visų
Salių
proletarai, vienykitės:
LTSR Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiume
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS
NUO
1950 METŲ
1984 m. balandžio 20 d., penktadienis
docentai V. Kindurys, N. Žukauskienė, J. Mačiulis ir kiti pasisakymuose pažymė jo, kad dekanatas, partinė organizacija sistemingai do Sprendžiant išsivysčiusio tuose partiniuose dokumen- misi, kaip studentai studi juoja filosofiją, politinę eko socializmo tobulinimo užda- tuose. nomiją, mokslinį ateizmą ir vinius, didelį poveikį, spar Universiteto partinė orga kitas visuomenės mokslų tinant mokslinę-techninę pa nizacija, vadovaudamasi TSKP disciplinas. Kartu buvo pa žangą, plėtojant kultūrą, XXVI ir LKP XVIII su kad visuomenės gausinant socialistinės visuo važiavimų, TSKP CK ir žymėta, mokslų studijavimo būklė menės dvasinius turtus, da LKP CK plenumų nu fakultete galėtų būti dar ge tarimais, daug dėmesio ski resnė. Buvo atkreiptas dė ro aukštoji mokykla. Šiuolaikiniame socialisti ria visuomenės mokslų ka mesys į tai, kad dekanatas nės visuomenės raidos etape tedrų vaidmeniui mokant ir ir komjaunimo organizacija į aukštąją mokyklą žiūrima auklėjant studentą didinti. sutelkusi jėgas užkirstų ke ir iš jos reikalaujama būti „Įpareigoti visuomenės mo lią pasitaikantiems studentų mokymo, komunistinio auk kslų katedras, dekanatus, fa paskaitų ir seminarų pralei lėjimo, mokslo ir kultūros kultetų ir katedrų partinius dinėjimams, likviduotų ža centru. Rektoratams, parti biurus nuolat siekti, — pa lingą praktiką, kai studen nėms organizacijoms iškeltas brėžiama Universiteto pir tai nesistemingai ruošiasi se uždavinys sutelkti aukštųjų minės partinės organizacijos minarams, išvengtų forma mokyklų profesorių ir dėsty V konferencijos, įvykusios lizmo studentų VPP atesta tojų pastangas, kad būtų 1983 m. lapkričio 4 d. nuta vime, o ūkinė dalis — iš gerinamas mokomasis-auklė- rime, — kad studentai kuo spręstų „lentų ir kreidos jamasis ir mokslinis-metodi- geriau suvoktų TSKP istori problemą" fakultete. nis darbas. TSKP Centro Ko nį patyrimą, maiksistinę-leniPritarimo susilaukia fakul miteto ir TSRS Ministrų Ta ninę metodologiją kaip mo tetų ir katedrų partinių biu rybos nutarime „Dėl toles kslinio mąstymo teorinį pa rų iniciatyva (juose daly nio aukštosios mokyklos vys matą". TSKP istorijos, filo vaujant Visuomenės mokslų tymo ir geresnio specialistų sofijos istorijas ir logikos, katedrų arba katedrose de rengimo" (1979) pabrėžta, politinės ekonomijos ir kitos kanato, fakulteto partinio kad ir toliau būtina „kelti visuomenės mokslų kated biuro atstovams) organizuo paskaitų lygį ir didinti jų ros bei jų partinės organiza jami susirinkimai visuome reikšmę ugdant studentų cijos daugiau dėmesio ski nės mokslų studijavimo pro mokslinį mąstymą ir mark- ria sistemingam paskaitų ir blemoms aptarti. Paprastai sistinę-lenininę pasaulėžiūrą. seminarų moksliniam lygiui tokiuose susirinkimuose, at Siekti, kad paskaitos būtų kelti. Paskaitose daugiau dė sižvelgiant į vieno ar kito probleminio pobūdžio, at mesio skiriama realios tikro iakulteto darbo specifiką, spindėtų