Tegyvuoja per amžius Vladimiro Lenino vardas ir idėjosl VISŲ SAL/Ų PROLETARAI, VHSNTK1TESI
cara/Biras scciDencas 1
1111
11
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1980 m. balandžio 25 d.
Nr. 14(1117)
P. Griškevičius, A. Bar kauskas, J. Maniušls, N. Dybenka, A. Barauskas, A. Brazauskas, A. Ferensas, K. Kairys, V. Sakalauskas, R. Songaila, L. Šepetys, V. Astrauskas, V. Baltrūnas, Lietuvos TSR Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojai L. Diržinskaitė, E. Mieželaitis, Lietuvos TSR Ministrų Ta rybos pirmininko pavaduo tojai A. česnavičius, V. Kazanavičius, J. Rusenka, V. Vazalinskas, kiti vado vaujantys partiniai, tarybi niai, profsąjungų, komjau nimo darbuotojai. Iškilmingą minėjimą pra dėjo Lietuvos KP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius V. Sakalauskas. Pranešimą „Leninizmas — mūsų epochos vėliava'* padarė TSKP CK narys, Lietuvos KP Centro Komi-
lėto pirmasis sekretorius P. Griškevičius.
Tą pačią dieną Vilniuje, prie V. Lenino paminklo, įvyko iškilmingas gėlių pa dėjimo ceremonialas. Tarsi srauni pavasario upė Leni no aikštę užtvindė šimtai vilniečių. Čia jie atėjo pa gerbti didžiojo revoliuci jos vado atminimo.
Iškilmingame gėlių pa dėjimo ceremoniale daly vavo Lietuvos KP ir res publikos vyriausybės va dovai, vadovaujantys respublikos ir miesto par tiniai, tarybiniai, profsą jungų, komjaunimo dar buotojai, ministerijų ir ži nybų vadovai, revoliucinio judėjimo ir Didžiojo Tėvy nės karo dalyviai, įmonių, įstaigų ir organizacijų pa siuntiniai, jaunimo atstovai, Tarybinės Armijos kariai.
< <■
f
Ii
Lenino jubiliejui I Su šventiška pakilia juotalka balandžio 15 d. I nkosi Universiteto dės1 'lojai, profesoriai, stu< entai j minėjimą, skirtą < lūžiojo revoliucijos vado Vladimiro Ilįičiaus Lenino y0-osloms gimimo meti!ms pažymėti. Prezidiume vietas užima 1 iečiai Lietuvos KP entro Komiteto mokslo mokymo {staigų skyaus vedėjo pavaduotojas Imbrasas, Lietuvos KP Hnlaus miesto Lenino lijono komiteto pirmasis
S h
I
? Ii
sekretorius C. Slyžius, Universiteto vadovai, par tijos ir darbo veteranai. Iškilmingą minėjimą pradėjo Universiteto rek torius prof. dr. J. Kubi lius. Žodis suteikiamas Partijos istorijos ins tituto prie Lietuvos Ko munistų Partijos Centro Komiteto direktoriui R. Šarmaičiui. Pranešėjas su pažindino susirinkusius su Vladimiro Lenino gyveni mo ir veiklos etapais, pa brėžė Lenino idėjų svarbą Lietuvos Komunistų parti-
jos formavimuisi. Garbingo |ubilie|aus proga Iškilmingo minėji mo dalyvius pasveikino Lietuvos KP Vilniaus miesto Lenino rajono pir masis sekretorius C. Slyžius. Jis (telkė Garbės raštus Universiteto dar buotojams, kurie jau pen kiasdešimt metų yra Ko munistų partijos gretose. Po oficialiosios dalies susirinkusiems koncerta vo Lietuvos TSR valsty binio akademinio operos ir baleto teatro artistai. „T.S." inf. Kęsto TALOCKOS nuo traukoje: iškilmingo mi nėjimo metu.
STUDENTŲ IR DĖSTYTOJŲ
DĖMESIUI Užsiėmimai iš gegu žės 3 dienos (šeštadie
nio) perkeliami i gegu žės 4 dieną (sekmadie
ni).
Kaina 2 kap.
