V/SŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1977 METŲ
; cam/Bims scuDenoas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
GEGUŽĖS 6 D.
(
LAIKRAŠTIS
) ĮSTEIGTAS 1950 M.
ii
IŠEINA
!
PENKTADIENIAIS
KAINA 2 KAP.
Nr. 16 (1000)
I Tarybinio studento" re- mokslininko, garsaus visuo buvo ištikimas laiminga, Komunistų likimai, dėstytojų kūrybinės taryba, visuomeniniais fakul raščio redakcija I cija nuoširdžiai sveikina menės veikėjo. Jautiesi tvir partijos reikalui, tarybinės minties brendimas, mūsų iš tetų korespondentais, tikrai jeigu ji bent maža dalele pa I o korespondentus, talki- tesnis, skaitydamas jų nuo spaudos principams, Univer- tikimybė revoliucijos ir jau- nuoširdžiai atliekančiais šias deda jums, mūsų brangūs Ikus. skaitytojus su Sp*u- širdžius žodžius
apie meilę siteto metraštininko
paskir- nystės idealams. Ačiū jums, sunkias ir svarbias pareigas. talkininkai ir skaitytojai, bū
M dienai Malonu darbais darbui, profesijai, Tėvynei. čia! ir kaip galėdamas sten- kurie leidote pirmuosius laik- Mums daug padeda ir pa ti laimingais, siekti pasirink I įtikti šventę, gera, kad Regi, kaip kito, gražėjo mū to tikslo, geriau matyti ap tarimais. ir reiklumu Univer 3 net jai galime pateikti sų gerosios Alma Mater vei siteto vadovai, partijos komi link žydintį gyvenimą. Vis
tos Ižią dovaną — tūkstantąjį das. ir džiaugies^. kad | sų laikraščio numerį. dienos liko įamžintos mūsų I .aikraštis — ne tik sausi laikraštyje. I jieriaus lapai, išmarginti Jo redakcijoje darbavosi Universiteto I iraus šrifto raidėmis. Tai dabar žinomi Aus organizmas — nes jis dėstytojai E. Boreikattė. J. M> Ktyvo kūrinys, nes jame BieLinienė. R. Sidenavičius, S. | dalis mūsų gyvenimo, mū- Makauskas, J. Bulota. V. KazI svarstymų, ieškojimų. kO-" lauskienė, V. Kostelnickis. yt s. Kalba ne tik ši diena, garbingos respublikos žurna ai > ir pageltę laikraščio listų šeimos nariai A. Vasi Inplektai. Vartai tūkstantį liauskas. K. Kaukas, R. SiI nerių, ir susitinki su dau- daras, L. Braziulis, Alf. |>e žmonių — matai jų ke- Buckus. J. Mažeikis ir kt. I nuo studento iki įžymaus .Tarybinis tudentas" visada
Mūsų gyvenimo dalis gėsii pateisinti jam rodomą didelį pasitikėjimą, įvykdyti jam keliamus reikalavimus. Tūkstantis Universiteto sa vaičių. Toks dabar mūsų laikraščio darbo stažas. To gyvo organizmo, kuriame su siliejo penkių studentų kartų
raščio numerius, ačiū jums, kurie rašėte straipsnius ir skaitėte korektūras šeštąjį de šimtmetį, ačiū jums, šiandie nos bendraminčiai ir pagal bininkai. Redakcija gali didžiuotis savo aktyvu — redkolegija,
tetas, visuomeninės organiza cijos. Visada laukiame praveriant redakcijos duris Tei sės fakulteto pirmakursį V. Kaupą ir 11 k. žurnalistą L. Skirpstą, chemikę trečiakur sę V. Paukštytę ir MMF II k. studentę L Cvirkaitę... Dešimtys mūsų ištikimų laik raščio draugų — korespon dentų. konsultantų, talkinin kų. Jais gyvas laikraštis. Jūs kuriate laikraštį, o jis palydi jus į gyvenimą. Laik
kas keičiasi, tik lieka mūsų jaunystė, atsikartojanti laik raščio puslapiuose. Gražų ir reikšmingą metą gyvename — ruošiamės Di džiojo Spalio šešiasdešimtme čiui. Lai redakcijos darbuo tojų, visuomeninių korespon dentų, skaitytojų pastangomis būna įamžintos šios prasmin gos dienos, lai ir ateityje mūsų draugystė neišyra, kad gyvenimo dalį, likusią laik raštyje, galėtume prisiminti su pasididžiavimu.
