r
i®s
Ir vėl tą popietę Universitete skambėjo daina, tapusi visų mė giamu ir niekuomet rtenusibostančiu priedėliu prie gausių, nuolatos įvairėjančių studentiškų tradicijų. Balandžio 30 dieną Universiteto auklėtiniai sveikino gausų internacionalinį studentų būrį. Švęsti Gegužės Pirmosios į Universitetą atvyko Tarybų Są jungoje besimokantieji Laoso, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos r beveik visų broliškų respublikų studentijos pasiuntiniai — iš vi so apie 150 žmonių. Dienos nuo balandžio 30 iki ųegužės 3 buvo paskelbtos internacionalinėmis dienomis Universitete.
p
Gegužio jaunystėj toksai skardus ir toksai įvairia spalvis buvo lietuviškas „valio'*, kuriuo į mūsų Vyriausybės svei kinimą. atsiliepė įvairiausių tau tybių vaikai.
* j.
Seniai kada didžiulė Universite to Aktų salė buvo mačiusi tiek jaunimo. Daugelį į čia atvedė dar neišblėsę prisiminimai apie tokį pat draugystės vakarą, įvy kusį praėjusiais metais, kitus gi sugundė reklama, skelbianti tu riningą studentų-vokiečių kon certą. Niekam nespėjo įgristi trum pa, tačiau itin įsimenanti ir reikšminga oficialioji dalis, ku rios metu vokiečių, besimokančių TSRS, Kompartijos sekretorius Udo Šmitas pareiškė: — Jaunystė nežino kliūčių, ..... Ji puikiai supranta žodį „taika“ ir žodį „draugystė“, Jai nesvarbu, šie žodžiai ištariakokia kalba mi. Aš norėčiau, kad pasaulio varomoji jėqa būtų tvirti, jauni, švarios sąžinės žmonės. Po to kalbėjo Laoso, Kongo, Čekoslovakijos studentai, sveikino tarybinį jaunimą su Gegužės Pirmąja, linkėjo daug skaidrių ir džiaugsmingų dienų. Ryškiausiu leitmotyvu kiekvieno kalboje skambėjo žodžiai „taika“, „drau gystė“, pačia apčiuopiamiausia forma išreikšdami pagrindinį pa saulio troškimą. / •f* Sceną užpildė studentų-vokie čių liaudies dainos choras, po to pasirodė šokėjai, solistai. Ypač gausių aplodismentų susilaukė akordeonistas Verneris Džeberis. Greta jumoristinių, liūdnokų ir lyrinių senovės vokiečių liaudies dainų ypač įspūdingai nuskam bėjo šiuolaikinė daina „Juoda — raudona —auksinė“, simbolizuo janti Vokietijos demokratinės respublikos vėliavą. Antrąją programos dalį pra dėjo gruzinų trio, švelniai ir jau dinančiai nuskambėjo grakšti „Suliko* ir „Daina apie Tbilisi“, po to sceną užvaldė vokiečių estrada. Netilpdama salėje mo derni šiuolaikinė muzika išsiri to pro atvirus lanųus ir nuaidė jo Čiurlionio qatve, priversdama sustoti ne vieną praeivį. ■I.-tGatvės priminė ištvinusias pa vasario upes. Vėliavomis, plaka tais, įvairiausiomis emblemomis nešini, žygiavo darbininkai, ka reiviai, studentai. Šiais metais Universiteto šven tinė kolona buvo ypač marga: greta jaunuolių studentiškomis kepuraitėmis, greta Universiteto ansambliečių galima buvo pama tyti negrą, Laoso sūnų ir studen tus iš saulėto Kazachstano. Pir mą kartą šiais metais svečiai su darė atskira 150 žmonių interna cionalinę koloną. Gal būt, dėl to
