visą sauą PRovecanai/vien v mzes!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
uan'/Binis suu nencas
METŲ BALANDŽIO 15 D.
k Nr. 15 (1395) 1987 M. BALANDŽIO 17 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS (niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiHiHHHiiiHiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii'iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii UNIVERSITETO PARTINIAME KOMITETE
UŽDAVINIAI PERTVARKANT MOKYMO PROCESĄ Balandžio 1 d. įvykusiame Universiteto partinio komiteto posėdyje svarstytas VU partinės organizacijos darbas pertvar kant Ir tobulinant mokymo pro cesą, įgyvendinant TSKP XXVII ir LKP XIX suvažiavimų nutari mus. Pažymėta, kad Universiteto partinė organizacija, vadovau damasi TSKP XXVII Ir LKP XIX suvažiavimų bei TSKP CK sausio (1987 m.) plenumo nuta rimais, nuosekliai įgyvendina partijos numatytą aukštosios mokyklos pertvarkymą. Šiuo metu Universitete ypa tingas dėmesys skiriamas sava rankiško studentų darbo orga nizavimui, didinama praktinių užsiėmimų apimtis, mažinamas bendras auditorinių valandų skaičius, pertvarkomas pedago ginio profilio studentų ruošimas, stiprėja ir plečiasi katedrų ry šiai su gamybinėmis organizaci jomis, kai kurie fakultetai (fizi kos, gamtos) įsteigė katedras gamybinėse organizacijose, vis daugiau naudojama mokymo procese elektroninė skaičiavimo technika, nuolat auga Universi teto dėstytojų bei moksliniotechninio personalo kvalifikaci ja, tvirtėja materialinė-techninė bazė. Fakultetų partinės orga nlzacljos, partiniai biurai akty viai Ieško optimalių vykstan čio persitvarkymo variantų. Pastebimai komunistų. __ 111 u 1• * oiišaugo vj, komjaunuolių ir nepartinių ak tyvumas. iniciatyvumas. Siekdamas patikslinti persit varkymo mastą bei padėtį ei namuoju momentu VU partinis komitetas analizavo fizikos Ir pramonės ekonomikos fakultetų partinių organizacijų veiklą. Pažymėtina, Įog minėtų fakulte tų partinės organizacijos ėmėsi Iniciatyvos persitvarkymo prob lemoms spręsti glaudžiai ben dradarbiaudamos su fakultetų administracija, kitomis visuome ninėmis organizacijomis. Fizi kos fakultete įvykdyti 1 — ----J Iradikalūs (tumeliu.-) pert---"- • ’ -pedagoginio ertvarkymal profilio s, ,,,n studentų ruošime, tobullnama studentų savarankiško darbo sistema. neblogi ryšiai ------su gamybinėmis c —______ ,___ _ pastaruoju organizacijomis, metu daug dėmesio ja---------------- skiriama darbui su kadrais. Antra vertus, nors ir pasiekta tam tikrų laimėjimų minėtuose fakultetuose ir visame Univer sitete, tačiau yra ir nemaža trūkumų, kuriuos būtina šalin ti. Per lėtai vyksta persitvarky mas fakultetuose, neišgyvendin tos biurokratizmo apraiškos, ’ormall pažiūra į darbą, pople
rizmas. Nevienoda atskirų fa kultetų bei katedrų materialinėtechninė bazė, dažniausiai ne šiuolaikinio visai atitinkanti mokymo proceso reikalavimus, trūksta naujausių šiuolaikinių įrenginių bei prietaisų, patalpų auditorijoms Ir laboratorijoms, nepakankamai glaudūs ryšiai su organizacijomis. kurioms ruošiami specialistai. Gausėjant aparatūros ir įrengimų fakulte tuose vis aktualesnė tampa cen tralizuotos Jų priežiūros ir re monto problema; dar nepakan kamai į mokymo procesą įtrau kiamas mokslinis probleminių laboratorijų personalas, ne vi suose fakultetuose tinkamai pasiruošta mokymo proceso kompiuterizacijai. jau nebepa kankami yra skaičiavimo centro pajėgumai; trūksta dauginimo aparatūros atskiruose -fakulte tuose. nepakanka