Visų šalių proletarai, vienykitės!
scuoencas 1973 m. gegužės 11d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
t:
INr’
P 43 J
Gyvenimui Ir laimei gimęs Mūs žemės daigas bus našus. Būk sveikas, Lietuvos jaunime! Pavasariui tu panašus. UNIVERSITETO STUDENTAI IR JŲ DRAUGAI IS KITŲ BROLIŠKŲJŲ RESPUBLI KŲ 1973 METŲ GEGUŽĖS PIRMOSIOS ŠVENTINĖJE DEMONSTRACIJOJE. M. KURAIČIO ir V. BRAZIŪNO nuotr.
AUNIMAS — mūsų šalies, mūsų krašto at eitis. Kokia išaugs da bartinės kartos pamaina, tokį turėsime rytojų. Jaunystė —laikotarpis, kai auga ir for muojasi asmenybė, kada, vaiz džiai kalbant, kiekviename glūdi didvyris arba bent jo užuomazga. Ir kas tada žmo gaus sieloje išdygsta, tas vė liau augs, bręs ir tvirtės; ko kios rūšies bus šie daigai, tokie bus ir jo veiklaus am žiaus darbo vaisiai. Ir šiandien, kalbėdami apie studentijos problemas, kalba me apie ateitį. Nes stu dentai — žmonės, kurie įžengs 1 XXI amžių. Aukštoji mo kykla ruošia gamybos vado vus, mokytojus, gydytojus, inžinierius, agronomus, kurie sugebėtų spręsti vis sudėtin gesnius komunizmo statybos uždavinius. Juk tai 1980— 2000 metų „modelio" specia listai. Mokslinės techninės revo liucijos laikais be mokslo sunku išsiversti. Mokslas ta po betarpiška gamybinė jėga. Jau neįmanoma žengti pir®yn, nediegiant naujų moks lo ir technikos laimėjimų. Jei patikėtume mokslotyros specialistų skaičiavimais, žmo nijos sukaupiamos mokslinės informacijos kiekis didėja eksponentiniu greičiu. Kaip tada ruošti būsimą specialistą? Juk neįmanoma ■’Upažindinti jį su visomis ®okslo žiniomis, kurios jau dabar turimos. Nors aukšto ji nokykla turi aplenkti Praktiką, neįmanoma duoti tų z”iių, kurių dabar nėra. Gerai žinoma, kad taiko mosios žinios sensta gana ?reitai. Tuo tarpu fundamenmių mokslų žinios yra pa?rindas, kuris padeda speciam v suPrasti naujausius mokslo ir technikos pasieki mus, dirbti darbus, kuriuose >'isiduria įvairios mokslo sri tys (o šiandien didžiausi atadunai daromi įvairių mokssandūrose). Todėl dabar es kalbame apie plataus Prohho specialistus, dabar „,Centas vis Juliau nuo atij lnJ faktų mokymosi perkeį bendrų dėsningumų ■“tyrinėjimą, į metodologiją. *ntra. Duodami būsimam
J
specialistui tvirtą žinių pa grindą, mes kartu turime jam įdiegti ir sugebėjimą sava rankiškai kelti savo kvalifi kaciją, išmokyti jį dirbti kū rybingai, savarankiškai moky tis, sugebėti ieškoti naujų kelių, žvelgti į priekį, numa tyti tuos poslinkius, kurie gali įvykti moksle, technikoje ir gamyboje. Jau aukštojoje mokykloje specialistas orien tuojamas, kad jam teks greitai susidurti su iš princi po naujais procesais, naujais metodais, kad diplomas — ne mokymosi galutinis tiks las, o tik svarbi gairė jo to lesniame mokymosi kelyje. Klasikinė mokymo schema — profesorius skaito paskai tą, studentas jo klauso — šiandien jau nepakankama. Studentą reikia įvesti į min ties gimimo laboratoriją, su teikti tyrinėtojo įgūdžių.
kai dalykas mėgstamas. Gal būt, talentas iš esmės ir yra tik meilė dalykui, darbo pro cesui. Mokslo istorija neturi pavyzdžių, kad genialūs mokslininkai būtų buvę nedarbštūs.
