėmimo planas
l FAKULTETĄ PRIIMAMA: Konkursas (paduota pareiškimų į vieną vietą)
Specialybė
Lietuvių k. ir lit. Rusų k. ir lit. Anglų k. ir lit. Bibliotekininkystė ir bibliografija Pramonės planavimas Darbo ekonomika Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika Finansai ir kreditas Buhalterinė apskaita 1 visas fakulteto specialybes
Jūs tikriausiai nė neįsivaiz duojate, kuo Kauno vakarinio fakulteto studentai skiriasi nuo savo likimo brolių ir seserų iš stacionaro? Ar šiaip nuo papras to, normalaus žmogelio? Tikrai nežinote? Tad tegul šis raštas apgina ir Pagrindžia „vakarinuko" uni kalumą. Kažkur girdėjome, kad norint rytą pažadinti stacionaro studenM. tenka griebtis paskutinės nau jovės — žadintuvo, imituojančio fakulteto dekano balsą. Taigi. O mums toks stimuliatorius visai nereUcalingas.,, Vakarinukui" net !r miegant .atrodo, kad jis jau. . lau... jau... vėluoja. Į darbą. Paskaitas .. parduotuvę.. . bib lioteką. .. „Tpfu. Ir vėl pabudau gerokai anksčiau, negu reikėtų". Taigi — rytas. Vartau storus vadovėlius. Kur kas plonesnius konspektų sąsiuvinius. Paskleiožiu ant stalo kelis menkus po pieriaus lapelius, kurie iki pa vasario turės virsti mano kursi niu darbu... Oi, šitaip tikrai galima pavė■notil Susikraunu studentiškus
1986 m.
1982 m.
1983 m.
1984 m.
1985 m.
2,5 2,1 1,8 1,3 1,3
1.8 1.4 2,0 1,5 2,0 1.8
2,0 2.1 1,8 1.2 1,3 1,9
2,0 3,0 2,2 1,2 1.9 2,4
2,6 2,5 2,0 1,1 1,8 2,4
25 25 13 25 25 25
1,4 0,9 1,4
1,4 1,2 1,8
1,1 1,2 1,6
2,0 1,4 1,2
2,3 1,7 1,1
50 25 25
1,5
1,6
1,6
1,9
2,0
238
1,7
reikmenis į krepšį ir, laikydama rankoje sumuštinį, neriu pro du ris. (Pavalgysiu pakeliui...). Štai ir mano autobusas. Įsispraudžiu. Bandau pajudinti ko ją. Ranką. Galvą. . . Normaliai gali judėti tik liežuvis. Tiek to...
JUS nė nejsivaizduojat Taip aš kiekvieną mielą ryte lį atvykstu į darbą. Mes, „vakarinukai", dirbame X, N, Y įstai gose. O ar žinote, kuo jos visos panašios? Vadovų nuotaika. . . Tik pabandyk išsitraukti kons pektus darbo metu! Nuo šito mes esame akylai sergstimi. Tai gi, lieka pietų pertrauka. Moko mės jos metu. Ir teisingai. Per dažnai valgyti — nesveika.
Po šios pertraukos plūkiamės savo darbuose toliau. Iki pat. . . kito malonaus mūsų darbininkiškos-studentiškos dienot varkės epizodo — kelionės į paskaitas. Dalį kelio, kurį reikia nukakti, norint pakliūti į savo ALMA MATER, aš bėgu, stengdamasi pasivyti transporto priemonę, nuotaika pasitaiso nuo minties, jog šiandien į paskaitas pavė luosiu ne pusvalandžiu, o tik dvidešimčia minučių. Štai ir ma no stotelė. Išsibruku. Likusį ke lio galiuką vėl pabėgėju. Valio! Bus galima atsipūs, .s .. s... . . .Mane kiaurai gręžia rūstus dėstytojo žvilgsnis. Dėstytojas įsitikinęs, kad aš ramiausiai sau gurkšnojau kavą „Žibutėje". To dėl ir vėluoju. Ir dar kažin kaip seminarui pasiruošusi. Taigi. No rėdamas patikrinti, kiek išaugo mano intelektas iki šio vakaro, dėstytojas pabando įtraukti ma ne į dalykinį pokalbį. Labai grei tai mums abiems pasidaro aiš ku, kad pietų pertrauka buvo
Numeryje išspausdintos M. Elerto, T. Jazbučio ir V. Ladavlčlaus nuotraukos.
