VISLI SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS! Nr. 16 (197)
Ketvirtadienis 1955 m. birželio mėn.
Kaina 20 kap. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
LAUKIAME JŪSŲ DRAUGAI I
A taskaitcL
Tėvynei
Valstybiniai
egzaminai! linksmas istorijas, norėdamas nuraminti besi jaudinančius draugus. diplomantui. Šie egzaminai — Gerai, kad tu jau išlai laikomi tik vieną kartą gyve kęs egzaminą. Bepigu mus ra nime. Tai ataskaita už pen- minti, — sako jam Bronė Zakerių metų darbą aukštojoje bulytė, su pavydu žiūrėdama Į mokykloje. draugą. Jai dabar eilė traukti Pirmajam valstybiniam bilietą. marksizmo-leninizmo pagrindų Apie savo auklėtinius atėjo egzaminui kruopščiai ruošėsi pasiteirauti dėstytojai Zaborsvisi universiteto diplomantai. kaitė ir Sprindys. Jie taip pat Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko vardo universi Dar keletą minučių prieš de „serga” už tai, kad diploman | tete dėsto daug Įžymių Tarybų Lietuvos mokslininkų. vynias lituanistai jau laukė, tams gerai sektųsi. i Čia auklėja savo pamainą prof. Matulis, prof. Žiugž I pasirodant egzaminų komisijos. f Kiek toliau, prie kitos au | da, prof. Korsakas, prof. Žemaitis, prof. Pakarklis, Pagaliau egzaminai prasidė ditorijos, susibūręs būrelis i prof. Balčikonis, prof. Brazdžiūnas, prof. Gabrieljanas I jo. Jadvyga Sakalauskaitė, Liu bibliotekininkų. h ir daugelis kitų. i cijus Vanagas, Aldona Skeltytė keletą minučių žiūri į ant stalo — Na, kaip pasisekė, Vanda, NUOTRAUKOJE: LTSR Mokslų Akademijos pre i išdėstytus bilietus, tarsi norė — klausia Puzinaltės draugai. ! i zidentas prof. J. Matulis su savo mokiniais. — Atrodo neblogai, — at dami atspėti, kokie klausimai, i į sako mergina. — į visus klau sunkūs ar lengvi, ten surašyti, U simus atsakiau. paskui ryžtingai pakelia juos. Egzaminatoriai patenkinti Aldonos veide pasirodo šypse \y Studijuokite rusų kalbą na. Bilietas nesunkus. ir jos draugių Meilės UrnieTuo tarpu, kai vieni ruošia žiūtės, Kazio Sasnausko ir ki Prieš ketverius metus aš mo-leninizmo pagrindų, poli si atsakinėti, kiti laukia stojau į Istorijos-filologijos tinės ekonomijos, dialektinio tų draugų atsakymais. Jie pui koridoriuje. Meilė Kudarausfakulteto rusų kalbos ir lite ir istorinio materializmo, filo kaitė, Palmyra Vaškelytė dar kiai ir išsamiai atsakė į savo ratūros skyrių. Nors ir anks sofijos istorijos studijavimas. nelabai pasitiki savo žiniomis bilietų klausimus. čiau godžiai skaitydavau rusų Tai padeda teisingai orientuo ir dar kartą peržiūri TSKP klasikų Ir tarybinių rašytojų tis, vertinant sudėtingus kal Pagaliau egzaminai baigėsi. istorijos puslapius. Tačiau be Egzaminų knvgas, tačiau tik universite bos mokslo bei literatūros reiš komisijos nartai reikalo jos jaudinasi Kaip vė skelbia rezultatus. Lituanisčių te supratau, kokia neaprėpia kinius. Baigus universitetą, di liau paaiškėjo, Palmyros ži Palmyros Vaškelytės, Venslo- mai plati ir neišsemiamai gili džioji rusų kalbos ir literatū nios buvo įvertintos labai ge vaitės, Kuzmaitės, biblioteki yra mano pasirinkta specialy ros specialybės studentų dalis rai, o Meilės gerai. ninkių Vaidelauskaitės, Urnię- bė. Kuo toliau mokiausi, tuo eina dirbti į respublikos mo Zita Kuzmaitė gerai mokė žlūtės ir kitų žinios buvo įver labiau pamėgau rusų kalbą ir kyklas, si visus penkerius metus. Ji ir tintos labai gerai. Silpniau literatūrą. Didžioji rusų kalba yra vie Šios specialybės studentai šiam egzaminui kruopščiai pa atsakinėjo