aktualius teorijos ir vės pasaulėžiūriniam suvoki ieškoma optimalių variantų praktikos klausimus, šiuolai mui, išsivysčiusios socialisti idėjiniam-teariniam rengia kinius visuomenės ir moks nės visuomenės aktualiems mų specialistų dvasiniam lo bei technikos vystymo klausimams analizuoti, šiuo pasauliui turtinti, jų komu laimėjimus, padėtų dirbti laikinės mokslo ir technikos nistiniams įsitikinimams for nuodugniai ir savarankiškai". revoliucijos socialinėms pa muoti. Universiteto rektoratas, par sekmėms, klasinio partinio Jungtiniame Universiteto tinis komitetas, įgyvendin požiūrio, vertinant visuome damas partijos ir vyriausy nės reiškinius, esmei at tarybos ir partijos komiteto posėdyje, įvykusiame šių bės aukštajai mokyklai ke skleisti. metų kovo 27 dieną buvo liamus uždavinius, didelį dė Stengiamasi plėsti ryšius apibendrintas mokslinio ko mesį skiria tam, kad profe tarp visuomenės mokslų ka soriai, dėstytojai perteiktų tedrų, panaudoti sukauptą munizmo katedros darbas, studentams žinias aukštu mokymo auklėjamojo darbo vykdant TSKP XXVI, LKP profesiniu ir idėjiniu-teori- patirtį. Reikšmingas vaidmuo XVIII suvažiavimų ir TSKP niu lygiu, specialistų rengi čia tenka visuomenės moks CK 1983 m. birželio plenu mą derintų su svarbių moks lų mokslinei metodinei tary mo nutarimus. Mokslinio ko katedros vedėjo linių problemų nagrinėji bai, vadovaujamai TSKP is munizmo doc. P. Bernatavičiaus, ko mu. torijos katedros vedėjo prof. Ypač svarbus vaidmuo mo K. Navicko, kurioje aptaria misijos pirmininko prof. R. Pavilionio pranešimuose, kant ir auklėjant studentus mi marksistinės - lenininės prorektoriaus prof. B. Sudatenka visuomenės mokslų teorijos dėstymo, mokslinių vičiaus, doc. R. Bartaškos ir dėstytojams. Universiteto vi tyrimų vykdymo ir kiti kitų pasisakymuose buvo nu suomenės mokslų katedrose svarbūs klausimai. Jau šiais rodyta, kad katedros yra sutelktas nemažas moks- mokslo metais taryboje buvo tyvas yra sutelkęs kolek jėgas linis potencialas. Čia dirba svarstyti: „TSKP CK 1983 TSKP XXVI ir LKP XVIII U profesorių, mokslų dakta- m. birželio plenumas ir vi suvažiavimų bei 1983 m. bir rų (daugiau nei pusė visų suomenės mokslų katedrų želio ir 1984 m. vasario respublikos aukštųjų mokyk- priemonės darbui gerinti", TSKP CK plenumų nutari lų visuomenės mokslų aukš- „Tarpfakultetinės politinės mus vykdyti. Katedros posė čiausiosios kvalifikacijos ekonomijos katedros darbas džiuose ir partinės organiza specialistų), virš 60 docentų, su studentais neakivaizdinin cijos susirinkimuose daly mokslų kandidatų. Siekiama kais", „Visuomenės mokslų kiškai ir principingai svars šį mokslinį potencialą kuo katedrų metodologinių semi tomi mokymo-auklėjimo, moefektyviau panaudoti aktua narų darbas" ir kiti klausi kslo-tiriamojo darbo ir kiti lioms ir reikšmingoms moks- mai. Ieškoma kelių ryšiams klausimai. Gerai dirba doc. lo problemoms spręsti, mo- tarp visuomenės mokslų ka I. Lemperto vadovaujamas kymui bei studentų komu tedrų ir fakultetų plėsti. dėstytojų metodologinis se nistiniam auklėjimui tobulin- Šiam tikslui pasitarnavo šių minaras tema „Ideologinės ti, aukšto