Netyčia man teko laimė sėdėti greta Kokčetavo (Kaz. TSR) Pėda-Z goginio instituto studentės Mai-Z ros Tsanovos. Z __ Tur būt, niekuomet aš nesi-Z jaučiau taip pakiliai, kaip šiomis zj dienomis, — prabilo ji, nė ne-^J klausinėjama. — Jūsų miestas ir A jūsų Universiteto studentai ir Z viskas viskas, ką aš čia mačiau, Z be abejo, paliks man neužmiršta-0 mą įspūdį. O apie Lietuvą aš ir Z seniau daug_ gero buvau girdė-0 VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO jusi, — pridūrė ji, pamačiusi ma-0 REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS no atlape plėšiniečio ženkliuką. w — Apie jūsų būrį, praėjusią va- 4 KOMITETŲ ORGANAS sąrą dirbusį Kokčetavo srityje, y plačiai rašė mūsų laikraščiai, o#--------- -------- -----------. mano gimtojoje Ruzajevkoje, kur 6>. 1966 metų gegužės mėn. 11 d | KAINA 2 KAP. buvo jūsų būrio Centrinis štabas, # Nr. 14 (561) EINA NUO 1950 METŲ ir dabar žmonės šiltu žodžiu at- 6 siliepia apie studentus iš Lietu-#i-----------------------------vos. Man ypač malonu kalbėtis# su tais, kurie nešioja plėšiniečio# ženklelį. Aš juos laikau savais,# žemiečiais. Ir todėl Kazachstano# komjaunuolių vardu kviečiu vi-# sus, kurie jau pabuvojo pas mus, apieU<KazacUhstaną^aIpsti'lanky1iOiir P Tarybinio mokslo vystymo toliau gerins ir gilins savo tiesio-
Suvažiavimas įpareigoja
Malonu pasikalbėti su Laoso princu Pong Sūri Furi. L. Šimoliūno nuotr. Daug nuoširdžios, neišblėstančios draugystės pavyzdžių yra mačiusi Universiteto studentų kavinė, šį kartą joje viešpatavo internacionalas. Pavargę po ilgos kelionės, po didelės, šiltai sutiktos programos ir po šventinės demonstracijos, svečiai vis tiktai nebuvo apsi blausę ir niūrūs. Čia, prie kavos puoduko, kuris, beje, irgi tapo tradiciniu, iki išnaktų dalinosi įspūdžiais ir dainavo dainas Jau ni, draugystę mylintys žmonės. Ir „Internacionalinis jaunimo himnas“, ir vokiečių užstalės dai nos, ir lietuviška „Ėjo senis lau ko arti“ (kurią, beje, dėl nuosta baus priedainio „tumba-tumba“ gali dainuoti įvairiausių tautybių žmonės) darniai ir nevaržomai susiliejo į neišardomą visumą, į pakilią ir jaunatvišką šio vakaro atmosferą.
padirbėti kartu su mumis, para- Ž problemoms, jaunojo specialisto, ?raUptūs?ųrndne^nuošeO kartU Ja | materialinės - techninės komuO minutės nenumaldomai slin-pnizmo bazės kūrėjo, auklėjimo ko pirmyn, ir netgi tada, kai atė-Ž^ lauollllul„„ buvo skirtas TSKP ^klausimams jo laikas issiskirstyti, praėjusios Ž VVTIT metu didelis z-------------------dienos nuovargis buvo bejėgis Z suvažiavimo metu aiaei prieš didelę studentišką draugys- Z dėmesys. Šiuos klausimus aptę. p° viduramžiškais kavinėsZsvdrstė mūsų aukštosios mokyk-
ryl^ta^tVSė'iaPSin8:i,rUi?i,dįalS^iJlos partinio tr komjaunimo aktyninį Universiteto kiemą ir nu-Žvo susirinkimas. žėrVnt6’ miUsanqaV° ‘ šventiskai K Pradėdamas šį susirinkimą, Sekančią dieną svečiai kartu Universiteto partinės organizacisu Universiteto Interklubo na-0 jos sekretorius, teisės mokslų riais praleido Trakuose. g kandidatas P. Kūris žodį suteikė *j.