SIAME
NUMERYJE: ANTRASIS UNIVERSITETO SĄSKRYDIS GERIAUSIEJI SMD KONFERENCIJOS DARBŲ AUTORIAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAUCRASTIS
Nr. 16 (1 Oi 1) 1978 m gegužės 19 d. KAINA 2 KAK
EINA NUO 1950 METŲ
SUSITIKIMAI MOKSLŲ AKADEMIJOJE Mažiau kaip metai liko ik: iškilmių, kuriomis bus pažy mėtas mūsų Alma Mater gar bingas jubiliejus. Prasidėjo tiesioginis ruošimasis šiai šventei. Įtemptai dirba jubi liejinė komisija, jos sekcijos, organizuojami įvairūs rengi niai, ruošiami spaudai leidi niai apie mūsų aukštąją mo kyklą, gaminami suvenyrai. Universiteto rūmuose triūsia didelis būrys restauruotojų, statybininkų, dailininkų.. . Vienas iš renginių, skirtų di delei sukakčiai — respubliko je organizuojamos Universi teto mokslo dienos. Jos jau įvyko trijuose miestuose ir penkiolikoje rajonų. Pagaliau mūsų Alma Mater dienos atkeliavo ir į Vil nių. Prasidėjo jos Lietuvos TSR Mokslų Akademijoje. Gegužės 11—12 dienomis daugiau kaip septyniasdešimt Universiteto profesorių, do centų, dėstytojų ir darbuoto jų susitiko su šimtais kolegų iš Mokslų Akademijos moks linio tyrimo institutų. Aptarti tarybinio mokslo laimėjimai,
tolesnės jo vystymo perspek tyvos. daug kalbėta apie ar tėjantį seniausios Sąjungoje aukštosios mokyklos jubilie jųPenktadienį, gegužės 12 d., Mokslų Akademijos Centri nių rūmų konferencijų salė je įvyko Universiteto moks lo dienų dalyvių baigiamasis susirinkimas. Nuoširdžiais aplodismentais Akademijos darbuotojai sutiko Universi teto rektorių prof. dr. J. Ku bilių, partinio komiteto sek retorių K Poškų, prorektorių J. Grigonį, visuomeninių or ganizacijų atstovus, daugu mos fakultetų dekanus, pro fesorius. Susirinkimą pradėjo Moks lų Akademijos prezidentas prof. J. Matulis. Jis pasa kė: ■— Mums kelia didelį pasi tenkinimą, kad jubiliejinė Vilniaus universiteto progra ma prasideda nuo Mokslų Akademijos. Mūsų kolekty vus riša tvirtos, nuolat besi plečiančios draugystės ir bendradarbiavimo gijos.
Susirinkimo prezidiume — šeimininkai ir
Lietuvos TSR Mokslų Aka demijos Zoologijos ir parazi tologijos institutas gegužės •1 d. sulaukė brangių svečių — Vilniaus V. Kapsuko Uni versiteto Gamtos fakulteto dekano doc. R. Tarvydo, prof. Basalyko, docentų A. Ma sionio, R. Lekevičiaus, R. Kazlausko. Šiandien čia selnosiuose Verkių rūmuose ■yko Vilniaus universiteto būrimo 400-jų metinių proga Prganizuotos mokslo die nos. Instituto vadovai ir moksli ninkų kolektyvas su svečiais Įkartu apžvelgė nueitą kelią,
Iš tikrųjų, mokslo dienos Vilniuje prasidėjo Mokslų Akademijoje neatsitiktinai. Akademijos prezidentas kal bėjo, kad šiuo metu bendro mis dviejų didžiausių respub likos mokslų įstaigų darbuo tojų jėgomis sprendžiama daugiau kaip dešimt svarbių fundamentalių ir moksliniųtechninių problemų. Siste mingai veikia bendri Mokslų Akademijos ir Universiteto seminarai, sudaryta šešiolika kūrybinio bendradarbiavimo sutarčių. Šie ryšiai tarp abiejų mokslo įstaigų — tra diciniai. Daugelis Universite to darbuotojų padėjo Moks lų Akademijai organizuoti institutus, pradėti mokslo ti riamąjį darbą po karo. Tais pat metais visi respublikos sostinėje gyvenę Mokslų Akademijos tikrieji nariai ir nariai korespondentai dirbo Universitete. Gera Universi teto Ir Mokslų Akademijos draugystės iliustracija yra prof. J. Matulio biografija. 1940—1941 metais jis buvo Vilniaus Universiteto Mate
svečiai.