Visi puikiai žinome, kad su mokymusi aukštojoje mokyk loje dar nėra gerai, kad dar per daug nepąžangių studentų, o dar daugiau tokių, kurie tenkinasi gavę vadina mąjį „valdišką" pažymį — trejetą. Pasitaiko net akademinių grupių, kur gerai mokytis lai koma nemadinga, nesolidu ir panašiai. Kai kas net prisime na seną lotynišką posakį — „Non scholae sėd vitae dlscimus“ („Ne mokyklai, o gyve nimui mokomės“). Esą, pažy miai reikalingi tik mokyklai, o gyvenime reikią visai ko kito. Prieš kurį laiką net ir mūsų spaudoje vienas kitas žurnalistas, ieškodamas ori
svajonės, neparemtos darbu, visada lieka tik muilo bur bulai. * * * Į aukštąją mokyklą ateina labai įvairūs žmonės: vieni iš geresnių, kiti iš blogesnių kolektyvų. Didesnė jų dalis beveik neįsivaizduoja, kas tai yra aukštasis mokslas, kokia jo specifiką. Pirmosiomis die nomis jie smalsiai klauso dės tytojų aiškinimų apie būsimas studijas, domisi aukštesniųjų kursų studentų gyvenimu. Grupėse kuriasi komjaunimo ir profsąjungos organizacijos, formuojasi kolektyvai. Pir makursis sužino apie gražias komjaunimo tradicijas, susipa žįsta su stropiais studentais. Tai jį skatina našiam dar bui. Bet tuo pat metu jis su sipažįsta ir su studentais, ku riems studijų metai — tik linksmas laiko leidimas. Ne
tika rodo, kad tai tinka tik drausmingiems, aktyviems stu dentams. O tam tikra studen tų dalis sugeba surasti gana daug laisvo laiko. Žinoma, jiems gręsia pavojus nebaigti aukštojo mokslo arba baigti diletantams. Bet kol jų dile tantiškos žinios vertinamos patenkinamais pažymiais, kai kam trūksta valios prisiversti rimtai dirbti. Dėstytojų nuo laidžiavimas daro dvigubą ža lą: rengiami blogi specialistai ir, antra, žmonės mokomi tin giniauti. Iš tokio žmogaus sunku tikėtis gero darbinin ko. Dažnai dar blogiau: dy kinėjimas ir smulkių malonu mų ieškojimas nuveda į rim tus moralinius nusižengimus. Darbas, prasmingas laiko naudojimas — viena veiks mingiausių auklėjimo priemo nių. Žinoma, darbas, užiman tis laisvalaikį ir privalomųjų
______ ... UNIVERSITETO REKTORIUS
Šiandien viena iš sunkiau sių, bet ir svarbiausių proble mų aukštojoje mokykloje — mokslinio darbo elementų die gimas į mokymo procesą. Kvalifikuotus ir kųrybingus specialistus galima paruošti tik intensyvios mokslinės kū rybos atmosferoje. Mokslinė kūryba aukštojoje mokykloje — ne liuksusas, o būtinybė. Tiesa, šiandien dar nerealu kalbėti apie visų studentų įtraukimą i aktyvią mokslinę veiklą — tai mūsų ateities už davinys. Vienose specialybėse jis lengviau sprendžiamas, ki tose sunkiau. Mokslinio darbo įgūdžių skiepijimas svarbus ne tik dalykiniam specialisto ren gimui, — jis turi ir didžiulę auklėjamąją reikšmę, nes, gi lindamasis į sprendžiamus klausimus, studentas patiria ieškojimų ir atradimų džiaugs mą, pajunta darbo poeziją. Suprantama, išugdyti tyri nėtoją galima tik tada, kai jis turi tam įgimtų gabumų. Ta čiau vien jų maža. Reikia stu dentui įdiegti susidomėjimą mokslu, nes talentas vystosi,
ginalumo, skelbdavo, kad štai, esą, tas ar kitas garsus praeities žmogus mokykloje blogai mokęsis, bet tai nekliudę jam tapti dideliu mokslininku, dideliu meninin ku. Kad štai ir šiandien daug kam neprlreiklą žinių, kurių mokytasi mokykloje. Taip, yra buvę tokių faktų praeityje, yra jų ir dabar. Dėl atlyginimų bei etatų sis temos laikinų netobulumų ir panašių priežasčių kartais etatų pavadinimas neatitinka darbo turinio. Tačiau statis tika rodo ką kita. Tokie nu krypimai nėra būdingi. Jie greičiau išimtys, o išimtys ne sugriauna bendrų dėsningu mų. Tarp gero mokymosi ir tolimesnės darbo sėkmės yra aiškus ryšys.
Pagaliau mes, žmonės, taip jau sudaryti, kad pamažu tam pame tokie, kaip atliekame savo darbą. Įpratimas prie rū pestingo ir tikslaus darbo stiprina dvasią ir tobulina charakterį; jei savo darbą atliekame netvarkingai ir ne rūpestingai, — nuo to suninka me ir patys. Daugumas jaunų žmonių svajoja atlikti didelius darbus ateityje. Tačiau tik tas juos padaro, kas iš jaunystės įpranta sistemingai dirbti. O
Inteligentais įprasta laikyti visus, baigusius aukštąją mo kyklą. Tačiau „žmogus su aukštuoju mokslu“ ir „inteli gentas“ — nėra sinonimai, in teligentui būdingos gilios sa vo specialybės žinios, sugebė jimas jas kūrybingai taiky ti, platus akiratis. žinoma, šiandien neįmanoma būti vi sų sričių specialistu: seniai praėjo genialių universalų laikai. Tačiau žmogus tik ta da Išprusęs, kai jis, būdamas geras savo srities specialis tas, susivokia ir kitose: jef tu tiksliųjų ar taikomųjų mokslų atstovas, turi taip pat susivokti ir visuomenės moks luose, mene; jei pašventei save menui. — tau turi bū ti žinomi ir didžiausi žmoni jos minties laimėjimai moks le.