Pirmūnų vakaras
Iškilmingas minėjimas Vilniuje Kaip brangiausią šventę . Lenino gimimo įlo siąs metines sutiko ir Neuno krašto žmonės. Vėiavomis, transparantų šil ais pasipuošė miestai ir aimai, gėlėmis pražydo aminklų pirmosios pasau se darbininkų ir valstieių valstybės įkūrėjui pa ėdęs. Balandžio 22-ąją Vilniu!, Valstybiniame Darbo audonosios vėliavos ordio akademiniame operos baleto teatre, įvyko išilmingas minėjimas, skirs V. Lenino jubiliejui a žymėti. Čia susirinko revoliuciio judėjimo, pilietinio ir idžiojo Tėvynės karų eteranai, gamybos pirmo kai, kultūros ir mokslo veilėjai, sostinės visuomenės hstovai, jaunimas, j Prezidiume draugai
UNIVERSITETO
Saulėtą balandžio po pietę žibučių žydrumu, besišypsančiais veidais pražydo Chemijos fakulte to fizikinės chemijos au ditorija. Daug sumanumo, energijos reikėjo studen-
tems R. Liūdžiūtei, E. Cernovai, komjaunimo or ganizacijos sekretorei J. Binkytei, organizuojant tradicinę pirmūno dieną. Fakultete — 42 pirmū nai. Tai gerai besimokan tys studentai, aktyvūs vi suomenininkai. Visi susidomėję klausė si prof. K. Daukšo pasa kojimo. Susirinkusius taip
MOKSLINIŲ TYRINĖJIMŲ REIKŠMĖ
Visa šalis ir mūsų respubli ka pažymi daug garbingų ju biliejų. Kokiais pasiekimais moksliniame darbe pasitinka šias sukaktis VVU TSKP istorijos katedra, pasakoja vedejas K. Navickas. TSKP istorijos katedros kolektyvas savo pasiekimus ski ria įžymiems jubiliejams. Šių metų vasario mėnesj TSRS Aukščiausioji atestacinė ko misija suteikė katedros do centei V. Kašauskienei isto rijos daktarės mokslinį laips nį už sėkmingai apgintą di sertaciją „Lietuvos KP veik la plėtojant liaudies masių švietimą respublikoje tarybų valdžios metais (1940— 1970 m)". Šiais metais taip pat bus ginama nemažai ir kandidati nių disertacijų. Katedra re komendavo keturių buvusių aspirantų darbus gynimui. Greitai katedros kolektyvas svarstys dar dvi (užbaigtas) kandidatines disertacijas. Taip pat leidžiamos knygos. 1979 m. išėjo katedros docen tės N. Žukauskienės knyga „Aukštosios mokyklos: savi tarpio pagalba ir bendradar biavimas", mokslo darbų rin kinio „LKP istorijos klausi mų" 24 tomas, netrukus turi pasirodyti 25 tomas, „Min ties" leidyklai įteiktas ir 26 tomas. Šiuose mokslo leidi niuose yra mūsų katedros dėstytojų ir aspirantų, taip pat ir kitų respublikos aukštųjų ‘mokyklų, mokslo įstaigų istorikų moksliniai darbai. Svarbiausias darbas, ku rį „Minties" leidykla ruošiasi išleisti iki Lietuvos TSR ke turiasdešimtmečio bus stambi kolektyvinė monografija „So cialistinės visuomenės susi formavimas ir raida Tarybų Lietuvoje (.1940—1980 m.)." Taip pat organizuojamos mokslinės konferencijos. Ka tedros darbuotojai dalyvavo rengiant Universiteto konfe renciją, skirtą V. Kapsuko 100-osioms gimimo meti-
