V1ENYKJTĖS!
ŠIANDIEN
NUMERYJE: AKIRATIS
xxx bendradarbiauja MOKSLININKAI VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS
NUO
1950
Artėja tarybinės liaudies pergalės Didžiajame Tėvy nės kare keturiasdešimtosios metinės. Ruošiamasi pažy mėti respublikos išvadavimo iš hitlerinės okupacijos ke turiasdešimtmetį. Pažymint dvi tokias reikš mingas istorines datas, būtų nekuklu pasakoti asmeniškus karo atsiminimus. Apsiribo siu keliomis mintimis apie mano kartą, dalyvavusią Di džiajame Tėvynės kare. Buvau Kauno universiteto vyresniojo kurso studentas, 1940 metų pradžioje pašauk tas į kariuomenę. Tarnau jant prasidėjęs karas. Išėjau į frontą kaip ir milijonai dvidešimtmečių vaikinų, tuo metu tarnavusių kariuomenė je. Iš pradžių priklausiau 29-am Lietuviškam teritori niam korpusui, vėliau — 16ai Lietuviškai divizijai. Dabartiniam jaunimui ka ro veteranai — pagyvenę, pražilę žmonės. Pergalės die ną, prisisegę ordinus ir me dalius, žygiuoja kolona per miestą ir deda gėles ant žu vusių karių kapų. Ogi tie pagyvenę vyrai — tai buvę karo metais studen tų amžiaus jaunuoliai, pa kėlę ant savo pečių didelę karo sunkumų ir pavojų naštą. Iš tų pagyvenusių vy rų buvę jauni karininkai, būrių ir kuopų vadai, tokie patys dvidešimtmečiai, vedę j mūšį savo padalinius, žen gę koja kojon su kareiviais. Tad dabartiniai studentai ga li žiūrėti į karo veteranus kaip į savo bendraamžius, iškovojusius šlovingą perga lę sunkiausiame žmonijos is torijoje kare. O žuvę mūšio lauke taip ir liko dvidešimt mečiai. Didžiosios pergalės gilioji prasmė ir yra ta, kad jos vaisiais gali naudotis jauno ji karta — gali augti, mo
RŪSČIOMS DIENOMS
METŲ
1984 m. gegužės 11 d., penktadienis
Nr. 16 (1275)
kaina iškovota pergalė. Dvidešimt milijonų aukų! Maža to, milijonai našlaičių, našlių, suluošintų šeimų, invalidų. Motinos, iki šios dienos laukiančios stebuklų, tikinčios, kad jų žuvę sūnūs dar grįš. Tie milijonai aukų — tai ir materialinės gėrybės, dvasinės, kultūros ir mokslo vertybės, kurias nesugrąžinamai sunaikino karas. Tarybiniai kariai, apgynę savo Tėvynės laisvę, nepriklausomybę ir garbę, kartu apgynė Europą nuo fašizmo, Siuo metu dar daug motinų Vakarų Europoje ir net JAV turi būti dėkingos Tarybinei Armijai, kad jų sūnūs grįžo
Priešas negailestingai sugriovė daug mūsų miestų ir kaimų. Niekada neužmiršime 1945 metų Vilniaus griuvėsių. Ir dabar sunku prisiminti mūsų Alma Mater po karo. Universitetas buvo apgriautas, nusiaubtas: be langų ir durų, be invnetoriaus. Trūko mokslinių kadrų. Bet studentai tais pokario metais nekūrentose auditorijose labai rimtai ir atkakliai dirbo, nepaisė jokių sunkumų ir trūkumų. Neatsitiktinai didžioji dalis dabartinių Universiteto mokslininkų, proiesorių ir yra pokario absolVentai. Didžiuojamės jais. Dabar matome išaugusį, kles
