visą, 5aLiąpuoL€canahvi€ny«ir€5*
LEIDŽIAMAS NlIO 1950
METŲ
L' •• r u ti 's f td
BALANDŽIO 15 D. *
Nr. 15 (1434)
1988 M. BALANDŽIO 22 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTlS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Mokymas, auklėjimas: problemos
Skubėti reikia protingai arba kodėl užtrukome su anketa
(Dužu intorviuįr J Ketvirtadienį, balandžio 7 d., VU MAK-o atstovams, budėj il siems „Tarybinio studento" re dakcijoje prie telefono, buvo už duotas klausimas: kaip ir kada vyks Vilniaus universitete dėsty tojų anketavimas? | šį klausimą mielai sutiko at sakyti VVU prorektorius neaki vaizdinio ir vakarinio mokymo reikalams docentas I. Žeberskis: — Laikui bėgant į studentiškas anketas pateks visi Universiteto dėstytojai, vyr. dėstytojai, docen tai ir profesoriai. Bet, kadangi jų Universitete daugiau nei 1250, tai vienu sykiu visų anketuoti praktiškai neįmanoma. Todėl šiais metais pirmoje eilė je bus anketuojami tie dėstyto jai, kurie mėtų pabaigoje bus peratestuojami arba perrenkami. Tokių apie 300. Darbas jau pra dėtas. Netolimoje ateityje bus anketuojami visi, be išimčių. Mes nusprendėme, kad gauti iš Maskvos anketų pavyzdžiai ne visai tobuli. Komjaunimo ko mitetui padedant, jie buvo patikslinti. Netrukus turėsime pir muosius rezultatus, pagal kuriuos ir bus daromos pradinės išvados. Kol kas darome taip, kad kiek vieną dėstytoją anketuotų ne mažiau, kaip dvi akademinės grupės, kuriose dėstytojas turi paskaitų arba veda seminarus, laboratorinius darbus. — Studentai ir ypač dėstyto jai susirūpinę anketavlmo rezul tatų paskelbimu. Ar bus jie vie šai (pvz. „Tarybiniame studen te") skelbiami? — Mes turime anketavimo me todiką, patvirtintą TSRS aukšto jo ir specialiojo vidurinio moks lo (tada dar buvo toks pavadini mas) ministro, kurioje aiškiai pa sakyta, kad su rezultatais reikia elgtis labai atsargiai. Jie bus saugomi kadrų skyriuje. Su re zultatais visų pirma bus supa žindinti anketuoti dėstytojai, fakultetu dekanai. Na, ir perrenkant taryboje vieną ar kitą dės tytoją irgi atsižvelgsime j anke tos rezultatus. O taryboje turi savo atstovų ir studentai. Ma nau, kad komjaunimo komitetas irgi bus supažindintas su rezul tatais. Viešai, per laikraštį, duo
Š. m. balandžio 28 d., 17 vai., Teatro salėje (VU centriniai rū mai) vyks studentų mokslinės draugijos 40-osios konferencijos plenarinis posėdis. Programa:
1. Rektorius prof.
J. Kubilius.
„Dėstytojas studento akimis“ menų neskelbsime, nes, visų pir ma, turime nurodymų iš sąjun ginės ministerijos. Be to, tai tik pirmieji žingsniai, o kalba juk eina apie gyvus žmones. Ir čia jokiu būdu negalime skubėti, klysti. — Jūsų nuomonė: ar sugebės studentai objektyviai (vertinti dėstytojus? Ar nebus subjekty vumo, sąskaitų suvedinėjimo? — Rektorate nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Vieni sako, kad studentai nebus objektyvūs, kad neteisėtai nukentės reiklūs dėstytojai. Aš, asmeniškai, vis dėlto manau, kad studentai bus objektyvūs. Netikiu, jog jie iš drįs neigiamai vertinti tikrai darbštų ir reiklų dėstytoją vien todėl, kad jis visai pelnytai yra parašęs blogą pažymį. Aš tikiu, kad studentai — rimti, suaugę žmonės, ir jais ne tik galima, bet ir reikia pasitikėti. O štai, tų