profesinio lygio, metų kovo 19 d. įvykęs kryptys ir kontrapropagantvirtais idėjiniais įsitikini- jungtinis Universiteto ideo da", metodinė jaunųjų ka mais, socialiai aktyvių spe loginio darbo komisijos ir tedros dėstytojų sekcija, va cialistų rengimui gerinti. Vi visuomenės mokslų moiksli- dovaujama doc. O. Klimkesuomenės mokslų reikšmė ir nės metodinės tarybos posė vičiūtės, ryškį katedros dės šių disciplinų dėstymo idė dis, kuriame buvo apibend tytojų veikla, rengiant tele jinio poveikio didinimas bu rintas visuomenės mokslų vizijos laidas studijuojan vo atskleistas TSKP CK studijavimas Filologijos fa tiems marksizmą-leninizmą, 1983 m. birželio plenume, kultete. Fakulteto partinio neblogi katedros ryšiai su svarstant aktualius partijos biuro sekretorės pavaduoto daugumos fakultetų dekana ideologinio, masinio politi ja filol. m. kand. E. Lakie- tais, kurie paprastai atsižvel nio darbo klausimus, 1984 nė pranešime, profesoriai gia į katedros pageidavini- vasario plenume bei ki- K. Navickas ir R. Pavilionis, Nukelta Į 2 psl.
Siekiant bendro tikslo
I
I
I Į
I
Į I
■ I
I I
I
Nr. 14 (1273)
Kaina 2 kap.
Už ilgametį vaisingą mokslinį darbą ir aktyvų dalyvavimą visuomeni niame gyvenime Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto TSKP istori jos katedros profesorei Vandai KASAUSKIENEI suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusios dėstytojos garbės vardas.
RYTOJ — LENININĖ KOMUNISTINĖ ŠEŠTADIENIO TALKA
Kasmet lenininėje ko munistinėje šeštadienio talkoje dalyvauja Uni versiteto studentai. Ko kius darbus talkininkams teks atlikti šių metų tal koje? Apie tai informavo VU ūkio skyriaus virši ninkas A. BAČIULIS: — Bemaž 3000 studen tų dirbs Universitete:
tvarkys bendrabučių ap linką, fakultetus, padės Kairėnų botanikos sodo darbuotojams. Kita stu dentų dalis talkins Vil niaus miesto organizaci joms: apželdinimo tres tui, statybos remonto val dyboms, pvz-, nemažas skaičius Istorijos fakulte to studentų tvarkys
Spaudos centrą Viršuliškėse. Universiteto darbuo tojai taip pat neliks nuo šalyje: valys Centrinių rūmų aplinką, talkins tiekimo sandėliuose (Sau lėtekio alėja). „T.S." inf.
TAI ŽINOTINA KIEKVIENAM
VPP. Organizavimas ir problemos II. PAGRINDINIAI PRINCIPAI Organizuojant visuomeni studentus su studijų ypaty propagandinį darbą, ruošti ir nę politinę praktiką, būtina bėmis aukštojoje mokykloje, skaityti paskaitas. Nagrinė laikytis šių principų: įvairių su Universiteto, savo fakul jama pranešimo, pasisakymo tradicijomis, ruošimo metodika bei logi VPP formų tarpusavio ryšio, teto istorija, visuomeninių ka, oratorinio meno pagrin nuoseklumo, perimamumo Universiteto struktūra, vl- dai ir t. t. per visą studijų laikotarpį, organizacijų Ypač naudinga įtraukti III studentų rengimo vlsuome- . suomeninių profesijų fakulte ninel-polltinei veiklai teori tu. Per VPP valandėles nau kurso studentus į Jaunojo jos ir praktikos vienybės, dinga panagrinėti, kaip ug lektoriaus mokyklą. Čia ne savarankiško darbo tik galėtų toliau plėsti agistudentų individualių suge dyti bėjimų, Interesų Ir poreikių įgūdžius, organizuoti darbą taclnio-propagandinio