vadovėlių, mokymo-metddlnės literatūros, ypač iš visuomeninių disciplinų, reikia tobulinti fakultetų gamy binius pajėgumus mokymo pro cese, skatinti kiekvieno darbuo tojo iniciatyvumą, kūrybinę veiklą ir atsakomybę už paves tų darbų barą. Kai kuriuose fakultetuose dar labai trūksta aukščiausių mokslinių kvalifi kacijų darbuotojų — katedrų Ir laboratorijų vedėjų (mokslų daktarų), opus yra minėtų ka tegorljų darbuotojų jaunos pamainos klausimas. Dar nemažai yra studentų — akademinės drausmės laužytojų, blogai besimokančių. amžinų trejetuki ninkų, reikia tobulinti studentų savivaldą, ugdyti jų savarankiš kumą. atsakomybę už pavestą darbų barą. Priimtame nutarime, be kita ko, fakultetų Ir katedrų parti nės organizacijos kartu su ad ministracija bei Jos padaliniais įpareigotos sudaryti fakultetų perspektyvinį mokymo proceso kompiuterizacijos planą, išnag rinėti fakultetų bibliotekų dar bą, skirti savarankiškam dar bui auditorijas, kuriose po pie tų nevyksta paskaitos, užtikrin ti racionalų aparatūros panau dojimą ir kt. Pritarta fizikos fakulteto partinės organizacijos pageidavimui plačiau ir dalykišklau Išnagrinėti studentų sa varankiško darbo metodiką. Tuo tikslu profesoriams V. Ky bartui ir L. Kimčiui pavesta birželio mėn. surengti Vilniuje Pabaltijo zonos fizikos dėstymo aukštosiose mokyklose metodi kos tarybos išplėstinį posėdį ir Jame parengti bendras reko mendacijas. Svarstyti ir kiti klausimai.
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE
Žukauskui ir Z. Stalglenel atsisa kius kelti savo kandidatūras, Universiteto komjaunimo komi teto sekretorius buvo renkamas slaptu balsavimu iš likusių dvie jų kandidatų, kuriems prieš bal savimų buvo užduota nemažai klausimų tiek apie komjaunimo organizacijos veiklos uždavinius, jos suaktyvinimą, tiek Ir apie asmenines savybes. Reikia pažy mėti, kad balsavime dalyvavo ir iakultetų komjaunimo komite tų sekretoriai. Universiteto kom jaunimo komiteto sekretoriumi Išrinktas S. Povilaitis. * Universiteto komjaunimo komitetas rekomendavo MF stu dentę R. Sinlcaltę kondidate j TSKP narius.
* Balandžio 9 d. jvykusiame Universiteto komjaunimo komi teto posėdyje svarstytas organltaclnls klausimas — komiteto lekretorlaus rinkimai. Kandida tais Į šias pareigas buvo pasiū lyti: VU komjaunimo komiteto UIT sektoriaus vadovas V. Kažukauskas, šio komiteto sek toriaus pavaduotojai G. MaHušls ir Z. Stalglenė bei VU tudentų profsąjungos komiteto ilrmlninkas S. Povilaitis. V- Ka-
OKTAVA“-ANTRA Kovo 28—29 dienomis Šiauiuose vyko respublikos pučianUjų instrumentų orkestrų kon kursas „Gaudžia trimitai". Liaudies kolektyvų grupėje aržėsi 13 orkestrų, tarp jų
nomi respublikoje — Kauno „Politechnikos", VISI „Inžinierijos" ir kiti kolektyvai. Universisiteto pučiamųjų instrumentų orkestras „Oktava", vadovauja mas Vido Kerbelio, konkurse
Pertvarkant TSRS aukštąjį Ir specialųjį vidurinį mokslą daug dėmesio skiriama studentų bei moksleivių aktyvumo, atsakomybės už mokymo si rezultatus didinimui. Sle klant šių tikslų numatomos įvairios moralinio ir materiali nio skatinimo formos, tarp jų prioritetinis skirstymas, dides nio pradinio darbo užmokesčio absolventams, gavusiems diplo mą su pagyrimu. nustatymas, stipendijų diferenciacija; Dide lę reikšmę sprendžiant šluos klausimus turi TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos, VPSCT ir VLKJS CK nutarimas „Dėl prie monių gerinant aspirantų, aukš tųjų mokyklų studentų bei spe cialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių materialines ir bui-