dėstytojų, kurie reiklūs, bet pa tys mažai dirba, — jų rezultatai nebus geri. Esu įsitikinęs, kad dėstytojai, kurie pasirašo be nie kur nieko, tikrai neturi autori teto taip studentų. Juk studentai šaiposi iš tokių. Ir vėlgi tai turė tų atsispindėti anketose. — Mūsų Universitete gerokai uždelsta su anketavimu. Ir šalies, ir respublikos aukštosios mokyk los jau ne pirmus metus gana sėkmingai jj vykdo. Kodėl mes atsitikome? — Visų pirma, oficialus leidi mas organizuoti dėstytojų anketavimą yra gautas tik praėjusių metų vasarą. O viskas užsitęsė turbūt dėl to, kad buvo daug ginčų dėl pačios anketos. Mes net kelis sykius ją perdirbinėjo me. Kodėl? štai pavyzdys: nese niai teko kalbėtis su Baltarusijos valstybinio universiteto rektoriu mi. Pas juos anketavimas jau įvyko. Ir ką gi: rezultatai neob jektyvūs. Jie naudojosi anketo mis, atsiųstomis iš Maskvos. Bet gal ne anketose esmė? Būtent jose. Maskviečiai siūlo išvesti visų balų vidurkį, o į tą vidur kį įeina ir dėstytojo dėstymo maniera, kalbos kultūra, komuni kabilumas ir. . . išvaizda. Jo pa ties išvaizda! Argi galima suta patinti tokius skirtingus daly
Studentų mokslinis darbas Vil niaus universitete. 2. LTSR MA akademlkas-sekretorius A. Šileika. Studentų mokslinio darbo vaidmuo ren giant mokslo darbuotojus. 3. Pirmojo SMD tarybos pirmi ninko A. Biliūno prisiminimai. Po pranešimų — VU nusipel niusio liaudies dainų ir šokių ansamblio koncertas. Prie salės — SMD veiklos pa roda. Kviečiame dalyvauti visus bu vusius ir dabartinius SMD ak tyvistus, studentų mokslinių dar bų vadovus, Universiteto dar buotojus, studentus. VU SMD taryba
kus?! Mes vertinsime atskirai. — Jūs ieškojote kažkokio idea laus anketos varianto, atsižvel gėte | kolegų klaidas, na ir pa galiau jį suradote? — Kai turėsime rezultatus, ta da ir galėsime kažką tvirtinti. O kolegų klaidų tai jau tikrai ne bekartosime. — Teko kalbėtis su Maskvos valstybinio universiteto komjau nimo komiteto sekretoriumi, (do mūs faktai: pas juos anketavi mas vyksta jau nebe pirmus me tus Ir po kiekvieno turo skelbia mas geriausių universiteto dės tytojų dešimtukas (jie tai vadina hltparadu). Kaip jūs manote, ar realu tai padaryti pas mus? — O kodėl gi ne? štai kai vi sus atestuosime, tada ir galėsime kažką pagalvoti. Aš ne prieš. Dar noriu pasakyti, kad labai svarbi yra pati apklausos orga nizacija. Anketavimas turi būti surengtas iš sykio. Jokiu būdu negalima leisti, kad anketos at sidurtų studentų rankose ilges niam laikui: vyraus ne indivi duali, o grupinė nuomonė. Štai dar viena priežastis, kodėl mes taip atsargiai elgsimės su pir maisiais rezultatais. — Paskutinis klausimas, pro rektoriau: kada turėsime pirmo jo anketavlmo etapo duomenis? — Gegužės mėnesį, dar prieš sesiją. — Ačiū, prorektoriau. Žinote, atvirai kalbant, aš ėjau pas jus, turėdamas krūvą dokumentų, draudžiančių skelbti rezultatus. Iš karto kyla natūralus klausi mas: o kam apkritai tai daro ma? Ataskaitai, o paskui j sei fus. .. — Bet kuris darbas turi turėti savo tikslą. Tie duomenys bus panaudoti, ir aš minėjau, kur ir kaip. Dar kartą pakartosiu, jais naudotis reikia protingai, nenuskriaudžiant žmogaus. Gali Ir taip atsitikti, kad reikės daryti papildomą apklausą. Kalbėjosi Rimvydas PALECKIS