tintį Vilniaus universitetą, restauruotą, su naujais mo komaisiais korpusais, puikiai įrengtomis laboratorijomis, skaičiavimo centru. Mes įsitikinę, kad pagrin dinė prielaida tokiam Uni versiteto klestėjimui, kaip ir visos respublikas laimė jimams švietimo ir kultūros srityse, yra tarybinės liau dies pergalė Didžiajame Tė vynės kare. Keli dešimtmečiai dirbu Universiteto Mokslinės bib liotekos Senų ir retų spaudi nių skyriuje. Darbo vieta ir skyriaus skaitykla — istorinėje puošnioje P. Smu glevičiaus salėje. Prisimenu, čia skaitė ir dirbo senosios mokslininkų kartos atstovai — profesoriai P. Pakarklis, K. Jablonskis, J. Lebedys, čia brendo ir išaugo vėliau išgarsėjęs jaunesniųjų moks lininkų lituanistų būrys. Dažnai čia lankosi svečiai: įžymūs mokslininkai, meno ir kultūros darbuotojai,, dip lomatai, valstybės veikėjai. Net per trumpas pažintis įžymūs svečiai žavi savo in telektualumu, gilia pagarba Vilniaus universitetui. Praėjus beveik keturiasde šimčiai metų po tų audringų dienų, man visuomet bran gūs karo metų bendražy giai. Ypač šventas žuvusių karių atminimas. Man taip pat labai artimi kolegos, pa skyrę savo gyvenimą kny gai ir jos tyrinėjimui, kur jie begyventų — Vilniuje, Maskvoje, Leningrade ar už sienyje. Pažvelgus į turtinguosius skyriaus fondus — pasauli nės ir nacionalinės kultūros lobius, suvoki, kaip greitai laikas bėga, kiek dar daug neatliktų darbų. Ir kadaise buvęs karo sūkuryje, galvo ju: kaip svarbu, kad mūsų žemėje būtų taikai
gimtos žemės laisvę. — Operacija „Bagratlonas“ — taip buvo pavadintas Lietuvos vadavimo planas, — pasakoja generolas-
majoras P. Petronis, prie žemėlapių atkurdamas Įvykius. — Šio plano jgyvendi. nimui buvo sikrtos didelės karinės pajėgos — 2 fron-
tai, 14 armijų... Pergalė mums kainavo brangiai. Lletuvoje yra 182 kapinės, ku riose palaidota afple 80 000 Tarybinės Armijos karių,
kytis ir dirbti taikos sąlygomis. Kiekvienas jaunuolis turi atminti, kad priešas buvo labai stiprus, žiaurus ir negailestingas. Visi okupuotos Europos resursai, iš visur suvarytos milijoninės darbo stovyklos tarnavo priešui, didžiulės Vokietijos satelitų kariuomenės kovojo prieš Tarybų Sąjungą. Zinoma, kokia brangia
iš karo. Tarybinė Armija daugianacionalinė. Karas išmokė mus, jo dalyvius, gerbti kitų tautų žmones. Drauge pakėlėme karo sunkumus, drauge ėjom į mūšį. O žuvę buvo laidojami brolių kapuošė. Nė vienas mūsų neužmirš, kad, vaduojant Lietuvą iš vokiškųjų grobikų, žuvo virš 75 tūkstančių karių.
NOJUS FEIGELMANAS — Didžiojo Tėvynės katro ve teranas, 16-osios Lietuviškos divizijos kovų bendražygis, jau beveik 40 metų dirba Vilniaus universitete. Savo gy venimą paskyręs knygos tyrinėjimui, dažnai publikuoja straipsnius knygotyros klausimais mūsų respublikos, są junginėje Ir užsienio spaudoje, išleido knygas „Lietuvos inkunabulai" ir „Senoji lietuviška knyga Vilniaus univer sitete", šiuo metu ruošia darbą apie paleotipus Vilniaus universitete. Štai keletas jo minčių apie karą, bendražygius, apie Vilniaus universitetą, savo darbą.
ATMINTI Didžiojoje Auloje įvyko konferencija, skirta Lietuvos išvadavimo iš fašistinių gro bikų 40-mečiui. Joje dalyva vo Didžiojo Tėvynės karo veteranai — generolas-majoras Pranas Petronis, pulki ninkas Arkadijus Litvlnovas, Tarybų Sąjungos didvyris, partizanų būrio vadas Sta sys Apyvala, taip pat kari nės katedros karininkai, Universiteto studentai. Jau keturiasdešimt metų taikios Lietuvos padangės nedrumsčia karo dūmai, ta čiau negalima pamiršti tų dienų, kai visos Tarybų ša lies sūnūs kovėsi už mūsų
Vido NAUJIKO nuotrauka.
Kaina 2 kap.