PADIDINAMOS STIPENDIJOS tinęs sąlygas“, kuriame be kitų priemonių numatoma nuo š. m rugsėjo 1 d. padidinti stipendi jas: studentams, sesijos metu gavusiems tik labai gerus pažy mius — 50%, tik labai gerus ir gerus — 25%. Numatyta pa didinti vardines stipendijas: V Lenino Ir K. Markso vardo 130 rublių per mėnesį, (studentams), žymių partinių, valstybės Ir vi suomenės. mokslo. technikos, kultūros veikėjų vardų stipen dijas įsteigtas TSRS vyriausybės — 110 rublių per mėnesį. įsteig tas sąjunginių respublikų Mi nistrų Tarybų — 100 rublių per mėnesį; V. Lenino Ir K
BALANDIS—ŠVAROS MĖNUO. Kiekvienas šeimininkas, nu tirpus žiemos sniegui, turi dau gybę rūpesčių tvarkant aplinką. Kaip tvarkysis mūsų Universiteto studentai pasiteiravau prorekto riaus administracijos ir ūkio rei kalams padėjėjo A. Bačiulio. — Apie 3—4 tūkstančius stu dentų dirbs mieste: tvarkys ap linką statybose. Jaunimo sodą ir kt. Likusieji dirbs Universitetp ir
bendrabučiuose. Bus valomi lan gai, tvarkomi visi mokomieji korpusai, centrinių rūmų kiemai, bendrabučiai, išvalomi ir išvėdi nami rūsiai bei palėpės, tvarko mas miškas, gėlynų teritorijos ir kt. Darbai (studentai dirbs po užsiėmimų) prasidės nuo balan džio vidurio Ir tęsis iki gegužės pradžios. Jolanta NARBUTYTE
KAS DIRBS KURATORIAUS DARBĄ? Šiandien, svarstant studentų savivaldos ir savarankiškumo klausimus, neretai viskas suve dama į tai. kad nereikalingas akademinės grupės kuratorius, nereikalinga Jo smulkmeniška globa. Tačiau nagrinėjant kura toriaus likimą pasigenda ma gilesnės argumentaci jos šiuo klausimu. Juk dar ne tolimoje praeityje kuratorius buvo centrinė figūra akademi nė e grupėje. Jis atsakė už ldeologlnį-polltinį, auklėjamąjį, akademinį. kultūrinį darbą, drausmę ir tvarką akademinėje grupėje. Kartu su grupe važia vo į kolūkį talkinti žemdir biams, kartu su studentais ėjo į demonstraciją ir pan. Istoriš kai taip Jau susiklostė, kad visi studentijos klausimai buvo sprendžiami per kuratorių, dalyvau.ant kuratoriui. Jis gynė akademinės grupės interesus katedroje, dekanate. Jam daly vaujant buvo svarstomi įvairūs studentų drausminiai klausimai, jis geriau, negu kiti dėstytojai pažinojo grupę, galėjo charakte rlzuotl kiekvieną jos narį. Kyla klausimas: ar ateityje vi siškai nereikės dirbti to darbo, kurį dirbo kuratorius? Ar šį darbą dirbs studentija suteikus jiems daugiau savarankiškumo ir savivaldos? Ar neatsitiks taip, kad kuratorius panalkinslm. o jo darbą teks dirbti ki tiems — katedrai, dekanatui? Pramonės ekonomikos fakul teto partinis biuras ir dekana tas visapusiškai išnagrinėjo šį klausimą ir dar kartą įsitikino, kad šioje srityje yra pernelyg daug popierizmo ir formalizmo. Juk kiekvienoje akademinėje grupėje, be akademinės grupės darbo plano, reikėjo turėti Ir kuratoriaus darbo planą Kiek vienos akademinės grupės, komjaunimo organizacija turėjo savo darbo planą. Kiekvienoje akademinėje grupėje buvo su daromas Ir VPP planas. Susidarė situacija, kai akademinėje grupė je per savaitę reikėdavo organi zuoti 1 — 3 renginius. Jiems or prit i ganizuoti, kaip taisyklė, rūkdavo laiko, arba tai buvo
pelnė antrąją vietą. (Geriausiais pripažinti Kybartų muzikantai). „Oktava" taip pat apdovanota diplomu už geriausią lietuvių kompozitoriaus kūrinio atlikimą (Adomavičiaus „Skambėkite, tri mitai"). Šiaulių kultūros rūmų salė, kurioje vyko konkursas, turi
KAINA 2 KAP.