Inteligento sąvoka neatsie jama nuo asmenybės moralės, pasaulėjautos, kultūros. Žmo gaus kultūra — tai ne tik ži nių suma, ne išorinis elgesys, o greičiau tam tikras gyveni mo, santykiavimo su kitais žmonėmis būdas. Kalbą respublikos studentų sąskrydyje. Tarybinės visuomenės nario Spausdiname sutrumpintą. ^kultūra — žymiai daugiau, negu profesija, tegul ir pati retai tokie vyresnieji draugai užsiėmimų laiką, turi bųti pa inteligentiškiausia. Galima bū provokuoja pirmakursį „ap trauklus, įdomus, neturi virsti ti mokslininku, menininku, laistyti" įsikūrimą bendrabu vien mechanišku dėstomų dis bet menkai kultūringu žmogu tyje, aiškina, kad aukštojoje ciplinų kalimu. mi, nes kultūra neatskiriama mokykloje reikia ne studijuo Darbinį auklėjimą dar ne nuo jausmų, elgesio, valios, ti, o tik studentauti, užtenka seniai supratome per siaurai, troškimų. Kultūringas žmogus kelias savaites per sesiją pa vien tik kaip pratinimą prie sieks ne tik pažinti pasaulį, dirbėti. Todėl ne vienas pir fizinio darbo. Tačiau svarbiau bet ir padaryti jį gražesnį, makursis, pamatęs, kad kai sias darbinio auklėjimo tiks geresnį. Inteligentas — tai pi kurie vyresniųjų kursų stu las — įdiegti organišką porei lietis, kuris jaučia atsakomy dentai mokosi mažai, o sesi kį dirbti; poreikį, kuris yra bę sau, visuomenei. * * * jų metu šiaip taip stumiasi, viena iš pagrindinių moralinių surizikuoja pasekti jų pavyz žmogaus vertybių. Ar iš tikrųjų jaunas žmogus džiu. Jei sykį pasiseka, toliau Neperseniai aukštosiose mo visada jaunas? Jaunystė — — drąsiau. Tiesa, taip elgtis kyklose labai populiarios bu tai ne tik kūno jaunumas. Ne! darosi vis sunkiau, bet kai vo diskusijos dėl privalomo Tai dvasios galia, tai ryžto kuriose specialybėse dar, vis užsiėmimų lankymo. Neretai stiprumas, tai mokėjimas au tik, įmanoma. už tų diskusijų slėpėsi vien kotis ir aukoti, tai sugebėji Dažniausiai žmogus genda, noras diskutuoti dėl diskutavi mas būti vienybėje su liaudi kai neturi darbo. O kai ku mo ar ir dar blogiau — ne mi jos žygyje į didžiąją atei riems mūsų studentams darbo noras dirbti, o kartais — lau- tį — komunizmą. Kada tavo trūksta. Gal būt, tai skamba žimasis į atviras duris. Aukš širdis plaka kupina ryžto di kurioziškai, nes juk nuolat tosiose mokyklose rastas ga deliems darbams ir žygiams, kalbame, kad studento krūvis na racionalus šio klausimo kada tavo mintys pilnos kil didelis, kad reikia mažinti pri sprendimas: geriems studen nių troškimų, — tu esi jau valomų užsiėmimų kiekį. Ir tams leidžiama dirbti pagal nas, nuostabiai jaunas. Vis tai tiesa. Jei prie didžiulės individualius planus, kurie lei tiek, ar tavo teišgyventa dvi programų apimties pridėsime džia nelankyti užsiėmimų, o dešimt pavasarių, ar tavo nu dar saviveiklą, sportą, kultū tik reguliariai, pagal katedros garą slegia septyniasdešimties rinius poreikius, tai studen patvirtintą planą, atsiskaitinė metų našta. tui nelabai Jiks laiko pavalgy ti už savo darbą. Deja, geri Linkiu visiems studentams ti ir išsimiegoti. Tačiau prak studentai neskuba naudotis darbščios jaunystės.
LINKIU DARBŠČIOS JAUNYSTĖS Prof. dr. J. Kubilius
šiomis lengvatomis. Jie aiškiai jaučia, kokią naudą duoda užsiėmimų lankymas. Jokia knyga neatstos dėstytojo žo džio. * * *