nėms. Gegužės pabaigoje Universitete įvyks respubli kinė konferencija, skirta Le nino gimimo jubiliejui ir Lie tuvos TSR keturiasdešimtme čiui. Konferencijos tema — „Lenininė nacionalinė politika ir jos istorinė reikšmė lietu vių tautai". Mūsų kolekty vas aktyviai dalyvaus ir ju biliejinėje sąjunginėje moks linėje konferencijoje, įvyk siančioje birželio mėnesį LTSR Mokslų akademijoje. Norėtume išgirsti Jūsų nuomonę apie mokslinių dar bų reikšmingumą. Mokslinių tyrimų reikšmė visuomenės mokslų srityje yra labai didelė. Būtent šių tyrimų išvadomis remiasi TSKP savo praktinėje veiklo je, numato atitinkamą kursą savo politikos, bei būdus jam įgyvendinti tame komu nistinės visuomenės kūrimo etape. TSKP XXIII suvažia vimas (1966 m.), skatindamas visuomenės mokslų darbuoto jus intensyvinti savo moksli nius tyrimus akcentavo: „Vi suomenės mokslų vystymas ir jų rekomendacijų diegimas į praktiką atlieka tokį pat svarbų vaidmenį, kaip ir visų kitų gamtos mokslo šakų lai mėjimų panaudojimas materialinės liaudies gamybos sferoje, bei vystant liaudies dvasinį gyvenimą". Partija, nuolat skatindama gamtos mokslų vystymą, kar tu aktyvina ir mokslinius ty rimus visuomenės mokslų srityje, Taip pat raginama gerinti aukštųjų mokyklų mokslinio tyrimo darbų orga nizavimą. TSKP ir TSRS Ministrų Ta rybos 1979 metų nutarime „Dėl tolesnio aukštosios mo kyklos vystymo ir geresnio specialistų rengimo" nurodo ma, kad būtina efektyviau panaudoti aukštųjų mokyklų
ipat pasveikino fakulteto dekanas prof. A. Levinskas, partinės organizaci jos sekretorius doc. V. Skučas, doc. E. Cižiūnaitė. Pirmūnams buvo įteikti ženkliukai VLKJS CK „Už labai gerą mokymesi“’ ir jubiliejiniai mokslo pirmūnų ženkleliai.
z. staškeviCiote
mokslinį potencialą, spren džiant svarbiausias mokslinestechnines ir socialines-ekono mines problemas, spartinti gautų rezultatų įdiegimą praktikoje. VVU TSKP istorijos kated ros mokslinių tyrimų pagrin dinis objektas yra revoliuci nio judėjimo Lietuvoje ir Lietuvos KP istorija. Šie tyri mai turi pažintinę reikšmę. Jų rezultatų paskelbimas spaudoje prisideda prie Lie tuvos Komunistų partijos pa stangų įgyvendinimo, auklė jant respublikos darbo žmo nes ir besimokantį jaunimą taurių komunizmo, tarybinio patriotizmo ir socialistinio internacionalizmo, tarybinių tautų draugystės dvasia. Tokį vaidmenį atlieka ir Partijos istorijos instituto prie LKP CK išleisti Lietuvos Komunistų partijos istorijos apybraižų 1 ir 2 tomai. Mokslinių tyrimų duome nis katedros dėstytojai pla čiai panaudoja mokymo pro cese. Praktika patvirtina, kad dalyvaujančiųjų moksliniame darbe dėstytojų paskaitos yra aukšto idėjinio teorinio ly gio. Tokiems dėstytojams ne sunku į mokslinę veiklą įtraukti ir studentus. Tai patvirtina ne tik VVU SMD Partijos istorijos būrelio, ku rio mokslinis vadovas yra doc. P. Vitkauskas, turinin gas darbas, bet ir VIII Są junginio studentų visuomenės mokslų darbų, parengtų TSKP istorijos dėstytojams vado vaujant, konkurso eiga. Antai iš pirmo ir antro kurso akademinių grupių fakultetinėms mokslinėms kon ferencijoms buvo atrinkta ir perskaityta 60 darbų, iš jų į Universiteto turą — 26, o iš šių į respublikinį turą pasiųs ta 20. Respublikiniame ture visi 20 susilaukė teigiamo įvertinimo. Pirmąsias vietas laimėjo 14 darbų, iš jų 8 bu vo rekomenduoti Sąjungi niam turui. Likusieji 6 darbai respublikiniame ture laimėjo antrąsias vietas. Ačiū už pokalbi. Kalbėjosi V. KANAPIENIS