uam/Bos WSŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
SIAME
j NUMERYJE: PERGALĘ KAIP SAULĘ NESAM
SMD KONFERENCIJA TRADICINĖS INTERNACIONALINĖS DIENOS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 15 (1040) 1978 m. gegužės 12 d.
EINA NUO 1950 METŲ
mokomės senuose Universite to rūmuose. Tai mus įparei tas kursai. Neseniai įsikūręs goja ne tik stropiai dirbti, S. Kuznecovo vadovaujamas bet ir apdainuoti garbingą poezijos teatras, susilaukė Universitetą. Jubiliejinių me didelio pasisekimo ne tik Fi tų nuotaika jaučiama fakulte lologijos fakultete, bet ir visame Universitete. to kultūriniame gyvenime. Universiteto 400-ųjų metų Kokiuose tarpfakultetinluojubiliejui visų Filologijos fa se renginiuose, skirtuose 400 kulteto specialybių studentai metų jubiliejui, Jums teko skiria tradicinius specialybių dalyvauti! vakarus. Štai lituanistai paro — 1977-aisiais metais mes dė ištrauką iš Just. Marcin dalyvavome viktorinoje „400 kevičiaus ,.Mažvydo". Jų pa atsakymų apie Vilniaus uni sirodymas — graži dovana versiteto praeitį ir dabartį" II ture. Taip pat dalyvavome Universiteto meno saviveik los apžiūroje. Gal galite pasakyti keletą žodžių apie šią apžiūrą. — Universiteto meno savi veiklos apžiūra — puiki šventė. Mes pasirodėme vi dutiniškai (6 vieta). Matyt, mažai padirbėjome. Pirmasis žingsnis žengtas, įvertinome savo pasirodymą, išanalizavo me trūkumus. Stebėjome ir gėrėjomės kitų fakultetų pa Universiteto jubiliejui. įdo sirodymais. mus buvo rusų specialybės Kokius renginius numatote renginys „Mano Alma Masuruošti ateityje? ter*. — Dar praeitais metais su Kartu su dekanu doc. J. Pikčilingiu suruošėme Tėve dekanu sudarėme jubiliejinių lių dieną, kurios metu supa renginių planą. Darbų daug. žindinome svečius su Uni Kultūros klubas rūpinasi, kad versiteto praeitimi ir dabar būtų įdomūs prancūzų, ang timi, paskui koncertavo fa listų, germanistų ir kt. spe kulteto saviveiklininkai. Per cialybių vakarai, skirti Uni nai III kurso studentai suren versiteto jubiliejui. gė vakarą „Aš baigsiu Uni Artėjantis Jubiliejus sutel versitetą jubiliejiniais me kia Filologijos fakulteto ko lektyvą naujiems darbams. tais". Kuri specialybė aktyviau Mūsų renginiai, skirti jubilie siai dalyvauja renginiuose? jui, — dar kartą patvirtina, — Šaunieji rusistai. Jų en kad Universitetas tęsia ge tuziazmas turėtų užkrėst' riausias savo tradicijas. ne tik fakulteto, bet ir viso Ačiū už pokalbį. Universiteto studentus. Iš jų aktyviausi trečias ir ketvir Kalbėjosi L. MAULEVlClŪTĖ
Filologai Universiteto jubiliejui Šiandien Lietuvoje yra 12 aukštųjų mokyklų, tačiau Vilniaus Darbo Raudonosios vėliavos ordino Valstybinis V. Kapsuko universitetas tar si galingas šimtametis ąžuo las, iškilęs jaunų ąžuoliukų giraitėje. Vilniaus universi teto jubiliejus — visos lietu vių liaudies mokslo ir kultū ros šventė. Su kokiais darbais šį jubi liejų pasitinka Filologijos fa kultetas, paprašėme papasa koti Rimą Razmislevičiūtę. Ji atsakinga už kultmasinį dar bą fakultete. Artėja 400-ųjų metų Uni versiteto jubiliejus, kokius renginius suruošėte, skirtus šiai šventei? — Mums labai pasisekė —