* jgmūsų svečiui XXIII suvažiavimo Vėl traukinys skaičiuoja bė- & delegatui LKP CK pirmajam sekqių sandūras. Pro vagono langą g . ■ ■ j „ . landžioja išdykęs pavasario vė-Sžret°nul drg. A. Sniečkui, jas. Kas kartą vis toliau ir to-g Su dideliu susidomėjimu Uniliau pasilieka susigūžę Vilniaus ^versjteto dėstytojai, studentai, P Ir štai prieš akis jau bėga ^komunistai ii komjaunuoliai klaužalia Lietuvos laukų rimtis, ožsėsidrg.A.Sniečkauskalbos.kukrūtinėje spurda dar viena šiltaŽrioje plačiai buvo nušviesti ^ebi'l™nėmsUr,OS “ Ž TSKP XXIII suvažiavime svarsR. URBONAS gtyti klausimai ir keltos problegmos, nubrėžti nauji uždaviniai E5E5E5E5ESE5E5E5E5E525E5E5ESES2SE5E5E5B5E5E5E5E5E5E5E5E5E5 paukštosioms mokykloms, jų moksliniam-pedagoginiam personalui, Drg. A. Sniečkus palinkėjo sėk linės ir kūrybinės ugnies, spren^džiant TSKP XXIII suvažiavimo iškeltus mokslo vystymo ir nausavaitė nuo Gegužės Pirmosios švenčių. DaugePraėjo vos ____ ........ lis dar gyvena šventinės linksmų susitikimų1 su pjos specialistų kartos ’ demonstracijos, ’ ‘ ugdymo Pergalės diena. Prieš draugais įspūdžiais. Ir štai vėl " šventė. ~ ~ uždavinius. dvidešimt vienerius metus baigėsi antrasis pasaulinis karas, suUniversiteto rektorius prof. pasaulyje taiką, šios įžymios datos naikinęs fašizmą ir įtvirtinęs .. ,___ ... garbei visoje šalyje vyksta mitingai, iškilmingi minėjimai, skirti Ždr. J. Kubilius savo kalboje pažuvo tiems, kurie kovojo ir i tiems, ____ kurie ' i_ 1 ___ gindami' savo ____ ’laisvę. ' brėžė, kad Tarybų valdžios me Pergalės dienai paminėti į Aktų salę susirinko ir mūsų Uni versiteto studentai. Iškilmingame vakare-minėjime dalyvavo Uni stais Universiteto darbuotojų veik versiteto dėstytojai — Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, svečiai iš lia nepaprastai išsiplėtė. Jo Vilniaus karinės įgulos. mokslininkai sprendžia visasąjunVakarą-minėjimą atidarė Universiteto prorektorius J. Grigonis. reikšmės Susirinkusieji, atsistoję, tylos minute pagerbė žuvusius, žodis su gginės ir pasaulines teikiamas Vilniaus karinės įgulos viršininkui, TSKP XXIII suvažia ^mokslines problemas. Žymiai vimo delegatui drg. Dzocijevui. Pranešėjas papasakojo apie did. pagausėjo Universitete ruošiamų vyriškas tarybinių karių kovasDidžiojo Tėvynės karo frontuose, Tai pasiek apie pergalės prieš fašizmą reik šmę. Drg. Dzocijevas paragi g specialistų skaičius. no kovoti už taiką. ia nuolatinio Partijos ir VyriauIstorijos ir filologijos fakulteto studentė S. Janutaitė išreiškė padėką tarybiniams kariams, atliekantiems savo sunkią, bet gar psvbės rūpesčio dėka. Universitepto kolektyvas sieks nuoširdžiai bingą tarnybą. Šio iškilmingo vakaro metu pulkininkas V. Vilenskis Įteikė »ir reikliai spręsti tuos uždavinius, Garbės raštus ir asmenines dovanėles geriauslems šauliams. kuriuos iškelia aukštosioms mo Po iškilmingos dalies su dideliu pasisekimu koncertavo Vil kykloms XXIII suvažiavimas ir niaus karinės įgulos ansamblis. MARTISAUSKAS
p Paminėjo Pergalės dieną g ž g Ž g
P P
p
ŠUO LIS (Vaizdelis iš karlodesantininko gyvenimo)
