piemų gydomosios priemonės da vė labai gerus rezultatus: diser tacijos autorius pasiekė minima lų komplikacijų skaičių, kuo ne gali pasiųirti kiti mokslininkai, gvildenę tą pačią problemą. Prof. P. NORKŪNAS
salių proletarai, vienykitės!
***
Medicinos fakulteto Higienos katedros sveikatos apsaugos or ganizacijos ir medicinos istorijos kurso vedėjas doc. VIKTORAS MlCELMACHERIS š. m. sausio 18 d. Maskvos 2-jo Pirogovo vardo Me dicinos instituto Mokslinėje tary boje vienbalsiai apqynė medici nos mokslų daktaro laipsnio di sertaciją „Medicinos istorijos Lie tuvoje bruožai“. Nors medicinos istorijos klausi mais Lietuvoje jau paskelbta ne maža darbų, tačiau jie lietė tik atskiras medicinos šakas, įstai gas, asmenis ir t. t. Šiame dar be plačiai apžvelgta visa medici nos istorija Lietuvoje, ypač ta rybinis laikotarpis. Antra vertus, mes neturėjome panašaus pobū džio darbo, kuris būtų parašytas tikrai moksliškai, vadovaujantis marksistine metodologija. Ši disertacija turės svarbios reikš mės įvairių medicinos šakų mokslo darbuotojams, o ypač patarnaus aukštųjų ir vidu rinių medicinos mokyklų dės tytojams, rūošiantiems naują me dikų karta. Doc. V. KVIKLYS
*** Filologijos mokslų daktaras doc. JURGIS LEBEDYS, keliolika metų Universitete dėstydamas seniausiąją lietuvių literatūrą, vadovaudamas kursiniams, dip lominiams ir disertaciniams dar bams, yra davęs mokslinio tyri nėjimo metodikos pagrindus ne vienam šimtui studentų, būriui aspirantų. Visapusiška filologinė erudicija, griežta mąstymo logi ka, nepaprastas atidumas ir kruopštumas atsispindi jo paruoš tuose tokiuose stambiuose origi naliuose mokslo darbuose, kaip ..Simonas Stanevičius“, „Smulkio ji lietuvių tautosaka XVII —XVIII amžiuje“, „S. M. Slavočinskio ..Giesmės“. Paskutinis dOc. J. Le bedžio veikalas „Mikalojus Dauk ša“, už kurį jam ir buvo suteik iąs daktaro laipsnis, pareikalavo dešimtmečio studijų. Jame ne tik nuodugniai tyrinėjamas vieno žy miausių lietuvių raštijos atstovų kūrybinis palikimas, bet ir pla čiai atskleidžiamas ilgo praeities laikotarpio kultūrinis gyvenimas, reikšmingas humanistinės minties raidos etapas Lietuvoje. Fil. m. k. D. SAUKA
Šių metų gegužės 6 dieną TSKP istorijos katedros vedėjas doc. KONSTANTINAS NAVICKAS sėkmingai apgynė istorijos moks lų daktaro disertaciją „Tarybų Sąjungos vaidmuo, ginant lietu vių tautos gyvybinius nacionali nius interesus 1917 — 1940 m. m.“. Doc. K. Navicko disertacija — oirmas didesnis darbas, kuriame plačiai nagrinėjama tarptautinė Lietuvos padėtis buržuazijos val dymo metais, antinacionalinė buržuazinių vyriausybių politika, liaudies masių, vadovaujamų Lie tuvos komunistų partijos, kova už nepriklausomybę ir lemiamas vaidmuo, kurį šioje kovoje su vaidino Tarybų Sąjunga. Didelis autoriaus nuopelnas, kad jis la bai įtikinamai parodė nuoseklią nesavanaudišką pagalbą, kurią Lietuvos liaudžiai teikė Tarybų Sąjunga, gindama jos nacionali nę nepriklausomybę. Skajtant di sertaciją, išryškėja, kodėl Lietu vos liaudis su tokia meile ir pa sitikėjimu žiūrėjo į Tarybų Są jungą, o istoriniais 1940 metais nedvejodama pasirinko socializ mo statybos kelią, įsi.liedama į broliškų tautų šeimą. Nuoširdžiai linkime naujam mokslų daktarui tolesnės sėk mės mokslo darbe! Doc. I. LEMPERTAS