I TARYBINIO STUDENTO“
IaikraSCiui
MYLIU UNIVERSITETĄ už jo žmones
jiiemet Spaudos diena ,,Tarybiniam studentui“ dviguba tvhntė — išleistas tūkstantasis laikraščio numeris, šia proI nuoširdžiai sveikiname redakcinę kolegiją, visuomeniI s korespondentus ir skaitytojus! B’er 27-erlus savo gyvavimo metus laikraštis visada busvarbiausių Universiteto Įvykių sūkuryje, sekdamas iausiais mūsų partinės spaudos pavyzdžiais, visada 'ojo už partijos įskeltų aukštajai mokyklai uždavinių vendinlmą, mobilizavo studentus gerai mokytis, ruoštis ti kūrybiškais, komunizmo idealams atsidavusiais spelistais. Laikraštyje pirmuosius savo kūrinius spausdidabar žinomi respublikos žurnalistai, rašytojai — Just, rcinkevičius ir R. Sadauskas, S. Geda ir VI. Vaicekaus. L. Ruikas ir R. Kašauskas, J. Stepšys ir R. PakalnišL. Grudzlnskas ir D. Sniukas bei daugelis kitų. Laiktis pirmąja žurnalistine mokykla buvo tūkstantiams dentų, kurie stengėsi Jo puslapiuose pasakoti apie saĮ studijas, dalytis savo mintimis, samprotavimais, liedakcijai keliami nemaži Laikrašč ... — reikalavimai. ----- ----- Laikraščiui ir lityje teks veiksmingai padėti Universiteto Kolektyvui I <dyti istorinius TSKP XXV suvažiavimo nutarimus, oarI qai sutikti Didžiojo Spalio 60-metj ir Alma Mater 400 I tų sukakti. I inkime „Tarybinio studento“ redakcijai, jos aktyvui ir Ijalbininkams kūrybinės sėkmės, išradingumo ir žurnaI inio meistriškumo, kad laikraštis būtų dar kovinI nis, gyvesnis, autoritetingesnis draugas, patarėjas, orliizatorius.
I
REKTORATAS. PARTIJOS~ KOMITETAS. KOMJAUNIMO KOMITETAS. STUDENTU PROFSĄJUNGOS KOMITETAS. DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS
Į MŪSŲ KLAUSIMUS ATSAKO BRONE JONAITYTE. IF III KURSO ŽURNALISTE 1. Kodėl pasirinkote šia specialybę? Jeigu būtų gali mybė, ar rinktumėtės vėl ją? Kaip Įsivaizduojat savo būsimą darbą, jo reikšmę visuomenei?
Seniai turiu norą, galbūt ir poreikį, kažką visiems pa sakyti, gal ne visiems, bet viešai. Jei vėl reikėtų rinktis, tikriausiai, ir vėl stočiau į žurnalistiką. Save įsivaizduoju gamyklos radijo redaktore ir vienin tele tos redakcijos reportere, paskendusią gamyklos pro blemų liūne. To darbo reikšmė priklausys nuo mano žur nalistinio pasiruošimo, sugebėjimo susivokti gamyboje, už imti teisinga, blaivią poziciją, kad galėtum sąmoningai remti pažangius reiškinius, padėtum juos įtvirtinti.