Sakalauskaitė, Mi universitete gauna visapusiš na turtingiausių ir gražiausių kulskis, Statkevičiūtėi. Jie ga siruošė. Dėstytojas Sudavičius vo ką literatūrinį ir filologinį iš kalbų. Rusų kalbos žinojimas patenkinamus pažymius. ir kiti egzaminų komisijos na silavinimą. Be nuodugnaus su atveria duris į didžiosios ru riai su pasitenkinimu klauso sipažinimo su specialybės da sų tautos kultūros lobyną, su Zitos pasakojimo apie Komu Paskutiniai metai universi lykais, mums yra skaitoma už telkia galimybės susipažinti su nistų partijos kovą su oportu tete patys brangiausi, labiau sienio, slavų tautų ir TSRS geriausiais visos žmonijos vi nistais ir Tarybų šalies indust- siai verti prisiminimų. Praeis tautų literatūrų kursai, slavų suomeninės, mokslinės ir lite dar mėnuo laiko, ir diploman rlalizavimą. tai atsisveikins su universite tautų lyginamoji gramatika ir ratūrinės minties pasiekimais. Visiems rūpi, kaip draugai tu, išsisklaidys po tolimiausius kitos disciplinos. Didžiulę pa V. Kilčiauskas laiko egzaminus, Pasilikusieji mūsų žydinčios respublikos ramą Įsisavinant specialybę Istorijos-filologijos fak. kampelius. Jie dažnai prisimins IV k. studentas už durų ne kartą žvilgteri pro savo puikius dėstytojus, kurie teiktą platus ir gilus markslzrakto skylutę, norėdami pama niekad nesigailėjo nei jėgų, nei tyti, su kokia veido išraiška žinių, atidavė jiems viską, ką Susirašinėjimas su draugais dėstytojas stebi egzaminuoja sukaupė per daugelį metų; prisimins linksmą draugų būrį, mąjį, ar „tvirtai” laikosi drau ne „Brangus bičiuli, Jums ra nuotraukomis, vaizduojančio vieną puikiai praleistą va gas. landėlę, o kartu ir tą nerimą, šo draugas Iš mažos, bet pui mis Vilniaus ir Sofijos istori Prie auditorijos susirinko o gal ir baimę, kurią jausda kios Bulgarijos, iš Geogijaus nius bei kultūrinius pamink ir tie studentai, kurie jau anks vo, eidami prie valstybinių Dimitrovo šalies. Noriu susi lus. Savo laiškuose jie svarsto pažinti su Jumis, sužinoti, kuo klausimus apie tikrąjį žmo čiau išlaikė egzaminus. Štai egzaminų stalo. Jūs domitės, ar mėgstate eilė gaus grožį, kas tai yra laimė, B. Mažonytė Arnoldas Piročkinas pasakoja raščius, muziką, daugiau su klausimus apie .draugystę ir žinoti apie senąjį Vilnių, — draugiškumą. rašė savo pirmajame laiške Šiandien su Sofijos univer NAUJA APARATŪRA Taša Gurguleva. siteto studentais susirašinėja įrengimus, j teto Neseniai Fizi nius mokslinės Taip prasidėjo Teisės fakul- ne vienas Algis. Neretai bend kaip rentgeno apa- į priemonės padės teto III kurso studento Alglo rabučiuose gaunami laiškai kos-matematikos spektroir Chemijos fakul ratūrą, Chemijos ir Fizi Valiulio draugystė su bulgare su Bulgarijos pašto ženklu ir tetai gavo iš grafą, tikslias mik- I kos- matematikos Taša, išaugusia garsiosios Šip- užrašu „tarptautinis”, adresuo Maskvos Valstybi roanalitines svars fakultetų studentų kos apylinkėse. Tai įvyko ti teisininkams Zabielai, Rasitykles, daug įvai- į Ir dėstytojų kolek prieš du metus. Prasidėjusi mavičiui, Dauniui, ekonomis nio Lomonosovo rių varžynų, po- ! nuo laiškų, jų draugystė kas tui Nekrašiui ir kitiems. Kas vardo universiteto tenciometrų ir t. t. j tyvams dar labiau kart stiprėjo, ir šiandieną vis dien vis stiprėja Bulgarijos ir tokius puikius Šios gautos iš | išvystyti mokslinį- Į dažniau jie pasikeičia ne tik Vilniaus studentų draugystė. naujus laboratori. broliško universi- ‘ tiriamąjį darbą. I laiškais, bet ir atvirukais, foto A. Pekeliūnas.