daroma paskubomis. Visa tai gimdė formalizmą, abejingumą, nukentėdavo kokybė. Paminėta situacija ir paskati no pirmiausia pertvarkyti aka deminės grupės darbą. Partinis biuras ir dekanatas priėjo vie ningos nuomonės, kad kurato riaus galima palaipsniui atsisa kyti ir šias funkcijas perduoti komlaunimui, Tai priklauso nuo akademinės grupės aktyvo brandumo. Ten. kur aktyvas Ten, pasiruošęs perimti šį darbą, ku ratoriai perdavė savo įgalioji mus.. Kitas grupes dar paglobos ir pagelbės suformuoti aktyvą. Nuo šiol akademinėje grupė je sudaromas tik vienas planas, t. y. akademinės grupės, kaip komjaunimo organlzacl os pir minės grandies planas. Apie priemonių įvairumą, aktua lumą sprendžia grupė, ku ri svarsto ir tvirtina pla ną grupės susirinkime. Fa kulteto komjaunimo komite tas įsipareigojo kontroliuoti gru pių darbo planų vykdymo eigą ir periodiškai fakulteto komjau nimo komitete Išklausyti gruporgo ataskaitą apie planų vykdy mą. Reikėtų, kad šiai iniciatyvai pritartų ir VVU komjaunimo komitetas. klausimą buvo Svarstant šį kurie teigė, (r skeptikų. _ . kad perdavus visą akademinės gru pės gyvenimą komjaunimui ga li susilpnėti ideologinis politinis ir auklėjamasis darbas. Many čiau, kad šis būgštavimas nėra pagrįstas. Atsisakant kuratoriaus glo bos labai svarbus vaidmuo ten ka grupės aktyvui.^ Atlikta gili grupių aktyvo analizė parodė, kad į aktyvistų sudėtį dažnai pakliūna prastai besimokantys, nepakankamai iniciatyvūs, o ne retai ir neturintys autoriteto tarp draugų. Nors grupės komsorgas ir proforgas iki šiol bu vo renkami grupės susirinkime, tačiau šiame darbe daug yra taisytino. Pirmiausiai reikia su telkti teisę iš kelių kandidatų pasirinkti vieną. Antra, daugiau dėmesio reikia skirti aktyvo ugdymui Kalbant apie aktyvą, atskirai noriu apsistoti ties se niūnu, kuris yra dekanato įga liotinis grupėje. Iki šiol Jis bu(nukelta i 2 psl.)
„klastingą" akustiką: grojant girdi tik save (ir todėl labai sunku ansambliuoti. Tas faktas koncerto pradžioje daugelį iš mušė iš vėžių. Nežiūrint į tai, pasak žiuri komisijos nario A. Balčiūno, Universiteto orkestras skambėjo geriausiai. Arvydas JOCKUS
Markso vardo (aspirantams) 180 rublių per mėnesi Pažangiems studentams ir moksleiviams, besimokantiems su įmonių Ir organizacijų siun timais. numatyta nuo š. m. rug sėjo 1 d. Iš atitinkamų įmonių ir organizacijų lėšų mokėti 30% didesnę, o turintiems dau glau. kaip trejų metų stažą, 5Oo/„ didesnę nei valstybinė sti pendiyą, bet ne daugiau, _ kaip 100 rub, per mėnesį.. Visą nutarimą galima perskai tytl š. m. kovo 29 d. „Pravdos" bei tos pat dienos „Izvestijų" numeriuose.