2. Kaip jūs suprantate pasakymą žmonėms“.
LAIKRAŠTIS — NE TIK KOLEKTYVINIS PROPAGANDISTAS IR KOLEKTYVINIS AGITATORIUS, BET TAIP PAT IR KOLEKTYVINIS ORGANIZATORIUS V. LENINAS 1
Nepamirštamoji pergalė l|į
pavasarį trisdešimt antkartą garbės sargyboje h' -paminklų ir obeliskų ka li -iŠ didvyriams sustings įvaiių kartų žmonės. Pergalės I tą pagerbsime tuos, kas I a plačia krūtine pridengė Ilgią tėvynę, nugalėjo virš į aulio pakibusį fašizmo paI ą. Švenčių proga prie į valaus stalo" pakvietėme I Bojo Tėvynės karo daiyI Civilinės gynybos štabo ,|r Įninką V. Raikovą, kom| nlmo komiteto narį Ch F I lt. studentą A. Žilinską lr Į1 k. _____ _ fakulteto _____ studentą, J'jaunimo biuro narį R. •lulevlčių. laras paliko jūsų atminty' daug laug neišdildomų prislmiI <1- Labiausiai jaudinantys, I >&t, susiję su Pergalės lia. Kaip jus pasiekė ta l'gl žinia? I ' Ralkovas: Tą tolimąjį llių Uju pavasarį buvau LeninI do artileristų mokyklos pantas. Baigėsi mokslai, ir I’ ruošėmės į frontą. GeguI devintąją važiavome į į ‘Iloną karinėms praty »
boms. Pirmoje stotelėje suti ko mus minia džiūgaujančių žmonių. Ten ir sužinojome, kad fašistinė Vokietija kapi tuliavo. Džiaugsmui, aišku, nebuvo ribų. Šokome ir dai navome kartu su visais. Tie sa, pauostyti parako teko — visa laida buvo pasiųsta į To limuosius Rytus ir dalyvavo militaristinės Japonijos su triuškinime. Pergalės dieną kalbame apie mūsų tėvų ir brolių nar sumą bei pasiaukojimą. Kaip, jūsų nuomone, didvyriškumas reiškiasi dabar? A. Žilinskas: Didvyrišku mas, pasiaukojimas labai pla čios sąvokos. Kiekvienam darbe, kiekvienam poelgy jos reiškiasi vis kitaip. Ma nyčiau, kad studentams tai ■— padaryti daugiau ir geriau. Ne kiekvienas tai gali, bet tokių studentų yra. Yra vi sos sąlygos parodyti tai, ką gali. Savotiškas didvyrišku mas ir bus ryžtis tam. V. Ralkovas: Mūsų dieno mis, žinoma, pati sąvokos
prasmė kiek pakinta. Dabar mūsų didvyriai garsėja savo darbais. Šių dienų jaunimas ne ką blogesnis už mūsų kartos jaunimą. Aš įsitikinęs, jeigu reikėtų, jis rodytų ne mažesnius narsumo ir pasiau kojimo stebuklus. Pagaliau — kad ir BAM-o statyba. Argi tai ne didvyriškumas? R. Stasiulevičius: Dabarti nis jaunimas gana anksti pra deda domėtis karo istorija. Tėvų pasakojimai, knygos, kino filmai — visa tai pade da įsivaizduoti tai, ko nema tėme savo akimis. Tik nere tai pasitaiko, kad Pergalės diena būna vienintelis kar tas metuose, kai jaunimas susimąsto apie savo tėvų jau nystę. Gal tai ir natūralu. Gyvenimas nestovi vietoje. Kiekviena karta turi atlikti savąjį žygdarbį. Universiteto studentai daž nai susitinka su karo vetera nais. Pokalbiuose jie sužino vyresniosios kartos darbus ir nuopelnus. Sakykit, kokią reikšmę idėjiniam jaunimo
auklėjimui turi karinis pat riotinis darbas? V. Ralkovas: Be abejo, jis turi didelę auklėjamąją reikš mę. Bendraudamas su vyres niosios kartos žmonėmis, karo veteranais, jaunuolis dažnai susimąsto ir apie savo vietą gyvenime. Įvertina nuveik tus darbus, ieško, kur gali būti labiausiai reikalingas. Tegul jis tą savo vietą ne iš karto ras. Bet jau ta pati mintis daro jį drausmingesni, tauresnį ir, sakyčiau, naudin gesnį visuomenei. A. Žilinskas: Kariniame patriotiniame darbe, man ro dos, reikėtų labiau akcentuo ti antrąją pusę - - kaip tik patriotinį auklėjimą. Išugdyti kiekvienam meilės Tėvynei jausmą labai svarbu. Tada visi žmogaus poelgiai nu kreipti bendram visuomenės tikslui. Sis auklėjimas atlieka mas kasdien, tik rezultatus ne visada galima apčiuopti. R. Stasiulevičius: Manyčiau, he visada randame ir tinka mas šio darbo formas. Tai dažniausiai daug ką sugadi na. Svarbiausia — sudomin ti studentus. Tik tada pasiek sime tikslą. Kalbėjosi L. KUSAUSKAS
—
„Būti
reikalingu
Būti reikalingu žmonėms — turėti vertę, kuri gali duo ti naudos ne tik tau pačiam, tavo šeimai, bet ir dides niam kolektyvui. 3. Kas tai yra laimė?