jaunimas socialistinėje santvarkoje taikos są Tarybinis lygomis naudojasi tokiomis gyvenimo ir darbo gali Klek nerimo, kiek įvairiausių minčių sukelia Jie kiekvienam mybėmis, kokių nėra kapitalistiniuose kraštuose. Partijos
ir vyriausybės tėviško rūpinimosi dėka tarybiniam jaunimui mūsų Tėvynėje sukurta šimtai tūkstančių mokyklų, kuriose jie apsišarvuoja priešakinio mokslo žiniomis, tinkamai pasi ruošia gyvenimui ir darbui. Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė vykdo taikos politiką ir tuo užtikrina tolimesnį laimingą ir puikų gyve nimą. Šlovingąją! Komunistų partijai vadovaujant socialisti nio gyvenimo tempai išugdė naują jaunąją kartą. Buvusieji kumiečiai ir buožių bernai išaugo į žymius visuomenės vei kėjus, socialistinio Darbo Didvyrius, stachanovininkus, ga mybos novatorius bei racionalizatorius. Tarybinė santvarka sudarė pačias palankiausias sąlygas jaunimui Įsigyti specialybę bei mokslą ir tapti kultūringais, apsišvietusiais ir karštais komunizmo statytojais. Jaunimui prieš akis iškyla didelis ir atsakingas uždavi nys — pasirinkti gyvenimo kelią pagal savo jėgas, sugebė jimus bei polinkius ir valstybinį reikalą ir tapti kvalifikuo tais liaudies ūkio ir kultūrinio darbo baro specialistais, sąmoningais tarybinės Tėvynės piliečiais. Atėjo laikas atsisveikinti su viduriniąja mokykla ir ženg ti Į savarankišką gyvenimą. Kiekvienas baigiantis vidurinę mokyklą turi pagalvoti, kur ir kaip jis geriau galės tarnau ti savo liaudžiai, kur jis su didesne nauda galės pritaikyti savo jėgas ir sugebėjimus. Jaunimas turi atsiminti, kad ne reikia vengti jokio darbo, nes mūsų socialistinėje Tėvynėje kiekvienas darbas yra aukštai vertinamas ir garbingas. Aukštosios ir specialiosios tarybinės mokyklos plačiai atveria savo duris jaunajai mūsų plačiosios Tėvynės kartai. Šimtai tūkstančių jaunuolių — darbininkų, "kolūkiečių ir darbo inteligentijos vaikų užtvindys šviesias įvairių specia lių mokyklų, universitetų ir Institutų auditorijas ir labora torijas. Visi jie žengia į naują gyvenimą su viena mintimi, turėdami vieną tikslą — mokytis, siekti tų mokslo žinių, kurias per ištisus amžius sukaupė žmonija, tapti tikraisiais šalies šeimininkais ir laimingo gyvenimo kūrėjais. Socialistinė santvarka iš pagrindu pakeitė mūsų respub likos gyvenimą. Naujas ir laimingas gyvenimas atsivėrė mūsų jaunimui. Tūkstančiai studentų mokosi Tarybų Lietu vos aukštosiose mokyklose, šimtai jų mokosi Maskvos, Leningrado ir kitose geriausiose Tarybų Sąjungos mokyk lose. Kiekvienais metais iš įvairių Tarybų Lietuvos rajonų atvyksta šimtai jaunuolių studijuoti Į vieną seniausių