(nukelta į 2 psl.)
KAM INŽINIERIUI ANTRAS DIPLOMAS? Kai buvę mokslo draugai, pa žįstami sužino, kad baigęs Kau no Politechnikos institutą, po trejų metų pradėjau darbo eko nomikos studijas Vilniaus valsty binio universiteto Kauno vakari niame fakultete, jų akyse dažno kai sužvilga nuostaba ir nesle piama abejonė: „Kam dar vie nas diplomas? Ar ne geriau — aspirantūra?" Sunku vienareikš miai j tai atsakyti. Aspirantūra iš tikrųjų būtų gal ir logiškesnis kelias. Ji padėtų toliau kelti kvalifikaciją, gilinti žinias, siekti profesinio pripažinimo pasirink toje siauroje srityje. Bet moks lininko veiklai reikia vadovo, techninės bazės, kuri yra toli gražu ne visur. Reikia juk ir dirbti nedideliame kolektyve, ku riam labiausiai rūpi gamybos ir tik jos uždaviniai. Pagaliau — materialinės sąlygos. Na, o bai gus įprastines studijas, padirbė jus, po tam tikro laiko paprastai tenka užimti vadovo pareigas. O juk vadovas mažame kolektyve — tai ir buhalteris (ką daryti, jei įstaigoje tokios pareigybės nė ra, o atskiras darbų rūšis — kuro, medžiagų, darbo laiko ir užmokesčio apskaitą, metines instrukcijas, medžiagų nurašy mus, algų išmokėjimus ir t. t. bū tina laiku atlikti), ir ekonomistas (transporto, kuro, medžiagų, įren gimų poreikio bei jų paskirsty mo, ūkinės veiklos analizės, dar bo mokslinio organizavimo ir normavimo klausimai (ypač reikš mingi, tiesiog būtini; dabar vos ne kasdieninė duona. ..), ir val dymo specialistas. Ir dar daugy bė sudėtingų ar smulkių darbų. Sunku net pasakyti, kas tu — inžinierius — chemikas technolo gas (kaip nurodyta diplome) ar
— - gamybos organizatorius, juk tochnologiniai, metodiniai klaus imai lyg ir pereina grupių vyr. inžinierių žiniai (visko pats ne aprėpsi). O kadangi nori nenori 'nusveria antroji pusė, reikia tap ti valdymo, vadovavimo, organi zavimo darbo profesionalu. O vien gerais norais ir mėgėjiška saviveikla netoli tenuvažiuosi. Būtinos žymiai gilesnės ekono minės, psichologinės, teisinės ži nios, nei tos, kurios anksčiau įgytos Politechnikos institute. Matyt, papildomos ekonominės studijos vakariniame fakultete (o ir neakivaizdiniu būdu) — jau nebe keistenybė, o mūsų laiko padiktuota būtinybė, pato gus būdas neatsitraukiant nuo gamybos, nuo tiesioginių parei gų, pakelti savo kvalifikaciją, pagilinti žinias, gal net iš da lies persikvalifikuoti (atsižvel giant į intensyvų šiuolaikinės ga mybos vystymąsi, j dinaminį jos pobūdį, tai, matyt, jau artimiau sioje ateityje taps visai įprastu reiškiniu). Tokios studijos būna žymiai kryptingesnės ir gal būt net nuodugnesnės (aišku, kiek laikas leidžia). Taigi, matyt, ne laikykime keistuoliais tų, kurie : siekia antro diplomo. ...Žiemos sesijos metu teko i darbo reikalais rytiniu traukiniu vykti į Vilnių. Visai atsitiktitnai vagone susitikau keletą buvu sių kurso draugų — diplomuotų inžinierių. Jie visi skubėjo j Uni versitetą laikyti sesijos įskaitų ir egzaminų... Remigijus ČIEGIS VVU KVF darbo ekonomikos spec. III kurso studentas, Kauno hidrometeorologinės i observatorijos laboratorijos viršininkas