darbo kolektyvo teorines žinias, bet ir ugdy Įvertinimo. Deja, praktikoje bei laisvalaikį, dažnai mes organizuojame formavimo problemas. Labai ti įgūdžius. Deja, lankantys padėti pirmakur Jaunojo lektoriaus mokyklą VPP valandėles visai neatsi svarbu žvelgdami Į šiuos reikalavi siams nuo pat pirmųjų stu tik išklauso specialų kursą, mus. Tik tada, kai praktiko dijų dienų įsijungti į visuo o praktinių įgūdžių neįgyja. je mes laiduosime Įvairių meninę veiklą, meno bei sa Galbūt naudinga būtų, jei Čia jie dar grupėse paruoštų po darbo formų nuoseklumą, viveiklos kolektyvus. perimamumą bei kryptingu pirmo kurso studentui pade 2—3 paskaitas politine, somą, pasieksime norimų re dama lengviau ir greičiau cialine-ekonomine, mokslineadaptuotis prie naujos mo technine ar kitomis temomis zultatų. Pagal šiuos principus bei kymosi tvarkos, racionaliai ir gauti fakultetų komjauni mo komitetų (vertinimus. kitose šalies aukštosiose planuoti laisvalaikį. mokyklose sukauptą patirtį būtų tinksllnga VPP organi II KURSE — AGITATORIAUS IV KURSE — KOLEKTYVO AUKLETOJOzuoti kiekviename kurse pa MOKYKLA ORGAN1ZATORIAUS gal specialią tematiką. Visą MOKYKLA VPP organizavimo formų si Studijuojamos agitaciniostemą atskirais studijų me maslnio darbo formos ir me Nagrinėjamos komunisti tais specialioms žinioms bei todai, įgyjami praktiniai problemos, įgūdžiams Įgyti, sąlygiškai įgūdžiai. Užsiėmimų tematika: nio auklėjimo pavadinkime mokykla. TAI lenininiai agitacijos princi auklėjamojo darbo metodai GI, pai, pedagogikos ir psicho ir jų efektyvaus panaudoji susipažįstama logijos elementai agitato. mo sąlygos, rlaus ir propagandisto dar su socialinės kolektyvo psi I KURSAS — be, pokalbio kolektyve meto chologijos pradmenimis, ko PIRMAKURSIO MOKYKLA dika, kalbos kultūra, vaizdi lektyvo formavimo keliais, nių ir techninių priemonių pedagogikos ir taikomosios masiniame-politi- psichologijos elementais. Ga Vakarykščiam abiturien vaidmuo tui, pirmą kartą peržengu niame darbe ir pan. Reikė lima organizuoti * pokalbius siam aukštosios mokyklos tų, kad kiekvienas studentas ciklais: „Kolektyvas ir vado, suorganizuo vajs", „Kodėl verta mokytis slenkstį, iškyla daugybė savarankiškai klausimų: kaip racionaliai tų grupėje disputą ar pokal bendrauti?", „Kolektyvas ir suplanuoti mokymosi laiką bį visuomenine-politine te asmenybė" ir pan. ir laisvalaikį, į kokius me ma, paruoštų pranešimą per Br. AISMONTAS, no ir saviveiklos kolektyvus visuomenės mokslų semina MaF komjaunimo būtų galima įsijungti, čia rą. Per pirmuosius semina organizacijos sekretorius atsiranda savarankiško darbo rus visuomenės mokslų dės įgūdžių stoka, kai kurios tytojai turėtų supažindinti buitinės, psichologinės adap studentus su pranešimo ruo tacijos bei kitos problemos. šimo metodika, referato api Visų priemonių, tarp jų ir forminimu ir pan. VPP, organizuojamų I kur se, pagrindinis tikslas turė III KURSE — LEKTORIAUStų būti — palengvinti pir PROPAGANDISTO makursių adaptaciją prie au MOKYKLA kštosios mokyklos mokymo Ir auklėjimo sistemos. Labai Tikslas — išmokyti stu svarbu supažindinti I kurso mtą savarankiškai dirbti