Doc. AUGUSTAS PRONCKUSdaktaro disertacijoje gvildena svarbią plaučių chirurgijos prob lemą. Po viso plaučio pašalini mo — pulmonektomijų — lieka tuščia pleuros ertmė, kuri neūž auga per kelis mėnesius. Kol Pleuros ertmė nėra užaugusi, tol ligonio negalima laikyti pasveiku siu, nes dažnai likusioje tuščioje pleuros ertmėje išsivysto kompli kacijos (empiemos). Be to, pfeu ros ertmes abliteracijos procese dalyvauja ir kiti krūtinės ląstos organai, kaip mediastinumas ir likęs plautis. Lygiagrečiai, besi vystant pleuros ertmės obliteracijal, vyksta pakitimai ir minė tuose organuose. Doc. A. Pronckus disertacinia me darbe išaiškino pleuros ert mės obliteracijos ligą ir su ja susijusius pakitimus likusiame □lautyje ir mediastinumo orga nuose. Be to, jis nurodė profilak tines ir gydomąsias priemones prieš pooperacines empiemas. Studijuodamas minėtus klausi mus, disertantas panaudojo gau sią eksperimentinę ir klinikinę medžiagą. Jis neginčijamai įrodė pleuros ertmės obliteraciją ir jos pasėkoje - besivystančius morfo loginius pakitimus tiek pleuros ertmėjė bei aplinkiniuose audi niuose, tiek ir likusiame plauty je. Pasiūlytos profilaktinės ir em-
Š. m .kovo 23 d. Medicinos fa kulteto pedagogų kolektyvas pa didėjo dar vienu daktaru. Tą die ną fakulteto mokslo taryboje sėk mingai apgynė medicinos moks lų daktaro laipsnio disertaciją Fakultetinės terapijos katedros vedėjas doc. JONAS MISiURA. Sėkmingai derindamas savo pedagoginį darbą su visuomenine-politine bei sanitarinio švieti-: mo veikla, doc. J. Misiūra greitai: išaugo kaip gydytojas — specia listas ir kaip mokslininkas. Jo atsidavimas kenčiančiam žmo-; ILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO HEKTORĄgui — ligoniui, gilios teorinės ži-; nios ir praktinis klinicisto patyr i PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS mas pelnė jam visuotinę pagarbą ir pasitikėjimą. Su didele energija ir kruopštu- _ i /■ mu doc J. Misiūra prieš daugeljsNr 1965 m. gegužės mėn. 20 d. metų ėmėsi nagrinėti taip svar = (525- 526) Kaina 4 kap. Eį"3 nuo 1950 nL KETVIRTADIENIS bią lėtinių nespscifinių plaučiui ' susirgimų problemą, ypač mūsų respublikoje. Lėtiniai nespecifi niai plaučių susirgimai esti qan dažna darbingumo netekimo ir Gegužės mėnuo — gražiau kursų komjaunimo grupėse mirties priežastis. Pastaruoiu vyksta susirinkimai, kuriuose metu pastebėtas lėtinės pneumo sias metų mėnuo. Varške apnijos padažnėjimas. Todėl doc. J jsidrabsčiusios ievos, balta svarstomas pasiruošimo egza M isiūros sukauptas didžiulis migla vilniją sodai, galvi miš minų sesijai klausimas. Susi praktinis patylimas plaučių pa rinkimuose dalyvauja kursų tologijos bei klinikos klausimais,' kų žaluma taip ir traukia ak|. ir Jo atlikti eksperimentiniai ir; Studentams gegužės mė vadovai, vyresniųjų kursų klinikiniai stebėjimai yra nema-: nuo — paskutinės dienos priėŠ studentai. Vyresniojo draugo žas indėlis j medicinos mokslą, ■ _____egzaminu sesiją. Dienos, pil- pora savaičių, ir auditorijose patarimas visada praverčia. Doc. J. Misiūra yra paskelbęs; 41 mokslinį darbą. Linkime jan =nos jskaltų rūpesčių, kursinių bei koridoriuose Įsiviešpataus ime jarr STUDENTE, PAVASARIO sėkmės, tęsiant pedagoginį i ‘"i vado-; ido-= <*ar^ gynimo įkarščio. Uni- tyla. Pagarbi ir įtempta egza EGZAMINŲ SESIJA BEL mokslinį darbą, o taip pat skaityklose jau jau minų tyla. DŽIASI Į DURIS. vaujant respublikos gydytojų pa "versiteto • sitobulinimo fakultetui. čiamas sesijos alsavimas. Dar Dabartiniu metu žemesniųjų SUTIK JĄ PASIRUOŠĘS! Med. m. k. A. PETRAUSKAS
pavasario sesija
Asist. v. . ........................................................................................... .