malonios
Egzaminai, egzaminai... Prof. J. Matulis — garbės studentas.
tą įsimylėjęs ir aš, galėčiau valandų valandas pasakoti apie jį. Aišku, Universiteto istori ja didelė ir plati: išėjo jau du jos tomai, greit bus tre čias. Todėl rektorius tik trumpai apžvelgė mūsų Alma Mater istoriją, svarbiausius jos vystymosi periodus ir įvykius, pateikdamas daug įdomių, mažiau žinomų fak tų. Rektorius pabrėžė, kad vaisingiausias Universiteto gyvavimo laikotarpis — tary biniai metai. Įdomi detale: mūsų rektorius į Universitetą įstojo 1941 metais, kai atkur tas Vilniuje Universitetas buvo pertvarkomas į tarybi nę aukštąją mokyklą. Dabar tinis Mokslų Akademijos pre zidentas prof. J. Matulis tuo met buvo fakulteto, kur mo kėsi rektorius, dekanu. Rektorius kalbėjo apie mokslinį darbą Universitete, apie problemas, ruošiant liaudies ūkiui specialistus ir mokslinius darbuotojus, apie bendradarbiavimą su šalies ir užsienio aukštosiomis mokyk lomis. Susirinkusieji išgirdo Nukelta j 4 psl.
Kalba rektorius prof. dr. J. Kubilius.
Šventės
nužymėtą kūrybiniais laimė jimais, pasidalijo mintimis, moksliniais sumanymais atei čiai, vystant tarybinį mokslą, šviečiant savo kraštą. Aptar tos gairės sudaryti kūrybinio bendradarbiavimo sutartį tarp Gamtos fakulteto ir instituto iki 1990 m. Gausiai susirinkusių nuotai ką praskaidrino atsilankęs Universiteto folklorinis an samblis, vadovaujamas labai kūrybingos vadovės Zitos Kelmickaitės. Ansamblis pa
matikos — gamtos fakulteto dekanas, profesorius. Po karo 1944—1945 metais prof. J. Matulis buvo mūsų aukšto sios mokyklos prorektorius mokymo ir mokslo reikalams. Arba paimkime mūsų rekto rių prof. dr. J. Kubilių. Jis — LTSR Mokslų Akademijos prezidiumo narys, akademi kas. Prof. J. Matulis kalbėdamas pabrėžė, kad Universitetas šiandien yra pagrindinė res publikos mokslinių kadrų kalvė. Jis pateikė tokį fak tą: iš 1650 Mokslų Akademi jos sistemoje dirbančių mokslinių bendradarbių 70 procentų yra Vilniaus univer siteto absolventai. Įdomus ir kitas faktas: 150 mūsų aukš tosios mokyklos vyresniųjų kursų studentų atlieka šiuo metu praktiką Mokslų Aka demijos institutuose. Baigdamas prof. J. Matulis pasakė: — Universiteto 400 metų jubiliejus — tai ne tik jūsų darbuotojų ir studentų šven tė. Džiugu šį jubiliejų minėti visiems respublikos mokslo darbuotojams. Mes sveikina me jus, Universiteto atsto vus, linkime visada laikyti aukštai iškėlus tarybinio mokslo vėliavą. Žodis suteikiamas Universi teto rektoriui prof. dr. J. Ku biliui. Padėkojęs už linkėji mus, gerus žodžius apie Uni versitetą, rektorius tarė: — Sako, kiekvienas rekto rius yra įsimylėjęs savo aukštąją mokyklą. Universite-
akimirkos
rodė įdomią, negirdėtą ausiai ir nematytą akiai folklorinę programą, pavadintą „Sup kit, meskit mani jaunų", ku rią sudarė pavasario kalen dorinės dainos ir žaidimai. Tai nuostabiai sutapo su me tų laiku ir mūsų nuotaika, kai už senųjų rūmų langų, parke girdėti įmantrūs paukš čių balsai, marguoja žibučių ir plukių žiedai. Įvairiuose koncertuose dažnam gerokai pabosta pastatytų garso stip rintuvų pernelyg didelis