SENIAUSIAS LIETUVOJE Nuo seno Vilniaus univer sitetas pasižymi savo kultūri niu gyvenimu. Svarbią vie tą jame užima ir Universite to teatras. Tikriausiai nerasi me tokio studento, kuris per studijų metus nebūtų aplan kęs šio teatro spektaklių. Universiteto teatras pripa žintas kolektyvas. Jo spek takliai patraukia respublikos visuomenės dėmesį senomis tradicijomis, pastatymų šiuo laikiškumu ir, žinoma, studen tišku entuziazmu. Drąsiai ga lima teigti, kad šis teatras seniausias Lietuvoje. Dar ne buvo universiteto, o Vil niaus kolegijoje gyvavo mū są teatro „prosenelis" — mokyklinis teatras. 1570 metų spalio 18 dieną suvaidintu moralitė „Herku lis" prasideda teatro istorija. 1579 metais, kolegiją peror ganizavus į universitetą, iš augo ir teatro veikla. Teatro Pastatymai buvo rodomi Vil niaus aikštėse ir universiteto kiemuose. Jie sutraukdavo daug žiūrovų. Žinoma, kad 1572 m. „Melchisedecho" vai dinimą žiūrėjo apie 10 000
žiūrovų. Tais laikais studentų teat ras sekė tuo metu pažangiau sių Ispanijos ir Italijos teatrų tradicijomis. Sekdamas baro kiniu teatru jis garsėjo gau sia butaforija ir pastatymų prabangumu. Spektaklius ly dėdavo didžiulės karnavalinės eisenos. Studentiškoje scenoje gy veno garsių to meto Vakarų Europos dramaturgų N. Avanseno, J. Bidermano, N. Koseno dramų herojai, pasižy mintys savo emocionalumu ir efektingumu. Studentiško teatro paruoš toje dirvoje vėliau gyvavo nauji kolektyvai: M. Moravskienės, „Vaidilos" ir kiti teatrai. Jo įtakoje susikūrė mokykliniai teatrai Kauno, Kražių, Pašiaušės kolegijose. Joms vadovauja dėstytojai — universiteto absolventai. Jie patys kuria pjeses, organi zuoja vaidinimus. Visą laiką šalia universite to gyvavo studentiškas teat ras. Pokario metais atkūrus Vilniaus universitetą atsiran da ir Centrinis dramos būre
lis. 1955 m. vadovaujant re žisierei M. Pauliukonienei, pastatomas V. Dychovično ir M. Slobockojaus vodevilis „Vestuvinė kelionė". Su šiuo spektakliu teatras dar kartą grįžta į gyvenimą. 1963 m. organizavus bendrauniversitetinę estetinio la vinimo katedrą įsteigiama dramos studija. Jai vadovau ti pakviečiamas buvęs Šiau lių ir Klaipėdos teatrų vy riausiasis režisierius V. Limantas. Jis teatrą nukreipia kūrybinių ieškojimų ir eks perimentų keliu. V. Limanto dėka tarsi iš naujo atsi randa kiemo teatras. 1966 m. Sarbievijaus kieme įvyks ta vakaras „Poezijos pavasa ris po Vilniaus universiteto skliautais" ir pastatomas Vy dūno „Pasaulio gaisras". Nuo 1969 m. teatrui sutei kiamas Vilniaus Universiteto teatro vardas ir studentiškas teatras tampa liaudies teatru. Jame dirba žinomi režisieriai L. Ciunis, N. Kurklietytė, A. Jancevičius, turintys savo braižą ir kryptį. Čia šalia vienas kito gyvuoja poezijos
SPORTAS
KAINA 2 KA?.
Rusų kalbos olimpiada Kaip jau buvo rašyta „Ta rybiniame studente" mūsų Universitete vyko rusų kal bos olimpiada. Joje geriau siai pasirodę studentai ba landžio mėn. dalyvavo ant rame — respublikiniame — ture, kuris buvo suruoštas Vilniaus pedagoginiame insti tute. Šis renginys — sąjun ginės olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pa žanga" — sudėtinė dalis. Respublikiniame ture varžėsi 63 studentai iš 12 respul li kos aukštųjų mokyklų. Visi olimpiados dalyviai buvo apdovanoti LTSR Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ženkle liais „Sąjunginė olimpiada". Visiems dalyviams reikėjo per 30 minučių parašyti ro dyto filmo siužetą, išversti tekstą iš lietuvių kalbos į rusų, atlikti gramatines už duotis, atsakyti į klausimus apie Sporto olimpiadas, para šyti miniatiūrą... Dalyvių atsakymai buvo vertinami 40 taškų sistema. Komandomis nugalėjo VISI, antri liko VU, KMI — treti. Mūsų Universitetui atsto vavo R. Černiauskaitė (28 taškai), K. Grigoras (26 t.), — abu iš FF, R. Pranckūnas (36 t.) — IF, A. Peciukonytė (27 t.) — PEF, B. Sudavičius (33,5 t.) — TF. Olimpiados nugalėtojai — J. Matutaitytė (VISI) ir mūsų R. Pranckūnas. Teisininkas B. Sudavičius iškovojo antrąją vietą. Mūsiškei komandai vado vavo rusų kalbos katedros vyr. dėstytoja A. Dundaitė.