šalies aukštųjų mokyklų — Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą. Per penkerius metus universiteto profesorių ir dėstytojų kolektyvas turi išmokyti ir išauklėti jaunimą, "paruošti juos kūrybingai galvojančiais, aukštos kvalifikacijos specialistais. Jaunuolius ir jaunuoles, tapusius studentais, auklės rūpes tinga universiteto profesorių ir dėstytojų akis. Universiteto dėstytojų pagalba jie taps įvairių liaudies ūkio ir kultūros sričių specialistais, mokslo darbuotojais, jaunais komunizmo statytojais. Universiteto dėstytojai visu atsidėjimu visoke riopai padės jaunimui, kaip galima daugiau ir tvirčiau įsi gyti mokslo žinių. Universiteto partinė ir komjaunimo organizacijos kiekvie name darbo žingsnyje bus nuoširdžiu jų vadovu ir pagal bininku. Vilniaus universitetas yra pati didžioji respublikoje stu dentų skaičiumi ir pati įvairiausia fakultetų ir specialybių gausumu aukštoji mokykla. Universitete veikia septyni fa kultetai, kurie ruošia Įvairių specialybių mokytojus, žurna listus, ekonomistus, teisininkus, chemikus, jaunus rašytojus, bibliotekininkus, o taip pat darbuotojus gamybai bei pramo nei. Jauniems abiturientams, kaip matome, universitetas teikia plačias specialybės pasirinkimo galimybes, kur dauge lis ras sritį savo polinkiams bei sugebėjimams pritaikyti. Brangūs draugai! Prieš jus žydinti jaunystė ir platūs gyvenimo keliai. Žengiant į aukštojo mokslo viršūnes teks daug ir atkakliai padirbėti, kad taptumėte gerais specialis tais, savo dalyko žinovais. Bet nebijokite sunkumų, atkak liai siekite savo užsibrėžto tikslo, nes tik tuo keliu žengdami tapsite gerais komunizmo statytojais. Universitetas plačiai atidaro savo duris jums, naujai į jį stojantiems draugams, laukia jūsų atvykstant tęsti aukštąjį mokslą mūsų sostinės aukštojoje mokykloje. Laimingo kelio jums, jaunieji draugai, į didingą, šviesu gyvenimą. Prof. dr. S. JANKAUSKAS 1. e. rektoriaus par.
■ LABORATORIJOSE
Gamtos fakulteto studentams gilintis į pasirunKtą mokslo sritį daug padeda turtingos laboratorijos. Nuotraukoje: III kurso geochemikai-komjaunuoliai (iš kairės į dešinę) A. Gaigalas, K. Strielcova ir J. Poslečnas petrografijos pratybų metu nustato rūgš čių uolienų sudėtį: Laboratoriniams užsiėmimams va dovauja vyr. dėst. Martinaitis. A. Alksnio nuotr.
J i it
V
1 L A I S V
LA I K I U
me Vingio parke lavinasi lengvaatlečiai. Daug kas užsi iminėja gimnastikos, teniso, fechtavimo menu. Universite tas didžiuojasi tokiais sporti ninkais, kaip Astrauskas, Saunoris, Gaudešiūtė, Pelionytė. Visą savo laisvalaikį, jie skiria treniruotėms todėl ir jų sportiniai rezultatai — puikūs.