triukšmas. Čia to nebuvo. Visus žavėjo natūraliai atlie kamos paruginės, sūpuoklinės dainos, vyrų lalavimai, aukš taičių kadrilius, kuriam pri tarė senovinė kaimo armoni ka. Visiems patiko tai, kad dainos ir žaidimai buvo au tentiški, niekur kitur negir dėti, pačios vadovės ar kitų surasti ir užrašyti liaudyje. Mūsų nuomone, tai didelis ansamblio nuopelnas. Programą labai maloniai paįvairino pasakotojai Dovilė Jonušytė, Nijolė Krinickaitė, Kazys Jonušas ir kiti, aukš taičių, žemaičių ir dzūkų
ŠVENTINE ESTAFETE
tarmėmis papasakoję apie se nojo kaimo pavasario darbus ir kitus nutikimus iš jauni mo gyvenimo. Visa tai bu vo atlikta su trykštančiu jau natvišku entuziazmu, kuris pasiekė kiekvieną žiūrovą. Šia proga visam Universite to folkloriniam ansambliui ir jo vadovei Z. Kelmickaitei už suteiktas malonias akimirkas dar kartą tariame ačiū, lin kėdami tolimesnės kūrybinės sėkmės D. ŠEMETULSKIS
Zoologijos ir parazitologijos instituto mokslinis sekretorius
Atėjo pavasaris — gražiau sias metų laikas. Tačiau stu dentams pavasaris ne tik iš vykų, turistinių žygių metąs — prieš akis pavasario sesi jaKaip studentai ruošiasi pa vasario sesijai? Apie tai pa prašiau papasakoti Istorijos fakulteto prodekanę doc. G. Raguotienę. — Egzaminai trečiakur siams jau įpusėjo. Ne visonąs grupėms vienodai sekasi. Be veik visa M grupė blogai iš laikė sociologijos įskaitą. Kas dėl to kaltas? Gal studentų aplaidumas, o gal ir tai, kad Saulėtekio korpusuose mes neturime bibliotekos. Norint perskaityti vieną ar kitą kny gą, vadovėlį, reikia važiuoti į Centrinius rūmus. Trūksta ir techninių, vaizdinių moky mo priemonių. — Neseniai vykusi kontro linė sesija parodė mūsų trū kumus ir laimėjimus. Šiais metais studentai laiku parašė ir atidavė, — tęsia prodekanė, — kursinius darbus. Te mas paskirstėm rugsėjo pra džioje. Semestro metu kont roliuodavome, kaip studentai rašo darbus. Neblogai sekasi ir mūsų absolventams — ginami dip lominiai darbai. Įvertinimai labai aukšti—- iš šešiolikos apsigynusiųjų devyni penke tai. Čia verta paminėti stu dentus G. Navickaitę, R. Kal vaitytę, kurso seniūnę J. Ur bonaitę. Sunki pavasario sesija šie met laukia pirmakursių. Jie laikys 5 egzaminus, tarp ku rių ir aukštoji- matematika, LTSR istorija. Daug triūso, ruošiant pirmakursius sesijai, įdėjo kuratoriai P. Saudar gas, J. Urbonaitė, Z. Grenciavičienė. Jie organizavo su sirinkimus, kur aptarė artė jančios sesijos problemas, kalbėjosi su studentais. Žiemos sesiją labais gerais pažymiais išlaikė nemaža pir makursių. Norisi paminėti L. Kielių, R. Urbonaitę. Ma nome, kad šį kartą jų stu dijų knygelėse puikuosis penketai. — Malonu kalbėti apie ge rai pasirodžiusius studentus, tačiau reikia paminėti ir kai kuriuos sunkumus, — tęsia prodekanė G. Raguotienė. — Turiu galvoje studentus, ku rie nelanko paskaitų, laiku neišlaiko įskaitų. Jie yra našta ir kursui, ir dėstyto jams. Pavyzdžiui, trečiakur sis V. Jurevičius jau turi, pradedant mažiausiomis ir baigiant didžiausiomis, nuo baudų. Nelanko paskaitų tre čiakursiai R. Balnys, A. Pet raitis, antrakursis G. Genys. — Yra ir tokių, — šypteli prodekanė, — kurie ima ir išvažiuoja savaitei kitai „pa atostogauti", kai visi mokosi Ką gi, pažiūrėsime, kokie bus pavasario sesijos rezultatai. R. SARTATAVICIUS