P. S. Telefonu 61-11-79 Ir to liau bus priiminėjami klausimai bei pasiūlymai (ketvirtadieniais nuo 12 iki 13 vai.).
Praėjusios savaitės pabaigoje su Universitetu susipažino JAV valstybinių universitetų ir kole džų asociacijos prezidentas Ale nas Ostaras (Ostar), Niujorko universiteto prezidentas Edmonas D. Volpls (Volpe), Geneslo
universiteto prezidentas Edvar das Jakubauskas bei jų žmonos; taip pat Lulzianos universiteto kancleris E. Gradl Būgas (Boug), Siaurės Karolinos universiteto konclerls E. K. Fretvelas (Fretvel), JAV valstybinių universi tetų ir koledžų asociacijos prezldcnto padėjėjas L. Arseno. Beje, E. Jakubauskas pirmąkart atvykęs j tėvų žemę, |oje atšventė ir glmtadlenj (balandžio 144Jū). „T. S.“ inf. Į
MOKSLO MUZIEJUJE VVU Mokslo muziejuje galima apžiūrėti dvi naujas parodas. Praėjusią savaitę buvo atidaryta paroda „Prahos Karlo universite to leidiniai", kurią atvežė mūsų kolegos iš Čekoslovakijos. Eks ponuojama Prahos universiteto mokslinė periodika, profesorių monografijos, vadovėliai, reklami niai prospektai, katalogai. Gali ma išvysti vertingų, gražiai api pavidalintų leidinių. Antroji pa roda — „Vilnius Universiteto mokslininkų darbuose" — eks
ponuojama buvusioje šv. Barbo ros koplyčioje. Ji skirta Tarptau tinei paminklų apsaugos dienai. Darbai — nuo Universiteto įkū rimo iki šių dienų. Vido
NAUJIKO
nuotraukoje:
atidarant parodą iš Prahos. Iš kairės: Prahos Karlo universiteto užsienio ryšių skyriaus vedėjas L. Sevela; VU Rektorius, prof. dr. J. Kubilius; Prahos Karlo uni versiteto prorektorius, prof. dr. E. Klika; bei leidybos skyriaus vedėjas doc. J. Cyrany. j I J ĮJ
j i > į i
i
VARIACIJOS STIPENDIJOS TEMA Žadėjome Jums pateikti VVU MAK-o nuomonę šiuo klausimu. Deja, šios nuomonės išdėstytos popieriuje, pamatyti taip ir ne pavyko. Matyt, ji pasireikš darbais.
GALITE ĮSIDARBINTI l 1. Ventillatorlnlnkų grupėje — vienas aukštos kvalifikacijos darbininkas. Atlyginimas — 165 rub. Kreiptis Į vyr. energetiką Valadką, tel. 61-83-68. 2. Bendrabutyje Nr. 19 — du liftininkai. Atlyginimas — 80 rub.
Pagerbiant atminimą Pagerbiant buvusio Vilniaus universiteto klasikinės (ilologijos katedros vedėjo, LTSR nusipel niusio dėstytojo, žymaus antiki nių kalbų žinovo, filologijos m. kand. Ričardo Mirono (1908 —1979) 80-metj VVU moks linėje bibliotekoje buvo sureng fa paroda. Paroda surengta iš asmeninio R. Mirono fondo, saugomo VVU Mokslinės bibliotekos rankraščių skyriuje. R. Mironas — buvo ryški as menybė, sukaupusi savyje pui kaus pedagogo, mokslininko, reiklaus ir pareigingo administ ratoriaus bei aktyvaus visuome
KAINA 2 KAP.
nininko bruožus, vienas iš biausiai savitų Universiteto bininkų.
la kal
1933 m. baigęs Kauno univer sitetą, toliau studijavo Paryžiuje, be lotynų ir senosios graikų, mo kėjo dar vieną — senąją indo europiečių kalbą — sanskritą, kuri buvo didžioji jo meilė ir kurią, be kitų kursų, nuo 1956 m. su pertraukomis dėstė filologijos fakultete.
Parodos stenduose — R. Miro no asmeniniai dokumentai (VDU baigimo diplomas, autobiografija, paskaitų užrašai „Bendroji foneti ka", „Indų kalbos konspektai");
Kreiptis į komendantę Valiulie nę. 3. Jungiamajame korpuse 2a — vienas elektrikas. Atlyginimas — 80 rub. Kreiptis Į korpuso komendantę Vosylienę, tel. 76-89-59. 4. Garaže — du vairuotojai. Atlyginimas — 85 rub. ir 88 rub. Kreiptis į garažo viršinin ką Clpinj, tel. 63-01-21. fotografijoje — R. Mironas su studentais paskaitų metu, aud ovizualinėje labaratorijoje. Savo autobiografijoje R. Miro nas prisimindamas jaunystės me tus rašė"... išbuvau, taigi, tech ninėje mokykloje apie pusantrų metų ir pajutau, kad man ten ne vieta. Koks gi, maniau, iš manęs technikas, jei visą laiką skaitau S. Daukantą „Lietuvos istoriją", mokausi lotynų kalbos, tyrinėju V. Būgos raštus ir išradinėju „sa vo" kalbą, prirankiojęs sanskrito, senovės prūsų ir gotų kalbų žo džių pasitaikančių K. Būgos raš tuose. Parodos stenduose •— vadovė liai bei mokymo priemonės: „Lo tynų kalba" (1969), „Lectiones
(Nukelta j 2-3 psl.Į