Praėjo jau beveik dvi valan dos, kai mūsų keturmotoris plie ninis paukštis paliko aerodromą. O mes vis skrendame. Parašiutas, kuprinė, automatas taip spaudžia pečius ir nugarą. Norisi kuo grei čiau palikti lėktuvą ir nerti Į bedugnę. Bet pilotas ramiai ve da lėktuvą toliau, tik retkarčiais pažvelgia į mus, nusišypso ir vėl žiūri pirmyn. Velniškai norisi miego. Tačiau borlmechanikas nuolatos dairosi, žiūrėdamas, kad niekas nesnaustų. Jis mano, kad tam, kuris pradeda snausti, pra sidėjo deguonies troškulys. Bortmechanikas, tikriausiai, nė neži no, jog mums, kariams-parašiutininkams, toks aukštis visai ne baisus: kur kas aukščiau mums tekdavo skraidyti. O blogiausiu atveju juk kiekvienas gali pa kvėpuoti grynu deguonimi, ka dangi kaukės čia pat, šalia kiek vieno. Monotoniškai ūžia motorai. Už apšarmojusių lėktuvo langų iš kairės Ir iš dešinės skrenda
tokie pat plieno paukščiai. Ka dangi mūsų lėktuvas-vedantysls, jie skrenda truputį atsilikę. Apačioje — nuostabi debesų jūra. Dar nė karto nebuvau ma tęs tokio puikaus reginio. Anšviesti tekančios saulės spindu lių, dabar jie iš tikrųjų nuosta būs. Išeitum, atrodo, iš lėktuvo ir laisvai vaikščiotum po tą lengvu tį debesų kilimą. Bet juk taip tik atrodo... Jaučiu, kaip mūsų lėktuvas pradeda mažinti aukštį. Mes esa me arti tikslo. Į laringofoną kaž ką šneka bortmechanikas. Matyt, su laivo vadu aptaria paskutines smulkmenas. Mūsų lėktuvas ne ria j storą debesų sluoksnį. Praeina dar minutė. Apžvelgiu draugų veidus. Visi susikaupę, rimti, tarsi prieš sunkų egzami ną. Nors kiekvienas gerai žino, jog parašiutai niekuomet neap vils, tačiau vis viena jaudinasi. Virš liuko užsidega geltona lemputė. Kiekvienas puikiai žino, jog tai komanda „Pasiruošti” Atsistojame, dar kartą apžvelgia me vienas kitą. Pamažu pradeda vertis liukas. Štai dabar ir prasi deda tas momentas, reikalaujan-
tis drąsos, šaltakraujiškumo ir ryžto. Į galvą smelkiasi mintis „Grei čiau, kad tik greičiau". Dar ten, virš debesų, mūsų komsorgas baigė rašyti „Lapelįžaibą". Dabar pačiu atsakingiau siu momentu šis lapelis bėgte bė ga iš rankų į rankas... „Kary-parašiutininke! Drąsos. Jeigu ore draugą ištiktų nelaimė, padėk jam! Pasiekęs žemę, greitai su rink parašiutą ir nedelsdamas skubėk i nurodytą vietą. Sėkmės, brolau". Tik tiek tebuvo ten pa rašyta. Apačioje paprastu pieštu ku nupieštas kupolas ir karys. Virš liuko užsidega žalia lem putė, o priedo prie jos — sire na. „Pirmyn!" Kelias laisvas! Bortmechanikas padrąsinančiai mosteli ranka, nusišypso ir kažką šaukia. Jo žodžių niekas nesi klauso. Matyt, ir bortmecahnikas mums linki sėkmės. Ranka stipriau suspaudžia šaltų metalinį žiedą, stipriai atsispiriu ir neriu į bedugnę. Stiprus oro gūsis tvoja į nugarą, nusvilina veidą. Bet štai... Lyg kažkas būtų
nutvėręs už pakarpos. Tai pradė jo veikti stabilizuojantis parašiu tas. Žiūriu į sekundometrą. Pra eina dvi... trys, penkios... aštuonio... sekundės. Laikas! Įprastu rankos judesiu trukteliu žiedą. Dar sekundė, — ir virš galvos suplazda baitas kupolas. v Dabar galima atsikvėpti pilna krūtine. Tačiau budrumo užmirš ti negalima. Užsižiopsosi ir nė nepajusi ,kaip „atsisėsi" apačioje esančiam draugui ant kupolo. O stepė iš viršaus visų gražiausia. Visai neseniai ji pasipuošė pava sariniu kilimu. Žalia, žalia, — kiek tik akys užmato. Tik tolu moje stūkso amžinu sniegu pa dengtos viršūnės. Žemė greitai artėja. Laikas ruoštis sutikti ją. Stipriai suglaudžiu kojas. Smūgis! Dar minutė, ir aš jau skrieju žeme, besivyda mas žvilgantį kupolą. Greitai surenku parašiutą ir skubu Į nurodytą vietą. Vienas po kito renkasi draugai. Dalinio vadas sukomanduoja „Ramiai!" ir sako: „Už drąsiai .ryžtingai atlik tą šuolį visiems dalinio kariams reiškiu padėką!" „Tarnaujame Tarybų Sąjungal!" — darniai atsakome mes. P. LUNYS N. karinis dalinys