SEKMf) LEMIA. ATKAKLUMAS Būkite pažįstami. Teresė SUDŽIŪTI!. Gamtos fa kulteto biologijos specialybės III kurso studentė. Žemaitukė, gal truputėlį užsispyrusi moksle — Le nino stipendininkė. — Specialybė prie širdies, — šypsosi Teresė. — Ypač specializacijos dalykai, laboratoriniai darbai. Jei reiktų stoti iš naujo, tai pasirinkčiau tik biolo gijąTurbut reikia tikėti. Kitaip kaipgi tie .labai ge rai" įskaitų knygelėje po kiekvienos sesijos vis dygtų. Vidurinėje mokykloje penketų ne tiek jau daug buvo. Teresė priklauso SMD mikrobiologijos sekcijai. Kai su užrašų knygute ir fotoaparatu nuvykau j Gamtos fakultetą, iškart pasikalbėti su Terese man nepavyko — ji skaitė pranešimą SMD mikrobiolo gijos sekcijos konferencijoje. „Mikrobų skaičiaus nustatymas tiaminu paveiktų miežių šaknų aplinko je" — taip vadinosi Teresės Sūdžiūtės darbas. Ruoš dama šį pranešimą, ji augino tam tikroje terpėje atitinkamai paruoštus mikrobus, juos suskaičiavo (!) per mikroskopą. Paskui vėl augino, vėl skaičia vo. .. Darbo rezultatai po kiek laiko gali būti prak tiškai panaudoti žemės ūkyje. Na, o 'laisvalaikis? Juk reikia ir sienlaikraštį iš leisti, ir suspėti į gamtos apsaugos būrelį, ir. . . Pa sirodo, dar lieka laiko kinui, įdomiai knygai pa skaityti, teatrui („visą, stipendiją teatrui ir kinui iš leidžia" — pritaria Teresės geriausia draugė Biru tė). Beje, keletas žodžių apie keliones. Teresė mėgs ta keliauti. Žiemos atostogas praleido Užkarpatėje. Patiko. Norėtų dar kartą važiuoti. Mums besikalbant, Teresė prisiminė, kad šiandien turi dar daug reikalų. Laikas, nors prasideda ir bai giasi begalybėje, bet žmogui ribotas. Į paskutinį mano klausimą, kaip visur suspėti, Teresė atsakė: — Reikia taupyti laiką. Daugiau pagarbos laikui. Ir visur suspėsite. . Vytautas KUNDROTAS I kurso žurnalistas Nuotrauka autoriaus
teatras, kiemo teatras, kame rinis teatras ir studentų est rados miniatiūrų teatras. Visi jie sudaro vieningą kolekty vą, sugebantį rimtai dirbti. Bet ne tik darbe jaučiamas kolektyvas. Kas negirdėjo apie teatro kūrybinius vaka rus! Tradicinėmis tapo stu dijos naujokų krikštynos. Kaip žinia krikštas ateina tik scenoje, todėl pirmakursiams tenka čia pat, vietoje, kurti scenarijų, dalintis ir mokytis rolių. Šiemet naujokai parodė improvizaciją tema „Dvylika juodvarnių gulbėmis lakstan čių" arba „Vakarų fronte nieko naujo“. Veteranai patikrino sugebė innminniinrmiiiiniinunniiiniiiiiiiiiiiiininiiiiniiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii jimus, leidę pirmakursiams atlikti neeilinį dekoracijų UNIVERSITETO SAVIVEIKLININKAI vaidmenį „Kovose ties Žalgiriais". TRETI Universiteto teatrui „svar Gegužės 10 d. Vilniaus — atiteko Universiteto ir bu atkurti senas tradicijas, o technikume vyko VVPI saviveiklininkams. Pas dar svarbiau — sukurti nau statybos jas". Šie vyriausiojo teatro respublikos studentų statybi katinamąjį prizą žiuri pasky režisieriaus V. Limanto žo nių būrių koncertinių bri rė KPI būriui „Žilvinas". apžiūra. Dalyvavo džiai apibūdina studijos veik gadų Norisi padėkoti Prekybos lą dabar. Norisi palinkėti VISI, LŽŪA, KMI, VVPI, fakulteto „Vėtrungės" būrio sėkmės teatrui, sėkmingai gy KPI būriai. Vertinimo komi komisarei A. Ruškytei ir Kie vuojančiam jau penktas sija, pirmininkaujama respub mo teatro režisieriui A. Janšimtmetis, bet visada jau likos SSB štabo komisaro R. cevičiui už pagalbą, ruošian nam, kuriančiam, ieškančiam. Murėno, pirmosios vietos ne tis šiai apžiūraL Rimantas KANAPIENIS skyrė. Antrąją vietą iškovoJ. AŠMONAS 1 k. žurnalistas jo LŽŪA studentai. Trečioji