„DARBO VETERANO" MEDALIU UŽ ILGAMETĮ SĄŽININGĄ DARBĄ APDOVANOTI GRYBAUSKAS Vladas, Kosto — Pramonės ekonomikos fakulteto docentas. GRIŠKONAITE Julija, Kazio — Kauno vakarinio fakul teto docentė. GODLIAUSKA1TE Liucina, Adolfo — Medicinos fakul. teto technikė. IGNATAVlClUTĖ Birutė Jadvyga, Kleopo — Gydytojų tobulinimosi fakulteto profesorė. JASINEVlClENfi Stasė, Juozo — Filologijos fakulteto vyr. metodininkė. JAROSCUK Demjan Jefimovlč — Mokslinio tyrimo da lies elektromechanikas. JUŠKEVIČIENE Genovaitė, Jurgio — vyr. buhalterė. KATILIENE Teodora, Adolfo — Filologijos fakulteto dėstytoja, pensininkė. KATINIENE Bronė, Juozo — F11F dėstytoja, pensinin kė. KRUTULYTE Regina, Petro — Istorijos fakulteto do centė. KESMINIENE Viktorija — MB bibliotekininkė, pensi ninkė. KRASAUSKAS Jonas, Andriaus — Ūkio sk. ChF rūmų komendantas. KAZLAUSKAS Stasys, Stasio — Bendrabučių komen dantas. KOLESKINA Leokadija, Stanislovo — Mokslinės blblto. tekos rūbininkė. KIUBERIS Paulius, Kazio — Pramonės ekonomikos fak. docentas. KUNCAITE Bronė, Antano — EKFF vyr. metodininkė. KUZNECOVA Raiša Vasiljevna — Karinės kattedros laborantė. LIMANTAS Vladas, Prano — Estetinio lavinimo ka tedros vyr. dėstytojas. LAPINSKAS Vincas, Alfonso — Gydytojų tobulinimosi fak. Rentgenologijos ir ftiziatrljos katedros profesorius. LAIGONA1TĖ Adelė, Motiejaus — Filologijos fakulte to docentė. MANIUŠ1ENE Emilija, Juozo — Matematikos fak. la borantė. MIKALAJŪNIENE Antanina, Vinco — vyr. inspektorė. MAŽ1ULIENĖ Janina, Andriaus — Filologijos fak, do centė. MOROZAITE Eugenija, Nikolajaus — Gamtos fak. Eks perimentinės laboratorijos laborantė. MUNDRIENE Zuzana, Jurgio — buvusi ekonomistė, pensininkė. Tęsinys kitame numeryje
kritusių už Lietuvos išvada vimą. — Sostinė Vilnius buvo svarbus fašistų strateginis punktas, — tęsė pasakojimą pulkininkas Arkadijus Lltvlnovas. — Buvo žinoma, kad Hitleris davė įsakymą nesi traukti iš Vilniaus, siuntė pastiprinimus. Tarybinei Ar mijai iškilo itin sunkus už davinys — užimti miestą ir kuo mažiau sugriauti jį. Tarybų Sąjungos didvyris Stasys Apyvala kalbėjo apie partizaninį judėjimą Lietuvo je karo metais. „Vilniaus" partizanų būriui vadovavo Grigas. „Grigas" — buvęs S. Apyvalos slapyvardis. Ak. tyvlai įsijungę į bėglų karą, Lietuvos partizanai darė di delius nuostolius okupantams. Konferencijos pabaigoje kalbėjo Teisės fakulteto IV kurso studentas L. Abroma vičius. Jis padėkojo vetera nams už įdomius pasakoji mus. Audrius RAKAUSKAS, IF I kurso studentas
TRUMPAI Matematikos ir Chemijos fakultetų dekanatai ir vi suomeninės organizacijos su rengė Gegužės 1-osios šven čių minėjimą. Kalbėjo TSKP istorijos ka tedros docentas, revoliucinio judėjimo dalyvis, Komunistų partijos veteranas — Laury nas Kapočius. Jis dalijosi įspūdžiais iš Gegužės Pirmosios šventimo istorijos, pasakojo apie šventės organizatorius bur žuazijos valdymo metais Lie tuvoje 1919—1939 m. Minėjime dalyvavo ChF dekanas prof. A. Levinskas, partinio biuro sekretorius V. Daujotis, MaF dekanas doc. V. Merkys, partinio biuro sekretorius doc. G. Misevičius. Matematikos fakulteto stu dentų statybos būrio „Integ ralas" agitmeninė brigada parodė programą. Aldona ŠILALYTE