ginį darbą, {nešdamas nemažą indėlį į TSKP XXIII suvažiavimo istorinės reikšmės uždavinių vykdymą. Apie Universiteto kolektyvo pasiekimus moksliniame-auklėjamajame darbe, apie būtinumą ir toliau gerinti šį darbą susirin kime kalbėjo Gamtos fakulteto dekanas C. Kudaba, Mokslinio komunizmo katedros vedėjas M. Damidavičius. Atsižvelgdamas į susirinkime apsvarstytus klausimus, Univer siteto partinis ir komjaunimo ak tyvas priėmė nutarimą, kuriame įsipareigojo: 1. Nenukrypstamai vykdyti TSKP XXIII suvažiavimo nutari mus, jais remtis visame partinia me, pedagoginiame, moksliniam©, tiriamajame ir politiniame-auklėjamajame darbe. 2. Rekomenduoti katedroms plačiai vartoti suvažiavimo me džiagą praktiniame darbe, nu šviesti ją paskaitose bei semina riniuose užsiėmimuose. 3. Universiteto Rektoratas, de kanatas, mokslinės tarybos, ka tedros ir visi dėstytojai įsiparei gojo pagerinti aukštos kvalifika cijos jaunų specialistų paruoši mą, propaguojant jiems naujau sius mokslo ir technikos pasieki mus, gerinant dėstymo metodi ką, tobulinant mokymo planus, rūpestingai parenkant kadrus ir pastoviai keliant pastarųjų kva lifikaciją. 4. Rimčiausią dėmesį sutelkti geresniam studentų marksizmo teoriniam pasiruošimui, kelti jų idėjinį-pol itinį budrumą. Už marksistinį studentų paruošimą atsakingos yra visuomeninių mokslų katedros. Bet kartu tuo turi rūpintis mokslinės tarybos, dekanatai .fakultetų partinės or ganizacijos, katedros bei fakul tetų komjaunimo organizacijos. 5. Toliau gerinti mokslinį-tiriamąjį darbą Universitete. Svar bu, kad. Universiteto mokslinis personalas ir toliau nagrinėtų ekonomikos, filosofijos ir socialogijos, istorijos ir teisės proble mas, glaudžiai siedamas jas su komunizmo statybos praktika. 6. Patikslinti mokslinio-tiriamojo darbo problematiką, page rinti vadovavimą aspirantų pa ruošimui ir moksliniam darbui, o taip pat — patikslinti mokymo programas bei kursinių darbų te matiką. 7. Stiprinti partinį-organizacinį darbą, komjaunimo organizacijų visuomeninę veiklą, drausmę. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas komunistų vaidmens kėlimui. Reikia toliau gerinti dar bą su jaunaisiais komunistais, atidžiau ir išsamiau svarstyti naujų partijos narių priėmimo klausimą.
Universiteto partinio aktyvo susirinkimo metu vyravo vienin ga nuomonė, kad Universiteto profesoriai, dėstytojai, ir studen-_ tai sugebės įgyvendinti tuos uždavinius, kuriuos iškėlė TSKP XXIII suvažiavimas.
SIAME NUMERYJE ®
pergales dienos mi nėjimas © ANTANAS
SNIEČKUS UNIVERSITETE, Q RAŠO KARIAI į) REKTO RIAUS ĮSAKYMAS O SPAU DOS DIENOS PROGA © TE LESKOPAS ® KATALIKU BAŽNYČIA LIETUVOJE ® STUDENTŲ FOTO MĖGĖJU KONKURSAS @ E. DANILE VIČIAUS DOKUMENTINĖ APYBRAIŽA • IS MATEMA TIKŲ GYVENIMO ® SPOR TO NAUJIENOS.