Karštas metas dabar uni į vandenį, taškydami į šalis versitete. Egzaminai, Skaityk pilkšvus, opalinius purslus. lose, kabinetuose studentai, pa | Prasilenkdama su aštuonvlete, 5 „___ ........ ... silenkę priev r knygų, kartoja tai, bazės link artėja dvivietė val I ką buvo išmokę per■ metus. tis. Ryt, poryt jie eis prie egzami — Na, merginos, drąsiau, nų stalo, aiškiai ir sklandžiai įkvėpkit daugiau oro! — ra atsakys Į bilietų klausimus. gina treneris Romas DarginaTačiau studentai moka ne tik vičius irkluotojas. Scenos meną mėgsta dauge stropiai mokytis, bet ir turi Merginos dar labiau užgula lis. Todėl dar rudenį studen ningai praleisti laisvalaikį. Ke irklus, ir valtis, lyg įgavusi tai su dideliu pasitenkinimu letą valandų sėdėjus prie kny sparnus, paukščiu skrieja pa sutiko žinią apie pirmąjį uni gų, reikia ir atsikvėpti. Artė- sroviui. Šia valtimi treniruo versiteto dramos ratelio pasi jant vakarui, studentai laiki- jasi ekonomistė Irena Volskytė rodymą. Jaunieji aktoriai pa nai palieka knygas ir skuba ir filologė Aldona Gražytė. rodė vodevilį „Vestuvinė ke į saviveiklos būrelių repetici- Jos, kaip ir kiti universiteto lionė”, kuris turėjo nemažą jas, sportines trenlruotes. sportininkai, vyrai ir mergi pasisekimą. Antroji šiais me nos, besitrenlruojantieji tais parodyta pjesė buvo „Tai. aštuonvietėse valtyse neseniai ga”, o neseniai dramos būre „Žalgirio” vandens įvykusiose tarpmiestinėse irk lio nariai pasirodė scenoje su sporto bazė. Bevelk kasdien lavimo pirmenybėse užėmė premjera „Dėdės Tomo trobe čia susirenka jaunieji univer pirmąsias vietas. Dabar arti lė”. ' siteto irkluotojai. Filologas miausiu jų varžovu bus Esti Nemaža darbo ir jėgų tu Tilvytis, medikai Urbonas, jos irkluotojai. Šią minutę vi rėjo Įdėti saviveiklininkai sta Blažys, chemikas Karpavičius si galvoja, kaip pasispausti, tant šią 12 paveikslų pjesę su ir kiti paruošia treniruotei aš- kad jų valtis skrietų dar grei 30 veikėjų. Kai kuriems iš jų tuonvietę valtį ir nuleidžia ją čiau, dar ritmingiau kabintų teko atlikti net po 3 roles. į vandenį. Dar kelios minutės vandenį irklai. Teisininkas Kazlauskas — To ir valtis strėlės greitumu nu Tuo metu, kai irkluoto mas, filologai Klrlytė — Chločiuožia pirmyn, raukšlėdama jai kerta žydrą Nėries vande ja, Paukštaitis — Džoržas tamsų upės vandenį. Aštuoni nį, krepšininkai, tinklininkai dešimtimis kartų turėjo karto-1 irklai ritmiškai pasineria į treniruojasi aikštelėse, žalia- ti savo rolę, kol pavyko pa-
vaizduoti žiaurių plantatorių Išnaudojamų vergų paveikslus. Universiteto dramos ratelis susikūrė tik šiais metais ta čiau jis jau spėjo duoti 10 spektaklių. Jų pasirodymus matė Kauno Politechnikos in stituto studentai, Dailės insti tuto auklėtiniai. „Lelijos” fab riko darbininkai. Ilgai negęsta šviesos Aktų salėje Čiurlionio, 23. Pro at darus langus maloniai skamba kanklių stygos, švelniomis tre lėmis liejasi birbynių garsai. Tai repetuoja universiteto dai nų ir šokių ansamblis, jis ruo šiasi artėjančiai Dainų šven tei. Jai ruošiasi ir kitas gau sus Akademinio choro ko lektyvas. Darniai nuskambėjo choristų daina 10 metų choro jubiliejaus proga, bet ji dar darniau skambės respublikinė je dainų šventėje. To siekia visas choro kolektyvas. Didelė studentų šeima. Sun ku ir papasakoti, kaip kiekvie nas dirba, praleidžia savo lais valaikį. Aišku tik viena, kad universiteto jaunimas myli nė tik mokslą, bet ir sportą, dai ną, tvirtą, draugišką kolekty vą. J. Baužytė