Neseniai įvykusiame Lietuvos XI suTSR „Žinijos" draugijos '• dėvažiavime buvo atkreiptas mesys į tai, kad būtina daugiau iš jaunimo, lektorių ruošti ’ ' ‘ ir daugumano Taip orapedagogu, ypač ma r. . . torinlo meistriškumo žlni žinių pro pagavimo entuziastų. Pirmajame Jaunojo lektoriaus mokyklos užsiėmime prof J. Markulis vi sad kelia klausimą: ..Ar qallma įsivaizduoti mediką, teisininką, ar pedaqoqą be ekonomistą meistriškumo žinių oratorinio ir įgūdžių?" Tokių žinių spraqas Jaunojo stengiasi kompensuoti lektoriaus mokykla, Kaip jau buvo rašyta, nuo šių metų stei giamos atskirų sričių profesinių žinių propaqavimo mokyklos. Kaip paskaitlnės propagandos svarbą įsivaizduoja patys stu dentai? ( pirmąjį Ekonominių žinių propaqavimo mokyklos užsiėmimą, skirtą pagrindinėms šalies socialinio-ekonominio per tvarkymo problemoms ap tarti, neatvyko nė vienas
SUSIDŪRUS POŽIŪRIAMS ekonomistas iš trijų fakultetų. Bandėme aiškintis priežastis su pramonės ekonomikos f-to kom jaunimo komiteto sekretore L. Sekmokaite ir fakulteto dekanu doc. V. Grigoru. Mus stebino fakulteto kom jaunimo komiteto sekreto rės pozicija. Jos nuomone, JLM neužtikrina įdomių paskaitų. Kokios Jos yra, studentui-ekonomistul esą, nereikalingos. To kios paskaitos — tik pilstymas iš tuščio į kiaurą. Sėdėjome dekano kabinete Ir gūžėmės nuo tokių samprotavi mų. Paqaliau išdrįsome pa klausti: „O kokios paskaitos bū tų Įdomios ir turėtų paklausą L. tarp studentų-ekonomlstų?" Sekmokaitė atsakė: „Kad " ‘ ir ' paskalta — įspūdžiai iš Japonijos suqrįžus“. Gerbiama Lolita, o ar buvote bent vienoje prof. J. Markuliopaskaitoje, į kurias susirenka klausytojai net Iš kitų aukštų jų mokyklų, neretai studentai. Išklausę vieną jų ciklą, kitais metais prašo pakartotinai prii mami? O ką padarėte kaip sek retorė, kad Jūsų fakulteto kom jaunuoliai lankytų šios mokyk los užsiėmimus? „Aš studen tams visada perduodu Informa ciją", — atsakė kolegė. Ir paskutinis klausimas, Sęurį norėjome Išsiaiškinti čia, deka no kabinete. Gal Iš tiesų nerei kalingos paskaitlnės propagan dos žinios ekonomistui? Kam tuomet trukdyti kvalifikuotus specialistus, veltui gaišti Taiką dėstytojams-orqanlzatorlams? Dekanas žadėjo tai aptarti su fakulteto partinės organiza cijos sekretoriumi ir Informuoti mus. Kol kas atsakymo nesulau kėme. Skirstėmės iš dekano kabine to su nelinksmomis mintimis ape tai, ar šių dienų studentui pakanka patenkinti tik smalsu mą, klausant įspūdžių Iš sveti mų kraštų? Ar vien tuo mes qaiėsime brandinti specialistus? Čia keliamos problemos turė tų rūpėti visiems studentams. Todėl kviečiame išsitarti. Ekonominių žinių propagavimo m-los vadovė L. ZALECKAITE Centrinės jaunojo lektoriaus m-los vadovė L. PERMINIENE VPF dekanas V. ANUŠKEV1C1US