Laimė ir yra — būti reikalingu žmonėms. 4. _ šiemet minime Didžiojo Spalio 60-metį. Kokie revo liucijos įvykiai, metai, žmonės jus labiausiai imponuoja ir kodėl? Kokia Jaunimo vieta šių dienų revoliuciniame pasaulio pertvarkyme? Kas yra revoliucionierius?
Gėriuosi Ispanijos pilietinio karo savanorių internacio nalinėmis brigadomis, jų pasiaukojimu, kovine draugys te, beje, plačiai ir įspūdingai aprašyta grožinėje literatū roje rašytojų — tų įvykių dalyvių. Labiausiai imponuoja V. Mickevičiaus-Kapsuko asmeny bė. Revoliucionierius — tai stiprios valios žmogus, labai iš silavinęs, turintis savo tikslą — ne bet kokį, o kuris at neštų jo tautai, žmonijai geresnę būtį, ir siekiantis tą savo tikslą realizuoti revoliuciniu keliu. 5. Ko Jūs labiausiai nekenčiate?
Nekenčiu racionalistų ir žmonių, kurie situacijoje — „reikia" ir „man reikia" renkasi pastarąją galimybę. 6. Kokį įžymių žmonių dėmėjęs?
posakį
esate
užsirašęs ar įsi
Sent — Egziuperi: „Yra tik viena tikra vertybė — tai žmogaus ryšys su žmogumi". 7. Ar visada vyresnieji (pvz., dėstytojai) būna jaunimo atžvilgiu? Jeigu ne — kada ir kodėl?
teisūs
Žinoma, ne. Neteisūs jie tada, kai. nesuvokdami, kad jų pažiūros gali pasenti, atsilikti, siūlo perša savo jaunų dienų tiesą kaip tikrą, nenuginčijamą. 8. Jūsų laikas?
mėgstamiausia
knyga, muzikos
kūrinys,
metų
Mėgstamiausia knyga? Vienos negaliu išskirti, tai ir Sent-Egziuperi „Žemė — žmonių planeta", Remarko „Trys draugai", Vienuolio „Paskenduolė". Muzikos kūrinys — L Bethoveno „Elyzai". Metų laikas — žiema. 9. Kas iš Universiteto vadovų, profesorių, docentų Jus labiausiai imponuoja ir kodėl? Jūsų gyvenimo idealas (žmogus, kuriuo sekate, iš kurio mokotės)?
Neseku jokiu žmogumi, nesiekiu būti panaši į kažką vieną. Labiausiai iš dėstytojų mane žavi Rusų literatūros katedros doc. E. Safronova. 10. Už ką jūs mylite Universitetą?
Universitetą myliu už jo žmones — savo kurso drau gus. kai kuriuos dėstytojus, už gražias studentų tradicijas, kiemelių skliautus ir Istorikų liepą.